LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 317
STENOGRAMA
2019 m. liepos 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos, 14 valandų. Pradedame vakarinį posėdį. Registruojamės. (Gongas)
Užsiregistravo 68 Seimo nariai… (Balsai, triukšmas salėje) Neužsiregistravo. Pradedame 2019 m. liepos 25 d. vakarinį posėdį. Registruojamės. Dabar aiškiai ir garsiai pasakyta.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Dėkoju tiems, kurie yra kartu.
14.02 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Vakarinis posėdis. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Miškų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2599. Svarstymas. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją V. Vingrienę. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą su Prezidento pateiktomis pataisomis. Ir 10 komiteto narių bendru sutarimu vienbalsiai pritarė šiam projektui su Prezidento pataisymais. Kviečiame Seimą pritarti šiai pataisai su Prezidento pataisymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas komitetas nebuvo paskirtas. Diskusija. Diskutuoti užsirašė V. Vingrienė. Mieloji kolege, prašom iš tribūnos. Diskusija. Ne, jūs atsisakote. Gerai, kolegos. Dėl motyvų.
Priėmimas. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti.
Gerbiami kolegos, noriu jums priminti, šiandien jau balsavome dėl grąžinto įstatymo priėmimo. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų, o tai reiškia – atmesti Prezidento veto. Prašom balsuoti, ar priimti įstatymo projektą be pakeitimų.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 5, prieš – 65, susilaikė 16. Jeigu įstatymo projektas be pakeitimų nepriimtas, taip skelbia Statuto 167 straipsnio 3 dalis, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Balsuojame, gerbiamieji kolegos, ar priimti įstatymą su visomis pataisomis. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 88. Vienbalsiai pritarta Miškų įstatymui, kurį skelbiame priimtu. (Gongas)
Kaip ir tarėmės, iš rytinio posėdžio darbotvarkės 1-10 klausimas buvo nukeltas į vakarinį posėdį – Seimo Pirmininko atsakymai į Seimo nario J. Razmos pateiktus klausimus. Prašome, gerbiamas Seimo Pirmininke.
J. Razma dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik noriu atsiprašyti kolegų, kuriems gal atrodo, kad aš čia dabar keistai pateikiau klausimus Seimo Pirmininkui ir visus trukdau. Tie klausimai buvo pateikti balandžio mėnesį. Tai ne mano problema, kad Seimo Pirmininkas nustatytu laiku neatsakė, nors buvo tam galimybių daug. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, reikia balsuoti. Yra frakcijos prašymas padaryti pertrauką šiuo klausimu iki kito posėdžio. Balsuojame. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kaip mane patikino Sekretoriatas, neteikiu balsuoti, nes šiuo klausimu pertrauka negali būti daroma. Tai specialioji norma, kai Seimo Pirmininkas… Yra Statuto 29 straipsnis. Gerbiamas Pirmininke, deja, čia yra speciali norma, šio Statuto 29 straipsnis.
14.05 val.
Seimo Pirmininko atsakymai į Seimo nario Jurgio Razmos pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalį)
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, dėkoju už galimybę galų gale atsakyti į klausimus, nes atrodytų, kad tai tikrai patys aktualiausi klausimai šiandien, juo labiau kad jie jau pasenę pagal savo turinį.
Prieš atsakydamas į klausimus pirmiausia dar norėčiau priminti, kad buvo teikiama rezoliucija dėl parlamento lankytojų atskyrimo nuo Lietuvos Respublikos Seimo. Tai mes kategoriškai pasisakome, kad parlamento lankytojai nebūtų atskirti nuo Lietuvos Respublikos Seimo.
O dabar klausimai. Pirmasis. „Kokio ploto patalpos bus tam panaudotos?“
Atsakau. Lankytojų centrui bus naudojamos 1 tūkst. 385 kv. metrų ploto patalpos. Tai pirmame aukšte – 625 kv. metrai, antrame aukšte – 760.
Antrasis klausimas. „Kokios prognozuojamos metinės Lankytojų centro išlaikymo išlaidos?“
Pabrėžiu, papildomų etatų dėl Lankytojų centro nebus kuriama, todėl išlaidos darbuotojų atlyginimams nesikeis. Remontui buvo panaudota 6 tūkst. eurų, tai buvo sienų dažymas, ir papildomai kainuos sunaudojama elektra, vanduo ir valymas. Už šildymą ir dabar mokėjome.
Trečiasis klausimas. „Ar buvo nagrinėta galimybė įrengti centrą Seimo rūmuose, įvertinus tą aplinkybę, kad referendumu sumažinus Seimo narių skaičių bus atlaisvinta nemažai patalpų?“
Atsakau. Referendumas neįvyko, todėl laisvų patalpų Seimo rūmuose neatsirado. Lankytojų centras ir dabar veikia čia, Seime.
Ketvirtasis klausimas. „Seimo posėdžių salės būna užimtos tik trečiadieniais, kai vyksta komitetų ir komisijų posėdžiai, tad jose įrengus lankytojams skirtas ekspozicijas kitomis dienomis jos puikiausiai galėtų būti panaudotos būsimo Lankytojų centro reikmėms.“
Atsakau. Čia pareikšta nuomonė. Komentuoti galėčiau ir pasakydamas, kad Seimą per metus aplanko 20 tūkst. lankytojų. Palyginus su 2012 metais – Seimą aplankydavo 12 tūkst. lankytojų. Tai yra apie 700 grupių ir kalbėti apie tai, kad jiems užtektų tų patalpų, kurios naudojamos posėdžiams, pasakysiu, kad Seime nuo sausio iki liepos mėnesių įvyko 892 renginiai tose patalpose, kurios, manoma, galėtų būti naudotos, iš jų 414 yra komitetų ir komisijų posėdžiai, o likę 478 – konferencijos, seminarai, susitikimai, vykstantys kitomis savaitės dienomis ir įvairiausiose Seimo salėse.
Lankytojų centras užtikrintų galimybę priimti daugiau lankytojų. Deja, bet dabar daliai grupių yra atsakoma, grupės laukia po kelis mėnesius, registruojasi prieš kelis mėnesius, kad būtų galima jas priimti. Būtų užtikrintas tinkamas patalpų suplanavimas, stacionari įranga, nepriklausomai nuo Seimo darbų planuojamas susitikimų su lankytojais laikas.
Penktasis klausimas. „Kiek etatų numatoma įsteigti Lankytojų centre?“
Jau atsakiau prie antrojo, prie išlaidų. Atsakau dar kartą. Etatų steigti nenumatoma. Šiuo metu įdomumo dėlei centre yra keturi etatai, tie žmonės ir vedžioja. Kadangi grupių gausa yra didelė, dažnai tenka pasitelkti ir Seimo narių padėjėjus tam, kad vestų ekskursijas, nes tiesiog nebūna fiziškai tų, kurie vedžiotų po Seimą.
Šeštasis klausimas. „Kaip šio centro steigimas dera su deklaruojama biudžetinių išlaidų taupymo politika?“
Dera tiesiogiai – bus naudojamos patalpos, kurios dabar šildomos veltui.
Septintasis klausimas. „Kas parengė Lankytojų centro koncepciją?“
Atsakau. Seimo valdybos iniciatyva 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta darbo grupė Seimo Lankytojų centro steigimo galimybėms išnagrinėti ir poreikiams įvertinti bei Seimo Lankytojų centro koncepcijos planui parengti.
Koncepciją Seimo valdyba patvirtino bendru sutarimu 2018 m. rugsėjo 12 d. posėdyje, kuriame dalyvavo tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovai. Bendru sutarimu. Lankytojų centro sukūrimui Seimo valdyba pritarė 2019 m. balandžio 10 d. posėdyje taip pat bendru sutarimu. Jokių prieštaravimų nebuvo.
Aštuntasis klausimas. „Kas yra šios idėjos iniciatorius?“
Atsakau. Jau 2000–2005 metų Seimo Ryšių su visuomene strategijoje, parengtoje A. Vaišnio, vienas iš siūlymų tobulinant ryšius su visuomene buvo suprojektuoti ir sukurti Parlamentarizmo istorijos muziejų. Lankytojų centro viena iš funkcijų taip pat bus ekspozicijos, pasakojančios parlamentarizmo istoriją, parengimas ir pristatymas lankytojams.
Daug Seimo narių, pavažinėję po užsienio šalis, kaip pavyzdį sakydavo, kad modernūs, visuomenei atviri lankytojų centrai veikia Europos Parlamente, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, taip pat Australijoje, Izraelyje, JAV, Japonijoje, Norvegijoje. Tai yra tos šalys, kurios buvo rodomos arba sakoma, kad galėtų būtų kaip pavyzdys, įrengiant tokį centrą.
Turėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu turėsime tokią galimybę tęsti šią veiklą, primenu, kad 2020 metai bus Steigiamojo Seimo šimtmečio metai… Tai taip pat aktualija, kuri liečia tiesiogiai mūsų istoriją. Atsakiau į visus klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mieliems kolegoms noriu priminti Statuto 29 straipsnio 4 dalį, į iš anksto pateiktus klausimus dėl savo veiklos atsako Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojai. Ačiū, Pirmininke, jums klausimai neužduodami. (Balsai salėje) Skaitykite Statutą, laikas jau jį mokėti. Tai nėra Vyriausybės valanda, nesiginčykime, perskaitykime Statutą.
Gerbiami kolegos, šios dienos darbotvarkėje numatyti klausimai yra aptarti.
Yra likę Seimo narių pareiškimai. Gerbiamasis Pirmininke, žinau, kad jūs esate užsirašęs. Vis dėlto prašom – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik pasakyčiau, kad Seimo Pirmininko atsakymuose buvo dar ir neteisingos informacijos, kad ir kaip būtų gaila, pavyzdžiui, atsakant, kad šildymas ir dabar yra apmokamas. Aš turiu kanceliarijos atsakymą, kad jūs pusantrų metų laikėte tuščias patalpas ir šildymo nebuvote įjungę. O kai patalpos buvo nuomojamos, už jas mokėjo nuomininkas. Kai jūs sakote, kad nieko nekainuos, tai įdomu, už ką ekspozicijas įrengsite? Šiaip kai Vyriausybė taupo lėšas, tai yra gėda, kai jūsų vadovaujamas Seimas yra taip administruojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Nekrošius antrasis atsistojo prie mikrofono. Suteikiu jam replikuoti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš tiesiog norėčiau sureaguoti į gerbiamo kolegos pasisakymą. Man labai keistai atrodo tokios iniciatyvos, kai mes, visi Seimo nariai, siekiame, kad Seimas būtų kuo atviresnis – atverti visi mūsų duomenys, pradėta transliacija iš komitetų ir komisijų. Lankytojų centras taip pat prisidėtų prie Seimo atvėrimo visuomenei. O čia norima užblokuoti. Tai labai keistai atrodo.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų repliką. Gerbiamasis K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininką. Gerbiamas Seimo Pirmininke, kad ir kokie būtų tie klausimai, kaip jie jums atrodytų neprasmingi ar kvaili, gal reikėtų vis dėlto į juos atsakyti ne arogantiškai, o pagarbiai. Matyt, jūs jau pakilote iki dievų statuso, įgavote imunitetą nuo R. Karbauskio. Tada aš suprantu, kodėl galima atsakyti į klausimus arogantiškai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, yra Statutas, mes jo laikomės. O dabar, kaip ir sutarėme, Seimo narių pareiškimai. Seimo Pirmininke, prašome, kviečiame.
14.17 val.
Seimo narių pareiškimai
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, tikrai ačiū už tą pastabą, bet žinote, kadangi buvo parašyta, kad centras papildomai kainuos 2 mln., tai visiškai nearogantiškas buvo pareiškimas, ir kai aš turiu teisintis dėl tokių skaičių, aš atsiprašau už savo tokį toną, bet norėjau atsakyti tokiu tonu, kaip klausimai buvo užduoti.
Gerbiami kolegos, sveikinu baigus šeštąjį šios kadencijos politinį sezoną. Šią sesiją buvo nemažai įtampų dėl vykusių trijų rinkimų ir dviejų referendumų, sudėtinga buvo ir politinėms jėgoms, ir institucijoms. Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad Vyriausioji rinkimų komisija rinkimus suorganizavo be didesnių trikdžių, nebuvo inicijuota nė vieno teisminio proceso.
Pagrindinius šią sesiją padarytus darbus išskirčiau tris.
Įgyvendintas pilnavertis žmogaus teisių gynimo institutas priėmus Konstitucijos pataisą dėl individualaus skundo Konstituciniam Teismui. Kompromisu baigėme diskusijas dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo. Žinoma, parlamentinė šio įstatymo įgyvendinimo kontrolė negali būti pamirštama. Šis jautrus mūsų visuomenės klausimas nuolat turi būti po didinamuoju stiklu.
Trečiasis labai svarbus šios sesijos darbų prioritetas – teisės aktų, susijusių su elektros tinklų sinchronizavimu su Vakarų Europa… Energetinė nepriklausomybė, kaip viena iš nacionalinio saugumo vertybių, yra mūsų garantas ir vakarietiškos krypties užtikrinimas.
Darbų programoje buvo numatyta priimti 545 teisės aktus be lydimųjų. Glumina statistika. Iš jų 262 buvo nepateikti ar neapsvarstyti. Dar labiau stebina, kad net 110 įstatymų projektų liko komitetuose. Šiandien buvo išplatinta informacija apie aktų gulėjimą stalčiuose. Galiu retoriškai klausti, ko pritrūko dirbti našiau – laiko, jėgų ar politinės valios? Turime suklusti.
Ministras Pirmininkas oficialiai kreipėsi į Seimą, nes Vyriausybė negali įgyvendinti tolesnių sprendimų, tiesiogiai susijusių su inicijuotų įstatymų priėmimu, mat šioje sesijoje buvo priimti tik 57 iš 135 Seimui pateiktų įstatymų projektų, kaip ten rašoma, paketų. Yra ir atskirų Seimo narių kreipimųsi, kuriais skundžiamasi, kad dar nuo pernai balandžio teiktas teisės aktas iki šiol neapsvarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Kolegos, turime susitelkti ir ne „rauginti“, bet svarstyti, diskutuoti dėl užsigulėjusių projektų.
Tikiu, kad produktyvi teisėkūros sistema prisideda prie bendros Seimo ir kiekvieno atskirai parlamentaro reputacijos. Politinis šios besibaigiančios pavasario sesijos aspektas buvo bene ryškiausias. Naujoji dauguma ir su ja susiję ministrų pasikeitimai tebūna pagrindas tolesniam darniam ir užtikrintam darbui iki šio Seimo kadencijos pabaigos. Siekime darnaus ir sklandaus darbo su perkrauta Vyriausybe ir naujuoju Prezidentu. Žmonės tikisi susikalbėjimo tarp institucijų.
Kolegos, bičiuliai, po intensyvios pavasario sesijos, kuri persikėlė į vasaros antrą pusę, linkiu pailsėti ir pasiruošti rudens sesijai, kurioje laukia tęstiniai darbai ir svarstymas bei tvirtinimas pagrindinio metų teisės akto – valstybės biudžeto. Turiu turbūt dar informuoti, ta informacija pasieks vėliau, bet planuojame neeilinę sesiją rugpjūčio 20 dieną. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas Pirmininke, už palinkėjimą darnaus darbo.
Ir dar negalime skelbti himno giedojimo, nes, žiūriu, užsirašė dar trys Seimo nariai – nori perskaityti savo pareiškimus. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami Lietuvos žmonės, gerbiami kolegos. Pastarųjų metų įvykiai privertė mane atsistoti prie šios tribūnos ir pasakyti tam tikrą kalbą, nes tai paveikė ir Lietuvos žmones, dvi Lietuvas. Norisi pasakyti keletą minčių. Po mano kalbos šioje salėje skambės Lietuvos Respublikos himnas, kurio natos kiekvieno mūsų ausis šią kadenciją pasieks jau šeštą kartą. Pamenate gerą su aiškiu signalu žmonijai filmą „Sengirė“? Šis filmas pasaulio kino teatruose sulaukė daug dėmesio. Šiuo metu gamta žmogaus dėka traukiasi nuo mūsų, streikuodama ugnimis, karščiais, potvyniais, o žmogus streikuoja su žmogaus godumu, pykčiu, neapykanta. Sengirės Lietuvoje yra vos vienas ar du procentai, likusių Lietuvoje. Perfrazavus sengirę, kyla klausimas, kiek mūsų yra likę Lietuvos Respublikos Seime dėl požiūrio ne tik į gamtą, bet ir į Lietuvos žmones.
Kokį veidą rodome žmonėms, gyvendami ištisose pjautynėse, sąmokslų teorijose, nesantaikoje, kuri persiduoda ir į daugiabučių laiptines. Kaimynai ir tie patys pykstasi. Padėkime vienas kitam išsaugoti pagarbą sengirei. Tegu sengirės auga nuo vieno iki bent jau dešimties procentų mūsų elgesyje. Bandykime pamiršti konfliktus ir vietoj jų pasitelkime protingas diskusijas, kompetencijas ne tik Seimo salėje, ne tik komisijoje, ne tik komitetuose, nepolitikuojant. Padėkime valstybei, pabandykime, kelkimės, kiekvieną dieną švarindami save nuo godumo. Vardan tos. Ir gražios likusios lietuviškos vasaros. Ačiū.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Kviečiu K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, gerbiami kolegos, norėjau pakalbėti apie portreto bučiavimo procedūrą, nes mes, kaip toks demokratijos židinys, esame pripratę prie to, kad nuo senų Rytų tradicijų pas kiekvieną kabinete kabėtų paveikslas, ir žinote kieno. Pasakysiu, kad tokie paveikslai toliau kabėjo ir kabo tik Rytuose, kaip žinote, ten visokių Mao ir kitų. Mes mūsų Prezidento omenyje girdėjome pasisakymą ir visiškai pritariame, asmeniškai aš, kad jo portretas nepageidautinas kabinti ir kad vietoj jo portreto, kaip ir Ukrainos Prezidentas, būtų gerai pasikabinti savo vaikų portretus arba savo mylimiausių žmonių, savo poetų ar dar ko nors. Aš manau, kad jeigu Seimas nepakartos tos klaidos – kaip seniau kiekviename kabinete pakabinti po Prezidento portretą, mes parodysime meilę Prezidentui, bet ta meilė bus kitokia – darbais, o ne bučiavimu nuotraukų. Dabar ta tradicija jau yra atgyvenusi ir nesiūlytina dauginti. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, su Dievo pagalba baigėme pavasario sesiją.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.