LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO nr. i-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4804(3) ES

2017 m. birželio 27 d. Nr. 107-P-24

Vilnius

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas BalsysRadvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė.

            Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: AM Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys, Poveikio aplinkai skyriaus vedėja Miglė Masaitytė, Seimo narys Andrejus Stančikas, LR Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis, „Investuok Lietuva“ atstovas Matas Anužis.

 

2.      Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos teisės departamentas

2017-06-26

                                                                                                    

 

8

4,6

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) nuostatose skirtingai nei ankstesniame šio įstatymo projekto variante siūloma pakeisti savivaldybių vykdomųjų institucijų statusą, t.y., siūloma nustatyti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos būtų poveikio aplinkai vertinimo subjektais (keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjančiais poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikiančiais išvadas ir dalyvaujančiais atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad su savivaldybių vykdomųjų institucijų statuso pakeitimu susiję siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai nėra tarpusavyje suderinti, todėl keičiamo įstatymo nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos bei tikslintinos šiais aspektais:

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą poveikio aplinkai vertinimo subjektu yra savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės taryba (t.y., savivaldybės atstovaujamoji institucija) gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kuris sustabdo poveikio aplinkai vertinimo procedūras iki tol, kol galioja šis savivaldybės tarybos priimtas sprendimas. Taigi, iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės taryba yra laikoma poveikio aplinkai vertinimo subjektu; kaip savivaldybių institucijos (atstovaujamoji ir vykdomoji) bendradarbiauja tarpusavyje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrose, kokia jų kompetencija šioje srityje ir pan.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamą Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-4805(2)) 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 6 punktą vietos savivaldos institucijos „dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose“ (pabraukimas - mūsų). Taigi, pagal šio projekto nuostatas savivaldybių institucijos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvauja teikdamos išvadas ir pasiūlymus, o ne priimdamos sprendimus dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

 

Pritarti

Siūlyti pritarti Seimo narių pasiūlymui dėl

8 str. 4 d. ir 8 str. 6 dalies tikslinimo

 

 

 

2

11

 

 

Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „poveikio aplinkai vertinimo subjektas“. Pagal šios sąvokos turinį minėtais subjektais yra laikomos valstybės institucijos. Taigi, pagal šias keičiamo įstatymo nuostatas nei savivaldybių vykdomosios institucijos, nei savivaldybių atstovaujamosios institucijos nėra laikomos poveikio aplinkai vertinimo subjektais.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

2 str. 11 dalį siūloma tikslinti taip:

„11. Poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjanti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese“

 

 

 

6

8

 

 

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijos yra poveikio aplinkai vertinimo subjektais, tikslintina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies formuluotė „funkcijos padalijamos tarp valstybės institucijos padalinių“ (pabraukimas – mūsų), nes kitu atveju nėra aišku, ar poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijos būtų padalijamos tarp savivaldybės padalinių tuo atveju, kai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) būtų pati savivaldybė (jos institucijos).

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Siūlome tikslinti 6 str. 8 dalį taip:

„8. Kai atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir (ar) 8–11 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius (užsakovas), atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką, pagal kurią funkcijos padalijamos tarp valstybės institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas, būtų išvengta interesų konflikto.“

 

 

 

5

1

2

 

Ketvirta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatose tikslintina formuluotė „savivaldybė, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija“ vietoj žodžio „savivaldybė“ įrašant žodį „savivaldybės“.

 

Pritarti

 

 

 

2

 

2

7

 

10

4

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)“, bei siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, siūlytume šią sąvoką vartoti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „užsakovo“. Taip pat keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje po žodžio „organizatoriaus“ reikėtų įrašyti žodį „(užsakovo)“.

 

Pritarti

 

 

 

4

5

 

 

3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnis, kuriame įvardijami poveikio aplinkai vertinimo tikslai, tikslintinas, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą „sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“ sąvoką bei į keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatą, kurioje yra reglamentuojamas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai - kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir gaisrinės saugos teisės aktų reikalavimų.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

4 str. 5 dalį siūloma formuluoti taip:

„5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.“

 

 

 

8

4

 

 

4. Iš keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo nėra aiškūs terminai, per kuriuos poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi išnagrinėti poveikio aplinkai vertinimo programą ir pateikti išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kaip tai numatyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.

 

Pritarti

Yra Seimo narių pasiūlymas papildyti straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje išdėstytos šios nuostatos

 

 

8

4

 

 

5. Siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinimo tarpusavyje, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ įrašytina formuluotė „sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai“, vietoj žodžių „Aplinkos ministerija“ įrašytini žodžiai „aplinkos ministro“.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Pažymėtina, kad savivaldybės taryba pagal PAV įstatymo projektą nėra PAV proceso dalyvis, PAV įstatymo projekto 8 str. 4 dalyje nurodytas savivaldybės tarybos priimamas „motyvuotas neigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių“ pagal PAV įstatymo projekte pateikiamą PAV proceso apibrėžtį nepriskiriamas PAV procesui (šis sprendimas traktuotinas kaip atskiras sprendimas).

 

Siūloma 8 str. 4 dalį tikslinti taip:

„„...Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos aplinkos ministro  nustatyta tvarka.“

 

 

8

6

 

 

6. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra pateikiama klaidinga nuoroda į keičiamo įstatymo 4 dalį, nes pastarojoje nėra nurodyti terminai, per kuriuos poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi pateikti išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos.

 

Pritarti

Siūloma po priėmimo patikslinti šias nuorodas

 

 

9

3,5

 

 

7. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 ir 5 dalyse vietoj žodžio „šalies“ įrašytinas žodis „valstybės“.

 

Pritarti

 

 

 

11

11

 

 

8. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 6 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytą vidaus reikalų ministro įgaliotų institucijų kompetenciją, po žodžio „gaisrinės“ įrašytini žodžiai „ir civilinės“.

 

Pritarti

 

 

 

11

1,2

 

 

9. Iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nėra pakankamai aišku, per kokį terminą - 25 darbo dienų ar 40 darbo dienų – nuo ataskaitos gavimo dienos atsakingoji institucija turi pateikti motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priimti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kai poveikio aplinkai vertinimo procese pasitelkiami konsultantai. Atsižvelgiant į tai, šios projekto nuostatos tikslintinos.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Siūloma tikslinti 11 str. 1 ir 2 dalis pagal šį ir Seimo narių užregistruotą pasiūlymą:

„1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir konsultantų išvadomis, jeigu tokios buvo pateiktos vadovaujantis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:

 

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba

 

2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.

 

2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantų, ši institucija, atlikusi veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje ir remdamasi konsultantų išvadomis, teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 40 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantų ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“

 

 

2

1,2

 

 

 

 

P

10. Reikėtų tikslinti projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomas nustatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, kadangi jos jau yra praėję. Nustatant naujas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, reikėtų atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias „teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, <...> kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.“

Pritarti

Siūloma 3 priedo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:

“1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. balandžio spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“.

 

 

3

 

 

 

11. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad iš Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. kovo 29 d. išvados būtų galima suprasti, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (turimas minty projektas XIIP-4804), kurioje buvo siūloma nustatyti, kad „atsakingoji institucija iki leidimo <...> išdavimo turi teisę reikalauti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į šio įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 procentų ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio ir ūkinė veikla planuojama tokioje vietoje, kurioje dėl ūkinės veiklos pobūdžio, masto gali būti sukeltas neigiamas poveikis aplinkai. Tokiu atveju atsakingoji institucija turi įvertinti ūkinės veiklos mastą, pobūdį, vietos ypatumus ir nuspręsti, ar reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo“, buvo išbraukta, atsižvelgiant į Teisės departamento 2016 m. lapkričio 10 d. išvados 4 pastabą projektui Nr. XIIP-4804. Pastebėtina, kad savo išvadoje Teisės departamentas nesiūlė šių nuostatų išbraukti, o tik nurodė, kad nėra aiškus šių projekto nuostatų įgyvendinimo mechanizmas.

Pritarti

Šio nuostata iš 3 straipsnio buvo išbraukta, atsižvelgiant ne tik į Teisės departamento, bet ir į kitų institucijų pastabas bei Seimo narių pasiūlymus

 

3.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai Kazys Starkevičius

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

2017-06-21

8

4

 

 

Argumentai:

Nėra aiškios, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto savivaldybės tarybos neigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, teisinės pasekmės. Vadovaujantis šiomis nuostatomis savivaldybės tarybos sprendimu neapibrėžtam laikui sustabdomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tokiu savivaldybės tarybos sprendimu suvaržoma atsakinga institucija, ji negali priimti nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, o įstatymas nenumato aplinkybių, kurioms esant, poveikio aplinkai vertinimo procedūros galėtų būti atnaujinamos. Atsakinga institucija, kuri pagal įstatymo nuostatas turi teisę vertinti visų kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotas išvadas, negali vertinti savivaldybės tarybos priimto neigiamo sprendimo pagrįstumo.

Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatos sukuria išskirtines teises vienam iš poveikio aplinkai vertinimo subjektų, apriboja atsakingos institucijos, kaip institucijos, priimančios galutinį sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, teises bei neapibrėžtam laikui suvaržo ūkio subjekto teises užsiimti planuojama ūkine veikla.

Pasiūlymas:

1.      Išbraukti  8 straipsnio 4 dalį. 

4. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą sprendimą atsakingos institucijos ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius informuojamas Aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 2.     8 straipsnio 5-11 dalis atitinkamai laikyti 4-10 dalimis.

 

Nepritarti

 

Siūloma pritarti Seimo narių D. Kreivio ir V.Sinkevičiaus pasiūlymams, kurie patikslina šias neaiškias nuostatas. Žr. pasiūlymus dėl TD 1 pastabos ir Seimo nario pasiūlymo

2.

Seimo nariai Arvydas Nekrošius

Agnė Širinskienė

Vida Ačienė

2017-06-21

2 priedas

1

1.1.16

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į asmens teises gyventi saugioje, sveikatai palankioje aplinkoje, bei įvertinant galimas rizikas, kai paukštynai, ženkliai pakėlus laikomų gyvūnų normas, galės išvengti poveikio aplinkai vertinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 priedo 1 punkto 1.1.16 papunktį ir jį išdėstyti taip:

„1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000 10 000;“

Pritarti

 

3.

Seimo nariai Arvydas Nekrošius

Agnė Širinskienė

Vida Ačienė

2017-06-21

2 priedas

1

1.1.17

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į asmens teises gyventi saugioje, sveikatai palankioje aplinkoje, bei įvertinant galimas rizikas, kai paukštynai, ženkliai pakėlus laikomų gyvūnų normas, galės išvengti poveikio aplinkai vertinimo.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 priedo 1 punkto 1.1.17 papunktį ir jį išdėstyti taip:

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000 10 000;

Pritarti

 

4.

 Seimo nariai:

 

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė

Petras Nevulis

Kęstutis Bacvinka

Simonas Gentvilas

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 

2017-06-22        

 

2 priedas

1.1

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas teikiamas įvertinant tai, kad įstatymo projekte po svarstymo komitetuose ir Seimo plenariniame posėdyje buvo atsisakyta projekto 3 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąrašą įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio.

Taip pat po svarstymo pritarta Kaimo reikalų komiteto pasiūlytai įstatymo 2 priedo 1.1 punkto  redakcijai, pagal kurią neproporcingai padidėja žemutiniai ribiniai dydžiai gyvūnams ir paukščiams (nuo tų dydžių neatliekama net atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo). Jie yra pernelyg dideli lyginant su dabar galiojančiais bei su faktiniais duomenimis apie ūkiuose realiai auginamus gyvūnų ir paukščių kiekius, ir įvertinant tai, kad žemės ūkio sektoriui per eilę metų aplinkosauginiai reikalavimai buvo liberalizuoti, nors žemės ūkio veikla daro didelį poveikį aplinkai.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad LR Vyriausybei gali būti sudėtinga notifikuoti įstatymu nustatytus pernelyg didelius ribinius dydžius Europos Komisijoje ir vėliau gali tekti tobulinti įstatymą. PAV direktyva reikalauja, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama bet kokiai gyvūnų ir paukščių auginimo veiklai, kurios mastas mažesnis už nurodytą 1 priede, t.y. praktiškai nuo 1 gyvulio ar paukščio.

Siūlome nustatyti žemesnius ribinius dydžius kai kurioms gyvūnų ir paukščių auginimo veikloms ir patikslinti 2 priedo 1.1 punkto juridinę techniką.

Atkreiptinas dėmesys, kad net sumažinti šie ribiniai dydžiai ženkliai viršija nustatytus dabar galiojančiame įstatyme.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 priedo 1.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500, bet mažiau kaip 3000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

1.1.3. paršeliams nuo 7 kg iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 ar daugiau;

1.1.7.* avims, ožkoms (suaugusių gyvūnų su prieaugliu) – 3 500 2 500 ar daugiau;

1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau;

1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;

1.1.10.* triušiams (suaugusių gyvūnų su prieaugliu) – 10 000 5 000 ar daugiau;

1.1.11.* šinšiloms – 40 000 25 000 ar daugiau;

1.1.12.* audinėms/kiaunėms – 7 000 (suaugusių gyvūnų su prieaugliu)  3 500 ar daugiau;

1.1.13.* lapėms– 2 500 1 500 ar daugiau;

1.1.14.* nutrijoms – 5 000 2 500 ar daugiau;

1.1.15.* stručiams – 400 250 ar daugiau;

1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000 20 000;

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000 20 000;

1.1.18.* antims – 24 000 12 000 ar daugiau;

1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų – 25 000 15 000 ar daugiau;

1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų – 15 000 7 500 ar daugiau;

1.1.21.* žąsims – 12 000 7500 ar daugiau;

1.1.22.* putpelėms – 40 000 20 000 ar daugiau.“

 

*– viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Siūloma patikslinti 1.1.6 ir 1.1.7 punktus, kadangi komitetas pritarė SN A. Nekrošiaus, A. Širinskienės ir V.Ačienės pasiūlymams dėl vištų ir broilerių ribinio dydžio sumažinimo. Šiuos punktus siūloma išdėstyti taip:

„1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 40 000 10 000;“

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 40 000 10 000;

Kiti punktai – kaip išdėstyta šiame SN pasiūlyme.

 

Šiam

kompromisiniam Seimo narių pasiūlymui siūlo pritarti ir įstatymo projekto rengėjai – Aplinkos ministerija, nes įstatyme atsisakyta projekto 3 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią atsakinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) būtų galėjusi reikalauti atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo į įstatymo projekto 2 priedo sąrašą įrašytai ūkinei veiklai, kai ūkinės veiklos mastas sudaro 50 proc. ar daugiau šiame sąraše nurodyto žemutinio ribinio dydžio.

 

5.

Seimo nariai:

 

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė

Petras Nevulis

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

2017-06-22        

 

 

8

3

 

 

Argumentai:

Po projekto svarstymo plenariniame posėdyje buvo pritarta papildomo komiteto siūlymui pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją kita redakcija (sugrąžinti veto teisę savivaldybės tarybai). Komiteto pasiūlymas buvo teiktas pirminei projekto redakcijai. Tuo tarpu po svarstymo komitete šios daleis redakcija buvo visiškai pasikeitusi, joje nustatytas terminas, per kiek laiko poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi pateikti motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir kitos PAV subjektų pareigos ir teisės.  

T. y. nebeaišku per kokį terminą PAV subjektai turi pateikti motyvuotas išvadas dėl PAV programos. PAV subjektai atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą nebetenka praktikoje gerai pasiteisinusios teisės nenagrinėti PAV ataskaitos jei nėra jų kompetencijai priskirtų klausimų.

Siūlome papildyti 8 straipsnį šia nuostata, nekeičiant kitų straipsnio dalių, bet patikslinti nuorodų į atitinkamas straipsnio dalis numeraciją.

Pasiūlymas:

1.      Papildyti  8 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: 

„4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi teisę nurodyti, ar jie nagrinės ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nenagrinės ataskaitos, ataskaita jiems neteikiama.“

 2.      Buvusias 8 straipsnio 4-10 dalis atitinkamai laikyti 5-11 dalimis

 

Pritarti

 

6.

Seimo nariai:

 

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė

Petras Nevulis

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

2017-06-22        

 

11

2

 

 

Argumentai:

Po svarstymo plenariniame posėdyje projekte iki 40 d.d. sutrumpintas PAV ataskaitos nagrinėjimas kai pasitelkiami konsultantai. Siūlomas termino sutrumpinimas nuo 50 d. d . iki 40 d. d. nesuderinamas su   viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. konsultantai pasitelkiami pagal viešųjų pirkimų procedūras, turinčias Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus terminus.

Siūloma grįžti prie pagrindiniame komitete apsvarstyto varianto ir nustatyti 50 d.d. terminą.

Pasiūlymas:

Siūlome 11 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 40 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į šį siūlymą ir Teisės departamento pastabą 11 straipsnio 2 daliai, siūloma išdėstyti ją taip:

 

„2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantų, ši institucija, atlikusi veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje ir remdamasi konsultantų išvadomis, teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 40 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantų ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.“

7.

Seimo nariai:

 

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė

Petras Nevulis

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

2017-06-22        

 

11

3

 

 

Argumentai:

 

Patikslintame įstatymo  projekte nepagrįstai siūloma sutrumpinti pagal motyvuotas pastabas papildytos ar patikslintos ataskaitos vertinimo ir sprendimo priėmimo atsakingoje institucijoje terminą (nuo 15 d. d. iki 10 d.) Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją atsakinga institucija pakartotiniam ataskaitos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui turi 25 d. d., PAV subjektai turi 20 d. d. pakartotiniam ataskaitos nagrinėjimui ir išvadų pateikimui. Šiuos terminus įstatymo projekte pasiūlyta sutrumpinti 10 d. d. (atsakinga institucija turėtų 15 d. d., PAV subjektai – 10 d. d.). Atsakingai institucijai per šį teminą reikia įvertinti ne tik visą ataskaitoje patikslintą ar papildomai pateikiamą informaciją (nagrinėjamas ir vertinamas poveikis gali apimti net 8–10 aspektų, pradedant vandeniu, baigiant kultūros paveldu ir pan.), bet ir priimti motyvuotą sprendimą, kuris turi atitikti nustatytus turinio reikalavimus t. y. jame turi būti ne tik aprašyta planuojama veikla, jos vieta, bet ir numatytos poveikį mažinančios priemonės, nustatytos aplinkosaugos sąlygos, motyvai, kuriais remtasi priimant sprendimą, ir kt. Dėl šių priežasčių termino sutrumpinimas laukiamo proceso pagreitinimo neatneš, bet dėl laiko trūkumo gali smarkiai nukentėti priimamų sprendimų kokybė, išaugs techninių klaidų ir teisminių ginčų atvejų.

Siūloma grįžti prie pagrindiniame komitete apsvarstyto varianto ir nustatyti 15 d.d. terminą.

Pasiūlymas:

Siūlome 11 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per 10 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.“

Pritarti

 

8.

Seimo nariai:

 

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė

Petras Nevulis

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

2017-06-22        

 

11

11

 

 

Argumentai:

 

Pagal įstatymo projekto 6 str. 4 d. 3 p. PAV subjektas yra vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, kurios teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremalių situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti. Ekstremalios situacijos gali būti susijusios ne tik su gaisrine, bet ir civiline sauga, todėl reikėtų papildyti 11 straipsnio 11 dalį.

 

Pasiūlymas:

 

Siūloma 11 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:

„11. Jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, ir gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.“

Pritarti

 

9.

Seimo nariai:

 

Kęstutis Mažeika

Virginija Vingrienė

Petras Nevulis

Kęstutis Bacvinka

Audrys Šimas

2017-06-22        

 

2

2

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo svarstymo procedūros užsitęsė ir kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikės priimti per 3 mėnesius nuo jo įsigaliojimo, siūlome numatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą.

 

Pasiūlymas:

Siūloma 3 priedo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:

“1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. gegužės lapkričio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2017 m. balandžio spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Pritarti

 

10.

Seimo narys Linas Balsys

2017-06-23

1 priedas

 

2.1

 

Argumentai:

Europos Sąjungos teisė neprieštarauja priimti griežtesnę normą, nei numato direktyva.

Įstatymo projekto I priede numatoma, kad kai tradicinių angliavandenilių per parą išgaunama 500 tonų, poveikio aplinkai vertinimą atlikti privaloma.  Tokia tradicinių angliavandenilių gavybos numatyta norma Lietuvos sąlygomis yra gana didelė, todėl gavybos metu ji gali būti nepasiekta, o tai reiškia, kad naftos gavybos įmonėms niekada nereikėtų atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

 Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 2.1. punktą ir jį išdėstyti taip: 

„2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 ar mažiau tonų per parą naftos);“

 

Nepritarti

1.500 t/parą kriterijus įtvirtintas PAV direktyvos 1 priede ir Espo konvencijoje.

2.Visais angliavandenilių gavybos atvejais būtų vykdoma atrankos procedūra pagal 2 įstatymo priedą, kurios metu gali būti priimtas sprendimas dėl privalomo PAV atlikimo;

3. Pagal įstatymo projektą PAV būtų privalomas visais išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos atvejais; tradicinių (naftos ir dujų) – kai gavyba vykdoma jūros rajone. Kitais atvejais

Lietuvos ir kitų ES šalių patirtis rodo, kad  nedidelio masto naftos gavyba nesukelia reikšmingos oro, dirvožemio ir vandens taršos.

 

11.

Seimo nariai Dainius Kreivys, Virginijus Sinkevičius

2017-06-27

8

4

 

 

Argumentai: Po svarstymo pritarus Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektui (Įstatymo projektas), Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinama nuostata, kad jei iki poveikio aplinkai vertinimo programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas.

 Pažymėtina, kad poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) dokumentacijos rengėjai, kaip rizikingiausią šio etapo proceso dalį, įvardina savivaldybių veto teisę:

-        Net 47% PAV dokumentacijos rengėjų teigia susidūrę su atvejais, kai savivaldybės taryba priima neigiamą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių;

-        75% apklaustųjų savivaldybė priėmė neigiamą sprendimą po PAV programos viešinimo visuomenei.

-        87,5% apklaustųjų įvardino, jog sprendimas nebuvo atšauktas.

 Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, nei Estijoje, nei Latvijoje, nei Vokietijoje, Čekijoje, Liuksemburge ar bet kurioje kitoje ES valstybėje tokios „veto“ teisės savivaldybėms PAV procese nėra suteiktos. Tačiau visose ES valstybėse ar prieš pradedant PAV (pvz., Latvija), ar PAV metu nagrinėjant ataskaitą (pvz., Čekija) yra konsultuojamasi su savivaldybe dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo ir atsižvelgiama į konsultacijų rezultatus išduodant veiklos vystymo leidimą (angl. development consent).

 Dėl šių priežasčių, siekiant užtikrinti balansą tarp savivaldos teisių ir šalies verslo aplinkos konkurencingumo, siūlytina numatyti, kad tai atvejais, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba yra vykdoma valstybei svarbių ekonominių projektų arba regioninės svarbos projektų teritorijoje, savivaldybė negalėtų priimti neigiamų sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Valstybei svarbių ekonominių projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais, jeigu jais numatomi įgyvendinti valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai, jeigu jų įgyvendinimas turėtų didelę įtaką Lietuvos ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir atitinkamos srities būklei.

 Galimos valstybei svarbių ekonominių projektų sritys:

 verslo aplinkos infrastruktūra (stambūs verslo, konferencijų ir parodų centrai, kita infrastruktūra);

·        eksportuojamų aukštos pridėtinės vertės paslaugų ar produktų gamyba;

·         energetika;

·         transportas;

·         aplinkosauga.

 Projektai gali būti pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, jeigu jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodytus kriterijus (pvz., projekto investicijų vertė yra ne mažesnė kaip 5,8 mln. eurų, projekto socialinis, ekonominis poveikis, t. y. naudos ir sąnaudų santykis, yra ne mažesnis kaip 1 ir kt.). Be to, visada atliekama projekto galimybių studiją, kurioje pateikiama išsami numatomo įgyvendinti projekto analizė techniniu, finansiniu, ekonominiu ar kultūriniu ir instituciniu požiūriais, ji pristatoma ir viešai aptariama su visuomene.

 Regioninės svarbos projektų pripažinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“.

 Regioninės svarbos projektais gali būti pripažinti regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai (toliau – projektai), kuriais siekiama regiono plėtros plane nustatytų regiono plėtros tikslų ir uždavinių, jeigu projektai, įvertinti pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ar kitų finansavimo šaltinių lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtus techninius ir finansinius dokumentus, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarime Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“ numatytus kriterijus.

 Pažymėtina, kad pasiūlymas atitinka Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioritete Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra nustatytus darbus bei 3.5 krypties Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas tikslus.

 Pagal esamą įstatymo projektą, nėra aiškus savivaldybės tarybos vaidmuo PAV procedūrose. Ji nėra poveikio aplinkai vertinimo subjektas ir jai netaikomos įstatymo projekto nuostatos dėl procedūrų, terminų, ir pan. Be to, nėra nustatyta savivaldybės vykdomosios institucijos pareiga pateikti gautą programą ir taip sukeliama labai daug neaiškumų dėl PAV procedūrų eigos ir terminų savivaldybėse. Todėl siekiant aiškumo ir apibrėžtumo bei PAV procedūros sklandumo, siūlome įstatyme nustatyti per kokį laikotarpį turi būti parengiama išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Manome, kad 20 darbo dienų yra pakankamas laiko tarpas savivaldybės tarybos posėdžiui sušaukti ar klausimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių įtraukti į suplanuotą savivaldybės tarybos posėdį.

 Pasiūlymas:

Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4) Jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose, arba planuojama ūkinė veikla reikalinga įgyvendinti valstybei svarbų ekonominį ar regioninės svarbos projektą. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Siūloma pritarti, kad būtų aišku, per kiek laiko savivaldybės taryba gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą ir detalizuojami atvejai, kada savivaldybės taryba negali pasinaudoti „veto“ teise.

11.

Seimo nariai Dainius Kreivys, Virginijus Sinkevičius

2017-06-27

8

6

 

 

Argumentacija: Savivaldybės taryba nėra poveikio aplinkai vertinimo subjektas, todėl nėra aiškios pasekmės, jei savivaldybės taryba nepriima motyvuotos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų, siūlome įstatymo projektą tikslinti ir numatyti, kad taikomos tokios pat pasekmės, kaip  poveikio aplinkai vertinimo subjektų delsimo priimti sprendimus atveju.

 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

„6. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai.“

Pritarti

Siūloma pritarti, kad būtų aišku, kad savivaldybės Taryba nėra laikoma PAV subjektu ir kad PAV procesas bus tęsiamas toliau jeigu savivaldybės taryba per nustatytą terminą nepriims neigiamo motyvuoto sprendimo.

 

4. Balsavimo rezultatai: 6 – „už“, 1 – „susilaikė“.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                              Kęstutis Mažeika                                                          

 

 

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė