LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

I (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 17

STENOGRAMA

 

2016 m. gruodžio 13 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. gruo­džio 13 d. ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Pra­šo­me re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 105 Sei­mo na­riai.

 

10.04 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šių me­tų gruo­džio 12 die­ną su­ka­ko 10 me­tų, kaip mi­rė 1990–1992 me­tų Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tas, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras A. Ža­lys.

Gi­męs 1929 me­tais, gy­ve­ni­mo da­lį sky­rė lie­tu­vy­bės puo­se­lė­ji­mui ir vals­ty­bės at­kū­ri­mui. Il­gą lai­ką dir­bo Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bo­je, pel­ny­tai yra lai­ko­mas Klai­pė­dos kū­rė­ju ir il­ga­me­čiu mies­to va­do­vu, Klai­pė­dos mies­to gar­bės pi­lie­čiu, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­ru. 1994 me­tais ap­do­va­no­tas Di­džio­jo Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no 4-ojo laips­nio or­di­nu. Kny­gos „Al­fon­sas Ža­lys. Biog­ra­fi­nė apy­brai­ža“ au­to­rius A. Sta­ne­vi­čius yra pa­sa­kęs: „Vi­si, pa­si­ra­šiu­sie­ji Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­te, yra ver­ti to pa­ra­šo, yra ver­ti tos gar­bės, bet A. Ža­lys yra ypa­tin­gas tuo, kad vi­są są­mo­nin­gą gy­ve­ni­mą ėjo į šį pa­ra­šą. Ir, ma­tyt, ne­bu­vo die­nos, kai jis ne­bū­tų da­ręs to­kių dar­bų, ku­rie ruo­šė pa­ma­tus ne­pri­klau­so­my­bei. Uni­ver­si­te­tas, mu­zie­jai, aukš­tų­jų mo­kyk­lų užuo­maz­gos, Klai­pė­dos lie­tu­vi­ni­mas – tai bu­vo tie grū­de­liai, ku­rie dė­jo­si vie­nas prie ki­to, kaip ply­ta prie ply­tos, kad su­si­bur­tų žmo­nės, ku­rie at­kurs Lie­tu­vos vals­ty­bę.“

Sig­na­ta­ro gar­bei ant ka­po pa­dė­tos gė­lės, o po­sė­džio da­ly­vius kvie­čiu pa­gerb­ti A. Ža­lio švie­sų at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

10.07 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2016 m. gruo­džio 13 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mo. M. Ado­mė­nas. Pra­šau.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF*). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, jei­gu jūs dar ne­pa­si­ra­šė­te Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­tai­sos (pro­jek­tas Nr. XIIP-3606(3), siū­lau pa­si­nau­do­ti Sta­tu­to 160 straips­nio 1 da­lies siū­lo­ma ga­li­my­be ir grą­žin­ti Sei­mui per­bal­suo­ti tą spren­di­mą, ku­ris iš tie­sų su­kė­lė kon­tro­ver­si­jas ir, ma­no su­pra­ti­mu, yra Sei­mo klai­da, ri­bo­jan­ti žo­džio lais­vę.

PIRMININKAS. Ačiū. K. Gla­vec­kas. Pra­šau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, Li­be­ra­lų frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti pro­jek­tą Nr. XIIP-4750, tai yra Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to“ tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mą. No­riu trum­pai pa­sa­ky­ti, kad iš es­mės čia yra Sta­tu­to su­ka­ri­ni­mo pro­ce­sas. Kiek man te­ko bū­ti apie 50 pa­sau­lio vals­ty­bių par­la­men­tų, aš nie­kur ne­ma­čiau, kad vi­si tu­rė­tų sė­dė­ti vie­nas prie ki­to nuo ry­to iki va­ka­ro ko­mi­si­jo­se ir ki­tur.

Iš tik­ro Sei­mo dar­bas su­si­de­da ne vien tik­tai iš sė­dė­ji­mo, ir ne iš sė­dė­ji­mo, iš bal­sa­vi­mo, be abe­jo, bet iš pro­ta­vi­mo ir dar­bo su rin­kė­jais. Mū­sų, li­be­ra­lų, ne­ten­ki­na tie vi­si siū­ly­mai ir mes iš tik­ro siū­lo­me tą vi­są klau­si­mą iš­mes­ti, dar kar­tą sa­kau, kaip la­biau­siai ati­tin­kan­tį ka­ro me­to ar su­ka­rin­tą Sta­tu­tą, ku­ris pri­vers­tų vi­sus sė­dė­ti nuo ry­to iki va­ka­ro ir ko­mi­si­jo­se, ir Sei­mo po­sė­džiuo­se, ir ki­tur. Yra ne­lo­giš­ka. Nie­kur pa­sau­ly­je taip nė­ra, iš­sky­rus kai ku­rias vals­ty­bes – Šiau­rės Ko­rė­ją ir Pa­pua Nau­ją­ja Gvi­nė­ją, kur yra 24 de­pu­ta­tai. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. A. Ažu­ba­lis. Pra­šom.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Siū­lau frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti iš re­zer­vi­nių įsta­ty­mą „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“, pro­jek­tas Nr. XIIP-4759. Ko­le­gos, ge­rai, kad yra ir Vy­riau­sy­bė. Ir čia ge­riau­sias pa­vyz­dys, kaip ei­li­nį kar­tą ban­do­ma ati­da­ry­ti tam tik­rus ka­na­lus ne­le­ga­liai mig­ra­ci­jai į Lie­tu­vą, fik­ty­vių įmo­nių stei­gi­mui­si, kal­bant apie ne­va už­sie­nio in­ves­ti­to­rius.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ši­tas pa­tai­sas jau vie­ną kar­tą ve­ta­vo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė, VSD pa­reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę, kad to­kio po­bū­džio pa­tai­sos ke­lia grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės ir dau­giau pa­na­šių pro­jek­tų ne­svars­ty­ti. (Bal­sas sa­lė­je) Pra­šau? Taip, frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me.

R. Baš­kie­nė. Pra­šau.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, M. Ado­mė­nas, ci­tuo­da­mas Sei­mo sta­tu­to 160 straips­nį, tu­rė­tų jį per­skai­ty­ti iki ga­lo. Vien tik­tai teig­ti, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kas ne­pa­si­ra­šęs ir įsta­ty­mo pro­jek­tas ga­li bū­ti stab­do­mas, tai pro­ce­dū­ra, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, tik­rai ne ta, jei­gu Sei­mas šiurkš­čiai pa­žei­dė įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­dū­rą, per­skai­ty­ki­te Sei­mo sta­tu­tą ir ati­tin­ka­mai ste­nog­ra­mą, ir jūs pui­kiai ma­ty­si­te, kad Sta­tu­to pa­žei­di­mo, pro­ce­dū­ros pa­žei­di­mo, šiuo at­ve­ju nė­ra. Tad pa­grin­do teig­ti, kad tai yra pa­žei­di­mas… Iš tik­rų­jų į tai ga­lė­tų at­sa­ky­ti tik Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja, bet ji taip pat tu­rė­tų tu­rė­ti mo­ty­vą, ar šiurkš­čiai bu­vo pa­žeis­ta lei­dy­bos pro­ce­dū­ra. Ne­klai­din­ki­te.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. M. Ado­mė­nas. Pra­šau.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma ko­le­ge Ri­ma, aš ir siū­lau šį pro­jek­tą per­duo­ti Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai. Ži­no­ma, mes ga­li­me lauk­ti ir Pre­zi­den­tės ve­to dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, bet aš ma­nau, kad Sei­mas tu­rė­tų pats iš­tai­sy­ti to­kias klai­das. Mes esa­me par­la­men­tas, ta vie­ta, kur žo­džio lais­vė tu­rė­tų bū­ti la­biau­siai gi­na­ma. Mes pri­ėmė­me spren­di­mą, ku­ris tą žo­džio lais­vę ri­bo­ja. Aš ma­nau, kad mū­sų gar­bės rei­ka­las pa­tiems su­ras­ti bū­dą tai iš­tai­sy­ti, aš tai ir siū­lau Sei­mo Pir­mi­nin­kui pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tu­riu pa­ko­men­tuo­ti 160 straips­nį, ku­ria­me yra pa­ra­šy­ta, kad ko­mi­te­tas ar ne ma­žiau kaip vie­na penk­to­ji Sei­mo na­rių ga­li mo­ty­vuo­tu raš­tu kreip­tis. Aš to­kio krei­pi­mo­si ne­ga­vau. Dė­ko­ju.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, leis­ki­te jus pa­tai­sy­ti. 160 straips­nio 1 da­lis sa­ko: „Kol pri­im­tas įsta­ty­mas ne­per­duo­tas pa­si­ra­šy­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui, Sei­mo Pir­mi­nin­kas, ko­mi­te­tas ar ne ma­žiau kaip vie­na penk­to­ji Sei­mo na­rių ga­li mo­ty­vuo­tu raš­tu kreip­tis į Sei­mą dėl, jų ma­ny­mu, pri­imant tą įsta­ty­mą pa­da­ry­tų Sei­mo sta­tu­to pa­žei­di­mų.“

PIRMININKAS. Jūs tei­sus, bet aš ne­tu­riu mo­ty­vo, to­dėl aš ne­si­krei­piau dėl šio su­stab­dy­mo, o ki­tų krei­pi­mų­si ne­ga­vau.

Ger­bia­mi ko­le­gos, Au­di­to ko­mi­te­tas dar yra ne­ap­svars­tęs pro­jek­tų Nr. XIIP-4530 ir Nr. XIIP-4531, to­dėl jų svars­ty­ti ne­ga­li­ma, juos taip pat siū­lo­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės.

Bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mų. Pir­ma­sis pa­siū­ly­mas bu­vo Sei­mo na­rio K. Gla­vec­ko dėl Nr. XIIP-4750 iš­brau­ki­mo iš dar­bo­tvarkės frak­ci­jos var­du. Bal­suo­ja­me. Kas už iš­brau­ki­mą? Pra­šo­me bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 117: už – 63, prieš – 47, su­si­lai­kė 7. Iš­brau­kia­me iš dar­bo­tvarkės.

Ki­tas pa­siū­ly­mas bu­vo iš­brauk­ti re­zer­vi­nį 5 klau­si­mą – pro­jek­tą Nr. XIIP-4759. Sei­mo na­rys A. Ažu­ba­lis siū­lė jį iš­brauk­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Pa­gal Sta­tu­tą ga­li­ma kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją įvar­di­nant pri­ėmi­mo pro­ce­dū­ros pa­žei­di­mą, ku­rį įžvel­gė Sei­mo na­rys, ta­da Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja… (Bal­sai sa­lė­je) Čia ne dėl to? At­si­pra­šau.

PIRMININKAS. Dėl už­sie­nie­čių pa­dė­ties. (Bal­sai sa­lė­je) Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties. Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­ja siū­lo šį klau­si­mą iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me pro­jek­tą Nr. XIIP-4759? Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: už – 48, prieš – 8, su­si­lai­kė 61. Nu­ta­ri­mas ne­pri­im­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­pri­tar­ta iš­brauk­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, lie­ka dar­bo­tvarkėje.

Ar ga­li­me pri­tar­ti dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­ma. Dė­ko­ju.

 

10.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-174 (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-174. Pa­gal Sta­tu­to 196 straips­nio 2 punk­tą šia­me po­sė­dy­je pir­miau­sia iš­klau­so­mas Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­rio pra­ne­ši­mas, frak­ci­jų, pra­de­dant opo­zi­ci­nė­mis, ir ko­mi­te­tų iš­va­dos.

Pa­si­sa­ko Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­ja. Sei­mo na­rys G. Land­sber­gis – frak­ci­jos var­du.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti ir prem­je­rui S. Skver­ne­liui, ir mi­nist­rams, ku­rie ra­do lai­ko at­ei­ti į frak­ci­ją pa­si­kal­bė­ti apie pri­ori­te­tus, pa­grin­di­nius dar­bus ir sa­vo vi­zi­ją ki­tiems, at­ei­nan­tiems me­tams. Tur­būt pa­grin­di­nė pro­ble­ma, su ku­ria mes su­si­dū­rė­me ir su ku­ria su­si­dū­rė mi­nist­rai, bu­vo tai, kad kar­tais mi­nist­rams bū­da­vo su­dė­tin­ga pri­trauk­ti sa­vo eks­per­ti­zę, iš­ma­ny­mą, anks­tes­nes nuo­sta­tas ir pa­si­sa­ky­mus prie to, kas pa­ra­šy­ta pro­gra­mo­je. Aš ti­kiuo­si, kad tai lai­kui bė­gant ko­kiu nors bū­du iš­si­spręs.

Ko mes la­biau­siai pa­si­ge­do­me ir tą iš­sa­kė­me ne vie­ną kar­tą? Tai po­li­ti­nės ly­de­rys­tės, aiš­kios kryp­ties ir aiš­kių dar­bų įvar­di­ni­mo. At­si­me­nu, kai be­veik prieš mė­ne­sį bal­sa­vo­me už Sei­mo Pir­mi­nin­ką, klau­sė­me, ko­kie pri­ori­te­tai, sa­kė – rei­kia pa­lauk­ti prem­je­ro. Kai bal­sa­vo­me už prem­je­rą, at­ro­dė, kad iš­gir­si­me pri­ori­te­tus, prem­je­ras sa­kė – pa­lau­ki­te Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos. Pa­ma­tę Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, pa­si­ge­do­me pri­ori­te­tų, su­ži­no­jo­me, kad jie bus pro tri­jų mė­ne­sių veiks­mų pla­ne, na, mes vis dar lau­kia­me.

Įdo­miau­sias da­ly­kas šian­dien yra tai, kad mū­sų ko­le­ga iš ki­tos frak­ci­jos R. Kar­baus­kis sa­ko, kad vi­si pa­ža­dai, ku­rie bu­vo pa­sa­ky­ti prieš rin­ki­mus, bus įgy­ven­din­ti. Ka­dan­gi jų ne­ran­da­me da­bar­ti­nė­je Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, tai gal­vo­ja­me, gal yra al­ter­na­ty­vi Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, ku­rio­je tie pa­ža­dai yra su­dė­lio­ti. Jei­gu ne, aki­vaiz­du, kad ma­to­me ski­li­mą ir di­de­lį ne­aiš­ku­mą. Na, bet ti­kiuo­si, kad tai vėl­gi lai­ki­na.

Pa­ža­dai duo­ti ir vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mas iš tik­rų­jų yra rim­tais po­ky­čiais ir rim­ta ly­de­rys­te. Iš mi­nist­rų ir iš prem­je­ro šian­dien gir­di­me tik ana­li­za­vi­mo po­rei­kį ir svars­ty­mo bū­ti­ny­bę. To­kiu at­ve­ju di­de­lė da­lis vi­suo­me­nės liks be sa­vo pa­gei­dau­tų po­ky­čių, ir tai iš tik­rų­jų yra ne­tin­ka­mas ke­lias. Jei­gu prem­je­ras, ra­šy­da­mas veiks­mų pla­ną, iš tik­rų­jų ieš­kos idė­jų Lie­tu­vai, aš la­bai re­ko­men­duo­čiau jam pa­si­skai­ty­ti mū­sų pa­reng­tą nau­ją pla­ną Lie­tu­vai. Ja­me iš tik­rų­jų ga­li­ma ras­ti, ko rei­kia, ko­kie svar­biau­si ki­tų ket­ve­rių me­tų dar­bai ga­lė­tų bū­ti. Ta pro­ga lin­kė­da­mas sėk­mės Vy­riau­sy­bei aš įteik­siu prem­je­rui mū­sų pla­ną. Ačiū.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Kvie­čia­me į tri­bū­ną E. Gent­vi­lą. Frak­ci­jos var­du. E. Gent­vi­las. (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra. R. Že­mai­tai­tis frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ var­du. Pra­šau.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ kaip nie­ka­da šį kar­tą ne­si­kvie­tė kan­di­da­tų į mi­nist­rus, ne­si­kvie­tė prem­je­ro at­ski­rai pa­si­šne­kė­ti. Mes pa­mė­gi­no­me įver­tin­ti pa­čią pro­gra­mą, mes pa­da­rė­me ana­li­zę vals­tie­čių ir ža­lių­jų rin­ki­mų pro­gra­mos ir kar­tu pa­ly­gi­no­me so­cial­de­mok­ra­tų. Re­zul­ta­tai iš tik­rų­jų nu­liū­di­no: be­veik 47 % prieš rin­ki­mus duo­tų pa­ža­dų ir pa­si­ra­šy­tų to pa­ties R. Kar­baus­kio, S. Skver­ne­lio ir so­cial­de­mok­ra­tų ski­ria­si. At­si­ra­do to­kie žo­džiai kaip „sie­k­si­me“, „ti­kė­ti­na“, „ga­li­mai“, „pla­nuo­si­me“, „ma­ty­si­me“, „žiū­rė­si­me“, ir po to at­si­ran­da žo­džiai: „Pa­lau­ki­te du mė­ne­sius, mes tu­rė­si­me veiks­mų pla­ną.“ Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ko­dėl ski­ria­si Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma nuo mi­nist­rų kal­ba­mų žo­džių?

Se­kiau mi­nist­rus spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, žiū­rė­jau, ką mi­nist­rai ko­mu­ni­kuo­ja per šią sa­vai­tę, vi­sa frak­ci­ja ana­li­za­vo­me, ko­kia yra mi­nist­rų po­zi­ci­ja. De­ja, ten­ka ap­gai­les­tau­ti ir kar­tu pa­sa­ky­ti, kad be­veik vi­sų mi­nist­rų nuo­mo­nės ir po­zi­ci­jos ski­ria­si nuo pro­gra­mos. Kad ir svei­ka­tos sri­ty­je. Pra­ėju­sį tre­čia­die­nį svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras A. Ve­ry­ga bu­vo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te. Kaip kan­di­da­tas, kaip mi­nist­ras, ma­to la­bai daug pro­ble­mų, daug tiks­lų, ta­čiau pro­gra­mo­je to nė­ra. Pri­va­lo­mas svei­ka­tos lė­šų per­skirs­ty­mas. Ne­kal­ba apie tai. Ne­kal­ba apie li­go­ni­nių pri­ei­na­mu­mą žmo­nėms. Ne­kal­ba apie tai, kaip mes di­din­si­me fi­nan­sa­vi­mą. Ne­kal­ba, kaip bus įgy­ven­din­tas 2013 me­tų Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mas, ku­ria­me yra aiš­kiai pa­sa­ky­ta, ko­kio­mis da­li­mis ir ko­kio­mis pro­por­ci­jo­mis tu­ri bū­ti di­di­na­mi pi­ni­gai.

Vėl­gi pra­ėju­sią sa­vai­tę vyks­ta bal­sa­vi­mas dėl ba­zi­nių dy­džių. Pa­siū­lau pa­di­din­ti, tiks­liau, grįž­ti prie 2009 me­tų ly­gio ba­zi­nio dy­džio. Val­dan­tie­ji bal­suo­ja prieš sa­ky­da­mi, kad rei­kia vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos. Tas pats mi­nist­ras Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­te pa­nei­gia vi­sus šiuos žo­džius ir ši­tą bal­sa­vi­mą. Ji­sai sa­ko, ci­tuo­ju: „Ne­ga­liu su­ras­ti spe­cia­lis­tų už to­kį at­ly­gi­ni­mą.“ Tei­sin­gai, mi­nist­rai, jūs tik­rai ne­su­ra­si­te vi­ce­mi­nist­rų, jūs tik­rai ne­ra­si­te mi­nist­rų pa­tarė­jų, de­par­ta­men­tų di­rek­to­rių, jei­gu šian­dien vy­riau­sių­jų spe­cia­lis­tų ir jū­sų pa­ta­rė­jų at­ly­gi­nimas bus 542 eu­rai. Aš klau­siu jū­sų, ne­gi jūs pro­gra­mo­je ne­ma­to­te, kad tai tu­ri bū­ti įgy­ven­di­na­ma?

Pra­ėju­sią sa­vai­tę se­kiau so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro pa­si­sa­ky­mus. Klau­si­mas dėl vals­ty­bės re­mia­mų lė­šų di­di­ni­mo. At­sa­ky­mo nė­ra. Šian­dien mes tu­ri­me 102 eu­rų vals­ty­bės re­mia­mų lė­šų dy­dį nuo 2009 me­tų. Ko­le­gos, mi­ni­ma­li al­ga bu­vo kel­ta ke­tu­ris kar­tus, pro­gra­mo­je tas tu­ri bū­ti aiš­kiai pa­sa­ky­ta.

Ne­for­ma­lus švie­ti­mas. Mes kal­ba­me apie švie­ti­mo sis­te­mą, apie uni­ver­si­te­tus, apie mo­kyk­lų per­tvar­ky­mą. To nė­ra. Bet šian­dien skai­tant Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mą ma­ty­ti, kad iš tik­rų­jų ban­do­ma kaž­ką da­ry­ti, ban­do­ma įves­ti skaid­ru­mą ir vie­šu­mą ren­kant rek­to­rius, bet pro­gra­mo­je to nė­ra.

Vie­ša­sis sek­to­rius, per­tvar­ky­mas. La­bai gar­siai nu­skam­bė­ju­sios ši­tos fra­zės, kad ar­ti­miau­siu me­tu, įvy­kus vals­ty­bės tar­ny­bos per­tvar­kai, mes pa­kei­si­me vals­ty­bės tar­nau­to­jus. Klau­siu mi­nist­rų, koks skai­čius? De­šimt, dvi­de­šimt, tris­de­šimt? Da­bar iš­girs­tu, kad apie 20 %. Kai pra­ėju­sią sa­vai­tę sa­kiau, kad pla­nuo­ja­ma at­leis­ti apie ke­lis tūks­tan­čius vals­ty­bės tar­nau­to­jų, pa­si­ro­do, bu­vau tei­sus, nors čia, po­sė­džių sa­lė­je, pa­sa­kė, kad to­kio pla­no ne­tu­ri.

Ki­tas da­ly­kas. Su­si­sie­ki­mo sis­te­ma. Ket­ve­rius me­tus, kai dir­bu Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku, mes kryp­tin­gai ėjo­me, kad su­si­sie­ki­mo sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mas di­dė­tų, kad žvaigž­du­tė bū­tų nuim­ta ar­ba žvaigž­du­tė (…), esant vals­ty­bės po­rei­kiams, bū­tų per­skirs­to­ma.

Mie­lie­ji bi­čiu­liai, kas at­si­ti­ko su ju­mis? Jūs to­liau lie­ka­te prie ši­tos žvaigž­du­tės. Prie 90 mln., ka­da vals­ty­bės po­rei­kiams rei­kės per­skirs­ty­ti pi­ni­gų. Aš klau­siu, mes ėjo­me į rin­ki­mus, aiš­kiai bu­vo pa­sa­ky­ta, tiek jūs, tiek mes dis­ku­si­jo­se, fo­ru­me da­ly­va­vo­me, žvyr­ke­lių pro­gra­ma, kai­mo, mies­te­lių pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mas. Ši­to pro­gra­mo­je jau ne­bė­ra. Ne­gi mes at­si­sa­ko­me gran­dio­zi­nio pro­jek­to? Iš tik­rų­jų keis­ta.

Ki­tas da­ly­kas. Po­žiū­ris. Šian­dien mes tu­ri­me tris pa­grin­di­nes di­de­les įmo­nes – tai „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, oro uos­tas, jū­rų uos­tas. Dė­ko­ju da­bar­ti­niam Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui, pra­ėju­sią ka­den­ci­ją mes su­ge­bė­jo­me pa­keis­ti Kon­ce­si­jų įsta­ty­mą, kad oro uos­tai ju­dė­tų. O ką jūs da­ro­te dėl jū­rų uos­to? Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti nau­jo su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro, ku­ris iš tik­rų­jų dau­ge­lį me­tų dir­bo „Klai­pė­dos naf­to­je“ ir ma­tė sis­te­mą. Ne­gi jūs ma­no­te, kad šian­dien fi­nan­sa­vi­mas, in­ves­ti­ci­jų sky­ri­mas ir uos­to plė­ti­mas į Bal­ti­jos jū­rą nė­ra pri­ori­te­ti­nis? Pro­gra­mo­je vėl­gi ši­to nė­ra. Ger­bia­mie­ji, aš lei­siu jums pa­sa­ky­ti: bū­nant mums, va­do­vau­jant ket­ve­rius me­tus, uos­to kro­va pa­di­dė­jo be­veik 10 mln., nes pa­keis­tas Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mas, nes bu­vo pa­keis­ta ir leis­ta in­ves­tuo­ti. Ne­jau­gi mes ši­to at­si­sa­ky­si­me? Rei­kė­tų apie tai la­bai stip­riai pa­gal­vo­ti.

Vals­ty­bės hol­din­gas. Prieš du mė­ne­sius iš­gir­dau klau­si­mą, kad Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je at­si­ras vie­na vals­ty­bi­nė įmo­nė, ku­ri su­jungs vi­sas įmo­nes. Šian­dien to at­si­sa­ko­ma.

No­riu pa­klaus­ti ir nau­jo ap­lin­kos mi­nist­ro, ku­ris vie­na­me in­ter­viu pa­sa­kė, kad urė­di­jų yra per daug ir rei­kia per­žiū­rė­ti. Var­tau pro­gra­mą, ban­dau su­ras­ti, kiek pla­nuo­ja­te tu­rė­ti urė­di­jų. De­ja, ši­to ne­ma­tau. Ar 42, ar 43, ar 15, ar 16? Mes ini­ci­juo­ja­me ir mes jums pa­de­da­me nai­kin­ti Ge­ne­ra­li­nę urė­di­ją. Aš no­rė­siu pa­žiū­rė­ti, ar jūs pri­tar­si­te ši­tam da­ly­kui. Jei­gu kal­ba­te, ko­le­gos, apie tai, kad jūs pla­nuo­ja­te ma­žin­ti vals­ty­bės apa­ra­tą, aš Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tui re­ko­men­duo­ju per­skai­ty­ti Vals­ty­bės kon­tro­lę… funk­ci­jų dub­lia­vi­mą, tai yra prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Miš­kų de­par­ta­men­tas ir Ge­ne­ra­li­nė urė­di­ja. Jų funk­ci­jos yra iden­tiš­kai vie­no­dos, jų at­lie­ka­mas dar­bas iden­tiš­kai vie­no­das, bet dar­bo už­mo­kes­tis ski­ria­si du kar­tus.

Ki­tas klau­si­mas – že­mės ūkis. Mes kal­bė­jo­me apie tai, vie­šo­jo­je erd­vė­je kal­ba­ma, kad že­mės ūkis ir ūki­nin­kai, smul­kie­ji ūki­nin­kai, gaus pri­ori­te­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mą, iš­mo­kas ir pa­na­šiai. Pro­gra­mo­je apie tai nė pu­sės žo­džio ne­pa­sa­ky­ta. Vie­šo­jo­je erd­vė­je – taip, tai yra aiš­kiai pa­sa­ky­ta. O ką jūs da­ry­si­te su ūki­nin­ku, ku­ris tu­ri de­šimt hek­ta­rų, dvi­de­šimt, tris­de­šimt? Jūs jau da­bar į pro­gra­mą tu­ri­te tą įra­šy­ti.

La­bai pa­si­gen­du 2020 me­tų pro­gra­mos, kas bus. Kal­ba­ma apie tai, kad 2020 me­tais nu­trauks Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­sa­vi­mą. Mie­lie­ji ma­no, jau da­bar tu­ri bū­ti ku­ria­mas fon­das ir nuo kiek­vie­no hek­ta­ro 10 eu­rų tu­ri ei­ti į tą fon­dą ruo­šian­tis 2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (…) fi­nan­sa­vi­mui. De­ja, ir ši­to pro­gra­mo­je nė­ra.

Vie­šų­jų pir­ki­mų re­for­ma iš tik­rų­jų svei­kin­ti­na, ji­nai pra­dė­jo ju­dė­ti.

Pa­si­ge­dau ki­to pa­grin­di­nio klau­si­mo, ko pa­si­gen­du su­si­tik­da­mas su sa­vo rin­kė­jais, t. y. vals­ty­bi­nių vais­ti­nių klau­si­mas. La­bai vie­šai bu­vo kal­ba­ma ir sa­ko­ma, kad bus vals­ty­bi­nių vais­ti­nių klau­si­mas. Per­ver­čiau pro­gra­mą įdė­miai, kiek­vie­ną žo­dį, kiek­vie­ną jū­sų sa­ki­nį – at­si­sa­ko­te ši­to žo­džio, ker­ti­nio sa­vo rin­ki­mi­nio da­ly­ko? Iš tik­rų­jų la­bai keis­ta.

Ir pa­bai­go­je pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Aš no­riu pa­klaus­ti vien­man­da­ti­nin­ko, ku­ris la­bai kri­ti­ka­vo Vil­niu­je sta­to­mą de­gi­ni­mo ga­myk­lą. Sa­kė, ne­rei­kia de­gi­ni­mo ga­myk­los, ren­ka­me pa­ra­šus, vis­ką da­ro­me, da­ro­me jū­sų val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je. Kaip da­bar at­si­ti­ko, kad pro­gra­mo­je to ne­be­li­ko? Ne­gi jūs esa­te už tai?

Baig­da­mas no­riu pa­lin­kė­ti mi­nist­rams: lai­ky­ki­tės sa­vo pro­gra­mos, ne Vy­riau­sy­bės, lai­ky­ki­tės sa­vo žo­džių ir sa­vo ti­kė­ji­mo. Pa­grin­di­nis da­ly­kas – žmo­gaus ver­ty­bė, tai, ką jis tu­ri…

PIRMININKĖ. Jū­sų lai­kas bai­gė­si.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). …o ne tai, ką jam nu­ro­di­nė­ja. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu E. Gent­vi­lą. Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­mie­ji šian­dien pri­siek­sian­tys Vy­riau­sy­bės na­riai, iš tik­rų­jų ne­si­no­ri taip gar­siai šauk­ti kaip ko­le­ga Re­mi­gi­jus, ta­čiau sie­lo­je yra to­kių vi­di­nių šauks­mų ir ne­tik­ru­mų, pri­si­me­nant rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, pri­si­me­nant rin­ki­mi­nius lo­zun­gus. Iš da­lies džiau­giuo­si, kad ne­ma­ža da­lis jų taip ir ne­at­si­dū­rė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. Ta­čiau vis dėl­to esa­mi kai ku­rie da­ly­kai lei­džia tu­rė­ti abe­jo­nių.

Vi­sų pir­ma pra­dė­ki­me nuo pa­čios pro­gra­mos ne­kon­kre­tu­mo. Kai ku­rie mi­nist­rai net pa­si­gir­da­mi sa­ko: aš čia są­mo­nin­gai pats pri­dė­jau ran­ką, kad ne­lik­tų kon­kre­čių da­ly­kų. Ar­ba, sa­ky­si­me, tie­siog pa­ci­tuo­siu ger­bia­mą­jį B. Mar­kaus­ką, ku­ris vie­nu me­tu pa­sa­kė: ne, tai mes są­mo­nin­gai ne­ra­šė­me ter­mi­nų, ka­da baig­si­me že­mės grą­ži­ni­mo, res­ti­tu­ci­jos da­ly­kus. Lyg ir no­rė­tų­si, kad bū­tent čia, šio­je pro­gra­mo­je, už ku­rią teks bal­suo­ti, at­si­ras­tų da­ly­kai, ku­rie yra kaip Vy­riau­sy­bės pa­ža­das, kaip tiks­las ir orien­ty­ras mums, į ką rei­kia orien­tuo­tis. Nie­ko ki­ta ne­lie­ka da­ry­ti, tik lauk­ti to prie­mo­nių pla­no, ku­ris ka­da nors at­si­ras. Bet su­pras­ki­te, kad bal­suo­ti mums rei­kia šian­dien. Ir bal­suo­ti už do­ku­men­tą, ku­ris, kaip pa­tys pri­pa­žįs­ta dau­gu­mos na­riai ir Vy­riau­sy­bės na­riai, yra ne svar­biau­sias da­ly­kas, prie­mo­nių pla­nas bus svar­biau­sias. Pra­tęs­da­mas R. Že­mai­tai­čio min­tį, aš ir­gi lin­kiu mi­nist­rams su­lauk­ti tos die­nos, kai jie pa­rengs jiems dva­siš­kai ar­ti­mą do­ku­men­tą. Šian­dien mes gir­dė­jo­me per su­si­ti­ki­mus frak­ci­jo­je, kad mi­nist­rai pri­pa­žįs­ta – pri­trū­ko lai­ko su­si­pa­žin­ti su Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, ar­ba – šiek tiek pri­si­dė­jau prie Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, įra­šy­da­mas tris pa­punk­čius.

Ki­taip sa­kant, no­riu pa­sa­ky­ti, tai yra do­ku­men­tas, ku­ris at­ei­na šiek tiek iš rin­ki­mų kam­pa­ni­jos, šiek tiek iš šių die­nų re­a­li­jų, bet mi­nist­rai, ku­rie tu­rės re­a­li­zuo­ti šią Vy­riau­sy­bės pro­g­ra­mą, nė­ra dva­siš­kai su­sie­ję ne tik su par­ti­ja ar par­ti­jo­mis, ku­rios su­da­ro val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją, ta­čiau ir su pro­gra­ma, ku­rią rei­kės įgy­ven­din­ti. No­riu pa­lin­kė­ti kuo grei­čiau pa­teik­ti prie­mo­nių pla­ną, pa­gal ku­rį jūs dirb­si­te, ti­kė­da­mi šiuo prie­mo­nių pla­nu.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas, ar mi­nist­rams bus leis­ta tu­rė­ti ir ar Vy­riau­sy­bė­je bus leis­ta tu­rė­ti to­kį prie­mo­nių pla­ną, ku­ris ga­li ne­įtik­ti val­dan­čia­jai dau­gu­mai? Aš po­no S. Skver­ne­lio kaž­ka­da pa­klau­siau frak­ci­jo­je per su­si­ti­ki­mą, sa­ky­da­mas, kad ši­ta Sei­mo dau­gu­ma jau nė­ra va­di­na­mo­ji R. Kar­baus­kio ir I. Šiau­lie­nės dau­gu­ma, frak­ci­jų va­do­vų dau­gu­ma, ši­ta Sei­mo dau­gu­ma yra ir S. Skver­ne­lio dau­gu­ma, tai yra mi­nist­rų ka­bi­ne­to dau­gu­ma. Dėl to la­bai svar­bu at­ras­ti tą su­gy­ve­ni­mo bū­dą, kai vie­naip bal­suo­ja­ma Sei­me, o Vy­riau­sy­bės na­riai ir vi­sa Vy­riau­sy­bė in cor­po­re no­rė­tų tu­rė­ti ki­tą nuo­mo­nę. Ma­no klau­si­mas bu­vo po­nui S. Skver­ne­liui: ar jūs ne­gal­vo­ja­te pa­si­tik­rin­ti pa­si­ti­kė­ji­mo Sei­me, jei­gu vie­ną, ki­tą, tre­čią ar penk­tą kar­tą Sei­mo dau­gu­ma ne­pri­tars Vy­riau­sy­bės tei­kia­miems pro­jek­tams ar­ba Sei­mo dau­gu­ma pri­mes Vy­riau­sy­bei vie­nus ar ki­tus nu­si­sta­ty­mus, ku­riais mi­nist­rais ne­ti­ki? Po­nas S. Skver­ne­lis pa­sa­kė: taip, ne­at­mes­ti­na to­kia ga­li­my­bė pa­si­tik­rin­ti pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­me. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tai nė­ra sil­pny­bės po­žy­mis, tai yra Eu­ro­pos par­la­men­ti­nės de­mo­kra­tinės tra­di­ci­jos vie­nas iš bruo­žų, kai prem­je­ras pa­si­tik­ri­na sa­vo pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­me.

Vi­sų pir­ma aš lin­kė­čiau, kad ne­rei­kė­tų tik­rin­tis. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau ir lin­kė­čiau, kad Sei­mo dau­gu­ma, kaip po­no S. Skver­ne­lio dau­gu­ma, dirb­tų ko­ja ko­jon, ta­čiau ne var­dan ši­tos ne­kon­kre­čios pro­gra­mos, o var­dan ki­tų svar­bių da­ly­kų. Šian­dien aš ma­tau da­lį pro­gra­mos da­ly­kų, ku­rie ga­li ves­ti prie Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­sų, prie ne­iš­ven­gia­mo Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mo. Ar dau­gu­ma yra tam pa­si­ruo­šu­si? Ar yra ieš­ko­ma kon­sen­su­so su opo­zi­ci­jo­je esan­čio­mis frak­ci­jomis? Kol kas mes to ne­ma­to­me. Mū­sų, li­be­ra­lų, vie­nas pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų – bu­vo ar bus įve­da­mi nau­ji mo­kes­čiai, ar bus di­di­na­mi mo­kes­čiai? Jei­gu taip bus, mes ne­ga­lė­si­me už tai bal­suo­ti.

Kal­bė­da­mi apie pro­gra­mą, to aiš­kiai ne­ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti, bet žiū­rė­ki­te, vien va­kar mes iš­gir­do­me apie ke­lis nau­jus ap­mo­kes­ti­ni­mus. Na­tū­ra­lu, jūs pa­tys mus sta­to­te, ži­no­da­mi vie­nin­te­lį re­a­lų mū­sų rei­ka­la­vi­mą, jūs mus sta­to­te į dar griež­tes­nės opo­zi­ci­jos ri­bas. Mes ne­bal­suo­si­me už tą pro­gra­mą, nes gir­di­me sig­na­lų, kas bus. Mes ne­no­ri­me pri­si­im­ti ši­tų dė­mių ant sa­vo mun­du­ro.

Ki­tas da­ly­kas, aš no­rė­čiau, kad bū­tų lais­vės Lie­tu­va. Šian­dien mes ma­to­me di­dė­jan­čių, stip­rė­jan­čių drau­di­mų Lie­tu­vą, jei­gu bus re­a­li­zuo­ta tai, kas yra šne­ka­ma. Mes ne kar­tą kė­lė­me klau­si­mą, ar bus iš­lais­vin­ti že­mės par­da­vė­jai ir pir­kė­jai nuo įvai­riau­sių sau­gik­lių, drau­di­mų, ap­ri­bo­ji­mų? Į tai dė­me­sį at­krei­pė ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, siun­ti­nė­ja laiš­kus ir su­si­ra­ši­nė­ja su Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja. Mū­siš­kiai įro­di­nė­ja, kad čia nie­kas nie­ko ne­pa­žei­dė ir ne­ap­ri­bo­jo. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, net ne for­ma­lio­ji pu­sė yra svar­biau­sia. Jei­gu mes ap­sun­ki­no­me že­mės par­da­vi­mą ar įsi­gi­ji­mą, jau mes blo­gai el­gia­mės. Aš čia kal­bu apie pra­ėju­sį par­la­men­tą. Iš­lais­vin­ki­me nuo šių da­ly­kų. Ne­gir­dė­ti no­ro iš­lais­vin­ti, gir­dė­ti da­ly­kai: už­drau­si­me, su­stip­rin­si­me, su­griež­tin­si­me ir ga­lų ga­le nu­bau­si­me. Ži­no­ma, aš ti­kiu, kad pro­tin­gi, są­ži­nin­gi, gal ma­žo­kai po­li­ti­nės veik­los pa­tir­ties tu­rin­tys mi­nist­rai, ta­čiau tu­rin­tys sa­vo įvai­rios pro­fe­si­nės veik­los pa­tir­ties mi­nist­rai iš tie­sų gal­vos, kaip iš­lais­vin­ti Lie­tu­vą ir kaip ne­dirb­ti prieš Lie­tu­vos žmo­nes. Aš la­bai ši­to lin­kiu, ti­kė­da­mas jū­sų pa­do­ru­mu, su­pras­da­mas, kad nė vie­nas iš jū­sų ne­no­ri blo­gų da­ly­kų, tik skir­tin­gai įsi­vaiz­duo­ja­me ge­rų da­ly­kų da­ry­mą.

No­rė­čiau, kad pra­si­dė­tų po Vy­riau­sy­bės su­for­ma­vi­mo pla­čios kon­sul­ta­ci­jos su vi­so­mis par­la­men­ti­nė­mis frak­ci­jo­mis, su vi­so­mis par­ti­jo­mis dėl to, kaip mes įsi­vaiz­duo­ja­me – per drau­di­mus, per ap­ri­bo­ji­mus ar per ini­cia­ty­vų iš­lais­vi­ni­mą.

Sėk­mės jums!

PIRMININKĖ. Dėl tech­ni­nių kliū­čių nu­trū­ko pa­si­sa­ky­mas ir G. Land­sber­gis ga­lė­jo kal­bė­ti tik vie­ną mi­nu­tę. Tad kvie­čia­me kal­bė­ti frak­ci­jos var­du, su­grą­ži­na­me jums skir­tą lai­ką. Pra­šom.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Iš tik­rų­jų kal­bė­jau tru­pu­tį il­giau ne­gu mi­nu­tę, bet jei­gu dar ga­li­ma pa­sa­ky­ti ke­le­tą da­ly­kų, aš no­riu vie­ną pa­sta­bą. Jei­gu mes kal­bė­jo­me, Eu­ge­ni­jus kal­bė­jo apie drau­di­mus ir lais­vę, aš no­rė­čiau grįž­ti prie ly­de­rys­tės są­vo­kos. Ką tai reiš­kia? Iš tik­rų­jų mes ket­ve­rius me­tus… Ko­dėl mes sa­kė­me, kad bu­vo pra­ras­ti ket­ve­ri me­tai A. But­ke­vi­čiaus? To­dėl, kad vis­kas, kas vy­ko Lie­tu­vo­je, bu­vo pri­ori­te­tas. Bet ku­ri kryp­tis, jei­gu pa­klau­si. Už­sie­nio po­li­ti­ko­je vis­kas yra svar­biau­sia, san­ty­kiai su Len­ki­ja – pir­mo svar­bu­mo, san­ty­kiai su JAV – pir­mo svar­bu­mo, Cen­tri­nė Azi­ja – pir­mo svar­bu­mo. Vis­kas yra svar­biau­sia. Ir šian­dien di­džio­ji pro­ble­ma, kad, klau­sy­da­mas mi­nist­rų, aš gir­džiu ly­giai tą pa­čią dai­ną – vis­kas yra svar­bu.

Ger­bia­mie­ji, aš tie­siog no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­bū­na taip, kad vis­kas yra įgy­ven­di­na­ma, ne­bū­na taip, kad vis­kas vie­no­dai svar­bu. Mes tu­ri­me iš­si­rink­ti, mes tu­ri­me pa­brėž­ti, ką pir­miau­sia mes pa­da­ry­si­me. Ir di­džio­ji pro­ble­ma yra ta, kad tai ne­bus leng­va. Dau­ge­lis mi­nist­rų iš­ties, ar siek­da­mi pri­tar­ti opo­zi­ci­jos to­kiam ba­dy­mui, ar ki­tiems da­ly­kams, iš tik­rų­jų pa­si­duo­da, sa­ky­da­mi, kad taip, tą da­ry­si­me, taip, stip­rin­si­me ir ska­tin­si­me, ir gel­bė­si­me, pi­ni­gų vi­sa­da ieš­ko­si­me.

Ger­bia­mie­ji, aš no­riu pa­sa­ky­ti, taip ne­bū­na, ne­bent jūs no­ri­te ei­ti tuo pa­čiu ke­liu, ku­riuo jus ves gal­būt da­bar­ti­niai jū­sų ko­a­li­ci­jos part­ne­riai, ku­rie ve­dė Lie­tu­vą pas­ku­ti­nius ket­ve­rius me­tus. Ži­no­ki­te, ge­ro nie­ko ne­bus. Teks ap­si­spręs­ti, ką jūs da­ry­si­te pir­miau­sia, teks pra­neš­ti tai vi­suo­me­nei, teks pri­im­ti kri­ti­ką dėl to, ką jūs da­ry­si­te, ir siek­ti, kad tai bū­tų įgy­ven­din­ta. Tai yra pa­grin­di­nis mo­ty­vas, kas ne­lei­džia šian­dien pa­si­ti­kė­ti ir kas ne­lei­džia ti­kė­tis la­bai di­de­lės sėk­mės, nors jos vis tiek pa­lin­kė­ti ver­ta. Ačiū.

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rė R. Ta­ma­šu­nie­nė. Frak­ci­jos var­du.

R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, ger­bia­mie­ji pa­skir­tie­ji mi­nist­rai, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos var­du no­riu pa­si­sa­ky­ti. Mū­sų frak­ci­ja ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, su­si­pa­ži­no su pa­grin­di­nė­mis pro­gra­mos nuo­sta­to­mis. Su­si­ti­ko­me su prem­je­ru ir pa­skir­tai­siais mi­nist­rais frak­ci­jo­je. Iš­si­aiš­ki­no­me mums rū­pi­mus klau­si­mus ir kaip tai pla­nuo­ja nau­ja Vy­riau­sy­bė įgy­ven­din­ti per ket­ve­rius sa­vo veik­los me­tus. Iš tik­rų­jų šian­dien no­ri­me ak­cen­tuo­ti, kad Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je sie­kia­ma dar­nos tiek žmo­gaus in­di­vi­du­a­liu, tiek vals­ty­bės, vi­suo­me­nės ir eko­no­mi­nės rai­dos lyg­me­ni­mis, veiks­mus ir spren­di­mus, ir sie­kius grin­džiant krikš­čio­niš­ko hu­ma­niz­mo ver­ty­bė­mis. Mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, tos ver­ty­bės, ku­rio­mis grin­džia­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­zi­ja ir jos iš­li­ki­mo ga­ran­tas, yra vie­na svar­biau­sių ži­nių mū­sų vi­suo­me­nei, kad pa­gar­ba žmo­gui, gy­vy­bei ir pa­do­rus el­ge­sys bus šios Vy­riau­sy­bės tiek ho­ri­zon­ta­liuo­ju, tiek ver­ti­ka­liuo­ju prin­ci­pu ir veik­los pri­ori­te­tu šio­je ka­den­ci­jo­je.

At­si­ver­tę pro­gra­mos I sky­rių, per­skai­tė­me pa­va­di­ni­mą ir pa­ga­liau iš­ta­rė­me: I sky­riu­je ak­cen­tuo­ja­ma šei­ma ir jos ge­ro­vės sie­ki­mas. Gal­būt per ma­žai kon­kre­ti­kos, per ma­žai įvar­din­ta kon­kre­čių veiks­mų ir dar­bų pla­nų, bet mes ti­ki­mės, kad tai bus pa­tei­kia­ma su kiek­vie­nų me­tų biu­dže­tu ir vis ma­ty­si­me tą tei­gia­mą įgy­ven­di­ni­mo ten­den­ci­ją.

Šian­dien mes Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ga­li­me ly­gin­ti su re­cep­tu dėl įsi­se­nė­ju­sių ir chro­niš­kų li­gų, kai diag­no­zuo­tos jos la­bai se­niai. Ir vi­suo­me­nė, ir vi­si ži­no­me, kad mū­sų ša­ly­je ak­tu­a­liau­sios pro­ble­mos yra skur­das, emig­ra­ci­ja, de­mo­gra­finiai iš­šū­kiai, ku­rių at­ei­tis taip pat lau­kia šių die­nų spren­di­mų. Bū­tent tos li­gos bu­vo diag­no­zuo­tos, ta­čiau gy­dy­mo bu­vu­sio­ji Vy­riau­sy­bė taip ir ne­sky­rė. Šios Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma su­tei­kė vil­tį, kad vis dėl­to tas re­cep­tas ir pa­skir­tie­ji vais­tai mū­sų vi­suo­me­nė­je veiks ir mes tų tei­gia­mų po­ky­čių su­lauk­si­me.

Daug nuo­sta­tų, be abe­jo, ati­tin­ka mū­sų par­ti­jos ir mū­sų frak­ci­jos pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas. Ver­tin­da­mi vi­są nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, no­rė­tu­me ak­cen­tuo­ti, kad mums la­bai svar­bu ir, be abe­jo, ga­li­te ti­kė­tis pa­lai­ky­mo to­se sri­ty­se, ku­rios lie­čia šei­mą, pa­ra­mą šei­moms, so­cia­li­nėms pa­žei­džia­miau­sioms vi­suo­me­nės gru­pėms, taip pat ro­do­mas jaut­ru­mas, tas po­li­ti­nis jaut­ru­mas, so­cia­li­nis jaut­ru­mas dėl dau­ge­lio vi­suo­me­nės pro­ble­mų, kas yra ak­tu­a­lu ir ko, be abe­jo, lau­kia mū­sų pi­lie­čiai. Sie­kis pa­laips­niui di­din­ti žmo­nių pa­ja­mas – tai tas, kas yra šių die­nų ak­tu­a­li­ja ir ne­nu­ei­na nuo lū­pų kiek­vie­no pi­lie­čio ir kiek­vie­nos šei­mos, ku­rios da­bar su to­mis pro­ble­mo­mis bū­tent dėl pa­ja­mų sto­kos iš­gy­ve­na la­bai sun­kų me­tą, ir kar­tu ma­to­me pa­si­ry­ži­mą plė­to­ti eko­no­mi­nę rai­dą, vys­ty­ti re­gio­nus, ir tai, be abe­jo, gra­žus nau­jos Vy­riau­sy­bės sie­kis.

Api­ben­drin­da­ma no­riu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų frak­ci­ja įžvel­gia dau­giau pliu­sų, ką gal­būt mes įgy­ven­din­tu­me ki­taip ir gal­būt ki­to­kiais eta­pais, ta­čiau nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė tu­ri am­bi­cin­gų pla­nų, ir mes ti­ki­mės, kad pa­si­rink­tas dar­nos ke­lias taps jau bai­gian­tis jū­sų ka­den­ci­jai tuo rak­tiniu žo­džiu, ką ga­lės pra­tęs­ti at­ei­ty­je ki­tų Vy­riau­sy­bių prem­je­rai. Lin­ki­me vis dėl­to, kad ta dar­na bū­tų įgy­ven­din­ta, kad bū­tų tas sti­mu­las ir ta lieps­ne­lė įžieb­ta bū­tent jū­sų Vy­riau­sy­bės dar­bais. Mū­sų frak­ci­ja pa­lai­ko Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir lin­ki­me vi­sam mi­nist­rų ka­bi­ne­tui ir prem­je­rui sėk­mės ją re­a­li­zuo­jant. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Miš­rios Sei­mo na­rių frak­ci­jos var­du kal­bės Sei­mo na­rė A. Mal­dei­kie­nė.

A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Šian­dien nau­ją sa­vo ša­lies Vy­riau­sy­bę mes pa­ly­di­me me­džio­ti Lie­tu­vos at­ei­ties. De­ja, net po to, kai ke­lis kar­tus la­bai są­ži­nin­gai per­skai­čiau Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ką kon­kre­čiai dar­nos gi­rio­se me­džios ši­tos mo­te­rys ir šie vy­rai.

Iki rin­ki­mų vals­tie­čių ir ža­lių­jų pro­gra­mo­se ir kal­bo­se, o tai vis dėl­to yra tie, kas nu­ga­lė­jo rin­ki­muo­se, vy­ra­vo du žo­džiai – „po­ky­čiai“ ir „dar­na“. Da­bar ma­tau vie­ną – „dar­na“. Teks­te įvai­riuo­se kon­teks­tuo­se jis pa­mi­nė­tas 112 kar­tų, tad tam­pa sa­vo­tiš­ku rak­tu, ku­ris pri­va­lė­tų spręs­ti es­mi­nes Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo pro­ble­mas. Vis dėl­to, jei šim­tą­kart pa­kar­to­siu žo­dį „šo­ko­la­das“, ar pa­si­da­rys iš tik­rų­jų sal­du ir gau­siu tą de­ra­mą kie­kį ka­lo­ri­jų? Ir ar kiek­vie­na­me pus­la­py­je mi­nėdami dar­ną šiuo, ma­tyt, gra­žiu žo­džiu iš­sprę­si­me es­mi­nes Lie­tu­vos pro­ble­mas?

Ar tik­rai ga­li ką nors su­me­džio­ti, jei­gu ne­ži­nai, ką me­džio­ji? Aš tik­rai nie­ka­da as­me­niš­kai ne­gau­džiau nei miš­kuo­se, nei ste­pė­se jo­kių gy­vių, ta­čiau il­gus me­tus mo­kiau­si sek­ti mąs­ty­mo gi­jas, tad ži­nau, kad jei­gu ne­ži­nai, ką pa­sa­ky­ti, tai kal­bi ir ra­šai daug, nuo­lat kar­to­ji ko­kį nors už­kei­ki­mą ir taip ti­kie­si, jog nie­kas ne­pa­ste­bės, kad šian­dien ne­la­bai tu­ri, ką pa­sa­ky­ti. Taip kar­tais at­si­tin­ka kiek­vie­nam ir taip, bi­jau, šį kar­tą at­si­ti­ko mū­sų lai­mi­na­mai Vy­riau­sy­bei.

Pir­mas klau­si­mas – kur ir ko­dėl pa­si­slė­pė žo­dis „po­ky­čiai“? Teks­te jis tie­sio­gi­ne for­ma pa­mi­nė­tas vie­ną kar­tą, ne­skai­tant 13 ar 14 iš­ves­ti­nių da­ri­nių. Ma­no at­sa­ky­mas – po­ky­čiai pa­bė­go, nes biu­ro­kratai, ku­rie, pa­na­šu, kom­pi­lia­vo ši­tą teks­tą kar­tais pa­si­kar­to­da­mi, jo­kių po­ky­čių ne­no­ri. Ma­tyt, to­dėl net kal­bant apie eu­ro­pi­nius rei­ka­lus tiek pro­gra­mo­je, tiek bū­si­mo, na, jau esa­mo prem­je­ro kal­bo­se po­ky­čius kei­čia ki­tas žo­dis – „tęs­ti­nu­mas“. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je pri­sta­tant pro­gra­mą, tas tęs­ti­nu­mas bu­vo mi­ni­mas taip daž­nai, kad, tie­są pa­sa­kius, ne­be­su­pra­tau, ku­riais me­tais čia dis­ku­tuo­ja­me – 2006 ar 2016?

Eu­ro­pa kas­dien svars­to sa­vo at­ei­tį. Eu­ro­pa kin­ta. Eu­ro­pa ai­žė­ja ir sky­la. Dar dau­giau – ai­žė­ja ir sky­la vi­sas pa­sau­lis – Ar­ti­mie­ji ir Vi­du­ri­niai Ry­tai, Af­ri­kos šiau­rė, vėl stip­rė­ja įtam­pos ži­di­niai To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se, net JAV pas­ta­rie­ji rin­ki­mai ro­do, kad su­si­kau­pė pro­ble­mų, ku­rios rei­ka­lau­ja po­ky­čių, bet mes po­ky­čių ne­ma­to­me. Mes tęs­ti­nu­mu už­si­i­ma­me. Bet vis dėl­to ar ne­ma­to­me, ar ne­no­ri­me ma­ty­ti? Ir ar tik­rai, jei­gu už­si­mer­ki, tam­pi ne­ma­to­mas? Ma­žai, la­bai at­vi­rai eko­no­mi­kai, ko­kia yra Lie­tu­va, to­kios slė­py­nės ža­da di­de­les bė­das. Ir tik­rai mąs­tan­čios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je pri­va­lo bū­ti bent po­rą al­ter­na­ty­vių veik­los stra­te­gi­jų, jei­gu po­ky­čiai pa­kryp­tų vie­na ar ki­ta lin­kme.

Nu­ty­lė­tos iš­ori­nės ir vi­di­nės grės­mės yra di­džiau­sia pa­tei­kia­mos pro­gra­mos yda. Moks­lei­viš­ki pa­aiš­ki­ni­mai, kaip su­pras­ti vie­ną ar ki­tą ter­mi­ną, įspū­dis, tar­si sau pa­si­aiš­ki­na, apie ką kal­ba, vie­toj to, kad bū­tų aiš­kiai su­for­mu­luo­ta, ko­kie pa­vo­jai Lie­tu­vos ty­ko ar­ti­miau­siais me­tais, kal­ba apie in­te­lek­tu­a­li­nį pro­gra­mos ren­gė­jų ne­pa­si­ren­gi­mą. Ir tai, de­ja, yra tik­ra­sis fak­ti­nis tęs­ti­nu­mas, ku­ris man žiau­riai ne­pa­tin­ka.

Ant­ras klau­si­mas – ką vis dėl­to me­džio­ja­te, vy­rai ir mo­te­rys? Kur re­gi­te di­džiau­sią šios ša­lies bė­dą ir kaip aiš­ki­na­te jos pri­gim­tį? Ar tai pro­ble­ma, ku­ri mums pri­mes­ta iš iš­orės, ar tai da­ly­kai, ku­rie su­si­kau­pė dėl to, kad mū­sų vi­suo­me­nės vi­di­nė plėt­ra tu­ri sa­vo ydų, sa­vo trū­kių? Aiš­ku vie­na, kol ne­ban­dai su­for­mu­luo­ti, kur ša­lies di­džiau­sios bė­dos, ne­ga­li nu­ma­ty­ti ir ob­jek­to, su ku­riuo kau­sie­si.

Pro­gra­mo­je kal­ba­ma apie vis­ką, kal­ba­ma ap­ta­kiai, min­čių iš es­mės ne­sie­ja jo­kia vi­di­nė gi­ja, iš­sky­rus tą la­bai ne­kon­kre­tų, au­to­riams lyg ir ne­gin­či­ja­mą dar­nos troš­ki­mą. Pa­ban­džius pa­žiū­rė­ti de­ta­liau, ap­tin­ka­me, kad kul­tū­ra mi­ni­ma 253 kar­tus, svei­ka­ta – 195 kar­tus, ver­slas – 167 kar­tus, eko­no­mi­ka – 152 kar­tus… Ga­liu tęs­ti. Ta­čiau dau­gy­bė ap­klau­sų ir mū­sų kas­die­nis gy­ve­ni­mas ro­do, kad ir svei­ka­tai, ir kul­tū­rai, ir eko­no­mi­kos at­ei­čiai pro­ble­mų ky­la iš ki­to šal­ti­nio. Be­je, tas šal­ti­nis yra ly­giai tas pats, kaip ir Eu­ro­po­je, Ame­ri­ko­je ir dau­ge­ly­je ki­tų pa­sau­lio vie­tų. Tas šal­ti­nis yra pa­ja­mų ne­ly­gy­bė. Apie ją kas­dien kal­ba pa­sau­lio mąs­ty­to­jai. Jos prie­žas­tis ana­li­zuo­ja vi­si rim­ti po­li­ti­kos cen­trai. Apie ją kas­dien kal­ba ir rim­ti Lie­tu­vos eko­no­mis­tai. Tik­riau­siai skai­to­te ir ži­no­te, ką tu­riu gal­vo­je.

Ne kas ki­ta, o pa­ja­mų ne­ly­gy­bė yra ir pa­grin­di­nė Lie­tu­vos emig­ra­ci­jos prie­žas­tis. Ma­ty­da­mi skai­čius sa­vo są­skai­to­se ir kai­nas par­duo­tu­vė­se, ver­tin­da­mi sa­vo ga­li­my­bes iš­gy­ven­ti, emig­ra­ci­jos ke­lią jau ren­ka­si net moks­lų dak­ta­rai. Taip, ma­te­ma­ti­kos moks­lų dak­ta­rai, su ku­riais dir­bau, iš es­mės vi­si emig­ra­vo, nes, ži­no­te, 510 eu­rų to­kia tru­pu­tį juo­kin­ga al­ga už de­šim­ties me­tų sun­kias stu­di­jas ir ly­giai tiek pat, kiek už­dir­ba žmo­nės, ne­tu­rin­tys kva­li­fi­ka­ci­jos. Čia jums tą pa­tį skai­čių pa­sa­kė jū­sų pa­dė­jė­jams, apie jū­sų pa­dė­jė­jus. Pa­tei­kiu tik vie­ną pa­vyz­dį, jų be­ga­lė.

Ne­ly­gy­bės klau­si­mas pro­gra­mo­je pri­si­min­tas po­rą kar­tų – du – ir tai įdo­mia­me kon­teks­te. Dar­nios, taip, tik­rai dar­nios, kad ir ką tai reikš­tų, skur­do įvei­ki­mo po­li­ti­kos kon­teks­te. Dar­ni skur­do po­li­ti­kos įvei­ki­mo stra­te­gi­ja yra kaž­kas vi­siš­kai nau­ja pa­sau­lio eko­no­mi­nė­je min­ty, na, bet mes jau tu­ri­me ver­slo liu­di­ji­mus, ku­rie ir­gi yra įna­šas į pa­sau­lio eko­no­mi­nę min­tį.

Per­fra­zuo­da­ma gar­sų kla­si­ką api­ben­dri­nu: ieš­ko­da­mas pra­ras­to lai­ko, at­ei­ties ne­su­me­džio­si. Ti­kiu ir ti­kiuo­si, kad, kaip ne kar­tą ža­dė­jo S. Skver­ne­lis, veiks­mų pro­gra­ma bus trum­pes­nė, kon­kre­tes­nė ir tiks­les­nė. O da­bar su­si­lai­kau. Bi­jau, kad pa­ly­dė­ju­si jus į me­džiok­lę ga­liau­siai ga­liu pa­ma­ty­ti, kad lai­mi­kis man ne­pa­tin­ka, o emig­ra­ci­ja ir skur­das au­ga to­liau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos var­du kal­bės V. Sin­ke­vi­čius.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Pir­miau­sia no­riu pa­si­džiaug­ti prem­je­ro S. Skver­ne­lio pa­sie­ki­mu ir pa­ža­du rin­kė­jams. Jam pa­vy­ko su­for­muo­ti iš­ties pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bę. Ma­žai kas iš jū­sų pa­neigs tai, kad šiai Vy­riau­sy­bei trūks­ta pro­fe­sio­na­lu­mo. Aš su­pran­tu opo­nen­tų kri­ti­ką, nes jei­gu ši Vy­riau­sy­bė dirbs sėk­min­gai, žmo­nės vi­suo­met rei­ka­laus pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės. Po­li­ti­kams tai – grės­mė, ne­ga­lės už­im­ti mi­nist­rų pos­tų.

Bet ar to šian­dien rei­kia Lie­tu­vai? Lie­tu­vai rei­kia ryž­tin­gų po­ky­čių. Ši Vy­riau­sy­bė yra kai ku­rių jū­sų dar­bo re­zul­ta­tas. Šian­dien mes pri­va­lo­me for­muo­ti ryž­tin­gą Vy­riau­sy­bę, ku­ri jau ry­toj pri­sie­ku­si im­sis ryž­tin­gų dar­bų. Džiau­giuo­si, kad šios Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma yra to­kia stip­ri, kad vie­nin­te­lis da­ly­kas, dėl ku­rio ga­li­ma kri­ti­kuo­ti, tai yra skai­čiuo­ti žo­džius. Kon­kre­tūs dar­bai bus nu­ro­dy­ti Vy­riau­sy­bės pla­ne ir jūs tą pa­ma­ty­si­te.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga vi­suo­met pa­brė­žia sa­vo ver­ty­bi­nę po­zi­ci­ją, bet nie­ka­da ne­bu­vo už­da­ra dia­lo­gui. Aš ma­nau, šis Sei­mas kaip nie­ka­da anks­čiau yra at­vi­ras dia­lo­gui, at­vi­ras dia­lo­gui su opo­zi­ci­ja ir po­zi­ci­ja.

Džiau­giuo­si, kad ko­le­gos, dir­bę Sei­me ket­ve­rius, aš­tuo­ne­rius me­tus, pa­ste­bė­jo sa­vo pro­ble­mas, trū­ku­mus, ku­rių ne­įgy­ven­di­no anks­čiau. Emig­ra­ci­ja, skur­das – vi­sa tai pa­sek­mė, de­ja, jū­sų dar­bo. Šian­dien tu­ri­me stip­rią, ryž­tin­gą Vy­riau­sy­bę, ku­ri tu­rės stip­rų pa­lai­ky­mą Sei­me ryž­tin­giems po­ky­čiams Lie­tu­vai. Po­ky­čių rei­ka­lau­ja vi­si Lie­tu­vos žmo­nės, kiek­vie­na jų gru­pė. Ne­ga­li­me iš­skir­ti nė vie­nos, tu­ri­me pa­dė­ti vi­siems. Aš džiau­giuo­si, kad šio­je Vy­riau­sy­bė­je pa­ga­liau Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ne­bu­vo pa­skir­ta pa­gal ko­e­fi­cien­tą pir­mą­ją rin­ki­mų nak­tį. Bu­vo ras­tas pro­fe­sio­na­las, ku­ris rim­tai nu­si­tei­kęs dirb­ti.

Mū­sų Vy­riau­sy­bė­je at­krei­pia­mas dė­me­sys į la­bai kon­kre­čias re­gio­ni­nės po­li­ti­kos pro­ble­mas, su ku­rio­mis ne­bu­vo su­si­tvar­ky­ta. Žmo­nės iš­va­žiuo­ja iš re­gio­nų. Tu­ri­me at­gai­vin­ti Lie­tu­vos re­gio­nus ir tam ski­ria­me di­de­lį dė­me­sį.

Džiau­giuo­si, kad šio­je Vy­riau­sy­bė­je dirbs stip­ri švei­ti­mo mi­nist­rė. Švie­ti­mas – mū­sų val­s­ty­bės at­ei­tis. Švie­ti­mas rei­ka­lin­gas mums vi­siems – jau ry­toj mū­sų vai­kams, švie­ti­mas rei­ka­lin­gas in­ves­tuo­to­jams, kad pa­ruoš­tu­me pro­fe­sio­na­lą dar­bo rin­kai, švie­ti­mas svar­bus, kad ne­at­si­lik­tu­me nuo pa­sau­lio.

Džiau­giuo­si, kad ra­do­me pro­fe­sio­na­lus dirb­ti šio­je Vy­riau­sy­bė­je ir kvie­čiu jus vi­sus pa­lai­ky­ti šią Vy­riau­sy­bę. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du kal­bės Sei­mo na­rė I. Šiaulie­nė.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, štai ir at­ėjo va­lan­da, ka­da svars­to­me bū­si­mos, XVII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir, ži­no­ma, Lie­tu­vos pro­gra­mą. Tam ir yra de­mo­kra­tija, kad opo­zi­ci­nės par­ti­jos ir frak­ci­jos ga­lė­tų pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir po­zi­ci­ją dėl tei­kia­mos pro­gra­mos. Tur­būt yra pa­grin­di­nis de­mo­kra­tijos trū­ku­mas, kad val­džios ne­tu­rin­čios par­ti­jos vi­sa­da ži­no, kaip val­dy­ti, kaip, be­je, ir pra­ra­du­sios. Tu­riu ome­ny ir sa­ve iš da­lies, bet tu­riu pa­si­tei­si­ni­mą, kad vis dėl­to XVI Vy­riau­sy­bė pa­li­ko ga­na tvar­kin­gą Lie­tu­vos bū­se­ną, ne­pai­sant to, kad Gab­rie­lius ir pa­si­ge­do di­de­lių vi­zi­jų. Bet, ger­bia­mas ko­le­ga, jū­sų tik­rai vi­sa­da bu­vo di­de­lės ir ga­lin­gos vi­zi­jos, bet prak­ti­niais veiks­mais to lyg­mens ne­pa­siek­da­vo­te. Tai štai, so­cial­de­mok­ra­tai nie­ka­da ne­skam­bė­jo di­de­le vi­zi­jų iš­mo­ne, bet tvar­kin­gu, at­sa­kin­gu vals­ty­bės val­dy­mu.

Kal­bė­da­mas apie tei­kia­mą Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ma­no ko­le­ga Eu­ge­ni­jus lyg ir pa­šmaikš­ta­vo, kad čia yra Ire­nos ir Ra­mū­no pro­gra­ma. No­rė­čiau į tai su­re­a­guo­ti štai kaip. Kaip sa­ko­ma, kom­pli­men­tai ne­įvei­kia mo­ters, o vy­rus vi­sa­da. Čia ir yra skir­tu­mas tarp ly­čių. Tai­gi ti­kiuo­si, kad sa­ko­mi kom­pli­men­tai at­ei­nan­čio prem­je­ro ir jo ko­man­dos tik­rai ne­įveiks, kad ma­ty­da­mi re­a­li­jas, ypač tei­kia­mo­je pro­gra­mo­je de­kla­ruo­ja­mą vi­sų kryp­čių dar­nu­mą, dar­bų tęs­ti­nu­mą, ku­rių ge­rus pa­grin­dus pa­li­ko XVI Vy­riau­sy­bė, va­do­vau­sis la­bai ele­men­ta­ria iš­min­ti­mi: keis­ti, ką ga­li­ma keis­ti ir kas bū­ti­na keis­ti, pri­im­ti tai, kas nie­kaip ne­iš­ven­gia­ma, ir kad už­tek­tų iš­min­ties at­skir­ti vie­ną nuo ki­to. Ta­da mes tik­rai tu­rė­si­me ir dar­nią Lie­tu­vą, ir dar­nią pro­gra­mą, dar­nias prie­mo­nes ir svar­biau­sia dar­nias pa­sek­mes, nes po­li­ti­kui, kaip ir gy­dy­to­jui, tur­būt svar­biau­sia va­do­vau­tis vie­na iš­min­ti­mi – nie­ka­da ne­pa­kenk. O jei­gu da­rai spren­di­mus, kad jie bū­tų ne­vie­na­die­niai, kad jie tu­rė­tų tęs­ti­nu­mą, per­spek­ty­vą ir už­tik­rin­tų to­ly­gią ša­lies, vals­ty­bės, vi­suo­me­nės rai­dą.

Tai­gi kal­bė­da­ma apie ki­tus punk­tus, iš­sa­ky­tą pa­gei­da­vi­mą ar kri­ti­ką, ypač dėl Re­gio­nų pro­gra­mos, tie­siog siū­ly­čiau Vy­riau­sy­bei, ką kal­bė­jo R. Že­mai­tai­tis dėl Re­gio­ni­nių ke­lių pro­gra­mos (pro­gra­mo­je apie tai ne­už­si­min­ta), tei­kiant biu­dže­tą tie­siog nu­ma­ty­ti tuos fi­nan­sus, di­džiuo­sius spren­di­mus dėl at­skai­ty­mų nuo ak­ci­zo, pro­cen­to pa­di­di­ni­mo Ke­lių pro­gra­mai, dėl Kai­mo pro­gra­mos. Tai bū­tų fik­suo­ta biu­dže­to ei­lu­tė­je ir tik­rai tie re­gio­ni­niai ke­liai bū­tų pra­dė­ti sėk­min­gai… tai yra pro­gra­ma bū­tų sėk­min­gai to­liau tę­sia­ma ir vyk­do­ma.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos ko­a­li­ci­jos part­ne­riai, mes jums lin­ki­me sėk­mės, kad mū­sų ben­dras dar­bas teik­tų pa­si­gė­rė­ji­mą mums pa­tiems ir svar­biau­sia vi­suo­me­nei. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. To­liau kvie­si­me kal­bė­ti ko­mi­te­tų var­du. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te tu­rė­jo­me pui­kią pro­gą įver­tin­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Bu­vo daug klau­si­mų, ga­vo­me tik­rai iš­sa­mius at­sa­ky­mus ir ga­lė­jo­me su­si­pa­žin­ti su kon­kre­čiais dar­bais. Nė vie­nas klau­si­mas ne­bu­vo ne­at­sa­ky­tas. Bu­vo ir dis­ku­si­jų. Ga­liu tik pa­si­džiaug­ti, kad tik­rai pa­ste­bė­jo­me tą pro­fe­sio­na­lu­mą, ku­ris ir bu­vo de­kla­ruo­ja­mas. To­dėl ti­ki­me to­mis per­mai­no­mis, ti­ki­me ta pro­gra­ma, lin­ki­me ge­rų dar­bų. Di­džio­ji dau­gu­ma mū­sų ko­mi­te­to na­rių pri­ta­rė, bu­vo tik du su­si­lai­kiu­sie­ji. Ben­dru su­ta­ri­mu di­džio­ji da­lis pri­ta­rė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Au­di­to ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rė R. Bud­ber­gy­tė.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Au­di­to ko­mi­te­tas pri­ta­rė Sei­mo nu­ta­ri­mui „Dėl Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos“. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 3, prieš nė vie­no, su­si­lai­kė 2 Au­di­to ko­mi­te­to na­riai. Lin­ki­me sėk­mės nau­jai Vy­riau­sy­bei.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys S. Ja­ke­liū­nas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas šių me­tų gruo­džio 7 die­ną tu­rė­jo ga­li­my­bę su­si­tik­ti su prem­je­ru ir fi­nan­sų mi­nist­ru, ku­rie at­sa­kė į vi­sus Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­rių klau­si­mus. Spren­di­mas yra pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo tam tik­ram pro­jek­tui.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 8, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys V. Sin­ke­vi­čius.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas nu­spren­dė pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės“ pro­jek­tui. 6 na­riai bal­sa­vo už, 2 – prieš, 1 su­si­lai­kė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys G. Kir­ki­las. Pa­va­duo­to­jas R. An­dri­kis. Ar no­rė­tų kal­bė­ti R. An­dri­kis? At­ei­na G. Kir­ki­las. Ačiū.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas bal­sų dau­gu­ma pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai, opo­zi­ci­jos at­sto­vai ko­mi­te­te su­si­lai­kė. Tai­gi Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kul­tū­ros ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Kul­tū­ros ko­mi­te­tas vien­bal­siai pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jei­gu ga­li­ma, aš pa­tai­sy­siu. Kul­tū­ros ko­mi­te­tas pri­ta­rė kul­tū­ros da­lies Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai, bet ne Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai. Tai yra es­mi­nis skir­tu­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys A. Stan­či­kas.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas bal­sų dau­gu­ma pri­ta­rė pro­gra­mai. Su­si­lai­kė opo­zi­ci­ja. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys V. Ba­kas.

V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai. Su­si­lai­kiu­sių ir bal­sa­vu­sių prieš ne­bu­vo. La­bai jums ačiū. Lin­kiu sėk­mės bū­si­mai Vy­riau­sy­bei.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas svars­tė XVII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą su­pras­da­mas, kad ko­mi­te­tas svars­to klau­si­mus, ku­rie yra tur­būt vie­ni svar­biau­sių Lie­tu­vos rin­kė­jams, tai yra už­im­tu­mas, at­ly­gi­ni­mai, pen­si­jos, so­cia­li­nė ap­sau­ga, būs­tas ir vi­si ki­ti da­ly­kai, su ku­riais Lie­tu­vos žmo­nės su­si­du­ria kas­dien. Su­pras­da­mi, kad ne vis­kas iki ga­lo nu­spręs­ta, mes nuo­šir­džiai ti­ki­mės, kad tas pus­me­tis, per ku­rį dėl šių klau­si­mų mes da­ro­me tam tik­rą pau­zę, leis su­ras­ti tą ra­cio­na­liau­sią ke­lią, ku­ris tik­rai pri­si­dės prie Lie­tu­vos pi­lie­čių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mo, ar tai bū­tų Dar­bo ko­dek­sas, so­cia­li­nis mo­de­lis, II pen­si­jų pa­ko­pa, ar vi­si ki­ti da­ly­kai, ku­rie to­liau kels dis­ku­si­jas tarp Lie­tu­vos žmo­nių ir čia, Sei­me.

Ma­nau, kad spręs­ti­nų klau­si­mų yra la­bai daug. Rei­kia pra­dė­ti tur­būt nuo tų pa­ma­ti­nių, t. y. Vy­riau­sy­bės re­mia­mų pa­ja­mų, ku­rios aš­tuo­ne­ri me­tai kaip yra įšal­dy­tos. Dau­ge­lis žmo­nių sa­vo kas­die­ni­nia­me gy­ve­ni­me su­si­du­ria su ši­ta pro­ble­ma. To­dėl de­du la­bai di­de­les vil­tis (taip pat ir ko­mi­te­tas), kad ši­ta pro­ble­ma ar­ti­miau­siu me­tu bus iš­spręs­ta. Ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad pro­gra­mos tai­sy­ti ne­ga­li­ma, bet ten yra ke­le­tas ne­tiks­lu­mų. Tik­rai su­pran­tu, kas yra nak­ti­niai ba­rai, bet ne­ga­liu su­pras­ti, kas yra nak­ti­niai vai­kų dar­že­liai. Jei­gu mū­sų pro­gra­mo­je šei­ma yra kaip pri­ori­te­tas, vai­kai tu­rė­tų bū­ti ne nak­ti­niuo­se vai­kų dar­že­liuo­se, o šei­mo­se, ir jaus­ti tė­vų ši­lu­mą, ar­tu­mą. Aš su­pran­tu, ką no­rė­ta pa­sa­ky­ti – kad bū­tų leng­viau de­rin­ti as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, šei­mą, dar­bą, bet vis dėl­to sten­ki­mės, kad vai­kai bū­tų na­muo­se, o ne nak­ti­niuo­se vai­kų dar­že­liuo­se. Yra ir ki­tų ne­di­de­lių smul­kme­nų, bet ko­mi­te­tas ap­svars­tęs bal­sa­vo: 7 už, 3 su­si­lai­kė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys E. Jo­vai­ša.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Svei­ki, ger­bia­mie­ji. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos švie­ti­mo da­lį. Da­ly­va­vo 9 iš 10 ko­mi­te­to na­rių, kiek­vie­nas ko­mi­te­to na­rys ga­lė­jo de­ta­liai su­si­pa­žin­ti ir gau­ti at­sa­ky­mus iš da­ly­va­vu­sios pa­skir­to­sios švie­ti­mo mi­nist­rės. Tai­gi ši­tai pro­gra­mai pri­tar­ta: 7 bal­sa­vo už, 2 su­si­lai­kė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė tą Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos da­lį, už ku­rią at­sa­kin­gas ko­mi­te­tas, ku­rią ku­ruo­ja. Da­ly­va­vo Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas S. Skver­ne­lis, taip pat vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras E. Mi­siū­nas, jie at­sa­kė į dau­ge­lį klau­si­mų. Iš es­mės at­sa­kė į vi­sus klau­si­mus. Klau­si­mų bu­vo daug ir kiek­vie­nas ko­le­ga Sei­mo na­rys ga­lė­jo sa­vo abe­jo­nes iš­sklai­dy­ti. Bal­sa­vi­mu ko­mi­te­tas pri­ta­rė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai 6 bal­sais už, 2 su­si­lai­kius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys J. Ber­na­to­nis.

J. BERNATONIS (LSDPF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos, gruo­džio 9 die­ną Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą.

Pir­miau­sia no­riu pa­si­džiaug­ti, kad Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pro­jek­te nu­ma­to­ma iš­lai­ky­ti nuo­sek­lią ir efek­ty­vią Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką, grin­džia­mą so­li­da­raus de­mo­kra­tinių vals­ty­bių ben­dra­dar­bia­vi­mo, tarp­tau­ti­nės tei­sės vir­še­ny­bės, pa­gar­bos žmo­gaus tei­sėms bei lais­vėms ir ge­rų kai­my­ni­nių san­ty­kių pa­lai­ky­mo prin­ci­pais.

Taip pat po­zi­ty­vu, kad ke­ti­na­ma tęs­ti Lie­tu­vos, kaip ak­ty­vios ir pa­ti­ki­mos NATO na­rės, įsi­pa­rei­go­ji­mų už­tik­ri­ni­mą, o Lie­tu­vos es­mi­nis in­te­re­sas – stip­ri, so­li­da­ri, kon­struk­ty­vi ir veiks­min­ga Eu­ro­pos Są­jun­ga. Bus ple­čia­mas ir in­ten­sy­vi­na­mas stra­te­gi­nis ben­dra­dar­bia­vi­mas su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis, ypač ener­ge­ti­kos, eko­no­mi­kos, moks­li­nių ty­ri­mų ir ka­ri­nio sau­gu­mo sri­ty­se. Ko­mi­te­tas pa­siū­lė, kad šioms svar­bioms sri­tims pa­tiks­lin­ta­me biu­dže­to pro­jek­te bū­tų di­di­na­mas fi­nan­sa­vi­mas di­plo­ma­ti­nei tar­ny­bai, ka­dan­gi da­bar­ti­nė si­tu­a­ci­ja mū­sų ne­ten­ki­na.

Po­sė­dy­je da­ly­va­vo 7 Sei­mo na­riai: 5 bal­sa­vo už pro­gra­mą, 2 su­si­lai­kė. Lin­ki­me sėk­mės Vy­riau­sy­bei.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys P. Urb­šys. Sei­mo na­rys A. Strel­čiū­nas.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir nu­spren­dė pri­tar­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-174 ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys V. Si­muli­kas.

V. SIMULIK (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Su­pran­ta­ma, mes pa­ste­bė­jo­me – in­teg­ruo­ti žmo­gaus tei­sių pro­ble­ma­ti­ką į įvai­rias sri­tis. Aiš­ku, tuo džiau­gia­mės. Bet mes ko­mi­te­te iš­sa­kė­me po­zi­ci­ją, kad pra­šy­si­me Vy­riau­sy­bės at­kreip­ti dė­me­sį į kai ku­riuos kom­po­nen­tus. Ko­mi­te­tas ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė pro­gra­mai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to var­du kal­bės Sei­mo na­rys D. Kepe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas sa­vo su­si­rin­ki­me pri­ta­rė Lie­tu­vos nau­ja­jai Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Da­bar pa­gal Sta­tu­tą yra ren­gia­ma dis­ku­si­ja, ku­rios pa­bai­go­je su­tei­kia­mas žo­dis Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui iki 20 mi­nu­čių. Taip pat ga­li­my­bė jam ir mi­nist­rams dar kar­tą at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių klau­si­mus. Iš vi­so iki pus­an­tros va­lan­dos. (Bal­sai sa­lė­je)

Pir­ma­sis pa­si­sa­ko M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). At­si­pra­šau, pro­fe­so­riau, jog kaž­kaip ne­ti­kė­tai man te­ko gar­bė prieš jus, bet steng­siuo­si la­bai trum­pai.

Gal­būt pra­dė­siu nuo to, jog su­ži­no­jęs apie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės siū­lo­mą su­dė­tį bu­vau, švel­niai ta­riant, ma­lo­niai nu­ste­bęs. Tai iš tik­rų­jų be­ne aukš­čiau­sio ly­gio pro­fe­sio­na­lų ko­man­da, ko­kią bu­vo ga­li­ma su­rink­ti, ir tik­rai kom­pli­men­tai pa­skir­ta­jam Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui dėl to­kios ko­man­dos su­bū­ri­mo. Tai nu­tei­kia la­bai op­ti­mis­tiš­kai.

De­ja, per­skai­tęs pro­gra­mą nu­liū­dau. Ga­liu pa­sa­ky­ti tik vie­ną pa­pras­tą iš­va­dą, kreip­da­ma­sis į šią Vy­riau­sy­bę: jūs, mie­lie­ji, ga­li­te tik­rai ge­riau, daug ge­riau. Jei­gu ko­man­da at­ro­dė kaip A ly­gio, tai Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma kaip abė­cė­lė­je maž­daug tarp rai­džių S ir T ly­gio. Ko­dėl?

Vie­nas iš pa­grin­di­nių ar­gu­men­tų bu­vo čia iš­dės­ty­tas šiek tiek prieš tai, jog pri­ori­te­tų yra la­bai daug, tiks­lų yra la­bai daug. Vi­są tą pro­gra­mą bū­tų ga­li­ma pa­ly­gin­ti kaip to­kį gra­žų, mie­lą ir šil­tą ka­lė­di­nį pa­lin­kė­ji­mą, ku­riam, man at­ro­do, mes ga­lė­tu­me vi­si pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Bet ko iš tik­rų­jų rei­kia? Rei­kia kon­kre­tu­mo. Ir tą pa­da­ry­ti, aš ma­nau, bū­tų vi­siš­kai ne­su­dė­tin­ga. Pa­pras­čiau­sia pa­sa­ky­ti ke­lis da­ly­kus. Vie­na, kad bū­tų aiš­kūs trys, na, mak­si­mumas, tar­ki­me, pen­ki pri­ori­te­tai, ir pa­gal tuos pri­ori­te­tus mes, kaip Sei­mas, ga­lė­tu­me ver­tin­ti Vy­riau­sy­bės veik­lą, ne tik vi­suo­me­nė, bet ir Sei­mas. Tuos pri­ori­te­tus rei­kė­tų ver­tin­ti pa­gal la­bai aiš­kius ro­dik­lius, ką kal­bė­jo­me: kiek, tar­ki­me, po me­tų lie­ka vai­kų vai­kų glo­bos įstai­go­se, kaip pa­si­kei­čia sky­ry­bų skai­čius Lie­tu­vo­je, kaip pa­si­kei­čia sa­vi­žu­dy­bių skai­čius Lie­tu­vo­je, kaip, tar­ki­me, kei­čia­si so­cia­li­nė at­skir­tis. Tu­rė­da­mi la­bai aiš­kius ro­dik­lius mes ga­lė­tu­me la­bai pa­pras­tai ir aiš­kiai ver­tin­ti.

Tre­čias da­ly­kas. Aš ger­bia­mam pa­skir­ta­jam Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu bu­vau įtei­kęs 2008–2012 me­tų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, ku­rią, kaip su­pran­tu, jūs skai­to­te ir do­mi­tės, ma­tau, jūs ją tu­ri­te, la­bai ti­kiuo­si, kad su­grą­žin­si­te. Bet pa­ste­bė­si­te ten vie­ną es­mi­nį da­ly­ką, skir­tu­mą nuo jū­sų pro­gra­mos. Ten bu­vo siū­ly­mas tu­rė­ti me­ti­nę at­skai­to­my­bę, me­ti­nę veik­lą. Šian­dien jūs ra­šo­te – ket­ve­rių me­tų. Po me­tų mes svars­ty­si­me tai, ką jūs pa­da­rė­te, bet nie­kaip ne­ga­lė­si­me to su­sie­ti su pro­gra­ma, tai, ką jūs iš tik­rų­jų ža­dė­jo­te, nes čia yra ket­ve­riems me­tams, o po me­tų jūs tie­siog pa­sa­ko­si­te, ką jūs nu­vei­kė­te. Tai kvie­čiu su­grą­žin­ti, šiek tiek pa­to­bu­lin­ti, nes ši pa­skir­to­ji Vy­riau­sy­bė tik­rai ga­li daug ge­riau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys K. Gla­vec­kas, ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų pro­gra­ma yra la­bai svar­bus da­ly­kas, mes vi­si tai pui­kiai ži­no­me. Bet aš no­rė­čiau, pri­si­dė­da­mas prie to, ką ko­le­ga kal­bė­jo ir ką ki­ti kal­bė­jo, pa­lies­ti gal kiek ki­tus as­pek­tus, ku­rie, ma­no su­pra­ti­mu, taip pat yra svar­būs.

Vi­sų pir­ma pra­dė­siu nuo to, kad, kaip ži­no­te, iki XVIII am­žiaus iš prin­ci­po ke­lio­nės vyk­da­vo pa­gal gaub­lį, pas­kui at­si­ra­do že­mė­la­piai, o jau XX am­žiu­je at­si­ra­do GPS, ki­taip ta­riant, elek­tro­ni­nė erd­vė, elek­tro­ni­nis val­dy­mas per pa­ly­do­vus.

Tai ly­giai tas pats vyks­ta su vi­su pa­sau­liu, ku­ria­me mes gy­ve­na­me. Iš es­mės tie vi­si se­ni me­to­dai – ran­ki­nio val­dy­mo, ad­mi­nist­ra­vi­mo, vi­so biu­ro­kratinio pri­ėmi­mo – jie la­bai smar­kiai nyks­ta ir iš es­mės kei­čia­mi į nau­jus, elek­tro­ni­nius ir vi­so­kius vir­tu­a­lius val­dy­mo me­to­dus. Šia pras­me iš tik­rų­jų pro­gra­ma yra la­bai to­li nuo sa­vo vir­tu­a­laus mo­de­lio, nors aš ma­nau, kad Vy­riau­sy­bė su­ge­bės ir kon­kre­čius klau­si­mus su­dė­ti į vir­tu­a­lius. Ko­dėl aš tai sa­kau? To­dėl, kad po to, kai bu­vo pa­skelb­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, kad dvi mi­nis­te­ri­jos bus per­kel­tos į Kau­ną, tai, ma­no su­pra­ti­mu, daug pro­tin­ges­nis siū­ly­mas ir jums pa­siū­ly­mas per­kel­ti jas į vir­tu­a­lią erd­vę ir čia pa­lik­ti tik 10 žmo­nių, Vil­niu­je ir kur nors, nes iš tik­rų­jų vis­kuo, ką mes da­ro­me, tu­ri­me reng­tis tiems iš­šū­kiams, ku­rie yra pa­sau­ly­je.

Ga­lų ga­le ri­zi­kos, apie ku­rias čia kal­bė­jo­me, bet la­bai siau­rai kal­bė­jo­me, yra mil­ži­niš­kos. Ži­nant, kas da­ro­si Eu­ro­pos Są­jun­go­je, eu­ro zo­no­je ir ki­tur, si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad fi­nan­sai, tiek eu­ro nu­ver­tė­ji­mas vyks­ta, tiek eu­ro zo­nos vi­sa fi­nan­si­nė po­li­ti­ka su di­de­liais sun­ku­mais vei­kia, ban­kų, kaip ži­no­te, Ita­li­jos ir ki­tų vals­ty­bių, yra la­bai su­dė­tin­ga pa­dė­tis.

Lie­tu­vą taip pat vei­kia tos ri­zi­kos. Tai, kad pas­ku­ti­nę sa­vai­tę 4 % pa­bran­go naf­ta, ži­no­ki­te, mes ma­to­me ir žmo­nės ma­to iš ben­zi­no ir dy­ze­li­no pa­bran­gi­mo, jei­gu jūs ko­lo­nė­lė­je pa­sižiū­rė­si­te, bet tai reiš­kia ne ką ki­ta, kaip pa­bran­gi­mą ir vi­sų ki­tų kaš­tų, ku­rie įei­na, pa­vyz­džiui, į duo­nos ga­my­bą, ga­mi­nių ga­my­bą. Ga­lų ga­le vals­ty­bės pras­me, po­žiū­rio, biu­dže­to pras­me tai yra la­bai ge­ras da­ly­kas, nes kai­nų pa­di­dė­ji­mas reiš­kia ir di­des­nes biu­dže­to pa­ja­mas. Bet vie­no­je ran­ko­je mes tu­ri­me vėl­gi tą eko­no­mi­nį pa­ra­dok­są, kad biu­dže­tui ge­rai, bet žmo­nėms yra pras­tai.

Ki­tas da­ly­kas, ką no­rė­čiau pa­žy­mė­ti. Lie­tu­vos rin­kė­jai da­vė pa­si­ti­kė­ji­mą vi­sam Sei­mui, vi­sų pir­ma ir jums, kaip dau­gu­mai, kad mes iš­spręs­tu­me pro­ble­mas, o tų pro­ble­mų, kaip vi­si ži­no­te, yra la­bai la­bai daug.

No­riu pa­mi­nė­ti vie­ną as­pek­tą, apie ku­rį čia ne­bu­vo kal­bė­ta. Tai in­ves­ti­ci­jos. Ben­dra tai­syk­lė in­ves­ti­ci­jų. Kaip jūs ži­no­te, pa­sau­ly­je yra ne ko­kie nors ben­dro po­bū­džio da­ly­kai ar­ba net­gi są­ly­gos, bet pel­no nor­ma. Jei­gu ka­pi­ta­las at­ei­na į ki­tą ša­lį, jis vi­suo­met no­ri ką nors už­dirb­ti. Da­bar Lie­tu­va są­ly­gi­nai pri­klau­so tre­čiai ka­te­go­ri­jai tų ša­lių, ku­rio­se ga­li­ma ma­žiau­siai už­dirb­ti. Yra pir­mo, an­tro, tre­čio ly­gio eko­no­mi­kos, ku­rios eu­ro zo­no­je, de­ja…

Pir­mo­je zo­no­je yra su­ku­ria­ma di­džiau­sia pri­dė­ti­nė ver­tė, į ją in­ves­ta­vus ga­li­ma už­dirb­ti 8–10 %, tas bu­vo net­gi Ki­ni­jos eko­no­mi­nė­se zo­no­se. Ir an­tra ka­te­go­ri­ja, an­tra gru­pė, į ku­rią įei­na jau es­tai. Es­tų in­ves­ti­ci­jos dėl to yra di­des­nės, nes ten di­des­nis ly­gi­na­ma­sis svo­ris ga­my­bos, ku­ri ga­mi­na aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę. Ki­taip sa­kant, dau­giau ga­li­ma už­dirb­ti. Mes gi kol kas esa­me tre­čio­je zo­no­je, to­dėl mū­sų in­ves­ti­ci­jos la­bai pri­klau­so nuo vi­so­kių ap­lin­ky­bių. In­ves­to­riai sa­ko: jū­sų biu­ro­kratija blo­ga, jū­sų tas blo­ga, jū­sų kli­ma­tas blo­gas, jū­sų anas, trau­ki­niai ne­pa­da­ry­ti. Iš tik­rų­jų ne tai es­mė, es­mė tai, kad mes pra­lei­do­me struk­tū­ri­nių tech­no­lo­gi­nių re­for­mų lai­ką, da­bar jas rei­kės at­lik­ti, be to mes nie­kur ne­iš­ei­si­me.

Kas lie­čia li­be­ra­lius da­ly­kus ir ką li­be­ra­lai gal­vo­ja. Iš tik­rų­jų vi­sa mo­kes­čių sis­te­ma yra tam tik­ras pa­grin­das, jos sta­bi­lu­mas – ver­slo sta­bi­lu­mas. Ver­slas daž­niau­siai ran­da ke­lius ir pri­si­tai­ko prie vi­so­kiau­sių (net ge­res­nių ar di­des­nių) ne­są­mo­nių, bet jei­gu mes tas ne­są­mo­nes ar­ba ki­tus da­ly­kus la­bai tan­kiai pra­de­da­me keis­ti, ypač keis­ti to­kiu pa­grei­tin­tu bū­du, ką mes esa­me jau pa­ty­rę, tai su­ke­lia blo­gą re­ak­ci­ją. Tą, pa­vyz­džiui, da­bar su­kė­lė pa­sa­ky­mai, kad mes al­ko­ho­lio ak­ci­zą di­din­si­me tiek ir tiek kar­tų. Smul­kūs ver­sli­nin­kai už gal­vos pra­dė­jo im­tis. Kam mes juos gąs­di­na­me? Kam mes gąs­di­na­me tuos ma­žiu­kus ver­sli­nin­kus, ku­rie, kaip ži­note, ly­giai taip pat mėš­lą duo­da, kaip ir su­au­gę žvė­rys? Čia E. M. Re­mar­kas taip sa­kė, kad smul­kūs žvė­rys duo­da taip pat mėš­lą, kaip ir stam­būs. Kam juos gąs­din­ti? Jų tie­siog ne­rei­kia gąs­din­ti.

Ki­ti da­ly­kai yra su­si­ję su mo­kes­čiais. Da­bar­ti­niu me­tu mes kal­ba­me, kad jau rei­kė­tų ko­re­guo­ti. Iš tik­rų­jų mo­kes­čiai su­si­ję, trans­por­to pro­ble­mos, au­to­mo­bi­lių mo­kes­tis. Aš ir­gi da­ly­vau­ju Va­liu­tos fon­de, vi­sur, ži­nau, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čiai rei­ka­lin­gi, kal­ba­ma apie tai, kad juos rei­kia di­din­ti. Iš tik­rų­jų rei­ka­lin­gos ko­rek­ci­jos, rei­kia tą da­ry­ti, bet da­ry­ti taip, kad ver­slas, ku­ris su­si­jęs su ne­kil­no­ja­muo­ju tur­tu, kad ver­slas, ku­ris su­si­jęs su to ar ki­to pro­duk­to ga­my­ba, ga­lė­tų iš­lik­ti, gau­ti tą nor­ma­lų kon­ku­ren­ci­nį pel­ną ir kel­ti ben­drą eko­no­mi­kos ly­gį.

PIRMININKAS. Ačiū, lai­kas!

K. GLAVECKAS (LSF). Pa­bai­go­je no­riu la­bai trum­pai pa­sa­ky­ti, pa­dė­ko­ti Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui ir pa­lin­kė­ti va­lios, o vi­siems mi­nist­rams, ku­rie yra su port­fe­liais, ir mū­sų vie­nam mi­nist­rui, ku­ris, kaip ži­no­te, yra su kup­ri­ne, pa­lin­kė­ti, kad iš tik­rų­jų daug ge­rų da­ly­kų pa­da­ry­tu­mė­te. Mes, li­be­ra­lai, jus rem­si­me ten, kur jūs da­ry­si­te, rim­tai da­ry­si­te, ir sa­ky­si­me bet ten, kur jūs ne­da­ry­si­te ge­rai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už pa­ra­mą. Kal­bės Sei­mo na­rio P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma­sis prem­je­re, Vy­riau­sy­bės na­riai ir Sei­mo na­riai! Jei­gu šian­dien pa­žiū­rė­si­me į mū­sų opo­zi­ci­jos kal­bas, jos yra ga­na kon­struk­ty­vios. Mes ly­gi­na­me rin­ki­mų pro­gra­mą ir ly­gi­na­me Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad yra šioks toks at­si­trau­ki­mas ir gal no­ras su­teik­ti sau dau­giau kū­ry­bi­nės ir veiks­mų lais­vės. Vis dėl­to rin­ki­mų kam­pa­ni­jos pro­gra­mo­je bu­vo daug kon­kre­tes­nių da­ly­kų pa­ža­dė­ta žmo­nėms. Šian­dien sie­kiai, idė­jos ir tiks­lai, kiek žiū­rėjau, šei­mos klau­si­mais, so­cia­li­niais klau­si­mais, skur­do klau­si­mais yra iš­li­kę, bet jie yra daug ben­dres­ni.

Kaip ver­tin­ti šią pro­gra­mą? Tiks­lai ir sie­kiai yra ge­ri, kar­tais mes pri­ra­šo­me la­bai gra­žių pro­gra­mų, vi­sos Vy­riau­sy­bės gal ir kon­kre­tes­nės bu­vo, bet, de­ja, ne vi­sa­da tai įgy­ven­di­na­me. Jie pa­si­li­ko sau tik­rai ir kū­ry­bai, ir sie­kiams lais­ves­nes ran­kas, na, ir kri­ti­kuo­ti gal bus ga­li­ma ma­žiau, nes ma­žai kon­kre­tu­mo Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, ta­čiau iš gy­ve­ni­mo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai gal­būt nė­ra svar­biau­sia pro­gra­ma. Svar­biau­sia – re­a­lūs dar­bai. Tai yra la­bai svar­bu. Ma­ny­čiau, ši­tas Sei­mas ir ši val­dan­čio­ji dau­gu­ma kaip nie­ka­da yra lais­vi pa­da­ry­ti tai, ko mes ne­pa­da­rė­me. Vis dėl­to dau­giau ar ma­žiau bu­vę Sei­mai bu­vo la­biau su­sais­ty­ti ir su ver­slais, ir su ki­tais in­te­re­sais, ki­to­mis in­te­re­sų gru­puo­tė­mis. Čia at­ėjo nau­ja dau­gu­ma, ku­ri be­veik, sa­ky­čiau, tu­ri bal­tą po­pie­riaus la­pą. La­bai no­ri­si, kad tie pa­ža­dai bū­tų įgy­ven­din­ti.

Žiū­rė­ki­te, pra­ėjo vi­siš­kai ne­daug lai­ko. Pra­dė­jo dirb­ti Sei­mas, ir pa­žiū­rė­ki­te, ko­kie yra tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai. Ogi tei­kia­mi įsta­ty­mų pro­jek­tai su ver­ty­bi­niu pa­grin­du ir dėl dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo, dėl ko la­bai puo­la­ma, ypač li­be­ra­lių­jų jė­gų. Yra tei­kia­ma ir ieš­ko­ma ga­li­my­bių, kaip su­ras­ti tei­sin­gu­mą ir dėl ant­ro­sios pa­ko­pos pen­si­jų fon­dų, ir dėl gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ne­są­ži­nin­go su­si­grą­ži­ni­mo. Ši­tie mo­kes­čiai ir ši­ta sis­te­ma yra nau­din­gi tik tur­tin­ges­niems. Ma­nau, kad jie tu­rės to­kią va­lią ir ne­su­stos. Gal pro­gra­mo­je nė­ra kon­kre­čiai įra­šy­ta, bet kri­ti­ka (jei­gu jau val­dan­čio­sios dau­gu­mos ne­kri­ti­kuo­tų, o ją gir­tų, ypač opo­zi­ci­ja, jie tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti, ką jie ne taip da­ro) yra na­tū­ra­lu, val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą tu­ri kri­ti­kuo­ti opo­zi­ci­ja. Aš la­bai ge­rai pri­si­me­nu mon­sin­jo­rą A. Sva­rins­ką, ku­ris ma­ne ruo­šė Pir­ma­jai Ko­mu­ni­jai. Ji­sai sa­ky­da­vo so­viet­me­čiu: jei­gu ma­nęs sau­gu­mas ne­kri­ti­kuo­ja ir gi­ria, ži­nok, kad kaž­ką ne taip da­rau. Jei­gu jūs da­ry­si­te ge­rus dar­bus – kri­ti­kuos ži­niask­lai­da, kri­ti­kuos opo­zi­ci­ja, bet my­lės žmo­nės. Nenu­si­gręž­ki­te nuo tų nuo­sta­tų, nuo tų tiks­lų, ku­riuos jūs už­si­brė­žė­te.

Ir dar vie­nas uni­ka­lus da­ly­kas vi­sos ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios dau­gu­mos – per 25-erius ne­pri­klau­so­my­bės me­tus prem­je­ru bu­vo ar­ba so­cial­de­mok­ra­tų at­sto­vas, ar­ba kon­ser­va­to­rių at­sto­vas. Jie su­kū­rė ši­tą sis­te­mą, tai kaip jie ga­li ją pa­keis­ti? Jie jo­kiu bū­du ne­pa­keis. (Bal­sai sa­lė­je) Kaž­ko­dėl la­bai šau­kia kon­ser­va­to­riai. Gal­būt pa­tys pra­de­da ma­ty­ti sa­vo klai­das per tą jų val­dy­mo lai­ko­tar­pį.

Tai­gi, vis tiek lin­kiu ir avan­su sa­kau: pa­lai­ky­siu ši­tą Vy­riau­sy­bę. Jūs sa­vo pa­ža­dų ne­iš­si­ža­dė­ki­te, bū­ki­te tvir­ti, ryž­tin­gi ir vie­nin­gi.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis prem­je­re, Pir­mi­nin­ke, mi­nist­rai, Sei­mo na­riai! Aš, kaip nie­ka­da, ti­kiu šia Vy­riau­sy­be, nes ši Vy­riau­sy­bė su­rink­ta pa­gal kom­pe­ten­ci­jas. Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das taip pat pra­šo vi­sas val­džias, ypač po­so­vie­ti­nių ša­lių, žiū­rė­ti į vi­sas sri­tis, ypač eko­no­mi­kos, kū­ry­biš­kai. Tos ša­lys, kur bu­vo žiū­ri­ma kū­ry­biš­kai, bu­vo ma­žiau ap­im­tos eko­no­mi­nės kri­zės. Šio­je pro­gra­mo­je as­me­niš­kai man im­po­nuo­ja, pa­tin­ka šei­mos po­li­ti­ka. Ji yra ma­no gy­ve­ni­mas, aš nuo šių ver­ty­bi­nių da­ly­kų ne­ga­liu nu­tol­ti. Iš­nag­ri­nė­jau la­bai daug ši­tų da­ly­kų.

Kreip­da­ma­sis į so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rą, aš jo as­me­niš­kai no­riu pa­pra­šy­ti ska­tin­ti kiek­vie­nais me­tais, kad kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je at­si­ras­tų šei­mos ta­ry­bos, ku­rios jau yra ke­lio­se sa­vi­val­dy­bė­se. Tai pa­ro­dė, kad yra ga­li­my­bė su­ma­žin­ti vai­kų glo­bos na­mų skai­čių, pa­vyz­džiui, Ute­nos vai­kų na­mų jau ne­bė­ra. Jie dir­bo nuo 1996 me­tų, daug įdė­jo dar­bo, daug var­go, ta­čiau mes tu­ri­me tei­gia­mą re­zul­ta­tą. Vi­sų Lie­tu­vos mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių pra­šau steig­ti vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais šei­mos ta­ry­bas. Šei­mos ta­ry­bas su­da­ro dar­bo bir­žos at­sto­vas, tei­si­nin­kas, ad­vo­ka­tas, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas, jau­ni­mo, ben­druo­me­nės at­sto­vai, taip pat ki­tų as­me­nų at­sto­vai, ku­rie pa­de­da už­mes­ti tin­klą šei­mai, kad ne­įvyk­tų ne­lai­mė, kad jau­na be­si­lau­kian­ti mo­ti­na, pa­sken­du­si dep­re­si­jo­je, ne­nu­spręs­tų rink­tis al­ko­ho­lį. Tai tos šei­mos ta­ry­bos bū­tent ir pa­de­da už­bėg­ti įvy­kiams už akių.

Taip pat la­bai svar­bu Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai at­kreip­ti dė­me­sį į tai, da­bar kal­bė­siu apie „Ali­tos“ šam­pa­ną, ka­dan­gi al­ko­ho­lio ak­ci­zas iš da­lies bus pa­di­din­tas, „Ali­tos“ šam­pa­nas sa­vo rin­kos Lie­tu­vo­je tu­ri 70 %, už­sie­ny­je – 30 %. Ga­myk­lo­je dir­ba 300 dar­buo­to­jų, pa­di­di­nus al­ko­ho­lio ak­ci­zą, yra šio­kia to­kia, ne­di­de­lė, grės­mė, kad šiek tiek ga­li su­ma­žė­ti dar­buo­to­jų, ta­čiau, skai­ty­da­mas jū­sų pro­gra­mą, aš pra­šy­čiau tik­rai at­kreip­ti į tai dė­me­sį, kad tie dar­bi­nin­kai ne­at­si­dur­tų už ga­myk­los du­rų, nes taip pat yra šei­mos, jas taip pat rei­kia mai­tin­ti ir sau­go­ti. Aš vi­su tuo ti­kiu ir lin­kiu jums sėk­mės. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys J. Ole­kas. Ruo­šia­si D. Krei­vys.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tie, ku­rie dau­giau at­si­me­na, ži­no, kad vi­sa­da, svars­tant Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, mes tu­ri­me ir kri­ti­kos, ir pa­lai­ky­mo. Ši Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma su tuo ker­ti­niu dar­nos žo­džiu, man at­ro­do, la­bai gra­žiai at­spin­di tas ten­den­ci­jas. Tik­rai, ap­svars­čius vi­suo­se ko­mi­te­tuo­se, pro­gra­ma su­lau­kė pa­lai­ky­mo. Ir jei­gu ati­džiai klau­sė­me ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų pa­si­sa­ky­mų, tai dau­ge­liu at­ve­ju net bu­vo ir ben­dras su­ta­ri­mas. Šian­dien pa­si­girs­tan­tys kai ku­rie kri­ti­kos bal­sai tu­ri tam tik­rą pa­grin­dą. Bu­vo pri­si­min­ta ir kai­mų žvyr­ke­lių pro­gra­ma, ki­ti da­ly­kai, ku­rie, aš ma­nau, to­les­nė­je veik­lo­je bus įgy­ven­din­ti. Bet ne­rei­kia pa­mirš­ti ir tų ge­rų da­ly­kų, ku­rie yra su­dė­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, tai ir apie so­cia­li­nę pa­žan­gą, apie kul­tū­ros pa­žan­gą, svei­ka­tos sri­tį, kur rei­kia pa­da­ry­ti tuos žings­nius. Ir „dar­na“ yra pats ge­riau­sias žo­dis, kad kai ką rei­kia iš­sau­go­ti, pra­tęs­ti, o kai ką pa­keis­ti. Čia aš kaip gy­dy­to­jas ga­liu sa­ky­ti, kad net šiek tiek įta­riu tam tik­rą pra­na­šys­tę pa­skir­to­jo Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, kai jis, pri­sta­ty­da­mas pro­gra­mą, la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kas ati­džiai per­skai­tys ir no­rės su­ras­ti tą, ką mes no­ri­me pa­da­ry­ti, tas su­ras. Tas, kas no­rės kri­ti­kuo­ti, tur­būt tu­rės tą ga­li­my­bę.

Štai gir­di­me iš opo­zi­ci­jos, kad vis­ko per daug pa­ra­šy­ta. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jei­gu šio­je pro­gra­mo­je ne­bū­tų apie kul­tū­rą, ką ko­le­ga Vy­tau­tas ga­lė­tų pa­sa­ky­ti? Ką ga­lė­tų ko­le­ga A. Ma­tu­las pa­sa­ky­ti, jei­gu ne­ras­tu­me svei­ka­tos. Be abe­jo, kad vis­kas svar­bu. Ir kiek­vie­no­je sri­ty­je mes tu­rė­si­me tam tik­rus dar­bus pa­da­ry­ti. Ar tik­rai rei­kia vi­sų re­vo­liu­ci­jų vis­ką keis­ti? Aš la­bai džiau­giuo­si Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku ir ko­le­go­mis pa­skir­tai­siais mi­nist­rais ir ma­no pe­rė­mė­ju Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, kad yra su­dė­ta tai, ką mums rei­kia pra­tęs­ti: ka­riuo­me­nės pil­dy­mą, mo­der­ni­za­ci­ją, fi­nan­sa­vi­mą. Tiek lai­ko mes tu­rė­jo­me duo­bę ir da­bar tu­ri­me la­bai kon­kre­čią pro­gra­mą, ku­rio­je kon­kre­čiai įra­šy­ta. Štai ko­le­gos kon­ser­va­to­riai pa­si­ge­do, o kaip pa­me­čiui? Pa­me­čiui la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad 2018 me­tais 2 % kraš­to ap­sau­gai bus pa­skir­ta. Jūs no­ri­te vie­no iš­skir­ti­nu­mo ar no­ri­te vis­kam? Jei­gu no­ri­te vie­no, ku­rie no­ri­te, tai ga­li­te su­ras­ti pa­me­čiui, taip, kaip jūs čia pra­šo­te, kad bū­tų pa­da­ry­ta. Jei­gu no­ri­te ma­ty­ti ben­dres­nį vaiz­dą, tai ta­da ma­to­te ben­drą vaiz­dą.

To­dėl aš no­rė­čiau pa­lin­kė­ti vi­sai Vy­riau­sy­bei, kad tie su­ra­šy­ti tiks­lai, ben­drie­ji tiks­lai, ku­rių lau­kia ir Lie­tu­vos kul­tū­ros dar­buo­to­jas, ir moks­lei­vis, ir mo­ky­to­jas, in­ži­nie­rius ir gy­dy­to­jas, žem­dir­bys, kad jie bū­tų su­dė­ti kaip kon­kre­tūs dar­bai, kai bus pa­reng­tas įgy­ven­di­ni­mo pla­nas Vy­riau­sy­bės dar­bų. Ma­nau, kad mes Sei­me svei­kin­da­mi Vy­riau­sy­bę tu­ri­me pri­si­im­ti ir pa­tys at­sa­ko­my­bę, mes, po­li­ti­kai, aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, po­li­ti­kai pro­fe­sio­na­lai, nes at­ėjo­me čia į tą la­bai svar­bų, at­sa­kin­gą dar­bą, ku­ris taip pat rei­ka­lau­ja ly­de­rys­tės, Sei­mo ly­de­rys­tės. Mū­sų pa­rei­ga dirb­ti iš­vien, ne­ko­vo­ti Vy­riau­sy­bei prieš par­la­men­tą, par­la­men­tui prieš Vy­riau­sy­bę, bet dar­niai pra­tęs­ti dar­bą, kad žmo­nės ga­lė­tų įver­tin­ti mū­sų veik­lą. Nie­ka­da ne­pa­siek­si­me, kad vi­siems bū­tų ge­rai.

Ko­le­gos, ma­tėm pa­sau­lio ir ma­tėm gy­ve­ni­mo, vi­si no­ri gy­ven­ti ge­riau. To­dėl pa­da­ry­ki­me sa­vo dar­bą, at­li­ki­me sa­vo pa­rei­gą, kad po ket­ve­rių me­tų, ku­rie yra mums prieš akis, dirb­da­mi kar­tu ga­lė­tu­me pa­si­džiaug­ti sa­vo re­zul­ta­tais ir kad žmo­nės tai įver­tin­tų. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys D. Krei­vys. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma yra stra­te­gi­nis vals­ty­bės do­ku­men­tas. Šia­me do­ku­men­te tu­rė­tų bū­ti brė­žia­ma at­ei­nan­čių ket­ve­rių me­tų vals­ty­bės rai­dos kryp­tis. Ta­čiau šian­dien, žiū­rė­da­mi į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, mes ma­to­me dau­giau nei du šim­tus sie­kių, dau­giau nei pus­an­tro šim­to ska­ti­ni­mų, dau­giau nei pus­šim­tį už­tik­ri­ni­mų ir stip­ri­ni­mų. O įsi­pa­rei­go­ji­mų vos ke­lios de­šim­tys. Ži­no­ma, tur­būt už­tek­tų ir tų ke­lių de­šim­čių, jei­gu jie bū­tų aiš­kiai pri­ori­te­ti­niai. Ta­čiau jų nė­ra, o iš prem­je­ro gir­džiu, kad pa­lau­ki­te, ne­nu­si­min­ki­te, vis­kas bus su­ra­šy­ta prie­mo­nių pla­nuo­se.

Ži­no­ma, prie­mo­nių pla­nai yra svar­būs, ta­čiau, prem­je­re, jūs tur­būt ne blo­giau ži­no­te, kad juos ra­šo mi­nis­te­ri­jo­se vy­riau­sie­ji spe­cia­lis­tai. Jei­gu mes ne­tu­ri­me aiš­kių pri­ori­te­tų Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, tai ga­li­me spė­ti, ko­kie bus ir prie­mo­nių pla­nai. To­dėl man, žvel­giant į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą kaip žmo­gui, dir­ban­čiam su eko­no­mi­ka, ener­ge­ti­ka, dau­giau­siai vis dėl­to klau­si­mų ky­la iš eko­no­mi­nės pro­gra­mos da­lies, kaip mes čia ju­dė­si­me, ka­dan­gi ne­ma­to­me ke­lia­mų aiš­kių, pa­ma­tuo­ja­mų pri­ori­te­tų. At­ro­do, kad šio­ji Vy­riau­sy­bė ti­ki­si, kad eko­no­mi­ka kaip tas ba­ro­nas Miun­hau­ze­nas iš­si­trauks pa­ti iš pel­kės, kad at­eis pa­tys in­ves­tuo­to­jai, kad vi­sai ne­svar­bu jiems to­kie aki­brokš­tai kaip Dar­bo ko­dek­so ati­dė­ji­mas, dėl ku­rio taip pat la­bai aiš­kiai pa­si­sa­ko ir mū­sų ver­slas.

Mie­lie­ji, Vy­riau­sy­bės lau­kia iš­šū­kiai, kaip su­stab­dy­ti emig­ra­ci­ją, ma­žin­ti skur­dą, efek­ty­vin­ti vals­ty­bės apa­ra­tą ir pa­da­ry­ti vis­ką, kad bū­tų ku­ria­mos nau­jos, ge­rai ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos. Tam rei­kia ne tik ge­rų no­rų, bet ir stra­te­gi­nio ap­si­spren­di­mo, tvir­tos po­li­ti­nės va­lios ir nuo­sek­laus, kryp­tin­go dar­bo. Pa­gal šian­die­nę Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir am­bi­ci­jas, pa­kar­to­siu, ga­li­me dirb­ti ket­ve­rius me­tus ir nie­ko ne­pa­da­ry­ti, nes nie­kaip to ne­ga­lė­si­me įver­tin­ti.

Baig­da­mas aš no­rė­čiau pa­lin­kė­ti, kad kuo grei­čiau Vy­riau­sy­bė iš­si­gry­nin­tų tuos de­šimt ar ma­žiau, ar pen­kis aiš­kius pri­ori­te­tus, kad pa­gal tuos aiš­kius pri­ori­te­tus at­si­ras­tų la­bai aiš­kūs, pa­ma­tuo­ja­mi prie­mo­nių pla­nai, kad mums po me­tų, dve­jų, tre­jų, ket­ve­rių tik­rai bū­tų ką ver­tinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si A. Dumb­ra­va.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­mie­ji pa­skir­tie­ji mi­nist­rai, šian­dien svars­to­me ket­ve­rių me­tų Lie­tu­vos at­ei­tį. Pub­li­cis­tai, po­li­to­lo­gai, žvelg­da­mi į mū­sų Sei­mą, į to­kius žmo­nes kaip aš, nau­jo­kus (dau­ge­lis jū­sų ir­gi nau­jo­kai, dau­ge­lis Vy­riau­sy­bė­je nau­jo­kai), sa­ko, kad mes kor­tų ka­la­dė­je bū­tu­me jo­ke­riais tur­būt. Mes esa­me ne­prog­no­zuo­ja­mi, mes esa­me ne­nu­spė­ja­mi, mes ga­li­me bū­ti ge­ri, mes ga­li­me bū­ti blo­gi, mes ga­li­me pa­slys­ti, mes ga­li­me tik­rai nu­ste­bin­ti.

Bet yra do­ku­men­tas, ku­ris yra prog­no­zuo­ja­mas, – tai Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma. Ne­kar­to­siu, ką pa­sa­kė dau­ge­lis opo­zi­ci­jos at­sto­vų – ma­žai kon­kre­ti­kos to­je pro­gra­mo­je. Bet aš žiū­riu į tai kaip į ga­li­my­bę, nes po Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos ap­ta­ri­mo ga­li­ma ją pa­pil­dy­ti ir šį va­ku­u­mą už­pil­dy­ti ge­ro­mis idė­jo­mis ir ge­ro­mis pa­sta­bo­mis, ku­rios skam­ba iš Sei­mo na­rių, ar­ba tau­tos iš­rink­tų­jų.

Aš ma­tau di­de­lį iš­šū­kį vi­sų pir­ma val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai, ku­ri su­si­de­da iš žmo­nių, kaip ger­bia­mas J. Ole­kas, ku­ris prieš 10 min. čia iš tri­bū­nos pa­sa­kė, kad ne­rei­kia daug per­mai­nų. Aš ma­tau vals­tie­čius, ku­rie no­ri per­mai­nų ir iš­rink­ti su per­mai­nų šū­kiu, kad jie keis Lie­tu­vą. Aš la­bai lin­kiu, kad vis dėl­to nu­ga­lė­tų per­mai­nų po­ky­čiai, o ne no­ras gy­ven­ti čia šiuo mo­men­tu ir nie­ko ne­keis­ti, nes tau­ta aki­vaiz­džiai pa­siū­lė jums per­mai­nas, da­ry­ti per­mai­nas. Už­te­ko pa­skir­ti ger­bia­mą­jį R. Ma­siu­lį į mi­nist­ro pos­tą, ir per­mai­nos vals­ty­bė­je vals­ty­bė­je – „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liuo­se“ – įvy­ko net ne­pa­si­ra­šius nė vie­no do­ku­men­to. To­kių per­mai­nų aš lin­kė­čiau kur kas dau­giau.

Kar­tu at­krei­piu dė­me­sį ir į tai, kad tą va­ku­u­mą aš la­bai no­rė­čiau už­pil­dy­ti vie­na fi­lo­so­fi­ne di­le­ma. Šiuo me­tu už Sei­mo lan­gų snin­ga, ir fi­lo­so­fai yra iš­ve­dę to­kią ežiu­ko di­le­mą, kad ežiu­kams bū­na šal­ta žie­mą, jie no­ri su­si­glaus­ti kar­tu, bet jų di­džio­ji di­le­ma yra, kiek ar­ti su­siglaus­ti, nes vie­nas ki­tą kaž­ka­da pra­de­di ba­dy­ti. Ir aš su­pran­tu val­dan­čių­jų pa­grin­di­nę ver­ty­bę, kad stip­res­nę vals­ty­bę… dau­giau nu­ro­di­nė­ji­mo, stip­res­nės vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, įmo­nės, įstai­gos, aukš­tes­ni mo­kes­čiai, ku­riuos per­skirs­ty­si­te, bet Lie­tu­vos vi­suo­me­nė yra stip­riai su­ba­dy­ta per 50 me­tų ši­tos di­le­mos, kai mes bu­vo­me su­spaus­ti į vie­ną, vie­no­dą dė­žu­tę, bu­vo­me pri­spaus­ti vie­nas prie ki­to ir lais­vės mums vi­sa­da rei­kė­jo dau­giau. Aš la­bai no­rė­čiau, kad jūs, kur­da­mi veiks­mų pla­ną, at­si­žvelg­tu­mė­te į tai, kad Lie­tu­va, Lie­tu­vos žmo­nės jau tiek yra pri­spaus­ti įsta­ty­mų, tai­syk­lių ir mo­kes­čių, kad jie no­ri ne­bū­ti kaip ežiu­kai, su­spaus­ti vie­nas prie ki­to ir vie­nas ki­tą ba­dy­ti, o pa­tys ap­si­spręs­ti.

To­dėl aš lin­kiu Vy­riau­sy­bei, ren­giant Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą, pa­si­ti­kė­ti žmo­gu­mi. Nes ką dau­gu­ma mi­nist­rų šian­dien šne­ka, tai yra stip­res­nė vals­ty­bė, stip­res­ni nu­ro­dy­mai ir ti­kė­ji­mo žmo­gu­mi yra ma­ža. Aš tik pa­teik­siu ke­le­tą pa­vyz­džių, kad svei­ka­tos ap­sau­gos, al­ko­ho­lio kon­tro­lės sri­ty­je ma­to­mas dar stip­res­nis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas žmo­gu­mi, kad žmo­gus yra ne­įga­lus pats ap­si­spręs­ti, kaip jis sa­vo gy­ve­ni­mą kon­struos. Dau­gu­ma Sei­mo blai­vi­nin­kų ap­si­spren­dė ne­var­to­ti al­ko­ho­lio be aukš­tes­nių mo­kes­čių, jie pa­tys tai su­mąs­tė, ir aš siū­lau per­mąs­ty­ti sa­vo ke­lią į blai­vy­bę. Tai ne­bu­vo mo­kes­čiais grįs­ta blai­vy­bė.

Aš kvie­čiu Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją ne­kur­ti nau­jos avia­li­ni­jų mo­no­po­li­jos, o kal­bė­ti apie tai, kad at­ver­tu­me lais­vą­ją rin­ką tiek ge­le­žin­ke­liuo­se, tiek in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je.

Aš kvie­čiu ap­lin­kos mi­nist­rą kal­bė­ti ne apie mo­kes­čių įve­di­mą puo­de­liams ar dar kam nors, bet kal­bė­ti apie tai, kaip pa­čio­je Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je ar pas mus, Sei­me, už­draus­ti vien­kar­ti­nius in­dus, ku­riuos mes da­bar tu­ri­me kiek­vie­nas prieš sa­vo no­sį.

Aš kvie­čiu fi­nan­sų mi­nist­rą ne­kal­bė­ti apie dar di­des­nius mo­kes­čius, o kal­bė­ti apie tai, kaip ga­li­me iš­trauk­ti vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą už­dir­ban­čias šei­mas su dviem vai­kais iš skur­do pa­ri­bio. Lie­tu­va ap­mo­kes­ti­na dau­giau­siai ma­žas pa­ja­mas gaunančius, dir­ban­čius žmo­nes, ir tas pro­cen­tas yra apie 30 %. Mums rei­kia iš­lais­vin­ti dir­ban­tį žmo­gų ir ne­sio­rien­tuo­ti į tai, kaip da­bar pro­gra­mo­je nu­ma­ty­ta, nuo 11 iki 19 % kel­ti so­cia­li­nes pa­šal­pas. Aš lin­kiu Vy­riau­sy­bei drą­sos įgy­ven­di­nant už­si­brėž­tą sie­kį su­kur­ti kon­ku­ren­cin­giau­sią Dar­bo ko­dek­są Ry­tų ir Cen­tri­nė­je Eu­ro­po­je. Šian­die­ni­nis ar­ba ket­vir­ta­die­nio spren­di­mas ati­dė­ti Dar­bo ko­dek­są yra prie­šin­ga nuo­sta­ta šian­die­ni­nei Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai.

Baig­da­mas aš la­bai lin­kiu ne­ba­dy­ti žmo­nių, o ati­trauk­ti juos sau­giu at­stu­mu. Net ir bū­da­mas opo­zi­ci­jo­je la­bai lin­kiu di­de­lės sėk­mės ir ryž­to ir ti­kiuo­si, kad jūs su­ge­bė­si­te už­pil­dy­ti tą va­ku­u­mą šiais pa­ta­ri­mais. Sėk­mės.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys A. Dumb­ra­va. Ruo­šia­si V. Ba­kas.

A. DUMBRAVA (TTF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Vy­riau­sy­bės na­riai. Pir­miau­sia no­riu pa­lin­kė­ti ir prem­je­rui, ir Vy­riau­sy­bės na­riams ge­ro dar­bo, ge­ros klo­ties. Tik­rai, aš ma­nau, opo­zi­ci­jos pa­rei­ga – ne tik kri­ti­kuo­ti, bet ir pa­lai­ky­ti ge­rus dar­bus. Ma­nau, kad ši Vy­riau­sy­bė tik­rai tu­rė­tų pa­reng­ti daug ge­rų dar­bų, ir tai mes ma­to­me vi­si. Ma­ne la­bai nu­džiu­gi­no pa­ra­ma šei­mai, pa­ra­ma tai pa­grin­di­nei mū­sų vi­suo­me­nės ląs­te­lei. Ma­to­me, kad tik­rai yra di­džiu­lis pro­gre­sas.

Kaip So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to na­rys, no­rė­čiau su­sto­ti prie šei­mos klau­si­mų. Mes jau kal­bė­jo­me ko­mi­te­te dėl vai­ko prie­žiū­ros pi­ni­gų. Nie­ko kon­kre­čiai kol kas nė­ra pa­sa­ky­ta, ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti ir pri­min­ti ko­le­goms, kaip anks­čiau bu­vo nu­ma­ty­ti vai­ko prie­žiū­ros pi­ni­gai, pir­mi me­tai – 100 %, an­tri me­tai – 85 % gau­tų pa­ja­mų dy­džio kom­pen­suo­ja­ma, tai bu­vo la­bai ge­ra si­tu­a­ci­ja, kuo­met tik­rai vai­kų Lie­tu­vo­je gi­mė kur kas dau­giau, jų kur kas dau­giau at­ėjo į mo­kyk­las. Ir aš tik­rai no­rė­čiau pa­lin­kė­ti nau­jai Vy­riau­sy­bei, kad mes vis dėl­to ban­dy­tu­me ir ras­tu­me ga­li­my­bę su­grįž­ti prie tų su­mų, bū­tų la­bai gra­žu.

Taip pat ir vai­ko pi­ni­gai. Jie bu­vo stip­riai su­ma­žin­ti įve­dus te­sta­vi­mą. Ir da­bar ne vi­si vai­kai gau­na pi­ni­gus pri­klau­so­mai nuo pa­ja­mų. Ačiū Die­vui, kad mums pa­vy­ko, bai­gian­tis anai ka­den­ci­jai, nors ne­tes­tuo­ti dau­gia­vai­kių šei­mų pa­ja­mų, o skir­ti vi­siems vai­kams to­se dau­gia­vai­kė­se šei­mo­se po 16 eu­rų.

La­bai svar­bu ša­lies gy­ny­ba. Sė­di kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ras. La­bai svar­bu, kad prie tos tech­ni­kos, ku­rią da­bar įper­ka Lie­tu­va, sto­vė­tų mū­sų Lie­tu­vos vai­kai, mū­sų Lie­tu­vos at­ei­tis, o ne žmo­nės, pa­kvies­ti iš už­sie­nio ar iš kur ki­tur. O tam, kad jie nau­do­tų­si ta tech­ni­ka, pa­ti­ki­mai nau­do­tų­si, rei­kia, kad bū­tų iš­si­auk­lė­ję, bū­tų mąs­tan­tys ir bū­tų pro­tin­gi. Pir­miau­sia, kad Lie­tu­vo­je bū­tų to­kių pro­tin­gų mū­sų vai­kų. Aš ma­nau, kad šie klau­si­mai nė­ra at­sie­ja­mi vie­nas nuo ki­to.

Mes kal­ba­me apie ša­lies de­mo­gra­finę si­tu­a­ci­ją, tai­gi to­dėl tu­ri­me ir gir­dė­ti tuos žmo­nes, ku­rie kal­ba apie tuos pi­ni­gus, ku­rie pri­klau­sy­tų toms šei­moms ar­ba ku­rie bu­vo iki kri­zės. No­riu pa­sa­ky­ti, kad tai ne tik eko­no­mi­nis sti­mu­las prie tos si­tu­a­ci­jos grįž­ti, bet sti­mu­las tas, kad vie­nas iš tė­vų kuo il­giau bū­tų prie vai­kų. Nes aš at­si­me­nu, ka­da bu­vo svars­to­mi tie klau­si­mai, bu­vo la­bai svar­bu, ir vi­si mi­nė­jo, kad jei­gu bus 100 ir 85 %, dve­jus me­tus tik­rai ma­ma pa­bus su vai­ku, kol vai­kas pri­pras ir pa­jus tą šei­mos ap­lin­ką. Da­bar gi mes stu­mia­me mo­ti­nas dirb­ti iš kar­to. Jei­gu vie­ni me­tai, tai 100 %, dar pa­bū­na tė­vai, bet jei­gu pa­si­ren­ka an­trą bū­dą (70 ir 40 %), tai, aiš­ku, jau ant­rus me­tus kiek­vie­na mo­ti­na ieš­ko dar­bo ir tik­rai ne­be­bū­na su vai­ku. Mes tai tu­ri­me su­pras­ti.

Svars­tant to­liau apie šei­mą, no­rė­čiau pa­lin­kė­ti val­dan­čia­jai dau­gu­mai su­grįž­ti prie Kon­sti­tu­ci­jos 38 straips­nio, kad šei­ma yra san­tuo­kos pa­grin­du ku­ria­ma. Tik­rai ne­ma­žai dar­bo yra pa­da­ry­ta anos ka­den­ci­jos. Mes tu­ri­me prie to klau­si­mo su­grįž­ti ir pri­im­ti Kon­sti­tu­ci­jos tą 38 straips­nį.

No­riu, kad tai gir­dė­tų ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras, ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras – dėl slau­gy­to­jų at­ly­gi­ni­mo so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se. Nuo 2016 m. lie­pos 1 d. pa­di­dė­ję slau­gy­to­jų at­ly­gi­ni­mai PSPC, ant­ri­nia­me ly­gy­je, ta­čiau so­cia­li­nės glo­bos na­muo­se tie at­ly­gi­ni­mai ne­pa­di­dė­jo ir slau­gy­to­jai gau­na vi­du­ti­niš­kai 470 eu­rų per mė­ne­sį. Tai yra la­bai ma­ži at­ly­gi­ni­mai, bet jų dar­bas yra kur kas sun­kes­nis ne­gu pir­mi­nė­je gran­dy­je.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui la­bai svar­bu grą­žin­ti pi­ni­gus už dan­tų pro­te­za­vi­mą mū­sų sen­jo­rams. Jūs ži­no­te, kad di­džiu­lės ei­lės. Kaž­kaip anks­čiau dar bū­da­vo me­tai, pus­an­trų ir kom­pen­suo­da­vo tuos pi­ni­gus, jei­gu sen­jo­ras pats su­mo­ka už dan­tų pro­te­za­vi­mą. Da­bar žmo­nės lau­kia tre­jus me­tus, ne­tu­ri vil­ties. Jie vi­sur krei­pia­si, bet to nie­kaip ne­su­lau­kia.

No­rė­čiau pa­pra­šy­ti ap­lin­kos mi­nist­ro ir že­mės ūkio mi­nist­ro, kad at­kreip­tų dė­me­sį, gal­būt toks juo­kin­gas klau­si­mas, ta­čiau Ry­tų Lie­tu­vo­je yra la­bai svar­bus, – Sos­nov­skio barš­čiai. Nie­kaip mes su jais nesu­si­tvar­ko­me. Ban­dė or­ga­ni­zuo­ti kon­kur­sus anos vy­riau­sy­bės, nie­ko ne­iš­ėjo, bet pa­tys žmo­nės, pa­tys ūki­nin­kai tik­rai la­bai sun­kiai tvar­ko­si ir jiems sun­kiai se­ka­si.

Dėl „Sno­ro“. Fi­nan­sų mi­nist­ro ir gal­būt tei­sin­gu­mo mi­nist­rės no­rė­čiau pa­pra­šy­ti. Jūs ži­no­te, kad bu­vo kom­pen­suo­ja­mos tos lė­šos, ku­rias pra­ra­do „Sno­ro“ in­dė­li­nin­kai, ta­čiau tie, ku­rie įsi­gi­jo ob­li­ga­ci­jas, pri­min­ki­te, dar bu­vo kaž­ko­kie lakš­tai, tie pi­ni­gai nė­ra kom­pen­suo­ja­mi. Žmo­nes da­bar apė­mu­si ne­vil­tis, to­dėl no­rė­čiau pa­pra­šy­ti, kad fi­nan­sų mi­nist­ras gal­būt kar­tu su Lie­tu­vos ban­ku pa­ban­dy­tų tuos klau­si­mus spręs­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ser­ti­fi­ka­tai, at­si­pra­šau, taip, ser­ti­fi­ka­tai bu­vo iš­leis­ti prieš pat ban­kro­tą, jie taip pat nė­ra kom­pen­suo­ja­mi. Žmo­nės tik­rai tei­rau­ja­si, ką da­ry­ti. Ma­tau, lai­kas jau bai­gia­si. La­bai ačiū. Ge­ros klo­ties Vy­riau­sy­bei, sėk­mės jums.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys V. Ba­kas. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tie­sų pui­ki die­na, kad ne­pai­sant aud­rų, ku­rios blaš­kė nau­jo­kus, mums pa­vy­ko su­for­muo­ti pro­fe­sio­na­liau­sią Vy­riau­sy­bę, bū­si­mą Vy­riau­sy­bę, ku­rią ka­da nors tu­rė­jo mū­sų ša­lis. Net­gi žiū­rint į šian­die­nos opo­zi­ci­jos pa­si­sa­ky­mus, ne­for­ma­liai ben­drau­jant kai ku­riems opo­zi­ci­jos žmo­nėms pa­tiems sun­ku pa­ti­kė­ti tuo, kas šian­dien šne­ka­ma. Aš su­pran­tu, kad mū­sų po­li­ti­kos for­ma rei­ka­lau­ja opo­nuo­ti opo­zi­ci­jai, hi­per­bo­li­zuo­ti, im­ti iš kon­teks­to at­ski­ras fra­zes, at­ski­ras sri­tis. Ma­no kvie­ti­mas šian­dien bū­tų at­si­gręž­ti į tu­ri­nį ir aš ne­abe­jo­ju, kad šio­je Sei­mo sa­lė­je dėl svar­biau­sių klau­si­mų mes bal­suo­si­me vie­nin­gai.

Kal­bant apie po­ky­tį, nuo ku­rio ne­va nu­to­lo ši Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, no­riu pa­sa­ky­ti, kad, ko ge­ro, tai vie­na ma­žiau­siai be­si­ski­rian­čių pro­gra­mų, pa­ly­gin­ti su prieš­rin­ki­mi­ne pro­gra­ma. Iš tie­sų pa­nag­ri­nė­ki­me kiek­vie­ną sri­tį.

Tar­ki­me, skur­das. Es­mi­nis po­ky­tis kal­bant apie šios Vy­riau­sy­bės po­žiū­rį į skur­dą, kad skur­das tai nė­ra vien so­cia­li­nės pa­šal­pos, trum­pa­lai­kis re­a­ga­vi­mas į pro­ble­mą pa­lai­kant žmo­nių gy­vy­bę. Po­žiū­ris į skur­dą – pir­miau­sia tin­ka­mos, ko­ky­biš­kos vie­šo­sios pa­slau­gos, tai yra pri­ei­na­mos švie­ti­mo pa­slau­gos, me­di­ci­nos pa­slau­gos, pri­ei­na­mos vie­tos val­džios pa­slau­gos ir tik po to, jei­gu rei­kia, mes kal­ba­me apie pa­šal­pų sis­te­mą. Tai yra es­mi­nis po­ky­tis, tai yra po­žiū­rio po­ky­tis į skur­dą.

Vie­ša­sis sek­to­rius. Šian­dien vis dar no­ri­ma pa­sa­ky­ti, kad ką nors at­lei­si­me, ir kiek­vie­na po­li­ti­nė jė­ga, po­li­ti­kai pra­de­da nuo to, kad štai mes at­lei­si­me 20 % žmo­nių, kad vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ba blo­gi žmo­nės. Mes tar­si sten­gia­mės kam nors pa­tai­kau­ti, kaž­ko­kiam po­pu­liz­mui ir sten­gia­mės siųs­ti ži­nią vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­tiems de­šim­tims tūks­tan­čių žmo­nių, kad jie nie­ko ne­su­ge­ba.

Mes sa­ko­me prie­šin­gai – mes stip­rin­si­me vie­šą­jį sek­to­rių, stip­rin­si­me vie­šų­jų pa­slau­gų ko­ky­bę ir skir­si­me dė­me­sį tiems žmo­nėms, ku­rie ko­ky­biš­kai at­lie­ka sa­vo dar­bą, tiems vals­ty­bės tar­nau­to­jams, pa­rei­gū­nams, ki­tiems biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jams, ku­rie sten­gia­si. Pa­vyz­džiui, pa­im­ki­me kad ir mo­ky­to­jus. Man ne­se­niai te­ko kal­bė­ti su mo­ky­to­ja, ku­ri ruo­šia olim­pia­doms žmo­nes. Aš jos klau­siau, ar yra skir­tu­mas tarp, sa­ky­si­me, at­ly­gio to mo­ky­to­jo, ku­ris pa­ruo­šia žmo­nes, ku­rie lai­mi olim­pia­do­se, ir to, ku­ris nie­ko ne­pa­ruo­šia? Iš es­mės jo­kio skir­tu­mo nė­ra.

Mū­sų už­duo­tis vie­šo­jo sek­to­riaus sri­ty­je – at­ly­gin­ti tiems žmo­nėms, ku­rie ge­rai at­lie­ka sa­vo dar­bą, pa­ska­tin­ti juos, o ne­ gąs­din­ti. To­dėl, ger­bia­mas Že­mai­tai­ti, apie jo­kius 20 % net kal­bos ne­ga­li bū­ti. Juo la­biau kad, jei­gu jūs pa­ana­li­zuo­si­te, vie­šų­jų pa­slau­gų re­gio­nuo­se ir šiaip jau trūks­ta, pa­vyz­džiui, so­cia­li­nių pa­slau­gų. Trūks­ta žmo­nių, ku­rie at­lik­tų tą dar­bą. Apie ko­kį jūs ma­ži­ni­mą, apie ko­kį mes ma­ži­ni­mą ga­li­me kal­bė­ti? Mes tu­ri­me kal­bė­ti ir ši Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma kal­ba apie in­ves­ti­ci­jas į mū­sų ta­len­tus. Ne­svar­bu, kur jie bū­tų, ar jie bū­tų ver­slo at­sto­vai, ar jie bū­tų vals­ty­bės sek­to­riaus dar­buo­to­jai. Mums rei­ka­lin­gi ta­len­tai. Štai čia ir yra es­mi­nis po­ky­tis. Ne­gi tai sun­ku su­pras­ti?

At­lie­kų de­gi­ni­mas. Krei­piuo­si į „Tvar­ką ir tei­sin­gu­mą“, ku­rie ku­ra­vo tą sri­tį, o šian­dien kri­ti­kuo­ja. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jas Lie­tu­va yra uo­de­go­je, mes ne­tu­ri­me at­lie­kų po­li­ti­kos. Mes pa­ima­me ir su­gal­vo­ja­me, kad štai mums rei­kia sta­ty­ti at­lie­kų per­dir­bi­mo ga­myk­las, iš­lei­džia­me šim­tus mi­li­jo­nų eu­rų, jas pa­sta­to­me, pa­si­žiū­ri­me, kad jos ne­vei­kia, at­lie­kos ne­rū­šiuo­ja­mos. Po to su­gal­vo­ja­me, kad mums rei­kia pa­sta­ty­ti šiukš­lių de­gi­ni­mo ga­myk­las, nors vi­siš­kai ne­įsi­gi­li­na­me, ar mes tu­rė­si­me tų šiukš­lių tiek de­gin­ti. Juk žie­di­nės eko­no­mi­kos mo­de­lis, ku­ris įtvir­tin­tas šio­je Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, sa­ko, kad mes ei­na­me pa­žan­giau­siu, mo­der­niau­siu ke­liu, t. y. žie­di­nės eko­no­mi­kos ke­liu, kur pa­čio­je pra­džio­je pri­ori­te­tas yra ski­ria­mas pir­mi­niam at­lie­kų rū­šia­vi­mui pra­de­dant nuo na­mų ūkio, švie­ti­mo. Čia ir yra es­mi­nis po­ky­tis.

Kal­bė­ki­me apie eko­no­mi­ką. Iš tie­sų ne­su eko­no­mis­tas, bet man te­ko da­ly­vau­ti, su­si­tik­ti Bel­gi­jo­je su aukš­čiau­sio ly­gio pro­fe­si­nių są­jun­gų ly­de­riais. Aš jų pa­klau­siau, ko­kia jū­sų dar­bo­tvarkė? Ži­no­te, ko­kia jų dar­bo­tvarkė? Jų dar­bo­tvarkė yra gal­vo­ti kar­tu su darb­da­viais, kaip už­dirb­ti dau­giau pel­no, kaip pa­da­ry­ti la­biau kon­ku­ren­cin­gą ver­slą. Tuo tar­pu mes su sa­vo Dar­bo ko­dek­su no­ri­me neat­si­žvelg­ti nei į darb­da­vių, nei į dar­buo­to­jų nuo­mo­nę. Mū­sų po­ky­tis šio­je sri­ty­je yra su­telk­ti žmo­nes.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti šią Vy­riau­sy­bę, jos pro­gra­mą, per­ženg­ti per sa­ve, per tra­di­ci­jas, per for­mą ir orien­tuo­tis la­biau į tu­ri­nį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys A. Skar­džius. Ruo­šia­si Ž. Pa­vi­lio­nis.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­svei­kin­ti ger­bia­mą prem­je­rą, pa­svei­kin­ti nau­juo­sius mi­nist­rus, ku­rie pri­sieks, ir, be abe­jo, am­bi­cin­gą pro­gra­mą Lie­tu­vai.

Vis dėl­to kai ku­rio­se sri­ty­se pa­si­gen­du tam tik­rų am­bi­cin­gų sie­kių. No­rė­čiau kal­bė­ti apie vie­ną Lie­tu­vai itin svar­bią sri­tį, t. y. su­si­sie­ki­mo sri­tį. Daž­nai ži­niask­lai­do­je kei­čian­tis Vy­riau­sy­bėms pa­si­girs­ta įvai­riau­sių kal­ti­ni­mų Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liams, bet ga­li­me kal­bė­ti ir apie Jū­rų uos­tą, apie mū­sų ap­gai­lė­ti­ną ve­žė­jų, trans­por­ti­nin­kų pa­dė­tį. Ti­kiuo­si, kad ger­bia­mas prem­je­ras ir su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras tik­rai ne­pri­ims šios kri­ti­kos as­me­niš­kai ir, jei­gu ma­tys, kad rei­kia, įtrauks į Vy­riau­sy­bės veiks­mų pla­ną.

No­rė­čiau kal­bė­ti apie tai, kad su­si­sie­ki­mo sri­ty­je trūks­ta Lie­tu­vai am­bi­cin­gų tiks­lų. Nė­ra nu­ro­dy­ta, kad gin­si­me na­cio­na­li­nį in­te­re­są tiek plė­to­da­mi Jū­rų uos­tą, tiek „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lius“, kad gin­si­me na­cio­na­li­nį ve­žė­ją. Taip, yra pa­mi­nė­ta, kad siek­si­me su­si­grą­žin­ti Lie­tu­vos oro uos­tų tran­zi­to maz­gą, avia­ci­nio tran­zi­to, ku­ris, kaip ži­no­te, bu­vo be­vil­tiš­kai pra­ras­tas, ypač A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės lai­kais, kai mi­nist­ras E. Ma­siu­lis pa­dė­jo ga­lu­ti­nį taš­ką ati­duo­da­mas Lat­vi­jai tą maz­gą, va­di­na­mą ha­bu. Ka­dan­gi bu­vo re­mia­mos vals­ty­bi­nės lat­vių pro­gra­mos, šis sie­kis… Ne­no­rė­čiau, kad taip at­si­tik­tų su „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liais“. Šian­dien lat­viai tri­na ran­ko­mis dėl ne­pa­grįs­to „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ puo­li­mo. Ir dėl ko ge­le­žin­ke­liai puo­la­mi? Dėl to, kad jie pa­ga­mi­no dau­giau ne­gu 60 lo­ko­mo­ty­vų, ku­riuos per­ka tų pa­čių Bal­ti­jos vals­ty­bių pri­va­čios kom­pa­ni­jos, uos­tai per­ka. Su­tar­tys lau­kia su Suo­mi­ja, Uk­rai­na.

Ko­dėl puo­la­mi ge­le­žin­ke­liai? To­dėl, kad rė­mas ir ra­tai per­ka­mi ne­va iš V. Pu­ti­no re­mia­mos kom­pa­ni­jos ar­ba su­si­ju­sios. Taip, Ru­si­jo­je vis­kas su­si­ję, ta­čiau Ru­si­ja ir Lie­tu­va tu­ri tą pa­čią vė­žę. Taip, eu­ro­pi­nė vė­žė iki Kau­no at­ke­lia­vo, bet to ne­pa­kan­ka. Štai kai ge­le­žin­ke­liai ga­li už­dirb­ti mi­li­jo­nus, kaž­ko­dėl ban­do­ma žlug­dy­ti. Ban­do­ma žlug­dy­ti šią įmo­nę vien dėl to, kad kaž­kas, kiek aš pa­me­nu, par­la­men­te nuo 2000 me­tų te­ko dirb­ti… Tai gvie­šia­ma­si at­im­ti kro­vi­nių pel­nin­gą ve­ži­mą, o ke­lei­vių ve­ži­mą, in­fra­struk­tū­rą pa­ka­bin­ti ant biu­dže­to pe­čių. Aš ma­nau, rei­kė­tų tu­rė­ti am­bi­cin­gus tiks­lus ir už­kirs­ti tam ke­lią.

Taip pat ne­ma­tau am­bi­cin­gų tiks­lų iš­lai­ky­ti Klai­pė­dos uos­tą kaip re­gio­no ly­de­rį, jį plė­to­ti. Nė­ra kal­ba­ma apie iš­ori­nį uos­tą. Aš ma­nau, tie tiks­lai tu­ri at­si­ras­ti, ma­nau, kad vis dėl­to tu­rė­tų bū­ti am­bi­cin­ges­ni tiks­lai ir re­miant mū­sų ke­lių trans­por­tą, di­di­nant kon­ku­ren­cin­gu­mą, re­miant na­cio­na­li­nį ve­žė­ją, nes jis su­ku­ria dau­giau nei 8 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Tin­ka­mas tei­si­nis reg­la­men­ta­vi­mas ir Lie­tu­vos in­te­re­sų gy­ni­mas tiek Va­ka­rų Eu­ro­pos, tiek tra­di­ci­nė­se rin­ko­se, NVS rin­ko­se, Azi­jos rin­ko­se tu­ri bū­ti už­tik­rin­tas ir tai tu­rė­tų at­si­ras­ti kaip pri­ori­te­tas gi­nant Lie­tu­vos na­cio­na­li­nį in­te­re­są, o ne ku­rių nors su­in­te­re­suo­tų gru­pių, ku­rios tu­ri daug pi­ni­gų su­si­mo­kė­ti ne­pri­klau­so­mai ži­niask­lai­dai, ku­ri tu­ri aiš­kų tiks­lą, kaip tas sri­tis, ku­rios yra dar ga­na įdo­mios, pa­trauk­lios, pel­nin­gos, kad jos tar­nau­tų tų su­in­te­re­suo­tų pu­sių in­te­re­sams.

Ti­kiuo­si, kad tiek prem­je­ras, tiek su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras at­si­žvelgs į šiuos ma­no, kaip Sei­mo na­rio, siū­ly­mus. Lie­ka pa­lin­kė­ti ge­riau­sios klo­ties įgy­ven­di­nant pro­gra­mą. Bal­suo­siu už pro­gra­mą ti­kė­da­ma­sis tik­rai di­de­lių per­mai­nų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys Ž. Pa­vi­lio­nis. Ruo­šia­si G. Ste­po­na­vi­čius.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, la­bai ačiū. Bu­vo la­bai daug kal­bė­ta apie po­ky­tį, dar­ną, tu­ri­nį, ta­čiau ka­dan­gi esu iš­rink­tas į Sei­mą ir už­sie­nio lie­tu­vių bal­sais, de­ja, bū­tent šio­je vie­to­je jų la­biau­siai bal­so ir pa­si­gen­du. Pro­gra­mo­je yra tei­gia­ma, kad kai­mui at­sto­vau­ja treč­da­lis Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Iš tik­rų­jų Lie­tu­vos kai­mo pro­ble­moms yra skir­ti net aš­tuo­ni pus­la­piai šios pro­gra­mos teks­to, o to­kiam pa­čiam treč­da­liui lie­tu­vių, iš­vy­ku­sių į už­sie­nį, yra ski­ria­mos trys nie­ko ne­pa­sa­kan­čios ei­lu­tės.

Pra­dė­ki­me nuo „Glo­ba­lios Lie­tu­vos“. Jo­kios kri­ti­kos, jo­kių po­ky­čių, jo­kių nau­jų fi­nan­sa­vi­mų, ku­rių ši­ta pro­gra­ma re­a­liai ne­tu­ri, ku­rią iki šiol vyk­do 13 ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios ne­su­ge­ba tar­pu­sa­vy­je su­tar­ti, kaip re­a­liai pa­da­ry­ti po­ky­tį, kai emig­ra­ci­ja tuoj pa­sieks mi­li­jo­ną gy­ven­to­jų. Ra­dau vie­ną žo­dį apie grį­ži­mą į tė­vy­nę. Ta­čiau ko­kius žo­džius? Kal­ba­ma apie pa­trauk­lias per­spek­ty­vas. Pa­ro­dy­ki­te, kur yra pa­trauk­lios per­spek­ty­vos. Sa­ko­ma, mes at­kreip­si­me dė­me­sį į pa­trauk­lias per­spek­ty­vas. Tai jau se­niai tu­rė­jo bū­ti dė­me­sio cen­tre. Šiai pro­fe­sio­na­lų ko­man­dai bus la­bai sun­ku, nes, no­rint pa­da­ry­ti po­ky­tį, jai rei­kia dirb­ti kar­tu.

No­rint dirb­ti kar­tu, rei­kia nu­ma­ty­ti stra­te­gi­nius už­da­vi­nius, prie­mo­nes, fi­nan­sa­vi­mą, in­sti­tu­ci­jas, ga­lų ga­le pa­si­tar­ti su už­sie­nio lie­tu­viais. To vi­siš­kai nė­ra. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, nes mes ne­krei­pia­me dė­me­sio į sa­vo at­ei­tį, ku­ri iš mū­sų spar­čiai iš­va­žiuo­ja. Mes di­džiu­lį dė­me­sį ski­ria­me kai­mui, ta­čiau ne­žiū­ri­me į prie­kį, ne­žiū­ri­me į at­ei­tį. Ne­kal­ba­me jau apie mus pa­li­ku­sius mi­li­jo­ną pi­lie­čių.

Pa­bai­go­je apie Ame­ri­ką. Bu­vo pa­sa­ky­ta la­bai daug gra­žių žo­džių, ku­rie, be­je, bu­vo pa­kar­to­ti la­bai pro­fe­sio­na­laus da­bar jau bū­si­mo mi­nist­ro po­no R. Ka­rob­lio Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te, ku­ria­me jis pats tei­gė, kad, vi­sų už­sie­nio eks­per­tų tei­gi­mu, trans­at­lan­ti­nė su­tar­tis su Ame­ri­ka yra be prie­kaiš­tų. Mums yra di­džiau­sias po­zi­ty­vas ir vi­si eks­per­tai tei­gia, kad ge­riau­sios pa­sek­mės bus bū­tent Lie­tu­vai iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Bet pro­gra­mo­je yra la­bai aiš­kiai tei­gia­ma apie nei­gia­mas šios su­tar­ties pa­sek­mes. Mes pjau­na­me ša­ką, ant ku­rios sė­di­me. Su Ame­ri­ka pre­ky­ba pra­ei­tais me­tais pa­au­go net 30 %, to­dėl ir dar kar­tą žo­džiai ski­ria­si nuo dar­bų, ku­riuos šį kar­tą įtvir­ti­no­me dar ir Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kal­bės Sei­mo na­rys G. Ste­po­na­vi­čius. Jo nė­ra. Dis­ku­si­jai skir­tas lai­kas bai­gė­si.

Kvie­čia­me Mi­nist­rą Pir­mi­nin­ką. Su­tei­kia­me 20 mi­nu­čių.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems Sei­mo na­riams, ko­mi­te­tams, frak­ci­joms. Tu­rė­jo­me įtemp­tą lai­ko­tar­pį, bet la­bai ge­rą, su­tei­kian­tį ga­li­my­bę, ma­nau, pa­dė­ti pa­grin­dus ben­dra­dar­biau­ti at­ei­ty­je vyk­dant Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Aš pui­kiai su­pran­tu, kad tą pa­tį teks­tą, tą pa­tį do­ku­men­tą mes skai­to­me skir­tin­gai, pri­klau­so nuo to, ku­riai po­zi­ci­jai pri­klau­so­me.

Aš nie­kaip ne­ga­liu su­tik­ti, tik dar kar­tą ga­liu pa­kar­to­ti, kad pro­gra­mo­je yra la­bai aiš­kūs, kon­kre­tūs tiks­lai, aiš­kiai iden­ti­fi­kuo­tos pro­ble­mos, jų spren­di­mo bū­dai. O ka­da ir kaip? Taip, tai bus ki­tas do­ku­men­tas, ku­ris ne­iš­ven­gia­mai tu­ri bū­ti pa­da­ry­tas.

Dėl pa­ža­dų. Tai yra ko­a­li­ci­nė pro­gra­ma – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ir Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos, ir na­tū­ra­lu, kad ji pri­va­lo skir­tis nuo rin­ki­mų pro­gra­mos. Ta­čiau pa­grin­di­niai tiks­lai, sie­kiai, ku­rie bu­vo de­kla­ruo­ti ir dėl ku­rių mes ga­vo­me tik­rai di­džiu­lį Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą veik­ti, iš­li­ko. Ke­liai? Taip. Ke­lių pa­sie­ki­mas. Mes ren­ka­mės pa­tį ge­riau­sią, ne emo­ci­jo­mis pa­grįs­tą, ne de­ma­go­gi­ja, bet ge­riau­sią ke­lią, ku­ris yra įver­tin­tas ir ra­cio­na­lu­mo, pro­tin­gu­mo, adek­va­tu­mo prin­ci­pais.

Aš su­pran­tu, no­ri­ma, kad bū­tų iš­skir­ti tik­tai du, trys ar ke­tu­ri pri­ori­te­tai dviem ar­ba trims mi­nist­rams, o li­ku­si Vy­riau­sy­bės da­lis ga­lė­tų ket­ve­rius me­tus tie­siog sėk­min­gai pa­bū­ti. Taip ne­bus. Mes tik­rai tu­ri­me ir ma­to­me vi­sas sri­tis. Ma­to­me ir su­tin­ka­me dėl tų ket­ve­rių me­tų, ku­rių ne­ga­li­me tuš­čiai švais­ty­ti. To­dėl vi­sų mi­nis­te­ri­jų, vi­sų mi­nist­rų at­sa­ko­my­bės sri­čių yra am­bi­cin­gi tiks­lai ir pri­ori­te­tai, ku­riuos tu­rės įgy­ven­din­ti vi­si kaip mi­nist­rai ir so­li­da­riai in cor­po­re kaip Vy­riau­sy­bė.

Pa­si­ge­do žo­džio „po­ky­čiai“. La­bai gra­žu, kad kaž­kas skai­čiuo­ja, kiek ko­kių žo­džių yra pa­mi­nė­ta. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, kad rin­ki­mų pro­gra­mos žo­dį „po­ky­čiai“ pa­kei­tė kon­kre­tūs dar­bai. Ga­li­ma ta­pa­tin­ti – po­ky­tis ir kon­kre­tus dar­bas.

Da­bar dėl idė­jų ir kon­kre­tu­mo. Aš tik­rai pa­skai­čiau, pri­si­mi­niau 2008–2012 me­tų pro­gra­mą (ačiū ger­bia­mam ko­le­gai My­ko­lui). Tik­rai pa­skai­čiau ir da­bar dar pa­var­čiau, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, „Nau­ją pla­ną Lie­tu­vai“. Kai kal­ba­me apie kon­kre­tu­mą, aš tie­siog ga­liu pa­ci­tuo­ti, nors gal­būt ne­rei­kė­tų to da­ry­ti, apie re­gio­nų po­li­ti­ką jū­sų pro­gra­mo­je: „Lie­tu­vos re­gio­nai nyks­ta ne­re­gė­tu grei­čiu.“ Vie­nas, du, trys, ke­tu­ri, pen­ki gra­fi­kai su esa­mos būk­lės kon­sta­ta­vi­mu ir la­bai kon­kre­tus siū­ly­mas, kaip iš­spręs­ti, kad nesu­si­trauk­tų žai­biš­ku grei­čiu Lie­tu­vos re­gio­nai. Vals­ty­bė tu­ri su­kon­cen­truo­ti sa­vo in­te­lek­ti­nius pa­tir­ties ir fi­nan­sų iš­tek­lius tam, kad bū­tų su­stab­dy­tas ato­trū­kio tarp di­džių­jų mies­tų ir nyks­tan­čių re­gio­nų au­gi­mas. La­bai kon­kre­tu, la­bai aiš­ku, kaip at­sa­ky­tas klau­si­mas. (Bal­sai sa­lė­je)

Aš tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti, aš ci­tuo­ju jū­sų, ger­bia­mas Jo­nai, pla­ną. Dėl pla­no ga­liu pa­sa­ky­ti la­bai pa­pras­tai, kad „Nau­jas pla­nas Lie­tu­vai“ yra pui­kus, bet Lie­tu­vos žmo­nės nu­spren­dė, kad ket­ve­rius me­tus jį rei­kia dar to­bu­lin­ti. Tai lin­kiu šiuo at­ve­ju tik­rai di­de­lės sėk­mės!

Dėl R. Že­mai­tai­čio. Ger­bia­mas, bran­gus ko­le­ga, aš su­pran­tu, kad sa­vait­ga­lį bu­vo la­bai rim­tas ren­gi­nys, ne­bu­vo lai­ko skai­ty­ti pro­gra­mą, gal­būt ati­du­mo pri­trū­ko, bet ka­dan­gi jūs pa­lie­tė­te to­kias te­mas, tai aš no­rė­čiau ir­gi šiek tiek apie jas at­sa­ky­ti. Jūs ne­ra­do­te nie­ko apie li­go­ni­nių tin­klą, fi­nan­sa­vi­mą, per­tvar­ky­mą. Aš tie­siog ga­liu pa­mi­nė­ti 35 punk­tą, kur la­bai aiš­kiai pa­sa­ko­mas tiks­las, kad per­tek­li­nių lo­vų skai­čiaus ma­ži­ni­mas ir gy­dy­mo tin­klo kon­so­li­da­vi­mas tu­rės bū­ti pa­da­ry­tas.

Dėl vie­šo­jo sek­to­riaus ir al­gų pa­kė­li­mo. Jūs tu­rė­jo­te ir­gi ket­ve­rius me­tus tą ba­zi­nį ly­gį im­ti ir pa­keis­ti, bet ket­ve­rius me­tus ba­zi­nis dy­dis bu­vo įšal­dy­tas ir da­bar to­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, kai Vy­riau­sy­bė gau­na, pa­vel­di bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės biu­dže­tą, pa­si­elg­ti po­pu­lis­tiš­kai ir ne­at­sa­kin­gai… Taip, part­ne­rių, bet mes esa­me part­ne­rė ir jū­sų tai yra pa­vel­dė­tas da­ly­kas. Tie­siog el­gia­mės at­sa­kin­gai, to­dėl ir sa­ko­me, kad vie­ša­sis sek­to­rius, dėl to iš da­lies at­sa­kė ma­no ko­le­ga V. Ba­kas, tu­ri tap­ti ki­toks. Jei­gu mes gal­vo­ja­me elg­tis la­bai ne­ra­cio­na­liai, kaip bu­vo ban­do­ma pa­da­ry­ti, ir me­cha­niš­kai: 5 % brūkšt, 20 % brūkšt, kas ga­li pa­sa­ky­ti, kiek rei­kia ten tą brūkš­nį pa­da­ry­ti. Tai yra me­cha­ni­ka, ap­skri­tai pa­grįs­ta nie­kuo, ir ke­lia­s į nie­kur. Dėl to mes la­bai aiš­kiai ir pa­si­sa­ko­me, kad taip, vals­ty­bės vie­ša­sis sek­to­rius yra per­tek­li­nis, taip, da­lis dar­buo­to­jų su­si­kon­cen­tra­vę į pro­ce­są, taip, pa­pil­do­mai jiems pa­kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį ga­li­me tik­tai kel­da­mi efek­ty­vu­mą, orien­tuo­da­mi į kon­kre­tų dar­bo re­zul­ta­tą, tiks­lą ir nuo to tu­ri pri­klau­sy­ti dar­bo už­mo­kes­tis. Pir­miau­sia kal­ba­ma apie vals­ty­bės tar­ny­bą.

Vals­ty­bės re­mia­mos pa­ja­mos, jų di­di­ni­mas. Yra pa­sa­ky­ta, kad taip, iš tie­sų lai­kas pra­bė­go, dy­dis ne­pa­ki­tęs, jis tu­ri bū­ti in­dek­suo­tas, su­sie­tas su ob­jek­ty­viais mū­sų eko­no­mi­kos po­ky­čiais.

Dėl ke­lių fi­nan­sa­vi­mo. Yra vėl­gi pro­gra­mos 71.5 punk­tas, kur pats prin­ci­pas pa­sa­ky­tas dėl lė­šų per­skirs­ty­mo. Ne­ga­li bū­ti pro­gra­mo­je iš­dės­ty­ta Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­ma su at­ski­rais žvyr­ke­liais. Taip, mes su­pran­ta­me, tai yra vie­nas iš bū­dų, kur rei­kės pa­da­ry­ti, ke­liant mū­sų ir re­gio­nų at­skir­ties, pa­trauk­lu­mo… ne­pa­trauk­lu­mo ma­ži­ni­mą, kom­for­tą. XXI am­žiu­je tu­ri­me to­kį tin­klą ne­iš­as­fal­tuo­tų ke­lių, žvyr­ke­lių, kur apie gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę, su­si­sie­ki­mo ga­li­my­bes nė­ra ką kal­bė­ti, tai jau yra ki­ti pro­gra­mi­niai do­ku­men­tai. Tie­sa, dar dėl ke­lių, kas la­bai yra svar­bu. Tai yra tik­rai im­lu fi­nan­sų, iki pas­ku­ti­nių me­tų skel­bia­mi vi­si kon­kur­sai, kon­kur­sai dėl vals­ty­bi­nių ke­lių plėt­ros, re­mon­to vyk­da­vo la­bai sklan­džiai, be gin­čų. Na, ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, kad kaž­kas ta­me sek­to­riu­je ne vi­sai ge­rai. Šiais me­tais si­tu­a­ci­ja jau pa­si­kei­tė, at­si­ra­do kon­ku­ren­ci­ja ir tų su­si­ta­ri­mų ne­be­li­ko, 30–40 % kai­nos pra­dė­jo kris­ti. Tai štai tos su­mos, ku­rios re­a­liai ga­li bū­ti in­ves­tuo­tos žvyr­ke­liams as­fal­tuo­ti.

Dėl vals­ty­bi­nių vais­ti­nių. Na, ne­bu­vo rin­ki­mų pro­gra­mo­je vals­ty­bi­nių vais­ti­nių tin­klo. Bu­vo pa­si­sa­ko­ma dis­ku­si­jo­se, de­ba­tuo­se. Šian­dien yra, jei­gu ne­klys­tu, ke­tu­rios vals­ty­bi­nės vais­ti­nės Lie­tu­vo­je, bet jos pre­kiau­ja to­kio­mis pa­čio­mis vais­tų kai­no­mis, kaip yra. Apie vais­tų kai­nų ma­ži­ni­mą ir vais­tų po­li­ti­kos pa­kei­ti­mą, skaid­ru­mo įve­di­mą taip pat pro­gra­mo­je ga­li­ma ras­ti, jei­gu tą no­ri­ma su­ras­ti.

Dėl de­gi­ni­mo ga­myk­los. La­bai aiš­kiai pro­gra­mo­je yra įvar­din­ta – 82.3 punk­te, kad mes už­tik­rin­si­me, kad Lie­tu­vo­je de­gi­ni­mas bū­tų at­lie­ka­mas tik­tai ap­lin­kai ir svei­ka­tai sau­giu bū­du, bū­tų de­gi­na­mos tik­tai tos per rū­šia­vi­mo priz­mę ne­iš­rū­šiuo­tos at­lie­kos, per­dir­bi­mui ne­tin­ka­mos, bet tu­rin­čios ener­ge­ti­nę ver­tę. Tai es­mi­nis da­ly­kas, ką rei­kės pa­siek­ti ir ką rei­kės pa­da­ry­ti.

Dėl ger­bia­mo Eu­ge­ni­jaus iš­sa­ky­tų žo­džių dėl pa­si­ti­kė­ji­mo, ne­pa­si­ti­kė­ji­mo. Na, tai šian­dien bus tas pir­mas pa­si­ti­kė­ji­mas Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma, mi­nist­rais, ir ma­ty­si­me. Aš tik­rai ne­ven­giu ir ne­ma­nau, kad to­kia pro­ce­dū­ra ne­ga­li bū­ti kar­to­ja­ma, bet šian­dien pre­ziu­muo­ti, kad, ži­no­te, Vy­riau­sy­bė sau, val­dan­ti dau­gu­ma yra sau, na, tai yra iš es­mės… Aš su­pran­tu, no­ri­ma tai ma­ty­ti, bet to nė­ra. Net­gi Vy­riau­sy­bės po­zi­ci­jos gy­ni­mas ko­mi­te­tuo­se, įsta­ty­mų pro­jek­tų gy­ni­mas yra la­bai at­sa­kin­gas ir kruopš­tus dar­bas, ką mes de­kla­ra­vo­me. Ne­bus ben­d­ra­dar­bia­vi­mo, ne­bus įro­do­mos tam tik­ros idė­jos, ku­rios rei­ka­lin­gos. Aš ma­nau, kad tas ke­lias yra sėk­min­gas, jei­gu mes no­ri­me me­cha­ni­nio spren­di­mo, kai pa­sa­ko­ma voi­là, ši­tas įsta­ty­mas tu­ri bū­ti pri­im­tas toks, ir taš­kas, tai mes pas­kui klai­das ir da­ro­me vie­ną po ki­tos, pas­kui ne­ži­no­me, už ką bal­sa­vo­me, dėl ko bal­sa­vo­me ir su kuo. Tai­gi aš dar kar­tą ga­liu pa­sa­ky­ti: Vy­riau­sy­bės dar­bo sėk­mės ga­ran­tas yra ben­dra­dar­bia­vi­mas su Sei­mu (aš kal­bu – su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mu), ir ne­iš­ski­riant nei val­dan­čio­sios dau­gu­mos, nei opo­zi­ci­jos.

Nė­ra ger­bia­mos A. Mal­dei­kie­nės, ji­nai tik­rai pa­skai­čia­vo ir­gi la­bai daug ling­vis­ti­nių da­ly­kų la­bai ge­rai, ta­čiau ši­tos pro­gra­mos ne­dar­kė biu­ro­kratai, nes mes tie­siog dar ne­tu­ri­me to­kios ga­li­my­bės, kad ją dar­ky­tų. Tai yra dar­bas tiek rin­ki­mų lai­ko­tar­piu, tiek ben­dras su ko­a­li­ci­jos part­ne­riais, tiek ir mi­nist­rų, jie la­bai skir­tin­gai įsi­trau­kė, bet tik­rai padarė ga­na daug ra­cio­na­lių ko­rek­ci­jų, pa­tai­sy­mų ir sa­vo min­čių į Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Skir­tin­gu lai­ku įsi­trau­kė, kai kam gal­būt bu­vo lai­ko ma­žiau, bet to­kias ga­li­my­bes tik­rai vi­si tu­rė­jo.

Už­sie­nio po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mas. Na, man sun­ku pa­sa­ky­ti, ko gi dar, ko­kį žo­dį ar­ba ko­kį tek­s­tą mū­sų pro­gra­mos tu­ri iš­girs­ti, jei­gu mes kal­ba­me apie Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį. Nau­ja Vy­riau­sy­bė tai yra tam tik­ro ge­ro to­no žen­klas, mes de­kla­ruo­ja­me pa­grin­di­nes mū­sų už­sie­nio po­li­ti­kos veik­los tęs­ti­nu­mo kryp­tis. Ir su Bal­ta­ru­si­ja, jei­gu jūs ra­do­te, kad ten bu­vo ko­kie nors ypa­tin­gi ry­šiai bu­vu­sios XVI Vy­riau­sy­bės. Aš ne­pa­ste­bė­jau to­kių da­ly­kų.

Ar mums rei­kia dar kar­tą ban­dy­ti įro­di­nė­ti, kad mes esa­me pro­eu­ro­pie­tiš­ka Vy­riau­sy­bė, nor­ma­li ci­vi­li­zuo­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos, vals­ty­bės na­rės Vy­riau­sy­bė? Taip, pa­grin­di­niai tiks­lai yra iš­sa­ky­ti, ko­kio­mis kryp­ti­mis mes sprę­si­me dėl tarp­tau­ti­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo, kas mums yra svar­bu. Tai yra tęs­ti­nu­mo es­mė. Po­ky­čiai, ku­rie vyks­ta. Mes į juos pri­va­lo­me re­a­guo­ti, rea­guos Vy­riau­sy­bė, re­a­guos ir Sei­mas, re­a­guos ko­mi­te­tas, for­muo­da­mas man­da­tą at­sto­vau­jant ta­ry­bo­se tiek mi­nist­rų po­zi­ci­joms, tiek ir ki­tų Vy­riau­sy­bės ins­ti­tu­ci­jų.

Dėl pa­ja­mų ne­ly­gy­bės. Tiks­lai la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti dėl skur­do ma­ži­ni­mo. Kas jau vi­siš­kai ne­ran­da jo­kios kon­kre­ti­kos, kas ne­no­ri ras­ti, na, tai čia ir­gi ga­li­ma su­ras­ti, jei­gu la­bai pa­si­skai­ty­si 117.1 punk­tą, ko­kio tiks­lo yra sie­kia­ma. Ak­ty­vios skur­do ir so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo prie­mo­nės bū­tų įgy­ven­di­na­ma taip, kad pa­ja­mų ne­ly­gy­bės in­dek­sas bent jau ati­tik­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, kai mes šian­dien esa­me, jei­gu aš vi­siš­kai tei­sus esu, tre­ti ar ket­vir­ti nuo ga­lo.

Dėl elek­tro­ni­nės val­džios. Taip, mes nu­ma­tę am­bi­cin­gą tiks­lą – dau­ge­lį pa­slau­gų, man at­ro­do, net 90 %, per­kel­ti į elek­tro­ni­nę erd­vę. Tai yra am­bi­ci­ja, ku­ri yra rei­ka­lin­ga, tai yra ir tęs­ti­niai, ir nau­ji dar­bai. Taip, tai yra la­bai im­lūs dar­bai. Jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų pro­gra­mą, ten tik­rai pa­kan­ka­mai ski­ria­ma lė­šų. Ga­li­ma gal­vo­ti, ar tie tiks­lai bus pa­siek­ti, bet ki­to ke­lio nė­ra. Jei­gu mes no­ri­me efek­ty­viai veik­ti ir ra­cio­na­liai pa­nau­do­ti žmo­giš­kuo­sius re­sur­sus, ma­žin­ti pro­ce­dū­roms ski­ria­mą tuš­čią lai­ką, vie­nin­te­lis ke­lias yra per­kel­ti tas pa­slau­gas, ku­rias mes ga­li­me, o ga­li­me be­veik vis­ką, į elek­tro­ni­nę erd­vę.

Dėl in­ves­ti­ci­jų ir pel­no nor­mų. Aš su­pran­tu ver­slo no­rą tu­rė­ti kuo di­des­nį pel­ną, bet šian­dien mes tu­ri­me ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iš­va­das, ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų. Ten aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad ne­tu­rė­ji­mas so­cia­li­nio dia­lo­go, ne­ge­bė­ji­mas ar­ba ne­no­rė­ji­mas da­lin­tis so­cia­liai at­sa­kin­go ver­s­lo ta pel­no nor­ma su sa­vo dar­buo­to­jais, ska­ti­na tą si­tu­a­ci­ją, ku­rią mes ir tu­ri­me: ir pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, ir ne­pa­trauk­lias dar­bo vie­tas, ir mig­ra­ci­ją. Tai vi­du­rio su­ra­di­mas tik­rai tu­ri bū­ti su­ras­tas.

Dėl do­ku­men­to, ar Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma yra stra­te­gi­nis do­ku­men­tas, ar ne. Yra Vy­riau­sy­bės, taip ir va­di­na­si, Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­nis veik­los pla­nas. Tą tu­ri mi­nis­te­ri­jos, tu­ri Vy­riau­sy­bė. Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma to ne­pa­kei­čia ir ne­pa­keis. Ten la­bai aiš­kiai da­ly­kai yra su­sie­ti ir su biu­dže­ti­niu fi­nan­sa­vi­mu. To­dėl tai yra taip, es­mi­nis Vy­riau­sy­bės veik­los do­ku­men­tas su es­mi­niais pri­ori­te­tais, tiks­lais. Tai įgy­ven­di­ni­mo prie­mo­nės, ku­rios, kaip nu­ma­to tei­sės ak­tai, bus ly­di­­ma­ja­me do­ku­men­te.

Dėl pla­nų ren­gi­mo. Ati­duo­ti vi­sa tai spe­cia­lis­tams. Aš tik­rai ne­kves­tio­nuo­ju vi­sų vals­ty­bės tar­nau­to­jų mi­nis­te­ri­jo­se, kad jei­gu jau paims Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą ir kar­tu su pa­skir­tai­siais mi­nist­rais ir jų ko­man­do­mis rengs prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ną, kad jie vi­siš­kai su­dar­kys. Nė­ra taip, kad mū­sų mi­nis­te­ri­jo­se dir­ba vie­ni ne­vy­kė­liai. At­virkš­čiai, tik­rai di­džio­ji dau­gu­ma yra pui­kių, ge­rų žmo­nių, spe­cia­lis­tų, bet mes, tu­rė­da­mi to­kį di­džiu­lį biu­ro­kratinį apa­ra­tą, ne­su­ge­ba­me tik­rai adek­va­čiai jų įver­tin­ti. Tai­gi aš net ne­abe­jo­ju, kad prie ši­to prie­mo­nių pla­no kon­kre­čiai dar­buo­sis pa­skir­tie­ji mi­nist­rai ir jų for­muo­ja­mos ko­man­dos.

Ko­kios nors grės­mės, yra pre­ziu­muo­ja­ma, kad ket­ve­rius me­tus mes čia nie­ko ne­da­ry­si­me ir po to Sei­mui ne­bus, kaip įver­tin­ti. Aš no­riu vėl­gi pri­min­ti, kad po ket­ve­rių me­tų mus įver­tins vie­nin­te­lis ob­jek­ty­vus ver­tin­to­jas – Lie­tu­vos žmo­nės ir jie pa­sa­kys, ar Vy­riau­sy­bė ket­ve­rius me­tus mie­go­jo, ar dir­bo. Aš net ne­abe­jo­ju, kad ši­ta Vy­riau­sy­bė dirbs.

Ir gal­būt pas­ku­ti­nė to­kia pa­sta­ba dėl ko­le­gos S. Gent­vi­lo pa­si­sa­ky­mo dėl to, jog pro­gra­mo­je yra, kad mes pa­šal­pas kel­si­me nuo 11 % iki 19 %. To nė­ra. Mes kal­ba­me apie mū­sų re­sur­sų sky­ri­mą, ku­ris ati­tik­tų bent jau Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, ski­ria­mą so­cia­li­nei ap­sau­gai, so­cia­li­niams klau­si­mams. Da­bar mes ski­ria­me 11 %, sie­kis – 19 %.

Baig­da­mas aš dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti vi­siems, ku­rie kri­tiš­kai ver­ti­no. Tik­rai mes ga­vo­me ir to­kių la­bai aiš­kių, su­pran­ta­mų nuo­ro­dų, ku­rias ga­lė­si­me įdė­ti į Vy­riau­sy­bės prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo pla­ną, ne­iš­ven­gia­mai tu­rė­si­me ben­dra­dar­biau­ti, ge­ra­no­riš­kai ben­dra­dar­biau­ti dirb­da­mi čia, Sei­me. Lin­kiu pa­skir­tie­siems mi­nist­rams nuo pat pir­mos die­nos, o tuo net ne­abe­jo­ju, nes dar Vy­riau­sy­bei ne­pri­sie­kus dar­bai jau pra­si­dė­jo, dar­bai vyks­ta ne tik su pro­gra­mi­niais da­ly­kais, la­bai kon­kre­tūs dar­bai, bū­ti ver­žliems, drą­siems, įgy­ven­din­ti tuos po­ky­čius, ku­rie da­bar pa­vir­to kon­kre­čiais dar­bais, ir ne­bi­jo­ti kri­ti­kos, ne­bi­jo­ti su­in­te­re­suo­tų gru­pių in­ter­ven­ci­jos, tam tik­ro šan­ta­žo, po­vei­kio. Mes tu­ri­me uni­ka­lią ga­li­my­bę, iš tik­rų­jų ga­vo­me uni­ka­lų šan­są iš Lie­tu­vos žmo­nių, tu­ri­me di­džiu­lį pa­si­ti­kė­ji­mą. Blo­giau­sia, kas ga­li įvyk­ti, kad mes tą pa­si­ti­kė­ji­mą ga­li­me nu­vil­ti ar­ba suž­lug­dy­ti. Aš net ne­abe­jo­ju, kad mes to ne­pa­da­ry­si­me. Bū­ki­me drą­sūs, ver­žlūs ir at­si­min­ki­me, kad tar­nau­ja­me tė­vy­nei ir jos žmo­nėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Per­ei­si­me prie klau­si­mų. Su­teik­si­me ga­li­my­bę klaus­ti pa­gal frak­ci­jas. Klau­sia Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Mes ži­no­me, jog nuo sau­sio 1 die­nos įsi­ga­lio­ja Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­kei­ti­mas, ku­ris nu­sta­to, kad vai­kai glo­bos įstai­go­se ne­ga­li bū­ti lai­ko­mi il­giau nei tris mė­ne­sius ir jie tu­rė­tų bū­ti ap­gy­ven­di­na­mi šei­mo­se. Ži­nau, jog už­tru­ko ren­gi­mas Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo ir So­cia­li­nių pa­slau­gų įsta­ty­mo pro­jek­tų. Ar ne­ma­ty­tu­mė­te po­rei­kio iš tik­rų­jų jau šio­je dar dar­bo se­si­jo­je kar­tu su Vy­riau­sy­be pri­im­ti spren­di­mą, ku­riuo bū­tų la­bai aiš­kiai reg­la­men­tuo­ja­ma so­cia­li­nė glo­ba šei­mo­se tam, kad vai­kai jau nuo Nau­jų­jų me­tų ga­lė­tų gy­ven­ti ne vai­kų na­muo­se, ne kū­di­kių na­muo­se, o jau ga­lė­tų gy­ven­ti šei­mo­se?

L. KUKURAITIS. Dė­kui už klau­si­mą. Tik­rai ak­tu­a­lus klau­si­mas, sau­sio 1 die­na čia pat. Aš su­tin­ku, kad jei­gu yra įma­no­ma, šio­je se­si­jo­je rei­kia pri­im­ti pa­kei­ti­mus, ku­rie api­brėž­tų, kas yra pro­fe­sio­na­li glo­ba, so­cia­li­nė glo­ba šei­mo­je. Jei­gu tai ne­pa­vyk­tų, ta­da grei­čiau­siai rei­kė­tų mi­nist­ro įsa­ky­mu mi­nis­te­ri­jos tvar­kos ap­ra­še api­brėž­ti, o ta­da tai in­teg­ruo­ti į įsta­ty­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys K. Gla­vec­kas. Ruo­šia­si R. Že­mai­tai­tis.

K. GLAVECKAS (LSF). Klau­si­mas gal ne­bus Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, nors prieš tai no­riu pa­sa­ky­ti pa­gi­ria­mą­jį žo­dį ir pa­lin­kė­ti tos va­lios, ir pri­min­ti se­ną ro­mė­nų po­sa­kį, kad ga­lių tu­ri tiek, kiek jų pa­si­i­mi.

O da­bar klau­si­mas mi­nist­rui su kup­ri­ne, ne su port­fe­liu, bet su kup­ri­ne. Jūs iš tik­rų­jų ge­rą hu­mo­ro jaus­mą tu­ri­te, mi­nist­re. Va­kar per te­le­vi­zi­ją pa­sa­kė­te, kad siū­ly­tu­mė­te ap­mo­kes­tin­ti 1 eu­ru ši­tą po­pie­ri­nį in­de­lį, į ku­rį pi­la­ma ka­va. Aš ma­nau, kad tai yra ka­lė­di­nis siū­ly­mas. Ar ne? To­kį pa­tį ka­lė­di­nį, gal ki­tą pa­lin­kė­ji­mą jums pa­sa­ky­siu, kad da­bar­ti­nis sė­dė­ji­mas šia­me minkš­ta­me fo­te­ly­je šiek tiek skir­sis nuo sė­dė­ji­mo elek­tros kė­dė­je, kai jūs bū­si­te mi­nist­ru, nes jus ta­da iš tik­rų­jų la­bai opo­zi­ci­ja puls. Bet at­sa­ky­ki­te dėl tų stik­li­nių, nes žmo­nės iš tik­rų­jų da­bar iš­si­gan­do. Gal­vo­ja, kad rei­kės sa­vo in­dus ne­šio­ti ar­ba, kaip prie ru­sų, ži­no­te, iš ran­kų ger­ti kaip nors. Kup­ri­nė­lė­je jūs tu­ri­te tą at­sa­ky­mą, aš taip įta­riu. La­bai ačiū, mi­nist­re.

K. NAVICKAS. Ačiū pir­miau­sia už klau­si­mą ir ga­li­my­bę pa­aiš­kin­ti tą va­ka­rykš­tę ži­nią, nes ji­nai tru­pu­tį iš­ėjo, pri­pa­žin­čiau, iš ma­no ne­pa­tir­ties, nes, pri­pa­žin­siu, iš­skri­do žvir­bliu, jau­čiu su­grį­žo. Pri­sta­ty­da­mas tą idė­ją, aš ap­skri­tai pri­sta­ti­nė­jau at­lie­kų tvar­ky­mo hie­rar­chi­ją ir kad pir­ma­sis ir ge­riau­sias tiks­las at­lie­kų tvar­ky­mo sri­ty­je yra at­lie­kų ven­gi­mas. Be įvai­rių prie­mo­nių, vie­na iš jų yra iš tik­rų­jų, ką jūs ir pa­sa­kė­te, ga­li­ma tie­siog pa­čiam ap­si­spręs­ti ar­ba įmo­nės ga­li ap­si­spręs­ti keis­ti ir pa­siū­ly­ti ap­lin­kai pa­lan­kes­nius spren­di­mus. Tą mes pir­miau­sia ir siū­lo­me. Čia pri­tar­čiau S. Gent­vi­lo po­zi­ci­jai, kad per po­zi­ty­vą, per ska­ti­ni­mą mes tą tu­rė­tu­me da­ry­ti. Tą mes ir da­ry­si­me. Bet kaip vie­nas iš va­rian­tų ta­da, jei­gu mes no­ri­me pa­siek­ti tik­s­lą, kad tu­rė­tu­me ma­žes­nius są­var­ty­nus, ma­žes­nės ap­im­ties de­gi­ni­mo įmo­nes, rei­ka­lin­gas ir vi­suo­me­nės so­li­da­ru­mas, kad tų at­lie­kų ma­žė­tų. Prie­šin­gu at­ve­ju mes sa­vo tiks­lų ne­pa­siek­si­me, ir vie­nas iš va­rian­tų bu­vo pa­sa­ky­tas tas toks stip­rus mo­kes­tis, bet iš es­mės ne mo­kes­čio įve­di­mas yra es­mė, o pri­sta­ty­mas, kaip mes įsi­vaiz­duo­ja­me at­lie­kų tvar­ky­mo hie­rar­chi­ją.

PIRMININKAS. Klau­sia Sei­mo na­rys R. Že­mai­tai­tis. Ruo­šia­si T. To­mi­li­nas.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Aš ir­gi klau­si­mą tu­rė­čiau ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­rui. Ka­dan­gi skai­čiau jū­sų pro­gra­mą (mi­nist­re, čia), aš ir sa­vo pra­ne­ši­me to pa­ties klau­siau, jūs bū­si­te ap­lin­kos mi­nist­ras, ką jūs rink­si­tės – Ge­ne­ra­li­nę miš­kų urė­di­ją ar Miš­kų de­par­ta­men­tą, kur funk­ci­jos yra ana­lo­giš­kos? Ar vie­nas iš jū­sų pir­mų dar­bų bus pa­nai­kin­ti urė­di­jas ir iš tik­rų­jų grįž­ti prie de­šim­ties urė­di­jų, prie ap­skri­čių? Klau­si­mas vie­nas ir at­sa­ky­mai iš tų tri­jų ga­li­mų va­rian­tų: Ge­ne­ra­li­nė urė­di­ja, Miš­kų de­par­ta­men­tas ir ar nai­kin­si­te miš­kų urė­di­jas?

K. NAVICKAS. Ačiū už klau­si­mą. At­sa­ky­mo nė­ra vie­na­reikš­miš­ko, kaip jūs pa­klau­sė­te. Pa­aiš­kin­siu ko­dėl. To­dėl, kad mes įsi­vaiz­duo­ja­me ir pla­nuo­ja­me da­ry­ti ap­lin­kos ap­sau­gos pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų re­for­mą iš­gry­nin­da­mi funk­ci­jas. Šian­dien mes tu­ri­me ke­tu­rias ins­ti­tu­ci­jas, dir­ban­čias gam­to­je, sa­ky­ki­me, ir at­si­ti­kus tam tik­roms kon­flik­ti­nėms si­tu­a­ci­joms at­sa­ko­my­bė yra stum­do­ma tarp jų. Šio­je vie­to­je mes no­ri­me pa­žiū­rė­ti aiš­kiai, va­do­vau­tis prin­ci­pu, kad gam­ti­nin­kai tu­ri bū­ti gam­to­je ir kiek­vie­nas ži­no­tų tai, ką rei­kia. Aš ži­nau, ko jūs klau­sia­te, ir aš su­pran­tu, bet aš jums ne­at­sa­ky­siu vien dėl to, kad yra la­bai leng­va pa­sa­ky­ti de­šimt ar pen­kio­li­ka urė­di­jų, bet kol mes ne­ma­to­me ben­dro per vi­sas ke­tu­rias ins­ti­tu­ci­jas, ne­ma­to­me ben­d­ro vaiz­do, tai at­sa­ky­mas bū­tų per anks­ty­vas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ma­no klau­si­mas taip pat… Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas taip pat ap­lin­kos mi­nist­rui. Aš no­rė­čiau pa­pra­šy­ti ger­bia­mo­jo kan­di­da­to į mi­nist­rus, pa­skir­to­jo mi­nist­ro Kęs­tu­čio.

Iš­var­din­ki­te, pra­šom, dar­nios plėt­ros tiks­lus, ku­riuos pa­tvir­ti­no bu­vu­si Vy­riau­sy­bė, ka­den­ci­ją bai­gu­si Vy­riau­sy­bė, kad ger­bia­ma­jai opo­zi­ci­jai bū­tų la­bai aiš­ku, ko­dėl mū­sų pro­gra­mo­je dar­ni plėt­ra, dar­ni vi­suo­me­nė, dar­nus žmo­gus yra pri­ori­te­tas, ir šiek tiek pa­aiš­kin­ki­te tą glo­ba­lų kon­teks­tą, ko­dėl dar­na, dar­ni plėt­ra, ap­lin­ko­sau­ga, so­cia­li­nė san­glau­da yra svar­bu ir kur tie pri­ori­te­tai.

K. NAVICKAS. Ačiū už klau­si­mą. Aš la­bai pla­čiai ne­ga­lė­siu pa­aiš­kin­ti, nes tai bū­tų pa­skai­ta, ne tas for­ma­tas. Tie tiks­lai yra ke­tu­ri, aš ga­liu juos iš­var­din­ti: so­cia­li­nės at­skir­ties ir skur­do ma­ži­ni­mas, svei­ka gy­ven­se­na, ener­ge­ti­nis efek­ty­vu­mas ir kli­ma­to kai­ta, dar­nus var­to­ji­mas ir ga­my­ba. Čia tik dėl pa­aiš­ki­ni­mo bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad dar­naus vys­ty­mo­si ap­skri­tai kon­cep­ci­ja jau prieš 10 me­tų ta­po ne gry­nai ap­lin­ko­sau­gi­nė, ji bu­vo, ji per­au­go ap­lin­ko­sau­gi­nes pa­ska­tas, la­bai iš­si­plė­tė į so­cia­li­nę san­glau­dą. Ir kuo to­liau, tuo la­biau vi­so­se per­žiū­ro­se, vi­suo­se do­ku­men­tuo­se ar įsi­pa­rei­go­ji­muo­se so­cia­li­niai da­ly­kai, so­cia­li­nė at­skir­tis, ko­va prieš ba­dą, skur­dą yra vie­nas iš ker­ti­nių tiks­lų, o vi­si ki­ti yra in­te­graliai su­si­ję su dar­nios plėt­ros prin­ci­pais.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Skar­džius. Ruo­šia­si R. J. Da­gys.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro. Daug dis­ku­tuo­ja­ma vie­šo­jo­je erd­vė­je apie ben­drą­ją įmo­nę, su­kur­tą „Rail Bal­ti­ca“ ant­ra­jam eta­pui įgy­ven­din­ti. Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je yra už­si­brėž­ta, kad „Rail Bal­ti­ca“ bus įgy­ven­din­ta 2025 me­tais. Ta­čiau mes tu­ri­me vė­žę iki Kau­no, ku­rią rei­kė­tų pra­tę­si iki Pa­le­mo­no, įdieg­ti au­to­ma­ti­kos prie­mo­nes ir ši­tą pro­jek­tą už­baig­ti jau šie­met ar 2017 me­tais. Ko­kių veiks­mų im­si­tės, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta, ger­bia­ma­sis mi­nist­re? Ačiū.

R. MASIULIS. Ačiū už klau­si­mą. Su­si­pa­ži­nęs su tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja, kuo sku­biau per­žiū­rė­siu pro­jek­to gra­fi­kus, pa­žiū­rė­siu, ar pa­kan­ka­mai tam skir­ta re­sur­sų, ir jei­gu kur nors yra vė­luo­ja­ma, pro­ce­są spar­tin­si­me. Da­bar dėl tiks­lių veiks­mų ne­ga­liu at­sa­ky­ti. Tai yra pri­ori­te­ti­nis klau­si­mas ir, be abe­jo, jam bus ski­ria­mas ypa­tin­gas dė­me­sys.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys R. J. Da­gys. Ruo­šia­si V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ma­no klau­si­mas bū­tų ger­bia­ma­jam prem­je­rui. De­kla­ra­ci­jos ir mū­sų sie­kiai yra gra­žu, tai tu­ri bū­ti, ir čia, pro­gra­mo­je, daug vis­ko yra. Bet mes ži­no­me, kad Vy­riau­sy­bė ir Sei­mas už de­kla­ra­ci­jų tu­ri tu­rė­ti pi­ni­gus, nes ki­taip tos de­kla­ra­ci­jos yra ga­na tuš­čios. Jūs ką tik pa­sa­kė­te čia, kad siek­si­te pa­kel­ti mū­sų da­lį so­cia­li­nėms pro­gra­moms iki 19 %, kai da­bar yra 11 %. Ka­dan­gi „Sod­ros“ da­lis su­da­ro liū­to da­lį, tai iš­ei­tų, kad mes be­veik 60 % tu­rė­si­me so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tį. Čia to­kia pa­sta­ba.

Pa­grin­di­nis klau­si­mas bū­tų, kad vi­sos ki­tos mū­sų Ry­tų re­gio­no vals­ty­bės ryž­tin­gai ėmė­si iš kar­to spręs­ti klau­si­mus, stab­dy­da­mos de­mo­gra­fijos ir emig­ra­ci­jos pro­ble­mas. Tai yra pa­grin­di­niai klau­si­mai – pen­si­jos, jau­ni­mo būs­tas ir vai­ko pi­ni­gai. Vi­so to jū­sų pro­gra­mo­je nė­ra, kon­kre­čių įsi­pa­rei­go­ji­mų ki­tiems me­tams nė­ra. Kaip šian­dien pa­aiš­kė­jo, bus tik dar po vie­nų me­tų. Iki to lai­ko mes ne­tek­si­me 40 tūkst. gy­ven­to­jų, jei­gu mes ne­su­stab­dy­si­me ši­to pro­ce­so. Kaip jūs ma­no­te, ar ne per di­de­lė pra­ban­ga vie­ni me­tai spręs­ti ši­tuos klau­si­mus? O no­rint spręs­ti (…), ta­da rei­kė­tų per­žiū­rė­ti vals­ty­bės biu­dže­tą me­tų vi­du­ry­je.

PIRMININKAS. Ačiū. Lai­kas.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Džiu­gu, kad jūs pra­bi­lo­te apie nau­jų mo­kes­čių įve­di­mą. Ne vien iš mū­sų pu­sės at­si­ran­da to­kių pa­svars­ty­mų. Mes kal­bė­jo­me frak­ci­jo­je, jūs klau­sė­te apie pen­si­jų re­for­mą, glo­ba­lią pen­si­jų re­for­mą. Aš pa­sa­kiau, kad tei­si­nė ap­lin­ka ir tei­sės ak­tai, jei­gu yra keis­ti­ni, tu­ri bū­ti at­lik­ti iki lie­pos 1 die­nos, po to še­ši mė­ne­siai pa­si­ruo­ši­mas įgy­ven­din­ti ir įgy­ven­di­ni­mas. Tai yra pa­pras­tas da­ly­kas. Jei­gu jūs pro­gra­mo­je ne­ran­da­te, tai dar kar­tą skai­ty­ki­me. Yra kal­ba­ma ir apie vai­ko pi­ni­gus, ir apie pir­mo­jo būs­to įsi­gi­ji­mą ne did­mies­čiuo­se jau­noms (iki 35 me­tų) šei­moms. Mes tik­rai im­si­mės tų žings­nių, bet yra to­kia smul­kme­na – rei­kia pra­dė­ti dirb­ti. Mes ne­ga­li­me dar iki šios die­nos im­tis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Ruo­šia­si D. Ka­mins­kas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas yra tei­sin­gu­mo mi­nist­rei. Šio­je Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je daug kal­ba­ma apie dar­nią vi­suo­me­nę. Iš­kel­tas dar­nos tiks­las yra pui­kus, ta­čiau iki šiol ne­vi­siš­kai aiš­ku, ko­kiu ke­liu bus į jį ei­na­ma. Dar­ni vi­suo­me­nė var­gu ar įma­no­ma ir pa­sie­kia­ma ri­bo­ji­mais ir drau­di­mais. Ji ne­įma­no­ma be pa­gar­bos vi­sų pi­lie­čių tei­sėms ir jų tin­ka­mo už­tik­ri­ni­mo.

Šia­me kon­teks­te Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je pa­si­ge­dau di­des­nio dė­me­sio žmo­gaus tei­sių ir ly­gių ga­li­my­bių po­li­ti­kai ir jos įgy­ven­di­ni­mui. To­dėl no­rė­čiau jū­sų, ger­bia­mo­ji mi­nist­re, pa­klaus­ti, ko­kia jū­sų po­zi­ci­ja dėl tei­sės as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tuo­se as­men­var­džius ra­šy­ti lo­ty­niš­kos abė­cė­lės rai­dė­mis? Ir ki­tas klau­si­mas: ar ma­no­te, kad vals­ty­bė tu­ri pri­si­im­ti įsi­pa­rei­go­ji­mą ap­sau­go­ti kar­tu gy­ve­nan­čių žmo­nių tur­ti­nes ir ki­tas tei­ses? Ar ke­ti­na­te im­tis šių te­mų ir ar pri­tar­tu­mė­te, jei­gu Sei­mas ini­ci­juo­tų ati­tin­ka­mus įsta­ty­mų pa­kei­ti­mus? Ačiū.

M. VAINIUTĖ. La­ba die­na vi­siems. La­bai ačiū už klau­si­mus. Iš tik­rų­jų tie klau­si­mai, ku­riuos jūs pa­lie­tė­te, yra la­bai ak­tu­a­lūs, jau ne kar­tą man te­ko į juos at­sa­ky­ti. Jūs sa­ko­te, kad pro­gra­mo­je skir­ta la­bai ma­žai dė­me­sio žmo­gaus tei­sėms, tai drįs­čiau tam prieš­ta­rau­ti. Svar­biau­sia tai, kad yra iš­kel­tas vie­nas iš svar­biau­sių prin­ci­pų, tai bū­tent tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­pas, ku­ris iš es­mės ap­ima vi­sas sri­tis, ne tik Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ri­bo­ja­mą sri­tį. Ir tai yra bū­tent iš V sky­riaus „Dar­nus vals­ty­bės val­dy­mas“, tai yra pir­ma­sis skir­snis. Yra pa­brėž­ta tei­sin­gu­mo svar­ba kaip so­cia­li­nio sta­bi­lu­mo ir žmo­niš­ku­mo ga­ran­tas. Ir ki­tos po to ei­nan­čios nuo­sta­tos, tik­rai la­bai daug, ma­ny­čiau, daug de­ta­lių yra iš­dės­ty­ta pro­gra­mo­je.

Kal­bant apie jū­sų du kon­kre­tes­nius klau­si­mus, tai bū­tent apie var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mą, ži­nant tą pro­ble­mą, aiš­ku, rei­kės ją vie­naip ar ki­taip spręs­ti. Ži­nant Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­ną ir jau bu­vu­sio, nu­ė­ju­sio Sei­mo spren­di­mus, kad iš tik­rų­jų tuos klau­si­mus spręs­ti yra vil­ki­na­ma… Kad tai yra ypa­tin­gai svar­bu, ro­do ir tai, kad pas­ta­ruo­ju me­tu šis klau­si­mas jau per­si­kė­lė į teis­mus. Tai yra tik­rai di­de­lė ak­tu­a­li­ja ir, be abe­jo­nės, tai tu­rė­si­me spręs­ti. Aiš­ku, čia rei­kia po­li­ti­nio su­ta­ri­mo, rei­kės po­li­ti­nės va­lios. Ma­nau, kad Sei­mo na­rių bus ir pri­ima­mas.

Dėl ant­ro­jo klau­si­mo, dėl part­ne­rys­tės. Iš es­mės pa­gal pro­gra­mos nuo­sta­tas kal­ba­ma apie šio prin­ci­po įgy­ven­di­ni­mą ta pras­me, kad pro­gra­mo­je tai pa­si­reiš­kia tuo, kad to­kią tei­sę gy­ven­ti… Part­ne­rys­tės įtvir­ti­ni­mas – tai tu­ri­ma min­ty ne vie­nos ly­ties, bet nu­ma­to­ma miš­ri part­ne­rys­tė. Tai la­bai ap­ta­kiai gal tiek at­sa­ky­čiau. Be abe­jo­nės, tie klau­si­mai svar­būs, ką jūs ir pa­brė­žė­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Klau­sia Sei­mo na­rys T. Lan­gai­tis. Ruo­šia­si A. Ar­mo­nai­tė.

T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi bū­si­mie­ji mi­nist­rai, no­riu at­kreip­ti vi­sų dė­me­sį į Vals­ty­bės pa­žan­gos stra­te­gi­jos „Lie­tu­va 2030“ jau nu­sta­ty­tus, ge­rai ap­tar­tus pa­žan­gos ro­dik­lius, ir iš­ties nau­do­ti tai kaip pa­žan­gos švies­len­tę sa­vo dar­be. Tai yra am­bi­cin­gi, bet re­a­lis­tiš­ki ro­dik­liai, ku­riuos kvies­čiau nau­do­ti nu­si­sta­tant sa­vo ro­dik­lius kiek­vie­no­je sri­ty­je.

Čia tu­ri­me ke­lias de­šim­tis ro­dik­lių, tarp jų tik­rai tu­rė­tų bū­ti ar­ti­mas kiek­vie­no šir­džiai šiuo me­tu Vy­riau­sy­bė­je dar­nios vi­suo­me­nės in­dek­sas, kur mes už­si­brė­žė­me kon­kre­čiai 2020 me­tais bū­ti de­šim­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je; taip pat ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas, kur esa­me už­si­brė­žę tap­ti pen­kio­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je; bei Eu­ro­pos Są­jun­gos ino­va­ty­vu­mo in­dek­sas, kur taip pat nu­ma­tė­me bū­ti pen­kio­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ta­čiau šian­dien te­sa­me dvi­de­šimt šeš­ti.

PIRMININKAS. Lai­kas!

T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ir, jei ga­li­ma, vie­nas trum­pas klau­si­mas ūkio mi­nist­rui. Ka­da?

PIRMININKAS. Ačiū.

M. SINKEVIČIUS. Ačiū už klau­si­mą ir dė­me­sio į pa­žan­gos stra­te­gi­ją at­krei­pi­mą. Taip, jūs tei­sus, yra tik­rai daug siek­ti­nų da­ly­kų, ku­rie įvar­dy­ti ir ši­to­je stra­te­gi­jo­je. Ma­nau, kad jie ne­blo­gai ko­re­liuo­ja su pa­reng­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma. Taip, jūs vi­siš­kai tei­sus, de­ja, ne­ga­li­me nie­kuo pa­si­džiaug­ti kal­bė­da­mi apie ino­va­ci­jų sri­tį tiek vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, tiek ir ver­slui die­giant ino­va­ci­jas ga­my­bos sri­ty­je.

Iš tik­rų­jų ma­nau, kad ne­ma­žai lai­ko man teks skir­ti gi­li­nan­tis į ino­va­ci­jų te­ma­ti­ką. Čia, kaip sa­kiau ir frak­ci­jo­se, ir ko­mi­te­te, mes ža­da­me su­vie­ny­ti jė­gas kar­tu su švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­re, ma­no ko­le­ge, nes ku­rį lai­ką ino­va­ci­jos, tech­no­lo­gi­nė plėt­ra ir ben­drai su­ma­ni spe­cia­li­za­ci­ja lyg ir bu­vo pa­da­lin­ta dviem ma­moms ar dviem tė­vams tarp dvie­jų mi­nis­te­ri­jų. Mes ši­tas jė­gas su­jung­si­me, ne kon­ku­ruo­si­me, o veik­si­me iš­vien. Ir no­riu ti­kė­ti, kad ben­drų pa­stan­gų dė­ka mes tik­rai pa­ju­dė­si­me iš apa­ti­nių ei­lu­čių švies­len­tė­je ir pa­kil­si­me, ir jei­gu to­li gra­žu ne­pa­siek­si­me tų no­ri­mų tiks­lų la­bai grei­tai, tai tik­rai ju­dė­si­me į prie­kį, nes be tech­no­lo­gi­nio to­bu­lė­ji­mo, be ino­va­ci­jų, aš ma­nau, kad vals­ty­bė, to­kia kaip Lie­tu­va, to­kia ma­ža vals­ty­bė, ne­tu­rin­ti ža­lia­vi­nių iš­tek­lių, tik­rai pa­smerk­ta ne­la­bai po­zi­ty­viai ir švie­siai at­ei­čiai. Ino­va­ci­jos tik­rai bus ta te­ma, ku­rią mes kar­tu su švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­re ban­dy­si­me ku­ruo­ti tin­ka­mai, kad ga­lė­tu­me pa­ju­dė­ti iš tos apa­čios ir kil­ti švies­len­tė­je į vir­šų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nį klau­si­mą už­duo­da Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju už ga­li­my­bę už­duo­ti pas­ku­ti­nį klau­si­mą. No­rė­čiau, kad į jį at­sa­ky­tų mū­sų pa­skir­ta­sis fi­nan­sų mi­nist­ras. Šio­je pro­gra­mo­je yra nu­ma­ty­tos mo­kes­ti­nės leng­va­tos as­me­nims, dir­ban­tiems pe­ri­fe­ri­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se, taip pat yra nu­ma­ty­tos prie­mo­nės, jos ne­de­ta­li­zuo­tos, jau­noms šei­moms, įsi­gy­jan­čioms būs­tą ne did­mies­čiuo­se. Ar jums ne­at­ro­do, kad to­kios nuo­sta­tos iš es­mės dis­kri­mi­nuo­ja žmo­nes, ku­rie gy­ve­na mies­tuo­se ir sa­vo gy­ve­ni­mus ku­ria mies­tuo­se? Taip pat ar ne­rei­kė­tų ma­žin­ti mo­kes­čių vi­siems dir­ban­tie­siems, ne tik tiems, ku­rie dir­ba pe­ri­fe­ri­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se? Dė­ko­ju.

V. ŠAPOKA. Ačiū už klau­si­mą. Mū­sų mo­kes­ti­nė­je sis­te­mo­je šiuo me­tu yra daug dis­kri­mi­na­ci­nio ele­men­to, jei­gu pa­žiū­rė­tu­me į leng­va­tų ap­im­tis ir jų skai­čių.

Dėl to, ar re­gio­nai ga­li tu­rė­ti tei­sę tam tik­rais at­ve­jais tu­rė­ti lanks­tes­nį re­ži­mą, tai vie­na iš min­čių, ku­rią rei­kės gi­liau pa­ana­li­zuo­ti, bet to­kios leng­va­tos ga­na įpras­tos kai ku­rio­se ša­ly­se. Ne­ma­nau, kad čia tu­rė­tų bū­ti koks nors la­bai stip­rus dis­kri­mi­na­ci­nis ele­men­tas šiuo po­žiū­riu.

PIRMININKAS. Dar yra pus­an­tros mi­nu­tės. I. De­gu­tie­nė. Pra­šom klaus­ti.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. No­riu pa­klaus­ti ger­bia­mą­jį prem­je­rą S. Skver­ne­lį. Jūs šian­dien iš ry­to mū­sų frak­ci­jos po­sė­dy­je pa­sa­kė­te to­kį sa­ki­nį (ci­tuo­ju): „Nu­ei­nan­ti Vy­riau­sy­bė pa­li­ko ne­ma­žai bom­bų“. O šian­die­ni­nė jū­sų ko­a­li­ci­jos part­ne­rė So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­nė sa­ko (ci­tuo­ju), kad „pa­li­ko pa­kan­ka­mai tvar­kin­gą Lie­tu­vos bū­se­ną“. Gal ga­lė­tu­mė­te įvar­din­ti, ko­kias tas bom­bas pa­li­ko nu­ei­nan­ti Vy­riau­sy­bė? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). No­riu pa­mi­nė­ti, kad part­ne­rių ir jų at­sa­ko­my­bės sri­tys so­cial­de­mok­ra­tų mi­nis­te­ri­jo­se ne­pa­li­ko jo­kių bom­bų. Bet ko­a­li­ci­ją su­da­rė ne vie­na da­bar ko­a­li­ci­jo­je esan­ti par­ti­ja, to­dėl aš ga­liu var­din­ti tam tik­rus švie­ti­mo įsi­pa­rei­go­ji­mus, kai bu­vo duo­ti nie­kuo ne­pa­grįs­ti pa­ža­dai, ne­pa­ma­tuo­ti pa­ža­dai, bet tai nė­ra mū­sų part­ne­rių pa­lik­tos bom­bos. (Bal­sai sa­lė­je, plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Da­bar mo­ty­vai už ir mo­ty­vai prieš.

V. Juo­za­pai­tis dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik no­rė­jau re­a­guo­ti į ger­bia­mo­jo prem­je­ro re­pli­ką. Jis ga­na di­plo­ma­tiš­kai iš­si­su­ko, bet aš no­riu pri­min­ti, kad tie ko­a­li­ci­jos part­ne­riai, ku­rie šian­dien sa­vo gre­to­se tu­ri bu­vu­sios Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos (…) at­sto­vus, tur­būt pri­si­i­ma vi­siš­ką at­sa­ko­my­bę. Ir aš dar sy­kį no­riu pri­min­ti, kad tos pa­čios par­ti­jos, ku­ri… ku­rios dis­po­zi­ci­jos bu­vo švie­ti­mas ir kul­tū­ra, šian­dien de­le­ga­vo Sei­mo Pir­mi­nin­kui at­sto­vę spau­dai. Tai­gi at­sa­ko­my­bė yra ben­dra ir jūs nuo jos nie­kur ne­pa­bėg­si­te. Kaip ir mes taip pat ak­ty­viai ste­bė­si­me, ką gi tie ko­a­li­ci­jos part­ne­riai jums pa­li­ko. Jei­gu rei­kės iš­mi­nuo­ti, kvies­ki­te mus, mes tu­ri­me pa­tir­ties ir esa­me taip pat drą­sūs. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Jūs pa­si­sa­kė­te dėl ve­di­mo tvar­kos.

Už mo­ty­vai. Kal­bės Sei­mo na­rys J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos. Čia iš­mi­nuo­to­jai ar mi­nuo­to­jai, ma­nau, kad su­si­tvar­kys Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė ir spe­cia­lis­tai, su­si­tvar­kys ir nau­ja pa­skir­ta Vy­riau­sy­bė. O iš tik­rų­jų aš no­riu pa­kvies­ti, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, po vy­ku­sių dis­ku­si­jų pri­tar­ti Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai. Taip, kiek­vie­nas mes ga­lė­tu­me ras­ti ką nors dar pa­pil­do­mai pa­siū­ly­ti, bet bus lai­ko. Ket­ve­ri me­tai. Ma­nau, par­la­men­tas ir Vy­riau­sy­bė dirb­si­me kar­tu ir ga­lė­si­me tuos sa­vo pa­siū­ly­mus teik­ti.

O šian­dien, kaip prem­je­ras sa­kė, šio­je pro­gra­mo­je mes ga­li­me su­ras­ti vis­ko – ir la­bai pla­čių, at­vi­rų pa­siū­ly­mų, am­bi­cin­gų tiks­lų ir la­bai kon­kre­čių žings­nių. Ir tik­rai ne­pra­lei­siu pro­gos dar kar­tą pa­kar­to­ti, kas, man at­ro­do, yra la­bai svar­bu vi­siems, kar­tu ir man as­me­niš­kai, tai yra vals­ty­bės sau­gu­mas, Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­ga ir bū­tent šio­je sri­ty­je yra pa­tys kon­kre­čiau­si įsi­pa­rei­go­ji­mai. Tai, ko dau­ge­lį me­tų sie­kė­me.

Gal­būt at­sa­ky­da­mas ko­le­gai S. Gent­vi­lui ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia tik­rai ma­žiau­siai per­mai­nų rei­kia. Mes tas per­mai­nas, ka­da ma­žė­jo fi­nan­sa­vi­mas ir ma­žė­jo mū­sų pa­jė­gu­mai, jau iš­gy­ve­no­me. Duok Die­ve, mums vi­siems, kar­tu ir Vy­riau­sy­bei, kad tęs­tų­si tie pra­dė­ti dar­bai. Tai yra la­bai kon­kre­tūs da­ly­kai, fi­nan­sa­vi­mas, kai įsi­pa­rei­go­jo­me dar 2004 me­tais pa­siek­ti 2 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Ka­rių tar­ny­bos są­ly­gų su­da­ry­mas, nes jie pa­si­ren­ka šią tar­nys­tę Lie­tu­vai, ka­riuo­me­nės mo­der­ni­za­vi­mas, mū­sų są­jun­gi­nin­kų bu­vi­mas Lie­tu­vo­je ir tų ga­li­my­bių jiems bū­ti čia su­da­ry­mas. To­dėl kvie­čiu pri­tar­ti pa­teik­tai pro­gra­mai.

PIRMININKAS. Ačiū. Mo­ty­vai prieš. Pa­si­sa­ko Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų bū­tų sun­ku gin­čy­tis, jog ši nau­ja Vy­riau­sy­bė yra tik­ra pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bė. Ma­to­me la­bai aiš­kią ta­ko­skyrą su tuo, kas bu­vo iki šiol. Pro­fe­sio­na­las api­bū­di­na­mas kuo? Kad jis ga­li iš­gy­ven­ti iš sa­vo pro­fe­si­jos. Ir tik­rai ne­abe­jo­ju, jog ab­so­liu­ti dau­gu­ma šių pa­skir­tų­jų mi­nist­rų, iš­ėję į gat­vę, la­bai ne­sun­kiai su­si­ras­tų dar­bą tiek vie­ša­ja­me, tiek pri­va­čia­me sek­to­riu­je.

Ta­čiau šian­dien, tvir­tin­da­mi šią pro­gra­mą ir šiuos mi­nist­rus, mes nu­lei­džia­me jiems kar­te­lę. Mes da­ro­me jiems sa­vo­tiš­ką meš­kos pa­slau­gą. Nors jie ga­lė­tų daug ge­riau, mes sa­ko­me – ne­bū­ti­nai. Ne­bū­ti­na jums steng­tis. Aš la­bai nuo­šir­džiai ne­ri­mau­ju, kad po ket­ve­rių dar­bo me­tų pa­gal šią pro­gra­mą, ku­ri yra pri­sta­ty­ta, mes var­giai juos ga­lė­si­me va­din­ti tik­rais pro­fe­sio­na­lais.

To­dėl kvie­čiu pa­si­gai­lė­ti šių tik­rų pro­fe­sio­na­lų ir mi­nist­rų, bū­si­mų mi­nist­rų, pa­pra­šy­ti pa­to­bu­lin­ti pro­gra­mą pa­gal tai, kaip jie iš tik­rų­jų ir ga­lė­tų pa­da­ry­ti. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš ra­gi­nu bal­suo­ti už Dar­nios Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Pir­miau­sia to­dėl, kad ši Vy­riau­sy­bė ski­ria­si nuo ki­tų gal­būt tuo pa­ža­du, kad dirb­si­me kar­tu, kad taip pat mes, čia sė­din­tys, esa­me at­sa­kin­gi už šios Vy­riau­sy­bės sėk­mę, taip pat pi­lie­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos, pro­fe­si­nės są­jun­gos ir vi­sas vy­riau­sy­bi­nis sek­to­rius yra at­sa­kin­gas už mū­sų vi­sų sėk­mę. Tai yra tas įga­li­ni­mas, apie ku­rį šne­ka­ma pro­gra­mo­je, gal­būt pa­ga­liau pra­dės veik­ti.

Aš la­bai džiau­giuo­si, kad Vy­riau­sy­bė tei­gia­mai at­si­lie­pė į so­cia­li­nių part­ne­rių ini­ci­juo­tą na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl at­ly­gi­ni­mų, ir mes pa­ga­liau gal­būt tu­rė­si­me tą pa­sau­lė­žiū­ri­nį po­ky­tį, kai ne­klau­si­me, ką vals­ty­bė ga­li pa­da­ry­ti dėl mū­sų, o vis dėl­to ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti dėl vals­ty­bės, kaip sa­kė D. Ke­ne­dis. Aš la­bai džiau­giuo­si, kad ver­slas no­ri ta­me da­ly­vau­ti. Ver­slas, ku­ris ku­ria pri­dė­ti­nę ver­tę, no­ri pa­dė­ti šiai Vy­riau­sy­bei iš­bris­ti iš skur­do ir pa­ga­liau su­stab­dy­ti emig­ra­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš, aiš­ku, siū­ly­čiau su­si­lai­ky­ti dėl pro­gra­mos, nes, kaip sa­kiau, la­bai daug „siek­si­me“, „ti­kė­ti­na“ ir pa­na­šiai.

Bū­si­mam prem­je­rui aš no­riu pa­sa­ky­ti. Ne­bū­čiau sa­kęs, bet iš­gir­dau jo fra­zę apie Dar­bo par­ti­jos de­le­guo­tą mi­nist­rą. Anuo­met, kai N. Chruš­čio­vas ta­po vie­nas iš va­do­vų, jis pa­si­kvie­tė sa­vo pa­grin­di­nį pa­ta­rė­ją ir pa­klau­sė: ką da­ry­ti, nes by­ra So­vie­tų Są­jun­ga, ga­li (…), ką da­ry­ti? Pa­ta­rė­jas jam aiš­ki­na: ra­šyk, sa­ko, tris laiš­kus. Klau­sia, ko­kius. Pir­mas laiš­kas – kal­tink, kad prieš tai bu­vę vi­si blo­gi, nie­kam ti­kę. Klau­sia, koks ant­ras. Sa­kyk, kad dar ne­pa­sky­rė, dar nie­ko nesu­si­tvar­kiau. O koks tre­čias? Pats ži­nai koks. Tai no­rė­čiau pa­lin­kė­ti, kad to tre­čio jū­sų ne­bū­tų ir dirb­ki­te dar­niai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys V. Ba­kas.

V. BAKAS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­rė­čiau pa­kvies­ti bal­suo­ti už šią Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą jau vien to­dėl, kad ypač de­ši­nė­je pu­sė­je esan­tys po­li­ti­kai ne­iš­duo­tų sa­vo rin­kė­jų, nes mes dėl vis­ko per rin­ki­mus su­ta­rė­me. Taip pat kvie­čiu da­ly­vau­ti tuo­se po­ky­čiuo­se, o ne tap­ti, ne lik­ti po­ky­čių už­ri­by­je. Iš tie­sų Sei­mas tu­ri la­bai daug dar­bo, jis tu­ri bū­ti tų po­ky­čių smai­ga­liu ir šian­dien tu­ri su­teik­ti man­da­tą šiai Vy­riau­sy­bei dirb­ti. Mes tu­ri­me pui­kų ben­dra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dį, pla­taus ben­dra­dar­bia­vi­mo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sri­ty­je, kur yra na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas, kur nė­ra abe­jo­nių dėl il­ga­lai­kių mū­sų vals­ty­bės, mū­sų žmo­nių sau­gu­mo tiks­lų. Tai­gi pri­tar­ki­me šiai Vy­riau­sy­bei ir to­liau kur­ki­me na­cio­na­li­nius su­si­ta­ri­mus, ku­rie pa­dė­tų mums įveik­ti skur­dą, so­cia­li­nę at­skir­tį, ku­rie pa­dė­tų mums re­for­muo­ti vie­šą­jį sek­to­rių.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rys M. Ado­mė­nas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, prieš šim­tą me­tų gar­sus aust­rų žur­na­lis­tas K. Krau­sas yra pa­sa­kęs, kaip ky­la ka­rai: po­li­ti­kai pri­me­luo­ja žur­na­lis­tams ir pa­ti­ki tuo, ką per­skai­to laik­raš­čiuo­se. Kad pa­na­šiai ne­nu­tik­tų šiai Vy­riau­sy­bei su šia pro­gra­ma. Mes da­bar tvir­ti­na­me pro­gra­mą, ne Vy­riau­sy­bę. Kai pa­žiū­ri į Vy­riau­sy­bę, ma­tai žmo­nes, pa­si­ry­žu­sius dirb­ti, aiš­kiai ma­tan­čius, kur jie tu­ri ei­ti, ko siek­ti. Pa­skai­tai pro­gra­mą – ir nie­kas ne­aiš­ku.

Aš ne­ga­liu ne­kal­bė­ti iš sa­vo var­pi­nės, žvelg­da­mas į švie­ti­mo sri­tį. Nė­ra vi­sos švie­ti­mo sis­te­mos kri­zės ašt­ru­mo su­vo­ki­mo, nė­ra ir aiš­kių žings­nių, kaip iš ten bus iš­ei­ta. Yra de­kla­ra­ci­jos, yra ge­rų no­rų de­kla­ra­ci­jos. Nė­ra pri­ori­te­tų. Tas jau bu­vo ne sy­kį pa­sa­ky­ta. Ne­ga­li­ma vi­sur vis­ko at­lik­ti, kaip sa­ky­ti, vie­nu me­tu, nė­ra iš­dės­ty­mo lai­ke ir, blo­giau­sia, nė­ra kon­kre­čių ro­dik­lių, ko­kios būk­lės mes sie­kia­me. Aš ne­no­riu, kad nu­tik­tų taip, kad šiai Vy­riau­sy­bei pro­gra­ma pra­dės truk­dy­ti, pra­dės truk­dy­ti įgy­ven­din­ti tai, ką jie no­ri įgy­ven­din­ti, to­dėl ne­ga­liu pa­lai­ky­ti pro­gra­mos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš kvie­čiu ko­le­gas pa­lai­ky­ti šią jau­ną, am­bi­cin­gą pro­gra­mą. Ti­kiuo­si, kad ko nė­ra pro­gra­mo­je, at­si­guls į Vy­riau­sy­bės veiks­mų pla­ną. Ti­kiuo­si, kad ši Vy­riau­sy­bė at­sto­vaus na­cio­na­li­niam Lie­tu­vos in­te­re­sui, nes mes esa­me kon­ku­ren­tai ir trans­at­lan­ti­niu as­pek­tu, esa­me kon­ku­ren­tai ir Eu­ro­pos rin­ko­se, mes tu­ri­me žvelg­ti į tai, kad esa­me kon­ku­ren­tai ir su kai­my­nė­mis Bal­ti­jos ša­li­mis se­sė­mis. Aš ti­kiuo­si, kad ypač trans­por­to, su­si­sie­ki­mo sri­ty­je mes ap­gin­si­me Lie­tu­vos na­cio­na­li­nį in­te­re­są, nes tai yra Lie­tu­vos žmo­nių in­te­re­sas. Tik­rai pa­lai­kau pro­gra­mą ir lin­kiu ben­dra­dar­bia­vi­mo su Sei­mu, su val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma. Na, o opo­zi­ci­ja, aš ma­nau, elg­sis tik­rai kon­struk­ty­viai, ne­bus tik opo­zi­ci­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Mo­ty­vai prieš – Sei­mo na­rė A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Dė­ko­ju. Vi­sų pir­ma aš už šią pro­gra­mą ne­ga­liu bal­suo­ti dėl dis­k­ri­mi­na­ci­nių mo­kes­ti­nių nuo­sta­tų, ku­rias įtvir­ti­na ši pro­gra­ma, ir aš už­da­viau klau­si­mą fi­nan­sų mi­nist­rui. Jis ne­ma­to pro­ble­mos, kad mo­kes­ti­nė­mis leng­va­to­mis bus dis­kri­mi­nuo­ja­mi di­džių­jų mies­tų gy­ven­to­jai, ir tai, ma­no nuo­mo­ne, yra ne­tei­sin­ga. Ta­čiau taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti vi­sų ko­le­gų dė­me­sį į tai, kas nu­ma­ty­ta, o, tiks­liau, ne­nu­ma­ty­ta Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je, kal­bant apie Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Eu­ro­pos Są­jun­gos lai­vas siū­buo­ja, yra di­de­lė kri­zė. Jūs sa­vo pro­gra­mo­je su­ge­ba­te pa­sa­ky­ti tik tiek, jog lik­si­me Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riai. Nė­ra jo­kios vi­zi­jos, nė­ra iš­dės­ty­ta, ar pa­si­sa­ko­te už fe­de­ra­ci­nę Eu­ro­pą, ar Eu­ro­pą su ma­žiau ins­ti­tu­ci­jų ir ma­žiau biu­ro­kratijos, ką ma­no­te apie ben­dros rin­kos re­a­li­za­vi­mą, šiuo me­tu ji ne­vei­kia pa­slau­gų sek­to­riu­je, na, vei­kia la­bai pras­tai, ne­vei­kia duo­me­nų sek­to­riu­je. Nie­ko nė­ra apie tai, jog XXI am­žiu­je pa­grin­di­nis Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to pri­ori­te­tas yra že­mės ūkis.

Man tik­rai la­bai trūks­ta šių nuo­sta­tų, ko­kią Lie­tu­va at­sa­ko­my­bę ir ko­kią Lie­tu­va ly­de­rys­tę pri­si­ims Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Mi­nist­rai L. Lin­ke­vi­čius ir R. Ka­rob­lis iš tik­rų­jų at­sa­kė la­bai de­ta­liai, kai kal­bė­jo­me ko­mi­te­te, ta­čiau šia­me do­ku­men­te, pa­grin­di­nia­me jū­sų dar­bo do­ku­men­te, ne­įra­šy­ti to­kio da­ly­ko, ma­nau, yra ma­žų ma­žiau­siai ne­at­sa­kin­ga, to­dėl aš ne­ga­liu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Per­ei­na­me prie bal­sa­vi­mo dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos“. Kas už šią pro­gra­mą, bal­suo­ja už, kas prieš, bal­suo­ja prieš, kas su­si­lai­ko, su­si­lai­ko.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 86, prieš – 3, su­si­lai­kė 40. Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos“ pri­im­tas. (Gon­gas)

Dėl bal­sa­vi­mo. Pra­šau.

D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Dėl bal­sa­vi­mo už. Ar ga­li­ma D. Ša­ka­lie­nę įskai­ty­ti už? Ne­spė­jau pa­spaus­ti.

PIRMININKAS. Dėl pro­to­ko­lo. Įskai­ty­ti. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) R. Juk­ne­vi­čie­nė. Pra­šom.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš la­bai pri­ta­riu tiems, ku­rie kvie­čia ben­drai dirb­ti dėl kraš­to sau­gu­mo rei­ka­lų. Iš tik­rų­jų čia vie­nas svar­biau­sių da­ly­kų. Tik no­riu pa­tiks­lin­ti Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­si­sa­ky­mą dėl su­si­ta­ri­mo dėl kraš­to sau­gu­mo. Kaip su­pran­tu, tu­ri­mas ome­ny 2014 me­tų par­ti­jų su­si­ta­ri­mas dėl kraš­to sau­gu­mo. Aš no­riu pri­min­ti, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų par­ti­ja kaip tik ir ne­pa­si­ra­šė ši­to su­si­ta­ri­mo. Ka­dan­gi jis ga­lio­ja iki 2020 me­tų, gal­būt jau pra­ėjus tam tik­ram lai­kui, ap­svars­čius, ap­mąs­čius ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją, su­pra­tus, jū­sų pir­mi­nin­kas po­nas R. Kar­baus­kis leis pa­si­ra­šy­ti ši­tą su­si­ta­ri­mą par­ti­jos at­sto­vams. Ačiū.

PIRMININKAS. Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas. Pra­šau.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Svei­ki­nu nau­jai pa­skir­tą Vy­riau­sy­bę. Ži­nau, kad mes da­bar kaip opo­zi­ci­ja daž­nai esa­me kal­ti­na­mi, kad esa­me ne­konst­ruk­ty­vūs, kad gal­būt truk­do­me dirb­ti. Iš tik­rų­jų aš at­krei­piu dė­me­sį į tai, jog mes šian­dien frak­ci­jo­je su Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku kal­bė­jo­me apie vai­kų pro­ble­mą vai­kų glo­bos na­muo­se, kad įsi­ga­lio­jus Ci­vi­li­nio ko­dek­so straips­niui nuo Nau­jų­jų me­tų vai­kai ne­tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mi glo­bos na­muo­se, o tu­rė­tų gy­ven­ti šei­mo­se. Taip pat at­si­žvelg­da­mas į tai, jog so­cia­li­nių rei­ka­lų mi­nist­ras taip pat pri­ta­rė, kad ši per­tvar­ka tu­rė­tų vyk­ti, aš iš kar­to siū­lau jums ir pri­im­ti spren­di­mą, esu pa­ren­gęs ir įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­rį jums ir no­riu įteik­ti kaip kon­struk­ty­vu­mo žen­klą, kad gal­būt jūs jį ga­lė­tu­mė­te ir pri­im­ti, kaip bu­vo siū­ly­ta, dar šio­je dar­bų se­si­jo­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Sei­mo na­rys E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ma­tau, kad ger­bia­mas M. Ma­jaus­kas jau be­veik at­si­pra­ši­nė­ja už sa­vo opo­na­vi­mą, tai aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš neat­si­pra­ši­nė­siu. Iš tik­rų­jų no­riu ir Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du, ir Li­be­ra­lų są­jū­džio var­du pa­svei­kin­ti nau­jai gi­mu­sią Vy­riau­sy­bę. Tik­rai no­riu pa­si­džiaug­ti, kad tai Vy­riau­sy­bė, ku­rio­je vy­rau­ja aš­tun­tą, de­vin­tą de­šimt­me­čiais gi­mę Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ku­rie yra ta Vy­riau­sy­bė, ku­ri ga­li, tu­ri ga­li­my­bę ir, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, prie­vo­lę ves­ti Lie­tu­vą mo­der­ni­za­vi­mo, ino­va­ci­jų di­di­ni­mo ir stip­ri­ni­mo ke­liu. Ei­ki­te, dirb­ki­te, ruoš­ki­te prie­mo­nių pla­ną ir jį įgy­ven­din­ki­te, nuo to bus vi­siems ge­riau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, at­ro­do, kad dar sy­kį rin­kė­jai ban­do­mi klai­din­ti. Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pro­gra­mo­je yra aiš­kiai pa­ra­šy­ta – 2 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to tu­ri bū­ti pa­siek­ti kraš­to ap­sau­gai fi­nan­suo­ti iki 2018 me­tų. Tai yra, kiek aš at­si­me­nu, net­gi grei­čiau, ne­gu bu­vo nu­ma­ty­ta ta­me su­si­ta­ri­me, ku­ris bu­vo pa­si­ra­šy­tas. La­bai ačiū. Ne­klai­din­ki­me žmo­nių!

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Sei­mo na­rys A. Vin­kus.

A. VINKUS (LSDPF). Nuo­šir­džiai svei­kin­da­mas Vy­riau­sy­bę su pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mu ir su dar­bo pra­džia, aš no­riu kreip­tis į ger­bia­mą svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą. Lie­tu­vai ir me­di­kams įgri­so, kad per pra­ėju­sią ka­den­ci­ją taip daž­nai kei­tė­si svei­ka­tos mi­nist­rai. Bū­ki­te tas eta­lo­nas ir pa­ro­dy­ki­te Lie­tu­vai, kad jūs iš­bū­si­te vi­są ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­ją. Bet tam, kad iš­bū­tu­mė­te, no­riu pa­sa­ky­ti N. Makia­ve­lio žo­džius. Jis sa­kė: „Kad va­do­vui sek­tų­si, jis tu­ri bū­ti la­pe, kad ne­pa­kliū­tų į spąs­tus, tu­ri bū­ti liū­tu, kad at­bai­dy­tų vil­kus. Bet jei­gu pa­sto­viai bus kaip vil­kas, jis ne­įta­ria ir ne­ži­no gy­ve­ni­mo ža­ban­gų.“ Ne­bū­ki­te nei la­pe, nei vil­ku, bū­ki­te žmo­gu­mi, drau­gu, my­li­mu, ar­ti­mu li­go­niams ir me­di­kams! Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me už emo­cin­gą kal­bą.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

 

13.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Min­dau­go Bas­čio iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pirmi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“ projektas Nr. XIIIP-207 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, mū­sų dar­bo­tvar­kėje Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mindaugo Basčio iš­rin­ki­mo Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“ pro­jek­tas.

Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį. Ger­bia­mie­ji pa­skir­to­sios Vy­riau­sy­bės na­riai, da­bar per­trau­ka jū­sų ati­tin­ka­mai pa­tei­ki­mo. Pra­šom, Pir­mi­nin­ke.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tei­kiu nu­ta­ri­mo „Dėl Min­dau­go Bas­čio iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“ pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Ar M. Bas­tys su­tin­ka ba­lo­ti­ruo­tis? Su­tin­ka. Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke.

Į tri­bū­ną kvie­čiu kan­di­da­tą į Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jus Sei­mo na­rį M. Bas­tį. Ski­ria­ma 15 mi­nu­čių jū­sų kal­bai, o po to at­sa­ky­mai į klau­si­mus.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pir­miau­sia no­riu taip pat pa­si­nau­do­ti pro­ga iš šios gar­bin­gos tri­bū­nos pa­svei­kin­ti Vy­riau­sy­bę. Ką tik bu­vo pri­im­tas nu­ta­ri­mas dėl XVII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos. Rei­kia tik pa­lin­kė­ti, kad ta pro­gra­ma bū­tų sėk­min­gai įgy­ven­din­ta ir po ket­ve­rių me­tų Lie­tu­vos žmo­nės iš tie­sų pa­jus­tų po­ky­čius tik tei­gia­ma lin­kme.

Man rei­kė­tų trum­pai pri­sis­ta­ty­ti gal nuo to lai­ko­tar­pio, kai bai­giau vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, įsto­jau į Ve­te­ri­na­ri­jos aka­de­mi­ją, bai­giau moks­lus. Tai da­bar­ti­nis Svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tas. Dir­bau įvai­riau­sius dar­bus. Taip pat te­ko ir va­do­vau­ti ga­my­bai, ir kur­ti ver­slą. Taip pat Že­mės ūkio uni­ver­si­te­te (da­bar­ti­nia­me Alek­san­dro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­te) te­ko da­ry­ti moks­li­nius dar­bus. Vė­liau dir­bau sa­vi­val­do­je, ėjau įvai­rias pa­rei­gas. 2000 me­tais bu­vau iš­rink­tas į Sei­mą. Tai jau ma­no ket­vir­to­ji ka­den­ci­ja.

Kuo aš va­do­vau­čiau­si, jei­gu bus jū­sų pri­ta­ri­mas ma­no kan­di­da­tū­rai? Pir­miau­sia, ži­no­ma, rei­kia va­do­vau­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja ir Sta­tu­tu, o Kon­sti­tu­ci­jo­je yra trys tur­būt pa­grin­di­niai da­ly­kai, ku­rių rei­kia mums vi­siems Sei­mo na­riams. Tai tin­ka­mas at­sto­va­vi­mas. Be abe­jo, su šio­mis pa­rei­go­mis šis at­sto­va­vi­mas dar dau­giau įpa­rei­go­ja. Įsta­ty­mų pri­ėmi­mo pa­rei­ga. Ma­nau, kad pri­im­da­mi įsta­ty­mus mes vi­si tu­ri­me va­do­vau­tis tuo, ko rei­kia Lie­tu­vai, vi­suo­me­nei, to, ko iš mū­sų rei­ka­lau­ja šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mas ir per­spek­ty­va, taip pat at­si­žvel­giant į eks­per­tus, aso­cia­ci­jas ir t. t. Be abe­jo, la­bai svar­bus da­ly­kas – tai Vy­riau­sy­bės dar­bo kon­tro­lė. Ma­nau, kad čia rei­kė­tų ke­le­tą as­pek­tų taip pat pa­sa­ky­ti, nes ką tik pa­tvir­ti­no­me pro­gra­mą. La­bai svar­bu, kad ji bū­tų tin­ka­mai įgy­ven­din­ta. Ji bus įgy­ven­din­ta per prie­mo­nių pla­ną. Be abe­jo, yra svar­bu sau už­duo­ti svar­biau­sius da­ly­kus.

Aš ma­nau, kad iš pro­gra­mos bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti ke­le­tą svar­biau­sių da­ly­kų. Be abe­jo, pir­miau­sia yra dar­ni, sau­gi šei­ma. Be abe­jo, yra la­bai svar­bu di­de­lė so­cia­li­nė at­skir­tis ir skur­das. Mes tu­ri­me ši­tam da­ly­kui vi­si skir­ti di­de­lį dė­me­sį. Taip pat la­bai svar­bu yra švie­ti­mas ir moks­las. Be abe­jo, čia rei­kia tam tik­rų po­ky­čių. Vi­sa tai su­jun­gia mū­sų ver­slas, eko­no­mi­ka. Tai­gi la­bai svar­bu, kad vi­si ši­tie svar­būs da­ly­kai bū­tų spren­džia­mi sis­te­miš­kai, su­jun­giant vi­sus į vie­ną ne­da­lo­mą vi­su­mą.

Ka­dan­gi Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, kaip kaž­ka­da yra pa­sa­kęs mū­sų ko­le­ga, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, bu­vęs Sei­mo na­rys ir Sei­mo Pir­mi­nin­kas Č. Jur­šė­nas, „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas yra Lie­tu­vos šir­dis“, aš ma­nau, kad mes tu­ri­me dirb­ti taip su­tar­ti­nai, kaip ta šir­dis pla­ka – 60 dū­žių per mi­nu­tę, taip ir vi­suo­me­nė taip pat tu­ri jaus­ti tą pla­ki­mą, jis tu­ri bū­ti dar­nus tiek čia pri­imant spren­di­mus ir tiek tai, ko lau­kia vi­suo­me­nė, tai, ko rei­kia vals­ty­bei, kad tai bū­tų da­ro­ma su­tar­ti­nai ir iš šir­dies. Dė­ko­ju vi­siems už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­ma­sis pre­ten­den­te. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti 10 Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas kan­di­da­te, jūs 2012 me­tų lie­pos mė­ne­sį Sei­mo ne­ei­li­nė­je se­si­jo­je bal­sa­vo­te už tai, kad bū­tų skel­bia­mas re­fe­ren­du­mas dėl nau­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos Lie­tu­vo­je. Po pu­sės me­tų jau sku­bė­jo­te or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mą Lie­tu­vos val­džios pa­rei­gū­nų, va­do­vų su „Ro­sa­tom“, ku­ris ke­ti­no sta­ty­ti Ka­ra­liau­čiu­je ato­mi­nę. Tai aš no­rė­čiau pa­klaus­ti. Pir­ma, tai ko­kie jū­sų san­ty­kiai da­bar yra su „Ro­sa­tom“? Ir ant­ras klau­si­mas. Ži­no­me, kad ener­ge­ti­kos mi­nist­ras la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, jog su „Nu­kem“ jiems yra ne ­pa­ke­liui, mū­sų Vy­riau­sy­bei, tai klau­si­mas, ar ži­nant, jog „Ro­sa­tom“ val­do „Nu­kem“ šim­tu pro­cen­tų, ne­ke­ti­na­te da­ry­ti įta­kos ener­ge­ti­kos mi­nist­rui dėl jo po­žiū­rio ir ben­dra­dar­bia­vi­mo su „Nu­kem“?

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Dėl re­fe­ren­du­mo aš ma­nau, kad Sei­me bu­vo pri­im­tas spren­di­mas vi­siš­kai lo­giš­kas, bu­vo at­si­klaus­ta vi­sos vi­suo­me­nės, Lie­tu­vos žmo­nių, ar jie pri­ta­ria bū­tent to­kiam pro­jek­tui, ku­ris bu­vo pa­reng­tas.

Dėl at­sto­vų. Aš su­pran­tu, kad jūs kal­ba­te apie A. Mer­te­ną, su ku­riuo man yra te­kę as­meniš­kai su­si­pa­žin­ti. Taip, jis iš­reiš­kė to­kį pa­gei­da­vi­mą, su­si­ti­ki­mą su tuo­me­ti­niu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ku, aš to­kį pa­gei­da­vi­mą iš­dės­čiau, bu­vo pa­si­rink­ta ne­for­ma­laus su­si­ti­ki­mo for­ma. Ten bu­vo pa­si­keis­ta nuo­mo­nė­mis ap­skri­tai dėl ato­mi­nės ener­ge­ti­kos per­spek­ty­vos ir, be abe­jo, bu­vo pa­lies­tas la­bai svar­bus klau­si­mas, tai bū­tent Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mas. Ten iš tie­sų bu­vo ne­ma­žai pro­ble­mų. Kiek man yra ži­no­ma, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­siųs­tas au­di­tas įver­ti­no, kaip yra už­da­ro­ma ato­mi­nė elek­tri­nė. Ma­nau, kad tas su­si­ti­ki­mas da­vė tam tik­rą im­pul­są, kad bū­tent ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mas bū­tų sklan­des­nis. Jei­gu jo ne­bū­tų bu­vę, Lie­tu­vai, jūs pui­kiai su­pran­ta­te, bū­tų kai­na­vę vi­siems mo­kes­čių mo­kė­to­jams ne vie­ną mi­li­jar­dą. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš kaip su­pran­tu, jūs ir da­bar po­zi­ty­viai ver­ti­na­te sa­vo tuo­me­ti­nį ko­le­gos pri­min­tą su­ma­ny­mą at­ves­ti ne­for­ma­liai va­ka­re pas tuo­me­ti­nį Sei­mo Pir­mi­nin­ką „Ro­sa­tom“ pa­da­li­nio vi­ce­pre­zi­den­tą. Ži­nodamas, kiek yra daug mū­sų stra­te­gi­nių san­kir­tų su Ru­si­jos ener­ge­ti­ka, ypač ato­mi­ne ener­ge­ti­ka, kai jie gre­ti­mo­se ša­ly­se tu­ri sta­ty­bas ir tuo­met tu­rė­jo pla­nų, jūs vis dėl­to tar­pi­nin­kau­ja­te to­kiam su­si­ti­ki­mui. Tai ko­kio jūs spren­di­mo ti­kė­jo­tės iš Sei­mo Pir­mi­nin­ko, ar jū­sų pro­te­guo­ja­mas as­muo ko ti­kė­jo­si? Ar, at­virkš­čiai, jūs kaž­ko ti­kė­jo­tės iš to sa­vo pa­žįs­ta­mo už tą pa­ma­lo­ni­ni­mą, kad jis pa­ten­ka pas Sei­mo Pir­mi­nin­ką po­kal­bio?

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų tai ne­bu­vo tar­pi­nin­ka­vi­mas, tai tie­siog bu­vo pa­siū­ly­ta su­si­tik­ti ir iš­girs­ti iš pir­mų lū­pų bū­tent apie tą pro­ble­ma­ti­ką, ku­rią aš įvar­di­nau prieš tai, į jū­sų ko­le­gos už­duo­tus klau­si­mus. Ten ne­bu­vo jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų, Lie­tu­vai ne­bu­vo pa­da­ry­ta jo­kios ža­los, net­gi, at­virkš­čiai, kaip aš jau ir mi­nė­jau, bū­tent įvar­di­nant dėl ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo pro­ble­ma­ti­kos iš­ki­li­mo, ma­nau, kad bu­vo duo­tas tei­gia­mas im­pul­sas. Vė­liau jau, Vy­riau­sy­bei su­si­tin­kant bū­tent Ig­na­li­no­je su šios kom­pa­ni­jos at­sto­vais, ten bu­vo ap­tar­ti klau­si­mai, ku­rie bu­vo ak­tu­a­lūs tuo me­tu.

Be abe­jo, Pir­mi­nin­kas pa­si­rin­ko to­kį for­ma­tą ir aš čia ne­ma­tau nie­ko to­kio, kas ga­lė­tų bū­ti ver­ti­na­ma nei­gia­mai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas Min­dau­gai, jūs vis dėl­to ne­at­sa­kė­te, ar tik­rai nu­si­ša­lin­si­te nuo „Ro­sa­tom“ ir ne­da­ry­si­te įta­kos Vy­riau­sy­bei? Ir dar no­rė­čiau pa­klaus­ti pa­pil­do­mo klau­si­mo. Ar ma­no­te, kad jū­sų taip at­sto­vau­ja­ma nuo­mo­nė dėl Ig­na­li­nos ato­mi­nės ne­sta­ty­bos pa­si­tei­si­no šiuo me­tu? Ar jūs ga­lė­tu­mė­te, jei­gu grįž­tų lai­kas, pa­keis­ti sa­vo nuo­mo­nę? Ačiū.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Na, iš tie­sų šiuo at­ve­ju aš nie­kam ne­at­sto­vau­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas pre­ten­den­te, sa­ky­ki­te, toks trum­pas klau­si­mas. Už ko­kią sri­tį jūs pla­nuo­ja­te bū­ti at­sa­kin­gas? Ir pa­sa­ky­ki­te tuos ke­tu­ris ar­ba tris dar­bus, ku­riuos jūs ža­da­te at­lik­ti ei­da­mas tas pa­rei­gas ir rem­da­ma­sis ypač Kon­sti­tu­ci­jos tri­mis da­ly­kais, ku­riuos jūs ak­cen­ta­vo­te. La­bai ačiū.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Be abe­jo, tai pri­klau­sys nuo Sei­mo Pir­mi­nin­ko ir nuo pa­si­skirs­ty­tų dar­bų, ku­rie jau yra pa­skirs­ty­ti bū­tent jau anks­čiau iš­rink­tiems Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jams. Aš pa­si­ren­gęs at­lik­ti tuos dar­bus, ku­rie bus tuo me­tu man pa­ti­kė­ti. Gal­būt kaip tik bus pa­ti­kė­ta par­la­men­ti­nės kon­tro­lės mi­si­ja. Ma­nau, kad ši sri­tis yra la­bai svar­bi, tai­gi gal­būt bū­tų da­bar man anks­to­ka įvar­din­ti, jei ši­ta sri­tis bū­tų pa­ti­kė­ta, tuos pa­grin­di­nius tris dar­bus. Pir­miau­sia, be abe­jo, rei­kė­tų su­lauk­ti prie­mo­nių pla­no, o po to žiū­rė­ti, kaip įgy­ven­di­na­mas tas prie­mo­nių pla­nas, ar ati­tin­ka nu­sta­ty­tą gra­fi­ką. Be abe­jo, yra ak­tu­a­lu ir Vy­riau­sy­bės at­sa­ky­mai į įvai­rius pa­klau­si­mus. Jei­gu tai bū­tų šiuo as­pek­tu pa­ti­kė­ta, jei bus ki­ti dar­bai, tai at­lik­si­me ir ki­tas pa­ves­tas pa­rei­gas. Dė­ko­ju už klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū. K. Ma­siu­lio sa­lė­je ne­ma­to­me. A. Skar­džiaus taip pat.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Kaip taip pat, pir­mi­nin­ke!

PIRMININKĖ. At­leis­ki­te, ger­bia­mas Ar­tū­rai Skar­džiau, žo­dis kaip tik jums su­tei­kia­mas.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip, kai tik pro­gra­mą pri­ėmė­me, tai jau ne­be­ma­to­te ko­a­li­ci­jos part­ne­rių.

PIRMININKĖ. Ma­to­me, ma­to­me.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Iš­ties, ger­bia­mas ko­le­ga, no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, ka­dan­gi sri­tis Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo par­la­men­ti­nei kon­tro­lei dar kaip ir lais­va, o bū­tent mū­sų val­dan­čio­ji dau­gu­ma kar­tu su Lie­tu­vos vals­tie­čiais ir ža­liai­siais pri­ori­te­tu vi­są lai­ką įvar­di­no ir tur­būt nuo to pri­ori­te­to ne­si­trauks, tai par­la­men­to funk­ci­jų stip­ri­ni­mą, par­la­men­ti­nės kon­tro­lės stip­ri­ni­mą, tai ko­kios tu­rė­tų bū­ti jū­sų pa­sta­bos, ko šian­die­ną trūks­ta, kad par­la­men­to par­la­men­ti­nė­je vals­ty­bė­je svar­ba ati­tik­tų sa­vo sta­tu­są. Be abe­jo, lin­kiu jums ge­ros klo­ties, ži­nau, kad jūs pa­jė­gus šias funk­ci­jas vyk­dy­ti, tu­ri­te pa­tir­ties, ir ma­nau, kad ko­le­gos bal­suos…

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų par­la­men­ti­nę kon­tro­lę tu­ri­me vyk­dy­ti vi­si, vie­ną mi­si­ją at­lie­ka opo­zi­ci­ja, ki­tą mi­si­ją at­lie­ka po­zi­ci­ja, ki­taip ta­riant, val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Aš ma­nau, kad pir­miau­sia par­la­men­ti­nė kon­tro­lė tu­ri bū­ti vyk­do­ma ko­mi­te­tuo­se, ko­mi­si­jo­se ir po to vie­šai pri­sta­tant tuos dar­bus, ku­rie yra pa­da­ry­ti ge­rai, ir, be abe­jo, tie dar­bai, ku­rie yra ne­pa­da­ry­ti, taip pat tu­ri bū­ti tin­ka­mai vi­suo­me­nei pri­sta­to­mi. Ta pras­me, kad Vy­riau­sy­bė, at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos jaus­tų nuo­la­ti­nį mū­sų, kaip Tau­tos at­sto­vų, dė­me­sį. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, jū­sų kom­pe­ten­ci­ja aš ne­abe­jo­ju, o kaip jums su an­glų kal­ba?

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, už klau­si­mą. Ma­no pir­mo­ji kal­ba, be abe­jo, yra lie­tu­vių. Vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je mo­kiau­si dar pa­pil­do­mai dvie­jų kal­bų: ru­sų kal­bos ir vo­kie­čių. Be abe­jo, su­si­kal­bė­ti man yra leng­viau­sia lie­tu­vių, po to ru­sų kal­ba, po to bū­tų len­kų kal­ba, po to, be abe­jo, bū­tų vo­kie­čių kal­ba. An­glų kal­ba, kaip jau mi­nė­jau, ka­da dir­bau ver­sle, aš ver­slo kal­ba su­si­kal­bė­da­vau. Šian­dien, be abe­jo, nė­ra to­kių įgū­džių, kad aš ga­lė­čiau tuo džiaug­tis. Dė­ko­ju už klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, aš iš tik­rų­jų bu­vau nuo­sek­lus dėl Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės. Skai­čiau, kad bu­vo pa­rink­tas tik­rai vy­kęs in­ves­ti­to­rius, bet tie vi­si mū­sų mai­šy­mai pa­da­rė taip, kad mes šian­dien tu­ri­me ir tu­rė­si­me griu­vė­sių krū­vą grei­čiau­siai, nes lai­kas bė­ga ir in­ves­ti­to­riai iš­eis. Bet ma­ne vis tiek, vie­nas iš tų, kad ir iš­ėjo, su­mai­šė­me, tie in­ves­ti­to­riai… tai bu­vo „Ro­sa­tom“ tie su­si­ti­ki­mai. Ma­to­si, kad vy­ko kaž­ko­kie po­van­de­ni­niai po­kal­biai. Ar jūs da­ugiau po to susi­ti­ki­mo, kai čia, Sei­me, bu­vo nak­ti­nis, dar esa­te ben­dra­vęs su „Ro­sa­tom“ va­do­vais ar­ba jų įga­lio­ti­niais Lie­tu­vo­je, nes jie tu­ri įga­lio­ti­nių per „Nu­kem“, ar te­kę, ar ne­te­kę?

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, už klau­si­mą. Dar kar­tą ga­liu pa­sa­ky­ti, kad „Ro­sa­tom“ at­sto­vai jo­kios įta­kos ne­ga­lė­jo da­ry­ti dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos. Įta­ką man ap­si­spren­džiant, ka­da mes bal­sa­vo­me dėl re­fe­ren­du­mo, di­džiau­sią įta­ką da­rė mū­sų moks­lo vi­suo­me­nė, eks­per­tai, ku­rie, įver­ti­nę to pro­jek­to mas­tą, įver­ti­nę to pro­jek­to kaš­tus, pa­sa­kė, kad tas pro­jek­tas Lie­tu­vai yra per bran­gus. Tai vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas. Jūs tur­būt pui­kiai pa­me­na­te, kaip mū­sų ki­tų vals­ty­bių part­ne­riai dėl šio pro­jek­to taip pat pra­dė­jo keis­ti sa­vo nuo­mo­nę. Šiuo at­ve­ju tik tai man tu­rė­jo įta­ką ap­si­spren­džiant dėl re­fe­ren­du­mo. Ki­ti da­ly­kai tik­rai, pa­ti­kė­ki­te, ne­tu­rė­jo jo­kios įta­kos. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia R. Sin­ke­vi­čius. Jau bai­gė­si mū­sų klau­si­nė­ji­mo lai­kas.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke.

Ger­bia­ma­sis pre­ten­den­te, ma­no klau­si­mas ne į pra­ei­tį, o dau­giau į at­ei­tį. Pra­ei­ty­je ra­žie­nos yra už­aria­mos, vi­si de­da vil­tis į žel­me­nis, tie­są sa­kant. Jūs, kaip bu­vęs In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, ir aš, kaip bu­vęs mi­nist­ras, grį­žau į Sei­mą dirb­ti ir žiū­riu, kad kom­piu­te­ri­nė tech­ni­ka, IT tech­no­lo­gi­jų prie­mo­nės be­vil­tiš­kai pa­se­nu­sios Sei­me. Jūs, kaip bū­si­mas pa­va­duo­to­jas, ar ini­ci­juo­si­te val­dy­bo­je klau­si­mą, kad ge­riau gal vie­nos de­le­ga­ci­jos ne­iš­leis­tų į už­sie­nį ke­lio­nei, bet im­tų ir nu­pirk­tų, at­nau­jin­tų kom­piu­te­ri­nę tech­ni­ką, nes su to­kia tech­ni­ka, na, ne­ži­nau, ko­kio­je įstai­go­je be­dir­ba­ma?

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų ta­me ko­mi­te­te ne kar­tą mums te­ko dis­ku­tuo­ti su Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos at­sto­vais ir ne kar­tą tai bu­vo įvar­dy­ta kaip rim­ta pro­ble­ma. Iš tie­sų įran­ga yra pa­se­nu­si, pro­gra­ma taip pat dir­ba, ypač čia tur­būt, ko­le­gos, pa­ste­bi­te, na, ne taip sklan­džiai, kaip no­rė­tų­si. Be abe­jo, kad rei­kia keis­ti ir įran­gą, ir at­nau­jin­ti pro­gra­mą, ku­ri iš tie­sų mū­sų dar­bui ne truk­dy­tų, o dau­giau sklan­džiai pa­dė­tų. Dė­ko­ju už to­kį klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū. N. Pu­tei­kio nė­ra. Ir pas­ku­ti­niam lei­si­me pa­klaus­ti J. Ole­kui.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke, tik dėl jū­sų ge­ros šir­dies aš ga­vau tą pa­klau­si­mą, nors dar li­kę be­veik 75 se­kun­dės. Ger­bia­ma­sis Min­dau­gai, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš ma­nau, kad jūs tik­rai su­ge­bė­si­te at­lik­ti tuos pa­ves­tus dar­bus, įveik­ti tuos iš­šū­kius, ku­rie at­si­ran­da ta­pus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Be abe­jo, tai di­de­lis dar­bas ir lin­kiu kuo ge­riau­sios sėk­mės, bet ta­me di­džių­jų dar­bų sū­ku­ry­je ar ra­si­te dar mi­nu­tė­lę iš­lai­ky­ti ne tik dva­sios vi­siems rei­ka­lams ir pro­to, bet ir kū­no spor­tui, ką jūs da­rė­te vi­sa­da ke­tu­rias ka­den­ci­jas bū­da­mas Sei­me? Tik­rai bu­vo­te di­de­lis Sei­mo fut­bo­lo ko­man­dos rams­tis.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis ko­le­ga, už klau­si­mą. Iš tie­sų jūs pats esa­te pui­kus pa­vyz­dys, ma­nau, jū­sų, kaip mi­nist­ro, už­im­tu­mas taip pat bu­vo la­bai di­de­lis ir jūs ro­dė­te ga­na ge­rą pa­vyz­dį šiuo klau­si­mu. Ma­nau, kad ra­si­me tam svar­biam da­ly­kui taip pat mi­nu­tę lai­ko. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Pra­šo­me da­bar sės­ti į sa­vo dar­bo vie­tą. Dis­ku­si­jos. Dis­ku­si­jo­se už­si­ra­šė kal­bė­ti R. Juk­ne­vi­čie­nė. Pra­šau į tri­bū­ną.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­lie­ji ko­le­gos, kal­bė­ti šiuo klau­si­mu ma­ne de­le­ga­vo ma­no frak­ci­ja ir aš esu įga­lio­ta pa­skelb­ti, kad mū­sų frak­ci­ja ne­bal­suos už pa­siū­ly­tą kan­di­da­tą M. Bas­tį, ir ne to­dėl, kad esa­me opo­zi­ci­ja ir tu­ri­me taip elg­tis, tik­rai ne. Mū­sų na­riai yra bal­sa­vę už so­cial­de­mok­ra­tų ar vals­tie­čių kan­di­da­tus į Sei­mo va­do­vy­bės pa­rei­gas.

Yra ki­ta svar­bi prie­žas­tis – tai kan­di­da­to po­lin­kis į ne­skaid­rią už­ku­li­si­nę po­li­ti­nę veik­lą. 2013 me­tų va­sa­ris, pir­mie­ji Vy­riau­sy­bės dar­bo mė­ne­siai. Tai bu­vo itin svar­bus me­tas Lie­tu­vai to­liau sie­kiant ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės. Kaip tik tais me­tais Ru­si­jo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je bu­vo ap­si­spręs­ta ga­min­ti re­ak­to­rius Ast­ra­vo ato­mi­nei ir kaip tik tuo me­tu Sei­mo na­rys M. Bas­tys or­ga­ni­zuo­ja slap­tą „Ro­sa­tom“ vi­ce­pre­zi­den­to A. Mer­te­no su­si­ti­ki­mą 20 va­lan­dą va­ka­ro su tuo­me­ti­niu Sei­mo Pir­mi­nin­ku V. Ged­vi­lu. Iki šiol nie­kas ne­ži­no, apie ką bu­vo kal­bė­ta, nes su­si­ti­ki­mas ne­bu­vo pro­to­ko­luo­ja­mas, ne­li­ko jo­kios at­min­ti­nės, ne­bu­vo in­for­muo­ta Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, kas to­kiais at­ve­jais bū­tų pri­va­lu kiek­vie­nam Sei­mo na­riui pa­da­ry­ti.

Šis M. Bas­čio veiks­mas nors ir pa­sie­kė vie­šu­mą, ta­čiau nie­kaip ne­bu­vo įver­tin­tas nei tuo­me­ti­nės Vy­riau­sy­bės, nei pa­čios par­ti­jos. Nie­kas ne­ži­no, kiek bu­vo or­ga­ni­zuo­ta to­kių ar pa­na­šių su­si­ti­ki­mų, ku­rie ne­pa­kliu­vo į vie­šu­mo ob­jek­ty­vą. Ži­nant skaid­ru­mo ap­lin­ką Ru­si­jo­je, ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas, už kiek to­kios drau­gys­tės, ve­dant „Ro­sa­tom“ va­do­vus su­te­mus per Sei­mo ko­ri­do­rius?

Ka­dan­gi li­ko ne­įver­tin­ta tuo­met, to­dėl įver­tin­ti tu­ri­me šian­dien. Bal­sa­vi­mas už reikš, kad Sei­mo dau­gu­ma pri­ta­ria ne­skaid­riems už­ku­li­si­niams veiks­mams. Jie ne tik kad ne­įver­ti­na­mi, bet už to­kią veik­lą su­tei­kia­ma kar­je­ros ga­li­my­bė. To­dėl frak­ci­jos var­du kvie­čiu ir ki­tų frak­ci­jų at­sto­vus elg­tis at­sa­kin­gai ir drą­siai bal­suo­ti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dau­giau dis­ku­tuoti nie­kas ne­už­si­ra­šė.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš no­riu pa­skelb­ti bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę, į ku­rią, pri­me­nu, įei­na M. Ado­mė­nas, V. Alek­na, R. An­dri­kis, R. Po­po­vie­nė, R. Mi­liū­tė ir V. Krav­čio­nok. Mums rei­kia pa­si­tvir­tin­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mindaugo Bas­čio iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“. Už, prieš su­si­lai­ko­ma. Jūs pa­lie­ka­te tą po­zi­ci­ją, ku­rią no­ri­te ma­ty­ti. Jei­gu bal­suo­ja­te už, pa­lie­ka­te žo­de­lį „už“, ati­tin­ka­mai prieš, su­si­lai­ko­ma. Yra pa­vyz­dys.

Ar ga­li­me pri­tar­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­niui ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta.

Skel­biu bal­sa­vi­mo pra­džią, tai bū­tų 13 val. 30 min. Bal­sa­vi­mas bai­gia­mas 13 val. 45 min. ir į sa­lę grįž­ta­me 13 val. 50 min., vyks Vy­riau­sy­bės pri­saik­di­ni­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, spė­si­me.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, slap­tam bal­sa­vi­mui skir­tas lai­kas pa­si­bai­gė.

 

13.52 val.

Vyriausybės narių prisaikdinimas

 

Mū­sų dar­bo­tvarkės la­bai at­sa­kin­gas, la­bai šven­tiš­kas, la­bai mie­las klau­si­mas – Vy­riau­sy­bės na­rių pri­saik­di­ni­mas. Pra­šau vi­sus Sei­mo na­rius už­im­ti dar­bo vie­tas.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, šian­dien pri­ta­ria­me nau­jos, XVII Vy­riau­sy­bės pro­gra­mai. Sei­mo sta­tu­tas ir Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mas nu­ma­to, kad Vy­riau­sy­bės na­riai pri­sie­kia Sei­mo po­sė­dy­je. Prie­sai­ką pri­ima Sei­mo Pir­mi­nin­kas. Mi­nist­ras pri­sie­kia sto­vė­da­mas prieš Sei­mo Pir­mi­nin­ką, skai­ty­da­mas prie­sai­kos teks­tą, pa­dė­jęs ran­ką ant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos. Pri­sie­kęs mi­nist­ras pa­si­ra­šo var­di­nį prie­sai­kos la­pą. Nu­sta­ty­tas prie­sai­kos teks­tas ne­tai­so­mas ir ne­kei­čia­mas. Tiek šios nuo­sta­tos ne­si­lai­ky­mas, tiek at­si­sa­ky­mas pri­siek­ti ar pa­si­ra­šy­ti var­di­nį prie­sai­kos la­pą, ar­ba pa­si­ra­šy­mas su iš­ly­ga reiš­kia, kad mi­nist­ras ne­pri­sie­kė ir ne­ga­li ei­ti pa­rei­gų. Var­di­niai prie­sai­kos la­pai per­duo­da­mi Sei­mo Pir­mi­nin­kui ir sau­go­mi Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je.

Pir­ma­sis pri­sieks Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas Sau­lius Skver­ne­lis. Kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį ir S. Skver­ne­lį pri­saik­di­ni­mo pro­ce­dū­rai. Vi­si Sei­mo na­riai sto­vi.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš, Sau­lius Skver­ne­lis, pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai; pri­sie­kiu gerb­ti ir vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsta­ty­mus, sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, są­ži­nin­gai tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rą Rai­mun­dą Ka­rob­lį.

R. KAROBLIS. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rą Li­ną Ku­ku­rai­tį.

L. KUKURAITIS. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rą Li­ną An­ta­ną Lin­ke­vi­čių.

L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti že­mės ūkio mi­nist­rą Bro­nių Mar­kaus­ką.

B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą Ro­ką Ma­siu­lį.

R. MASIULIS. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rą Ei­mu­tį Mi­siū­ną.

E. MISIŪNAS. Prie­sai­ka (be pas­ku­ti­nio­jo sa­ki­nio) (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti ap­lin­kos mi­nist­rą Kęs­tu­tį Na­vic­ką.

K. NAVICKAS. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rę Jur­gi­tą Pet­raus­kie­nę.

J. PETRAUSKIENĖ. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti kul­tū­ros mi­nist­rę Lia­ną Ruo­ky­tę-Jons­son.

L. RUOKYTĖ-JONSSON. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti ūkio mi­nist­rą Min­dau­gą Sin­ke­vi­čių.

M. SINKEVIČIUS. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti fi­nan­sų mi­nist­rą Vi­lių Ša­po­ką.

V. ŠAPOKA. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti ener­ge­ti­kos mi­nist­rą Žy­gi­man­tą Vai­čiū­ną.

Ž. VAIČIŪNAS. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti tei­sin­gu­mo mi­nist­rę Mil­dą Vai­niu­tę.

M. VAINIUTĖ. Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Kvie­čiu pri­siek­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą Au­re­li­jų Ve­ry­gą.

A. VERYGA (LVŽSF). Prie­sai­ka (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji, skel­biu, kad nau­jo­ji Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė pri­sie­kė ir ga­vo įga­lio­ji­mus veik­ti. Lin­kiu są­ži­nin­gai tar­nau­ti Lie­tu­vai ir jos žmo­nėms. Vi­siems di­džiu­lės sėk­mės ir, ži­no­ma, ger­bia­ma­sis prem­je­re, mi­nist­rai, pa­gal mū­sų se­ną nu­si­sto­vė­ju­sią tvar­ką kvie­čia­me jus ben­dros nuo­trau­kos. Pra­šom, ger­bia­mie­ji mi­nist­rai! Is­to­ri­nė nuo­trau­ka su aplo­dis­mentais ir pa­lin­kė­ji­mu jums di­džiu­lės, di­džiu­lės sėk­mės. (Plo­ji­mai)

 

14.16 val.

Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIIIP-207 (priėmimo tęsinys)

 

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ne­se­niai vy­ko bal­sa­vi­mas ir no­riu pa­skelb­ti slap­to bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Min­dau­go Bas­čio iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“ pro­jek­to Nr. XIIIP-207 pri­ėmi­mo.

 

Šuo nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių – 125, ras­ta biu­le­te­nių – 125, ga­lio­jan­čių – 114, ne­ga­lio­jan­čių – 11.

Už bal­sa­vo 70 Sei­mo na­rių, prieš – 29, su­si­lai­kė 15. M. Bas­tys iš­rink­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju. (Plo­ji­mai) Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Min­dau­go Bas­čio iš­rin­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ju“ pri­im­tas. (Gon­gas)

Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jau, jums gė­lės ir svei­ki­ni­mai. (Plo­ji­mai)

Kal­bės M. Bas­tys.

M. BASTYS (LSDPF). La­bai ačiū, dirb­si­me vi­si ben­dram la­bui. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ry­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. Re­pli­ka po bal­savi­mo.

P. GRAŽULIS (TTF). Po vi­sų bal­sa­vi­mų.

PIRMININKĖ. Pra­šom. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš sutrikau ir ne­su­pra­tau, kie­no čia Vy­riau­sy­bė. La­biau­siai vi­sus mi­nist­rus bu­čia­vo ir svei­ki­no kon­ser­va­to­riai. (Bal­sai sa­lė­je) Bet dau­giau­sia pa­si­sa­kė taip pat prieš ir bal­sa­vo prieš. Tai ku­ris veiks­mas yra nuo­šir­dus? Aš ne­ži­nau, gal tas bu­či­nys pri­me­na Kris­taus žo­džius, pa­sa­ky­tus Ju­dui: „Ju­dai, tu pa­bu­čia­vi­mu iš­duo­di ma­ne.“ (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mas Pet­rai, jūs kaip vi­sa­da iš­min­tin­gas. Kal­ba I. De­gu­tie­nė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Na, ne­ži­nau, ar Pet­ras la­bai iš­min­tin­gas, bet pri­sie­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė. O ka­dan­gi dau­ge­lis šian­dien pri­sie­ku­sių Vy­riau­sy­bės na­rių, mes džiau­gia­mės, kad jie yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė­je ir dirbs Lie­tu­vos žmo­nių la­bui, kai ku­rie iš jų yra už­au­gę kar­tu su mu­mis bū­nant ki­to­se Vy­riau­sy­bė­se, to­dėl mes vi­sa­da esa­me są­ži­nin­gi, gar­bin­gi ir tei­sin­gi. Svei­ki­na­me Vy­riau­sy­bę, tą mes kal­bė­jo­me, pro­gra­mai mes ne­pri­ta­ria­me, bet ti­ki­mės, kad Vy­riau­sy­bė tik­rai dirbs Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei ir bus są­ži­nin­ga, skaid­ri ir tei­sin­ga.

PIRMININKĖ. Ačiū už la­bai pras­min­gus žo­džius, ku­rie tik­rai ver­ti mū­sų plo­ji­mų ir šio ry­ti­nio po­sė­džio pa­bai­gos su ge­ra nuo­tai­ka. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom re­gist­ruo­tis.

Va­ka­ri­nis po­sė­dis vyks, pra­si­dės, kaip vi­sa­da, tra­di­ciš­kai 15 va­lan­dą.

Už­si­re­gist­ra­vo 89 Sei­mo na­riai.

Po­sė­dį bai­gė­me. (Gon­gas)  


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.