LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 72¹, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 IR 241 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3962

2024-09-18 Nr. 103-P-35

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Paulė Kuzmickienė – komiteto pirmininkė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys, Andrius Vyšniauskas; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Rūta Juršaitė – Darbo teisės grupės vyresnioji patarėja, Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Viktorija Trachimovič – Darbo teisės grupės patarėja, Tautvydas Zasas – Darbo teisės grupės patarėjas; Valstybinės darbo inspekcijos atstovai: Šarūnas Orlavičius – kancleris, Ieva Piličiauskaitė-Dulkė – Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė; Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Akvilė Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja-teisininkė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-02	9 (72^1)	(1)	(6)	Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 9 straipsniu keičiamo Darbo kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 72^1straipsnio 1 dalies 6 punkte vietoj žodžių „Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui“ įrašytini žodžiai „Valstybės socialinių fondų biudžetui“, nes būtent tokia sąvoka yra vartojama ir apibrėžiama 2023 m. liepos 2 d. įsigaliojusio Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, valstybės socialinių fondų biudžetai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondai, į kuriuos turi būti mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintos kitos keičiamo kodekso nuostatos, kuriose nustatytas reikalavimas tam tikriems subjektams neturėti įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (pvz., 179 straipsnio 4 dalies 8 punktas, 185 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir kt.).	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymus.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-02	9 (72^1)	(1)	(7)	2.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo kodekso 79 straipsnio 6 dalį, laikinojo įdarbinimo įmonėms nustatyta pareiga kartą per mėnesį teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių, siūlytina patikslinti keičiamo kodekso 72^1straipsnio 1 dalies 7 punktą ir vietoj žodžio „pateikė“ įrašyti žodį „teikia“. Be to, svarstytina, ar tikslinga keičiamo kodekso 72^1straipsnio 3 dalyje nustatyti pareigą Valstybinei darbo inspekcijai dar kartą kreiptis į laikinojo įdarbinimo įmonę ir prašyti jos pateikti informaciją apie įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, jeigu šios įmonės tokią informaciją turi ir taip teikti kartą per mėnesį (pagal nustatytą tvarką tokia informacija teikiama kas mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos, t.y. nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas nurodytai informacijai pateikti).	Pritarti iš dalies.	Siūlome patikslinti įstatymo projektu keičiamo Darbo kodekso 72^1straipsnio 1 dalies 7 punktą ir vietoj žodžio „pateikė“ įrašyti žodį „teikia“ (žr. Komiteto patobulintą variantą. Siūlytina neatsižvelgti į pastabą „ar tikslinga nustatyti pareigą Valstybinei darbo inspekcijai dar kartą kreiptis į laikinojo įdarbinimo <...>“, kadangi minėta nuostata leidžia, prieš priimant sprendimą dėl įmonės išbraukimo iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo ir siekiant užtikrinti tinkamą teisės aktų nuostatų prevenciją, t. y. dar kartą priminti laikinojo įdarbinimo įmonėms apie jų prievolę teikti ataskaitas. Pažymėtina, jog praktikoje VDI, norėdama priminti laikinojo įdarbinimo įmonėms apie taikoma prievolę teikti ataskaitas, siunčia automatinio pobūdžio pranešimus įmonių nurodytais el. pašto adresais. Be to, tokia nuostata atitinka tikslą padėti įmonėms laikytis reikalavimų, o ne bausti iškart.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-02	13 (141)			3.    Tikslintina projekto  13 straipsniu keičiamo kodekso 141 straipsnio 3 dalis, atsižvelgiant į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, Finansų ministerija rengia ir viešai skelbia ekonominės raidos scenarijų, bet ne ekonominės raidos tendencijas (šiame įstatyme apibrėžiama ir vartojama sąvoka „ekonominės raidos scenarijus“).	Pritarti.	Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-02	27	1, 2		4.    Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, reikalavimus, projekto 27 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „ir ją išdėstyti taip“.	Pritarti.	Žr. Komiteto patobulinto varianto 32 straipsnį.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2024-07-14				Teikiame ekspertizę dėl darbo kodekso pakeitimų^[1], kuriais perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje^[2]“ (toliau – Direktyva). Šios Direktyvos tikslas yra užtikrinti minimalias darbuotojų gyvenimo sąlygas ir skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio nustatymo. Pagal Direktyvos nuostatas, minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nustatomas atsižvelgiant į perkamąją galią, bendrą darbo užmokesčio lygį ir augimo greitį bei ilgalaikius nacionalinius našumo lygius ir pokyčius. Siekiant apsaugoti Lietuvos ekonomiką, ypač regionus nuo neigiamų perteklinio MMA didinimo pasekmių, žemos kvalifikacijos darbuotojus – nuo darbo vietų netekimo, o taip pat didinti verslo galimybes investuoti į darbuotojų produktyvumo didinimą bei veiklos plėtrą, derėtų koreguoti MMA nustatymo metodiką: ● Kadangi dėl investicijų ir darbo vietų Lietuva regiono kontekste labiausiai konkuruoja su kaimyninėmis valstybėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taiklesnis atskaitos taškas būtų lygintis su šių valstybių MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykio vidurkiu. Dėl to įstatyme tikslinga nustatyti maksimalų galimą MMA ir VDU santykį (nacionaliniu mastu) – skaičiuojant jį kaip Latvijos, Estijos ir Lenkijos MMA/VDU santykių vidurkį; ● Šiuo metu MMA nustatymo tvarka niekaip neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Dėl šios priežasties kai kuriose vietovėse susidaro itin aukštas MMA/VDU santykis, toliau naikinantis darbo vietas ir įkalinantis žmones bedarbystėje. Atsižvelgiant į aukšto MMA/VDU santykio poveikį, tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad, jei Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities VDU, toje apskrityje MMA dydis nustatomas lygus 50 proc. tos apskrities VDU; ● Pastaraisiais metais MMA augo ženkliai sparčiau nei darbo produktyvumas, tad Lietuvos konkurencingumas patiria rimtų iššūkių, didėjo spaudimas kainoms, mažėjo įmonių galimybės investuoti ir kurti darbo vietas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga koreguoti Trišalėje taryboje naudojamą MMA formulę nustatant, kad MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio. Dėl nominalaus darbo našumo apskaičiavimo komponenčių^[3], šis rodiklis tenkina visus Direktyvoje nurodytus kriterijus. Dėl neigiamų šalutinių padarinių MMA didinimas turėtų būti atsargus ir itin pamatuotas, kad nepakenktų toms gyventojų grupėms, kurioms siekiama padėti. Minimalus atlyginimas turi plačias pasekmes ekonomikai. Mokslinėje literatūroje daugiausiai nagrinėtas MMA poveikis užimtumui. MMA nulemtas užimtumo sumažėjimas aiškinamas tuo, kad darbo užmokesčio dydį rinkoje paprastai lemia darbuotojų pasiūlos ir paklausos santykis. Kai nustatytas minimalus darbo užmokestis viršija žemiausios kvalifikacijos darbuotojų produktyvumą^[4], ekonomikos dėsningumai verčia įmones samdyti mažiau darbuotojų, kad netektų mokėti daugiau, nei jie sukuria vertės. Dėl šio neatitikimo dalis žmonių netenka darbo. Neigiamas MMA poveikis žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumui nuosekliai identifikuojamas empiriniuose tyrimuose^[5]. Visgi, neretai argumentuojama, kad darbą išsaugosiųjų darbuotojų gaunama nauda ženkliai viršija darbo vietų praradimus. Tačiau užimtumo lygis nėra vienintelis ekonominis rodiklis, veikiamas MMA nustatymo. MMA pokyčiai daro įtaką^[6]: ● Įmonių gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose, užsidirbti ir investuoti. MMA didinimas lemia ne tik žemos, bet ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų didinimą, todėl ženkliai padidina bendras darbo sąnaudas ekonomikoje. Išaugusios darbo sąnaudos mažina įmonių konkurencingumą ir galimybę finansuoti investicijas į plėtrą, produktyvumo didinimą bei veiklos žalinimą. Žemesnis investicijų lygis mažina darbo vietų skaičių ir pragyvenimo lygį.  ● Infliacijai. Išaugusios darbo sąnaudos gali lemti didesnę prekių ir paslaugų savikainą, taip didindamos spaudimą kainoms, o išaugusios pajamos didina paklausą, įgalindamos kainų augimą. ● Darbuotojų realiai išdirbtoms darbo valandoms. Dėl su darbuotojų atleidimu susijusių sąnaudų darbdaviai gali rinktis sumažinti žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo valandas. Taip žemos kvalifikacijos darbuotojų pajamos realiai sumažėja. ● Algų aibės plokštėjimui ir darbuotojų motyvacijai. Išaugusios žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo sąnaudos gali būti kompensuojamos įšaldant ar lėčiau didinant aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimus. Taip minimalios algos didinimas mažina ekonomines paskatas ugdyti įgūdžius ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją, reikalingą ekonominiam ir socialiniam mobilumui užtikrinti. ● Darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. Išaugusias darbo sąnaudas darbdaviai gali kompensuoti mažindami išlaidas darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. Taip ilguoju laikotarpiu sumažėja žemos kvalifikacijos darbuotojų galimybės įgyti įgūdžių ir pagerinti savo ekonominę padėtį. MMA dydis „į rankas“ ženkliai viršija produktyvumo augimą ir minimalius vartojimo poreikius Per pastarąjį dešimtmetį MMA augo rekordiniu greičiu ir ženkliai pralenkė produktyvumo augimą. Be to, dėl didinamo MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio, MMA „į rankas“ ženkliai viršija minimalių vartojimo poreikių dydį^[7]. Spartus produktyvumo augimą viršijantis darbo sąnaudų didėjimas kelia iššūkių Lietuvos ekonomikai, nes ženkliai augina prekių ir paslaugų savikainą. Dėl to tampa vis sunkiau konkuruoti užsienio rinkose. Konkurencingumo iššūkius pernai pabrėžė ir Europos Komisija (EK), pristačiusi „makroekonominių disbalansų procedūros“ duomenis. Pagal EK, nominalios darbo sąnaudos per trejus metus Lietuvoje didėjo daugiausiai Europoje – 27,7 proc., kai ES vidurkis – 7,8 proc^[8]. Siekiant apsaugoti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, o kartu ir žemos kvalifikacijos darbuotojų darbo vietas bei didinti užimtumo lygį, MMA dydį derėtų aiškiai susieti su darbo našumu nustatant, jog MMA negali būti didinama daugiau, nei auga darbo našumas. Šio rodiklio dinamika parodo įmonių gebėjimą mokėti aukštesnį darbo užmokestį, nes didesnė sukuriama vertė sudaro prielaidas didinti atlyginimus nesukeliant aukščiau aprašytų neigiamų šalutinių padarinių. Suprasdama ES konkurencingumo išsaugojimo svarbą pragyvenimo lygiui, EK numatė, kad darbo našumas yra vienas iš keturių MMA lygio nustatymo kriterijų, numatytų Direktyvoje. Dalinė MMA diferenciacija leistų didinti investicijas ir užimtumą regionuose Lietuva pasižymi ženkliais ekonominiais skirtumais tarp regionų. Užimtumo lygis tarp Vilniaus apskrities ir Utenos apskrities skiriasi net 20 procentinių punktų^[9]. Analogiška situacija ir su nedarbo lygiu – Vilniaus apskrityje 2023 m. jis siekė 4,9 proc., o Utenos apskrityje net 14,7 proc. Reikšmingai nuo Vilniaus, keliančio bendrą šalies vidurkį, atsilikę ir keletas kitų Lietuvos regionų. Nepaisant reikšmingų regioninių skirtumų, šalies mastu nustatomas vienas MMA dydis, taikomas visose savivaldybėse. Tai lemia skirtingą MMA dydžio poveikį skirtingose vietovėse ir ypač didina neigiamų MMA padarinių riziką silpniausiuose šalies regionuose. Nors šalies mastu MMA ir VDU santykis pernai siekė 42,4 proc.^[10], net trijose savivaldybėse jis viršijo 53 proc. apskrities VDU. Duomenyse atsispindi stipri koreliacija tarp MMA ir VDU santykio ir užimtumo lygio konkrečioje apskrityje. Kuo MMA ir VDU santykis didesnis, tuo didesnis savivaldybėje nedarbas ir mažesnis užimtumas. Norint apsaugoti ekonomiškai silpnesnius regionus nuo per didelio MMA sukeltų neigiamų ekonominių padarinių, ypač gyventojų užimtumui ir nedarbo lygiui, derėtų įvesti dalinę MMA diferenciaciją pagal apskritis, atsižvelgiant į jų VDU. Rekomendacijos dėl MMA nustatymo 1. Pagal šiuo metu Lietuvoje naudojamą MMA nustatymo formulę, siektinas MMA ir VDU santykis nustatomas atsižvelgiant į ketvirtadalio didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių ES valstybių narių MMA/VDU vidurkį. Kadangi dėl investicijų ir darbo vietų Lietuva regiono kontekste labiausiai konkuruoja su kaimyninėmis valstybėmis Latvija, Estija ir Lenkija, taiklesnis atskaitos taškas būtų lygintis su šių valstybių MMA/VDU vidurkiu. Dėl to derėtų įstatyme nustatyti maksimalų galimą MMA ir VDU santykį nacionaliniu mastu – Latvijos, Estijos ir Lenkijos MMA/VDU santykių vidurkį^[11]. Šis sprendimas užtikrintų, kad nustatydama MMA dydį Lietuva neiškristų iš regiono konteksto ir liktų konkurencinga. Šiuo metu MMA nustatymo tvarka neatsižvelgia į reikšmingus ekonominius skirtumus tarp Lietuvos regionų. Dėl to kai kuriose vietovėse susidaro itin aukštas MMA/VDU santykis, toliau naikinantis darbo vietas ir įkalinantis žmones bedarbystėje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga įtvirtinti nuostatą, kad, jei Vyriausybės nustatytas nacionalinis MMA viršija 50 proc. apskrities VDU, MMA lygis toje apskrityje turi būti nustatomas lygus 50 proc. tos apskrities VDU. Šis sprendimas prisidėtų prie darbo vietų kūrimo ir užimtumo ekonomiškai silpniausiose apskrityse, didintų jų investicinį patrauklumą visos šalies mastu. Siekiant minimizuoti neigiamus MMA didinimo efektus, derėtų koreguoti MMA nustatymo formulę, naudojamą Trišalėje taryboje, kurioje socialiniai partneriai tariasi dėl MMA dydžio. Derėtų nustatyti, jog MMA augimas negali viršyti trijų pastarųjų metų nominalaus darbo našumo augimo vidurkio^[12]. Dėl nominalaus darbo našumo apskaičiavimo komponenčių (nominalaus BVP ir išdirbtų valandų skaičiaus), netiesiogiai į šį rodiklį patenka ir kiti Direktyvoje nurodyti kriterijai. Perkamoji galia, susijusi su kainų dinamika, atsispindi našumo santykio skaitiklyje, nes nominalus BVP matuojamas to meto kainomis, taigi, auga kartu su kainų augimu. Darbo užmokestis taip pat yra viena iš BVP sudėtinių dalių^[13], kurio augimas atsispindi BVP dinamikoje. Taigi, nominalaus darbo našumo rodiklis tenkina visus direktyvoje įvardintus kriterijus.	Susipažinta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	2 (30)	N2,3		Argumentai: Teismai laikosi pozicijos, kad „iš asmens galima reikalauti konkretaus elgesio (veikimo ar neveikimo), kai pareiga elgtis konkrečiu būdu yra aiškiai numatyta teisės aktuose. Tais atvejais, kai pareiga elgtis konkrečiu būdu nėra aiškiai suformuluota, nėra pagrindo reikalauti iš asmens tokios pareigos tikslaus vykdymo ir traukti jį atsakomybėn už tai, kad jis, vykdydamas pavestas funkcijas, galimai netinkamai įvertino savo pareigos apimtį ^[14]“. Tiek administracinio nusižengimo bylas nagrinėjantiems teismams, tiek darbdaviams kyla neaiškumų, kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti darbdavys, vykdydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą pareigą imtis smurto ir priekabiavimo pavojų šalinimo ir kontrolės priemonių. Be to, DK 30 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta darbdavių pareiga organizuoti darbuotojams mokymus, tačiau nenurodyti nei mokymų organizavimo terminai, nei periodiškumas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis ir visą 2 straipsnį išdėstyti taip:              „2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2. Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala. Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:“. 2. Papildyti 30 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytų būtinų minimalių priemonių aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.“ 3. Buvusias 30 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis.“	Pritarti.
2.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	N5 (41)	(3)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso  41 straipsnis. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 41 straipsnio 3  dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir (ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. „ 2. Atitinkamai patikslinti sekančius straipsnius ir esamus įstatymo projekto 5 -29 straipsnius laikyti atitinkamai 6-30 straipsniais.	Pritarti.
3.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	N9 (59)	(1)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 9 straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso  59 straipsnis. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 59 straipsnio  1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.“ 2.Atitinkamai patikslinti sekančius straipsnius ir esamus įstatymo projekto 8 -29 straipsnius laikyti atitinkamai 10-31 straipsniais.	Pritarti.
4.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	9 (72^1)			Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 9 straipsnį. Pasiūlymas: 1. Įstatymo projekto 9 straipsnį laikyti 11 straipsniu, patikslinti juo keičiamo įstatymo  72^1straipsnio 1  dalį ir ją išdėstyti taip: „ 9 11 straipsnis. 72^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72^1straipsnį ir jį išdėstyti taip: „72^1 straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą 1. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai): 1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla; 2) jai nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; 3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą; 4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus: a) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus; b) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus; 5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius nusikaltimus, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažintas kaltu, padariusiu tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis arba nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra praėję treji metai; 6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo valstybės socialinių fondų fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams; 7) ji nustatyta tvarka pateikė teikia Valstybinei darbo inspekcijai šio kodekso 79 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją; 8) ne mažiau negu tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius ji turi laikinųjų darbuotojų.“ 2. Atitinkamai patikslinti sekančių straipsnių numeraciją ir 10-29 straipsnius atitinkamai laikyti 12-32 straipsniais.	Pritarti.
5.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	10 (112)	N1 (5,6)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 10 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 10 straipsnį laikyti 12 straipsniu, papildyti jį nauja 1 dalimi, kuria būtų keičiama Darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis ir visą įstatymo projekto straipsnį išdėstyti taip: „10. 12 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas 1.  Pakeisti 112 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai.“ 2. Pakeisti 112 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti  darbo dienos sutrumpinti darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą.“	Pritarti.
6.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	N15 (140)	(4)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 15  straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso  140 straipsnis. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 15 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 140 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.“ 2. Atitinkamai patikslinti po to sekančius straipsnius ir 13-29 straipsnius laikyti 16-33 straipsniais.	Pritarti.
7.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	13 (141)			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 3, siūlome patikslinti įstatymo projekto 13 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo  projekto 13 straipsnį laikyti 16 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „13 16 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamasą ekonominės raidos scenarijų tendencijas bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtus šalies ūkio vystymosi rodiklius, kartu įvertindama tokius kriterijus kaip perkamąją galią atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas, bendrą darbo užmokesčio lygį ir jo pasiskirstymą, darbo užmokesčio augimo greitį, ilgalaikius darbo našumo lygius ir pokyčius. Lietuvos Respublikos trišalė taryba, rengdama rekomendaciją, aptaria šioje dalyje nurodytus kriterijus ir kitą informaciją, reikalingą minimaliajai mėnesinei algai nustatyti ir jos deramumui įvertinti. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos.“	Pritarti.
8.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	16 (179)	N2 (4)	(8)	Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo  projekto 16 straipsnį laikyti 19 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „ 16 19 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusiu galios 179 straipsnio 4 dalies 7 punktą. 2. Pakeisti 179 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;“.	Pritarti.
9.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	N20 (181)	(2,3)		Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 20  straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso  181 straipsnis. Pasiūlymas: 1.  Papildyti įstatymo projektą nauju 20 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Socialinėje partnerystėje šakos ar nacionaliniu lygmeniu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms, taip pat įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, – atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. „ 2. Pakeisti 181 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu darbdaviams – iš savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms – atstovauja savivaldybės taryba, iš valstybės socialinių fondų biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Savivaldybės taryba taip pat atstovauja socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu toms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama savivaldybė. ” 2 . Patikslinti sekančių straipsnių numeraciją ir buvusius 17-29 straipsnius atitinkamai laikyti 21-33 straipsniais.	Pritarti.
10.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	17 (182)	5	7	Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo  projekto 17 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo  projekto 17 straipsnį laikyti 21 straipsniu ir patikslinti juo keičiamo Darbo kodekso 182 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ir išdėstyti taip: „7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui valstybės socialinių fondų biudžetui;“	Pritarti.
11.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	N22 (185)	(2)	(7)	Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju 22  straipsniu, kuriame būti tikslinamas Darbo kodekso  185 straipsnis. Pasiūlymas: 1.  Papildyti įstatymo projektą nauju 22 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. 185 straipsnio pakeitimas Pakeisti 185 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) jos neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir jos nėra skolingos valstybės socialinių fondų biudžetui;“ 2. Patikslinti sekančių straipsnių numeraciją ir buvusius 18-29 straipsnius laikyti 23-34 straipsniais.	Pritarti.
12.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	19 (1)			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 19 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo  projekto 19 straipsnį laikyti 24 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „19 24 straipsnis. 194 straipsnio pakeitimas Pakeisti 194 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės socialinių fondų  biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, gavusi nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti nacionalinio (tarpšakinio) lygmens kolektyvines derybas ar gavusi šakos lygmens profesinių sąjungų organizacijos ar organizacijų pasiūlymą pradėti šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens kolektyvines derybas arba pati inicijuodama šias derybas, privalo pakviesti į jas atitinkamoje šakoje (gamybos, paslaugų, profesinėje) veikiančias privačiojotaus  sektoriaus darbdavių organizacijas, kurios gali dalyvauti kartu šiose kolektyvinėse derybose. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos, kai socialinėje partnerystėje teritoriniu lygmeniu veikia savivaldybės institucijos.“	Pritarti.
13.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18	29			Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1, siūlome patikslinti įstatymo projekto 29 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo  projekto 29 straipsnį laikyti 34 straipsniu, jį patikslinti ir išdėstyti taip: „29 34 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šio įstatymo 2, 3, 5, 8, 9, 11, 12, 14, 21, 22, 23 ir 24 6, 10, 11, 13, 14, 17, 26, 27, 28 ir 29 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 5, 8 ir 9 2, 6, 10 ir 11 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 35 straipsnio 4 dalies nuostata dėl papildomų teisių ar pareigų suteikimo tvarkos taikoma 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau sudaromiems susitarimams dėl papildomo darbo. Šalys gali susitarti ir pakeisti iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytus susitarimus dėl papildomo darbo pagal nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojančias Darbo kodekso 35 straipsnio 4 dalies nuostatas. 4. Pradėtoms ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. neužbaigtoms prašymų patvirtinti atitiktį kriterijams, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė, nagrinėjimo ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą procedūroms taikomos iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusios Darbo kodekso ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos. 5. Laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą iki 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 1 d. išbraukiamos iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo, jei jos neatitinka kriterijų, nurodytų Darbo kodekso 72^1 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose. 6. Atostogos vaikui prižiūrėti už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2024 m. gruodžio 31 d., suteikiamos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusią Darbo kodekse nustatytą tvarką, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytą atvejį. 7. Jei įvaikinus vaiką (-us) iki 2024 m. gruodžio 31 d. nepraėjo trys mėnesiai nuo teismo sprendimo įvaikinti vykdymo pradžios (skubaus vykdymo atveju), suteikiant atostogas vaikui prižiūrėti taikomos šio įstatymo 12 14 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalies nuostatos. 8. Šio įstatymo 13 16 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos derantis ir tvirtinant 2026 metais ir vėliau taikomą minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. 9. Šio įstatymo 17 21 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 182 straipsnio 5 dalyje numatyti kriterijai taikomi darbdavių organizacijoms, kurios po šio įstatymo 17 21 straipsnio įsigaliojimo dienos pradeda derėtis dėl nacionalinės (tarpšakinės) kolektyvinės sutarties sudarymo ir (ar) kurios pretenduoja į naujos kadencijos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sudėtį. 10. Šio įstatymo 25 30 straipsnyje išdėstyto Darbo kodekso 237 straipsnio 2 dalies ir šio įstatymo 26 31 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Darbo kodekso 240 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos sudarant naują Tarpininkų sąrašą ir naują Arbitrų sąrašą. „	Pritarti.
14.	Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2024-09-18				Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1 ir papildžius įstatymo projektą naujais straipsniais, siūlome patikslinti įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 14, 30, 35, 36, 41, 42, 56, 57, 59, 62, 72^1, 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182,  185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240, IR 241 STRAIPSNIŲ bei IR  priedo PAKEITIMO ĮSTATYMAS“

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirta pranešėja: Paulė Kuzmickienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkė                                                                             (Parašas)                                                                                  Paulė Kuzmickienė  

SRDK biuro vedėja I.Kuodienė

---

^[1] Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 42, 56, 57, 62, 721, 112, 119, 134, 141, 144, 171, 179, 182, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240 ir 241 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas nr. XIVP-3962.

^[2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32022L2041

^[3] Nominalus darbo našumas lygus nominalaus BVP ir išdirbtų valandų skaičiaus santykiui.

^[4] Produktyvumas, arba našumas, suprantamas kaip sukuriama vertė per tam tikrą laiką.

^[5] Pavyzdžiui, EBPO 2022 m. atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad MMA padidinimas Ispanijoje sumažino užimtumą –0,6 proc. https://www.oecd.org/en/publications/minimum-wages-in-a-dual-labour-market_7ff44848-en.html

^[6] Plačiau: Neumark, D., & Wascher, W. L. (2008). Minimum wages. MIT press.

^[7] Minimalių vartojimo poreikių dydis matuoja pragyvenimo kaštus atsižvelgiant į minimalių vartojimo poreikių krepšelį ir jo kainą. Priešingai, skurdo rizikos riba nenusako realių pragyvenimo sąnaudų ir nematuoja skurdo, o yra viena iš pajamų nelygybės vertinimo rodiklių. Ji lygi 60 proc. šalies disponuojamųjų pajamų medianos. Visgi, pastaruoju metu MMA „į rankas” viršija net ir šį rodiklį.

^[8] EK rekomenduojama maksimali reikšmė – 9 proc. Plačiau: Macroeconomic Imbalance Procedure Scoreboard published - Eurostat (europa.eu)

^[9] Šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas.

^[10] Dėl duomenų prieinamumo naudojami šalies ūkio be individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenys pirmąjį metų ketvirtį neatskaičius nereguliarių priedų ir premijų. Nustatant MMA dydį ir lyginant MMA ir VDU santykį skirtingose valstybėse paprastai naudojamas VDU atskaičius priedus ir premijas. 

^[11] Dėl duomenų prieinamumo, sprendžiant dėl t+1 metų MMA dydžio, gali būti naudojami t-1 metų duomenys.

^[12] Slenkantis vidurkis leidžia amortizuoti staigius rodiklio reikšmės svyravimus.

^[13] BVP apskaičiuojant pajamų metodu.

[14] Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-81-574/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-68-935/2023