Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 10, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 2, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 17
STENOGRAMA
2020 m. gruodžio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, prašau užimti savo vietas. Pradedame 2020 m. gruodžio 17 d. rytinį posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. gruodžio 17 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės kalba R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG*). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kolege, tikrai galiu pasakyti, aš tokio akibrokšto buvau nematęs 12 metų Seime – 2008 metų gruodžio mėnesį A. Kubiliaus Vyriausybė panašiai padarė, kai 3 valandą nakties reikėjo balsuoti už biudžetą. Panašu, dabartinė Vyriausybė, vakar 8 valandą registruodama biudžetą, elgėsi analogiškai, kaip elgėsi 2008 metais.
Jeigu kas nors skaitėte šį biudžetą arba kas nors gilinotės, tai tame biudžete nėra pagrindinių tokių dalykų kaip įsipareigojimai savivaldybėms. Šiandien rytą mes sužinome iš Vyriausybės, kad galimai Vyriausybė susitarė su savivaldybėmis dėl netekto gyventojų pajamų mokesčio kompensavimo. Susiskambinome šiandien su merais, merai išvis apie tai absoliučiai net nežino, apie kažkokį susitarimą. Dabar kalba, kad bando padidinti skolinimosi limitą.
Aš, Seimo Pirmininke, tikrai siūlau darbotvarkės 2-1 klausimo ir lydimųjų teisės aktų šiandien nenagrinėti. Penktadienį siūlau valdybai susirinkti ir padaryti neeilinį posėdį. Biudžeto ir finansų komitetui šiandien po pietų leisti dirbti ties tuo klausimu, nes tai yra ne juokai, tai realiai apie 128 mln., plius kitų kiek yra nenumatyta išlaidų ir pajamų. Tai aš siūlyčiau šitą klausimą išbraukti, o kitus nagrinėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Visi terminai yra išlaikyti. Užsirašau jūsų siūlymą išbraukti darbotvarkės 2-1.1 klausimą – Valstybės biudžeto svarstymą.
V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Opozicijos vardu siūlau įtraukti rezoliuciją dėl smulkiojo verslo diskriminacijos, kadangi yra labai svarbu šiuo metu priimti šią rezoliuciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Prašome įtraukti į rytinę darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkui. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, iš eilės. Dėl savivaldybių. Siūlau nedramatizuoti tos situacijos, jinai buvo mums žinoma, mes ją radome kaip palikimą, matėme, kad yra nubrauktos išlaidos savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Iš tiesų savivaldybės buvo paliktos basos pagal buvusį biudžetą. Jisai buvo pakoreguotas, buvo numatyta papildomai 40 mln. savarankiškoms funkcijoms vykdyti. (Šurmulys salėje) Ir taip pat gyventojų pajamų mokestis didėja, dar papildomai 40 mln. gauna. Ir tai Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė.
Dėl rezoliucijos. Mieli kolegos, kviečiu nepalaikyti jokių rezoliucijų šiandienos darbotvarkėje, nes tai yra tiesiog pagalių kaišiojimas į ratus Vyriausybės vykdomai labai svarbiai programai, siekiant užtikrinti veiksmingą karantino taisyklių laikymąsi. Taigi, siūlau nepalaikyti jokių panašių rezoliucijų. Ačiū.
PIRMININKĖ. G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, iš tiesų rezoliucija dėl smulkiojo ir vidutinio verslo nėra joks pagalių kaišiojimas, nes šiandien mes turime, panašu, besiskiriančią nuomonę. Vyriausybės nutarime yra parašyta vienaip, tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė feisbuke aiškina, kad traktuokite, interpretuokite tą nutarimą kitaip. Todėl Seimo išreikšta valia arba matymas šiuo klausimu yra itin svarbu būtent šiuo periodu, kad neliktų neapibrėžtumo ir neaiškumo. Pažadame dirbti konstruktyviai ir labai greitai diskutuodami priimti tą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Dėl šito apsispręs Seimas. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš turiu teisę irgi pritarti gerbiamam G. Paluckui. Šimtai tūkstančių Lietuvos šeimų susiduria su jų gyvenimo apribojimais. Mūsų rezoliuciją mes iš karto siūlysime taisyti, sudaryti redakcinę komisiją. Yra normali praktika. Kai mes buvome valdantieji, jūsų rezoliucijos buvo kas antrą turbūt savaitę, na, apytiksliai, rytiniais posėdžiais, ir tai nebuvo vadinama trukdymu. Mes svarstėme jūsų pasiūlymus. Ponas M. Majauskas ėjo į šitą tribūną ir viskas buvo gerai. Kas nors pasikeitė?
Gerbiami kolegos, šiandien yra Prezidento K. Griniaus gimtadienis, perversmo metinės, na, parodykite jūs demokratinę valią. Tikrai opozicija turi teisę pateikti savo nerimus, o jūs jau nubalsuosite, kaip norėsite, tai bus jūsų valia, bet nevenkite… Partijos, kurios nuolat kalbėjo apie laisvę, šiandien nebenori leisti opozicijai pateikti žmonėms rūpimo klausimo į darbotvarkės rytinę dalį. O vietoj to yra organizuojama politvalandėlė, kur mums bus viskas paaiškinta, po sprendimų priėmimo. Labai malonu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, ekspertai ir Vyriausybės nariai atsakys į Seimo narių klausimus. Prašom, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, visa diskusija prasidėjo nuo to, kad posėdis labai ilgas. Tai kuo ilgiau jūs kalbėsite ir kelsite visokius nepagrįstus klausimus, tuo ilgiau mes ir posėdžiausime. Vienas komentaras.
Kitas komentaras dėl rezoliucijos – tai ir darome pačioje pradžioje diskusiją apie COVID-19 valdymo priemones, kad jūs galėtumėte paklausti ministrų, išsiaiškinti situaciją ir patobulinti tą pačią rezoliuciją, dėl kurios pripažįstate, kad ji nekokybiška. Rezoliuciją, kaip ir kalbėjome Seimo seniūnų sueigoje, bus galima priimti antradienį. Jūs taip pat turite ir kitų teisių, pavyzdžiui, surinkti parašus, juos atnešti iki posėdžio ir taip įtraukti į darbotvarkę. Naudokitės tomis teisėmis.
PIRMININKĖ. L. Savickas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tiesiog norėčiau apeliuoti į dešiniąją mūsų parlamento pusę. Visos opozicinės frakcijos kartu teikia šią rezoliuciją ir kartu aklai nekritikuoja valdančiųjų sprendimo, bet kviečia atliepti išsakytas mintis, kad reikia ieškoti balanso, reikia ieškoti labiau subalansuotų sprendimų dėl smulkiojo ir vidutinio verslo. Verslo bendruomenė tai aiškiai indikuoja, ir patys ministrai taip pat atliepia, kad reikia ieškoti sprendimų. Tad neužkirskime kelio, laikykimės Seimo rinkimų metu duotų pažadų tartis su Seimu, formatas tam yra tinkamas. Seniūnių sueigoje beveik buvo pasiektas sutarimas, pritrūko vieno balso. Kurkime geras tradicijas.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labas rytas. Dėkoju, Pirmininke. Dėl regionų politikos, dėl rezoliucijos tikrai prašau, nes jau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bedarbiai tėvai verčiami, kad vaikai eitų į darželius. Aš prašyčiau atkreipti dėmesį, nes jiems reikia mokėti abonentinį mokestį už darželius. Sumos sudaro 60–70 eurų ir 257 eurai yra maža suma. Dabar bedarbiams tėvams yra labai sunku.
Antra, aš norėčiau dėl darbotvarkės. Nors šiandien neįtrauksite, nors turėjo atsidurti, Bibliotekų įstatymo projekto Nr. XIIIP-5106, nes yra pateikti identiški projektai Kultūros ir Muziejų… ir pateikimą jie yra perėję, jeigu būtų galima, kitą savaitę įtraukite į darbotvarkę antradienį.
PIRMININKĖ. Jūs prašote dėl antradienio?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Antradienį ir apsispręsime. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš skaičiau valstiečių ir žaliųjų lyderio R. Karbauskio siūlymą nekelti aistrų COVID-19 tema ir tartis, ramiai viską spręsti. Bet štai rezoliucijos siūlymas, aš manau, kaip tik yra tam tikras aistrų kėlimas. Ir kas dar keisčiausia, kritikuojami tie momentai, kurie yra identiški S. Skvernelio Vyriausybės priimtiems sprendimams, kai taip pat sugriežtinus reikalavimus, prasidėjus karantinui, smulkusis verslas patyrė lygiai tokius pat apribojimus. Aš manau, kad mes kalbamės su Vyriausybe, kad būtų labiau išlaikyti sąžiningos konkurencijos principai ir gal Vyriausybė kai ką dar pakoreguos. Dirbkime ramiai, o ne rezoliucijomis kaitinkime aistras.
PIRMININKĖ. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aš matau, kad tiek kairė, tiek dešinė lyg ir ginčijasi, kas čia prie ko. Bet, žinokite, mes, Darbo partijos frakcija, norime labai paprastai – mes matome problemą, mes norime ją išsakyti, todėl palaikome rezoliuciją. Jeigu manote, kad jos nereikia palaikyti, jūs galite balsuoti. O dėl įtraukimo į darbotvarkę, tikrai šioje pusėje yra 47 reikiami parašai, jeigu reikės, mes juos surinksime. Jūs patys suprantate, kokia yra situacija, ir norėtume, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, kad ta reikiama dauguma yra, o atkreipę dėmesį įtrauktumėte, išspręstumėte tą klausimą ir judėtume toliau.
PIRMININKĖ. L. Mogenienė.
L. MOGENIENĖ (LVŽSF). Ši rezoliucija atsirado ne iš mūsų minties, kad būtų kažkokia rezoliucija. Smulkiųjų verslininkų asociacija, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, vienijanti 47 asociacijas, prašo nepavogti iš jų Kalėdų ir teigia, kad tai yra diskriminacija ir kad būtina išspręsti ne kada nors, o dabar, nes kalėdinis laikotarpis tiems žmonėms, kuriems uždrausta tą patį geriausią laikotarpį išnaudoti savo verslui stiprinti ir šeimoms išlaikyti, tiesiog yra pavagiamas tuo sprendimu. Todėl labai prašome įtraukti ir reaguoti dabar.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau ne pristatinėti rezoliuciją, o apsispręsti dėl jos įtraukimo. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš kreipiuosi vis dėlto į dešinę ir apskritai į visus. Kolegos, akivaizdu, kad smulkieji verslininkai yra sutrikę ir supykę. Ateina laiškai Seimo nariams. Sąlygos yra diskriminacinės. Žmonės šluojami iš turgų, iš mažų parduotuvėlių, nors tam ruošėsi. Įtraukime į rezoliuciją ir tarkimės, kaip amortizuoti tuos netekimus ir kaip padaryti taip, kad tos dabar taikomos priemonės būtų sėkmingos, nes sulauksime mitingų, jeigu negirdėsime žmonių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kolegos, siūlymai išsakyti. Dabar balsuojame dėl R. Žemaitaičio siūlymo išbraukti šiandieną darbotvarkės 2-1.1 klausimą – 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Tik informuoju, kolegos, kad pagal Statutą antrasis svarstymas turi įvykti iki gruodžio 18 dienos. Balsuojame. Kas pritariate R. Žemaitaičio siūlymui išbraukti biudžetą iš šiandienos darbotvarkės, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 53, prieš – 56, susilaikė 7. Siūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas – dėl įtraukimo Seimo rezoliucijos dėl smulkiojo verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją, vengimo. Kas pritariate šios rezoliucijos įtraukimui, balsuojate už, manantys kitaip balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 59, prieš – 29, susilaikė 30. Lygu. Balsuojame iš naujo. (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 55, prieš – 29, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl visos darbotvarkės. Kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, manantys kitaip balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 73, prieš – 8, susilaikė 37. Darbotvarkei pritarta.
10.15 val.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ekspertų informacija apie COVID-19 suvaldymo priemones
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ekspertų informacija apie COVID-19 suvaldymo priemones. Rengiame valandos trukmės diskusiją, kurioje dalyvauja (pristatau dalyvius): profesorius M. Stankūnas, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesorius daktaras, V. Zemlys-Balevičius, matematikos mokslų daktaras, profesorius V. Kasiulevičius, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius L. Griškevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius daktaras, P. Skruibis, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas, Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.
Kolegos ekspertai prie mūsų prisijungę nuotoliniu būdu, ekspertams siūlome skirti po 5 minutes pasisakymams, Ministrei Pirmininkei ir ministrui – po 10 minučių, o likusį laiką skirsime Seimo narių klausimams. Perduodu žodį ekspertams.
M. STANKŪNAS. Gera diena, gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš noriu pasiteirauti, ar jūs girdite mane ir matote mano padalintą medžiagą.
PIRMININKĖ. Taip, ačiū, girdime ir matome jūsų medžiagą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesoriaus Mindaugo Stankūno kalba
M. STANKŪNAS. Laba diena dar kartą. Aš iš tikrųjų noriu truputėlį pakomentuoti situaciją. Norėčiau pradėti su tokia statistika. Visi stebite kovido statistiką, puikiai žinote, kiek pas mus atvejų, ir taip toliau. Tačiau aš šiandieną prieš šitą posėdį pasižiūrėjau, kiek per paskutinę savaitę, tai yra tiesiog lygiai per paskutines septynias dienas, Lietuvoje mirė žmonių dėl kovido. Taigi skaičius yra labai įdomus, tai yra 142 žmonės tiesiog mirė dėl šios ligos. Aš manau, kad kalbant Seimo auditorijai tikrai nereikia sakyti, kad šis skaičius yra labai artimas tam… būtent tiek yra pas mus, Lietuvoje, Seimo narių. Tai va kiekvienas, sėdėdamas savo vietoje, galite imti ir pasižvalgyti, kiek yra vietų, tiek mes per savaitę netekome žmonių dėl šitos ligos. Tikrai nereikia apgaudinėti savęs, nes mes puikiai suprantame, kad šitas skaičius dar tikrai didės ir greičiausiai mes turėsime tos liūdnos statistikos nemažai.
Taigi noriu… (Trūkinėja garsas) esminių rodiklių… kuris kalba apie pandemijos suvaldymą, tai yra efektyvaus viruso reprodukcijos dydis. Jis parodo, kiek vienas užsikrėtęs žmogus užkrečia kitų žmonių, arba, kitais žodžiais sakant, kiek 100 žmonių užkrečia kitų. Taigi, sakykime, kai mes Lietuvoje paskelbėme pirmąsias karantino priemones, tai buvo lapkričio pradžioje, šitas rodiklis siekė 1,50, kitais žodžiais sakant, 100 užsikrėtusių žmonių užkrėsdavo 150 naujų, ir mes matėme staigų atvejų didėjimą. Įvestos praeitos Vyriausybės priemonės davė savo efektą ir mes matėme, kad tas reprodukcijos dydis mažėjo iki vieneto, po to buvo atšokimas ir dabar mes turime apie 1,17.
Kad šitas mūsų visuomenės sveikatos iššūkis būtų suvaldytas, mums reikia šitą efektyvų reprodukcijos dydžio rodiklį numažinti žemiau vieneto ir kuo bus mažiau vieneto, tai yra kuo arčiau nulio, tuo greičiau mes šitą pandemiją mažinsime. Tačiau Lietuvoje, kaip sakiau, šiandieną turime apie 1,17, 1,18 ir turint po 3 tūkst. atvejų kiekvieną dieną, tai yra iš tikrųjų labai daug, parodo, kad dar daug žmonių vis naujai užsikrečia virusu.
Kokios galėtų būti priežastys dėl to, tai yra kodėl mums taip galbūt nelabai sekasi? Viena iš priežasčių yra būtent gyventojų vis dar nemažas mobilumas. Čia matote pagal „Google Mobility Reports“ padarytą lentelę, kurioje galite matyti, kaip mes atrodėme pavasario laiku, tai yra kai buvo pirmasis tas karantinas. Iš tikrųjų Lietuvos gyventojai savo judėjimą labai stipriai ribojo ir mes matome, kad, sakykim, parduotuvės, pramogos – buvo sumažėjimas beveik 65 %, lyginant su sausiu, kalbant apie maisto prekes – 27 %, darbo vietos – perpus. Tačiau dabar sumažėjimas yra, bet jis tikrai ne toks. Mes galime kalbėti apie tai, kad jis yra bent 20 % didesnis, negu buvo pavasario metu.
Infekcinių ligų kontrolė. Mes turime labai paprastą taisyklę, kad yra (…) virusas plinta, kuo mažiau žmonės judės, kuo mažiau žmonės turės kontaktų, tuo tas viruso plitimas bus mažesnis.
Šią savaitę Lietuvos Respublikos Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos posėdžio metu buvo pristatyti scenarijai, kaip galėtų ta pandemija vystytis toliau. Iš tikrųjų skaičiai nėra optimistiški. Mes, aišku, pateikėme ir optimistinį scenarijų, bet tikrai mažai vilčių dedame, kad jis galėtų toks išsipildyti. Vis dėlto Ekspertų taryba… Aš noriu parodyti jums tą mažiau pesimistinį realistinį variantą. Mes matome, kad bent iki sausio vidurio mes galime turėti apie 60 tūkst. atvejų. O tai reiškia, kad Lietuvos gydymo įstaigoms reikės per 3 tūkst. lovų, nes tiek bus hospitalizuojama žmonių. Tiesiog galiu pasakyti, kad pagal šios dienos statistiką kas ketvirtas pacientas, kuris guli stacionare, yra būtent kovidinis.
Kad pandemija būtų sumažinta ir kad situacija tiesiog taisytųsi, mums reikia ją kontroliuoti, tai yra tiesiog sumažinti tų vietų arba tų aplinkybių, kuriomis virusas plinta. Gaila, kad iš tikrųjų ta statistika, kurią renka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, nėra tobula ir mes daug dalykų nežinome, tačiau mūsų Sveikatos ekspertų tarybos nario vieno pranešimo metu buvo pateikta tokia statistika, kuri rodo… (Atsiprašau, matote skaidres? Čia kažkas rašo, kad…) …kur yra užsikrėtimų, kur tas virusas plinta. Taigi vis dėlto mes matome, kad pagrindinis viruso plitimas vyksta šeimoje, darbe, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos ir gydymo institucijose bei ugdymo įstaigose.
Aš noriu parodyti paskutinę skaidruolę. Atsiprašau, sako… Tuoj, minutėlę, pabandysiu. Labai noriu šitą skaidruolę parodyti. Turėtumėte dabar matyti, nes užstrigo, kažkas su internetu. Šitoje skaidruolėje aš norėčiau parodyti jums, kokios priemonės padeda sumažinti epidemijos plitimą. Tai yra iš trijų paskutinių metaanalizių, kurios buvo publikuotos pačiuose prestižiškiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose, tai yra „The Lancet“, „Infectious Diseases“, „Nature Human Behaviour Research“, „Science“. Tiesiog juose buvo apžvelgta įvairių pasaulio šalių patirtis ir mokslininkai padarė apibendrinimus, kas iš tikrųjų labiausiai, stipriausiai veikia to efektyvaus rodiklio sumažinimą, vadinasi, kas leidžia sumažinti naujų užsikrėtimų skaičių. Iš visų stipriausių priemonių yra būtent šita studija.
Aš dabar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šitą langelį. Tai yra mažų susibūrimų draudimas. Mažų susibūrimų šeimos rate, artimųjų rate ribojimas iš tikrųjų gali vadinamąjį RT rodiklį sumažinti net iki 0,3327. Vadinasi, nuo to, kokį mes dabar turime, galime skaičiuoti iš esmės 0,3 punkto. Iš tikrųjų tai būtų labai didelė reikšmė.
Ugdymo įstaigų uždarymas. Ten kontrolė dabar galbūt mažesnė. Asmenų judėjimo ribojimas, vietinio judėjimo ribojimas gali irgi labai stipriai sumažinti.
Pati naujausia studija, kuri buvo publikuota „Science“, irgi labai stiprus amerikiečių žurnalas, parodo, kad irgi tam tikros priemonės, sakykim, likti namie, ugdymo įstaigų uždarymas, ribojimas susitikti su asmenimis iki dešimties žmonių, irgi labai stipriai veikia.
Dabar čia buvo irgi klausimas apie… Girdėjau Seimo narių diskusiją dėl smulkaus verslo, nebūtinų verslų, tai irgi iš tikrųjų noriu pasakyti, kad mokslininkai įvardija, kad tų nedidelių, sakykim, nebūtinų verslų uždarymas gali turėti efektą nuo, sakykim, tokio labai galbūt net minimalaus 3 % sumažėjimo iki net 49 %. Iš tikrųjų tai tikrai gali būti stipri priemonė (…) pandemijai suvaldyti.
Aš atsiprašau už technines kliūtis. Sakė, kelių skaidruolių nematėte, bet manau, kad šią pačią svarbiausią, kur tiesiog mokslo žinios apibendrintos ir sudėtos į vieną skaidruolę, ir parodo įvairių priemonių efektyvumą, aš manau, galėjote pamatyti, ir dar ją palieku. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui profesoriui M. Stankūnui. Kitas kalbės daktaras V. Zemlys-Balevičius. Žodis jums.
Matematikos mokslų daktaro Vaidoto Zemlio-Balevičiaus kalba
V. ZEMLYS-BALEVIČIUS. Sveiki visi, tuoj uždėsiu skaidres. Matomos mano skaidrės?
PIRMININKĖ. Taip.
V. ZEMLYS-BALEVIČIUS. Puiku! Kol kas aš pats jų nematau. Štai, gerai. Puiku. Profesorius M. Stankūnas apžvelgė iš dalies taikomas priemones, aš labiau apžvelgsiu skaičius.
Turime tokią situaciją dabar. Šioje skaidrėje matote COVID-19 atvejus Lietuvoje ir tai yra savaitinis augimas, tai yra lyginama kiekvieną dieną septynių dienų atvejai su prieš tai buvusiomis septyniomis dienomis. Na ir matome, kad nuo spalio mėnesio mes turime tokius amerikietiškus kalnelius ir niekaip nepasiekiame to neigiamo augimo. Čia buvo, taip sakant, vieną lapkričio dieną buvo nukritę truputį žemiau nulio, bet po to vėl atsigavo. Jeigu, taip sakant, toliau tokią situaciją turėsime, tai, deja, nieko gero nebus.
Toliau yra dar viena iš mano mėgstamų statistikų, tai yra teigiamų tyrimų dalis, tai reiškia, kiek procentų testuojamų žmonių turi kovidą. Ir matome, kad ji irgi kyla gana neblogai ir vis dar nekrenta. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas šis rodiklis turi būti mažesnis negu 5 %, kad epidemija būtų valdoma. Kaip dabar matome, tie 5 % paskutinį kartą buvo spalio pabaigoje ir iki šiol, taip sakant, vis dar kyla ir nekrenta.
Jeigu pasižiūrėsime kovido situaciją (čia buvo Lietuvos skaičiai), jeigu pasižiūrėsime kovido situaciją apskrityse, visada galbūt atrodo, kad Lietuvoje kur nors gerai, Lietuvoje gal kur nors yra apskričių ar savivaldybių, kur yra geriau, tai taip, deja, nėra. Čia matome visas keturias pagrindines statistikas, tai yra atvejų skaičius, mirčių skaičius, teigiamų tyrimų dalis ir testų skaičius. Tai čia visi tie 14 skaičių yra normuoti, kad būtų per pastarąsias dvi savaites ir 100 tūkst. gyventojų. Mes galime tada, taip sakant, atsižvelgiame į gyventojų skaičių apskrityse ir visur mes matome, taip sakant, nuostabų augimą ir situacijos negerėjimą nuo spalio pradžios.
Lietuva pagal savo skaičius dabar jau pasiekė, na, mes įžengėme į nelaimingų šalių klubą. Čia, pavyzdžiui, matome, kokia yra situacija šalyse, kurių 14 dienų rodiklis yra per 1 tūkst. 200, čia yra visos šalys, kurių duomenys… Kovidas palietęs visą pasaulį, yra apie 190 šalių ir tik čia matome skaičių, 11 jų, kurios pasiekė tą rodiklį, koks dabar yra ir Lietuvos.
Kaip matome, kas vyksta, kai vienos šalys jau pradėjo susitvarkyti po tokios sudėtingos savo situacijos. Matome Belgijos pavyzdį – nukrito, Čekija – nukrito, Šveicarija – nukrito. Serbijoje ir Sakartvele jau pradeda kristi. Mes vis dar kylame. Kas yra svarbu, aš norėčiau pabrėžti, įvedami apribojimai, jeigu jie nėra įvedami, vien jų neužtenka, nes matome pavyzdžių iš Liuksemburgo, Juodkalnijos, po piko tu gali gauti lėtą kritimo atvejį, o ne tokį kaip Belgija arba Čekija.
Kitas įdomus dalykas, taip sakant, ar mes jau dabar… Apribojimai buvo įvesti vakar, ar mes jau pasiekėme piką, ar įvedus apribojimus jau viskas pagerės? Atsakymas yra ne, nes mirtys seka paskui. Aš čia atidėjau, šitame grafike matomos mirtys pagal fiksavimo datą, kada mirtys buvo užregistruojamos, ir mirtys tada, kada žmogus susirgo. Matome, kad mirčių skaičius Lietuvoje atsilieka maždaug dvi savaites. Mes matome piką žmonių, kurie dabar sirgo gruodžio pabaigoje, o visi tie žmonės, kurie susirgo dabar, jų mirtį ir jų piką mes pamatysime dar tik už dviejų savaičių. Per Kalėdas ir Naujuosius Metus pradės mirti žmonės, kurie užsikrėtė dabar. Kadangi, kaip matėte savaitės pirmame grafike, savaitinis augimas buvo nuo gruodžio mėnesio pradžios, buvo apie 50 %, tai ir mirčių skaičius, čia mes turime augančią kreivę, tai ji dar augs. Vadinasi, situacija yra… Štai kas nutinka, kai mes nesiimame priemonių laiku. Dabar tas mirčių skaičius mus gąsdina, bet jis mus turėjo gąsdinti prieš dvi savaites, mes neturime leisti tokio dalyko, kad atvejų skaičius didėtų. Jis atsilieps mirtimi, tai mes turime imtis priemonių kur kas anksčiau. Aš labai sveikinu Vyriausybę, kad ji pradėjo imtis priemonių, nes jeigu dabar atvejai nukris, mes išsaugome gyvybes.
Jeigu dabar žiūrėsime, kaip sekėsi toms šalims, toms 11 nelaimėlių, prie kurių Lietuva prisijungė, tai matome, jeigu pažiūrėsime datas, mirtys vėl pasislenka. Mirčių pikas, kaip aš sakiau, yra po dviejų savaičių. Aišku, tai priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemos, nes matome ne visur net ir po piko situacija pagerėja. Pavyzdžiui, Liuksemburgas, mirčių skaičius pakilo ir jis dar nesileidžia, nors jau ten matome atvejų kritimą. Aišku, mirtys yra priklausomos nuo sveikatos apsaugos sistemos, bet apie jos problemas pakalbės kiti ekspertai, aš apie tai mažiau kalbėsiu.
Vienas paprastas pasiūlymas, ką daryti, ir čia toks labai geras atvejis, nes mes turime dabar savivaldybių duomenis. Vis dėlto epidemijos suvaldymas prasideda nuo testavimo. Jeigu testavimas efektyvus, tai mes sugebame pagauti, tiesiog sugaudyti visus sergančius, kad jie neskleistų viruso. Turime Alytaus pavyzdį, kur pradėjo testuoti, matome, pradėjo testuoti jau lapkričio mėnesį ir, palyginus su Lietuva, testuoja kur kas daugiau. Maždaug galime įsivaizduoti, kokia tikroji padėtis, jeigu testavimas būtų pakankamas. Alytus pradėjo testuoti ir dabar pas juos tas atvejų skaičius, rodiklis yra vos ne dvigubai didesnis negu visoje Lietuvoje. Tai parodo, jeigu testavimas būtų pakankamas, jis dabar nėra pakankamas, greitieji testai dar vėluoja, tai reiškia, mes nematome tikro epidemijos masto. Bet viena savivaldybė mums parodė, ką mes galime iš tikrųjų matyti. Vadinasi, situacija gali būti tokia, kad mes turime dvigubai didesnius skaičius, negu dabar yra.
Tai kokios yra mano išvados apie tą situaciją? Aš esu duomenų ekspertas ir man yra… Manau, kad epidemijos duomenų valdymas ir tikros situacijos matymas yra labai svarbus. Tai iš savo pusės, aš čia kalbėjau prieš mėnesį, su duomenimis buvo labai prastai, situacija pagerėjo, mes turime istorinius duomenis, mes turime apskričių duomenis ir aš tas keturias apskričių statistikas, kur paskelbiau šiandien, prieš mėnesį aš to negalėjau daryti, bet vis tiek turime gausybę problemų su duomenimis. Dabartinis teisinis reguliavimas nėra toks, kad duomenys tarp institucijų galėtų laisvai vaikščioti. Mirčių Statistikos departamentas prašo Registrų centro, reikia pasirašyti sutartį ir, kokia yra tiksli situacija su mirtimis, mes dar tikriausiai nematysime savaitę ar dvi, jeigu ne mėnesį, vien dėl perteklinio teisinio reguliavimo, kadangi nesutvarkyta.
Kadangi Seimas yra įstatymus leidžianti institucija, tai aš labai prašyčiau kolegų, kad sutvarkykime šitą teisinį reguliavimą, kad mes galėtume pasiruošti ateičiai ir kad COVID-19 būtų tas postūmis, kad mes pasirengtume ir kad kitą kartą, kai mus užklups panaši epidemija, jau turėtume viską pasiruošę, kad galėtume susitvarkyti ir kad nereikėtų aštuonis mėnesius laukti, kad pamatytume duomenis, kas vyksta kokioje nors savivaldybėje.
Iš papildomų dalykų, ką aš irgi siūlyčiau parlamentui daryti. Nors Vyriausybė įvedė apribojimus ir aš tikiuosi, kad jie duos efektą, bet mes vis dėlto turėtume turėti planą B. Kadangi teisinius aspektus išnagrinėti, į juos įsigilinti užtrunka, vis dėlto nepaprastosios padėties įvedimą Seimas turi pradėti svarstyti. Ko reikia, kad jis būtų įvestas, kokios yra priežastys, ar ką nors pakeisti, ar dar ką nors. Nes gali būti, kad dabartinės priemonės nepadės, tai mes turime papildomai ką nors daryti, nes, kaip jūs matote, jeigu mes to neįsivedame, tai mokame po to mirčių kaina.
Kadangi Seimas yra teisės aktus leidžianti institucija, tai jūs galite sutvarkyti visą teisinį reguliavimą. Siūlyčiau visiems jums pasinaudoti, kadangi COVID-19 yra pagrindinė Lietuvos problema dabar, skirti visą savo laiką pagerinimui, ką galima padaryti, jeigu pasikartotų tokia situacija su COVID-19, kad mes neturėtume tokių problemų, kaip turime dabar, kai mes net negalime dėl teisinio reguliavimo pamatyti, kokie yra duomenys. Tokie yra mano pasiūlymai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kitas diskusijos dalyvis – profesorius V. Kasiulevičius.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus kalba
V. KASIULEVIČIUS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad ateinančios kelios savaitės mūsų tautai bus kritinės. Viskas priklausys nuo mūsų žmonių susitelkimo ir pasiryžimo apriboti nebūtinuosius kontaktus.
Žmonių susibūrimų ribojimas, mokyklų uždarymas, kontaktinių veiklų vykdymo apribojimas – tai yra tos priemonės, tos kryptys priemonių, kurios taikomos visame pasaulyje vienokiu ar kitokiu lygmeniu, ir tuos įrodymus mums ką tik pristatė profesorius M. Stankūnas. Mūsų rekomenduotos priemonės yra labai griežtos. Mes suvokiame pasekmes ekonomikai, bet noriu pasakyti, kad turėtume neturėti iliuzijų. Gydytojams jau šiandien reikia priimti sprendimus, kuriuos pacientus gelbėti.
Pandemijos banga sukelia ir COVID-19 mirtis, bet ne tik COVID-19 mirtis. Lietuva susiduria su rudens perteklinio mirtingumo banga. Ir tą patį radau kitų šalių: Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Belgija, Čekija, Lenkija, Slovėnija patyrė dar didesnius perteklinio mirtingumo šuolius, nors tos šalys yra visiškai skirtingos, sunkiai palyginamos tarpusavyje, turinčios skirtingas tradicijas ir skirtingą gyventojų tankį.
COVID-19 išprovokuoja daug slinkčių visuomenėje, sveikatos sistemoje, jos iš esmės sukelia griūtis tokiuose sektoriuose, kuriuose mes net neprognozavome. Noriu pasakyti, kad sveikatos sistemos perkrovimas yra tiesiogiai susijęs su naujų užsikrėtimų skaičiais. Ką turėtume svarbiausia žinoti, kad žmonės turi likti namie iki švenčių pabaigos, nebent jie turi būtinų vizitų dėl sveikatos paslaugų, sveikatingumo paslaugų ar psichologo pagalbos. Taip pat tiems žmonėms, kurie dirba būtinosiose tarnybose, dirba tose srityse, kurios reikalingos valstybei funkcionuoti.
Taigi iš tikrųjų noriu pasakyti, kad esant tokiai plitimo rizikai pirmiausia turi būti apsaugoti medikai, nes medikai taip pat miršta, serga jų labai daug, ir sveikatos priežiūros specialistų apsaugos lygmuo turi būti iš tikrųjų maksimalus.
Valstybė turi pasirūpinti testavimo pajėgumais. Dabar įsotinimas tais testais, tai yra teigiamų testų dalis yra per didelė, kad galėtume matyti situaciją, ką ir sakė prieš tai Vaidotas. Ir reikia pasirūpinti kuo greitesniu vakcinos prieinamumu ir skiepijimu tų grupių žmonių, kurie sutiks skiepytis, pirmiausia medikai, turintys likti tame fronte, toje karo linijoje gelbėdami mūsų pacientus, taip pat rizikos asmenys, kuriems ta liga grasina labiausiai.
Noriu paprašyti jūsų palaikymo toms taikomoms priemonėms, taip pat rūpintis tuo, kad medikams ateitų visa įmanoma parama, kaip jau sakiau, testavimo pajėgumai ir vakcina. Ačiū visiems. Kažkas kitas iš ekspertų daugiau turbūt pasakys.
PIRMININKĖ. Labai ačiū, gerbiamas profesoriau. Kitas kalbės profesorius L. Griškevičius. Žodis jums.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktoriaus profesoriaus Laimono Griškevičiaus kalba
L. GRIŠKEVIČIUS. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau trumpai aptarti situaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms dabar tenka didžiausia našta valdant COVID-19 pandemiją. Žinoma, kad iš nustatytų naujų atvejų bent 7 % pacientų patenka į gydymo įstaigas, iš jų bent 10 % gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Per pastarąsias septynias dienas Lietuvoje buvo diagnozuojama maždaug 2 tūkst. 700 naujų COVID-19 atvejų ir hospitalizuojama apie 200 pacientų.
Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra 2 tūkst. 500 COVID-19 lovų, jos yra konvertuotos iš kitų stacionariųjų lovų, skirtų kitiems pacientams gydyti. Šiuo metu gydoma apie 2 tūkst. pacientų ir tai yra 77 % – toks šiuo metu esantis lovų užimtumas. Savo ruožtu intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 188 pacientai iš 267 intensyviosios terapijos lovų, tai sudaro 74 % visų intensyviosios terapijos lovų. Pagal mūsų klasifikaciją, kuri nėra oficiali, tai yra geltonoji zona, ir šiam skaičiui padidėjus iki 85 % situacija pasidarys labai sunkiai kontroliuojama. Jeigu naujų atvejų skaičius didės ir toliau tokiais pat tempais, kaip didėja dabar, tai yra maždaug 15 % per savaitę, mums papildomai reikės bent 500–700 stacionaro lovų artimiausiu metu.
Stacionaro lovas dar būtų galima konvertuoti, bet didžiulė problema yra darbuotojai ir personalas. Tiek tarptautinė literatūra, tiek mūsų patirtis rodo, kad vienam pacientui gydyti reikia bent 3–4 pirmos eilės personalo asmenų, o tai šiuo metu sudarytų apie 6–8 tūkst. stacionare gydančių medicinos darbuotojų.
Lietuvos duomenimis, stacionare dirba apie 17 tūkst. darbuotojų, medicinos darbuotojų. Taigi bent jau 25 %, artimiausiu metu ir 30 % stacionaro ir darbuotojų pajėgumų šiuo metu yra nukreipta išimtinai COVID-19 ligai gydyti. Atkreipsiu dėmesį, kad COVID-19 problemos, tai yra tokios ligos, mes apskritai prieš metus neturėjome, ir visa sveikatos sistema buvo subalansuota kitoms ligoms – širdies kraujagyslių, onkologinėms ligoms gydyti, bet ne COVID-19.
Šiuo metu bent trečdalis resursų, tai yra 25–30 % resursų, yra paskirta grynai COVID-19. Be to, reikia turėti galvoje, kad šis labai greitas sistemos perorganizavimas, infekcijų kontrolės reikalavimų taikymas atsiliepia visam sveikatos sistemos funkcionavimui. Tai rodo netgi stacionarų lovų užimtumas. Iš 16,5 tūkst. Lietuvoje esančių stacionaro lovų tik pusė yra užimta, kitos negali normaliai funkcionuoti dėl personalo stokos arba dėl infekcijos kontrolės reikalavimų taikymo.
Šis sutrikdytas visos asmens sveikatos priežiūros funkcionavimas jau išvirto į mirtis, pastaruoju metu ir žiniasklaidoje daug nurodoma, kad mirčių perviršis du kartus didesnis negu COVID-19 mirčių skaičius. Taigi ar gali toliau sveikatos sistema normaliai funkcionuoti, atlikti savo pirminę funkciją? Akivaizdu, kad per COVID-19 sistema yra prie savo galimybių ribos. Daugiau lovų, ypač personalo didinimui galimybių tiesiog nėra ir bet koks resursų metimas vien tik COVID-19 pacientų situacijai valdyti reikš, kad kiti pacientai, sergantys kitomis ligomis, normalios pagalbos negaus.
Ką gi šiuo metu daryti? Kaip mano kolegos minėjo, ūmiai situaciją suvaldyti gali tiktai karantinas, apribojantis asmenų judėjimą. Tokiu būdu galima būtų stengtis sumažinti naujų atvejų skaičių ir stabilizuoti situaciją sveikatos sistemoje. Taip pat ankstyva vakcinacija. Tai yra personalo vakcinacija, siekiant, kad kuo daugiau medicinos personalo grįžtų atgal ir galėtų gydyti pacientus. Taip pat testavimas. Personalo ir pacientų testavimas mums palengvintų išvengti židinių formavimosi ir naujų pacientų patekimo į ligoninę, taip pat mirčių skaičiaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Kviečiu kalbėti daktarą P. Skruibį.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovo daktaro Pauliaus Skruibio kalba
P. SKRUIBIS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Virusas sukelia grėsmę ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Ribojimai neigiamai veikia psichikos sveikatą. Iš įvairių tyrimų tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse mes žinome, kad santykinai labiausiai paveikiami yra jauni žmonės, moterys, tėvai, auginantys mažus vaikus. Aš čia turiu omeny, kad būtent psichikos sveikatos prasme neigiamai paveikiami.
Prezidento suburtoje Sveikatos ekspertų taryboje mes apie tai diskutavome. Kartais, kaip ir jūs, turime skirtingų nuomonių, karštai apie jas diskutuojame, tačiau dabar mes sutarėme, kad priimti ribojimai yra būtini. Turime suprasti, kad psichikos sveikatą neigiamai veikia ne tik šie ribojimai, bet ir tai, kad kasdien netenkame 30 bendrapiliečių, o 3 tūkst. jų užsikrečia. Tai negali nepaveikti visos visuomenės emocinės sveikatos, jeigu mes tiesiog prarandame žmones, kurie šiaip dar galėtų toliau gyventi, kurių galėtume neprarasti.
Mes, suprantama, turime užtikrinti, kad psichologinė pagalba būtų prieinama, kad kitos psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, kam jų dabar reikia. Taip pat kad emocinio palaikymo sulauktų dabar, aš manau, dar vėliau jis bus dar labiau reikalingas, medikai, tačiau dabar kaip niekada mums visiems yra reikalingas vieningumas. Kaltinimai, priekaištai visuomenės tiesiog neveikia. Mes matome, kad galime kiek norime kalbėti apie atsipalaidavimą, apie tai, ką žmonės kažką neteisingai daro, bet tai neveikia.
Ko mums reikia? Iš tikrųjų sutelkti žmones bendram tikslui, kad visiems būtų aišku, ko mes siekiame, kad visi suprastų to prasmę ir kad mes būtume vieningai susitelkę. Žmonijos istorija, psichologija rodo, kad žmogus gali pakelti labai įvairius, net ir pačius sunkiausius sunkumus, kai jaučia prasmę. Jeigu mes visi sutarsime, kad šie ribojimai yra būtini, ir juos palaikysime, žmonėms bus lengviau matyti jų prasmę ir jų laikytis. Jeigu mes paskęsime ginčuose ir to susitelkimo nebus, tai mes, panašu, sunkiai tada galime tikėtis to vieningumo ir susitelkimo ir iš visuomenės. Tai dabar kaip niekada yra būtina. Tikiuosi, kad ne tik sveikatos ekspertai, ar jie būtų medikai, ar jie būtų psichologai, ar jie būtų kitų profesijų atstovai, bet ir politikai šiuos ribojimus palaikys ir mes turėsime tą būtiną vieningumą šioje labai labai sunkioje situacijoje. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamiems ekspertams už įžvalgas ir rekomendacijas.
Dabar norėčiau pakviesti Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę. Ministrei Pirmininkei kalbėti skiriama iki 10 minučių. Po to kalbės sveikatos apsaugos ministras ir bus suteikta galimybė Seimo nariams užduoti klausimus Ministrei Pirmininkei bei sveikatos apsaugos ministrui.
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės kalba
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Daug ką jau turbūt pasakė prieš tai kalbėję ekspertai. Šiuos ekspertus taip pat esame pasitelkę padėti Vyriausybei priimti reikiamus sprendimus, vadovaujantis objektyvia situacijos analize ir ekspertiniais pasiūlymais. Vyriausybė priėmė tuos sprendimus pirmadienį. Žinau, kad yra įvairių interpretacijų, ir dar nutarimui neįsigaliojus pagrindiniai klausimai buvo susiję su tuo, o kaipgi išvengti nutarime nustatytų apribojimų. Aš dar kartą noriu pakartoti tą patį, ką jau esu sakiusi. Situacija yra labai rimta, testavimas neatskleidžia realios situacijos todėl, kad laboratorijos yra perkrautos ir teigiamų testų skaičius yra tiesiog per didelis, kad jis mums ką nors pasakytų. Pusė žmonių, turinčių simptomus, yra testuojami kaip turintys kovidą, vadinasi, jau dabar beveik galima preziumuoti, kad žmogus, jaučiantis peršalinimo simptomus, yra veikiausiai užsikrėtęs, ir visa tai reiškia, kad rizika apsikrėsti yra visur. Vienintelis sprendimas ar toks esminis sprendimas, kuris gali leisti suvaldyti situaciją, yra kuo mažesnis judumas ir kuo mažiau kontaktų.
Dėl tos priežasties Vyriausybė nustatė apribojimus, kuriuos teko nustatyti gana skubiai. Girdžiu dabar labai daug kritikos. Kartais keista girdėti tą kritiką iš tų žmonių, kurie nustatė labai panašius apribojimus pavasarį, kai naujų susirgimų skaičius buvo gerokai mažesnis, nes tam, kad nekeltume sumaišties, ir tam, kad būtų taikoma praktika, kuri jau kartą buvo taikoma, stengiamės tikrai labai toli nuo pavasarį galiojusių apribojimų neiti, tiesiog, kad nereikėtų kurti kokių nors naujų taisyklių ir naujų (…) išaiškinimų, bet panašu, kad požiūris į sprendimus kinta pakitus kūno padėčiai valdžios atžvilgiu, dėl to man yra labai gaila.
Koks yra tikslas? Tikslas yra sumažinti naujų atvejų skaičių iki tiek, kad mes vėl galėtume pradėti taikyti tradicines kontrolės priemones, per tą laiką papildę savo arsenalą naujomis testavimo galimybėmis ir po truputį pradėję gauti vakcinas. Kada tai gali atsitikti? Prezidento sveikatos ekspertų taryboje pirmadienį buvo pademonstruota labai aiški skaidrė, kuri parodė, kaip daug priklauso nuo mūsų pačių elgesio. Jeigu karantino apribojimų bus laikomasi daugmaž sutartinai ir daugmaž visuotinai, mes galime tikėtis, kad naujų užsikrėtimų skaičius pasieks 500–700 užsikrėtimų lygį maždaug sausio pabaigoje, tai yra tada, kada yra numatyta šiuo metu karantino pabaiga. Tuomet jau galima kalbėti apie tai, kad, naudodami tradicines priemones, sustiprinę, žinoma, resursus atsakingų institucijų ir sutvarkę procesus, mes galėtume taikyti lokalias priemones ten, kur tai yra reikalinga, ir, žinoma, neilgai trukus pradėti kuo platesnio masto vakcinavimą.
Jeigu per šventes reikalavimų nebūtų laikomasi, jeigu žmonės vis dėlto nuspręstų, kad šventė yra svarbiau negu artimųjų sveikata ir gyvybė, tokiu atveju sausio mėnesį, deja, mes turėtume naują atkrytį ir tuomet to atvejų sumažėjimo mums tektų laukti dar vieną papildomą mėnesį. Todėl šiandien aš prašau Seimo narių, prašau tų, kurie mane girdi, dėti visas pastangas, kad mes vis dėlto pasiektume tą rezultatą, kuris leistų grįžti prie tradicinių kontrolės priemonių, ir, jomis remiantis, išlaukti, išbūti, išgyventi iki pakankamai masinio vakcinavimo. Aš būsiu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus, o dabar kol kas ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama Ministre Pirmininke. Kviečiu sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį.
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kalba
A. DULKYS. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiama premjere, Seimo nariai, ekspertai, kiti garbūs svečiai! Naujai nustatytų kovido atvejų skaičius – 3 tūkst. 159. Esame pirmi Europoje, pirmaujame ir pasaulyje. Vadiname dažnai tai atvejais, nors iš tikrųjų tai yra ne atvejai, o žmonės. Nuo vakar įsigaliojo judėjimo, prekybos, paslaugų ir kiti ribojimai ir jie yra be galo sunkūs, tačiau kito kelio neturime. Vakar mirė dar 25 žmonės. Medikai jau pritrūko žodžių, bandydami mums visiems įrodyti ribos, nuo kurios turėsime rinktis, ką gydyti, artėjimą. Iš viso jau mirė 933 žmonės, nežinau, kiek jų bus, kai baigsime šį susitikimą.
Turime vilties naujienų – Europos vaistų agentūra „Pfizer“ vakciną planuoja patvirtinti gruodžio 21 dieną, o ne gruodžio 29 dieną, kaip buvo numatyta anksčiau. Lietuvoje medikų yra arti 50 tūkst. Socialinių ir slaugos namų gyventojų ir personalo skaičiai siekia daugiau nei 30 tūkst. Asmenų, vyresnių nei 65 metų, yra daugiau kaip pusė milijono, o kai pradedame skaičiuoti gretutines ligas, pradedame artėti ir link milijono Lietuvos gyventojų. Taigi, ne tik kol atkeliaus vakcina, bet kol atkeliaus reikiamas jos kiekis, turime susitelkti bendram darbui.
Seimui bus pristatomi atnaujinti biudžetai, juose numatėme reikiamus arba bent jau geriausiai žinomus išteklius COVID-19 suvaldyti. Vien tik ištekliai be krypties mums nepadės – turime įsiklausyti į tai, ką mums pataria ekspertai.
Noriu pacituoti vieną iš jų rekomendacijų: „Labai svarbu aiškiai įvardinti tikslą, kurio siekiame, tikslas motyvuoja ir skatina tarpusavio susitelkimą. Visi lyderiai turi nuolat priminti tą patį tikslą, kurio visi siekiame, aiškiai įvardindami kriterijus, kurie parodytų, kad karantinas ar kitos priemonės pasiekia savo tikslą. Taip priimami sprendimai būtų skaidresni, skatintų didesnį pasitikėjimą ir motyvuotų prisidėti prie bendro tikslo siekimo.“
Tai koks gi tas mūsų tikslas? Premjerė jau įvardino. Tendencijos, mažėjimo tendencijos būtų labai geros. O kada žinotume, kad jau tikrai mūsų sveikatos apsaugos sistema yra valdoma, kad situacija yra valdoma? Vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir ekspertų patarimais, vadovaujamės rodikliais tam, kad galėtume grįžti prie mums jau įprasto kasdienos gyvenimo. Mūsų tikslas turėtų būti apibrėžtas trimis pagrindiniais aspektais.
Pirma. Turime daryti viską, kad visi atvejai būtų atsekami ir kontaktą turėję asmenys būtų izoliuoti per 48 valandas. Šiandien mes tai darome per 3, 4 ir daugiau dienų.
Antra. Nemažinant testavimo apimčių, nuo visų darytų testų teigiamų testų dalis neturėtų viršyti 5 %. Šiandien mes turime 22 %. O atvejų skaičius tam, kad galėtume sakyti, kad sistema yra tikrai valdoma, turėtų siekti 200. Šiandien patys žinote, kiek yra.
Trečia. Turime daryti viską, kad šimtas žmonių neužkrėstų daugiau kaip šimto kitų žmonių. Tai reiškia, kad efektyvaus viruso reprodukcijos dydis turi būti mažesnis už vienetą. Toks yra mūsų galutinis tikslas ir mums neužtenka pasiekti tik vieną iš rodiklių. Esmė yra, kad vienu metu mes turime pasiekti visus šiuos rodiklius. Ir dar daugiau – tam, kad būtume užtikrinti, jie turėtų išsilaikyti ne mažiau kaip septynias dienas. Tai nebus karo pabaiga, tačiau tai bus signalas, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema vėl sugrįžo į situaciją, kada ji pati valdo tą situaciją, o ne situacija mus. Tikiu, kad tas bendras tikslas mus suvienys. Ekspertai mums signalizuoja, labai svarbu, kad tie, kuriems tenka papildoma našta, jaustų valstybės lyderių empatiją, palaikymą. Palaikymas stiprina ir padeda įveikti stresą.
Šiandien noriu visus pakviesti, kad kiekvienas Seimo narys pakviestų savo rinkėjus laikytis rekomendacijų. Prašau. Jūsų rinkėjai jus gerbia, jumis pasitiki. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūsų nori paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Aš klausimą turėčiau. Labas rytas, premjere, ministre. Labai ačiū už pristatymą. Klausimas yra šiek tiek platesnis nei pakviesti laikytis karantino sąlygų. Tai yra klausimas, susijęs su žmonių likimais, su verslais, su pajamomis, su jų sveikata ir panašiai, kaip dabar žmonės gyvena. Ir problema kur kas platesnė.
Mano klausimas yra toks. Sėkmingai kovojančių su pandemija šalių pavyzdžiai rodo, kad vis dėlto testavimas buvo pati geriausia priemonė. Šiandien arabų šalys kviečia ilsėtis pas save, reklamuojasi, skiria pinigus reklamai ir panašiai, nes iš tiesų buvo labai daug testuojama. Mes įsigijome už labai didelius pinigus greitųjų testų, vidutinė testavimo trukmė siekia dvi tris dienas – iki savaitės. Klausimas, kur yra tie testai? Ar jie naudojami, ar jie blogi? Ar jie panaudoti?
Ir antras klausimas vis dėlto dėl taikomų priemonių. Šiandien užplūdo Seimo narių dėžutes laiškai apie diskriminacines priemones. Erzina žmones, smulkiuosius verslininkus, kai prekybos centrai prekiauja rūbais, o smulkieji verslininkai per vieną dieną nušluoti iš turgų, mažų parduotuvių, nors investavo į pasirengimą tam. Ar tai yra pagrįsta ir ar tai yra normalu, ar tai yra adekvatu? Galbūt reikėtų peržiūrėti ir tuos ribojimus nustatyti teisingus, ne diskriminacinius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš nenoriu čia įsivelti į ilgą biologijos paskaitą, bet mūsų nusipirkti antigenų testai, atsiprašau, ne antigenų testai, o antikūnų testai, kurie buvo nupirkti pavasarį gana brangiai, visiškai netinka tam, apie ką jūs kalbate, nes rodo tik faktą, kad žmogaus organizme yra nustatomi antikūnai. Jie nerodo aktyvios ligos stadijos. Aktyvią ligos stadiją rodo dviejų tipų testai, tie PGR testai, kurie šiuo metu yra atliekami ir kur mes turime 20 % teigiamą rezultatą, 50 % iš turinčių simptomus. Tam reikalingos laboratorijos, todėl ir yra vėlavimas, be kita ko. Tam reikalingos laboratorijos ir laboratorijos yra perkrautos.
Alternatyva galėtų būti vadinamieji antigenų testai, tie, kuriais, tarkime, Slovakija testavo savo populiaciją gana plačiai. Iš pradžių sustabdė ligos plitimą, bet kadangi kitų priemonių nebuvo, tai, pažiūrėkite statistiką, atvejų ir toliau auga. Vadinasi, tai turi būti derinys su kitomis kontrolės priemonėmis. Nesakau, kad su tokiu griežtu karantinu, koks yra dabar, bet kitos kontrolės taip pat yra reikalingos. Pats testavimas automatiškai neišsprendžia situacijos. Bet, taip, tai galėtų būti opcija.
Paklauskite kolegos, buvusio ministro, kodėl labai ilgai užtruko apskritai tokio testavimo būdo įteisinimas, buvo gąsdinamos laboratorijos, kurios turėjo šių testų, kad iš jų bus atimtos licencijos. Tik prieš pat baigdamas kadenciją ministras tą būdą įteisino. O pirkimai šių antigenų testų tebevyksta. Ir kiek aš žinau, gal ministras mane patikslins, tuose pirkimuose yra skundų dėl perteklinių reikalavimų, kurie buvo nustatyti. Tai štai jums ir labą dieną, sakant tiesiai šviesiai, kaip yra.
Dabar atsakant į jūsų antrą klausimą. Aš labai gerai suprantu, ką jūs sakote, labai gerai suprantu. Klausimas, koks čia turėtų būti sprendimas. Mes patvirtinome tokį sprendimą, koks buvo pavasarį. Aš jau sakiau kodėl. Tam, kad būtų kuo mažiau sumaišties ir kuo mažiau naujų taisyklių, nes sprendimai yra skubūs. Tiesiog priėmėme lygiai tokį pat sprendimą, koks buvo priimtas pavasarį, kai buvo daug mažesni atvejų skaičiai ir daug, sakykim, stabilesnė situacija sveikatos sistemoje ir apskritai visuomenėje.
Girdžiu, ką jūs sakote. Domėjausi, kaip yra Vakarų praktikoje. Vakarų praktikoje yra keletas valstybių, kurios draudžia dideliems prekybos centrams, prekiaujantiems įvairiu asortimentu, prekiauti ne maisto prekėmis ir ne higienos prekėmis, nebūtinomis prekėmis. Didžioji dalis tokių apribojimų netaiko, bet čia viskas priklauso nuo pačios situacijos. Aš jau tą esu sakiusi viešai, galiu ir jums pakartoti. Jeigu tikrai matysime, kad tai yra traukos centras, turint mintyje, kad yra reikalinga sumažinti kontaktus, sumažinti žmonių laiką, kuris yra leidžiamas ne namuose, tuomet teks siūlyti apribojimus prekiauti tam tikru asortimentu ir didžiuosiuose prekybos centruose.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už įdomią diskusiją. Situacija yra tikrai rimta ir norisi maksimaliai bendradarbiauti. Turiu pora klausimų premjerei. Vienas dalykas, kurį biudžetą vertinant, lyginant, atrodo, kad 2020 metais biudžete kovido valdymui yra kur kas mažiau lėšų. Tai norisi paklausti, kaip jūs skaičiavote, kiek mėnesių truktų karantinas ir ekstremalioji situacija, nes jūs turėjote įvertinti ir pagal tai tuos skaičius numatyti.
Antrasis klausimas apie vaikų darželius. Jie lyg ir uždaromi, lyg ir ne. Retorika tokia, kad kviečiame tėvus, kurie dirba per nuotolį, vaikų nevesti, bet situacija tokia, apie kokią mes girdėjome taip pat ir iš ekspertų, kad būtent tėvai, auginantys mažus vaikus, turi riziką labiausiai būti pažeisti psichiškai. Dabar atrodo, kad situaciją turėtų prisiimti tėvai, nes tie, kurie prisiėmė atsakomybę, neveda vaikų, turi ir vaikus prižiūrėti, ir per nuotolį dirbti, jie negali pasiimti biuletenio ar ligos išmokos ir tada išeina taip, kad tas šeimos krūvis smarkiai išauga ir ta psichinė rizika taip pat auga. Klausimas, ar negalėtų Vyriausybė prisiimti atsakomybę, kaip buvo prisiimta pavasarį, ir tada mokame ligos išmoką, bet jeigu sakome, kad nėra lėšų, tai tada turbūt reikėtų pasakyti tėvams, kad nėra lėšų, ir tada vedame į darželius, nedarome to spaudimo ir tada tėvai neraudonuotų atvedę vaiką į darželį, nes nesusitvarko namuose.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Išties situacija dėl darželių yra gana nevienareikšmiška, nes, viena vertus, paprasčiausias dalykas būtų uždaryti darželius ir tą ekspertai, turbūt matėte iš skaidrės, irgi laiko viena iš efektyviausių priemonių. Čia ne pinigų klausimas, čia yra klausimas psichikos sveikatos, apie ką kalbėjo P. Skruibis. Girdžiu, ką sakote, tikrai verta svarstyti, kuri alternatyva yra geresnė, nes, viena vertus, mamoms paprastai būti namuose uždarytoms su keliais vaikais, iš kurių, tarkime, vienas pradinukas turi mokytis, vyresnis vaikas, ne pradinukas, pradinukai atostogauja, bet šiek tiek vyresnis vaikas turi mokytis ir mažiukas vaikas, kurį reikia prižiūrėti, tai yra gana sudėtingas krūvis. Čia tikrai nėra lengvo sprendimo, tikrai ne pinigų klausimas yra. Aš sutinku, kad jeigu darželiai būtų uždaryti, be jokios abejonės, tada būtų labai aiškus mechanizmas ligos išmokų mokėjimo.
Dabar dėl finansinio poreikio. Na, nežinau, kaip jūs skaičiavote finansinį poreikį, bet mūsų skaičiavimai yra labai paprasti ir tai yra, man atrodo, aiškiai atskleista. Prielaida yra, kad poreikis yra pusei metų, bet labai atvirai žiūrime į situaciją, jeigu reikės biudžeto patikslinimo, o to tikrai negalime atmesti, tai, skirtingai nuo jūsų Vyriausybės, ateisime į Seimą dėl biudžeto patikslinimo.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Tiesa pažįstama palyginus. Šiais metais per 50 savaičių Lietuvoje mirė 39 tūkst. 706 piliečiai. Prieš penkerius metus, kai mes pradėjome čia darbą, buvome valdantieji, tais metais mirė tūkstančiu žmonių daugiau – 40 tūkst. 689 per tą patį laikotarpį. Bet mes dabar keliame didžiulę isteriką, kiek miršta žmonių kasdien. O kodėl mes nepaklausiame, kad 80 % Lietuvos gyventojų neturi problemos su kovidu? Kas jiems atsitiko, kad jie problemos neturi, kas atsakingas už tai, kad įvertintų jų imunitetą ir pasakytų, kodėl jie nesega?
Svarbiausia, ką noriu pasakyti, Baringtono deklaracija, kurią pasirašė daugiau negu 50 tūkst. pasaulio mokslininkų ir medicinos praktikų, Lietuvoje visiškai nenagrinėjama ir neaptariama. Kodėl, mielieji? Mes 30 metų Lietuvoje kūrėme ydingą medicinos sistemą, kurią kažkodėl vadinome sveikatinimo sistema, tai mes dabar pjauname tą derlių, kurį užsiauginome per daug metų. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš galiu tai vertinti kaip pasisakymą, nes komentarų aš neturiu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiama Pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti daliai valdančiųjų, kurie pirmą kartą balsuodami dėl rezoliucijos įtraukimo pritarė jos įtraukimui. Labai ačiū. Gaila, kad staiga buvo nuomonė pasikeitusi. Aš šiaip turėčiau du klausimus, vieną iš jų ekspertams. Nežinau, ekspertams negalima užduoti klausimų. Gerai.
Tada pakomentuočiau jų pasisakymus, kad, kiek aš matau iš kelių tyrimų, nėra labai tikslių duomenų apie mažų, smulkiausių verslų uždarymą. Šioje vietoje turbūt toks natūralus klausimas premjerei, kad galbūt vis dėlto verta svarstyti tuos mažuosius ir jų uždarymo aplinkybes, galbūt verta detalizuoti ir labiau reglamentuoti? Jūs iš mūsų negirdite jokios negatyvios retorikos apskritai dėl reguliavimo ir ribojimų, bet mes kalbame apie tai, kad galbūt verta svarstyti tų uždarymų detales ir niuansus.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kaip aš suprantu, ekspertai yra prisijungę ir galėtų pakomentuoti. Bet aš pasakysiu, koks yra tikslas, mano nuomone. Leiskite jums priminti, kolega, kad tokie patys apribojimai, kokie galioja dabar, galiojo ir pavasarį. Tada kažkaip jums šitos problemos neatrodė labai aktualios, bet jau tuščia jo.
Tikslas nėra verslus apriboti, tikslas nėra vienam kuriam verslui padaryti blogesnes sąlygas negu kitam. Tikslas yra sumažinti žmonių mobilumą, labai paprastas – sumažinti žmonių mobilumą. Iš esmės tai reiškia, kad žmonės išvyksta į kažkokias prekybos vietas nusipirkti maisto ir kokių nors kitų bazinių dalykų. Aišku, mes dabar galime ilgai diskutuoti, ką daryti su tomis didelėmis prekybos vietomis, kuriose gali nusipirkti ne tik maisto ir šampūno, bet gali nusipirkti ir padangas. Ir ar tikrai padangas dabar pirkti reikia? Turbūt kad nėra pirmo būtinumo prekė. Jau atsakinėjau gerbiamam Vytautui ir jums tą patį galiu pasakyti, kad jeigu iš mobilumo duomenų matysis, jog tai yra problema, tikrai reikės tą problemą spręsti, bet ne bandant tų vietų padauginti, o tiesiog pasinaudojant ta patirtimi, kuri yra kai kuriose šalyse taikoma, kai apribojama prekyba nebūtinomis prekėmis.
PIRMININKĖ. Kreipiuosi į gerbiamus ekspertus. Ar kas nors norėtumėte papildyti Ministrės Pirmininkės atsakymą?
V. KASIULEVIČIUS. Jeigu galima, gerbiami Seimo nariai, noriu pasakyti, kad tikrai mūsų ekspertų patarimai nėra nukreipti kaip nors žlugdyti verslą. Iš tiesų, jeigu atkreipėte visi dėmesį, tai priimtuose sprendimuose yra kalbama apie bekontaktį verslą, kuriam nereikalingi kontaktai, jis nėra kaip nors apribotas. Matėte turbūt ir reportažus, ir žiniasklaidoje, kad jie toliau veikia ten, kur tie kontaktai neįvyksta.
Aš suprantu, kad pagrindinis dalykas, kurį mes norime padaryti, ir turbūt visi suprantame, sutinkame, kad tų kontaktų būtų kuo mažiau, nes jų metu vyksta užsikrėtimas. Užtenka ir mažiau negu 15 minučių bendravimo, kad įvyktų užsikrėtimas, ir viruso plėtra yra ganėtinai tolima, nes jis plinta ir aerozoliniu būdu. Todėl ne tiktai verslas, bet ir bažnyčios, ir mokyklos, ir įvairūs kiti žmonių susibūrimai prie eglučių susiję su rizika. Verslas nėra jokia išeitis, tačiau žmonės atvyksta grupėmis, šeimomis, susitinka ir verslo vietose, kuriose jie ką nors perka, kad ir turguje. Jeigu pažiūrėtume į kai kurių šalių praktiką, kai kuriose šalyse turgus yra uždaromas. Lietuvoje maisto prekyba turguje lieka, nes tai yra būtinosios prekės, kurias turi įsigyti žmonės. Tokia logika ir vadovavomės. To, kas nebūtina, turi būti išvengta, o tai, kas būtina, turi būti palikta. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Norėčiau klausimus užduoti sveikatos ministrui. Ar Lietuva jau yra pristačiusi savo vakcinacijos planą Europos Komisijai? Tai pirmasis klausimas.
Ir antrasis klausimas. Medikai, kurie priskirti dirbti su COVID-19, yra valstybės apdrausti ir turi tam tikras socialines garantijas, jeigu užsikrėstų. O kaip su tais medikais, kurie, pasikeitus aplinkybėms, yra perkeliami dirbti su kovidiniais pacientais? Turiu omeny gydytojus rezidentus, slaugytojus. Ar jie automatiškai tampa apdrausti? Ir kaip su medikais, kurie dirba įprastoje ligoninėje, atlieka planinę procedūrą ar operaciją pacientui, kuris atvyksta su neigiamu testu, bet paskui pasirodo, kad jis vis tik teigiamas ir medikas apsikrečia? Kaip tada su šitais medikais? Ačiū.
A. DULKYS. Atsakau į pirmą klausimą. Kiek aš esu informuotas atsakingų darbuotojų, vakcinavimo planai Europos Komisijai turi būti pateikti per dvi darbo dienas po to, kai Europos Komisija jau įformins savo sprendimus. Į antrą klausimą atsakyti negaliu. Aš pasitikslinsiu ir pateiksiu jums atsakymą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama premjere, iš tikrųjų sveikinu, aš manau, kad gal čia per daug mes visi dramatizuojame, bet priemonės yra laiku, būtinos ir reikalingos, matyt, dar Vyriausybės valandos metu mes diskutuosime dėl tų smulkiųjų verslininkų, bet man kelia nerimą kita mintis arba kitas dalykas, ką aš vakar išgirdau Sveikatos reikalų komitete. Sveikatos apsaugos ministerija pareiškė tokią poziciją, kad Lietuva ir Lietuvos sveikatos gydymo įstaigos nėra visiškai pasirengusios skiepijimuisi ir neaišku, ar jos užtikrins šį dalyką. Jūs vakare labai šauniai šią neigiamą informaciją, kaip aš sakau, padarėte teigiama, pasakėte, kad viskas gerai, skiepijimui galima pasiruošti. Mano yra toks gal ir prašymas, ir klausimas, kaip galima sureguliuoti viešuosius ryšius jūsų, kaip premjerės, atsakingų ministerijų, kurios tikrai kartais šauna pro šalį – tu matai, kad tai, kas vyksta realiai, neatitinka tiesos. Ar įmanoma šituos dalykus sureguliuoti, kad žmonės nekeltų panikos?
Ir antra mano klausimo dalis – savanorių įtraukimas. Kuo mes, savanoriai, galime prisidėti: ar „Maisto bankas“, ar šauliai? Iš tikrųjų mes šiandien laukiame instrukcijos, kuo mes galime padėti: ar prie srautų reguliavimo, ar prie prekybos centrų reguliavimo prisidėti. Ir aš taip pat penktadienį, šeštadienį, sekmadienį laisvą dieną turiu ir su šeima galiu prisidėti, bet tos informacijos nėra. Kur ir ką reikėtų savanoriams? Kuo galėtume prisidėti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsakysiu dėl savanorių. Išties jau savanorių pajėgos prisijungė vakar ir pradėjo vėl veikti iniciatyva „Stiprūs kartu“. Jungsis skautai, jungsis kitos nevyriausybinės organizacijos, tikrai raginu visus prisidėti. Dėl paties proceso, kur reikia kokios pagalbos, dar reikės tokių logistinių sprendimų ir geresnės koordinacijos. Tikrai laukiame pagalbos, ypač atliepiant tą rūpestį, kuris čia kartais politikų yra teisingai reiškiamas dėl vienišų žmonių, dėl jų Kalėdų. Man tikrai labai sunku, bet tokios bus ir mano pačios Kalėdos, tad labai gerai suprantu, kaip jaučiasi žmonės, kurie negalės per šventes susitikti su savo draugais ar artimaisiais. Tad padėti ypač tiems žmonėms, kuriais reikia pasirūpinti, ką nors nupirkti parduotuvėje, atvežti kokių nors produktų, kad žmonės nekeltų sau rizikos. Žinoma, visos šitos pajėgos bus mobilizuotos ir pasitelktos.
Dabar kalbant apie vakcinavimą, gal čia toks truputį nesusipratimas yra įvykęs. Tikrai procesą sudėliosime, komunikavimą sudėliosime, viskas bus sudėliota. Bėda buvo tokia, kad besibaigiančios kadencijos pabaigoje buvo toks tarsi pavedimas ar perdavimas atsakomybės savivaldybėms be realaus pasirūpinimo, kaip faktiškai tos savivaldybės turėtų tai padaryti. Taip nepaliksime ir tikrai kartu su merais ir vietos ligoninėmis tuos procesus sudėliosime taip, kad niekas neliktų galiausiai kaltas už tai, kad nežinojo, kaip padaryti dalyką, kurį nežino, kaip padaryti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausimas. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas irgi bus sveikatos ministrui. Aš papildysiu savo kolegę. Yra Užkrečiamųjų ligų įstatymas. Mes pavasarį sunkiai sugebėjome įtraukti COVID-19 į itin užkrečiamų ligų sąrašą, kad automatiškai būtent gydytojai, slaugytojai, medicinos darbuotojai, kurie dirba, gautų tą socialinį draudimą ir papildomas garantijas. Bet kai šiandien aš girdžiu daug informacijos apie tai, kad vis kitus skyrius prijungia ir dalis nesutinka, aš visikai suprantu jų pozicijas. Būtų reikalingas aiškumas čia.
Todėl aš neklausiu to paties klausimo, aš klausiu toliau. Vėlgi ir vakar mačiau reportažą dėl atlyginimo už darbą žmonėms, nes anoje Vyriausybėje buvo tokia tradicija, kad ministerijos klerkai daugiau pradėjo gauti karantino metu, o gydytojai mažiau. Tokios praktikos, tikiuosi, šioje Vyriausybėje nebus. Pirmiausia finansiškai aprūpinsite gydytojus ir slaugytojus, kurie dirba COVID židiny?
A. DULKYS. Ačiū. Taip, priimu ir jūsų klausimo pratęsimą. Šiandien Seimas matys, kai kalbėsime apie PSDF biudžetą, kad jame labai aiškiai matosi Vyriausybės požiūris būtent į darbo užmokestį ir ten yra numatomos atitinkamos sumos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal papildysiu sveikatos ministrą. Taip, skirtingai nei prieš tai buvusiuose biudžeto projektuose, Sveikatos draudimo fondo biudžete yra numatyta papildomų lėšų, reikalingų būtent kovido priedams mokėti. Paskaičiuotas poreikis pagal tai, ką mes žinojome apie praėjusį epizodą, bet, kaip ir sakiau atsakydama gerbiamam L. Kukuraičiui, jeigu bus poreikis tikslinti biudžetus, tai tikrai Vyriausybė ateis į Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai premjerei ir sveikatos apsaugos ministrui. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, čia gal labiau būtų mano replika dėl vedimo tvarkos posėdžio pirmininkei ir tiems, kurie organizavo diskusiją. Man labai keista, kodėl diskutuoti pakviečiami tik tie diskutantai, profesoriai, ekspertai, kurie turi vieną nuomonę. Pavyzdžiui, profesoriai E. Vaitkus, A. Darinskas, A. Tatarūnas – visi habilituoti daktarai, jie turi visiškai kitą nuomonę. Kodėl tik viena tiesa kaip Sovietų Sąjungoje? Gerbiamas profesorius, habilituotas mokslų daktaras A. Tatarūnas pasakė: mes, gydytojai, kurie turime kitą nuomonę, šiandien labiau persekiojami negu sovietiniais laikais. Kas čia vyksta? Tik viena tiesa! Mes galime išklausyti visų nuomones, bet likti prie savo nuomonės.
Aš noriu pakartoti, kaip yra pasakęs dar viduramžių liberalas: aš gerbiu tavo nuomonę, bet su ja nesutinku, bet dėsiu visas pastangas, kad ji būtų išgirsta. Kodėl dabar mes neleidžiame plačios diskusijos ir dėl labai esminio gerbiamo Seimo nario klausimo: kodėl mirčių buvo daugiau, nors nebuvo COVID-19? Kas čia vyksta? Mes turime žinoti tiesą!
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, šiandien tikrai istorinė diena, kai jūs ėmėte cituoti liberalų mąstytojus. Labai ačiū už tai. Aš norėčiau padėkoti ekspertams, kurie dalyvavo šioje diskusinėje dalyje. Ir per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos norėtų kalbėti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik noriu pasakyti, kad viduramžiais Volteras tikrai nepriklausė nei Liberalų sąjūdžiui, nei Laisvės partijai.
PIRMININKĖ. Ačiū. (Balsas salėje) Ne, jūsų pavardė nebuvo paminėta.
11.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Gražį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-87(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Gražį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-87(2). Kviečiu komiteto pirmininką S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas vakar labai atidžiai ir skirdamas pakankamai laiko išanalizavo šį klausimą, diskutavo su teisėju. Visiems 7 dalyvavusiems balsavus už, pritarė šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašė P. Gražulis. Prašau į tribūną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, nė vieno kandidato nei į teisėjus, nei į prokurorus nepažįstu. Yra tokia liaudies patarlė, sakoma: tam, kad pažintum žmogų, reikia maišą druskos suvalgyti. Tikrai labai formali yra ta procedūra. Šį klausimą dar praeitoje kadencijoje kėlė Seimo narys M. Majauskas, kad mes turime labiau įsigilinti į kandidatus, nes tikrai pareigos yra labai atsakingos. Deja, mes nieko nepakeitėme, ta procedūra – valandos susitikimas, tai tikrai apie žmogų nieko nesužinosi. Žinote, o visi kalba gražiai, kalba gerai. Man atrodo, tikrai būtų gerai, kad Seimas keistų tą procedūrą, pavyzdžiui, bent sudarytų darbo grupę, kuri analizuotų, jeigu dirbo teisėju, jo sprendimus, prokuroro sprendimus. Tada paanalizavę mes tikrai galėtume daugiau spręsti apie žmogų. Deja, šiandien nepažįstu nė vieno, visiems linkiu sėkmės ir nematau jokių priežasčių, kodėl turėčiau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti daugiau nėra norinčių. Pagal Statutą galima pasisakyti kandidatui. Ar norėtumėte pasisakyti? Ne. Ačiū.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, mes turėtume patvirtinti slapto balsavimo biuletenį, jis yra standartinis. Jo užrašas – dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Gražį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projekto Nr. XIVP-87.
Galima balsuoti už, prieš arba susilaikoma. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Taip pat primenu balsų skaičiavimo grupės sudėtį. Joje yra K. Adomaitis iš Laisvės partijos frakcijos, L. L. Andrikienė iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas A. Bagdonas, R. Baškienė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, R. Budbergytė – Socialdemokratų frakcija ir V. Fiodorovas – Darbo partijos frakcija. Slaptas balsavimas yra numatytas 13 valandą. Dėkoju.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vitaliją Norkūnaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-88(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Vitaliją Norkūnaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-88(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas šį klausimą svarstė taip pat vakar dienos posėdyje. Tik noriu dar pasakyti replikuodamas į kolegos Petro nuomonę, kad komitete buvo skirta laiko tiek, kiek reikėjo, kiek buvo klausimų, diskusijų. Tikrai išsamiai išanalizavome kandidatūras, jų darbo rezultatus ir visų 7 dalyvavusių balsais už buvo pritarta nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Diskusijoje yra užsirašęs kalbėti V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų neturiu abejonių dėl pretendentės kompetencijos. Bandėme įsigilinti į visą medžiagą, prie kurios buvo galima prieiti viešai, nes prezidentūra ribojo medžiagos pateikimą, bet klausimų vis dėlto iškyla. Nežinau, kiek jūs atkreipėte dėmesį, pretendentė buvo ketvirta pagal Teisėjų atrankos komisijos rezultatus ir Prezidentas peršoko du virš jos buvusius teisėjus, įvertintus aukštesniais balais. Dar daugiau, prieš ją įvertinti teisėjai negavo nė vieno balso prieš komisijoje, o teisėja, kuri yra teikiama, gavo du balsus prieš.
Bandėme išsiaiškinti frakcijoje tokio motyvo pasirinkimus. Mes suprantame, kad Prezidentas nėra įpareigotas Teisėjų atrankos komisijos sprendimų, bet vienintelis argumentas, kuris buvo mums pateiktas ir kurį bandė suformuluoti prezidentūros atstovai, kad ji ilgiau dirba teisme negu virš jos geriau įvertinti teisėjai. Man kelia abejonių pasirinkimo skaidrumas šiuo atveju. Aš įtariu tikrąją priežastį, kuri yra visai kitokia, negu sako prezidentūra, ir, mano manymu, ta priežastis labai apriboja tų kitų teisėjų galimybes. Ta priežastis yra nesąžininga. Bet kadangi tai tik įtarimas, prezidentūra to nepatvirtina, tai aš pasilieku teisę jo dabar garsiai neviešinti. Tikrai neabejočiau pasirinkimu ir nekelčiau to klausimo diskusijose, jeigu būtų pasirinkti visi keturi teisėjai, bet pasirinkti yra du, nepaisant to, kad teisėjų, kaip ir pats Apeliacinio teismo pirmininkas sako, yra trūkumas.
Todėl aš manau, kad mes, tiksliau, galvojau, kad mes išgyvendinome tą blogą praktiką, kai tokie atrankos kriterijai, kurie yra nepagrįsti objektyviais kriterijais, yra išnaikinti. Bet, pasirodo, vis dar jinai yra taikoma. Neraginu vienaip ar kitaip balsuoti, tikrai kandidatė pagal kompetenciją, manau, yra tinkama, bet prezidentūros pasirinkimas man kelia labai didelių abejonių ir jas norėjau išreikšti viešai, kad ir visi kiti galėtų apie tai diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusių nebėra. Kreipiuosi į gerbiamą kandidatę, ar norėtumėte pasisakyti? Ne. Tuomet, gerbiami kolegos, turime… Dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Nenorėjau kalbėti, bet kai mes, skirdami teisėjus į elitinį teismą, iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto turime tik vieną narį, kuris formaliai perskaito pranešimą, tai yra šiaip Seimo skurdas. Aš noriu kreiptis į kandidatus ir čia savivaldos buvusį vadovą. Kolegos, iš tikrųjų visuomenė per mažai žino apie mūsų teisėjus. Aš suprasčiau apie karjerą pradedančius apylinkės teismo teisėjus, bet kada mes kalbame apie Apeliacinio, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, tai nėra vien tik Seimo problema, bet tai yra jau savivaldos teismų problema, kad mums kandidatai nėra, visuomenei nėra pristatyti, nėra diskutuojama.
Antra. Yra didžiulės problemos. Vis dėlto ir atėjus naujam Prezidentui niekas nesikeičia atrankos skaidrumo procesuose. Tai ne tik šio Prezidento problema, buvo ir ankstesni valstybės vadovai. Norėtųsi palinkėti būsimiems savivaldos lyderiams vis dėlto pagalvoti apie tai, kaip mes galėtume paskatinti teisėjus konkuruoti ir siekti karjeros, geriausius teisėjus, diskutuoti.
Trečia. Noriu jums palinkėti. Iš tiesų kodėl balsuosiu už? Todėl, kad yra Apeliacinio teismo krizė, ten yra tikrai nemažai korupcijos skandalų ir reikia kelti šio teismo reputaciją, atkurti, o tai galima padaryti savo darbu. Noriu palinkėti jums tiesiog nepasiduoti įtakoms ir būti toje teisingumo… tais tikraisiais teisingumo tarnais. Sėkmės jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti taip pat K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Neatimsiu daug laiko. Noriu pasakyti, kad labai atsakingai parinkti visi kandidatai ir į teisėjus, ir į prokurorus. Aš nematau nė menkiausio argumento kaip nors kitaip balsuoti. Balsuosiu už ir kviečiu kolegas taip pat elgtis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai išsakyti. Turime formaliai patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra analogiškas tam, kuris buvo prieš tai. Galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju. Balsavimas numatytas 13 valandą.
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Nidos Grunskienės skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore“ projektas Nr. XIVP-112(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Nidos Grunskienės skyrimui Lietuvos Respublikos generaline prokurore“ projektas Nr. XIVP-112(2). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą ir perduodu pirmininkavimą Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas vakar svarstė ir šį nutarimo projektą. Tiesiog noriu kolegai Vytautui pasakyti, kad komitete tai tikrai nėra formalus veiksmas, tikrai yra įsigilinama. Buvo visokių klausimų iš įvairių sričių, kandidatė atsakė ir po to komitetui pasilikus vienam, niekada nedalyvaujant pretendentams, visų 7 dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta ir šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Dabar diskusija. Pirmas iš eilės Seimo narys V. Bakas. Kviečiu į tribūną.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Naudodamasis proga noriu kreiptis į prokurorų bendruomenę. Prieš ketverius metus teko tai daryti tiesiogiai, dabar tą galiu padaryti iš Seimo tribūnos.
Gerbiama kandidate ir mieli prokurorai, aš dar kartą noriu tik priminti, kad jus teikiančio Prezidento gerovės valstybės vizija, ekonominis pakilimas ir netgi tai, kaip mes išeisime iš kovido krizės, priklauso nuo to, kiek mes galėsime išskaidrinti savo valstybę. Priklauso net nuo teisėsaugos ir prokurorų darbo, kiek mes sugebėsime atgrasyti nuo dalyvavimo politikoje, valstybės tarnyboje, valstybės valdomų įmonių veikloje tuos, kurie ateina pelnytis, tai yra vogti iš mūsų visų.
Deja, šiandien kalėjimai yra perpildyti tų, kurie pavagia iš parduotuvių, sandėliukų, kad ir daugybę kartų, visi kalbame apie neveikiančią penitencinę sistemą, bet nėra nė vieno, mano duomenimis, kuris būtų nuteistas už korupciją, už korupcinius nusikaltimus. Nėra. Neveikia įstatymai, kurie numato, kad iš korupcijos sukauptas turtas turi būti surandamas ir konfiskuojamas, nors visas pasaulis apie tai kalba ir tai taiko. Lietuva yra pilkoje zonoje. Lietuvoje yra tokia atsakomybės terpė, kai, pavyzdžiui, už auksinius šaukštus, tai simbolika, aišku, nuteistas arba pripažintas kaltu žmogus išvengia atsakomybės vien dėl to, kad ateina Generalinės prokuratūros prokuroras ir teismo paprašo jam skirti simbolinę bausmę, nors dėl jo veiklos iš esmės buvo diskredituota visa krašto apsaugos sistema. Tai buvo nacionalinio saugumo klausimas. Valstybei reikėjo labai daug investuoti, kad atkurtų reputaciją ir žmonių pasitikėjimą.
Pirma, ką aš norėčiau palinkėti. Jūs, aišku, dirbote su organizuotu nusikalstamumu, jūsų šeimai grėsė pavojus, bet šių laikų organizuotas nusikalstamumas tampa rafinuotas. Tai, ką anksčiau reketuodavo nuplikę, pliki berniukai, dabar tai daro žmonės su kostiumais, valdantys didžiulius pinigus ir verslus, turintys daugybę ryšių politikoje, finansuojantys politikus, ir išvengia atsakomybės. Aš noriu palinkėti prokuratūrai būtent saugoti valstybę nuo tokių organizuotos veiklos formų, dėl kurių mes netenkame gerovės.
Antra – viešojo intereso gynimas. Iš tiesų mes matome, kad žmonės negali, vieni nepajėgia apsiginti, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos srityje daromų nusižengimų, nusikaltimų, ir čia reikia prokurorų pagalbos. Todėl aš… Taip pat yra kitų dalykų, kai mes kalbame apie viešojo intereso gynimą. Yra be proto sunku vienam žmogui arba žmonių grupei… Pavyzdžiui, dabar yra Klaipėdos atvejis, kai žmonės kvėpuoja atliekomis, kai yra teršiama gamta, ir niekas už tai neatsako. Lyg ir ateina aplinkosaugininkas, iš išorės pasižiūri, viskas tvarkinga, popieriukai tvarkingi. Yra daug žmonių, kurie norėtų ginti viešąjį interesą, bet jiems reikia profesionalios pagalbos. Todėl aš norėčiau pasiūlyti būtent dažniau naudotis ta prokuratūros teise ir pareiga, kai stotumėte į viešojo intereso pusę. Ten paprastai nėra tų, kurie… Būtumėte viešojo intereso advokatais.
Na ir trečia – Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Aišku, prezidentūra padarė viską, kad jis būtų apsunkintas, kad nebūtų galima jo taikyti, bet šiokių tokių galimybių yra. Aš noriu jūsų paprašyti vis dėlto eiti pažangių Vakarų šalių pavyzdžiu, prokurorų pavyzdžiu, ir surasti turtą, kuris yra sukauptas iš korupcijos, ir padaryti viską, kad jis būtų paimtas. Kai mes turėsime pirmą tokį procesą, kai politikas, tarnautojas, aukštas pareigūnas neteks dėl korupcijos sukaupto turto ir nors metams sės į kalėjimą, aš manau, mes turėsime lūžį ir tas atėjimas į gerovės valstybę bus greitesnis. Noriu palinkėti jums sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskutuoti kviečiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, gerbiama pretendente į generalinius prokurorus. Šiandien daug ką mato visuomenė, ko nemato Seimas ir ypač Seimo valdančioji dauguma, kad pas mus yra dvigubi standartai. Kaip ir gerbiamas V. Bakas paminėjo, kad žmogus teisiamas už vištą, už mažą vagystę, už eurą, bet neteisiamas tas, kuris yra pagrobęs milijonus. Ir nė vienas prokuroras nesugebėjo ir neturėjo valios pajudinti tų rezonansinių bylų. Be abejonės, praranda pasitikėjimą ne tik prokuratūra – ir teisėtvarka, visa teisėsauga žmonių akyse.
Žiūrėkite, kas yra. Visuomenei yra žinoma, kad ir už 1 eurą nusiperkama beveik 1,5 mln. litų vertės sklypas. Bylos nėra, viskas teisėta. Kad ir per 15 metų, kaip kalbėjo V. Bakas, per dvejus metus sukraunama beveik 15 mln. eurų turto. Tai Landsbergių šeima. Bylos nėra. Jūs įsivaizduokite, kad tai būtų padaręs ir taip praturtėjęs P. Gražulis ar kitas. Kur jis šiandien būtų? Jis supūtų kalėjime. Bet kodėl vieni yra teisiami, kiti nėra teisiami, vieni tiesiog persekiojami, o kiti globojami?
Aš noriu taip pat grįžti ir prie tos vadinamosios auksinių šaukštų bylos. Iš dalies tai buvo politinė byla, kad susidorotų su socialdemokratais. Nupirkta… Aš iš pradžių galvojau, kad už kokius 4 mln. ar 40 mln. nupirkta tų šaukštų, kai prasidėjo skandalas. Aiškinausi – tik už 4 tūkst. eurų. Tik už 4 tūkst. eurų. Taip, yra padaryta žala, bet palyginti mažytė žala. Žiūrėkite, koks rezonansas. Kiekviena šeimininkė, pažiūrėkite, ten rašo, kad už šaukštą mokėjo po 100, po 150 eurų, pakelia savo šaukštą, už 2 eurus ar 3 eurus nusipirktą, ir už galvos susiima. Žiūrėkite, kokį davė rezonansą šitas eskalavimas? Bet žiniasklaida tam eskalavimui išleido ir buvo jai sumokėta mažiausiai 40 mln. eurų. Ar tyrė kas nors šitą klausimą? Ar kas domėjosi, kas finansavo žiniasklaidą, kad šitą klausimą eskaluotų? Šiandien dar yra viena problema. Politikai eskaluoti, bet žiniasklaida dar labiau eskaluota, ne tik užvaldyta, jinai yra dar labiau korumpuota. Ar yra nors vienas tyrimas, pavyzdžiui, kada vyksta vienas ar kitas politinis procesas, vienas, kitas procesas, kada norima susidoroti su viena ar kita politine partija, arba prokuratūra kada nors susidomėjo, kas finansuoja žiniasklaidą?
Štai pats viešai pasirodė ir aš kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, kad 140 tūkst. eurų, pono A. Tapino televizijai „Laisvės TV“ ponas Dž. Sorosas skyrė 140 tūkst. eurų. Ar kam įdomu? Aš net negaunu iš Valstybės saugumo departamento atsakymo. Niekam tai neįdomu, nes tai savi, tai savo klano dalis, kam jį teisti? Kam jį persekioti? Saviškis. Mes vis dėlto gyvename pagal įstatymą: saviems – viskas, svetimiems – įstatymas.
Dar aš noriu pasakyti. Vienas diktatorius pasakė, aš priimsiu tokius įstatymus, kad kiekvieną žmogų aš galėsiu pagal jį nuteisti, kad bus neįmanoma vykdyti to įstatymo, bet saviems aš jo netaikysiu. Ar ne tokioje Lietuvoje mes gyvename? Kur visos rezonansinės bylos? Suskystintųjų dujų terminalas! Per dešimt metų mes už suskystintųjų dujų terminalo vien tik nuomą sumokame tiek, kiek du nauji laivai kainuoja. Nėra prokuratūros. Štai kad ir „Snoro“ banko uždarymas. Taip, galbūt jį reikėjo uždaryti, bet kodėl mes jo nesanavome, neįdėjome apie 0,5 mlrd. ar dar mažiau eurų ir galėjome brangiai parduoti, nuostolio neturėti. Dabar patyrėme daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų vien tik tiesioginio praradimo. Kažin ar Paryžiaus teismas dar nepriteis Lietuvai papildomo 1 mlrd.?
Taigi, gerbiama prokurore, linkiu jums būti teisingai, principingai ir tikrai aš manau, kad galbūt po 30 metų mes sulauksime ne dvejopų standartų, o tikro teisingumo.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų mano kolegos išsakė daug tokių skaudžių vietų, kurios, šiaip ar taip, susijusios su prokuratūra, bet aš manau, kad vien tik prokuratūra, kad ir kokį genialų ar skaidrų vadą pastatytume, problemų nebus pajėgi išspręsti. Jinai gali tik pradėti eiti tuo kaliu, kuris yra reikalingas dabartinei Lietuvai. Kitaip tariant, atkurti tą teisingumą, atkurti neišvengiamumą bausmės. Tai yra pagrindinis dalykas.
Kaip asmenybė, be abejo, jinai visiems patinka, bent daugumai. Žinau, kiek ir frakcijoje mes buvome susitikę, jinai labai visiems patinka. Džiugu tai, kad jinai atstovauja moterų pusei. Kaip sakė dabartinė premjerė, kad pasiektas balansas tarp vyrų ir moterų. Šia prasme prokuratūra iš tikrųjų pasiekė, bent jau padidino moterų balansą savo struktūroje. Tai yra labai gerai, mano supratimu, nes moterys sąlyginai mažiau pasiduota pagundoms. Tai pagiriamasis žodis ir dabartinei kandidatei į prokurorus.
Noriu pasakyti, ką kolega čia sakė, kad prokuratūra turi labiau užsiimti konfiskavimu ar skurdo paskirstymu arba turto paskirstymu, tai aš manau, kad tai nėra visiškai teisinga, nes kadaise K. Marksas, sukūręs pridėtinės vertės teoriją, kuri iš tikrųjų numatė ir sukūrė ne tik C+V+N, kaip žinote, bet ir svarbiausia – sukūrė pavydo teoriją. Pavydo teorija neturi būti vienas iš kertinių akmenų prokuratūros darbe ir motyvacijoje, nes atimti ir perdalinti arba konfiskuoti – tai nėra pagrindinis šitos institucijos tikslas. Jos tikslas yra, kaip minėjau, pasiekti, kad būtų neišvengiamumas bausmių, nepriklausomai nuo to, ar tai didelis vagis ar mažas vagis, bet kiekvienam pagal bausmę. Todėl aš visus kviečiu balsuoti už kandidatę ir neabejoju, kad jinai viduje turės daug energijos siekti skaidrumo, siekti teisingumo. Ir tepadeda jai Dievas, nes paprastai mes prie šito prokuratūros kryžiaus kaldavome vyrus, dabar mes prikalame moterį. Aš ir gailiuosi, ir džiaugsiuosi, kad jinai tikrai duoda Lietuvai viltį. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau. Paskutinis diskutuoti užsirašęs E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Spėju, kad kolega Vytautas, kalbėdamas apie nuplikusius berniukus, turėjo omenyje plikai skustus berniukus, ar ne? Nes sunerimo ne vienas šitoje salėje.
Žvelgiu į kandidatę. Aptarėme frakcijoje, tikrai įvertinome tai, kad kandidatė parinkta po ilgamečio darbo būtent prokuratūros sistemoje, ne kitose teisinio darbo srityse. Žinoma, tai nereiškia, kad iš kitų sričių negali būti teikiamas kandidatas. Ir džiugu, kad tai yra apygardos prokuratūros vadovo lygio žmogus, kuris, nuėjęs įvairius laiptelius, iš tiesų pažįsta prokurorų ne tik bendruomenę, tačiau ir prokuratūros problemas.
Šiandien perskaičiau publikaciją viename dienraštyje ir turiu pripažinti, kad yra atskleistos sisteminio pobūdžio problemos. Tą patį būtų galima rašyti apie bet kurią apygardos prokuratūrą, kurioje ikiteisminių tyrimų trukmė yra nepagrįstai ilga. Šiuo atveju tik tiek, kad pabandyta viską sukabinti pretendentei, atrodytų, kad tai Lietuvoje išskirtiniai atvejai. Tačiau aš noriu atkreipti pretendentės dėmesį. Tai yra darbas, kurį kartu su įstatymų leidėjais reikia padaryti, užtikrinti, kad nebūtų tokių galimybių be galo, be krašto tęsti ikiteisminius tyrimus, kai dažnu atveju, kaip žinome, panaikinami įtarimai arba teismuose nenuteisiamas asmuo. Taigi, kuo ilgesnis ikiteisminis tyrimas, tuo blogesnė visuomenės sveikata. Aš manau, kad įstatymų leidėjai (su viltimi žiūriu į tikrus teisininkus) turi pergalvoti ir peržiūrėti ikiteisminių tyrimų įstatyminį kodeksų reikalavimą.
Kartu noriu pasakyti, kad dedame viltis į jus, į jūsų kandidatūrą, tikėkimės, į rezultatyvų darbą. Turime kartu pasakyti, kad bet koks neskaidrumas jūsų ar Generalinės prokuratūros veikloje, bet koks politizavimas mes šešėlį ne tik jums asmeniškai. Tai bus šešėlis ir prokuratūros sistemai, visai teisėsaugos sistemai ir didelis nusivylimas visai Lietuvai. Šiandien žmonės dažnai piktinasi ne dėl materialinių trūkumų, o dėl teisingumo trūkumo. Todėl kolegų minėti dvigubi standartai, kiek čia geri pavyzdžiai, kiek netikslūs, čia kitas klausimas, tačiau kokie nors dvigubi standartai, nevienodi standartai vykdant teisingumą iš tikrųjų yra didelis visos Lietuvos žmonių nusivylimas.
Linkiu daugiau iniciatyvos, kaip ir kolega sakė, viešojo intereso sargyboje ar viešojo intereso gynimo srityje. Tikrai, ir vakar kalbėjome, panašu, kad ne visada išnaudojamos galimybės, suteiktos Prokuratūros įstatyme. Linkiu prasmingų reformų prokuratūros sistemoje, linkiu sutarimo su prokurorų bendruomene. Mes matėme ir praėjusio generalinio prokuroro darbo kadencijos metu prieštaras, kylančias įtampas. Čia ir prokurorų atrankos mechanizmo skaidrumui, ir kitų procesų prokuratūros viduje sprendimams, gerinant prokurorų savijautą, yra didžiulė erdvė.
Ačiū jums už ryžtą. Puikiai suprantate, kokias atsakomybes prisiimate sau kaip asmuo. Linkime sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū pasisakiusiems diskusijoje. Dabar priėmimo stadija. Tiesa, gal kandidatė į generalines prokurores nori pasisakyti ar atsakyti iš tribūnos?
Gerai. Tuomet priėmimo stadija. Matau tik užsirašiusius kalbėti už. Būtų puiku, jeigu bent dalis užsirašiusiųjų išsibrauktų ir taip sutaupytume laiko, bet aš negaliu savavališkai to daryti, todėl kviečiu J. Urbanavičių
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai kviečiu palaikyti Generalinės prokuratūros kandidatūrą. Jos darbas bei veikla puikiai matosi teisėsaugos srityje – sudėtingos rezonansinės bylos, jų tyrimas tikrai šiandien mums nekelia abejonių. Kiek žinau, yra palaikymas ir prokuratūros, kolegų. Taip pat, kiek suprantu, perėjusi nemažai laiptelių, puikiai žino prokuratūros veiklą tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Taip pat nemažai apdovanojimų, sėkmingos bylos. Tikiu, kad jūs sustiprinsite prokuratūros prestižą, kurio šiandien tikrai reikia. Linkiu sėkmės jūsų darbuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Šiandien išklausėme gerbiamą kandidatę, mūsų ypatinga Seimo mišri grupė uždavė daug klausimų, išsamiai buvo atsakyta į klausimus ir ji suteikė daug pozityvių vilčių, kad Lietuvoje būtų teisybė ir teisingumas, todėl visus kviečiu palaikyti šią kandidatę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš atsisakau, pirmininke.
PIRMININKAS. Gerai, tuomet – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, irgi taupysiu laiką. Labai gera kandidatė, tikrai galiu tik girti, o čia tie pagyrimai nebereikalingi, palaikau ir siūlau kitiems tą patį daryti.
PIRMININKAS. Gal laikome, kad keturi užsirašę jau pasisakė, kad ir trumpais pasisakymais. Tuomet dėl kandidatūrų pasisakymus baigiame.
Slapto balsavimo biuletenio forma tokia pat kaip ir dėl prieš tai buvusių dviejų kandidatų, tai yra trys langeliai: už, prieš, susilaikoma. Balsuojant išbraukiami du langeliai, o paliekamas tas, kuris išreiškia jūsų valią.
Balsavimas dėl visų kandidatų nuo 13 valandos iki 13 val. 30 min. centrinėje I Seimo rūmų fojė.
11.52 val.
Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2183(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2184(2), Administracinių nusižengimų kodekso 510 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2185(2), Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2186(2), Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2187(2), Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2188(2), Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 1716, 172, 173, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 1717 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2189(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2190(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2191, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 27 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2192(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 33, 47 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2193(2), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2194(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Valstybės kontrolės pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2183(2) ir daug lydimųjų projektų. Pranešėjas – Audito komiteto atstovas. Matau kolegą E. Pupinį dėl vedimo tvarkos. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Galbūt reikėtų, aš siūlau perkelti šį klausimą į kitą posėdį.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio prašote? Labai geras prašymas, nes išties mums būtų sunku suspėti dabar per likusį laiką ką nors šiuo klausimu nuveikti, nes liko 2 minutės iki kito klausimo. Aš manau, kad mes jį galėsime pradėti anksčiau. Tiesa, ar bendru sutarimu darome pertrauką iki kito posėdžio? Nėra prieštaraujančių ar reikia balsuoti? Nematau prieštaraujančių. Matau kolegą R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Posėdžio pirmininke, tada patikslinkite, ar mes po pietų iš karto pirmu klausimu jį ir svarstome, nes būdavo taip įprasta. Jeigu pertrauka iki kito posėdžio, kitas posėdis po pietų, pirmu klausimu, vadinasi, eina Valstybės kontrolės įstatymas ir lydimieji teisės aktai. Aš taip supratau iš kolegos siūlymo? Biudžeto įstatymą nagrinėsime vėliau.
PIRMININKAS. Aš manau, tarsimės, bet vis dėlto biudžetą gal reikia palikti toje vietoje, kur jis buvo įrašytas, – tai išskirtinės svarbos projektas. Manau, ir žiniasklaida seka, ir susiplanuoja laiką. Šis nukeltas projektas turbūt nėra toks svarbus, tad jį mes kur nors į darbotvarkės galą po pietų turbūt įrašysime.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-118 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIVP-118. Aš trumpai priminsiu, kaip tokie klausimai sprendžiami.
Tai nusako Seimo statuto 23 straipsnio 4 dalis. Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, taip pat Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po du Seimo narius, pasisakančius už ir prieš. Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Šiuo atveju to užtenka, tai yra būtent tas atvejis. Tada aš prašau komisijos atstovą į tribūną. Pranešėja – Seimo narė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiu Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektą Nr. XIVP-118. Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo tyrimo komisijos dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ Nr. XIV-42 buvo sudaryta tyrimo komisija. Ji turėjo įvertinti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas leisti patraukti kaltinamąjį Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos Seimo narį V. Gapšį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę yra pagrįstas.
Komisija, vykdydama Seimo pavedimą, išsamiai susipažino su generalinio prokuroro Seimui pateikta medžiaga, posėdžiuose išklausė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus informaciją, paaiškinimus, atsakymus į komisijos narių klausimus, gerbiamo Seimo nario V. Gapšio informaciją, paaiškinimus, taip pat atsakymus į komisijos narių klausimus. Komisija taip pat balsavo dėl V. Gapšio prašymo išreikalauti dokumentus, susijusius su teisėsaugos institucijų vykdytais kriminalinės žvalgybos veiksmais, ir konstatavo, kad komisija, tirdama jai pavestą klausimą ir įgyvendindama savo teises, nesikiša į teismo, teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklą, kai jie atlieka ikiteisminį tyrimą ar nagrinėja bylą teisme. Nusprendė nerinkti papildomų V. Gapšio nurodytų kriminalinės žvalgybos duomenų, nes duomenų ir informacijos priimti sprendimą pakanka.
Būtina pažymėti, kad, vadovaudamasi Seimo statuto nuostatomis, komisija pagal kompetenciją nenagrinėja ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo aplinkybių, nes nagrinėjant asmens neliečiamybės atėmimo klausimą apsiriboja tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Kadangi Seimo narys V. Gapšys deklaravo, jog ikiteisminis tyrimas turi politinį atspalvį, prieš jį buvo vykdomas politinis persekiojimas, jo, kaip Seimo nario, veikla buvo varžoma, taikant kriminalinės žvalgybos priemones, teisėsaugos sprendimai buvo priimami prisitaikant prie politinės situacijos, komisija tikėjosi išgirsti iš gerbiamo V. Gapšio objektyvius faktus ir įrodymus, pagrindžiančius galimo politinio susidorojimo faktą. Deja, komisijai nebuvo pateikta tai pagrindžiančių objektyvių aplinkybių, o teikti paaiškinimai dėl neva vykdytų politinio pobūdžio viešųjų ryšių kampanijų ar teisėsaugos institucijų priimtų sprendimų komisijai neparodė galimo politinio persekiojimo. Be to, V. Gapšys komisijai nepateikė įtikinančių faktų ar duomenų, jog atliktas ikiteisminis tyrimas kaip nors susijęs su politine V. Gapšio, kaip Seimo nario, veikla.
Manome, kad teismo kompetencija išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir teismas turi priimti sprendimą dėl asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, kaltumo ar nekaltumo. Taigi, komisijos nuomone, generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 23 d. rašte, teikiamame Seimui, „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ (nurodytos aplinkybės), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. baudžiamojoje byloje priimtoje nutartyje (nurodytos aplinkybės), Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus bei Seimo nario V. Gapšio paaiškinimai ir atsakymai į komisijos narių klausimus leidžia manyti, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas dėl sutikimo Seimo narį V. Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę yra pagrįstas.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad komisija visus sprendimus priėmė vieningai. Nebuvo balsavusiųjų prieš, vienas komisijos narys nusišalino. Tokiu būdu komisija savo posėdyje 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu pritarė komisijos išvadai – siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tenkinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimą dėl sutikimo Seimo narį V. Gapšį baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Balsavimo rezultatai: už – 9, nuo balsavimo nusišalino 1 komisijos narys.
Todėl prašau gerbiamų kolegų pritarti komisijos teikiamam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar matau, kad užsirašė paklausti pranešėjos K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, vienaip ar kitaip tokios bylos yra susijusios su Seimu. Tai, kad reikalingas mūsų pritarimas tam, kad panaikintume neliečiamybę, man tai iškelia nemažai klausimų. Byla, kuri tęsiasi jau beveik penkerius su puse metų. Per tą laiką įtariamasis – žmogus, kuris iš tikro yra išprusęs, ir netgi labai išprusęs, ir brangiai kainavęs valstybei, ir visiems, savo išsimokslinimu žinių prasme, nuolat yra tokios pakabintos būsenos. Ar komisijai nekilo abejonių, kad iš tikro tas procesas yra per daug ilgas, neefektyvus ir nepamokantis, nes tiek laiko spręsti tą klausimą ir tiek laiko formuluoti visą laiką tą patį pakartojant prokuratūrai ir teismams tiesiog neteisinga žmogaus atžvilgiu? Aš, kaip senas profesorius, sakau, kad tokių žmonių yra nedaug Lietuvoje, net ne dauguma. Ir tuos, kuriuos turime jaunus ir gabius, reikia saugoti, reikia bausti, kai jie blogai daro, bet negalima jų visą laiką laikyti pakabintų už virvės arba stovinčių ant taburetės. Ačiū. Pabūkite dar ir pakomentuokite savo nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Tiesiog, jeigu mes žinome šitos bylos eigą ir žinome mūsų gerbiamo kolegos V. Gapšio statusus, tai dar šioje byloje jis 2016 metais atsisakė Seimo nario mandato. Antrą kartą klausimas dėl jo neliečiamybės taip pat buvo sprendžiamas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nes jis buvo kandidatas į Seimo narius. Tai buvo 2020 metų rugsėjo mėnesį. Tas ilgas bylos nagrinėjimas… Be jokios abejonės, teismas išnagrinėtų tą bylą ir greičiau, jeigu nebūtų tam tikrų trukdžių būtent iš Seimo nario… atžvilgiu. Tą galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Daugiau klausiančiųjų nebuvo. Dabar pradedame diskusiją. Pirmiausia žodis suteikiamas Seimo nariui V. Gapšiui. Kaip minėjau, gali užsirašyti du – už, du – prieš. Dar yra po vieną vietą.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, jau antradienį stebėdamas, kaip parlamentarų imuniteto klausimas sprendžiamas Seime, mačiau visišką formalizmą, kai bandoma klausimą paviršutiniškai nustumti remiantis, atrodo, neatremiamu, o iš tikrųjų pačiu silpniausiu iš galimų argumentų, jei tai iš viso galima pavadinti argumentu. Tas pseudoargumentas skamba taip – geriausia apsiginti teisme.
Taip, teisme galima apsiginti, bet tai neatima iš Seimo pareigos dirbti kokybiškai ir išklausyti bei įvertinti argumentus. Taip, Seimas ne teismas, bet tik visapusiškas aplinkybių įvertinimas gali būti teisingo sprendimo pagrindas. Tad bandymas vien formaliai atsiriboti nuo klausimo rodo visišką paviršutiniškumą. Būtent tokį paviršutiniškumą pademonstravo ir mano klausimą nagrinėjusi komisija, kuri net neskyrė reikiamos valandos argumentams išdėstyti, o komisijos pirmininkė visą klausimą faktiškai išsprendė sau užduodama genialų paklausimą prokurorui, ar byloje yra medžiagos, kuri rodytų, kad byla politizuota.
Paklauskite Baltarusijos prokurorų, ar jų bent vienoje byloje yra sudedama medžiaga, jog byla yra politizuota? Daugeliui atrodo, o kas čia tokio, kad mes pabalsuosime, imunitetą atimsime, ne mūsų, o teismų čia bėda ar klausimas. Taip, tai galiausiai yra teismų klausimas ir dažnai jie per kelias instancijas tai išsprendžia.
Štai vakarykštis straipsnis žiniasklaidoje apie buvusį teisėją, į kurį visos institucijos žiūrėjo formaliai. Generalinis prokuroras formaliai pažiūrėjo ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, kaip paaiškėjo, ne visai teisėtai. Tada formaliai pažiūrėjo Prezidentė D. Grybauskaitė, kuri teisėją atleido. Po to formaliai pažiūrėjo ir kelios teismų kolegijos, kol galiausiai Aukščiausiasis Teismas viską sustatė į vietas ir teisėją išteisino. Bet net ir po to formaliai dar pasižiūrėjo Teisingumo ministerija dėl žalos atlyginimo klausimo, o galiausiai ir dabartinis Prezidentas, kuris formaliai pasakė, kad išteisintas teisėjas nebegali grįžti į darbą.
Štai tokia būna ta formalumo grandinė, kurią jūs šiandien irgi paleidžiate – jūs formaliai pažiūrite, kad čia ne jūsų reikalas, ir tiek. Čia taip komisija nusprendė pažiūrėti į viską formaliai.
Nevaikščiojau po salę prašydamas kolegų man išsaugoti imunitetą, nes esu įsitikinęs, kad patys Seimo nariai tokiu klausimu turi domėtis ir gilintis, kodėl Seimo narys yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, ir tai daryti ne formaliai. Net pradžioje kirbėjo mintis, kad verta atsistoti ir pačiam pasakyti, kad balsuokite už imuniteto panaikinimą, bet kai pamačiau, kad komisija į viską žiūri taip paviršutiniškai, tikrai negaliu sau leisti tylėti. Ir ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, kuriems taip pat teks veržtis pro paviršutiniškumo bangas. Tad jeigu turite bent kiek ryžto nutraukti tą formalumo grandinę, grąžinkite klausimą į komisiją, įpareigokite ją skirti reikiamą laiką mano pasisakymui, o jo reikia ne taip ir daug – maždaug valandos, gal valandos su trupučiu, o tada priimkite sprendimą išgirdę argumentus arba galite tradiciškai vėl atsistoti, formaliai sukalbėti magiškas frazes ir nusiplauti rankas. Tik kitą kartą nebesistebėkite, kaip paviršutiniškų kaltinimų lavina užplūs jus, o visi formaliai jums šypsosis.
Ir pabaigai. Leiskite šiek tiek praskleisti užsklandą to, ko nenorėjo girdėti komisija ir vis nutraukdavo man bandant parodyti viso šio proceso absurdiškumą.
Pirmiausia kaltinimo tekste patys tyrėjai pripažino, kad veikiau teisėtai vykdydamas įgaliojimus, nė vienu klausimu, kuriuo esu apkaltintas, neprašiau jokių neteisėtų veiksmų atlikti ir kitų. Visi teisės aktai, kurie buvo priimti, yra teisėti ir niekas neprašė jų panaikinti. Tad ar jums nekyla klausimų, kodėl Seimo narys negali vykdyti Konstitucijoje įrašytų įgaliojimų? Taip, manęs klausėsi, mane sekė ir tai darė ne mėnesį ir ne du. Ir dar tos pačios institucijos, kreipdamosi į teismus, visus kartus pabrėžė, kad nėra reikiamų įrodymų pradėti ikiteisminį tyrimą. Paskutinis toks teiginys, nuskambėjo dar 2016 metų balandžio pabaigoje, kad įrodymų nėra, nors medžiaga rinkta nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio. Tačiau tai nesutrukdė pateikti man įtarimus už laikotarpį nuo 2015 metų rugsėjo iki 2016 metų sausio mėnesio. Taip, aš nesuklydau, 2016 metų balandį patys konstatavo, kad įrodymų neturi, bet po to už tą laikotarpį pateikė įtarimus. Ar tai nenulėmė jokie politiniai motyvai? Čia komisijai klausimas, į kurį jie nenorėjo klausytis argumentų. Būtent to komisija ir nesiryžo aiškintis, į tai ir nebenorėjo gilintis, nors tai buvo jos pareiga. Taip, teikiau prašymus. Jų netenkino.
Palikdamas šią tribūną, palieku jums apsispręsti, kiek toliau leisti gyvuoti tam formalizmui ir paviršutiniškumui, o pats sau lieku su vidiniu pareigos jausmu, kad niekada neleisiu sau šioje salėje būti abejingam ir paviršutiniškam. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Kas antras, aš tai turėjau omeny, o iš tikrųjų iš viso po du. Pirmiausia V. Bakas kalba už. Diskusija iš tribūnos.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų, matyt, prie to, kas buvo pasakyta, manau, yra labai svarbu pridėti vieną momentą, apie kurį nekalbėjo nei komisija, nei pasisakęs ponas V. Gapšys.
Ponas V. Gapšys yra tik nedidelė šio proceso epizodo dalis. Kalbama apie vieną garsiausių Lietuvoje, ko gero, pačią garsiausią Lietuvoje politinės korupcijos bylą, kuri įtraukia ne vieną poną V. Gapšį, bet joje yra ir kitų partijų atstovų, jie šiuo metu teisiami, buvę politikai. Taip pat teisiamas vienas stambiausių Lietuvos koncernų „MG Baltic“ bei buvę, sakykime, buvę jo vadovai.
Iš tiesų šis sprendimas yra savotiškas egzaminas arba didžiulė atsakomybė Seimui. Aš neabejoju, kad Seimas jį išlaikys, bet jeigu atsitiktų taip, kad vis dėlto mums pritrūktų valios leisti teismui teisti, vykdyti teisingumą, grėsmė kiltų visai politinės korupcijos bylai. Prokurorai ir teisėjai susidurtų su didžiule problema apskritai nagrinėdami šią bylą. Tai reikia suprasti.
Ponas V. Gapšys yra tik vienas iš dalyvių, iš tokio stambaus politinės korupcijos proceso dalyvių. Kaltinimai ten yra labai aiškūs. Šiandien aš irgi neišgirdau, kur tas persekiojimas. Tiesą sakant, jeigu politikas savo veiklą naudoja nusikaltimams daryti ir asmeniniam praturtėjimui, tai jį reikia persekioti, ar tai būtų politikas, ar tai būtų kitas asmuo. Toks yra teisėsaugos darbas.
Aš nenorėčiau gyventi tokioje… Ar mes norėtume gyventi tokioje Lietuvoje, kur politikai, kurie savo mandatu, įgaliojimais naudojasi asmeniniam praturtėjimui, tie, kurie prisideda prie visuomenės atskirties didinimo, prie visuomenės skurdinimo, apgaudinėjimo, būtų neliečiami. Aš manyčiau, kad dangstytis už mandato šiuo atveju nereikėtų.
O mums yra nemažas egzaminas, ypač po to, kai mes ką tik kalbėjome apie Generalinės prokuratūros vadovės paskyrimą ir išdėstėme lūkesčius dėl skaidresnės, teisingesnės Lietuvos. Šiandien, dabar, mūsų rankose yra sprendimas, kuris iš tiesų parodys, kiek iš mūsų yra pasirengę siekti tos teisingesnės ir skaidresnės Lietuvos.
Tai, gerbiami kolegos, nenoriu čia nieko teisti ir nieko kritikuoti, man svarbu buvo priminti apie tai, kad pono V. Gapšio procesas yra kur kas didesnio ir itin svarbaus Lietuvai, jos teisinei sistemai, pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis ir Seimu, apskritai valstybe, gerokai didesnio proceso dalis. Nestabdykime jo. O ponas V. Gapšys tikrai profesionalas, jis patyręs tokiuose dalykuose ir partija yra patyrusi, ne pirmą kartą, aš manau, tikrai sugebės apsiginti, jeigu tos kaltės nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną P. Gražulį.
Dėl vedimo tvarkos V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tribūnos nuskambėjo netiesa, todėl turiu reaguoti. Net prokuratūra manęs nekaltina jokiu asmeniniu praturtėjimu. Nėra tokių faktų byloje, aš nesu tuo kaltinamas, todėl pasakyti teiginiai neatitinka tikrovės.
PIRMININKAS. Išgirdome, ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, kiekvienoje demokratinėje valstybėje Seimas ir Seimo nariai turi imunitetą. Kam? Be abejonės, Seimo nariai, ypač tie, kurių gal didesnės frakcijos, priima labai svarbius sprendimus. Ir tikrai yra ne viena politinė byla. Todėl ir būtina įsigilinti. Kai prokuroras ateina išanalizuoti, išklausyti pranešėją kaltinamąjį, Seimas galėtų duoti sau atsakymą, ar nėra čia politinė byla, ar nėra Seimo nario politinis persekiojimas? Kaip minėjau, pagal šiandieninius įstatymus, jeigu Seimo narys atstovaus žmogui, jeigu jam padės, eis, spręs jo problemas, jeigu prokuratūra pasiklausys, kiekvieną gali pasodinti. Kiekvienam gali iškelti bylą.
Aš noriu pasakyti savo vertinimą dėl „MG Baltic“ bylos, ką kalbėjo ponas V. Bakas. Vis tiek, mano giliu įsitikinimu, „MG Baltic“ byla, taip, yra daug ekonominių nusikaltimų, bet daugiausia pagrista politiniais motyvais. Štai kodėl. Buvęs Liberalų partijos pirmininkas E. Masiulis, taip, ir visa ši partija buvo įkurta „MG Baltic“, kad aptarnautų „MG Baltic“. Tą reikia pripažinti. Jį maitino „MG Baltic“ per savo žiniasklaidą ir jis tiek užaugo, kad peraugo G. Landsbergį, jaunąjį G. Landsbergį. Viešpatie Dieve, tragedija! Tada ką daryti? Reikia gelbėti Konservatorių partiją ir G. Landsbergį. Lietuvoje nė vienas negali peraugti G. Landsbergio, tokia politinė doktrina. Ką, ir tada reikia kažkaip sunaikinti ne tik E. Masiulį, bet ir reikia sunaikinti Liberalų frakciją. Taip, ir kas atsitinka? Iškelta byla, bet tuose visuose procesuose, kur apkaltinti liberalai, dalyvavo ir konservatoriai. Susitikinėjo su R. Kurlianskiu, taip pat ir G. Landsbergis, ir dar daugiau kartų susitikinėjo. Galbūt, aš įsitikinęs, ne vieną dėžutę gavo, daugiau negu E. Masiulis. Tai mano toks politinis vertinimas ir, aš manau, turiu teisę turėti nuomonę apie šią bylą. Bet šioje byloje įžvelgiau ir manau, kad yra tikrai nemažai politikavimo. Mano toks yra vertinimas.
Antras dalykas. Jūs pažiūrėkite. Liberalai susitinka su R. Kurlianskiu dėl Utenos kelio. Na, pažada balsuoti, galbūt ten spaudžiamas, jiems nemandagu labai pasakyti į akis, kad nebalsuosime. Nebalsuoja. Byla! Galbūt reikėjo balsuoti už to kelio tiesimą su privačiu investuotoju, gal nebūtų bylos? Aš nežinau. Gerbiamieji, man nesvarbu, ar liberalas, ar konservatorius, man teisingumas yra daug svarbiau. Todėl jums, gerbiamieji, sakau, pažiūrėkite, jūs, liberalai, puikiai žinote daug daugiau detalių. O kodėl išgelbėtas R. Šimašius? Kas jį perspėjo, kad jis ten neatvažiuotų? Už tai, kad jį globojo Prezidentė, o Prezidentė globojo ir teismus. Antras dalykas. R. Šimašius susiremontavo savo kabineto balkoną gal už 350 tūkst. eurų – bylos jam nėra, tyrimo nėra. Kodėl, gerbiamieji, ar jūs nė vienas savęs nepaklausėte? Jei jūs nors vienas būtumėte už tokius pinigus suremontavęs savo kabinetą ar ką, nebūtų jums bylos, nebūtų atliktas tyrimas?
Taigi, aš noriu pasakyti, visada kalbu, kad nebūtų dvigubų standartų, kad teisingumas būtų kaip ta Temidė užrištomis akimis. Šiandien tos akys yra atrištos ir teisiami tik tie, kurie nepriklauso Landsbergių klanui. Jie yra užvaldę teisingumą, žiniasklaidą ir Lietuvą. Taigi, niekada nebalsuosiu nė už vieną Seimo narį, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kol nebus Lietuvoje teisingumo ir nebus dvigubų standartų.
PIRMININKAS. Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Replika, kad tikrai nebūtų dvigubų standartų ir tuo labiau netiesos sakymo. Kolega ką tik pasakė, kad reikia pripažinti, kad Liberalų sąjūdis buvo įkurtas „MG Baltic“. Tai yra vieno VSD rašto klaidingas interpretavimas, kuriame parašyta, kad buvo nurodyta, kokį pirmininką rinkti, – E. Masiulį, o informuoju, kad buvo išrinktas P. Auštrevičius, E. Masiulis net nekandidatavo. Tokių drąsių ir neteisingų tezių nesiryžo savo parlamentinio tyrimo išvadoje rašyti ir vadinamoji V. Bako komisija, to nėra kaltinamajame akte, tos aplinkybės neanalizuojamos. Gerbiamas Petrai, prašau neskleisti melo.
PIRMININKAS. Dabar kalbės B. Matelis. (Balsai salėje) Laiko nebeturime aiškintis. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dirbau toje komisijoje, todėl, manau, turėčiau pasisakyti. Klausydamasis komisijoje kolegos V. Gapšio parodymų, pasisakymo, stengiausi atsiriboti nuo kokių nors simpatijų ir antipatijų ir kruopščiai konspektavau visus jo teiginius, kurie galėtų patvirtinti, kad iš tiesų ta byla yra politinė. Galvoju, kad priimdami sprendimą mes turėtume elgtis tikrai objektyviai, nepaisant to, kuriai frakcijai priklausome.
Mano žvilgsniu, aš tik vieną tokią aplinkybę, kurią būtų galima svarstyti. Ponas V. Gapšys nurodė, kad tuo metu kažkas iš prokurorų labai daug informacijos teikė „Delfi“ portalui, „Delfi“ žurnalistams ir kad šis portalas labai daug rašė apie šią bylą. Šiaip man kaip buvusiam žurnalistui visiškai nenuostabu, kad apie viešą asmenį, kuris dar yra ir Seimo narys, jam paslydus, žiniasklaida atkreipia labai didelį dėmesį. Tokio dėmesio mes sulaukiame kiekvienas, todėl stebėtis tuo arba vadinti, kad tai yra politinė byla, na, niekaip negalėčiau.
Dar ką siūlė ponas V. Gapšys, tai siūlė kreiptis į teismą, išsireikalauti kažkokių įrašų, neva neteisėtai padarytų, ir jų pasiklausyti. Na, visi mes esame Seimo nariai ir žinome, ko mes čia atėjome. Argi mūsų tikslas yra kištis į pačią bylą, klausytis įrašų, kad jie kažkaip neteisėtai padaryti. Aš pasiūliau ponui V. Gapšiui, jeigu mano, kad iš tiesų kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikytos neteisėtos, galbūt yra kokia nors sisteminė klaida, aš pasiūliau kreiptis į žvalgybos kontrolės komisiją, kriminalinės žvalgybos, ir ten galbūt išdėstyti savo argumentus.
Man visiškai patiko prieš tai užduotas mano kolegos K. Glavecko klausimas, kad vis dėlto politikas pakabinamas metams, dvejiems su tokia neaiškia perspektyva. Ir klausė, kodėl komisija tų aplinkybių nenagrinėjo. Na, ne man jums aiškinti, kad Seimas mums nedavė įgaliojimų išsiaiškinti, kaip buvo taikomos žvalgybos priemonės, kodėl ta byla buvo nagrinėjama metus ar dvejus. Mums Seimas tokių įgaliojimų nedavė. Komisijos tikslas yra tik susipažinti ir konstatuoti, ar gali būti kokių nors politinio persekiojimo požymių, ar ne. Mes konstatavome, kad jokio politinio persekiojimo požymių šioje byloje neįžvelgėme. Iš tiesų siūlyčiau visiems pagalvoti prieš balsuojant ir apie paties Seimo, kaip institucijos, darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu prieš kalbėti Seimo narį A. Mazuronį.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, iš tiesų klausiau V. Bako, kalbančio apie skaidrią ir teisingą Lietuvą. Matyt, turėčiau irgi keletą žodžių tarti apie skaidrią ir teisingą Lietuvą taip, kaip ją suprantu aš, o ne V. Bakas.
Žinote, tikriausiai prieš dvejus metus buvau apklausoje pas Generalinės prokuratūros prokurorą J. Laucių toje pačioje byloje ir pradedant apklausą jis pasakė: „Na, oficialią dalį atidėkime, pradžiai neformaliai pabendraukime, šiaip psichologinei įtampai nuimti aš tavęs paklausiu klausimo, kaip tu būtum balsavęs dėl V. Gapšio neliečiamybės, jeigu jis tuo metu nebūtų atsisakęs Seimo nario mandato, ką jis tuomet padarė?“ Žinote, tai, ką aš tada atsakiau jam, pasakysiu ir čia, iš šios tribūnos: sutikčiau balsuoti už Seimo nario V. Gapšio neliečiamybės naikinimą, jeigu šiandien greta jo neliečiamybė būtų naikinama ir daugeliui kitų, dabar netgi čia, šioje salėje, sėdinčių parlamento narių, kurie vykdė lygiai tokią pačią veiklą, kokią tuo metu vykdė V. Gapšys.
Pasakysiu dar daugiau. Faktiškai savaičių tikslumu galėčiau pasakyti tiek iš dešinės pusės esančių atstovų, tiek iš kairės pusės esančių atstovų, partijų vadovų arba jų deleguotų asmenų pavardes ir netgi savaitės tikslumu galėčiau pasakyti datą, kada jų atstovai lygiai taip pat dalyvavo tuose buvusiuose tradiciniuose kalėdiniuose pietuose, kam pietūs, kam vakarienė, – matyt, skirtingai būdavo. Tie žmonės dabar sėdi čia, šioje salėje. Dalis tų žmonių.
Gerbiami kolegos, pakelkite rankas iš kairės, iš dešinės, kas dalyvavo vakarienėse arba pietuose su tais pačiais asmenimis ir realiai šnekėjote tais pačiais klausimais? (Balsai salėje) Nematau nė vienos rankos. Gerbiamieji, vadinasi, šioje salėje yra melagių, kurie neprisipažįsta. (Balsai salėje)
Aš jums noriu priminti istorijas su dabartiniu Seimo nariu, kuris dalyvavo, prisiėmė įsipareigojimus, ėjo pas Seimo vicepirmininkę, bandė paveikti. Kas tai – ne prekyba poveikiu? Kaip jūs traktuosite šitą veiksmą? Ne, nėra jokios veiklos, susijusios su teisės aktų pažeidimu? Šiandien mes šnekame tik apie V. Gapšį.
Gerbiamieji, ar tokią teisingą ir sąžiningą Lietuvą mes įsivaizduojame, kai teisingumas skirtingiems Seimo nariams arba skirtingiems politiniame lauke veikiantiems žmonėms taikomas pagal jų politines pažiūras? Ne! Aš manau, kad prokuroras šiuo atveju neteisus. Mes šiandien turėjome svarstyti mažiausiai dėl 5–6 asmenų neliečiamybės naikinimo. Ką mes čia darome? Mes bandome selektyvų teisingumą įvilkti į teisingos ir sąžiningos valstybės matymą, ką Vytautas čia darė. Taip, siauru masteliu, Vytautai, labai teisingai šnekėjai, bet selektyvus teisingumas yra baisiausia, kas demokratinėje valstybėje XXI amžiuje gali nutikti, ir tai yra tai, apie ką mes šiandien šnekame.
Dar baisiau. Tai yra tai, kuo užsiima Generalinės prokuratūros generalinis prokuroras. Vytautai, selektyvus teisingumas – tai vadinama ne kaip kitaip, o politikavimu. Kai tokios institucijos kaip Generalinė prokuratūra pradeda politikuoti, gerbiamieji, mes tokiais žingsneliais ir ta kryptimi eidami daromės nebe teisine ir nebe demokratine valstybe.
Todėl man labai gaila, čia sėdėjo kandidatė į generalinius prokurorus, kad nespėjau pasisakyti, kai ji čia dar sėdėjo. Frakcijos metu šiek tiek buvome palietę tą klausimą. Pasikartosiu, kad sąžininga, teisinga, demokratinė, vakarietiška valstybė yra ta, kurioje teisingumo standartai taikomi visiems be jokių išlygų.
Gerbiamieji, balsuodami jūs labai atidžiai pagalvokite. Dar čia buvo kalbama, blogai, kad V. Gapšys derėjosi dėl nuolaidų tuo metu būdamas rinkiminio štabo vadovu. Gerbiamieji, taip, jeigu jis tuo metu nebūtų kalbėjęs dėl nuolaidų, galbūt jis nebūtų figūravęs čia, šiandien nebūtume apie jį kalbėję. Bet tuo metu mes, kaip partija, būtume jį išmetę iš partijos ir atleidę iš visų užimamų pareigų, nes jis būtų nevykdęs savo darbo. Rinkiminio štabo vadovo darbas yra derėtis dėl nuolaidų, dėl kuo palankesnių sąlygų partijai dalyvaujant rinkimų kampanijoje. Tai darėte visi! Ir jūs tai darėte, ir jūs tai darėte! Tai, kad centras tai darė, mes jau žinome, nes ir vieni, ir kiti šiandien toje pačioje byloje figūruoja. Gerbiamieji, kai mes giedame giesmes apie sąžiningą ir principingą teisėsaugą ir veiklą, tai būkime visų pirma sąžiningi ir teisingi patys su savimi. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Statute numatyti pasisakymai dėl svarstomo klausimo baigti. Pasiruoškite balsuoti dėl nutarimo projekto. Primenu, kad balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Vytautą Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Prašau balsuoti. Kviečiu užimti vietas ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 97, prieš – 7, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar Vyriausybės pusvalandis, kurio metu klaus tik opozicijos ir mažumos frakcijų atstovai. Bet, kolegos, gal neprieštarautumėte, jeigu gerbtume pasaulio lietuvių organizacijas ir aš greitai pateikčiau vieną iš rezervinių klausimų dėl atitinkamos komisijos sudarymo, kad ta komisija per pietų pertrauką galėtų susirinkti. (Balsai salėje) Matau, kad neprieštaraujate.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-126 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tai aš teikiu rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas. Yra du straipsniai. 1 straipsnyje išvardijami komisijos nariai, 2 straipsnyje – jų pavaduotojai. Tai yra šios komisijos specifika, kad numatyti ir pavaduotojai. Kviečiu pritarti… Klausti, matau, niekas nenori, nes, aišku, viskas surašyta, kaip delegavo frakcijos. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Svarstymas. Užsirašiusių kalbėti nėra. Taip pat bendru sutarimu pritariame po svarstymo.
Priėmimas. Kalbančių nėra. Pastraipsniui. 1 straipsnį priimame bendru sutarimu? Priimta. Ir 2 straipsnį taip pat priimame bendru sutarimu? Priimta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103, visi 103 Seimo nariai už. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą. Klausia, kaip minėjau, tik opozicinių ir mažumos frakcijų atstovai. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau pateikti klausimą susisiekimo ministrui. Gerbiamas ministre, norėčiau paklausti dėl perspektyvų, dėl pašto darbo. Yra didžiulė problema, tarkime, mano apygardoje, Visagino mieste, kur žmonės per dieną stovi lauke, neįleidžiami į pašto patalpas, kad galėtų pasiimti kažkokius siuntinius ar atlikti kokias kitokias operacijas. Buvo kalbama su pašto vadovybe, ji sako – dirba trys darbuotojai, nieko negalime padaryti. Aš jūsų paprašyčiau vis dėlto, galbūt galima būtų įsteigti daugiau vadinamųjų terminalų, kad žmonės nebūtinai iš pašto galėtų atsiimti kažkokius siuntinius ir dar kažką. Yra visokių būdų. Galbūt ne vien Visagine tokia problema, gal jūs daugiau girdėjote, kituose miestuose galbūt yra. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, paprašyti jūsų, kad vis dėlto pagalvotumėte kokius nors sprendimus, kad tikrai žmonės žiemą nešaltų lauke, po 20–30 žmonių, ir kad galėtų būti oriai aptarnaujami. Labai ačiū.
M. SKUODIS. Labai dėkui. Aš tikrai artimiausiu metu planuoju susitikimą su pašto vadovybe. Vienas dalykas, kad karantino sąlygomis dabar yra tikrai daug siuntų pristatoma būtent prieš šventinį laikotarpį. Tikėtina, eigoje tie srautai išsilygins, bet tikrai klausimas aiškus, problema aiški, žiūrėsime, ar įmanoma rasti sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Gapšys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Ministre Pirmininke, kadangi ir jūs, ir visi dirbate tik ne visą savaitę, tai, aišku, klausinėti ministrų dabar būtų šiek tiek įžūlu. Aš leisiu sau jūsų paklausti. Mes gavome patikslintą biudžetą, matome, kur juda, į kurią pusę didėja, į kurią mažėja, ten nedideli pakeitimai. Bet mano klausimas būtų toks, galbūt utopinis: kiek pinigų reikėtų, kad jūs pasijustumėte šventiškai ir kad jums neskaudėtų galvos dėl šito biudžeto, papildomai Kalėdų Senelis jums galėtų atnešti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man Kalėdų Senelis galėtų atnešti 200 naujų kovido atvejų per parą ir pinigų man tada tikrai nereikia. Labai ačiū. Ne daugiau negu 200, patikslinu.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministrės. Kaip dabar bus pareigūnams, ar bus numatyta, kad tie, kurie dirba visuose apsaugos punktuose ir tuose tikrai (irgi tampa) karštuose taškuose, ne taip, kaip medikai, bet vis tiek jiems atitenka labai svarbi funkcija, ar papildomi draudimai, apsaugos ir visos kitos priemonės, kurios reikiamos, kad būtų užtikrinta sveikata, ar yra numatyta, kiek kam išleidžiate ir ką dar ruošiatės daryti artimiausiu metu, kad pareigūnų teisės irgi būtų užtikrintos, atliekant svarbią misiją?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai situacija nėra lengva ir mes suprantame, kad, užtikrinant šituos ribojimus, jų vykdymą, mums reikia, kad mūsų pareigūnai galėtų vykdyti savo darbus. Nors nueinanti Vyriausybė tikrai žinojo, kad bus antroji banga, reikia pasakyti, kad jie visiškai nebuvo numatę pinigų, kurie būtų susiję būtent su ekstremaliosios situacijos valdymu. Bet turiu patikinti, kad mes esame pasiskaičiavę, ir tie pinigai už papildomą pareigūnų darbą yra numatyti, tas labai aiškiai turėtų būti ištransliuota.
Antras dalykas, kas yra susiję su aprūpinimu, su apsaugos priemonėmis, tai yra taip pat išsiaiškinta, kad tikrai tai yra užtikrinta, ir tikrai stebėsime situaciją, nes šiuo metu, mano žiniomis, yra apie 200 pareigūnų, kurie serga arba yra saviizoliacijoje. Tikrai stebime situaciją, norime, kad pareigūnai būtų saugūs ir kad jie galėtų užtikrinti, kad mes kuo greičiau išeitume iš šios sudėtingos pandemijos situacijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. GLAVECKAS (MSNG). Klausimas būtų sveikatos ministrui. Aš nematau, yra, atsiprašau. Gerbiamas ministre, jūs, kaip dabar vienas iš pagrindinių valdytojų visos šitos situacijos, kartu su Vyriausybe sekmadienį turėjote posėdį, kuriame priėmėte priemones, tarp jų dėl prekybos centrų uždarymo, jos įsigaliojo nuo trečiadienio. Ar jūs nemanote, kad tai yra didelė klaida, nes pirmadienį ir antradienį leidote dirbti ir masiškai žmonėms važiuoti į parduotuves, dėl to ta korona taip smarkiai dabar šoko su mirtingumu. Ar jūsų kitokia nuomonė? Prašom.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų Vyriausybė rinkosi šeštadienį su ekspertais, sekmadienį į savo pirmą posėdį. Pripažįstame, kad ne viską numatėme, teko rinktis dar pirmadienį, tad įsigaliojimas nuo trečiadienio, matyt, iš tikrųjų jau buvo ir taip visiems sunkus ir sudėtingas pasirengti.
Manau, ar būtų buvusios trys paros, ar dvi paros, ar dvi valandos, matyt, nebūtume išvengę to papildomo judėjimo. O tie skaičiai, kuriuos dabar mes matome, be abejo, yra ne šių dienų. Mes dabar matome, kas buvo prieš dvi, prieš tris savaites. Kokie bus rezultatai šių dienų, mes galėsime matyti po kokių dviejų, trijų savaičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi O. Leiputė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų kultūros ministrui dėl 2021 metų biudžeto, kurį buvo numačiusi nuėjusi Vyriausybė. Tai dėl 15 mln. eurų kultūros darbuotojų atlyginimams didinti; dėl 5 mln. eurų valstybinių kultūros įstaigų baziniam finansavimui, ši suma turėtų padengti biudžeto trūkumus dėl biudžeto nesurinkimo; dėl 1,5 mln. eurų bibliotekoms naujoms knygoms įsigyti ir pagal Konstitucinio Teismo nutartį yra numatyta grąžinti Kultūros rėmimo fondo 5,5 mln. eurų nepanaudotų lėšų į valstybės biudžetą. Grąžinimas privalo būti, nes taip yra pasakęs Konstitucinis Teismas. Ačiū už atsakymus.
S. KAIRYS. Ačiū gerbiamam Seimo nariui už klausimą. Į ką pirmiausia norėtųsi atkreipti dėmesį? Lėšos nebuvo numatytos, tai buvo kažkoks užfiksuotas turbūt svajonių sąrašas ir kažkodėl į biudžeto projektą tos lėšos nebuvo įtrauktos. Nepaisydami to viso galvos skausmo ir derinimo, radome lėšų ir atlyginimų kėlimui, ir baziniam įstaigų finansavimui, ir autoriams už knygas ir leidinius, ir visiems kitiems dalykams, kuriuos jūs minėjote. Galbūt ne tokiomis apimtimis, bet žiūrėdami į realybę, o ne vadovaudamiesi kažkokiomis svajonėmis, kurios tikrai buvo nepagrįstos ir nesuderintos su tomis pinigų sumomis, kurias valstybė šiuo metu turi.
PIRMININKAS. Toliau klausia O. Leiputė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mano klausimai būtų sveikatos ministrui vėl. Lietuva pirmauja ne tik COVID-19 atvejais, bet ir mirčių dėl kitų ligų skaičiais. Kas daroma, kad žmonės gautų visas būtinas gydymo paslaugas ir tikrintųsi sveikatą prevenciškai, ypač kalbant apie onkologines ligas?
Ir antras klausimas, kaip bus užtikrinamas visų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas per kalėdinį, naujametinį laikotarpį, įskaitant mobilius punktus, karščiavimo klinikas, laboratorijas ir visa kita, kas būtina dėl COVID-19?
A. DULKYS. Ačiū. Visos sveikatos apsaugos sistemos paslaugos dabar yra susijusios su COVID-19 ir jeigu mes nepasieksime šitomis karantino priemonėmis kokio nors pagerėjimo, tai, be abejo, tos kitos paslaugos tik dar labiau kentės. Deja, jūs esate teisi, daugėja informacijos apie tai, kad žmonės net nesikreipia į gydymo įstaigas, net jei jos ir galėtų priimti, ir turėtų galimybę, nes pati viruso baimė žmones skatina nesilankyti. Tai čia yra dar kita medalio pusė.
O dėl šitų dienų, tai dar šiandien mes, visos atsakingos tarnybos, buvome susijungusios į mūsų koordinavimo susitikimą. Svarstome priemones, nes dabar kaip operacijų vadovas turiu atitinkamus įgaliojimus, renkame informaciją, kas kaip planuoja dirbti šiomis dienomis, kokia situacija yra pirminės sveikatos priežiūros, ką mano daryti laboratorijos tomis dienomis. Jeigu reikės, priimsime tam tikrus sprendimus, nes priešingu atveju toms kovidinėms ligoninėms gali dar labiau padidėti krūvis, jei jas užplūs žmonės su įvairiais kitais negalavimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis, ruošiasi A. Nekrošius.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Turiu žemės ūkio ministrui klausimą, gerbiamam K. Navickui. Kada grąžinsite Žemės ūkio ministeriją į Vilnių galų gale, kur ta kvaila tvarka čia buvo?
Ir kitas dalykas. Savo Vyriausybės programoje buvote įsipareigoję Nacionalinę žemės tarnybą pertvarkyti ir atiduoti savivaldybėms. Kada tas teisės aktas gims ir kada savivaldybės galės, nes iš tikrųjų savivaldybės noriai ruošiasi, galvoja apie tai, juo labiau kad bendrieji planai eina, monitoringas vyksta, tai norėtų žinoti. Kada konkrečiai jūs pateiksite datas – sausis, vasaris, kad tie projektai gims?
K. NAVICKAS. Čia ir dabar norite, gerbiamas Seimo nary. Pirmiausia, kai mes susidėliosime Vyriausybės programos priemonių planą, ten bus numatomi ir konkretūs terminai. Politinė valia urbanizuotose teritorijose žemės valdymą atiduoti savivaldybėms yra, ji nesikeičia. Manau, tą tikrai reikia daryti. Dėl pačios valdymo struktūros, Nacionalinio žemės fondo valdymo struktūros dar reikia nemažai ir nudirbti, pasirengti ir susitarti. Aš tikrai negaliu jums šiandien pasakyti dėl terminų.
PIRMININKAS. Dėl ministerijos sugrąžinimo nieko nepasakysite?
K. NAVICKAS. Atsiprašau. Dėl ministerijos sugrąžinimo. Susitinku rytoj su profsąjungomis ir tarsimės kokia tvarka, kokiu greičiu ministerija grįš į Vilnių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi V. Targamadzė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama Ministre Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti. Ne per seniausiai tvirtinome Vyriausybės programą ir tuo metu jūs minėjote, kad netrukus Seimui bus pateiktas kovos su koronavirusu planas. Kokia stadija dabar yra ir kada būtų galima jo sulaukti ir susipažinti Seimo nariams? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Jis nebus pateiktas Seimui, jis tiesiog bus paskelbtas. Manau, realu tikėtis, kad tai bus padaryta šią savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi V. Bakas.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Laba diena. Aš noriu paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministrės. Aišku, jokių pretenzijų jai negali būti, bet šiandien reikia konstatuoti, kad nuotoliniam mokymui yra nepasirengta, skaitmenizacijos taip pat nėra ir mokytojai yra labai keblioje situacijoje. Todėl aš manau ir siūlau, kad reikėtų pareikalauti personalinės atsakomybės tų žmonių, kurie to nepadarė, ir galbūt pergalvoti, ar jie yra tinkami eiti užimamas pareigas. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ar čia komentaras, ar atsakymo reikėtų?
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Siūlymas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Tikrai turėčiau sutikti, kad nuotoliniam ugdymui nepasirengta taip, kaip turėtų būti pasirengta. Šiuo metu dirbame prie priemonių, ką reikia padaryti, tiek kalbant apie technologines priemones, kiek jų trūksta, ko dar reikia, tiek kalbant apie pagalbą mokiniams, kuriems sekasi sunkiau, tiek apie pagalbą abiturientams, kurie laikys egzaminą. Planą rengiame. Na, turbūt iš buvusio ministro jau būtų sunku pareikalauti politinės atsakomybės, nes ministro jau nėra.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas. Ruošiasi L. Mogenienė. Nėra V. Bako. Klausia L. Mogenienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
L. MOGENIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti ekonomikos ir inovacijų ministrės.
Nesenai pristatytoje programoje vienas iš tokių gražių numatomų dalykų yra skatinti žmones imtis verslo. Dabar šie paskelbti suvaržymai pirmiausia ir sustabdo tą mažąjį verslą. Aš manau, kad nueita tokiu lengviausiu keliu – uždrausti silpniausius. Atrodytų, kad vienintelis pagrįstas kriterijus, sąžiningas ir nediskriminuojantis, būtų gebėjimas ar negebėjimas to verslo išpildyti ir patenkinti visus nustatytus saugumo reikalavimus.
Ar jūs neplanuojate peržiūrėti dabar nustatytų ribojimų, kuriuos smulkusis verslas mato kaip diskriminacinius stambiųjų prekybininkų ir verslininkų atžvilgiu? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Ačiū, kolege, už aktualų klausimą. Keletas dalykų. Visų pirma, ne maisto prekyba, smulkioji ne maisto prekyba nėra uždrausta. Internetu, telefonu, socialiniuose tinkluose žmonės ir toliau gali užsisakyti jiems reikiamas prekes, jeigu jos yra pristatomos į namus arba atsiėmimo punktuose. Tie atsiėmimo punktai tikrai gali nebūti labai kažkokie sudėtingi. Prie savo krautuvės durų galima įrengti bekontaktį atsiėmimo punktą ir laikantis visų saugumo reikalavimų veikti. Taigi prekyba nuotolinėmis bekontaktėmis priemonėmis yra leidžiama Lietuvoje. Ji yra leidžiama.
Noriu pabrėžti, kad didieji tinklai taip pat neveikia. Neveikia didieji drabužių tinklai, neveikia įvairios kompiuterinės technikos tinklai. Mes negalime sakyti, kad tik vienas sektorius veikia, kitas neveikia.
Trečias dalykas. Šiandien kaip tik po pietų susitinku su prekybininkais, ir mažaisiais, ir didžiaisiais. Ieškosime sprendimo, kaip būtų galima sumažinti žmonių kontaktus, bet ir toliau prekiauti tomis nuotolinėmis bekontaktėmis priemonėmis.
Ketvirtas dalykas. Mes dirbame ketvirtą dieną ir, tiesą sakant, darome tai, ko, deja, nuėjusi Vyriausybė per pusę metų negalėjo padaryti – norime paleisti pagalbos verslui priemones, pirmiausia skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, ar turite ekstra planą didinti žmogiškuosius išteklius Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, kad iš tikrųjų būtų kuo operatyviau daromi atvejų tyrimai, testavimas? Ačiū.
A. DULKYS. Taip, man jau teko pirmomis darbo dienomis iš karto susitikti, kad ir nuotoliniu būdu, žinot, kaip mes čia dabar dirbame, su vadovais, kurie patys yra saviizoliacijoje, ir aptarėme jų darbo principus. Tai pasakysiu atvirai, šitame etape jokie žmogiškieji ištekliai ir IT sistemos jiems dabar padėti nebegali. Mes sutarėme, kad gruodžio, sausio mėnesiais mes visų pirma ten turime atlikti tam tikrus procesų pertvarkymo, darbo organizavimo dalykus. Tai yra susiję būtent su principu, ar pirmiau yra testuojama, ar pirmiau yra izoliuojama. Kadangi duomenys jau dabar rodo situaciją, kad iš esmės visi arba didžioji dauguma besikreipiančių karščiuojančių jau yra paveikti šito viruso, planuojame, kad per keletą dienų pavyks atidirbti tokį procesą, kad kai tik žmogus kreipiasi, iš karto būtų imamasi izoliavimosi veiksmų, tada kuo greičiau atliekamas testavimas, duodamas atsakymas ir tada jau atsekami kontaktai, nes šiuo metu kai kuriuos kontaktus atseka trečią, ketvirtą, penktą dieną, kada tai jau nebeturi jokios reikšmės ir tam yra naudojama labai daug išteklių. Tai yra gruodis, sausis. Vėliau analizuosime ir spręsime ateityje šito centro darbo organizavimo principus.
PIRMININKAS. Toliau klausia T. Tomilinas. Ruošiasi A. Vinkus.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, norėčiau pratęsti rytinio pokalbio su premjere turinį. Gavau kai kuriuos atsakymus. Ačiū. Jūs labai dažnai kalbate apie susitelkimą, apie tai, kad reikia dabar mažiau kritikuoti ir veikti išvien, bet nepraleidžiate progos įkąsti buvusiai valdžiai, priminti apie jos atsakomybę.
Mano klausimas toks labiau konceptualus. Ar tame visame kontekste buvusi opozicija, nuolat kalbėjusi apie laisvę, dariusi viską, kad būtų diskredituojama ribojimų ir draudimų kaip instituto reputacija, ar nematote čia ir savo bent dalelės atsakomybės būtent dėl tos situacijos, kokia dabar susiklostė su COVID-19 pandemija?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Šiaip jau aš tikrai nesikandžioju ir dabar man mažiausiai norisi kandžiotis. Man labiausiai norisi verkti ir aš tai jums pasakysiu labai atvirai. Bet man atrodo, kad jūs nevisiškai iki galo nuoširdžiai lyginate tas situacijas, nes, taip, diskusija pirmojo karantino metu buvo. Daugiausia diskusija buvo apie Seimo pašalinimą iš situacijos valdymo arba buvimo situacijoje ir to mes tikrai nebandome daryti. Šiandien lygiai taip pat kalbėjome specialioje diskusijoje ir dabar į visus klausimus atsakome ir atsakysime į visus klausimus, kurių tiktai reikės. Jeigu Seimas norės daugiau parlamentinės kontrolės, mes tikrai nuolankiai šitą Seimo valią priimsime, bet tai nėra tas pats, kas prieštarauti patiems apribojimams ir pačiam karantinui, nes aš neprisimenu savęs prieštaraujant patiems apribojimams, kurie buvo nustatyti. Klausimas buvo dėl jų teisėtumo ir pagrindo. Vėliau, pakeitus Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir prevencijos įstatymą, tas pagrindas Vyriausybei buvo suteiktas.
Aš ne kartą sakiau, kad mes naudojamės tomis priemonėmis, kurios buvo pavasarį patvirtintos, labiausiai dėl paprastumo, dėl to, kad tai yra pažįstamas reguliavimas, kuris jau vieną kartą buvo. Man atrodo, ne diskusijos dėl priemonių yra klausimas, o galbūt diskusijos dėl paties santykio tarp Vyriausybės ir parlamento ir Vyriausybės atskaitomybės parlamentui. Man atrodo, kad čia yra truputį kitas klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Vinkus. Ruošiasi G. Kindurys.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamam sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, matydami jūsų logiškus, tvirtus pirmuosius žingsnius pirmosiomis dienomis linkime jums sėkmės. Ir mes, buvę sveikatos ministrai, ir čia, salėje, sėdinti ponia R. Šalaševičiūtė, aš ir kiti, žinome, kad jūs norite su mumis susitikti. Mes pasiruošę, norime jus palaikyti ir nefilosofiškai pakalbėti pandeminėje situacijoje, duoti konkrečių rekomendacinių patarimų. Ekspertai šiandien kalbėjo gerai, bet buvę ministrai jums būtų neblogai.
Klausimas. Sveikatos apsaugos ministerija turi labai daug pavaldžių biudžetinių įstaigų ar kitokį teisinį statusą turinčių įstaigų. Suprantama, turiu omenyje ne ligonines, poliklinikas ar kitokias įstaigas. Kadangi į pagalbą šioje pandeminėje situacijoje ateina savanoriai, kariuomenė ir taip toliau, ir pandemijos taip pat yra nemaža dalimi paralyžiuotas darbas tų įstaigų, apie kurias kalbu, ar nebūtų tikslinga papildomas jėgas pasitelkti iš minėtų įstaigų, kurių specialistai gerai išmano sveikatos sistemą, ir įsisavinti papildomas žinias būtų jiems kur kas paprasčiau? Tai Higienos institutas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Akreditavimo tarnyba, AIDS centras, teismo medicininės tarnybos ir kitos. Pasinaudokime!
A. DULKYS. Ačiū, gerbiamas kolega Seimo nary, ačiū buvusiems ministrams. Pradedu įtarti, kad jūs gal kokią pasiklausymo įrangą turite palikę, nes būtent šiandien rytą kaip tik ir kalbėjome apie tai. Kadangi dabar kaip operacijų vadovas turiu tam įgaliojimus, renkame informaciją, kokios įstaigos dabar yra kokia situacija. Jeigu rasime variantų, tai gal ne rytoj, gal pirmadienį priimsime atitinkamus sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi G. Surplys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Norėjau užduoti klausimą gerbiamai finansų ministrei. Savivaldybėms šiemet gegužės mėnesį buvo nutarimu skirta įvairiausių papildomų lėšų įvairiausiems projektams, kurie buvo skirti kaip pandemijos neigiamų ekonominių pasekmių mažinimui, tai tokių objektų kaip mokyklų, kultūros pastatų remontui ir renovacijai. Deja, pinigai buvo skirti tik 2020 metams ir dalis darbų liko neužbaigta. Noriu paklausti, ar planuojate užtikrinti finansavimą šitiems objektams užbaigti 2021 metais?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tos lėšos buvo skirtos atseit kovido suvaldymui ir buvo skirtos ekonomikos skatinimui iš skolintų lėšų. Jų valstybės investicijų programoje nėra, todėl įtraukti į Valstybės investicijų programą naujų projektų aš negaliu, nes tai tiesiogiai, mano nuomone, su kovido suvaldymu tikrai neturi nieko bendro, todėl finansavimo tokiems dalykams numatyti nėra jokių galimybių.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju. Aš norėčiau kreiptis į premjerę ir pateikti keletą pasiūlymų dėl kovido komunikacijos, o tada užduosiu klausimą.
Kamščiai prie prekybos centrų, gyvenamosios vietos deklaravimas, kad galėtum nuvykti prie jūros, užsakytos sodybos Naujiesiems metams – visa tai rodo, kad visuomenė protestuoja, nes ji turbūt nenori būti eksperimentinis triušis ir matyti apie save per žinias kaip apie masę, kurią reikia apriboti, nukreipti, o tam nepavykus gydyti, o galiausiai nebegydyti. Mums, man atrodo, reikia socialinio kontrakto su šviesa tunelio gale, susitarimo, kad dabar pakenčiame, o po to švenčiame. Ir būtent todėl Europos Sąjunga, Pasaulio sveikatos organizacija rimtais veidais aiškina dabar, kad Kalėdų Senelis gali keliauti kovido situacijos metu.
Turbūt dėl to ir jūs kreipėtės į Lietuvos vaikus. Reikia pademonstruoti tą politinį solidarumą, kad ministrai laikosi to, kas priimta, kad Seimo nariai nevažinėja po apygardas ir nedalina dovanėlių globos įtaigose, kai vyksta plenariniai frakcijų posėdžiai. Reikia verslo solidarumo ir gražių socialinės atsakomybės pavyzdžių, bet būtinai reikia prizo – mes turime žinoti, dėl ko tai darome. Pavyzdžiui, perlaužkime kreivę ir atsivežkime į Lietuvą „U2“, koncertas bus nemokamas. Gali būti – nugalėkime COVID-19 ir už sutaupytus milijonus, kad greičiau įveikėme tą ligą, nežinau, pastatykime nacionalinį stadioną ar dar kažką. Kas nors tokio, kad visuomenė ne tik kalbėtų apie tai, kad būtina, būtina, būtina laikytis rekomendacijų, ką šį rytą sakė sveikatos ministras, bet ir parodytų tą šviesą tunelio gale, vardan ko mes tai darome. Nes tas gyvybių gelbėjimas greičiausiai žmonių jau neveikia.
Premjere, toks klausimas, man tikrai patinka jūsų šukuosena, bet gal jūs galėtumėte pasakyti, kad jeigu sausio pabaigoje pasieksime 500 skaičių, kurį jūs norėjote, galbūt galėtumėte susipinti kasas ar kažką tokio, duoti visuomenei žalią šviesą, sakykime, taip. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai galėsiu susipinti kasas po karantino, nes mano plaukai bus tokio ilgio, kad aš negalėsiu jų kitaip susitvarkyti. Ir čia nėra nieko juokingo. Bet jūs turbūt esate geresnis piarščikas už mane. Man šiuo atveju labai svarbu, kad žmonės suprastų, kokia yra rimta situacija, dėl ko mes tai darome – dėl laisvės.
Kas yra laisvė? Šiuo atveju – vakcina, kad ir kaip tai kažkam nepatiktų. Mums reikia grįžti į tą laiką, kai mes galėjome iki vakcinavimo gyventi tokiomis administracinėmis priemonėmis, kurios nulūžo, kai atvejų skaičius viršijo 200. Ir kai dar buvo kita Vyriausybė valdžioje, tada turbūt reikėjo tų priemonių imtis. Matote, aš mažiau mėgstu specialiuosius efektus, labai mėgstu „U2“, tikrai neprieštaraučiau dėl jų koncerto ir mielai nueičiau. Bet man atrodo, kad šiandien į situaciją vis dėlto reikia žiūrėti rimtai.
PIRMININKAS. Ačiū už tą pirmąją šios Vyriausybės valandą, tiksliau, pusvalandį. Ateityje siūlyčiau sveikatos apsaugos ministrui sėsti į pirmą eilę – vis dėlto jam tenka daugiausia klausimų. Seimo nariams geriau matyti ministrą tiesiogiai. Ačiū.
Dabar plenarinio posėdžio dar nebaigėme. Kaip žinote, tuoj bus slaptas balsavimas, aš perskaitau balsų skaičiavimo grupę: K. Adomaitis, A. Petrošius, A. Bagdonas, R. Baškienė, R. Budbergytė ir V. Fiodorovas. Balsavimo vieta, kaip buvo skelbta, I rūmų centrinė fojė. Balsavimas vyks iki 13 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prašau užimti darbo vietas, turime užbaigti mūsų rytinį posėdį ir pradėti vakarinį. Taigi, gerbiami kolegos, kviečiu tuos, kurie dar stovite, vaikštote, užimti darbo vietas. Skelbiu gruodžio 17 dienos rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.