LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 17
STENOGRAMA
2016 m. gruodžio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. rytinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami Seimo nariai, šių metų gruodžio 12 dieną sukako 10 metų, kaip mirė 1990–1992 metų Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Nepriklausomybės Akto signataras A. Žalys.
Gimęs 1929 metais, gyvenimo dalį skyrė lietuvybės puoselėjimui ir valstybės atkūrimui. Ilgą laiką dirbo Klaipėdos miesto taryboje, pelnytai yra laikomas Klaipėdos kūrėju ir ilgamečiu miesto vadovu, Klaipėdos miesto garbės piliečiu, Klaipėdos universiteto garbės daktaru. 1994 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Knygos „Alfonsas Žalys. Biografinė apybraiža“ autorius A. Stanevičius yra pasakęs: „Visi, pasirašiusieji Nepriklausomybės Akte, yra verti to parašo, yra verti tos garbės, bet A. Žalys yra ypatingas tuo, kad visą sąmoningą gyvenimą ėjo į šį parašą. Ir, matyt, nebuvo dienos, kai jis nebūtų daręs tokių darbų, kurie ruošė pamatus nepriklausomybei. Universitetas, muziejai, aukštųjų mokyklų užuomazgos, Klaipėdos lietuvinimas – tai buvo tie grūdeliai, kurie dėjosi vienas prie kito, kaip plyta prie plytos, kad susiburtų žmonės, kurie atkurs Lietuvos valstybę.“
Signataro garbei ant kapo padėtos gėlės, o posėdžio dalyvius kviečiu pagerbti A. Žalio šviesų atminimą.
Tylos minutė
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gruodžio 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pereiname prie darbotvarkės tvirtinimo. M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF*). Gerbiamas Pirmininke, jeigu jūs dar nepasirašėte Civilinio kodekso pataisos (projektas Nr. XIIP-3606(3), siūlau pasinaudoti Statuto 160 straipsnio 1 dalies siūloma galimybe ir grąžinti Seimui perbalsuoti tą sprendimą, kuris iš tiesų sukėlė kontroversijas ir, mano supratimu, yra Seimo klaida, ribojanti žodžio laisvę.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, Liberalų frakcijos vardu siūlau išbraukti projektą Nr. XIIP-4750, tai yra Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto“ tam tikrų straipsnių pakeitimą. Noriu trumpai pasakyti, kad iš esmės čia yra Statuto sukarinimo procesas. Kiek man teko būti apie 50 pasaulio valstybių parlamentų, aš niekur nemačiau, kad visi turėtų sėdėti vienas prie kito nuo ryto iki vakaro komisijose ir kitur.
Iš tikro Seimo darbas susideda ne vien tiktai iš sėdėjimo, ir ne iš sėdėjimo, iš balsavimo, be abejo, bet iš protavimo ir darbo su rinkėjais. Mūsų, liberalų, netenkina tie visi siūlymai ir mes iš tikro siūlome tą visą klausimą išmesti, dar kartą sakau, kaip labiausiai atitinkantį karo meto ar sukarintą Statutą, kuris priverstų visus sėdėti nuo ryto iki vakaro ir komisijose, ir Seimo posėdžiuose, ir kitur. Yra nelogiška. Niekur pasaulyje taip nėra, išskyrus kai kurias valstybes – Šiaurės Korėją ir Papua Naująja Gvinėją, kur yra 24 deputatai. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Siūlau frakcijos vardu išbraukti iš rezervinių įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, projektas Nr. XIIP-4759. Kolegos, gerai, kad yra ir Vyriausybė. Ir čia geriausias pavyzdys, kaip eilinį kartą bandoma atidaryti tam tikrus kanalus nelegaliai migracijai į Lietuvą, fiktyvių įmonių steigimuisi, kalbant apie neva užsienio investitorius.
Galiu pasakyti, kad šitas pataisas jau vieną kartą vetavo Respublikos Prezidentė, VSD pareiškė savo nuomonę, kad tokio pobūdžio pataisos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Gerbiami kolegos, siūlau išbraukti iš darbotvarkės ir daugiau panašių projektų nesvarstyti. (Balsas salėje) Prašau? Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkojame.
R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, M. Adomėnas, cituodamas Seimo statuto 160 straipsnį, turėtų jį perskaityti iki galo. Vien tiktai teigti, kad Seimo Pirmininkas nepasirašęs ir įstatymo projektas gali būti stabdomas, tai procedūra, gerbiamasis kolega, tikrai ne ta, jeigu Seimas šiurkščiai pažeidė įstatymų leidybos procedūrą, perskaitykite Seimo statutą ir atitinkamai stenogramą, ir jūs puikiai matysite, kad Statuto pažeidimo, procedūros pažeidimo, šiuo atveju nėra. Tad pagrindo teigti, kad tai yra pažeidimas… Iš tikrųjų į tai galėtų atsakyti tik Etikos ir procedūrų komisija, bet ji taip pat turėtų turėti motyvą, ar šiurkščiai buvo pažeista leidybos procedūra. Neklaidinkite.
PIRMININKAS. Dėkoju. M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege Rima, aš ir siūlau šį projektą perduoti Etikos ir procedūrų komisijai. Žinoma, mes galime laukti ir Prezidentės veto dėl šio įstatymo projekto, bet aš manau, kad Seimas turėtų pats ištaisyti tokias klaidas. Mes esame parlamentas, ta vieta, kur žodžio laisvė turėtų būti labiausiai ginama. Mes priėmėme sprendimą, kuris tą žodžio laisvę riboja. Aš manau, kad mūsų garbės reikalas patiems surasti būdą tai ištaisyti, aš tai ir siūlau Seimo Pirmininkui padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turiu pakomentuoti 160 straipsnį, kuriame yra parašyta, kad komitetas ar ne mažiau kaip viena penktoji Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis. Aš tokio kreipimosi negavau. Dėkoju.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, leiskite jus pataisyti. 160 straipsnio 1 dalis sako: „Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip viena penktoji Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.“
PIRMININKAS. Jūs teisus, bet aš neturiu motyvo, todėl aš nesikreipiau dėl šio sustabdymo, o kitų kreipimųsi negavau.
Gerbiami kolegos, Audito komitetas dar yra neapsvarstęs projektų Nr. XIIP-4530 ir Nr. XIIP-4531, todėl jų svarstyti negalima, juos taip pat siūlome išbraukti iš darbotvarkės.
Balsuojame dėl pasiūlymų. Pirmasis pasiūlymas buvo Seimo nario K. Glavecko dėl Nr. XIIP-4750 išbraukimo iš darbotvarkės frakcijos vardu. Balsuojame. Kas už išbraukimą? Prašome balsuoti.
Balsavo 117: už – 63, prieš – 47, susilaikė 7. Išbraukiame iš darbotvarkės.
Kitas pasiūlymas buvo išbraukti rezervinį 5 klausimą – projektą Nr. XIIP-4759. Seimo narys A. Ažubalis siūlė jį išbraukti. (Balsai salėje) Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pagal Statutą galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją įvardinant priėmimo procedūros pažeidimą, kurį įžvelgė Seimo narys, tada Etikos ir procedūrų komisija… (Balsai salėje) Čia ne dėl to? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėl užsieniečių padėties. (Balsai salėje) Dėl užsieniečių teisinės padėties. Tėvynės sąjungos frakcija siūlo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Kas už tai, kad išbrauktume projektą Nr. XIIP-4759? Balsuojame.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 48, prieš – 8, susilaikė 61. Nutarimas nepriimtas. (Balsai salėje) Nepritarta išbraukti. (Balsai salėje) Taip, lieka darbotvarkėje.
Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Galima. Dėkoju.
10.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIIIP-174 (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ projektas Nr. XIIIP-174. Pagal Statuto 196 straipsnio 2 punktą šiame posėdyje pirmiausia išklausomas Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados.
Pasisako Tėvynės sąjungos frakcija. Seimo narys G. Landsbergis – frakcijos vardu.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu padėkoti ir premjerui S. Skverneliui, ir ministrams, kurie rado laiko ateiti į frakciją pasikalbėti apie prioritetus, pagrindinius darbus ir savo viziją kitiems, ateinantiems metams. Turbūt pagrindinė problema, su kuria mes susidūrėme ir su kuria susidūrė ministrai, buvo tai, kad kartais ministrams būdavo sudėtinga pritraukti savo ekspertizę, išmanymą, ankstesnes nuostatas ir pasisakymus prie to, kas parašyta programoje. Aš tikiuosi, kad tai laikui bėgant kokiu nors būdu išsispręs.
Ko mes labiausiai pasigedome ir tą išsakėme ne vieną kartą? Tai politinės lyderystės, aiškios krypties ir aiškių darbų įvardinimo. Atsimenu, kai beveik prieš mėnesį balsavome už Seimo Pirmininką, klausėme, kokie prioritetai, sakė – reikia palaukti premjero. Kai balsavome už premjerą, atrodė, kad išgirsime prioritetus, premjeras sakė – palaukite Vyriausybės programos. Pamatę Vyriausybės programą, pasigedome prioritetų, sužinojome, kad jie bus pro trijų mėnesių veiksmų plane, na, mes vis dar laukiame.
Įdomiausias dalykas šiandien yra tai, kad mūsų kolega iš kitos frakcijos R. Karbauskis sako, kad visi pažadai, kurie buvo pasakyti prieš rinkimus, bus įgyvendinti. Kadangi jų nerandame dabartinėje Vyriausybės programoje, tai galvojame, gal yra alternatyvi Vyriausybės programa, kurioje tie pažadai yra sudėlioti. Jeigu ne, akivaizdu, kad matome skilimą ir didelį neaiškumą. Na, bet tikiuosi, kad tai vėlgi laikina.
Pažadai duoti ir visuomenės pasitikėjimas iš tikrųjų yra rimtais pokyčiais ir rimta lyderyste. Iš ministrų ir iš premjero šiandien girdime tik analizavimo poreikį ir svarstymo būtinybę. Tokiu atveju didelė dalis visuomenės liks be savo pageidautų pokyčių, ir tai iš tikrųjų yra netinkamas kelias. Jeigu premjeras, rašydamas veiksmų planą, iš tikrųjų ieškos idėjų Lietuvai, aš labai rekomenduočiau jam pasiskaityti mūsų parengtą naują planą Lietuvai. Jame iš tikrųjų galima rasti, ko reikia, kokie svarbiausi kitų ketverių metų darbai galėtų būti. Ta proga linkėdamas sėkmės Vyriausybei aš įteiksiu premjerui mūsų planą. Ačiū.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Kviečiame į tribūną E. Gentvilą. Frakcijos vardu. E. Gentvilas. (Balsai salėje) Nėra. R. Žemaitaitis frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ kaip niekada šį kartą nesikvietė kandidatų į ministrus, nesikvietė premjero atskirai pasišnekėti. Mes pamėginome įvertinti pačią programą, mes padarėme analizę valstiečių ir žaliųjų rinkimų programos ir kartu palyginome socialdemokratų. Rezultatai iš tikrųjų nuliūdino: beveik 47 % prieš rinkimus duotų pažadų ir pasirašytų to paties R. Karbauskio, S. Skvernelio ir socialdemokratų skiriasi. Atsirado tokie žodžiai kaip „sieksime“, „tikėtina“, „galimai“, „planuosime“, „matysime“, „žiūrėsime“, ir po to atsiranda žodžiai: „Palaukite du mėnesius, mes turėsime veiksmų planą.“ Aš norėčiau paklausti, kodėl skiriasi Vyriausybės programa nuo ministrų kalbamų žodžių?
Sekiau ministrus spaudos konferencijoje, žiūrėjau, ką ministrai komunikuoja per šią savaitę, visa frakcija analizavome, kokia yra ministrų pozicija. Deja, tenka apgailestauti ir kartu pasakyti, kad beveik visų ministrų nuomonės ir pozicijos skiriasi nuo programos. Kad ir sveikatos srityje. Praėjusį trečiadienį sveikatos apsaugos ministras A. Veryga buvo Sveikatos reikalų komitete. Kaip kandidatas, kaip ministras, mato labai daug problemų, daug tikslų, tačiau programoje to nėra. Privalomas sveikatos lėšų perskirstymas. Nekalba apie tai. Nekalba apie ligoninių prieinamumą žmonėms. Nekalba apie tai, kaip mes didinsime finansavimą. Nekalba, kaip bus įgyvendintas 2013 metų Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame yra aiškiai pasakyta, kokiomis dalimis ir kokiomis proporcijomis turi būti didinami pinigai.
Vėlgi praėjusią savaitę vyksta balsavimas dėl bazinių dydžių. Pasiūlau padidinti, tiksliau, grįžti prie 2009 metų lygio bazinio dydžio. Valdantieji balsuoja prieš sakydami, kad reikia valstybės tarnybos reformos. Tas pats ministras Sveikatos reikalų komitete paneigia visus šiuos žodžius ir šitą balsavimą. Jisai sako, cituoju: „Negaliu surasti specialistų už tokį atlyginimą.“ Teisingai, ministrai, jūs tikrai nesurasite viceministrų, jūs tikrai nerasite ministrų patarėjų, departamentų direktorių, jeigu šiandien vyriausiųjų specialistų ir jūsų patarėjų atlyginimas bus 542 eurai. Aš klausiu jūsų, negi jūs programoje nematote, kad tai turi būti įgyvendinama?
Praėjusią savaitę sekiau socialinės apsaugos ir darbo ministro pasisakymus. Klausimas dėl valstybės remiamų lėšų didinimo. Atsakymo nėra. Šiandien mes turime 102 eurų valstybės remiamų lėšų dydį nuo 2009 metų. Kolegos, minimali alga buvo kelta keturis kartus, programoje tas turi būti aiškiai pasakyta.
Neformalus švietimas. Mes kalbame apie švietimo sistemą, apie universitetus, apie mokyklų pertvarkymą. To nėra. Bet šiandien skaitant Mokslo ir studijų įstatymą matyti, kad iš tikrųjų bandoma kažką daryti, bandoma įvesti skaidrumą ir viešumą renkant rektorius, bet programoje to nėra.
Viešasis sektorius, pertvarkymas. Labai garsiai nuskambėjusios šitos frazės, kad artimiausiu metu, įvykus valstybės tarnybos pertvarkai, mes pakeisime valstybės tarnautojus. Klausiu ministrų, koks skaičius? Dešimt, dvidešimt, trisdešimt? Dabar išgirstu, kad apie 20 %. Kai praėjusią savaitę sakiau, kad planuojama atleisti apie kelis tūkstančius valstybės tarnautojų, pasirodo, buvau teisus, nors čia, posėdžių salėje, pasakė, kad tokio plano neturi.
Kitas dalykas. Susisiekimo sistema. Ketverius metus, kai dirbu Ekonomikos komiteto pirmininku, mes kryptingai ėjome, kad susisiekimo sistemos finansavimas didėtų, kad žvaigždutė būtų nuimta arba žvaigždutė (…), esant valstybės poreikiams, būtų perskirstoma.
Mielieji bičiuliai, kas atsitiko su jumis? Jūs toliau liekate prie šitos žvaigždutės. Prie 90 mln., kada valstybės poreikiams reikės perskirstyti pinigų. Aš klausiu, mes ėjome į rinkimus, aiškiai buvo pasakyta, tiek jūs, tiek mes diskusijose, forume dalyvavome, žvyrkelių programa, kaimo, miestelių programos įgyvendinimas. Šito programoje jau nebėra. Negi mes atsisakome grandiozinio projekto? Iš tikrųjų keista.
Kitas dalykas. Požiūris. Šiandien mes turime tris pagrindines dideles įmones – tai „Lietuvos geležinkeliai“, oro uostas, jūrų uostas. Dėkoju dabartiniam Ekonomikos komiteto pirmininkui, praėjusią kadenciją mes sugebėjome pakeisti Koncesijų įstatymą, kad oro uostai judėtų. O ką jūs darote dėl jūrų uosto? Aš norėčiau paklausti naujo susisiekimo ministro, kuris iš tikrųjų daugelį metų dirbo „Klaipėdos naftoje“ ir matė sistemą. Negi jūs manote, kad šiandien finansavimas, investicijų skyrimas ir uosto plėtimas į Baltijos jūrą nėra prioritetinis? Programoje vėlgi šito nėra. Gerbiamieji, aš leisiu jums pasakyti: būnant mums, vadovaujant ketverius metus, uosto krova padidėjo beveik 10 mln., nes pakeistas Pelno mokesčio įstatymas, nes buvo pakeista ir leista investuoti. Nejaugi mes šito atsisakysime? Reikėtų apie tai labai stipriai pagalvoti.
Valstybės holdingas. Prieš du mėnesius išgirdau klausimą, kad Vyriausybės programoje atsiras viena valstybinė įmonė, kuri sujungs visas įmones. Šiandien to atsisakoma.
Noriu paklausti ir naujo aplinkos ministro, kuris viename interviu pasakė, kad urėdijų yra per daug ir reikia peržiūrėti. Vartau programą, bandau surasti, kiek planuojate turėti urėdijų. Deja, šito nematau. Ar 42, ar 43, ar 15, ar 16? Mes inicijuojame ir mes jums padedame naikinti Generalinę urėdiją. Aš norėsiu pažiūrėti, ar jūs pritarsite šitam dalykui. Jeigu kalbate, kolegos, apie tai, kad jūs planuojate mažinti valstybės aparatą, aš Aplinkos apsaugos komitetui rekomenduoju perskaityti Valstybės kontrolę… funkcijų dubliavimą, tai yra prie Aplinkos ministerijos Miškų departamentas ir Generalinė urėdija. Jų funkcijos yra identiškai vienodos, jų atliekamas darbas identiškai vienodas, bet darbo užmokestis skiriasi du kartus.
Kitas klausimas – žemės ūkis. Mes kalbėjome apie tai, viešojoje erdvėje kalbama, kad žemės ūkis ir ūkininkai, smulkieji ūkininkai, gaus prioritetu Europos Sąjungos paramą, išmokas ir panašiai. Programoje apie tai nė pusės žodžio nepasakyta. Viešojoje erdvėje – taip, tai yra aiškiai pasakyta. O ką jūs darysite su ūkininku, kuris turi dešimt hektarų, dvidešimt, trisdešimt? Jūs jau dabar į programą turite tą įrašyti.
Labai pasigendu 2020 metų programos, kas bus. Kalbama apie tai, kad 2020 metais nutrauks Europos Sąjungos finansavimą. Mielieji mano, jau dabar turi būti kuriamas fondas ir nuo kiekvieno hektaro 10 eurų turi eiti į tą fondą ruošiantis 2020 metų Europos Sąjungos (…) finansavimui. Deja, ir šito programoje nėra.
Viešųjų pirkimų reforma iš tikrųjų sveikintina, jinai pradėjo judėti.
Pasigedau kito pagrindinio klausimo, ko pasigendu susitikdamas su savo rinkėjais, t. y. valstybinių vaistinių klausimas. Labai viešai buvo kalbama ir sakoma, kad bus valstybinių vaistinių klausimas. Perverčiau programą įdėmiai, kiekvieną žodį, kiekvieną jūsų sakinį – atsisakote šito žodžio, kertinio savo rinkiminio dalyko? Iš tikrųjų labai keista.
Ir pabaigoje paskutinis dalykas. Aš noriu paklausti vienmandatininko, kuris labai kritikavo Vilniuje statomą deginimo gamyklą. Sakė, nereikia deginimo gamyklos, renkame parašus, viską darome, darome jūsų valdančiojoje daugumoje. Kaip dabar atsitiko, kad programoje to nebeliko? Negi jūs esate už tai?
Baigdamas noriu palinkėti ministrams: laikykitės savo programos, ne Vyriausybės, laikykitės savo žodžių ir savo tikėjimo. Pagrindinis dalykas – žmogaus vertybė, tai, ką jis turi…
PIRMININKĖ. Jūsų laikas baigėsi.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …o ne tai, ką jam nurodinėja. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu E. Gentvilą. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji šiandien prisieksiantys Vyriausybės nariai, iš tikrųjų nesinori taip garsiai šaukti kaip kolega Remigijus, tačiau sieloje yra tokių vidinių šauksmų ir netikrumų, prisimenant rinkimų kampaniją, prisimenant rinkiminius lozungus. Iš dalies džiaugiuosi, kad nemaža dalis jų taip ir neatsidūrė Vyriausybės programoje. Tačiau vis dėlto esami kai kurie dalykai leidžia turėti abejonių.
Visų pirma pradėkime nuo pačios programos nekonkretumo. Kai kurie ministrai net pasigirdami sako: aš čia sąmoningai pats pridėjau ranką, kad neliktų konkrečių dalykų. Arba, sakysime, tiesiog pacituosiu gerbiamąjį B. Markauską, kuris vienu metu pasakė: ne, tai mes sąmoningai nerašėme terminų, kada baigsime žemės grąžinimo, restitucijos dalykus. Lyg ir norėtųsi, kad būtent čia, šioje programoje, už kurią teks balsuoti, atsirastų dalykai, kurie yra kaip Vyriausybės pažadas, kaip tikslas ir orientyras mums, į ką reikia orientuotis. Nieko kita nelieka daryti, tik laukti to priemonių plano, kuris kada nors atsiras. Bet supraskite, kad balsuoti mums reikia šiandien. Ir balsuoti už dokumentą, kuris, kaip patys pripažįsta daugumos nariai ir Vyriausybės nariai, yra ne svarbiausias dalykas, priemonių planas bus svarbiausias. Pratęsdamas R. Žemaitaičio mintį, aš irgi linkiu ministrams sulaukti tos dienos, kai jie parengs jiems dvasiškai artimą dokumentą. Šiandien mes girdėjome per susitikimus frakcijoje, kad ministrai pripažįsta – pritrūko laiko susipažinti su Vyriausybės programa, arba – šiek tiek prisidėjau prie Vyriausybės programos, įrašydamas tris papunkčius.
Kitaip sakant, noriu pasakyti, tai yra dokumentas, kuris ateina šiek tiek iš rinkimų kampanijos, šiek tiek iš šių dienų realijų, bet ministrai, kurie turės realizuoti šią Vyriausybės programą, nėra dvasiškai susieję ne tik su partija ar partijomis, kurios sudaro valdančiąją koaliciją, tačiau ir su programa, kurią reikės įgyvendinti. Noriu palinkėti kuo greičiau pateikti priemonių planą, pagal kurį jūs dirbsite, tikėdami šiuo priemonių planu.
Kitas svarbus dalykas, ar ministrams bus leista turėti ir ar Vyriausybėje bus leista turėti tokį priemonių planą, kuris gali neįtikti valdančiajai daugumai? Aš pono S. Skvernelio kažkada paklausiau frakcijoje per susitikimą, sakydamas, kad šita Seimo dauguma jau nėra vadinamoji R. Karbauskio ir I. Šiaulienės dauguma, frakcijų vadovų dauguma, šita Seimo dauguma yra ir S. Skvernelio dauguma, tai yra ministrų kabineto dauguma. Dėl to labai svarbu atrasti tą sugyvenimo būdą, kai vienaip balsuojama Seime, o Vyriausybės nariai ir visa Vyriausybė in corpore norėtų turėti kitą nuomonę. Mano klausimas buvo ponui S. Skverneliui: ar jūs negalvojate pasitikrinti pasitikėjimo Seime, jeigu vieną, kitą, trečią ar penktą kartą Seimo dauguma nepritars Vyriausybės teikiamiems projektams arba Seimo dauguma primes Vyriausybei vienus ar kitus nusistatymus, kuriais ministrais netiki? Ponas S. Skvernelis pasakė: taip, neatmestina tokia galimybė pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Noriu pasakyti, kad tai nėra silpnybės požymis, tai yra Europos parlamentinės demokratinės tradicijos vienas iš bruožų, kai premjeras pasitikrina savo pasitikėjimą Seime.
Visų pirma aš linkėčiau, kad nereikėtų tikrintis. Visų pirma norėčiau ir linkėčiau, kad Seimo dauguma, kaip pono S. Skvernelio dauguma, dirbtų koja kojon, tačiau ne vardan šitos nekonkrečios programos, o vardan kitų svarbių dalykų. Šiandien aš matau dalį programos dalykų, kurie gali vesti prie Konstitucijos pataisų, prie neišvengiamo Konstitucijos keitimo. Ar dauguma yra tam pasiruošusi? Ar yra ieškoma konsensuso su opozicijoje esančiomis frakcijomis? Kol kas mes to nematome. Mūsų, liberalų, vienas pagrindinių kriterijų – buvo ar bus įvedami nauji mokesčiai, ar bus didinami mokesčiai? Jeigu taip bus, mes negalėsime už tai balsuoti.
Kalbėdami apie programą, to aiškiai negalėtume pasakyti, bet žiūrėkite, vien vakar mes išgirdome apie kelis naujus apmokestinimus. Natūralu, jūs patys mus statote, žinodami vienintelį realų mūsų reikalavimą, jūs mus statote į dar griežtesnės opozicijos ribas. Mes nebalsuosime už tą programą, nes girdime signalų, kas bus. Mes nenorime prisiimti šitų dėmių ant savo munduro.
Kitas dalykas, aš norėčiau, kad būtų laisvės Lietuva. Šiandien mes matome didėjančių, stiprėjančių draudimų Lietuvą, jeigu bus realizuota tai, kas yra šnekama. Mes ne kartą kėlėme klausimą, ar bus išlaisvinti žemės pardavėjai ir pirkėjai nuo įvairiausių saugiklių, draudimų, apribojimų? Į tai dėmesį atkreipė ir Europos Komisija, siuntinėja laiškus ir susirašinėja su Žemės ūkio ministerija. Mūsiškiai įrodinėja, kad čia niekas nieko nepažeidė ir neapribojo. Mano įsitikinimu, net ne formalioji pusė yra svarbiausia. Jeigu mes apsunkinome žemės pardavimą ar įsigijimą, jau mes blogai elgiamės. Aš čia kalbu apie praėjusį parlamentą. Išlaisvinkime nuo šių dalykų. Negirdėti noro išlaisvinti, girdėti dalykai: uždrausime, sustiprinsime, sugriežtinsime ir galų gale nubausime. Žinoma, aš tikiu, kad protingi, sąžiningi, gal mažokai politinės veiklos patirties turintys ministrai, tačiau turintys savo įvairios profesinės veiklos patirties ministrai iš tiesų galvos, kaip išlaisvinti Lietuvą ir kaip nedirbti prieš Lietuvos žmones. Aš labai šito linkiu, tikėdamas jūsų padorumu, suprasdamas, kad nė vienas iš jūsų nenori blogų dalykų, tik skirtingai įsivaizduojame gerų dalykų darymą.
Norėčiau, kad prasidėtų po Vyriausybės suformavimo plačios konsultacijos su visomis parlamentinėmis frakcijomis, su visomis partijomis dėl to, kaip mes įsivaizduojame – per draudimus, per apribojimus ar per iniciatyvų išlaisvinimą.
Sėkmės jums!
PIRMININKĖ. Dėl techninių kliūčių nutrūko pasisakymas ir G. Landsbergis galėjo kalbėti tik vieną minutę. Tad kviečiame kalbėti frakcijos vardu, sugrąžiname jums skirtą laiką. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų kalbėjau truputį ilgiau negu minutę, bet jeigu dar galima pasakyti keletą dalykų, aš noriu vieną pastabą. Jeigu mes kalbėjome, Eugenijus kalbėjo apie draudimus ir laisvę, aš norėčiau grįžti prie lyderystės sąvokos. Ką tai reiškia? Iš tikrųjų mes ketverius metus… Kodėl mes sakėme, kad buvo prarasti ketveri metai A. Butkevičiaus? Todėl, kad viskas, kas vyko Lietuvoje, buvo prioritetas. Bet kuri kryptis, jeigu paklausi. Užsienio politikoje viskas yra svarbiausia, santykiai su Lenkija – pirmo svarbumo, santykiai su JAV – pirmo svarbumo, Centrinė Azija – pirmo svarbumo. Viskas yra svarbiausia. Ir šiandien didžioji problema, kad, klausydamas ministrų, aš girdžiu lygiai tą pačią dainą – viskas yra svarbu.
Gerbiamieji, aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad nebūna taip, kad viskas yra įgyvendinama, nebūna taip, kad viskas vienodai svarbu. Mes turime išsirinkti, mes turime pabrėžti, ką pirmiausia mes padarysime. Ir didžioji problema yra ta, kad tai nebus lengva. Daugelis ministrų išties, ar siekdami pritarti opozicijos tokiam badymui, ar kitiems dalykams, iš tikrųjų pasiduoda, sakydami, kad taip, tą darysime, taip, stiprinsime ir skatinsime, ir gelbėsime, pinigų visada ieškosime.
Gerbiamieji, aš noriu pasakyti, taip nebūna, nebent jūs norite eiti tuo pačiu keliu, kuriuo jus ves galbūt dabartiniai jūsų koalicijos partneriai, kurie vedė Lietuvą paskutinius ketverius metus. Žinokite, gero nieko nebus. Teks apsispręsti, ką jūs darysite pirmiausia, teks pranešti tai visuomenei, teks priimti kritiką dėl to, ką jūs darysite, ir siekti, kad tai būtų įgyvendinta. Tai yra pagrindinis motyvas, kas neleidžia šiandien pasitikėti ir kas neleidžia tikėtis labai didelės sėkmės, nors jos vis tiek palinkėti verta. Ačiū.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dėkojame. Kalbės Seimo narė R. Tamašunienė. Frakcijos vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji paskirtieji ministrai, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vardu noriu pasisakyti. Mūsų frakcija apsvarstė Vyriausybės programą, susipažino su pagrindinėmis programos nuostatomis. Susitikome su premjeru ir paskirtaisiais ministrais frakcijoje. Išsiaiškinome mums rūpimus klausimus ir kaip tai planuoja nauja Vyriausybė įgyvendinti per ketverius savo veiklos metus. Iš tikrųjų šiandien norime akcentuoti, kad Vyriausybės programoje siekiama darnos tiek žmogaus individualiu, tiek valstybės, visuomenės ir ekonominės raidos lygmenimis, veiksmus ir sprendimus, ir siekius grindžiant krikščioniško humanizmo vertybėmis. Mūsų įsitikinimu, tos vertybės, kuriomis grindžiama Europos Sąjungos vizija ir jos išlikimo garantas, yra viena svarbiausių žinių mūsų visuomenei, kad pagarba žmogui, gyvybei ir padorus elgesys bus šios Vyriausybės tiek horizontaliuoju, tiek vertikaliuoju principu ir veiklos prioritetu šioje kadencijoje.
Atsivertę programos I skyrių, perskaitėme pavadinimą ir pagaliau ištarėme: I skyriuje akcentuojama šeima ir jos gerovės siekimas. Galbūt per mažai konkretikos, per mažai įvardinta konkrečių veiksmų ir darbų planų, bet mes tikimės, kad tai bus pateikiama su kiekvienų metų biudžetu ir vis matysime tą teigiamą įgyvendinimo tendenciją.
Šiandien mes Vyriausybės programą galime lyginti su receptu dėl įsisenėjusių ir chroniškų ligų, kai diagnozuotos jos labai seniai. Ir visuomenė, ir visi žinome, kad mūsų šalyje aktualiausios problemos yra skurdas, emigracija, demografiniai iššūkiai, kurių ateitis taip pat laukia šių dienų sprendimų. Būtent tos ligos buvo diagnozuotos, tačiau gydymo buvusioji Vyriausybė taip ir neskyrė. Šios Vyriausybės programa suteikė viltį, kad vis dėlto tas receptas ir paskirtieji vaistai mūsų visuomenėje veiks ir mes tų teigiamų pokyčių sulauksime.
Daug nuostatų, be abejo, atitinka mūsų partijos ir mūsų frakcijos programines nuostatas. Vertindami visą naujosios Vyriausybės programą, norėtume akcentuoti, kad mums labai svarbu ir, be abejo, galite tikėtis palaikymo tose srityse, kurios liečia šeimą, paramą šeimoms, socialinėms pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, taip pat rodomas jautrumas, tas politinis jautrumas, socialinis jautrumas dėl daugelio visuomenės problemų, kas yra aktualu ir ko, be abejo, laukia mūsų piliečiai. Siekis palaipsniui didinti žmonių pajamas – tai tas, kas yra šių dienų aktualija ir nenueina nuo lūpų kiekvieno piliečio ir kiekvienos šeimos, kurios dabar su tomis problemomis būtent dėl pajamų stokos išgyvena labai sunkų metą, ir kartu matome pasiryžimą plėtoti ekonominę raidą, vystyti regionus, ir tai, be abejo, gražus naujos Vyriausybės siekis.
Apibendrindama noriu pasakyti, kad mūsų frakcija įžvelgia daugiau pliusų, ką galbūt mes įgyvendintume kitaip ir galbūt kitokiais etapais, tačiau naujoji Vyriausybė turi ambicingų planų, ir mes tikimės, kad pasirinktas darnos kelias taps jau baigiantis jūsų kadencijai tuo raktiniu žodžiu, ką galės pratęsti ateityje kitų Vyriausybių premjerai. Linkime vis dėlto, kad ta darna būtų įgyvendinta, kad būtų tas stimulas ir ta liepsnelė įžiebta būtent jūsų Vyriausybės darbais. Mūsų frakcija palaiko Vyriausybės programą ir linkime visam ministrų kabinetui ir premjerui sėkmės ją realizuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Mišrios Seimo narių frakcijos vardu kalbės Seimo narė A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Šiandien naują savo šalies Vyriausybę mes palydime medžioti Lietuvos ateities. Deja, net po to, kai kelis kartus labai sąžiningai perskaičiau Vyriausybės programą, negaliu pasakyti, ką konkrečiai darnos giriose medžios šitos moterys ir šie vyrai.
Iki rinkimų valstiečių ir žaliųjų programose ir kalbose, o tai vis dėlto yra tie, kas nugalėjo rinkimuose, vyravo du žodžiai – „pokyčiai“ ir „darna“. Dabar matau vieną – „darna“. Tekste įvairiuose kontekstuose jis paminėtas 112 kartų, tad tampa savotišku raktu, kuris privalėtų spręsti esmines Lietuvos gyvenimo problemas. Vis dėlto, jei šimtąkart pakartosiu žodį „šokoladas“, ar pasidarys iš tikrųjų saldu ir gausiu tą deramą kiekį kalorijų? Ir ar kiekviename puslapyje minėdami darną šiuo, matyt, gražiu žodžiu išspręsime esmines Lietuvos problemas?
Ar tikrai gali ką nors sumedžioti, jeigu nežinai, ką medžioji? Aš tikrai niekada asmeniškai negaudžiau nei miškuose, nei stepėse jokių gyvių, tačiau ilgus metus mokiausi sekti mąstymo gijas, tad žinau, kad jeigu nežinai, ką pasakyti, tai kalbi ir rašai daug, nuolat kartoji kokį nors užkeikimą ir taip tikiesi, jog niekas nepastebės, kad šiandien nelabai turi, ką pasakyti. Taip kartais atsitinka kiekvienam ir taip, bijau, šį kartą atsitiko mūsų laiminamai Vyriausybei.
Pirmas klausimas – kur ir kodėl pasislėpė žodis „pokyčiai“? Tekste jis tiesiogine forma paminėtas vieną kartą, neskaitant 13 ar 14 išvestinių darinių. Mano atsakymas – pokyčiai pabėgo, nes biurokratai, kurie, panašu, kompiliavo šitą tekstą kartais pasikartodami, jokių pokyčių nenori. Matyt, todėl net kalbant apie europinius reikalus tiek programoje, tiek būsimo, na, jau esamo premjero kalbose pokyčius keičia kitas žodis – „tęstinumas“. Europos reikalų komiteto posėdyje pristatant programą, tas tęstinumas buvo minimas taip dažnai, kad, tiesą pasakius, nebesupratau, kuriais metais čia diskutuojame – 2006 ar 2016?
Europa kasdien svarsto savo ateitį. Europa kinta. Europa aižėja ir skyla. Dar daugiau – aižėja ir skyla visas pasaulis – Artimieji ir Viduriniai Rytai, Afrikos šiaurė, vėl stiprėja įtampos židiniai Tolimuosiuose Rytuose, net JAV pastarieji rinkimai rodo, kad susikaupė problemų, kurios reikalauja pokyčių, bet mes pokyčių nematome. Mes tęstinumu užsiimame. Bet vis dėlto ar nematome, ar nenorime matyti? Ir ar tikrai, jeigu užsimerki, tampi nematomas? Mažai, labai atvirai ekonomikai, kokia yra Lietuva, tokios slėpynės žada dideles bėdas. Ir tikrai mąstančios Vyriausybės programoje privalo būti bent porą alternatyvių veiklos strategijų, jeigu pokyčiai pakryptų viena ar kita linkme.
Nutylėtos išorinės ir vidinės grėsmės yra didžiausia pateikiamos programos yda. Moksleiviški paaiškinimai, kaip suprasti vieną ar kitą terminą, įspūdis, tarsi sau pasiaiškina, apie ką kalba, vietoj to, kad būtų aiškiai suformuluota, kokie pavojai Lietuvos tyko artimiausiais metais, kalba apie intelektualinį programos rengėjų nepasirengimą. Ir tai, deja, yra tikrasis faktinis tęstinumas, kuris man žiauriai nepatinka.
Antras klausimas – ką vis dėlto medžiojate, vyrai ir moterys? Kur regite didžiausią šios šalies bėdą ir kaip aiškinate jos prigimtį? Ar tai problema, kuri mums primesta iš išorės, ar tai dalykai, kurie susikaupė dėl to, kad mūsų visuomenės vidinė plėtra turi savo ydų, savo trūkių? Aišku viena, kol nebandai suformuluoti, kur šalies didžiausios bėdos, negali numatyti ir objekto, su kuriuo kausiesi.
Programoje kalbama apie viską, kalbama aptakiai, minčių iš esmės nesieja jokia vidinė gija, išskyrus tą labai nekonkretų, autoriams lyg ir neginčijamą darnos troškimą. Pabandžius pažiūrėti detaliau, aptinkame, kad kultūra minima 253 kartus, sveikata – 195 kartus, verslas – 167 kartus, ekonomika – 152 kartus… Galiu tęsti. Tačiau daugybė apklausų ir mūsų kasdienis gyvenimas rodo, kad ir sveikatai, ir kultūrai, ir ekonomikos ateičiai problemų kyla iš kito šaltinio. Beje, tas šaltinis yra lygiai tas pats, kaip ir Europoje, Amerikoje ir daugelyje kitų pasaulio vietų. Tas šaltinis yra pajamų nelygybė. Apie ją kasdien kalba pasaulio mąstytojai. Jos priežastis analizuoja visi rimti politikos centrai. Apie ją kasdien kalba ir rimti Lietuvos ekonomistai. Tikriausiai skaitote ir žinote, ką turiu galvoje.
Ne kas kita, o pajamų nelygybė yra ir pagrindinė Lietuvos emigracijos priežastis. Matydami skaičius savo sąskaitose ir kainas parduotuvėse, vertindami savo galimybes išgyventi, emigracijos kelią jau renkasi net mokslų daktarai. Taip, matematikos mokslų daktarai, su kuriais dirbau, iš esmės visi emigravo, nes, žinote, 510 eurų tokia truputį juokinga alga už dešimties metų sunkias studijas ir lygiai tiek pat, kiek uždirba žmonės, neturintys kvalifikacijos. Čia jums tą patį skaičių pasakė jūsų padėjėjams, apie jūsų padėjėjus. Pateikiu tik vieną pavyzdį, jų begalė.
Nelygybės klausimas programoje prisimintas porą kartų – du – ir tai įdomiame kontekste. Darnios, taip, tikrai darnios, kad ir ką tai reikštų, skurdo įveikimo politikos kontekste. Darni skurdo politikos įveikimo strategija yra kažkas visiškai nauja pasaulio ekonominėje minty, na, bet mes jau turime verslo liudijimus, kurie irgi yra įnašas į pasaulio ekonominę mintį.
Perfrazuodama garsų klasiką apibendrinu: ieškodamas prarasto laiko, ateities nesumedžiosi. Tikiu ir tikiuosi, kad, kaip ne kartą žadėjo S. Skvernelis, veiksmų programa bus trumpesnė, konkretesnė ir tikslesnė. O dabar susilaikau. Bijau, kad palydėjusi jus į medžioklę galiausiai galiu pamatyti, kad laimikis man nepatinka, o emigracija ir skurdas auga toliau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu kalbės V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Pirmiausia noriu pasidžiaugti premjero S. Skvernelio pasiekimu ir pažadu rinkėjams. Jam pavyko suformuoti išties profesionalų Vyriausybę. Mažai kas iš jūsų paneigs tai, kad šiai Vyriausybei trūksta profesionalumo. Aš suprantu oponentų kritiką, nes jeigu ši Vyriausybė dirbs sėkmingai, žmonės visuomet reikalaus profesionalų Vyriausybės. Politikams tai – grėsmė, negalės užimti ministrų postų.
Bet ar to šiandien reikia Lietuvai? Lietuvai reikia ryžtingų pokyčių. Ši Vyriausybė yra kai kurių jūsų darbo rezultatas. Šiandien mes privalome formuoti ryžtingą Vyriausybę, kuri jau rytoj prisiekusi imsis ryžtingų darbų. Džiaugiuosi, kad šios Vyriausybės programa yra tokia stipri, kad vienintelis dalykas, dėl kurio galima kritikuoti, tai yra skaičiuoti žodžius. Konkretūs darbai bus nurodyti Vyriausybės plane ir jūs tą pamatysite.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visuomet pabrėžia savo vertybinę poziciją, bet niekada nebuvo uždara dialogui. Aš manau, šis Seimas kaip niekada anksčiau yra atviras dialogui, atviras dialogui su opozicija ir pozicija.
Džiaugiuosi, kad kolegos, dirbę Seime ketverius, aštuonerius metus, pastebėjo savo problemas, trūkumus, kurių neįgyvendino anksčiau. Emigracija, skurdas – visa tai pasekmė, deja, jūsų darbo. Šiandien turime stiprią, ryžtingą Vyriausybę, kuri turės stiprų palaikymą Seime ryžtingiems pokyčiams Lietuvai. Pokyčių reikalauja visi Lietuvos žmonės, kiekviena jų grupė. Negalime išskirti nė vienos, turime padėti visiems. Aš džiaugiuosi, kad šioje Vyriausybėje pagaliau Kultūros ministerija nebuvo paskirta pagal koeficientą pirmąją rinkimų naktį. Buvo rastas profesionalas, kuris rimtai nusiteikęs dirbti.
Mūsų Vyriausybėje atkreipiamas dėmesys į labai konkrečias regioninės politikos problemas, su kuriomis nebuvo susitvarkyta. Žmonės išvažiuoja iš regionų. Turime atgaivinti Lietuvos regionus ir tam skiriame didelį dėmesį.
Džiaugiuosi, kad šioje Vyriausybėje dirbs stipri šveitimo ministrė. Švietimas – mūsų valstybės ateitis. Švietimas reikalingas mums visiems – jau rytoj mūsų vaikams, švietimas reikalingas investuotojams, kad paruoštume profesionalą darbo rinkai, švietimas svarbus, kad neatsiliktume nuo pasaulio.
Džiaugiuosi, kad radome profesionalus dirbti šioje Vyriausybėje ir kviečiu jus visus palaikyti šią Vyriausybę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Socialdemokratų frakcijos vardu kalbės Seimo narė I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, štai ir atėjo valanda, kada svarstome būsimos, XVII Vyriausybės programą ir, žinoma, Lietuvos programą. Tam ir yra demokratija, kad opozicinės partijos ir frakcijos galėtų pareikšti savo nuomonę ir poziciją dėl teikiamos programos. Turbūt yra pagrindinis demokratijos trūkumas, kad valdžios neturinčios partijos visada žino, kaip valdyti, kaip, beje, ir praradusios. Turiu omeny ir save iš dalies, bet turiu pasiteisinimą, kad vis dėlto XVI Vyriausybė paliko gana tvarkingą Lietuvos būseną, nepaisant to, kad Gabrielius ir pasigedo didelių vizijų. Bet, gerbiamas kolega, jūsų tikrai visada buvo didelės ir galingos vizijos, bet praktiniais veiksmais to lygmens nepasiekdavote. Tai štai, socialdemokratai niekada neskambėjo didele vizijų išmone, bet tvarkingu, atsakingu valstybės valdymu.
Kalbėdamas apie teikiamą Vyriausybės programą mano kolega Eugenijus lyg ir pašmaikštavo, kad čia yra Irenos ir Ramūno programa. Norėčiau į tai sureaguoti štai kaip. Kaip sakoma, komplimentai neįveikia moters, o vyrus visada. Čia ir yra skirtumas tarp lyčių. Taigi tikiuosi, kad sakomi komplimentai ateinančio premjero ir jo komandos tikrai neįveiks, kad matydami realijas, ypač teikiamoje programoje deklaruojamą visų krypčių darnumą, darbų tęstinumą, kurių gerus pagrindus paliko XVI Vyriausybė, vadovausis labai elementaria išmintimi: keisti, ką galima keisti ir kas būtina keisti, priimti tai, kas niekaip neišvengiama, ir kad užtektų išminties atskirti vieną nuo kito. Tada mes tikrai turėsime ir darnią Lietuvą, ir darnią programą, darnias priemones ir svarbiausia darnias pasekmes, nes politikui, kaip ir gydytojui, turbūt svarbiausia vadovautis viena išmintimi – niekada nepakenk. O jeigu darai sprendimus, kad jie būtų nevienadieniai, kad jie turėtų tęstinumą, perspektyvą ir užtikrintų tolygią šalies, valstybės, visuomenės raidą.
Taigi kalbėdama apie kitus punktus, išsakytą pageidavimą ar kritiką, ypač dėl Regionų programos, tiesiog siūlyčiau Vyriausybei, ką kalbėjo R. Žemaitaitis dėl Regioninių kelių programos (programoje apie tai neužsiminta), teikiant biudžetą tiesiog numatyti tuos finansus, didžiuosius sprendimus dėl atskaitymų nuo akcizo, procento padidinimo Kelių programai, dėl Kaimo programos. Tai būtų fiksuota biudžeto eilutėje ir tikrai tie regioniniai keliai būtų pradėti sėkmingai… tai yra programa būtų sėkmingai toliau tęsiama ir vykdoma.
Gerbiamieji kolegos koalicijos partneriai, mes jums linkime sėkmės, kad mūsų bendras darbas teiktų pasigėrėjimą mums patiems ir svarbiausia visuomenei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau kviesime kalbėti komitetų vardu. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitete turėjome puikią progą įvertinti Vyriausybės programą. Buvo daug klausimų, gavome tikrai išsamius atsakymus ir galėjome susipažinti su konkrečiais darbais. Nė vienas klausimas nebuvo neatsakytas. Buvo ir diskusijų. Galiu tik pasidžiaugti, kad tikrai pastebėjome tą profesionalumą, kuris ir buvo deklaruojamas. Todėl tikime tomis permainomis, tikime ta programa, linkime gerų darbų. Didžioji dauguma mūsų komiteto narių pritarė, buvo tik du susilaikiusieji. Bendru sutarimu didžioji dalis pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Audito komiteto vardu kalbės Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, Audito komitetas pritarė Seimo nutarimui „Dėl Vyriausybės programos“. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nė vieno, susilaikė 2 Audito komiteto nariai. Linkime sėkmės naujai Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėkojame. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kalbės Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiamas Pirmininke, Biudžeto ir finansų komitetas šių metų gruodžio 7 dieną turėjo galimybę susitikti su premjeru ir finansų ministru, kurie atsakė į visus Biudžeto ir finansų komiteto narių klausimus. Sprendimas yra pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo tam tikram projektui.
Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 3. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ekonomikos komiteto vardu kalbės Seimo narys V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, Ekonomikos komitetas nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės“ projektui. 6 nariai balsavo už, 2 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Europos reikalų komiteto vardu kalbės Seimo narys G. Kirkilas. Pavaduotojas R. Andrikis. Ar norėtų kalbėti R. Andrikis? Ateina G. Kirkilas. Ačiū.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Seimo Europos reikalų komitetas balsų dauguma pritarė Vyriausybės programai, opozicijos atstovai komitete susilaikė. Taigi Vyriausybės programai Europos reikalų komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kultūros komiteto vardu kalbės Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Kultūros komitetas vienbalsiai pritarė Vyriausybės programai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš pataisysiu. Kultūros komitetas pritarė kultūros dalies Vyriausybės programai, bet ne Vyriausybės programai. Tai yra esminis skirtumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaimo reikalų komiteto vardu kalbės Seimo narys A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas balsų dauguma pritarė programai. Susilaikė opozicija. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu kalbės Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės programai. Susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo. Labai jums ačiū. Linkiu sėkmės būsimai Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėkojame. Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu kalbės Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė XVII Vyriausybės programą suprasdamas, kad komitetas svarsto klausimus, kurie yra turbūt vieni svarbiausių Lietuvos rinkėjams, tai yra užimtumas, atlyginimai, pensijos, socialinė apsauga, būstas ir visi kiti dalykai, su kuriais Lietuvos žmonės susiduria kasdien. Suprasdami, kad ne viskas iki galo nuspręsta, mes nuoširdžiai tikimės, kad tas pusmetis, per kurį dėl šių klausimų mes darome tam tikrą pauzę, leis surasti tą racionaliausią kelią, kuris tikrai prisidės prie Lietuvos piliečių gyvenimo kokybės gerinimo, ar tai būtų Darbo kodeksas, socialinis modelis, II pensijų pakopa, ar visi kiti dalykai, kurie toliau kels diskusijas tarp Lietuvos žmonių ir čia, Seime.
Manau, kad spręstinų klausimų yra labai daug. Reikia pradėti turbūt nuo tų pamatinių, t. y. Vyriausybės remiamų pajamų, kurios aštuoneri metai kaip yra įšaldytos. Daugelis žmonių savo kasdieniniame gyvenime susiduria su šita problema. Todėl dedu labai dideles viltis (taip pat ir komitetas), kad šita problema artimiausiu metu bus išspręsta. Komitetas atkreipė dėmesį, kad programos taisyti negalima, bet ten yra keletas netikslumų. Tikrai suprantu, kas yra naktiniai barai, bet negaliu suprasti, kas yra naktiniai vaikų darželiai. Jeigu mūsų programoje šeima yra kaip prioritetas, vaikai turėtų būti ne naktiniuose vaikų darželiuose, o šeimose, ir jausti tėvų šilumą, artumą. Aš suprantu, ką norėta pasakyti – kad būtų lengviau derinti asmeninį gyvenimą, šeimą, darbą, bet vis dėlto stenkimės, kad vaikai būtų namuose, o ne naktiniuose vaikų darželiuose. Yra ir kitų nedidelių smulkmenų, bet komitetas apsvarstęs balsavo: 7 už, 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Švietimo ir mokslo komiteto vardu kalbės Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Sveiki, gerbiamieji. Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Vyriausybės programos švietimo dalį. Dalyvavo 9 iš 10 komiteto narių, kiekvienas komiteto narys galėjo detaliai susipažinti ir gauti atsakymus iš dalyvavusios paskirtosios švietimo ministrės. Taigi šitai programai pritarta: 7 balsavo už, 2 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kalbės Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė tą Vyriausybės programos dalį, už kurią atsakingas komitetas, kurią kuruoja. Dalyvavo Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, taip pat vidaus reikalų ministras E. Misiūnas, jie atsakė į daugelį klausimų. Iš esmės atsakė į visus klausimus. Klausimų buvo daug ir kiekvienas kolega Seimo narys galėjo savo abejones išsklaidyti. Balsavimu komitetas pritarė Vyriausybės programai 6 balsais už, 2 susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Užsienio reikalų komiteto vardu kalbės Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, gruodžio 9 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė Vyriausybės programą.
Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Vyriausybės programos projekte numatoma išlaikyti nuoseklią ir efektyvią Lietuvos užsienio politiką, grindžiamą solidaraus demokratinių valstybių bendradarbiavimo, tarptautinės teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms bei laisvėms ir gerų kaimyninių santykių palaikymo principais.
Taip pat pozityvu, kad ketinama tęsti Lietuvos, kaip aktyvios ir patikimos NATO narės, įsipareigojimų užtikrinimą, o Lietuvos esminis interesas – stipri, solidari, konstruktyvi ir veiksminga Europos Sąjunga. Bus plečiamas ir intensyvinamas strateginis bendradarbiavimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ypač energetikos, ekonomikos, mokslinių tyrimų ir karinio saugumo srityse. Komitetas pasiūlė, kad šioms svarbioms sritims patikslintame biudžeto projekte būtų didinamas finansavimas diplomatinei tarnybai, kadangi dabartinė situacija mūsų netenkina.
Posėdyje dalyvavo 7 Seimo nariai: 5 balsavo už programą, 2 susilaikė. Linkime sėkmės Vyriausybei.
PIRMININKAS. Dėkojame. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kalbės Seimo narys P. Urbšys. Seimo narys A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir nusprendė pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-174 bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Žmogaus teisių komiteto vardu kalbės Seimo narys V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Vyriausybės programą. Suprantama, mes pastebėjome – integruoti žmogaus teisių problematiką į įvairias sritis. Aišku, tuo džiaugiamės. Bet mes komitete išsakėme poziciją, kad prašysime Vyriausybės atkreipti dėmesį į kai kuriuos komponentus. Komitetas bendru sutarimu pritarė programai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Sveikatos reikalų komiteto vardu kalbės Seimo narys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas savo susirinkime pritarė Lietuvos naujajai Vyriausybės programai bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar pagal Statutą yra rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui iki 20 minučių. Taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus. Iš viso iki pusantros valandos. (Balsai salėje)
Pirmasis pasisako M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, profesoriau, jog kažkaip netikėtai man teko garbė prieš jus, bet stengsiuosi labai trumpai.
Galbūt pradėsiu nuo to, jog sužinojęs apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomą sudėtį buvau, švelniai tariant, maloniai nustebęs. Tai iš tikrųjų bene aukščiausio lygio profesionalų komanda, kokią buvo galima surinkti, ir tikrai komplimentai paskirtajam Ministrui Pirmininkui dėl tokios komandos subūrimo. Tai nuteikia labai optimistiškai.
Deja, perskaitęs programą nuliūdau. Galiu pasakyti tik vieną paprastą išvadą, kreipdamasis į šią Vyriausybę: jūs, mielieji, galite tikrai geriau, daug geriau. Jeigu komanda atrodė kaip A lygio, tai Vyriausybės programa kaip abėcėlėje maždaug tarp raidžių S ir T lygio. Kodėl?
Vienas iš pagrindinių argumentų buvo čia išdėstytas šiek tiek prieš tai, jog prioritetų yra labai daug, tikslų yra labai daug. Visą tą programą būtų galima palyginti kaip tokį gražų, mielą ir šiltą kalėdinį palinkėjimą, kuriam, man atrodo, mes galėtume visi pritarti bendru sutarimu. Bet ko iš tikrųjų reikia? Reikia konkretumo. Ir tą padaryti, aš manau, būtų visiškai nesudėtinga. Paprasčiausia pasakyti kelis dalykus. Viena, kad būtų aiškūs trys, na, maksimumas, tarkime, penki prioritetai, ir pagal tuos prioritetus mes, kaip Seimas, galėtume vertinti Vyriausybės veiklą, ne tik visuomenė, bet ir Seimas. Tuos prioritetus reikėtų vertinti pagal labai aiškius rodiklius, ką kalbėjome: kiek, tarkime, po metų lieka vaikų vaikų globos įstaigose, kaip pasikeičia skyrybų skaičius Lietuvoje, kaip pasikeičia savižudybių skaičius Lietuvoje, kaip, tarkime, keičiasi socialinė atskirtis. Turėdami labai aiškius rodiklius mes galėtume labai paprastai ir aiškiai vertinti.
Trečias dalykas. Aš gerbiamam paskirtajam Ministrui Pirmininkui Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio metu buvau įteikęs 2008–2012 metų Vyriausybės programą, kurią, kaip suprantu, jūs skaitote ir domitės, matau, jūs ją turite, labai tikiuosi, kad sugrąžinsite. Bet pastebėsite ten vieną esminį dalyką, skirtumą nuo jūsų programos. Ten buvo siūlymas turėti metinę atskaitomybę, metinę veiklą. Šiandien jūs rašote – ketverių metų. Po metų mes svarstysime tai, ką jūs padarėte, bet niekaip negalėsime to susieti su programa, tai, ką jūs iš tikrųjų žadėjote, nes čia yra ketveriems metams, o po metų jūs tiesiog pasakosite, ką jūs nuveikėte. Tai kviečiu sugrąžinti, šiek tiek patobulinti, nes ši paskirtoji Vyriausybė tikrai gali daug geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys K. Glaveckas, ruošiasi P. Gražulis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų programa yra labai svarbus dalykas, mes visi tai puikiai žinome. Bet aš norėčiau, prisidėdamas prie to, ką kolega kalbėjo ir ką kiti kalbėjo, paliesti gal kiek kitus aspektus, kurie, mano supratimu, taip pat yra svarbūs.
Visų pirma pradėsiu nuo to, kad, kaip žinote, iki XVIII amžiaus iš principo kelionės vykdavo pagal gaublį, paskui atsirado žemėlapiai, o jau XX amžiuje atsirado GPS, kitaip tariant, elektroninė erdvė, elektroninis valdymas per palydovus.
Tai lygiai tas pats vyksta su visu pasauliu, kuriame mes gyvename. Iš esmės tie visi seni metodai – rankinio valdymo, administravimo, viso biurokratinio priėmimo – jie labai smarkiai nyksta ir iš esmės keičiami į naujus, elektroninius ir visokius virtualius valdymo metodus. Šia prasme iš tikrųjų programa yra labai toli nuo savo virtualaus modelio, nors aš manau, kad Vyriausybė sugebės ir konkrečius klausimus sudėti į virtualius. Kodėl aš tai sakau? Todėl, kad po to, kai buvo paskelbta Vyriausybės programoje, kad dvi ministerijos bus perkeltos į Kauną, tai, mano supratimu, daug protingesnis siūlymas ir jums pasiūlymas perkelti jas į virtualią erdvę ir čia palikti tik 10 žmonių, Vilniuje ir kur nors, nes iš tikrųjų viskuo, ką mes darome, turime rengtis tiems iššūkiams, kurie yra pasaulyje.
Galų gale rizikos, apie kurias čia kalbėjome, bet labai siaurai kalbėjome, yra milžiniškos. Žinant, kas darosi Europos Sąjungoje, euro zonoje ir kitur, situacija yra tokia, kad finansai, tiek euro nuvertėjimas vyksta, tiek euro zonos visa finansinė politika su dideliais sunkumais veikia, bankų, kaip žinote, Italijos ir kitų valstybių, yra labai sudėtinga padėtis.
Lietuvą taip pat veikia tos rizikos. Tai, kad paskutinę savaitę 4 % pabrango nafta, žinokite, mes matome ir žmonės mato iš benzino ir dyzelino pabrangimo, jeigu jūs kolonėlėje pasižiūrėsite, bet tai reiškia ne ką kita, kaip pabrangimą ir visų kitų kaštų, kurie įeina, pavyzdžiui, į duonos gamybą, gaminių gamybą. Galų gale valstybės prasme, požiūrio, biudžeto prasme tai yra labai geras dalykas, nes kainų padidėjimas reiškia ir didesnes biudžeto pajamas. Bet vienoje rankoje mes turime vėlgi tą ekonominį paradoksą, kad biudžetui gerai, bet žmonėms yra prastai.
Kitas dalykas, ką norėčiau pažymėti. Lietuvos rinkėjai davė pasitikėjimą visam Seimui, visų pirma ir jums, kaip daugumai, kad mes išspręstume problemas, o tų problemų, kaip visi žinote, yra labai labai daug.
Noriu paminėti vieną aspektą, apie kurį čia nebuvo kalbėta. Tai investicijos. Bendra taisyklė investicijų. Kaip jūs žinote, pasaulyje yra ne kokie nors bendro pobūdžio dalykai arba netgi sąlygos, bet pelno norma. Jeigu kapitalas ateina į kitą šalį, jis visuomet nori ką nors uždirbti. Dabar Lietuva sąlyginai priklauso trečiai kategorijai tų šalių, kuriose galima mažiausiai uždirbti. Yra pirmo, antro, trečio lygio ekonomikos, kurios euro zonoje, deja…
Pirmoje zonoje yra sukuriama didžiausia pridėtinė vertė, į ją investavus galima uždirbti 8–10 %, tas buvo netgi Kinijos ekonominėse zonose. Ir antra kategorija, antra grupė, į kurią įeina jau estai. Estų investicijos dėl to yra didesnės, nes ten didesnis lyginamasis svoris gamybos, kuri gamina aukštą pridėtinę vertę. Kitaip sakant, daugiau galima uždirbti. Mes gi kol kas esame trečioje zonoje, todėl mūsų investicijos labai priklauso nuo visokių aplinkybių. Investoriai sako: jūsų biurokratija bloga, jūsų tas bloga, jūsų klimatas blogas, jūsų anas, traukiniai nepadaryti. Iš tikrųjų ne tai esmė, esmė tai, kad mes praleidome struktūrinių technologinių reformų laiką, dabar jas reikės atlikti, be to mes niekur neišeisime.
Kas liečia liberalius dalykus ir ką liberalai galvoja. Iš tikrųjų visa mokesčių sistema yra tam tikras pagrindas, jos stabilumas – verslo stabilumas. Verslas dažniausiai randa kelius ir prisitaiko prie visokiausių (net geresnių ar didesnių) nesąmonių, bet jeigu mes tas nesąmones arba kitus dalykus labai tankiai pradedame keisti, ypač keisti tokiu pagreitintu būdu, ką mes esame jau patyrę, tai sukelia blogą reakciją. Tą, pavyzdžiui, dabar sukėlė pasakymai, kad mes alkoholio akcizą didinsime tiek ir tiek kartų. Smulkūs verslininkai už galvos pradėjo imtis. Kam mes juos gąsdiname? Kam mes gąsdiname tuos mažiukus verslininkus, kurie, kaip žinote, lygiai taip pat mėšlą duoda, kaip ir suaugę žvėrys? Čia E. M. Remarkas taip sakė, kad smulkūs žvėrys duoda taip pat mėšlą, kaip ir stambūs. Kam juos gąsdinti? Jų tiesiog nereikia gąsdinti.
Kiti dalykai yra susiję su mokesčiais. Dabartiniu metu mes kalbame, kad jau reikėtų koreguoti. Iš tikrųjų mokesčiai susiję, transporto problemos, automobilių mokestis. Aš irgi dalyvauju Valiutos fonde, visur, žinau, kad nekilnojamojo turto mokesčiai reikalingi, kalbama apie tai, kad juos reikia didinti. Iš tikrųjų reikalingos korekcijos, reikia tą daryti, bet daryti taip, kad verslas, kuris susijęs su nekilnojamuoju turtu, kad verslas, kuris susijęs su to ar kito produkto gamyba, galėtų išlikti, gauti tą normalų konkurencinį pelną ir kelti bendrą ekonomikos lygį.
PIRMININKAS. Ačiū, laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Pabaigoje noriu labai trumpai pasakyti, padėkoti Ministrui Pirmininkui ir palinkėti valios, o visiems ministrams, kurie yra su portfeliais, ir mūsų vienam ministrui, kuris, kaip žinote, yra su kuprine, palinkėti, kad iš tikrųjų daug gerų dalykų padarytumėte. Mes, liberalai, jus remsime ten, kur jūs darysite, rimtai darysite, ir sakysime bet ten, kur jūs nedarysite gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už paramą. Kalbės Seimo nario P. Gražulis. Ruošiasi R. Šarknickas.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis premjere, Vyriausybės nariai ir Seimo nariai! Jeigu šiandien pažiūrėsime į mūsų opozicijos kalbas, jos yra gana konstruktyvios. Mes lyginame rinkimų programą ir lyginame Vyriausybės programą. Reikia pripažinti, kad yra šioks toks atsitraukimas ir gal noras suteikti sau daugiau kūrybinės ir veiksmų laisvės. Vis dėlto rinkimų kampanijos programoje buvo daug konkretesnių dalykų pažadėta žmonėms. Šiandien siekiai, idėjos ir tikslai, kiek žiūrėjau, šeimos klausimais, socialiniais klausimais, skurdo klausimais yra išlikę, bet jie yra daug bendresni.
Kaip vertinti šią programą? Tikslai ir siekiai yra geri, kartais mes prirašome labai gražių programų, visos Vyriausybės gal ir konkretesnės buvo, bet, deja, ne visada tai įgyvendiname. Jie pasiliko sau tikrai ir kūrybai, ir siekiams laisvesnes rankas, na, ir kritikuoti gal bus galima mažiau, nes mažai konkretumo Vyriausybės programoje, tačiau iš gyvenimo patirties galiu pasakyti, kad tai galbūt nėra svarbiausia programa. Svarbiausia – realūs darbai. Tai yra labai svarbu. Manyčiau, šitas Seimas ir ši valdančioji dauguma kaip niekada yra laisvi padaryti tai, ko mes nepadarėme. Vis dėlto daugiau ar mažiau buvę Seimai buvo labiau susaistyti ir su verslais, ir su kitais interesais, kitomis interesų grupuotėmis. Čia atėjo nauja dauguma, kuri beveik, sakyčiau, turi baltą popieriaus lapą. Labai norisi, kad tie pažadai būtų įgyvendinti.
Žiūrėkite, praėjo visiškai nedaug laiko. Pradėjo dirbti Seimas, ir pažiūrėkite, kokie yra teikiami įstatymų projektai. Ogi teikiami įstatymų projektai su vertybiniu pagrindu ir dėl dirbtinio apvaisinimo, dėl ko labai puolama, ypač liberaliųjų jėgų. Yra teikiama ir ieškoma galimybių, kaip surasti teisingumą ir dėl antrosios pakopos pensijų fondų, ir dėl gyventojų pajamų mokesčio nesąžiningo susigrąžinimo. Šitie mokesčiai ir šita sistema yra naudingi tik turtingesniems. Manau, kad jie turės tokią valią ir nesustos. Gal programoje nėra konkrečiai įrašyta, bet kritika (jeigu jau valdančiosios daugumos nekritikuotų, o ją girtų, ypač opozicija, jie turėtų susimąstyti, ką jie ne taip daro) yra natūralu, valdančiąją daugumą turi kritikuoti opozicija. Aš labai gerai prisimenu monsinjorą A. Svarinską, kuris mane ruošė Pirmajai Komunijai. Jisai sakydavo sovietmečiu: jeigu manęs saugumas nekritikuoja ir giria, žinok, kad kažką ne taip darau. Jeigu jūs darysite gerus darbus – kritikuos žiniasklaida, kritikuos opozicija, bet mylės žmonės. Nenusigręžkite nuo tų nuostatų, nuo tų tikslų, kuriuos jūs užsibrėžėte.
Ir dar vienas unikalus dalykas visos nepriklausomos Lietuvos istorijoje dabartinės valdančiosios daugumos – per 25-erius nepriklausomybės metus premjeru buvo arba socialdemokratų atstovas, arba konservatorių atstovas. Jie sukūrė šitą sistemą, tai kaip jie gali ją pakeisti? Jie jokiu būdu nepakeis. (Balsai salėje) Kažkodėl labai šaukia konservatoriai. Galbūt patys pradeda matyti savo klaidas per tą jų valdymo laikotarpį.
Taigi, vis tiek linkiu ir avansu sakau: palaikysiu šitą Vyriausybę. Jūs savo pažadų neišsižadėkite, būkite tvirti, ryžtingi ir vieningi.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys R. Šarknickas. Ruošiasi J. Olekas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamasis premjere, Pirmininke, ministrai, Seimo nariai! Aš, kaip niekada, tikiu šia Vyriausybe, nes ši Vyriausybė surinkta pagal kompetencijas. Tarptautinis valiutos fondas taip pat prašo visas valdžias, ypač posovietinių šalių, žiūrėti į visas sritis, ypač ekonomikos, kūrybiškai. Tos šalys, kur buvo žiūrima kūrybiškai, buvo mažiau apimtos ekonominės krizės. Šioje programoje asmeniškai man imponuoja, patinka šeimos politika. Ji yra mano gyvenimas, aš nuo šių vertybinių dalykų negaliu nutolti. Išnagrinėjau labai daug šitų dalykų.
Kreipdamasis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą, aš jo asmeniškai noriu paprašyti skatinti kiekvienais metais, kad kiekvienoje savivaldybėje atsirastų šeimos tarybos, kurios jau yra keliose savivaldybėse. Tai parodė, kad yra galimybė sumažinti vaikų globos namų skaičių, pavyzdžiui, Utenos vaikų namų jau nebėra. Jie dirbo nuo 1996 metų, daug įdėjo darbo, daug vargo, tačiau mes turime teigiamą rezultatą. Visų Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių prašau steigti visuomeniniais pagrindais šeimos tarybas. Šeimos tarybas sudaro darbo biržos atstovas, teisininkas, advokatas, savivaldybės atstovas, jaunimo, bendruomenės atstovai, taip pat kitų asmenų atstovai, kurie padeda užmesti tinklą šeimai, kad neįvyktų nelaimė, kad jauna besilaukianti motina, paskendusi depresijoje, nenuspręstų rinktis alkoholį. Tai tos šeimos tarybos būtent ir padeda užbėgti įvykiams už akių.
Taip pat labai svarbu Finansų ministerijai atkreipti dėmesį į tai, dabar kalbėsiu apie „Alitos“ šampaną, kadangi alkoholio akcizas iš dalies bus padidintas, „Alitos“ šampanas savo rinkos Lietuvoje turi 70 %, užsienyje – 30 %. Gamykloje dirba 300 darbuotojų, padidinus alkoholio akcizą, yra šiokia tokia, nedidelė, grėsmė, kad šiek tiek gali sumažėti darbuotojų, tačiau, skaitydamas jūsų programą, aš prašyčiau tikrai atkreipti į tai dėmesį, kad tie darbininkai neatsidurtų už gamyklos durų, nes taip pat yra šeimos, jas taip pat reikia maitinti ir saugoti. Aš visu tuo tikiu ir linkiu jums sėkmės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi D. Kreivys.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie daugiau atsimena, žino, kad visada, svarstant Vyriausybės programą, mes turime ir kritikos, ir palaikymo. Ši Vyriausybės programa su tuo kertiniu darnos žodžiu, man atrodo, labai gražiai atspindi tas tendencijas. Tikrai, apsvarsčius visuose komitetuose, programa sulaukė palaikymo. Ir jeigu atidžiai klausėme komitetų pirmininkų pasisakymų, tai daugeliu atveju net buvo ir bendras sutarimas. Šiandien pasigirstantys kai kurie kritikos balsai turi tam tikrą pagrindą. Buvo prisiminta ir kaimų žvyrkelių programa, kiti dalykai, kurie, aš manau, tolesnėje veikloje bus įgyvendinti. Bet nereikia pamiršti ir tų gerų dalykų, kurie yra sudėti Vyriausybės programoje, tai ir apie socialinę pažangą, apie kultūros pažangą, sveikatos sritį, kur reikia padaryti tuos žingsnius. Ir „darna“ yra pats geriausias žodis, kad kai ką reikia išsaugoti, pratęsti, o kai ką pakeisti. Čia aš kaip gydytojas galiu sakyti, kad net šiek tiek įtariu tam tikrą pranašystę paskirtojo Ministro Pirmininko, kai jis, pristatydamas programą, labai aiškiai pasakė, kas atidžiai perskaitys ir norės surasti tą, ką mes norime padaryti, tas suras. Tas, kas norės kritikuoti, turbūt turės tą galimybę.
Štai girdime iš opozicijos, kad visko per daug parašyta. Įsivaizduokite, jeigu šioje programoje nebūtų apie kultūrą, ką kolega Vytautas galėtų pasakyti? Ką galėtų kolega A. Matulas pasakyti, jeigu nerastume sveikatos. Be abejo, kad viskas svarbu. Ir kiekvienoje srityje mes turėsime tam tikrus darbus padaryti. Ar tikrai reikia visų revoliucijų viską keisti? Aš labai džiaugiuosi Ministru Pirmininku ir kolegomis paskirtaisiais ministrais ir mano perėmėju Krašto apsaugos ministerijos, kad yra sudėta tai, ką mums reikia pratęsti: kariuomenės pildymą, modernizaciją, finansavimą. Tiek laiko mes turėjome duobę ir dabar turime labai konkrečią programą, kurioje konkrečiai įrašyta. Štai kolegos konservatoriai pasigedo, o kaip pamečiui? Pamečiui labai aiškiai pasakyta, kad 2018 metais 2 % krašto apsaugai bus paskirta. Jūs norite vieno išskirtinumo ar norite viskam? Jeigu norite vieno, kurie norite, tai galite surasti pamečiui, taip, kaip jūs čia prašote, kad būtų padaryta. Jeigu norite matyti bendresnį vaizdą, tai tada matote bendrą vaizdą.
Todėl aš norėčiau palinkėti visai Vyriausybei, kad tie surašyti tikslai, bendrieji tikslai, kurių laukia ir Lietuvos kultūros darbuotojas, ir moksleivis, ir mokytojas, inžinierius ir gydytojas, žemdirbys, kad jie būtų sudėti kaip konkretūs darbai, kai bus parengtas įgyvendinimo planas Vyriausybės darbų. Manau, kad mes Seime sveikindami Vyriausybę turime prisiimti ir patys atsakomybę, mes, politikai, aš norėčiau pasakyti, politikai profesionalai, nes atėjome čia į tą labai svarbų, atsakingą darbą, kuris taip pat reikalauja lyderystės, Seimo lyderystės. Mūsų pareiga dirbti išvien, nekovoti Vyriausybei prieš parlamentą, parlamentui prieš Vyriausybę, bet darniai pratęsti darbą, kad žmonės galėtų įvertinti mūsų veiklą. Niekada nepasieksime, kad visiems būtų gerai.
Kolegos, matėm pasaulio ir matėm gyvenimo, visi nori gyventi geriau. Todėl padarykime savo darbą, atlikime savo pareigą, kad po ketverių metų, kurie yra mums prieš akis, dirbdami kartu galėtume pasidžiaugti savo rezultatais ir kad žmonės tai įvertintų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys D. Kreivys. Ruošiasi S. Gentvilas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės programa yra strateginis valstybės dokumentas. Šiame dokumente turėtų būti brėžiama ateinančių ketverių metų valstybės raidos kryptis. Tačiau šiandien, žiūrėdami į Vyriausybės programą, mes matome daugiau nei du šimtus siekių, daugiau nei pusantro šimto skatinimų, daugiau nei pusšimtį užtikrinimų ir stiprinimų. O įsipareigojimų vos kelios dešimtys. Žinoma, turbūt užtektų ir tų kelių dešimčių, jeigu jie būtų aiškiai prioritetiniai. Tačiau jų nėra, o iš premjero girdžiu, kad palaukite, nenusiminkite, viskas bus surašyta priemonių planuose.
Žinoma, priemonių planai yra svarbūs, tačiau, premjere, jūs turbūt ne blogiau žinote, kad juos rašo ministerijose vyriausieji specialistai. Jeigu mes neturime aiškių prioritetų Vyriausybės programoje, tai galime spėti, kokie bus ir priemonių planai. Todėl man, žvelgiant į Vyriausybės programą kaip žmogui, dirbančiam su ekonomika, energetika, daugiausiai vis dėlto klausimų kyla iš ekonominės programos dalies, kaip mes čia judėsime, kadangi nematome keliamų aiškių, pamatuojamų prioritetų. Atrodo, kad šioji Vyriausybė tikisi, kad ekonomika kaip tas baronas Miunhauzenas išsitrauks pati iš pelkės, kad ateis patys investuotojai, kad visai nesvarbu jiems tokie akibrokštai kaip Darbo kodekso atidėjimas, dėl kurio taip pat labai aiškiai pasisako ir mūsų verslas.
Mielieji, Vyriausybės laukia iššūkiai, kaip sustabdyti emigraciją, mažinti skurdą, efektyvinti valstybės aparatą ir padaryti viską, kad būtų kuriamos naujos, gerai apmokamos darbo vietos. Tam reikia ne tik gerų norų, bet ir strateginio apsisprendimo, tvirtos politinės valios ir nuoseklaus, kryptingo darbo. Pagal šiandienę Vyriausybės programą ir ambicijas, pakartosiu, galime dirbti ketverius metus ir nieko nepadaryti, nes niekaip to negalėsime įvertinti.
Baigdamas aš norėčiau palinkėti, kad kuo greičiau Vyriausybė išsigrynintų tuos dešimt ar mažiau, ar penkis aiškius prioritetus, kad pagal tuos aiškius prioritetus atsirastų labai aiškūs, pamatuojami priemonių planai, kad mums po metų, dvejų, trejų, ketverių tikrai būtų ką vertinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi A. Dumbrava.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji paskirtieji ministrai, šiandien svarstome ketverių metų Lietuvos ateitį. Publicistai, politologai, žvelgdami į mūsų Seimą, į tokius žmones kaip aš, naujokus (daugelis jūsų irgi naujokai, daugelis Vyriausybėje naujokai), sako, kad mes kortų kaladėje būtume jokeriais turbūt. Mes esame neprognozuojami, mes esame nenuspėjami, mes galime būti geri, mes galime būti blogi, mes galime paslysti, mes galime tikrai nustebinti.
Bet yra dokumentas, kuris yra prognozuojamas, – tai Vyriausybės programa. Nekartosiu, ką pasakė daugelis opozicijos atstovų – mažai konkretikos toje programoje. Bet aš žiūriu į tai kaip į galimybę, nes po Vyriausybės programos aptarimo galima ją papildyti ir šį vakuumą užpildyti geromis idėjomis ir geromis pastabomis, kurios skamba iš Seimo narių, arba tautos išrinktųjų.
Aš matau didelį iššūkį visų pirma valdančiajai koalicijai, kuri susideda iš žmonių, kaip gerbiamas J. Olekas, kuris prieš 10 min. čia iš tribūnos pasakė, kad nereikia daug permainų. Aš matau valstiečius, kurie nori permainų ir išrinkti su permainų šūkiu, kad jie keis Lietuvą. Aš labai linkiu, kad vis dėlto nugalėtų permainų pokyčiai, o ne noras gyventi čia šiuo momentu ir nieko nekeisti, nes tauta akivaizdžiai pasiūlė jums permainas, daryti permainas. Užteko paskirti gerbiamąjį R. Masiulį į ministro postą, ir permainos valstybėje valstybėje – „Lietuvos geležinkeliuose“ – įvyko net nepasirašius nė vieno dokumento. Tokių permainų aš linkėčiau kur kas daugiau.
Kartu atkreipiu dėmesį ir į tai, kad tą vakuumą aš labai norėčiau užpildyti viena filosofine dilema. Šiuo metu už Seimo langų sninga, ir filosofai yra išvedę tokią ežiuko dilemą, kad ežiukams būna šalta žiemą, jie nori susiglausti kartu, bet jų didžioji dilema yra, kiek arti susiglausti, nes vienas kitą kažkada pradedi badyti. Ir aš suprantu valdančiųjų pagrindinę vertybę, kad stipresnę valstybę… daugiau nurodinėjimo, stipresnės valstybės institucijos, įmonės, įstaigos, aukštesni mokesčiai, kuriuos perskirstysite, bet Lietuvos visuomenė yra stipriai subadyta per 50 metų šitos dilemos, kai mes buvome suspausti į vieną, vienodą dėžutę, buvome prispausti vienas prie kito ir laisvės mums visada reikėjo daugiau. Aš labai norėčiau, kad jūs, kurdami veiksmų planą, atsižvelgtumėte į tai, kad Lietuva, Lietuvos žmonės jau tiek yra prispausti įstatymų, taisyklių ir mokesčių, kad jie nori nebūti kaip ežiukai, suspausti vienas prie kito ir vienas kitą badyti, o patys apsispręsti.
Todėl aš linkiu Vyriausybei, rengiant Vyriausybės programą, pasitikėti žmogumi. Nes ką dauguma ministrų šiandien šneka, tai yra stipresnė valstybė, stipresni nurodymai ir tikėjimo žmogumi yra maža. Aš tik pateiksiu keletą pavyzdžių, kad sveikatos apsaugos, alkoholio kontrolės srityje matomas dar stipresnis nepasitikėjimas žmogumi, kad žmogus yra neįgalus pats apsispręsti, kaip jis savo gyvenimą konstruos. Dauguma Seimo blaivininkų apsisprendė nevartoti alkoholio be aukštesnių mokesčių, jie patys tai sumąstė, ir aš siūlau permąstyti savo kelią į blaivybę. Tai nebuvo mokesčiais grįsta blaivybė.
Aš kviečiu Susisiekimo ministeriją nekurti naujos avialinijų monopolijos, o kalbėti apie tai, kad atvertume laisvąją rinką tiek geležinkeliuose, tiek informacinių technologijų srityje.
Aš kviečiu aplinkos ministrą kalbėti ne apie mokesčių įvedimą puodeliams ar dar kam nors, bet kalbėti apie tai, kaip pačioje Aplinkos ministerijoje ar pas mus, Seime, uždrausti vienkartinius indus, kuriuos mes dabar turime kiekvienas prieš savo nosį.
Aš kviečiu finansų ministrą nekalbėti apie dar didesnius mokesčius, o kalbėti apie tai, kaip galime ištraukti vidutinį atlyginimą uždirbančias šeimas su dviem vaikais iš skurdo paribio. Lietuva apmokestina daugiausiai mažas pajamas gaunančius, dirbančius žmones, ir tas procentas yra apie 30 %. Mums reikia išlaisvinti dirbantį žmogų ir nesiorientuoti į tai, kaip dabar programoje numatyta, nuo 11 iki 19 % kelti socialines pašalpas. Aš linkiu Vyriausybei drąsos įgyvendinant užsibrėžtą siekį sukurti konkurencingiausią Darbo kodeksą Rytų ir Centrinėje Europoje. Šiandieninis arba ketvirtadienio sprendimas atidėti Darbo kodeksą yra priešinga nuostata šiandieninei Vyriausybės programai.
Baigdamas aš labai linkiu nebadyti žmonių, o atitraukti juos saugiu atstumu. Net ir būdamas opozicijoje labai linkiu didelės sėkmės ir ryžto ir tikiuosi, kad jūs sugebėsite užpildyti tą vakuumą šiais patarimais. Sėkmės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi V. Bakas.
A. DUMBRAVA (TTF). Laba diena, gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Vyriausybės nariai. Pirmiausia noriu palinkėti ir premjerui, ir Vyriausybės nariams gero darbo, geros kloties. Tikrai, aš manau, opozicijos pareiga – ne tik kritikuoti, bet ir palaikyti gerus darbus. Manau, kad ši Vyriausybė tikrai turėtų parengti daug gerų darbų, ir tai mes matome visi. Mane labai nudžiugino parama šeimai, parama tai pagrindinei mūsų visuomenės ląstelei. Matome, kad tikrai yra didžiulis progresas.
Kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, norėčiau sustoti prie šeimos klausimų. Mes jau kalbėjome komitete dėl vaiko priežiūros pinigų. Nieko konkrečiai kol kas nėra pasakyta, tačiau noriu pasakyti ir priminti kolegoms, kaip anksčiau buvo numatyti vaiko priežiūros pinigai, pirmi metai – 100 %, antri metai – 85 % gautų pajamų dydžio kompensuojama, tai buvo labai gera situacija, kuomet tikrai vaikų Lietuvoje gimė kur kas daugiau, jų kur kas daugiau atėjo į mokyklas. Ir aš tikrai norėčiau palinkėti naujai Vyriausybei, kad mes vis dėlto bandytume ir rastume galimybę sugrįžti prie tų sumų, būtų labai gražu.
Taip pat ir vaiko pinigai. Jie buvo stipriai sumažinti įvedus testavimą. Ir dabar ne visi vaikai gauna pinigus priklausomai nuo pajamų. Ačiū Dievui, kad mums pavyko, baigiantis anai kadencijai, nors netestuoti daugiavaikių šeimų pajamų, o skirti visiems vaikams tose daugiavaikėse šeimose po 16 eurų.
Labai svarbu šalies gynyba. Sėdi krašto apsaugos ministras. Labai svarbu, kad prie tos technikos, kurią dabar įperka Lietuva, stovėtų mūsų Lietuvos vaikai, mūsų Lietuvos ateitis, o ne žmonės, pakviesti iš užsienio ar iš kur kitur. O tam, kad jie naudotųsi ta technika, patikimai naudotųsi, reikia, kad būtų išsiauklėję, būtų mąstantys ir būtų protingi. Pirmiausia, kad Lietuvoje būtų tokių protingų mūsų vaikų. Aš manau, kad šie klausimai nėra atsiejami vienas nuo kito.
Mes kalbame apie šalies demografinę situaciją, taigi todėl turime ir girdėti tuos žmones, kurie kalba apie tuos pinigus, kurie priklausytų toms šeimoms arba kurie buvo iki krizės. Noriu pasakyti, kad tai ne tik ekonominis stimulas prie tos situacijos grįžti, bet stimulas tas, kad vienas iš tėvų kuo ilgiau būtų prie vaikų. Nes aš atsimenu, kada buvo svarstomi tie klausimai, buvo labai svarbu, ir visi minėjo, kad jeigu bus 100 ir 85 %, dvejus metus tikrai mama pabus su vaiku, kol vaikas pripras ir pajus tą šeimos aplinką. Dabar gi mes stumiame motinas dirbti iš karto. Jeigu vieni metai, tai 100 %, dar pabūna tėvai, bet jeigu pasirenka antrą būdą (70 ir 40 %), tai, aišku, jau antrus metus kiekviena motina ieško darbo ir tikrai nebebūna su vaiku. Mes tai turime suprasti.
Svarstant toliau apie šeimą, norėčiau palinkėti valdančiajai daugumai sugrįžti prie Konstitucijos 38 straipsnio, kad šeima yra santuokos pagrindu kuriama. Tikrai nemažai darbo yra padaryta anos kadencijos. Mes turime prie to klausimo sugrįžti ir priimti Konstitucijos tą 38 straipsnį.
Noriu, kad tai girdėtų ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir sveikatos apsaugos ministras – dėl slaugytojų atlyginimo socialinės globos namuose. Nuo 2016 m. liepos 1 d. padidėję slaugytojų atlyginimai PSPC, antriniame lygyje, tačiau socialinės globos namuose tie atlyginimai nepadidėjo ir slaugytojai gauna vidutiniškai 470 eurų per mėnesį. Tai yra labai maži atlyginimai, bet jų darbas yra kur kas sunkesnis negu pirminėje grandyje.
Sveikatos apsaugos ministrui labai svarbu grąžinti pinigus už dantų protezavimą mūsų senjorams. Jūs žinote, kad didžiulės eilės. Kažkaip anksčiau dar būdavo metai, pusantrų ir kompensuodavo tuos pinigus, jeigu senjoras pats sumoka už dantų protezavimą. Dabar žmonės laukia trejus metus, neturi vilties. Jie visur kreipiasi, bet to niekaip nesulaukia.
Norėčiau paprašyti aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro, kad atkreiptų dėmesį, galbūt toks juokingas klausimas, tačiau Rytų Lietuvoje yra labai svarbus, – Sosnovskio barščiai. Niekaip mes su jais nesusitvarkome. Bandė organizuoti konkursus anos vyriausybės, nieko neišėjo, bet patys žmonės, patys ūkininkai tikrai labai sunkiai tvarkosi ir jiems sunkiai sekasi.
Dėl „Snoro“. Finansų ministro ir galbūt teisingumo ministrės norėčiau paprašyti. Jūs žinote, kad buvo kompensuojamos tos lėšos, kurias prarado „Snoro“ indėlininkai, tačiau tie, kurie įsigijo obligacijas, priminkite, dar buvo kažkokie lakštai, tie pinigai nėra kompensuojami. Žmones dabar apėmusi neviltis, todėl norėčiau paprašyti, kad finansų ministras galbūt kartu su Lietuvos banku pabandytų tuos klausimus spręsti. (Balsai salėje) Sertifikatai, atsiprašau, taip, sertifikatai buvo išleisti prieš pat bankrotą, jie taip pat nėra kompensuojami. Žmonės tikrai teiraujasi, ką daryti. Matau, laikas jau baigiasi. Labai ačiū. Geros kloties Vyriausybei, sėkmės jums.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys V. Bakas. Ruošiasi A. Skardžius.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų puiki diena, kad nepaisant audrų, kurios blaškė naujokus, mums pavyko suformuoti profesionaliausią Vyriausybę, būsimą Vyriausybę, kurią kada nors turėjo mūsų šalis. Netgi žiūrint į šiandienos opozicijos pasisakymus, neformaliai bendraujant kai kuriems opozicijos žmonėms patiems sunku patikėti tuo, kas šiandien šnekama. Aš suprantu, kad mūsų politikos forma reikalauja oponuoti opozicijai, hiperbolizuoti, imti iš konteksto atskiras frazes, atskiras sritis. Mano kvietimas šiandien būtų atsigręžti į turinį ir aš neabejoju, kad šioje Seimo salėje dėl svarbiausių klausimų mes balsuosime vieningai.
Kalbant apie pokytį, nuo kurio neva nutolo ši Vyriausybės programa, noriu pasakyti, kad, ko gero, tai viena mažiausiai besiskiriančių programų, palyginti su priešrinkimine programa. Iš tiesų panagrinėkime kiekvieną sritį.
Tarkime, skurdas. Esminis pokytis kalbant apie šios Vyriausybės požiūrį į skurdą, kad skurdas tai nėra vien socialinės pašalpos, trumpalaikis reagavimas į problemą palaikant žmonių gyvybę. Požiūris į skurdą – pirmiausia tinkamos, kokybiškos viešosios paslaugos, tai yra prieinamos švietimo paslaugos, medicinos paslaugos, prieinamos vietos valdžios paslaugos ir tik po to, jeigu reikia, mes kalbame apie pašalpų sistemą. Tai yra esminis pokytis, tai yra požiūrio pokytis į skurdą.
Viešasis sektorius. Šiandien vis dar norima pasakyti, kad ką nors atleisime, ir kiekviena politinė jėga, politikai pradeda nuo to, kad štai mes atleisime 20 % žmonių, kad viešajame sektoriuje dirba blogi žmonės. Mes tarsi stengiamės kam nors pataikauti, kažkokiam populizmui ir stengiamės siųsti žinią viešajame sektoriuje dirbantiems dešimtims tūkstančių žmonių, kad jie nieko nesugeba.
Mes sakome priešingai – mes stiprinsime viešąjį sektorių, stiprinsime viešųjų paslaugų kokybę ir skirsime dėmesį tiems žmonėms, kurie kokybiškai atlieka savo darbą, tiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, kitiems biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kurie stengiasi. Pavyzdžiui, paimkime kad ir mokytojus. Man neseniai teko kalbėti su mokytoja, kuri ruošia olimpiadoms žmones. Aš jos klausiau, ar yra skirtumas tarp, sakysime, atlygio to mokytojo, kuris paruošia žmones, kurie laimi olimpiadose, ir to, kuris nieko neparuošia? Iš esmės jokio skirtumo nėra.
Mūsų užduotis viešojo sektoriaus srityje – atlyginti tiems žmonėms, kurie gerai atlieka savo darbą, paskatinti juos, o ne gąsdinti. Todėl, gerbiamas Žemaitaiti, apie jokius 20 % net kalbos negali būti. Juo labiau kad, jeigu jūs paanalizuosite, viešųjų paslaugų regionuose ir šiaip jau trūksta, pavyzdžiui, socialinių paslaugų. Trūksta žmonių, kurie atliktų tą darbą. Apie kokį jūs mažinimą, apie kokį mes mažinimą galime kalbėti? Mes turime kalbėti ir ši Vyriausybės programa kalba apie investicijas į mūsų talentus. Nesvarbu, kur jie būtų, ar jie būtų verslo atstovai, ar jie būtų valstybės sektoriaus darbuotojai. Mums reikalingi talentai. Štai čia ir yra esminis pokytis. Negi tai sunku suprasti?
Atliekų deginimas. Kreipiuosi į „Tvarką ir teisingumą“, kurie kuravo tą sritį, o šiandien kritikuoja. Jūs puikiai žinote, kad pagal Europos Sąjungos, Europos Komisijos rekomendacijas Lietuva yra uodegoje, mes neturime atliekų politikos. Mes paimame ir sugalvojame, kad štai mums reikia statyti atliekų perdirbimo gamyklas, išleidžiame šimtus milijonų eurų, jas pastatome, pasižiūrime, kad jos neveikia, atliekos nerūšiuojamos. Po to sugalvojame, kad mums reikia pastatyti šiukšlių deginimo gamyklas, nors visiškai neįsigiliname, ar mes turėsime tų šiukšlių tiek deginti. Juk žiedinės ekonomikos modelis, kuris įtvirtintas šioje Vyriausybės programoje, sako, kad mes einame pažangiausiu, moderniausiu keliu, t. y. žiedinės ekonomikos keliu, kur pačioje pradžioje prioritetas yra skiriamas pirminiam atliekų rūšiavimui pradedant nuo namų ūkio, švietimo. Čia ir yra esminis pokytis.
Kalbėkime apie ekonomiką. Iš tiesų nesu ekonomistas, bet man teko dalyvauti, susitikti Belgijoje su aukščiausio lygio profesinių sąjungų lyderiais. Aš jų paklausiau, kokia jūsų darbotvarkė? Žinote, kokia jų darbotvarkė? Jų darbotvarkė yra galvoti kartu su darbdaviais, kaip uždirbti daugiau pelno, kaip padaryti labiau konkurencingą verslą. Tuo tarpu mes su savo Darbo kodeksu norime neatsižvelgti nei į darbdavių, nei į darbuotojų nuomonę. Mūsų pokytis šioje srityje yra sutelkti žmones.
Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu palaikyti šią Vyriausybę, jos programą, peržengti per save, per tradicijas, per formą ir orientuotis labiau į turinį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Norėčiau pasveikinti gerbiamą premjerą, pasveikinti naujuosius ministrus, kurie prisieks, ir, be abejo, ambicingą programą Lietuvai.
Vis dėlto kai kuriose srityse pasigendu tam tikrų ambicingų siekių. Norėčiau kalbėti apie vieną Lietuvai itin svarbią sritį, t. y. susisiekimo sritį. Dažnai žiniasklaidoje keičiantis Vyriausybėms pasigirsta įvairiausių kaltinimų Lietuvos geležinkeliams, bet galime kalbėti ir apie Jūrų uostą, apie mūsų apgailėtiną vežėjų, transportininkų padėtį. Tikiuosi, kad gerbiamas premjeras ir susisiekimo ministras tikrai nepriims šios kritikos asmeniškai ir, jeigu matys, kad reikia, įtrauks į Vyriausybės veiksmų planą.
Norėčiau kalbėti apie tai, kad susisiekimo srityje trūksta Lietuvai ambicingų tikslų. Nėra nurodyta, kad ginsime nacionalinį interesą tiek plėtodami Jūrų uostą, tiek „Lietuvos geležinkelius“, kad ginsime nacionalinį vežėją. Taip, yra paminėta, kad sieksime susigrąžinti Lietuvos oro uostų tranzito mazgą, aviacinio tranzito, kuris, kaip žinote, buvo beviltiškai prarastas, ypač A. Kubiliaus Vyriausybės laikais, kai ministras E. Masiulis padėjo galutinį tašką atiduodamas Latvijai tą mazgą, vadinamą habu. Kadangi buvo remiamos valstybinės latvių programos, šis siekis… Nenorėčiau, kad taip atsitiktų su „Lietuvos geležinkeliais“. Šiandien latviai trina rankomis dėl nepagrįsto „Lietuvos geležinkelių“ puolimo. Ir dėl ko geležinkeliai puolami? Dėl to, kad jie pagamino daugiau negu 60 lokomotyvų, kuriuos perka tų pačių Baltijos valstybių privačios kompanijos, uostai perka. Sutartys laukia su Suomija, Ukraina.
Kodėl puolami geležinkeliai? Todėl, kad rėmas ir ratai perkami neva iš V. Putino remiamos kompanijos arba susijusios. Taip, Rusijoje viskas susiję, tačiau Rusija ir Lietuva turi tą pačią vėžę. Taip, europinė vėžė iki Kauno atkeliavo, bet to nepakanka. Štai kai geležinkeliai gali uždirbti milijonus, kažkodėl bandoma žlugdyti. Bandoma žlugdyti šią įmonę vien dėl to, kad kažkas, kiek aš pamenu, parlamente nuo 2000 metų teko dirbti… Tai gviešiamasi atimti krovinių pelningą vežimą, o keleivių vežimą, infrastruktūrą pakabinti ant biudžeto pečių. Aš manau, reikėtų turėti ambicingus tikslus ir užkirsti tam kelią.
Taip pat nematau ambicingų tikslų išlaikyti Klaipėdos uostą kaip regiono lyderį, jį plėtoti. Nėra kalbama apie išorinį uostą. Aš manau, tie tikslai turi atsirasti, manau, kad vis dėlto turėtų būti ambicingesni tikslai ir remiant mūsų kelių transportą, didinant konkurencingumą, remiant nacionalinį vežėją, nes jis sukuria daugiau nei 8 % bendrojo vidaus produkto. Tinkamas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos interesų gynimas tiek Vakarų Europos, tiek tradicinėse rinkose, NVS rinkose, Azijos rinkose turi būti užtikrintas ir tai turėtų atsirasti kaip prioritetas ginant Lietuvos nacionalinį interesą, o ne kurių nors suinteresuotų grupių, kurios turi daug pinigų susimokėti nepriklausomai žiniasklaidai, kuri turi aiškų tikslą, kaip tas sritis, kurios yra dar gana įdomios, patrauklios, pelningos, kad jos tarnautų tų suinteresuotų pusių interesams.
Tikiuosi, kad tiek premjeras, tiek susisiekimo ministras atsižvelgs į šiuos mano, kaip Seimo nario, siūlymus. Lieka palinkėti geriausios kloties įgyvendinant programą. Balsuosiu už programą tikėdamasis tikrai didelių permainų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys Ž. Pavilionis. Ruošiasi G. Steponavičius.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, labai ačiū. Buvo labai daug kalbėta apie pokytį, darną, turinį, tačiau kadangi esu išrinktas į Seimą ir užsienio lietuvių balsais, deja, būtent šioje vietoje jų labiausiai balso ir pasigendu. Programoje yra teigiama, kad kaimui atstovauja trečdalis Lietuvos gyventojų. Iš tikrųjų Lietuvos kaimo problemoms yra skirti net aštuoni puslapiai šios programos teksto, o tokiam pačiam trečdaliui lietuvių, išvykusių į užsienį, yra skiriamos trys nieko nepasakančios eilutės.
Pradėkime nuo „Globalios Lietuvos“. Jokios kritikos, jokių pokyčių, jokių naujų finansavimų, kurių šita programa realiai neturi, kurią iki šiol vykdo 13 institucijų, kurios nesugeba tarpusavyje sutarti, kaip realiai padaryti pokytį, kai emigracija tuoj pasieks milijoną gyventojų. Radau vieną žodį apie grįžimą į tėvynę. Tačiau kokius žodžius? Kalbama apie patrauklias perspektyvas. Parodykite, kur yra patrauklios perspektyvos. Sakoma, mes atkreipsime dėmesį į patrauklias perspektyvas. Tai jau seniai turėjo būti dėmesio centre. Šiai profesionalų komandai bus labai sunku, nes, norint padaryti pokytį, jai reikia dirbti kartu.
Norint dirbti kartu, reikia numatyti strateginius uždavinius, priemones, finansavimą, institucijas, galų gale pasitarti su užsienio lietuviais. To visiškai nėra. Tenka apgailestauti, nes mes nekreipiame dėmesio į savo ateitį, kuri iš mūsų sparčiai išvažiuoja. Mes didžiulį dėmesį skiriame kaimui, tačiau nežiūrime į priekį, nežiūrime į ateitį. Nekalbame jau apie mus palikusius milijoną piliečių.
Pabaigoje apie Ameriką. Buvo pasakyta labai daug gražių žodžių, kurie, beje, buvo pakartoti labai profesionalaus dabar jau būsimo ministro pono R. Karoblio Užsienio reikalų komitete, kuriame jis pats teigė, kad, visų užsienio ekspertų teigimu, transatlantinė sutartis su Amerika yra be priekaištų. Mums yra didžiausias pozityvas ir visi ekspertai teigia, kad geriausios pasekmės bus būtent Lietuvai iš 28 Europos Sąjungos šalių. Bet programoje yra labai aiškiai teigiama apie neigiamas šios sutarties pasekmes. Mes pjauname šaką, ant kurios sėdime. Su Amerika prekyba praeitais metais paaugo net 30 %, todėl ir dar kartą žodžiai skiriasi nuo darbų, kuriuos šį kartą įtvirtinome dar ir Vyriausybės programoje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys G. Steponavičius. Jo nėra. Diskusijai skirtas laikas baigėsi.
Kviečiame Ministrą Pirmininką. Suteikiame 20 minučių.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, tikrai pirmiausia noriu padėkoti visiems Seimo nariams, komitetams, frakcijoms. Turėjome įtemptą laikotarpį, bet labai gerą, suteikiantį galimybę, manau, padėti pagrindus bendradarbiauti ateityje vykdant Vyriausybės programą. Aš puikiai suprantu, kad tą patį tekstą, tą patį dokumentą mes skaitome skirtingai, priklauso nuo to, kuriai pozicijai priklausome.
Aš niekaip negaliu sutikti, tik dar kartą galiu pakartoti, kad programoje yra labai aiškūs, konkretūs tikslai, aiškiai identifikuotos problemos, jų sprendimo būdai. O kada ir kaip? Taip, tai bus kitas dokumentas, kuris neišvengiamai turi būti padarytas.
Dėl pažadų. Tai yra koalicinė programa – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos, ir natūralu, kad ji privalo skirtis nuo rinkimų programos. Tačiau pagrindiniai tikslai, siekiai, kurie buvo deklaruoti ir dėl kurių mes gavome tikrai didžiulį Lietuvos žmonių pasitikėjimą veikti, išliko. Keliai? Taip. Kelių pasiekimas. Mes renkamės patį geriausią, ne emocijomis pagrįstą, ne demagogija, bet geriausią kelią, kuris yra įvertintas ir racionalumo, protingumo, adekvatumo principais.
Aš suprantu, norima, kad būtų išskirti tiktai du, trys ar keturi prioritetai dviem arba trims ministrams, o likusi Vyriausybės dalis galėtų ketverius metus tiesiog sėkmingai pabūti. Taip nebus. Mes tikrai turime ir matome visas sritis. Matome ir sutinkame dėl tų ketverių metų, kurių negalime tuščiai švaistyti. Todėl visų ministerijų, visų ministrų atsakomybės sričių yra ambicingi tikslai ir prioritetai, kuriuos turės įgyvendinti visi kaip ministrai ir solidariai in corpore kaip Vyriausybė.
Pasigedo žodžio „pokyčiai“. Labai gražu, kad kažkas skaičiuoja, kiek kokių žodžių yra paminėta. Aš galiu pasakyti, kad rinkimų programos žodį „pokyčiai“ pakeitė konkretūs darbai. Galima tapatinti – pokytis ir konkretus darbas.
Dabar dėl idėjų ir konkretumo. Aš tikrai paskaičiau, prisiminiau 2008–2012 metų programą (ačiū gerbiamam kolegai Mykolui). Tikrai paskaičiau ir dabar dar pavarčiau, gerbiamas pirmininke, „Naują planą Lietuvai“. Kai kalbame apie konkretumą, aš tiesiog galiu pacituoti, nors galbūt nereikėtų to daryti, apie regionų politiką jūsų programoje: „Lietuvos regionai nyksta neregėtu greičiu.“ Vienas, du, trys, keturi, penki grafikai su esamos būklės konstatavimu ir labai konkretus siūlymas, kaip išspręsti, kad nesusitrauktų žaibišku greičiu Lietuvos regionai. Valstybė turi sukoncentruoti savo intelektinius patirties ir finansų išteklius tam, kad būtų sustabdytas atotrūkio tarp didžiųjų miestų ir nykstančių regionų augimas. Labai konkretu, labai aišku, kaip atsakytas klausimas. (Balsai salėje)
Aš tiesiog noriu pasakyti, aš cituoju jūsų, gerbiamas Jonai, planą. Dėl plano galiu pasakyti labai paprastai, kad „Naujas planas Lietuvai“ yra puikus, bet Lietuvos žmonės nusprendė, kad ketverius metus jį reikia dar tobulinti. Tai linkiu šiuo atveju tikrai didelės sėkmės!
Dėl R. Žemaitaičio. Gerbiamas, brangus kolega, aš suprantu, kad savaitgalį buvo labai rimtas renginys, nebuvo laiko skaityti programą, galbūt atidumo pritrūko, bet kadangi jūs palietėte tokias temas, tai aš norėčiau irgi šiek tiek apie jas atsakyti. Jūs neradote nieko apie ligoninių tinklą, finansavimą, pertvarkymą. Aš tiesiog galiu paminėti 35 punktą, kur labai aiškiai pasakomas tikslas, kad perteklinių lovų skaičiaus mažinimas ir gydymo tinklo konsolidavimas turės būti padarytas.
Dėl viešojo sektoriaus ir algų pakėlimo. Jūs turėjote irgi ketverius metus tą bazinį lygį imti ir pakeisti, bet ketverius metus bazinis dydis buvo įšaldytas ir dabar tokioje situacijoje, kai Vyriausybė gauna, paveldi buvusios Vyriausybės biudžetą, pasielgti populistiškai ir neatsakingai… Taip, partnerių, bet mes esame partnerė ir jūsų tai yra paveldėtas dalykas. Tiesiog elgiamės atsakingai, todėl ir sakome, kad viešasis sektorius, dėl to iš dalies atsakė mano kolega V. Bakas, turi tapti kitoks. Jeigu mes galvojame elgtis labai neracionaliai, kaip buvo bandoma padaryti, ir mechaniškai: 5 % brūkšt, 20 % brūkšt, kas gali pasakyti, kiek reikia ten tą brūkšnį padaryti. Tai yra mechanika, apskritai pagrįsta niekuo, ir kelias į niekur. Dėl to mes labai aiškiai ir pasisakome, kad taip, valstybės viešasis sektorius yra perteklinis, taip, dalis darbuotojų susikoncentravę į procesą, taip, papildomai jiems pakelti darbo užmokestį galime tiktai keldami efektyvumą, orientuodami į konkretų darbo rezultatą, tikslą ir nuo to turi priklausyti darbo užmokestis. Pirmiausia kalbama apie valstybės tarnybą.
Valstybės remiamos pajamos, jų didinimas. Yra pasakyta, kad taip, iš tiesų laikas prabėgo, dydis nepakitęs, jis turi būti indeksuotas, susietas su objektyviais mūsų ekonomikos pokyčiais.
Dėl kelių finansavimo. Yra vėlgi programos 71.5 punktas, kur pats principas pasakytas dėl lėšų perskirstymo. Negali būti programoje išdėstyta Kelių priežiūros ir plėtros programa su atskirais žvyrkeliais. Taip, mes suprantame, tai yra vienas iš būdų, kur reikės padaryti, keliant mūsų ir regionų atskirties, patrauklumo… nepatrauklumo mažinimą, komfortą. XXI amžiuje turime tokį tinklą neišasfaltuotų kelių, žvyrkelių, kur apie gyvenimo kokybę, teikiamų paslaugų kokybę, susisiekimo galimybes nėra ką kalbėti, tai jau yra kiti programiniai dokumentai. Tiesa, dar dėl kelių, kas labai yra svarbu. Tai yra tikrai imlu finansų, iki paskutinių metų skelbiami visi konkursai, konkursai dėl valstybinių kelių plėtros, remonto vykdavo labai sklandžiai, be ginčų. Na, galima daryti prielaidą, kad kažkas tame sektoriuje ne visai gerai. Šiais metais situacija jau pasikeitė, atsirado konkurencija ir tų susitarimų nebeliko, 30–40 % kainos pradėjo kristi. Tai štai tos sumos, kurios realiai gali būti investuotos žvyrkeliams asfaltuoti.
Dėl valstybinių vaistinių. Na, nebuvo rinkimų programoje valstybinių vaistinių tinklo. Buvo pasisakoma diskusijose, debatuose. Šiandien yra, jeigu neklystu, keturios valstybinės vaistinės Lietuvoje, bet jos prekiauja tokiomis pačiomis vaistų kainomis, kaip yra. Apie vaistų kainų mažinimą ir vaistų politikos pakeitimą, skaidrumo įvedimą taip pat programoje galima rasti, jeigu tą norima surasti.
Dėl deginimo gamyklos. Labai aiškiai programoje yra įvardinta – 82.3 punkte, kad mes užtikrinsime, kad Lietuvoje deginimas būtų atliekamas tiktai aplinkai ir sveikatai saugiu būdu, būtų deginamos tiktai tos per rūšiavimo prizmę neišrūšiuotos atliekos, perdirbimui netinkamos, bet turinčios energetinę vertę. Tai esminis dalykas, ką reikės pasiekti ir ką reikės padaryti.
Dėl gerbiamo Eugenijaus išsakytų žodžių dėl pasitikėjimo, nepasitikėjimo. Na, tai šiandien bus tas pirmas pasitikėjimas Vyriausybės programa, ministrais, ir matysime. Aš tikrai nevengiu ir nemanau, kad tokia procedūra negali būti kartojama, bet šiandien preziumuoti, kad, žinote, Vyriausybė sau, valdanti dauguma yra sau, na, tai yra iš esmės… Aš suprantu, norima tai matyti, bet to nėra. Netgi Vyriausybės pozicijos gynimas komitetuose, įstatymų projektų gynimas yra labai atsakingas ir kruopštus darbas, ką mes deklaravome. Nebus bendradarbiavimo, nebus įrodomos tam tikros idėjos, kurios reikalingos. Aš manau, kad tas kelias yra sėkmingas, jeigu mes norime mechaninio sprendimo, kai pasakoma voilà, šitas įstatymas turi būti priimtas toks, ir taškas, tai mes paskui klaidas ir darome vieną po kitos, paskui nežinome, už ką balsavome, dėl ko balsavome ir su kuo. Taigi aš dar kartą galiu pasakyti: Vyriausybės darbo sėkmės garantas yra bendradarbiavimas su Seimu (aš kalbu – su Lietuvos Respublikos Seimu), ir neišskiriant nei valdančiosios daugumos, nei opozicijos.
Nėra gerbiamos A. Maldeikienės, jinai tikrai paskaičiavo irgi labai daug lingvistinių dalykų labai gerai, tačiau šitos programos nedarkė biurokratai, nes mes tiesiog dar neturime tokios galimybės, kad ją darkytų. Tai yra darbas tiek rinkimų laikotarpiu, tiek bendras su koalicijos partneriais, tiek ir ministrų, jie labai skirtingai įsitraukė, bet tikrai padarė gana daug racionalių korekcijų, pataisymų ir savo minčių į Vyriausybės programą. Skirtingu laiku įsitraukė, kai kam galbūt buvo laiko mažiau, bet tokias galimybes tikrai visi turėjo.
Užsienio politikos tęstinumas. Na, man sunku pasakyti, ko gi dar, kokį žodį arba kokį tekstą mūsų programos turi išgirsti, jeigu mes kalbame apie Europos reikalų komiteto posėdį. Nauja Vyriausybė tai yra tam tikro gero tono ženklas, mes deklaruojame pagrindines mūsų užsienio politikos veiklos tęstinumo kryptis. Ir su Baltarusija, jeigu jūs radote, kad ten buvo kokie nors ypatingi ryšiai buvusios XVI Vyriausybės. Aš nepastebėjau tokių dalykų.
Ar mums reikia dar kartą bandyti įrodinėti, kad mes esame proeuropietiška Vyriausybė, normali civilizuotos Europos Sąjungos, valstybės narės Vyriausybė? Taip, pagrindiniai tikslai yra išsakyti, kokiomis kryptimis mes spręsime dėl tarptautinio bendradarbiavimo, kas mums yra svarbu. Tai yra tęstinumo esmė. Pokyčiai, kurie vyksta. Mes į juos privalome reaguoti, reaguos Vyriausybė, reaguos ir Seimas, reaguos komitetas, formuodamas mandatą atstovaujant tarybose tiek ministrų pozicijoms, tiek ir kitų Vyriausybės institucijų.
Dėl pajamų nelygybės. Tikslai labai aiškiai pasakyti dėl skurdo mažinimo. Kas jau visiškai neranda jokios konkretikos, kas nenori rasti, na, tai čia irgi galima surasti, jeigu labai pasiskaitysi 117.1 punktą, kokio tikslo yra siekiama. Aktyvios skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonės būtų įgyvendinama taip, kad pajamų nelygybės indeksas bent jau atitiktų Europos Sąjungos vidurkį, kai mes šiandien esame, jeigu aš visiškai teisus esu, treti ar ketvirti nuo galo.
Dėl elektroninės valdžios. Taip, mes numatę ambicingą tikslą – daugelį paslaugų, man atrodo, net 90 %, perkelti į elektroninę erdvę. Tai yra ambicija, kuri yra reikalinga, tai yra ir tęstiniai, ir nauji darbai. Taip, tai yra labai imlūs darbai. Jeigu pažiūrėtume į valstybės investicijų programą, ten tikrai pakankamai skiriama lėšų. Galima galvoti, ar tie tikslai bus pasiekti, bet kito kelio nėra. Jeigu mes norime efektyviai veikti ir racionaliai panaudoti žmogiškuosius resursus, mažinti procedūroms skiriamą tuščią laiką, vienintelis kelias yra perkelti tas paslaugas, kurias mes galime, o galime beveik viską, į elektroninę erdvę.
Dėl investicijų ir pelno normų. Aš suprantu verslo norą turėti kuo didesnį pelną, bet šiandien mes turime ir Europos Komisijos išvadas, ir kitų organizacijų. Ten aiškiai pasakyta, kad neturėjimas socialinio dialogo, negebėjimas arba nenorėjimas dalintis socialiai atsakingo verslo ta pelno norma su savo darbuotojais, skatina tą situaciją, kurią mes ir turime: ir pajamų nelygybę, ir nepatrauklias darbo vietas, ir migraciją. Tai vidurio suradimas tikrai turi būti surastas.
Dėl dokumento, ar Vyriausybės programa yra strateginis dokumentas, ar ne. Yra Vyriausybės, taip ir vadinasi, Vyriausybės strateginis veiklos planas. Tą turi ministerijos, turi Vyriausybė. Vyriausybės programa to nepakeičia ir nepakeis. Ten labai aiškiai dalykai yra susieti ir su biudžetiniu finansavimu. Todėl tai yra taip, esminis Vyriausybės veiklos dokumentas su esminiais prioritetais, tikslais. Tai įgyvendinimo priemonės, kurios, kaip numato teisės aktai, bus lydimajame dokumente.
Dėl planų rengimo. Atiduoti visa tai specialistams. Aš tikrai nekvestionuoju visų valstybės tarnautojų ministerijose, kad jeigu jau paims Vyriausybės programą ir kartu su paskirtaisiais ministrais ir jų komandomis rengs priemonių įgyvendinimo planą, kad jie visiškai sudarkys. Nėra taip, kad mūsų ministerijose dirba vieni nevykėliai. Atvirkščiai, tikrai didžioji dauguma yra puikių, gerų žmonių, specialistų, bet mes, turėdami tokį didžiulį biurokratinį aparatą, nesugebame tikrai adekvačiai jų įvertinti. Taigi aš net neabejoju, kad prie šito priemonių plano konkrečiai darbuosis paskirtieji ministrai ir jų formuojamos komandos.
Kokios nors grėsmės, yra preziumuojama, kad ketverius metus mes čia nieko nedarysime ir po to Seimui nebus, kaip įvertinti. Aš noriu vėlgi priminti, kad po ketverių metų mus įvertins vienintelis objektyvus vertintojas – Lietuvos žmonės ir jie pasakys, ar Vyriausybė ketverius metus miegojo, ar dirbo. Aš net neabejoju, kad šita Vyriausybė dirbs.
Ir galbūt paskutinė tokia pastaba dėl kolegos S. Gentvilo pasisakymo dėl to, jog programoje yra, kad mes pašalpas kelsime nuo 11 % iki 19 %. To nėra. Mes kalbame apie mūsų resursų skyrimą, kuris atitiktų bent jau Europos Sąjungos vidurkį, skiriamą socialinei apsaugai, socialiniams klausimams. Dabar mes skiriame 11 %, siekis – 19 %.
Baigdamas aš dar kartą noriu padėkoti visiems, kurie kritiškai vertino. Tikrai mes gavome ir tokių labai aiškių, suprantamų nuorodų, kurias galėsime įdėti į Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą, neišvengiamai turėsime bendradarbiauti, geranoriškai bendradarbiauti dirbdami čia, Seime. Linkiu paskirtiesiems ministrams nuo pat pirmos dienos, o tuo net neabejoju, nes dar Vyriausybei neprisiekus darbai jau prasidėjo, darbai vyksta ne tik su programiniais dalykais, labai konkretūs darbai, būti veržliems, drąsiems, įgyvendinti tuos pokyčius, kurie dabar pavirto konkrečiais darbais, ir nebijoti kritikos, nebijoti suinteresuotų grupių intervencijos, tam tikro šantažo, poveikio. Mes turime unikalią galimybę, iš tikrųjų gavome unikalų šansą iš Lietuvos žmonių, turime didžiulį pasitikėjimą. Blogiausia, kas gali įvykti, kad mes tą pasitikėjimą galime nuvilti arba sužlugdyti. Aš net neabejoju, kad mes to nepadarysime. Būkime drąsūs, veržlūs ir atsiminkime, kad tarnaujame tėvynei ir jos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pereisime prie klausimų. Suteiksime galimybę klausti pagal frakcijas. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mes žinome, jog nuo sausio 1 dienos įsigalioja Civilinio kodekso pakeitimas, kuris nustato, kad vaikai globos įstaigose negali būti laikomi ilgiau nei tris mėnesius ir jie turėtų būti apgyvendinami šeimose. Žinau, jog užtruko rengimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Socialinių paslaugų įstatymo projektų. Ar nematytumėte poreikio iš tikrųjų jau šioje dar darbo sesijoje kartu su Vyriausybe priimti sprendimą, kuriuo būtų labai aiškiai reglamentuojama socialinė globa šeimose tam, kad vaikai jau nuo Naujųjų metų galėtų gyventi ne vaikų namuose, ne kūdikių namuose, o jau galėtų gyventi šeimose?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tikrai aktualus klausimas, sausio 1 diena čia pat. Aš sutinku, kad jeigu yra įmanoma, šioje sesijoje reikia priimti pakeitimus, kurie apibrėžtų, kas yra profesionali globa, socialinė globa šeimoje. Jeigu tai nepavyktų, tada greičiausiai reikėtų ministro įsakymu ministerijos tvarkos apraše apibrėžti, o tada tai integruoti į įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gal nebus Ministrui Pirmininkui, nors prieš tai noriu pasakyti pagiriamąjį žodį ir palinkėti tos valios, ir priminti seną romėnų posakį, kad galių turi tiek, kiek jų pasiimi.
O dabar klausimas ministrui su kuprine, ne su portfeliu, bet su kuprine. Jūs iš tikrųjų gerą humoro jausmą turite, ministre. Vakar per televiziją pasakėte, kad siūlytumėte apmokestinti 1 euru šitą popierinį indelį, į kurį pilama kava. Aš manau, kad tai yra kalėdinis siūlymas. Ar ne? Tokį patį kalėdinį, gal kitą palinkėjimą jums pasakysiu, kad dabartinis sėdėjimas šiame minkštame fotelyje šiek tiek skirsis nuo sėdėjimo elektros kėdėje, kai jūs būsite ministru, nes jus tada iš tikrųjų labai opozicija puls. Bet atsakykite dėl tų stiklinių, nes žmonės iš tikrųjų dabar išsigando. Galvoja, kad reikės savo indus nešioti arba, kaip prie rusų, žinote, iš rankų gerti kaip nors. Kuprinėlėje jūs turite tą atsakymą, aš taip įtariu. Labai ačiū, ministre.
K. NAVICKAS. Ačiū pirmiausia už klausimą ir galimybę paaiškinti tą vakarykštę žinią, nes jinai truputį išėjo, pripažinčiau, iš mano nepatirties, nes, pripažinsiu, išskrido žvirbliu, jaučiu sugrįžo. Pristatydamas tą idėją, aš apskritai pristatinėjau atliekų tvarkymo hierarchiją ir kad pirmasis ir geriausias tikslas atliekų tvarkymo srityje yra atliekų vengimas. Be įvairių priemonių, viena iš jų yra iš tikrųjų, ką jūs ir pasakėte, galima tiesiog pačiam apsispręsti arba įmonės gali apsispręsti keisti ir pasiūlyti aplinkai palankesnius sprendimus. Tą mes pirmiausia ir siūlome. Čia pritarčiau S. Gentvilo pozicijai, kad per pozityvą, per skatinimą mes tą turėtume daryti. Tą mes ir darysime. Bet kaip vienas iš variantų tada, jeigu mes norime pasiekti tikslą, kad turėtume mažesnius sąvartynus, mažesnės apimties deginimo įmones, reikalingas ir visuomenės solidarumas, kad tų atliekų mažėtų. Priešingu atveju mes savo tikslų nepasieksime, ir vienas iš variantų buvo pasakytas tas toks stiprus mokestis, bet iš esmės ne mokesčio įvedimas yra esmė, o pristatymas, kaip mes įsivaizduojame atliekų tvarkymo hierarchiją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš irgi klausimą turėčiau aplinkos apsaugos ministrui. Kadangi skaičiau jūsų programą (ministre, čia), aš ir savo pranešime to paties klausiau, jūs būsite aplinkos ministras, ką jūs rinksitės – Generalinę miškų urėdiją ar Miškų departamentą, kur funkcijos yra analogiškos? Ar vienas iš jūsų pirmų darbų bus panaikinti urėdijas ir iš tikrųjų grįžti prie dešimties urėdijų, prie apskričių? Klausimas vienas ir atsakymai iš tų trijų galimų variantų: Generalinė urėdija, Miškų departamentas ir ar naikinsite miškų urėdijas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Atsakymo nėra vienareikšmiško, kaip jūs paklausėte. Paaiškinsiu kodėl. Todėl, kad mes įsivaizduojame ir planuojame daryti aplinkos apsaugos pavaldžių institucijų reformą išgrynindami funkcijas. Šiandien mes turime keturias institucijas, dirbančias gamtoje, sakykime, ir atsitikus tam tikroms konfliktinėms situacijoms atsakomybė yra stumdoma tarp jų. Šioje vietoje mes norime pažiūrėti aiškiai, vadovautis principu, kad gamtininkai turi būti gamtoje ir kiekvienas žinotų tai, ką reikia. Aš žinau, ko jūs klausiate, ir aš suprantu, bet aš jums neatsakysiu vien dėl to, kad yra labai lengva pasakyti dešimt ar penkiolika urėdijų, bet kol mes nematome bendro per visas keturias institucijas, nematome bendro vaizdo, tai atsakymas būtų per ankstyvas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys T. Tomilinas. Ruošiasi A. Skardžius.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano klausimas taip pat… Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas taip pat aplinkos ministrui. Aš norėčiau paprašyti gerbiamojo kandidato į ministrus, paskirtojo ministro Kęstučio.
Išvardinkite, prašom, darnios plėtros tikslus, kuriuos patvirtino buvusi Vyriausybė, kadenciją baigusi Vyriausybė, kad gerbiamajai opozicijai būtų labai aišku, kodėl mūsų programoje darni plėtra, darni visuomenė, darnus žmogus yra prioritetas, ir šiek tiek paaiškinkite tą globalų kontekstą, kodėl darna, darni plėtra, aplinkosauga, socialinė sanglauda yra svarbu ir kur tie prioritetai.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš labai plačiai negalėsiu paaiškinti, nes tai būtų paskaita, ne tas formatas. Tie tikslai yra keturi, aš galiu juos išvardinti: socialinės atskirties ir skurdo mažinimas, sveika gyvensena, energetinis efektyvumas ir klimato kaita, darnus vartojimas ir gamyba. Čia tik dėl paaiškinimo būtų galima pasakyti, kad darnaus vystymosi apskritai koncepcija jau prieš 10 metų tapo ne grynai aplinkosauginė, ji buvo, ji peraugo aplinkosaugines paskatas, labai išsiplėtė į socialinę sanglaudą. Ir kuo toliau, tuo labiau visose peržiūrose, visuose dokumentuose ar įsipareigojimuose socialiniai dalykai, socialinė atskirtis, kova prieš badą, skurdą yra vienas iš kertinių tikslų, o visi kiti yra integraliai susiję su darnios plėtros principais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau paklausti susisiekimo ministro. Daug diskutuojama viešojoje erdvėje apie bendrąją įmonę, sukurtą „Rail Baltica“ antrajam etapui įgyvendinti. Vyriausybės programoje yra užsibrėžta, kad „Rail Baltica“ bus įgyvendinta 2025 metais. Tačiau mes turime vėžę iki Kauno, kurią reikėtų pratęsi iki Palemono, įdiegti automatikos priemones ir šitą projektą užbaigti jau šiemet ar 2017 metais. Kokių veiksmų imsitės, kad tai būtų padaryta, gerbiamasis ministre? Ačiū.
R. MASIULIS. Ačiū už klausimą. Susipažinęs su turima informacija, kuo skubiau peržiūrėsiu projekto grafikus, pažiūrėsiu, ar pakankamai tam skirta resursų, ir jeigu kur nors yra vėluojama, procesą spartinsime. Dabar dėl tikslių veiksmų negaliu atsakyti. Tai yra prioritetinis klausimas ir, be abejo, jam bus skiriamas ypatingas dėmesys.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R. J. Dagys. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Deklaracijos ir mūsų siekiai yra gražu, tai turi būti, ir čia, programoje, daug visko yra. Bet mes žinome, kad Vyriausybė ir Seimas už deklaracijų turi turėti pinigus, nes kitaip tos deklaracijos yra gana tuščios. Jūs ką tik pasakėte čia, kad sieksite pakelti mūsų dalį socialinėms programoms iki 19 %, kai dabar yra 11 %. Kadangi „Sodros“ dalis sudaro liūto dalį, tai išeitų, kad mes beveik 60 % turėsime socialinio draudimo mokestį. Čia tokia pastaba.
Pagrindinis klausimas būtų, kad visos kitos mūsų Rytų regiono valstybės ryžtingai ėmėsi iš karto spręsti klausimus, stabdydamos demografijos ir emigracijos problemas. Tai yra pagrindiniai klausimai – pensijos, jaunimo būstas ir vaiko pinigai. Viso to jūsų programoje nėra, konkrečių įsipareigojimų kitiems metams nėra. Kaip šiandien paaiškėjo, bus tik dar po vienų metų. Iki to laiko mes neteksime 40 tūkst. gyventojų, jeigu mes nesustabdysime šito proceso. Kaip jūs manote, ar ne per didelė prabanga vieni metai spręsti šituos klausimus? O norint spręsti (…), tada reikėtų peržiūrėti valstybės biudžetą metų viduryje.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Džiugu, kad jūs prabilote apie naujų mokesčių įvedimą. Ne vien iš mūsų pusės atsiranda tokių pasvarstymų. Mes kalbėjome frakcijoje, jūs klausėte apie pensijų reformą, globalią pensijų reformą. Aš pasakiau, kad teisinė aplinka ir teisės aktai, jeigu yra keistini, turi būti atlikti iki liepos 1 dienos, po to šeši mėnesiai pasiruošimas įgyvendinti ir įgyvendinimas. Tai yra paprastas dalykas. Jeigu jūs programoje nerandate, tai dar kartą skaitykime. Yra kalbama ir apie vaiko pinigus, ir apie pirmojo būsto įsigijimą ne didmiesčiuose jaunoms (iki 35 metų) šeimoms. Mes tikrai imsimės tų žingsnių, bet yra tokia smulkmena – reikia pradėti dirbti. Mes negalime dar iki šios dienos imtis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi D. Kaminskas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra teisingumo ministrei. Šioje Vyriausybės programoje daug kalbama apie darnią visuomenę. Iškeltas darnos tikslas yra puikus, tačiau iki šiol nevisiškai aišku, kokiu keliu bus į jį einama. Darni visuomenė vargu ar įmanoma ir pasiekiama ribojimais ir draudimais. Ji neįmanoma be pagarbos visų piliečių teisėms ir jų tinkamo užtikrinimo.
Šiame kontekste Vyriausybės programoje pasigedau didesnio dėmesio žmogaus teisių ir lygių galimybių politikai ir jos įgyvendinimui. Todėl norėčiau jūsų, gerbiamoji ministre, paklausti, kokia jūsų pozicija dėl teisės asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis? Ir kitas klausimas: ar manote, kad valstybė turi prisiimti įsipareigojimą apsaugoti kartu gyvenančių žmonių turtines ir kitas teises? Ar ketinate imtis šių temų ir ar pritartumėte, jeigu Seimas inicijuotų atitinkamus įstatymų pakeitimus? Ačiū.
M. VAINIUTĖ. Laba diena visiems. Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų tie klausimai, kuriuos jūs palietėte, yra labai aktualūs, jau ne kartą man teko į juos atsakyti. Jūs sakote, kad programoje skirta labai mažai dėmesio žmogaus teisėms, tai drįsčiau tam prieštarauti. Svarbiausia tai, kad yra iškeltas vienas iš svarbiausių principų, tai būtent teisės viršenybės principas, kuris iš esmės apima visas sritis, ne tik Teisingumo ministerijos ribojamą sritį. Ir tai yra būtent iš V skyriaus „Darnus valstybės valdymas“, tai yra pirmasis skirsnis. Yra pabrėžta teisingumo svarba kaip socialinio stabilumo ir žmoniškumo garantas. Ir kitos po to einančios nuostatos, tikrai labai daug, manyčiau, daug detalių yra išdėstyta programoje.
Kalbant apie jūsų du konkretesnius klausimus, tai būtent apie vardų ir pavardžių rašymą, žinant tą problemą, aišku, reikės ją vienaip ar kitaip spręsti. Žinant Konstitucinio Teismo doktriną ir jau buvusio, nuėjusio Seimo sprendimus, kad iš tikrųjų tuos klausimus spręsti yra vilkinama… Kad tai yra ypatingai svarbu, rodo ir tai, kad pastaruoju metu šis klausimas jau persikėlė į teismus. Tai yra tikrai didelė aktualija ir, be abejonės, tai turėsime spręsti. Aišku, čia reikia politinio sutarimo, reikės politinės valios. Manau, kad Seimo narių bus ir priimamas.
Dėl antrojo klausimo, dėl partnerystės. Iš esmės pagal programos nuostatas kalbama apie šio principo įgyvendinimą ta prasme, kad programoje tai pasireiškia tuo, kad tokią teisę gyventi… Partnerystės įtvirtinimas – tai turima minty ne vienos lyties, bet numatoma mišri partnerystė. Tai labai aptakiai gal tiek atsakyčiau. Be abejonės, tie klausimai svarbūs, ką jūs ir pabrėžėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys T. Langaitis. Ruošiasi A. Armonaitė.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiami būsimieji ministrai, noriu atkreipti visų dėmesį į Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ jau nustatytus, gerai aptartus pažangos rodiklius, ir išties naudoti tai kaip pažangos švieslentę savo darbe. Tai yra ambicingi, bet realistiški rodikliai, kuriuos kviesčiau naudoti nusistatant savo rodiklius kiekvienoje srityje.
Čia turime kelias dešimtis rodiklių, tarp jų tikrai turėtų būti artimas kiekvieno širdžiai šiuo metu Vyriausybėje darnios visuomenės indeksas, kur mes užsibrėžėme konkrečiai 2020 metais būti dešimti Europos Sąjungoje; taip pat korupcijos suvokimo indeksas, kur esame užsibrėžę tapti penkiolikti Europos Sąjungoje; bei Europos Sąjungos inovatyvumo indeksas, kur taip pat numatėme būti penkiolikti Europos Sąjungoje, tačiau šiandien tesame dvidešimt šešti.
PIRMININKAS. Laikas!
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Ir, jei galima, vienas trumpas klausimas ūkio ministrui. Kada?
PIRMININKAS. Ačiū.
M. SINKEVIČIUS. Ačiū už klausimą ir dėmesio į pažangos strategiją atkreipimą. Taip, jūs teisus, yra tikrai daug siektinų dalykų, kurie įvardyti ir šitoje strategijoje. Manau, kad jie neblogai koreliuoja su parengta Vyriausybės programa. Taip, jūs visiškai teisus, deja, negalime niekuo pasidžiaugti kalbėdami apie inovacijų sritį tiek viešajame sektoriuje, tiek ir verslui diegiant inovacijas gamybos srityje.
Iš tikrųjų manau, kad nemažai laiko man teks skirti gilinantis į inovacijų tematiką. Čia, kaip sakiau ir frakcijose, ir komitete, mes žadame suvienyti jėgas kartu su švietimo ir mokslo ministre, mano kolege, nes kurį laiką inovacijos, technologinė plėtra ir bendrai sumani specializacija lyg ir buvo padalinta dviem mamoms ar dviem tėvams tarp dviejų ministerijų. Mes šitas jėgas sujungsime, ne konkuruosime, o veiksime išvien. Ir noriu tikėti, kad bendrų pastangų dėka mes tikrai pajudėsime iš apatinių eilučių švieslentėje ir pakilsime, ir jeigu toli gražu nepasieksime tų norimų tikslų labai greitai, tai tikrai judėsime į priekį, nes be technologinio tobulėjimo, be inovacijų, aš manau, kad valstybė, tokia kaip Lietuva, tokia maža valstybė, neturinti žaliavinių išteklių, tikrai pasmerkta nelabai pozityviai ir šviesiai ateičiai. Inovacijos tikrai bus ta tema, kurią mes kartu su švietimo ir mokslo ministre bandysime kuruoti tinkamai, kad galėtume pajudėti iš tos apačios ir kilti švieslentėje į viršų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinį klausimą užduoda Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju už galimybę užduoti paskutinį klausimą. Norėčiau, kad į jį atsakytų mūsų paskirtasis finansų ministras. Šioje programoje yra numatytos mokestinės lengvatos asmenims, dirbantiems periferinėse savivaldybėse, taip pat yra numatytos priemonės, jos nedetalizuotos, jaunoms šeimoms, įsigyjančioms būstą ne didmiesčiuose. Ar jums neatrodo, kad tokios nuostatos iš esmės diskriminuoja žmones, kurie gyvena miestuose ir savo gyvenimus kuria miestuose? Taip pat ar nereikėtų mažinti mokesčių visiems dirbantiesiems, ne tik tiems, kurie dirba periferinėse savivaldybėse? Dėkoju.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Mūsų mokestinėje sistemoje šiuo metu yra daug diskriminacinio elemento, jeigu pažiūrėtume į lengvatų apimtis ir jų skaičių.
Dėl to, ar regionai gali turėti teisę tam tikrais atvejais turėti lankstesnį režimą, tai viena iš minčių, kurią reikės giliau paanalizuoti, bet tokios lengvatos gana įprastos kai kuriose šalyse. Nemanau, kad čia turėtų būti koks nors labai stiprus diskriminacinis elementas šiuo požiūriu.
PIRMININKAS. Dar yra pusantros minutės. I. Degutienė. Prašom klausti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Noriu paklausti gerbiamąjį premjerą S. Skvernelį. Jūs šiandien iš ryto mūsų frakcijos posėdyje pasakėte tokį sakinį (cituoju): „Nueinanti Vyriausybė paliko nemažai bombų“. O šiandieninė jūsų koalicijos partnerė Socialdemokratų frakcijos seniūnė sako (cituoju), kad „paliko pakankamai tvarkingą Lietuvos būseną“. Gal galėtumėte įvardinti, kokias tas bombas paliko nueinanti Vyriausybė? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Noriu paminėti, kad partnerių ir jų atsakomybės sritys socialdemokratų ministerijose nepaliko jokių bombų. Bet koaliciją sudarė ne viena dabar koalicijoje esanti partija, todėl aš galiu vardinti tam tikrus švietimo įsipareigojimus, kai buvo duoti niekuo nepagrįsti pažadai, nepamatuoti pažadai, bet tai nėra mūsų partnerių paliktos bombos. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar motyvai už ir motyvai prieš.
V. Juozapaitis dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik norėjau reaguoti į gerbiamojo premjero repliką. Jis gana diplomatiškai išsisuko, bet aš noriu priminti, kad tie koalicijos partneriai, kurie šiandien savo gretose turi buvusios Švietimo ministerijos (…) atstovus, turbūt prisiima visišką atsakomybę. Ir aš dar sykį noriu priminti, kad tos pačios partijos, kuri… kurios dispozicijos buvo švietimas ir kultūra, šiandien delegavo Seimo Pirmininkui atstovę spaudai. Taigi atsakomybė yra bendra ir jūs nuo jos niekur nepabėgsite. Kaip ir mes taip pat aktyviai stebėsime, ką gi tie koalicijos partneriai jums paliko. Jeigu reikės išminuoti, kvieskite mus, mes turime patirties ir esame taip pat drąsūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs pasisakėte dėl vedimo tvarkos.
Už motyvai. Kalbės Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos. Čia išminuotojai ar minuotojai, manau, kad susitvarkys Lietuvos kariuomenė ir specialistai, susitvarkys ir nauja paskirta Vyriausybė. O iš tikrųjų aš noriu pakviesti, gerbiamieji kolegos, po vykusių diskusijų pritarti Vyriausybės programai. Taip, kiekvienas mes galėtume rasti ką nors dar papildomai pasiūlyti, bet bus laiko. Ketveri metai. Manau, parlamentas ir Vyriausybė dirbsime kartu ir galėsime tuos savo pasiūlymus teikti.
O šiandien, kaip premjeras sakė, šioje programoje mes galime surasti visko – ir labai plačių, atvirų pasiūlymų, ambicingų tikslų ir labai konkrečių žingsnių. Ir tikrai nepraleisiu progos dar kartą pakartoti, kas, man atrodo, yra labai svarbu visiems, kartu ir man asmeniškai, tai yra valstybės saugumas, Lietuvos krašto apsauga ir būtent šioje srityje yra patys konkrečiausi įsipareigojimai. Tai, ko daugelį metų siekėme.
Galbūt atsakydamas kolegai S. Gentvilui galiu pasakyti, kad čia tikrai mažiausiai permainų reikia. Mes tas permainas, kada mažėjo finansavimas ir mažėjo mūsų pajėgumai, jau išgyvenome. Duok Dieve, mums visiems, kartu ir Vyriausybei, kad tęstųsi tie pradėti darbai. Tai yra labai konkretūs dalykai, finansavimas, kai įsipareigojome dar 2004 metais pasiekti 2 % bendrojo vidaus produkto. Karių tarnybos sąlygų sudarymas, nes jie pasirenka šią tarnystę Lietuvai, kariuomenės modernizavimas, mūsų sąjungininkų buvimas Lietuvoje ir tų galimybių jiems būti čia sudarymas. Todėl kviečiu pritarti pateiktai programai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš. Pasisako Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų būtų sunku ginčytis, jog ši nauja Vyriausybė yra tikra profesionalų Vyriausybė. Matome labai aiškią takoskyrą su tuo, kas buvo iki šiol. Profesionalas apibūdinamas kuo? Kad jis gali išgyventi iš savo profesijos. Ir tikrai neabejoju, jog absoliuti dauguma šių paskirtųjų ministrų, išėję į gatvę, labai nesunkiai susirastų darbą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Tačiau šiandien, tvirtindami šią programą ir šiuos ministrus, mes nuleidžiame jiems kartelę. Mes darome jiems savotišką meškos paslaugą. Nors jie galėtų daug geriau, mes sakome – nebūtinai. Nebūtina jums stengtis. Aš labai nuoširdžiai nerimauju, kad po ketverių darbo metų pagal šią programą, kuri yra pristatyta, mes vargiai juos galėsime vadinti tikrais profesionalais.
Todėl kviečiu pasigailėti šių tikrų profesionalų ir ministrų, būsimų ministrų, paprašyti patobulinti programą pagal tai, kaip jie iš tikrųjų ir galėtų padaryti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš raginu balsuoti už Darnios Lietuvos Vyriausybės programą. Pirmiausia todėl, kad ši Vyriausybė skiriasi nuo kitų galbūt tuo pažadu, kad dirbsime kartu, kad taip pat mes, čia sėdintys, esame atsakingi už šios Vyriausybės sėkmę, taip pat pilietinės organizacijos, profesinės sąjungos ir visas vyriausybinis sektorius yra atsakingas už mūsų visų sėkmę. Tai yra tas įgalinimas, apie kurį šnekama programoje, galbūt pagaliau pradės veikti.
Aš labai džiaugiuosi, kad Vyriausybė teigiamai atsiliepė į socialinių partnerių inicijuotą nacionalinį susitarimą dėl atlyginimų, ir mes pagaliau galbūt turėsime tą pasaulėžiūrinį pokytį, kai neklausime, ką valstybė gali padaryti dėl mūsų, o vis dėlto ką mes galime padaryti dėl valstybės, kaip sakė D. Kenedis. Aš labai džiaugiuosi, kad verslas nori tame dalyvauti. Verslas, kuris kuria pridėtinę vertę, nori padėti šiai Vyriausybei išbristi iš skurdo ir pagaliau sustabdyti emigraciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, siūlyčiau susilaikyti dėl programos, nes, kaip sakiau, labai daug „sieksime“, „tikėtina“ ir panašiai.
Būsimam premjerui aš noriu pasakyti. Nebūčiau sakęs, bet išgirdau jo frazę apie Darbo partijos deleguotą ministrą. Anuomet, kai N. Chruščiovas tapo vienas iš vadovų, jis pasikvietė savo pagrindinį patarėją ir paklausė: ką daryti, nes byra Sovietų Sąjunga, gali (…), ką daryti? Patarėjas jam aiškina: rašyk, sako, tris laiškus. Klausia, kokius. Pirmas laiškas – kaltink, kad prieš tai buvę visi blogi, niekam tikę. Klausia, koks antras. Sakyk, kad dar nepaskyrė, dar nieko nesusitvarkiau. O koks trečias? Pats žinai koks. Tai norėčiau palinkėti, kad to trečio jūsų nebūtų ir dirbkite darniai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti balsuoti už šią Vyriausybės programą jau vien todėl, kad ypač dešinėje pusėje esantys politikai neišduotų savo rinkėjų, nes mes dėl visko per rinkimus sutarėme. Taip pat kviečiu dalyvauti tuose pokyčiuose, o ne tapti, ne likti pokyčių užribyje. Iš tiesų Seimas turi labai daug darbo, jis turi būti tų pokyčių smaigaliu ir šiandien turi suteikti mandatą šiai Vyriausybei dirbti. Mes turime puikų bendradarbiavimo pavyzdį, plataus bendradarbiavimo nacionalinio saugumo srityje, kur yra nacionalinis susitarimas, kur nėra abejonių dėl ilgalaikių mūsų valstybės, mūsų žmonių saugumo tikslų. Taigi pritarkime šiai Vyriausybei ir toliau kurkime nacionalinius susitarimus, kurie padėtų mums įveikti skurdą, socialinę atskirtį, kurie padėtų mums reformuoti viešąjį sektorių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, prieš šimtą metų garsus austrų žurnalistas K. Krausas yra pasakęs, kaip kyla karai: politikai primeluoja žurnalistams ir patiki tuo, ką perskaito laikraščiuose. Kad panašiai nenutiktų šiai Vyriausybei su šia programa. Mes dabar tvirtiname programą, ne Vyriausybę. Kai pažiūri į Vyriausybę, matai žmones, pasiryžusius dirbti, aiškiai matančius, kur jie turi eiti, ko siekti. Paskaitai programą – ir niekas neaišku.
Aš negaliu nekalbėti iš savo varpinės, žvelgdamas į švietimo sritį. Nėra visos švietimo sistemos krizės aštrumo suvokimo, nėra ir aiškių žingsnių, kaip iš ten bus išeita. Yra deklaracijos, yra gerų norų deklaracijos. Nėra prioritetų. Tas jau buvo ne sykį pasakyta. Negalima visur visko atlikti, kaip sakyti, vienu metu, nėra išdėstymo laike ir, blogiausia, nėra konkrečių rodiklių, kokios būklės mes siekiame. Aš nenoriu, kad nutiktų taip, kad šiai Vyriausybei programa pradės trukdyti, pradės trukdyti įgyvendinti tai, ką jie nori įgyvendinti, todėl negaliu palaikyti programos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš kviečiu kolegas palaikyti šią jauną, ambicingą programą. Tikiuosi, kad ko nėra programoje, atsiguls į Vyriausybės veiksmų planą. Tikiuosi, kad ši Vyriausybė atstovaus nacionaliniam Lietuvos interesui, nes mes esame konkurentai ir transatlantiniu aspektu, esame konkurentai ir Europos rinkose, mes turime žvelgti į tai, kad esame konkurentai ir su kaimynėmis Baltijos šalimis sesėmis. Aš tikiuosi, kad ypač transporto, susisiekimo srityje mes apginsime Lietuvos nacionalinį interesą, nes tai yra Lietuvos žmonių interesas. Tikrai palaikau programą ir linkiu bendradarbiavimo su Seimu, su valdančiąja dauguma. Na, o opozicija, aš manau, elgsis tikrai konstruktyviai, nebus tik opozicija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Visų pirma aš už šią programą negaliu balsuoti dėl diskriminacinių mokestinių nuostatų, kurias įtvirtina ši programa, ir aš uždaviau klausimą finansų ministrui. Jis nemato problemos, kad mokestinėmis lengvatomis bus diskriminuojami didžiųjų miestų gyventojai, ir tai, mano nuomone, yra neteisinga. Tačiau taip pat norėčiau atkreipti visų kolegų dėmesį į tai, kas numatyta, o, tiksliau, nenumatyta Vyriausybės programoje, kalbant apie Europos Sąjungą.
Europos Sąjungos laivas siūbuoja, yra didelė krizė. Jūs savo programoje sugebate pasakyti tik tiek, jog liksime Europos Sąjungos nariai. Nėra jokios vizijos, nėra išdėstyta, ar pasisakote už federacinę Europą, ar Europą su mažiau institucijų ir mažiau biurokratijos, ką manote apie bendros rinkos realizavimą, šiuo metu ji neveikia paslaugų sektoriuje, na, veikia labai prastai, neveikia duomenų sektoriuje. Nieko nėra apie tai, jog XXI amžiuje pagrindinis Europos Sąjungos biudžeto prioritetas yra žemės ūkis.
Man tikrai labai trūksta šių nuostatų, kokią Lietuva atsakomybę ir kokią Lietuva lyderystę prisiims Europos Sąjungoje. Ministrai L. Linkevičius ir R. Karoblis iš tikrųjų atsakė labai detaliai, kai kalbėjome komitete, tačiau šiame dokumente, pagrindiniame jūsų darbo dokumente, neįrašyti tokio dalyko, manau, yra mažų mažiausiai neatsakinga, todėl aš negaliu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pereiname prie balsavimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“. Kas už šią programą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš, kas susilaiko, susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 86, prieš – 3, susilaikė 40. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ priimtas. (Gongas)
Dėl balsavimo. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Dėl balsavimo už. Ar galima D. Šakalienę įskaityti už? Nespėjau paspausti.
PIRMININKAS. Dėl protokolo. Įskaityti. Ačiū. (Balsai salėje) R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš labai pritariu tiems, kurie kviečia bendrai dirbti dėl krašto saugumo reikalų. Iš tikrųjų čia vienas svarbiausių dalykų. Tik noriu patikslinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pasisakymą dėl susitarimo dėl krašto saugumo. Kaip suprantu, turimas omeny 2014 metų partijų susitarimas dėl krašto saugumo. Aš noriu priminti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija kaip tik ir nepasirašė šito susitarimo. Kadangi jis galioja iki 2020 metų, galbūt jau praėjus tam tikram laikui, apsvarsčius, apmąsčius geopolitinę situaciją, supratus, jūsų pirmininkas ponas R. Karbauskis leis pasirašyti šitą susitarimą partijos atstovams. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Sveikinu naujai paskirtą Vyriausybę. Žinau, kad mes dabar kaip opozicija dažnai esame kaltinami, kad esame nekonstruktyvūs, kad galbūt trukdome dirbti. Iš tikrųjų aš atkreipiu dėmesį į tai, jog mes šiandien frakcijoje su Ministru Pirmininku kalbėjome apie vaikų problemą vaikų globos namuose, kad įsigaliojus Civilinio kodekso straipsniui nuo Naujųjų metų vaikai neturėtų būti laikomi globos namuose, o turėtų gyventi šeimose. Taip pat atsižvelgdamas į tai, jog socialinių reikalų ministras taip pat pritarė, kad ši pertvarka turėtų vykti, aš iš karto siūlau jums ir priimti sprendimą, esu parengęs ir įstatymo projektą, kurį jums ir noriu įteikti kaip konstruktyvumo ženklą, kad galbūt jūs jį galėtumėte ir priimti, kaip buvo siūlyta, dar šioje darbų sesijoje.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Matau, kad gerbiamas M. Majauskas jau beveik atsiprašinėja už savo oponavimą, tai aš noriu pasakyti, kad aš neatsiprašinėsiu. Iš tikrųjų noriu ir Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu, ir Liberalų sąjūdžio vardu pasveikinti naujai gimusią Vyriausybę. Tikrai noriu pasidžiaugti, kad tai Vyriausybė, kurioje vyrauja aštuntą, devintą dešimtmečiais gimę Lietuvos piliečiai, kurie yra ta Vyriausybė, kuri gali, turi galimybę ir, mano įsitikinimu, prievolę vesti Lietuvą modernizavimo, inovacijų didinimo ir stiprinimo keliu. Eikite, dirbkite, ruoškite priemonių planą ir jį įgyvendinkite, nuo to bus visiems geriau.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, atrodo, kad dar sykį rinkėjai bandomi klaidinti. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje yra aiškiai parašyta – 2 % bendrojo vidaus produkto turi būti pasiekti krašto apsaugai finansuoti iki 2018 metų. Tai yra, kiek aš atsimenu, netgi greičiau, negu buvo numatyta tame susitarime, kuris buvo pasirašytas. Labai ačiū. Neklaidinkime žmonių!
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Nuoširdžiai sveikindamas Vyriausybę su programos patvirtinimu ir su darbo pradžia, aš noriu kreiptis į gerbiamą sveikatos apsaugos ministrą. Lietuvai ir medikams įgriso, kad per praėjusią kadenciją taip dažnai keitėsi sveikatos ministrai. Būkite tas etalonas ir parodykite Lietuvai, kad jūs išbūsite visą ketverių metų kadenciją. Bet tam, kad išbūtumėte, noriu pasakyti N. Makiavelio žodžius. Jis sakė: „Kad vadovui sektųsi, jis turi būti lape, kad nepakliūtų į spąstus, turi būti liūtu, kad atbaidytų vilkus. Bet jeigu pastoviai bus kaip vilkas, jis neįtaria ir nežino gyvenimo žabangų.“ Nebūkite nei lape, nei vilku, būkite žmogumi, draugu, mylimu, artimu ligoniams ir medikams! Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame už emocingą kalbą.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIIIP-207 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų darbotvarkėje Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas.
Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Gerbiamieji paskirtosios Vyriausybės nariai, dabar pertrauka jūsų atitinkamai pateikimo. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, teikiu nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektą.
PIRMININKĖ. Ar M. Bastys sutinka balotiruotis? Sutinka. Ačiū, gerbiamas Pirmininke.
Į tribūną kviečiu kandidatą į Seimo Pirmininko pavaduotojus Seimo narį M. Bastį. Skiriama 15 minučių jūsų kalbai, o po to atsakymai į klausimus.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu taip pat pasinaudoti proga iš šios garbingos tribūnos pasveikinti Vyriausybę. Ką tik buvo priimtas nutarimas dėl XVII Vyriausybės programos. Reikia tik palinkėti, kad ta programa būtų sėkmingai įgyvendinta ir po ketverių metų Lietuvos žmonės iš tiesų pajustų pokyčius tik teigiama linkme.
Man reikėtų trumpai prisistatyti gal nuo to laikotarpio, kai baigiau vidurinę mokyklą, įstojau į Veterinarijos akademiją, baigiau mokslus. Tai dabartinis Sveikatos mokslų universitetas. Dirbau įvairiausius darbus. Taip pat teko ir vadovauti gamybai, ir kurti verslą. Taip pat Žemės ūkio universitete (dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete) teko daryti mokslinius darbus. Vėliau dirbau savivaldoje, ėjau įvairias pareigas. 2000 metais buvau išrinktas į Seimą. Tai jau mano ketvirtoji kadencija.
Kuo aš vadovaučiausi, jeigu bus jūsų pritarimas mano kandidatūrai? Pirmiausia, žinoma, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Statutu, o Konstitucijoje yra trys turbūt pagrindiniai dalykai, kurių reikia mums visiems Seimo nariams. Tai tinkamas atstovavimas. Be abejo, su šiomis pareigomis šis atstovavimas dar daugiau įpareigoja. Įstatymų priėmimo pareiga. Manau, kad priimdami įstatymus mes visi turime vadovautis tuo, ko reikia Lietuvai, visuomenei, to, ko iš mūsų reikalauja šiuolaikinis gyvenimas ir perspektyva, taip pat atsižvelgiant į ekspertus, asociacijas ir t. t. Be abejo, labai svarbus dalykas – tai Vyriausybės darbo kontrolė. Manau, kad čia reikėtų keletą aspektų taip pat pasakyti, nes ką tik patvirtinome programą. Labai svarbu, kad ji būtų tinkamai įgyvendinta. Ji bus įgyvendinta per priemonių planą. Be abejo, yra svarbu sau užduoti svarbiausius dalykus.
Aš manau, kad iš programos būtų galima pasakyti keletą svarbiausių dalykų. Be abejo, pirmiausia yra darni, saugi šeima. Be abejo, yra labai svarbu didelė socialinė atskirtis ir skurdas. Mes turime šitam dalykui visi skirti didelį dėmesį. Taip pat labai svarbu yra švietimas ir mokslas. Be abejo, čia reikia tam tikrų pokyčių. Visa tai sujungia mūsų verslas, ekonomika. Taigi labai svarbu, kad visi šitie svarbūs dalykai būtų sprendžiami sistemiškai, sujungiant visus į vieną nedalomą visumą.
Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas, kaip kažkada yra pasakęs mūsų kolega, Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys ir Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas, „Lietuvos Respublikos Seimas yra Lietuvos širdis“, aš manau, kad mes turime dirbti taip sutartinai, kaip ta širdis plaka – 60 dūžių per minutę, taip ir visuomenė taip pat turi jausti tą plakimą, jis turi būti darnus tiek čia priimant sprendimus ir tiek tai, ko laukia visuomenė, tai, ko reikia valstybei, kad tai būtų daroma sutartinai ir iš širdies. Dėkoju visiems už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, jūs 2012 metų liepos mėnesį Seimo neeilinėje sesijoje balsavote už tai, kad būtų skelbiamas referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Po pusės metų jau skubėjote organizuoti susitikimą Lietuvos valdžios pareigūnų, vadovų su „Rosatom“, kuris ketino statyti Karaliaučiuje atominę. Tai aš norėčiau paklausti. Pirma, tai kokie jūsų santykiai dabar yra su „Rosatom“? Ir antras klausimas. Žinome, kad energetikos ministras labai aiškiai pasakė, jog su „Nukem“ jiems yra ne pakeliui, mūsų Vyriausybei, tai klausimas, ar žinant, jog „Rosatom“ valdo „Nukem“ šimtu procentų, neketinate daryti įtakos energetikos ministrui dėl jo požiūrio ir bendradarbiavimo su „Nukem“?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Dėl referendumo aš manau, kad Seime buvo priimtas sprendimas visiškai logiškas, buvo atsiklausta visos visuomenės, Lietuvos žmonių, ar jie pritaria būtent tokiam projektui, kuris buvo parengtas.
Dėl atstovų. Aš suprantu, kad jūs kalbate apie A. Merteną, su kuriuo man yra tekę asmeniškai susipažinti. Taip, jis išreiškė tokį pageidavimą, susitikimą su tuometiniu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, aš tokį pageidavimą išdėsčiau, buvo pasirinkta neformalaus susitikimo forma. Ten buvo pasikeista nuomonėmis apskritai dėl atominės energetikos perspektyvos ir, be abejo, buvo paliestas labai svarbus klausimas, tai būtent Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Ten iš tiesų buvo nemažai problemų. Kiek man yra žinoma, Europos Komisijos pasiųstas auditas įvertino, kaip yra uždaroma atominė elektrinė. Manau, kad tas susitikimas davė tam tikrą impulsą, kad būtent atominės elektrinės uždarymas būtų sklandesnis. Jeigu jo nebūtų buvę, Lietuvai, jūs puikiai suprantate, būtų kainavę visiems mokesčių mokėtojams ne vieną milijardą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš kaip suprantu, jūs ir dabar pozityviai vertinate savo tuometinį kolegos primintą sumanymą atvesti neformaliai vakare pas tuometinį Seimo Pirmininką „Rosatom“ padalinio viceprezidentą. Žinodamas, kiek yra daug mūsų strateginių sankirtų su Rusijos energetika, ypač atomine energetika, kai jie gretimose šalyse turi statybas ir tuomet turėjo planų, jūs vis dėlto tarpininkaujate tokiam susitikimui. Tai kokio jūs sprendimo tikėjotės iš Seimo Pirmininko, ar jūsų proteguojamas asmuo ko tikėjosi? Ar, atvirkščiai, jūs kažko tikėjotės iš to savo pažįstamo už tą pamaloninimą, kad jis patenka pas Seimo Pirmininką pokalbio?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš tiesų tai nebuvo tarpininkavimas, tai tiesiog buvo pasiūlyta susitikti ir išgirsti iš pirmų lūpų būtent apie tą problematiką, kurią aš įvardinau prieš tai, į jūsų kolegos užduotus klausimus. Ten nebuvo jokių įsipareigojimų, Lietuvai nebuvo padaryta jokios žalos, netgi, atvirkščiai, kaip aš jau ir minėjau, būtent įvardinant dėl atominės elektrinės uždarymo problematikos iškilimo, manau, kad buvo duotas teigiamas impulsas. Vėliau jau, Vyriausybei susitinkant būtent Ignalinoje su šios kompanijos atstovais, ten buvo aptarti klausimai, kurie buvo aktualūs tuo metu.
Be abejo, Pirmininkas pasirinko tokį formatą ir aš čia nematau nieko tokio, kas galėtų būti vertinama neigiamai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Mindaugai, jūs vis dėlto neatsakėte, ar tikrai nusišalinsite nuo „Rosatom“ ir nedarysite įtakos Vyriausybei? Ir dar norėčiau paklausti papildomo klausimo. Ar manote, kad jūsų taip atstovaujama nuomonė dėl Ignalinos atominės nestatybos pasiteisino šiuo metu? Ar jūs galėtumėte, jeigu grįžtų laikas, pakeisti savo nuomonę? Ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Na, iš tiesų šiuo atveju aš niekam neatstovauju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pretendente, sakykite, toks trumpas klausimas. Už kokią sritį jūs planuojate būti atsakingas? Ir pasakykite tuos keturis arba tris darbus, kuriuos jūs žadate atlikti eidamas tas pareigas ir remdamasis ypač Konstitucijos trimis dalykais, kuriuos jūs akcentavote. Labai ačiū.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Be abejo, tai priklausys nuo Seimo Pirmininko ir nuo pasiskirstytų darbų, kurie jau yra paskirstyti būtent jau anksčiau išrinktiems Seimo Pirmininko pavaduotojams. Aš pasirengęs atlikti tuos darbus, kurie bus tuo metu man patikėti. Galbūt kaip tik bus patikėta parlamentinės kontrolės misija. Manau, kad ši sritis yra labai svarbi, taigi galbūt būtų dabar man ankstoka įvardinti, jei šita sritis būtų patikėta, tuos pagrindinius tris darbus. Pirmiausia, be abejo, reikėtų sulaukti priemonių plano, o po to žiūrėti, kaip įgyvendinamas tas priemonių planas, ar atitinka nustatytą grafiką. Be abejo, yra aktualu ir Vyriausybės atsakymai į įvairius paklausimus. Jeigu tai būtų šiuo aspektu patikėta, jei bus kiti darbai, tai atliksime ir kitas pavestas pareigas. Dėkoju už klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Masiulio salėje nematome. A. Skardžiaus taip pat.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Kaip taip pat, pirmininke!
PIRMININKĖ. Atleiskite, gerbiamas Artūrai Skardžiau, žodis kaip tik jums suteikiamas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip, kai tik programą priėmėme, tai jau nebematote koalicijos partnerių.
PIRMININKĖ. Matome, matome.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties, gerbiamas kolega, norėjau jūsų paklausti, kadangi sritis Seimo Pirmininko pavaduotojo parlamentinei kontrolei dar kaip ir laisva, o būtent mūsų valdančioji dauguma kartu su Lietuvos valstiečiais ir žaliaisiais prioritetu visą laiką įvardino ir turbūt nuo to prioriteto nesitrauks, tai parlamento funkcijų stiprinimą, parlamentinės kontrolės stiprinimą, tai kokios turėtų būti jūsų pastabos, ko šiandieną trūksta, kad parlamento parlamentinėje valstybėje svarba atitiktų savo statusą. Be abejo, linkiu jums geros kloties, žinau, kad jūs pajėgus šias funkcijas vykdyti, turite patirties, ir manau, kad kolegos balsuos…
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų parlamentinę kontrolę turime vykdyti visi, vieną misiją atlieka opozicija, kitą misiją atlieka pozicija, kitaip tariant, valdančioji dauguma. Aš manau, kad pirmiausia parlamentinė kontrolė turi būti vykdoma komitetuose, komisijose ir po to viešai pristatant tuos darbus, kurie yra padaryti gerai, ir, be abejo, tie darbai, kurie yra nepadaryti, taip pat turi būti tinkamai visuomenei pristatomi. Ta prasme, kad Vyriausybė, atsakingos institucijos jaustų nuolatinį mūsų, kaip Tautos atstovų, dėmesį. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūsų kompetencija aš neabejoju, o kaip jums su anglų kalba?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Mano pirmoji kalba, be abejo, yra lietuvių. Vidurinėje mokykloje mokiausi dar papildomai dviejų kalbų: rusų kalbos ir vokiečių. Be abejo, susikalbėti man yra lengviausia lietuvių, po to rusų kalba, po to būtų lenkų kalba, po to, be abejo, būtų vokiečių kalba. Anglų kalba, kaip jau minėjau, kada dirbau versle, aš verslo kalba susikalbėdavau. Šiandien, be abejo, nėra tokių įgūdžių, kad aš galėčiau tuo džiaugtis. Dėkoju už klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, aš iš tikrųjų buvau nuoseklus dėl Ignalinos atominės elektrinės. Skaičiau, kad buvo parinktas tikrai vykęs investitorius, bet tie visi mūsų maišymai padarė taip, kad mes šiandien turime ir turėsime griuvėsių krūvą greičiausiai, nes laikas bėga ir investitoriai išeis. Bet mane vis tiek, vienas iš tų, kad ir išėjo, sumaišėme, tie investitoriai… tai buvo „Rosatom“ tie susitikimai. Matosi, kad vyko kažkokie povandeniniai pokalbiai. Ar jūs daugiau po to susitikimo, kai čia, Seime, buvo naktinis, dar esate bendravęs su „Rosatom“ vadovais arba jų įgaliotiniais Lietuvoje, nes jie turi įgaliotinių per „Nukem“, ar tekę, ar netekę?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Dar kartą galiu pasakyti, kad „Rosatom“ atstovai jokios įtakos negalėjo daryti dėl Visagino atominės elektrinės statybos. Įtaką man apsisprendžiant, kada mes balsavome dėl referendumo, didžiausią įtaką darė mūsų mokslo visuomenė, ekspertai, kurie, įvertinę to projekto mastą, įvertinę to projekto kaštus, pasakė, kad tas projektas Lietuvai yra per brangus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs turbūt puikiai pamenate, kaip mūsų kitų valstybių partneriai dėl šio projekto taip pat pradėjo keisti savo nuomonę. Šiuo atveju tik tai man turėjo įtaką apsisprendžiant dėl referendumo. Kiti dalykai tikrai, patikėkite, neturėjo jokios įtakos. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Sinkevičius. Jau baigėsi mūsų klausinėjimo laikas.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke.
Gerbiamasis pretendente, mano klausimas ne į praeitį, o daugiau į ateitį. Praeityje ražienos yra užariamos, visi deda viltis į želmenis, tiesą sakant. Jūs, kaip buvęs Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas, ir aš, kaip buvęs ministras, grįžau į Seimą dirbti ir žiūriu, kad kompiuterinė technika, IT technologijų priemonės beviltiškai pasenusios Seime. Jūs, kaip būsimas pavaduotojas, ar inicijuosite valdyboje klausimą, kad geriau gal vienos delegacijos neišleistų į užsienį kelionei, bet imtų ir nupirktų, atnaujintų kompiuterinę techniką, nes su tokia technika, na, nežinau, kokioje įstaigoje bedirbama?
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų tame komitete ne kartą mums teko diskutuoti su Seimo kanceliarijos atstovais ir ne kartą tai buvo įvardyta kaip rimta problema. Iš tiesų įranga yra pasenusi, programa taip pat dirba, ypač čia turbūt, kolegos, pastebite, na, ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Be abejo, kad reikia keisti ir įrangą, ir atnaujinti programą, kuri iš tiesų mūsų darbui ne trukdytų, o daugiau sklandžiai padėtų. Dėkoju už tokį klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. N. Puteikio nėra. Ir paskutiniam leisime paklausti J. Olekui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke, tik dėl jūsų geros širdies aš gavau tą paklausimą, nors dar likę beveik 75 sekundės. Gerbiamasis Mindaugai, gerbiamasis kolega, aš manau, kad jūs tikrai sugebėsite atlikti tuos pavestus darbus, įveikti tuos iššūkius, kurie atsiranda tapus Seimo Pirmininko pavaduotoju. Be abejo, tai didelis darbas ir linkiu kuo geriausios sėkmės, bet tame didžiųjų darbų sūkuryje ar rasite dar minutėlę išlaikyti ne tik dvasios visiems reikalams ir proto, bet ir kūno sportui, ką jūs darėte visada keturias kadencijas būdamas Seime? Tikrai buvote didelis Seimo futbolo komandos ramstis.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tiesų jūs pats esate puikus pavyzdys, manau, jūsų, kaip ministro, užimtumas taip pat buvo labai didelis ir jūs rodėte gana gerą pavyzdį šiuo klausimu. Manau, kad rasime tam svarbiam dalykui taip pat minutę laiko. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašome dabar sėsti į savo darbo vietą. Diskusijos. Diskusijose užsirašė kalbėti R. Juknevičienė. Prašau į tribūną.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, kalbėti šiuo klausimu mane delegavo mano frakcija ir aš esu įgaliota paskelbti, kad mūsų frakcija nebalsuos už pasiūlytą kandidatą M. Bastį, ir ne todėl, kad esame opozicija ir turime taip elgtis, tikrai ne. Mūsų nariai yra balsavę už socialdemokratų ar valstiečių kandidatus į Seimo vadovybės pareigas.
Yra kita svarbi priežastis – tai kandidato polinkis į neskaidrią užkulisinę politinę veiklą. 2013 metų vasaris, pirmieji Vyriausybės darbo mėnesiai. Tai buvo itin svarbus metas Lietuvai toliau siekiant energetinės nepriklausomybės. Kaip tik tais metais Rusijoje ir Baltarusijoje buvo apsispręsta gaminti reaktorius Astravo atominei ir kaip tik tuo metu Seimo narys M. Bastys organizuoja slaptą „Rosatom“ viceprezidento A. Merteno susitikimą 20 valandą vakaro su tuometiniu Seimo Pirmininku V. Gedvilu. Iki šiol niekas nežino, apie ką buvo kalbėta, nes susitikimas nebuvo protokoluojamas, neliko jokios atmintinės, nebuvo informuota Užsienio reikalų ministerija, kas tokiais atvejais būtų privalu kiekvienam Seimo nariui padaryti.
Šis M. Basčio veiksmas nors ir pasiekė viešumą, tačiau niekaip nebuvo įvertintas nei tuometinės Vyriausybės, nei pačios partijos. Niekas nežino, kiek buvo organizuota tokių ar panašių susitikimų, kurie nepakliuvo į viešumo objektyvą. Žinant skaidrumo aplinką Rusijoje, kyla natūralus klausimas, už kiek tokios draugystės, vedant „Rosatom“ vadovus sutemus per Seimo koridorius?
Kadangi liko neįvertinta tuomet, todėl įvertinti turime šiandien. Balsavimas už reikš, kad Seimo dauguma pritaria neskaidriems užkulisiniams veiksmams. Jie ne tik kad neįvertinami, bet už tokią veiklą suteikiama karjeros galimybė. Todėl frakcijos vardu kviečiu ir kitų frakcijų atstovus elgtis atsakingai ir drąsiai balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paskelbti balsų skaičiavimo grupę, į kurią, primenu, įeina M. Adomėnas, V. Alekna, R. Andrikis, R. Popovienė, R. Miliūtė ir V. Kravčionok. Mums reikia pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“. Už, prieš susilaikoma. Jūs paliekate tą poziciją, kurią norite matyti. Jeigu balsuojate už, paliekate žodelį „už“, atitinkamai prieš, susilaikoma. Yra pavyzdys.
Ar galime pritarti slapto balsavimo biuleteniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Pritarta.
Skelbiu balsavimo pradžią, tai būtų 13 val. 30 min. Balsavimas baigiamas 13 val. 45 min. ir į salę grįžtame 13 val. 50 min., vyks Vyriausybės prisaikdinimas. (Balsai salėje) Kolegos, spėsime.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, slaptam balsavimui skirtas laikas pasibaigė.
13.52 val.
Vyriausybės narių prisaikdinimas
Mūsų darbotvarkės labai atsakingas, labai šventiškas, labai mielas klausimas – Vyriausybės narių prisaikdinimas. Prašau visus Seimo narius užimti darbo vietas.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pritariame naujos, XVII Vyriausybės programai. Seimo statutas ir Vyriausybės įstatymas numato, kad Vyriausybės nariai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras prisiekia stovėdamas prieš Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą, arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Pirmasis prisieks Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir S. Skvernelį prisaikdinimo procedūrai. Visi Seimo nariai stovi.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš, Saulius Skvernelis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.
R. KAROBLIS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį.
L. KUKURAITIS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti užsienio reikalų ministrą Liną Antaną Linkevičių.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti žemės ūkio ministrą Bronių Markauską.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti susisiekimo ministrą Roką Masiulį.
R. MASIULIS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną.
E. MISIŪNAS. Priesaika (be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.
K. NAVICKAS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
J. PETRAUSKIENĖ. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti ūkio ministrą Mindaugą Sinkevičių.
M. SINKEVIČIUS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti finansų ministrą Vilių Šapoką.
V. ŠAPOKA. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną.
Ž. VAIČIŪNAS. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti teisingumo ministrę Mildą Vainiutę.
M. VAINIUTĖ. Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kviečiu prisiekti sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
A. VERYGA (LVŽSF). Priesaika (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, skelbiu, kad naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti. Linkiu sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jos žmonėms. Visiems didžiulės sėkmės ir, žinoma, gerbiamasis premjere, ministrai, pagal mūsų seną nusistovėjusią tvarką kviečiame jus bendros nuotraukos. Prašom, gerbiamieji ministrai! Istorinė nuotrauka su aplodismentais ir palinkėjimu jums didžiulės, didžiulės sėkmės. (Plojimai)
14.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIIIP-207 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji Seimo nariai, neseniai vyko balsavimas ir noriu paskelbti slapto balsavimo rezultatus. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projekto Nr. XIIIP-207 priėmimo.
Šuo nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 125, rasta biuletenių – 125, galiojančių – 114, negaliojančių – 11.
Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 29, susilaikė 15. M. Bastys išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju. (Plojimai) Seimo nutarimas „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau, jums gėlės ir sveikinimai. (Plojimai)
Kalbės M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Labai ačiū, dirbsime visi bendram labui. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, rytinį posėdį baigiame. Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Po visų balsavimų.
PIRMININKĖ. Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš sutrikau ir nesupratau, kieno čia Vyriausybė. Labiausiai visus ministrus bučiavo ir sveikino konservatoriai. (Balsai salėje) Bet daugiausia pasisakė taip pat prieš ir balsavo prieš. Tai kuris veiksmas yra nuoširdus? Aš nežinau, gal tas bučinys primena Kristaus žodžius, pasakytus Judui: „Judai, tu pabučiavimu išduodi mane.“ (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas Petrai, jūs kaip visada išmintingas. Kalba I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Na, nežinau, ar Petras labai išmintingas, bet prisiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. O kadangi daugelis šiandien prisiekusių Vyriausybės narių, mes džiaugiamės, kad jie yra Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir dirbs Lietuvos žmonių labui, kai kurie iš jų yra užaugę kartu su mumis būnant kitose Vyriausybėse, todėl mes visada esame sąžiningi, garbingi ir teisingi. Sveikiname Vyriausybę, tą mes kalbėjome, programai mes nepritariame, bet tikimės, kad Vyriausybė tikrai dirbs Lietuvos žmonių gerovei ir bus sąžininga, skaidri ir teisinga.
PIRMININKĖ. Ačiū už labai prasmingus žodžius, kurie tikrai verti mūsų plojimų ir šio rytinio posėdžio pabaigos su gera nuotaika. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
Vakarinis posėdis vyks, prasidės, kaip visada, tradiciškai 15 valandą.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
Posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.