Projekto

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 2, 3, 5, 6, 7, 10, 13, 141, 142, 15, 17, 172, 174, 175, 178, 179, 18, 21, 23, 24, 37, 53 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 241 STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

 

2019                              Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:

„31. Akvakultūros tvenkinių ūkis – akvakultūrai naudojama teritorija kartu su  joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema, statiniais ir įrenginiais.“

2. Papildyti 2 straipsnį 61 dalimi:

„61. Frachtavimas – kaip apibrėžta 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2017 L 347, p. 81) 3 straipsnio 2 dalies f punkte.“

3. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 19 dalį.

„19. Pramoninis akvakultūros tvenkinių ūkis – teritorija ir joje įrengta įvairių kategorijų akvakultūros tvenkinių (neršto, auginimo, ganyklinių, pirminių, žiemojimo ir karantininių) sistema kartu su akvakultūrai naudojamais statiniais ir įrenginiais.“

4. Papildyti 2 straipsnį 242 dalimi:

„242. Traukiamasis tinklas – prie aktyviosios žvejybos įrankių priskiriamas vienu ar daugiau žvejybos laivų arba kitais įrenginiais (kai žvejojama nuo kranto arba nuo ledo) velkamas tinklas, sudarytas iš dviejų sparnų, jungiamojo audinio ir maišo. Tinklinio audeklo, iš kurio pagaminti sparnai, jungiamojo audinio ir maišo akių dydis gali būti skirtingas.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Uždaroji akvakultūros sistema – Reglamento (EB) Nr. 708/2007 3 straipsnio 3  punkte apibrėžtas uždaras akvakultūros objektas uždaros vandens apytakos akvakultūros sistema, kurioje palaikomi reikiami vandens fizikiniai ir cheminiai rodikliai.“

6. Papildyti 2 straipsnį 281 dalimi:

„281. Vandens organizmai – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 3 straipsnio 4 punkte.“

7. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

„31. Verslinė žvejyba – siekiant gauti pajamų vykdoma žvejyba verslinės žvejybos įrankiais pagal nustatytą tvarką.“

8. Pakeisti 2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip:

„32. Verslinės žvejybos įrankiai – žvejybos visi teisės aktų nedraudžiami žuvims gaudyti skirti įrankiai, naudojami verslinėje žvejyboje išvardyti 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 26/2004) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 7 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje.“

9. Papildyti 2 straipsnį 441 dalimi:

„441. Žuvų išteklių atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“

10. Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip:

„45. Žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas – teisinės, materialios ir finansinės priemonės, padedančios išlaikyti stabilias natūraliai atsikuriančias arba atkurti nykstančias žuvų populiacijas.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka:

1) Žemės ūkio ministerija – formuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės politiką (išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytas žuvininkystės politikos sritis, priskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai), organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, dalyvauja formuojant Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus jūrų vandenyse, vykdo žuvų išteklių naudojimo kontrolę (priežiūrą) jūrų vandenyse;

2) Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių naudojimo (tiek, kiek tai nėra susisiję su teisių į žvejybos kvotą ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų suteikimu) ir išsaugojimo kontrolės (priežiūros) politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą, žuvininkystės tyrimus vidaus vandenyse, užtikrina žuvų išteklių atkūrimo ir žuvivaisos kontrolę;.

3) Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija – formuoja vidaus vandenų žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja (prižiūri) jos įgyvendinimą.“

 

3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Žuvininkystės duomenys duomenų valstybės informacinės sistemos“

2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka steigia žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą arba prireikus kelias sistemas. Žuvininkystės duomenys kaupiami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje.“

3. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Žuvininkystės duomenų valstybės informacinių sistemų Valstybės įmonei, Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos nuostatuose nurodytai kaip žuvininkystės duomenų tvarkytoja, tvarkytojo funkcijas atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija ir (arba) valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija,. Už už šių žuvininkystės duomenų tvarkytojo funkcijų atlikimą valstybės įmonei, kurios savininko teises įgyvendina Žemės ūkio ministerija, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir Europos Sąjungos lėšas) įstatymų nustatyta tvarka.“

4. Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Vyriausybė steigia žinybinį Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registrą, patvirtina šio registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija yra Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos dalis, valdytoja.“

 

4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiomis galios 6 straipsnio 4 ir 5 dalis.

„4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 141 straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.

5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žuvų išteklių naudotojai turi teisę:

1) užsiimti versline žvejyba žvejybos leidime nustatytomis sąlygomis;

2) naudoti pakrantės apsaugos juostas veiklai, susijusiai su žvejyba, pagal žemės servitutus;

3) iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų gauti nuostolių, patiriamų atitinkamai dėl valstybės ar savivaldybės įstaigų ir įmonių tiesiogiai ar jų užsakymu vykdomos veiklos, atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai)dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“

 

6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos Žvejybos laivai, įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre ir žvejojantys vykdantys verslinę žvejybą jūrų vandenyse, turi būti įtraukti į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, kuri yra Europos Sąjungos žvejybos laivyno registro dalis. Lietuvos transporto saugos administracija, išregistravusi arba pakeitusi Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro arba Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro duomenis apie žvejybos laivą, įtrauktą į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą, apie tai praneša žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai.“

 

7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) ūkio subjektas neturi išduoto žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi, nėra išduota galiojančio Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo arba išduoto Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo galiojimas nėra sustabdytas, kurio galiojimas sustabdytas, tam žvejybos laivui, dėl kurio kreipiamasi;“.

2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prašymą Prašymai išduoti Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą ir atitikties tam tikriems šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams patvirtinimo dokumentus dokumentai (toliau – dokumentai liudijimui išduoti) gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipiantis į Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų liudijimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“

 

8 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 141 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į vienos žvejybos įrankių rūšies (statomasis arba traukiamasis tinklas) žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3.“

2. Pripažinti netekusiu galios 141 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vidaus vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo;

3. Pakeisti 141 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ne mažiau kaip po 260 kalendorinių dienų per kalendorinius metus žvejybos kvotas Kuršių mariose turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą kiekvienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip 3 procentus aplinkos ministro nustatyto bendro žvejybos limito, bet neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų (įskaitant ir gautas iš kitų ūkio subjektų kvotas) vidurkio per 3 paskutinius kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą;“.

4. Pakeisti 141 straipsnio 4 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„4. Suteikiant teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje aukciono būdu, ūkio subjektai, pateikę prašymus suteikti teisę į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, atrenkami, vertinami ir šiam ūkio subjektui skiriama žvejybos limito dalis ir (arba) žvejybos kvota nustatoma atsižvelgiant į aplinkosauginio, socialinio ir (ar) ekonominio pobūdžio kriterijus (padarytus verslinės žvejybos vidaus vandenyse pažeidimus, siūlomų skirti lėšų žuvų ištekliams vidaus vandenyse atkurti ir išsaugoti dydį, ūkio subjekto priklausomybę vietos bendruomenei ir pan.). Ūkio subjektas – aukciono laimėtojas nustatomas įvertinus surinktų balų sumą. Už ūkio subjekto pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 punktą skiriamų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti lėšų kiekvieną eurą skiriama po balą. Šie balai sumažinami arba padidinami:“.

5. Papildyti 141 straipsnį 61 dalimi:

„61. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos ir Aplinkos ministerijos atstovų.“

6. Pakeisti 141 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Prašymą Prašymai suteikti teisę į žvejybos kvotą ir atitikties šio straipsnio 4 dalyje nustatytiems kriterijams patvirtinimo dokumentai dokumentus ūkio subjektas gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą (toliau – kontaktinis centras) arba tiesiogiai kreipdamasis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“

 

9 straipsnis. 142 straipsnio pakeitimas

Papildyti 142 straipsnį 3 dalimi:

„3. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“

 

10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gali būti pateikiami aplinkos ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“

 

11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ūkio subjektai turi teisę užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse, išskyrus priekrantės žvejybą, tik turėdami verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, ir individualias žvejybos galimybes. Reikalavimas turėti individualias žvejybos galimybes netaikomas tuo atveju, jei tam tikroms žuvų rūšims žvejybos galimybės nenustatomos arba, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį numatytu atveju. Ūkio subjektai gali užsiimti priekrantės žvejyba turėdami teisę naudoti žvejybos įrankius ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, išduodamą atskirai dėl kiekvieno Lietuvos Respublikos žvejybos laivo eksploatavimo, žemės ūkio ministrui patvirtinus pagal šio įstatymo 175 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius. Užsiimantiems priekrantės žvejyba ūkio subjektams neprivaloma turėti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 404/2011 4 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį numatytu atveju.“

2. Papildyti 17 straipsnį 21 dalimi:

„21. Žuvininkystės tarnyba sustabdo tam tikros rūšies žuvų verslinę žvejybą tam tikrame geografiniame žvejybos rajone, jei baigiasi tos rūšies žuvų žvejybos galimybės tame geografiniame žvejybos rajone, stichinės nelaimės, vykdomų darbų ar kitos veiklos jūrų vandenyse ar nelaimės dėl žmonių veiklos atveju, kai padaroma neigiama įtaka žuvų ištekliams ir (arba) neįmanoma vykdyti žvejybos, arba iškilus grėsmei ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, informuoja apie tai ūkio subjektus, turinčius teisę vykdyti tos rūšies žuvų verslinę žvejybą, ir sprendimą sustabdyti verslinę žvejybą paskelbia savo interneto svetainėje.“

3. Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Ūkio subjektas panaudoja tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes vykdydamas tos rūšies žuvų verslinę žvejybą arba, apsikeitęs tos rūšies žuvų individualiomis žvejybos galimybėmis su kitais ūkio subjektais, vykdydamas verslinę žvejybą kitos rūšies žuvų, kurių individualias žvejybos galimybes gavo jomis apsikeitęs. Individualių žvejybos galimybių panaudojimas skelbiamas viešai Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.“

4. Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu einamųjų metų sausio 1 dieną ūkio subjektams individualios žvejybos galimybės dar nepaskirstytos, tačiau yra priimtas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, arba priimtas sprendimas Europos Sąjungos Taryboje dėl einamųjų metų žvejybos galimybių, tačiau Europos Sąjungos Tarybos reglamentas, nustatantis einamųjų metų žvejybos galimybes, dar nepaskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ūkio subjektas, turintis verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą ir teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, gali užsiimti versline žvejyba jūrų vandenyse neturėdamas tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, jeigu praeitų metų Lietuvos Respublikai skirtos tos rūšies žuvų žvejybos galimybės ir individualios žvejybos galimybės nebuvo viršytos. Tokiu atveju ūkio subjektas gali užsiimti versline žvejyba neviršydamas praeitų metų tos rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių, kurios jam priklausytų pagal turimą teisę į žvejybos galimybes, iki bus skirtos einamųjų metų individualios žvejybos galimybės. Tačiau, jeigu numatoma, kad Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dydis skirsis nuo praeitų metų žvejybos galimybių, žemės ūkio ministras arba jo įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo einamųjų metų sausio 1 dienos nustato, kokios praeitų metų individualių žvejybos galimybių dalies negali viršyti ūkio subjektas, užsiimdamas versline žvejyba, iki bus paskirtos individualios žvejybos galimybės.“

5. Pakeisti 17 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Nuo informacijos apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdį paskelbimo dienos ūkio subjektai gali teikti prašymus prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą. Prašymai suteikti teisę į žvejybos galimybes arba teisę naudoti žvejybos įrankius nepriimami likus 5 darbo dienoms iki posėdžio dienos.“

6. Pakeisti 17 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Žvejybos teisių suteikimo komisijos sprendimas dėl Teisė teisės į žvejybos galimybes arba teisė teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiama įsigalioja praėjus 5 darbo dienoms po tą pačią dieną, kurią įvyksta paskelbimo apie Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis posėdyje priimtą sprendimą. Apie priimtą sprendimą ūkio subjektai informuojami ir sprendimas paskelbiamas Žemės ūkio ministerijos ir Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėse ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdžio.“

 

12 straipsnis. 172 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 172 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

       „1. Kiekvienais metais ūkio subjektams skirtinos tam tikros rūšies žuvų individualios žvejybos galimybės apskaičiuojamos pagal jiems suteiktą teisę į žvejybos galimybes, išskyrus priekrantės žvejybą, taip pat individualios žvejybos galimybės gali būti įsigyjamos aukciono būdu. Ūkio subjektai, įsigiję teisę į žvejybos galimybes aukciono būdu, kiekvienais metais sumoka aukcione pasiūlytą kainą už apskaičiuotas pagal aukcione įsigytą teisę į žvejybos galimybes skiriamas individualias žvejybos galimybes. Jeigu teisė į žvejybos galimybes ar individualios žvejybos galimybės buvo įsigytos aukciono būdu, individualios žvejybos galimybės skiriamos tik tuo atveju, kai ūkio subjektas sumoka už jas aukcione pasiūlytą kainą.“

2. Papildyti 172 straipsnį 4 dalimi:

„4. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams skiria žemės ūkio ministro įgaliota institucija.“

 

13 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 174 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„174 straipsnis. Bendrieji teisės į žvejybos galimybes suteikimo principai

1. Suteikiant teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes ūkio subjektui apskaičiuojama, kokią per pasirinktus 3 kalendorinius metus Lietuvos Respublikai skirtų tos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį vidutiniškai sudarė to ūkio subjekto per tuos pačius 3 metus sugautų tos rūšies žuvų kiekis arba, jeigu Lietuvos Respublikai buvo skirtos žvejybos galimybės, išreikštos žvejybos dienomis vienam žvejybos laivui ar žvejybos pastangomis, – kokią Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių dalį sudarė to ūkio subjekto valdomo kiekvieno žvejybos laivo bendras žvejotų dienų skaičius (toliau – atskaitos duomenys). Ūkio subjekto atskaitos duomenys apskaičiuojami pagal to ūkio subjekto žemės ūkio ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje.

2. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys (toliau – pasirinkti metai), iš paskutiniųjų 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šios dalies 3 ir 8 punktuose numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

3. Jeigu verslinė žvejyba buvo draudžiama tam tikrą laikotarpį, tada ūkio subjekto pasirinkti metai gali būti iš 10 paskutiniųjų kalendorinių metų, kuriais buvo vykdoma verslinė žvejyba. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

4. Jeigu Lietuvos Respublikai apsikeitus tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su kita Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe ūkio subjektas pasirinktais metais naudojo apsikeitus žvejybos galimybėmis gautas iš tos valstybės kitos rūšies žuvų žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į sugautą kitos rūšies žuvų kiekį, perskaičiuojant jį proporcingai pagal vertę į tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, kiekį, bet ne didesnį negu apsikeičiant perduotos kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei ar kitam ūkio subjektui individualios žvejybos galimybės. Skaičiuojant atskaitos duomenis laikoma, kad ūkio subjektas iš pradžių naudoja jam skirtas tam tikros rūšies žuvų individualias žvejybos galimybes, po to – apsikeitus žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ar užsienio valstybėmis gautas tos pačios rūšies žuvų žvejybos galimybes.

5. Jeigu per pasirinktus metus ūkio subjektas viršijo savo individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis sugautų žuvų kiekis, viršijantis ūkio subjekto individualias žvejybos galimybes, neįskaičiuojamas. Taip pat neįskaičiuojamas apsikeitus kitos rūšies žuvų žvejybos galimybėmis su Europos Sąjungos valstybe nare ar užsienio valstybe papildomai gautų tos pačios rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes suteikiama teisė, žvejybos galimybių panaudojimas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6. Jeigu bent vienais iš pasirinktų metų ūkio subjektas naudojo ne tik savo individualias žvejybos galimybes, bet ir gautas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba užsienio valstybės žvejybos galimybes, kurios buvo perleistos Lietuvos Respublikai kompensuojant ankstesniais metais to ūkio subjekto atitinkamai Europos Sąjungos valstybei narei arba užsienio valstybei perleistas individualias žvejybos galimybes, skaičiuojant atskaitos duomenis atsižvelgiama į visą sugautų tos rūšies žuvų kiekį, jeigu kiti pasirenkami metai yra tie metai, kuriais ūkio subjektas perleido savo individualias žvejybos galimybes kitai Europos Sąjungos valstybei narei ar užsienio valstybei.

7. Ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes yra lygi atskaitos duomenims, sumažintiems arba padidintiems atsižvelgiant atitinkamai į šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje arba 176 straipsnio 1 dalyje nustatytus ekonominius ir aplinkosauginius kriterijus, ir jeigu atsižvelgiant į šio įstatymo 175 straipsnio 4 dalį apskaičiuota ūkio subjektams suteiktinų teisių į žvejybos galimybes suma viršija bendras suteikiamas teises į žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos galimybes proporcingai mažinama. Ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

8. Ūkio subjektui, perleidusiam visą savo teisę į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis galėtų būti suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo teisė į žvejybos galimybes pagal atskaitos duomenis nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės į žvejybos galimybes likus daugiau kaip arba lygiai 3  kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes jo atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės perleidimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Ūkio subjekto, perleidusio dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes mažiau arba lygiai kaip prieš 3 kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal atskaitos duomenis suteikiamos teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.

9. Ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė į žvejybos galimybes ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, pasibaigus teisės į žvejybos galimybes galiojimui iš naujo suteikiant teisę į žvejybos galimybes atskaitos duomenys skaičiuojami pagal pasirinktus po teisės į žvejybos galimybes gavimo 3 kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta daugiau kaip prieš 3 kalendorinius metus, arba pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, jeigu teisė į žvejybos galimybes gauta mažiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus.

910. Teisės į žvejybos galimybes tų rūšių žuvų, kurių Lietuvos Respublikos žvejybos laivai niekada negaudė, ir likusios pagal atskaitos duomenis nesuteiktos teisės į žvejybos galimybes, išskyrus šio įstatymo 175 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 2 dalyje numatytas žvejybos galimybių dalis, suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ūkio subjektams, atitinkantiems šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Pradinė aukciono kaina yra vienas procentas 0,1 procento nuo bendros kiekvienais metais pagal įsigytą teisę į žvejybos galimybes skirtinų tam tikros rūšies žuvų individualių žvejybos galimybių vertės.

1011. Duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį ir akcinės bendrovės ar uždaros akcinės bendrovės (toliau bet kuri iš jų – bendrovė) atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atvejus.

1112. Reorganizavus ūkio subjektą arba įvykdžius bendrovės atskyrimą, šio ūkio subjekto arba bendrovės kiekvienų metų duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, proporcingi reorganizavimo metu perimtų reorganizuoto ūkio subjekto teisių ir pareigų daliai, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal reorganizavimo arba atskyrimo sąlygas įskaitomi į reorganizuoto ūkio subjekto arba bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, teises ir pareigas (jų dalį) perėmusio (perėmusių) ūkio subjekto (subjektų) atitinkamų metų duomenis, naudojamus apskaičiuojant atskaitos duomenis. Jei reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perima keli ūkio subjektai, reorganizavimo sąlygose kiekvienam iš pastarųjų ūkio subjektų turi būti nurodyta reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalis procentais, įskaitoma į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusių ūkio subjektų bet kurių pasirenkamų metų duomenis. Bendrovės atskyrimo atveju atskyrimo sąlygose šios bendrovės dalį teisių ir pareigų perėmusiai (perėmusioms) bendrovei (bendrovėms) turi būti nurodyta bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, duomenų dalis procentais, įskaitoma į bendrovės, kurios dalis buvo atskirta, dalį teisių ir pareigų perėmusios (perėmusių) bendrovės (bendrovių) bet kurių pasirenkamų metų duomenis.“

 

14 straipsnis. 175 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 175 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) atskaitos duomenys padidinami po 0,3 0,8 procento už kiekvieną paskutiniais 3 kalendoriniais metais, per pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcioną pagal kuriuos apskaičiuoti atskaitos duomenys, Lietuvos Respublikos teritorijoje parduotų atitinkamos rūšies žuvų vieną procentą, skaičiuojamą nuo visų per tuos pačius metus ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų;“.

2. Pakeisti 175 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Ūkio subjektams teisė į šią Lietuvos Respublikai skiriamų žvejybos galimybių dalį nesuteikiama, tai yra paliekamas žvejybos galimybių rezervas šio straipsnio 3 dalyje numatytiems tikslams:

1) 12 15 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų menkių žvejybos galimybių;

2) 13 procentų Lietuvos Respublikai skiriamų strimelių žvejybos galimybių;

3) 6 procentus Lietuvos Respublikai skiriamų šprotų žvejybos galimybių;

4) 20 25 procentųus Lietuvos Respublikai skiriamų lašišų žvejybos galimybių.“

 

15 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 178 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes visam likusiam tokios teisės galiojimo laikotarpiui kitam ūkio subjektui, atitinkančiam šio įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje nustatytas sąlygas. Ūkio subjektas gali perleisti teisę į žvejybos galimybes kartu su jam skirtomis individualiomis žvejybos galimybėmis. Ūkio subjektas, perleidęs teisę į žvejybos galimybes, nebegauna individualių žvejybos galimybių pagal perleistą teisę į žvejybos galimybes.“

 

16 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 179 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„179 straipsnis. Teisės naudoti žvejybos įrankius suteikimo principai

1. Priekrantės žvejybos baras ar barai, kuriuose ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius, nustatomi pagal ūkio subjekto per 3 pasirinktus kalendorinius metus vykdytos priekrantės žvejybos vietą. Kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Einamieji kalendoriniai metai, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis, negali būti pasirenkami.

2. Teisė naudoti tam tikrą žvejybos įrankių skaičių suteikiama didžiausią leidžiamą naudoti tam tikrų verslinės žvejybos įrankių skaičių proporcingai padalijant pagal tai, kokią dalį sudarė ūkio subjekto per visus pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinktus metus sugautų žvejybos produktų kiekis, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų, nuo visų tam tikrame žvejybos bare per tuos metus vykdžiusių priekrantės žvejybą ūkio subjektų bendro sugautų žvejybos produktų kiekio, išskyrus žvejybos produktus, deklaruotus kaip sugautus už priekrantės žvejybos zonos ribų (toliau – ataskaitiniai duomenys). Ūkio subjektui suteikiama teisė naudoti žvejybos įrankius apskaičiuojama pagal jo pateiktus duomenis, esančius Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje. Apskaičiuota teisė naudoti žvejybos įrankius sumažinama 3 procentais už kiekvieną per paskutinius 3 kalendorinius metus padarytą sunkų pažeidimą ir vienu procentu už kiekvieną pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu.

3. Jeigu ūkio subjekto Ūkio subjektui, perleidusio perleidusiam visą savo teisę naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis galėtų būti suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimas pasibaigia, iš naujo teisė naudoti žvejybos įrankius pagal ataskaitinius duomenis ūkio subjektui nebesuteikiama. Jeigu ūkio subjektas perleido dalį teisės naudoti žvejybos įrankius likus daugiau kaip ar lygiai 3 kalendoriniams metams iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės perleidimo 3 kalendorinių metų ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis. Jeigu visą teisę ar dalį teisės naudoti žvejybos įrankius ūkio subjektas perleido mažiau kaip prieš 3  kalendorinius metus iki tų kalendorinių metų, kuriais iš naujo pagal ataskaitinius duomenis suteikiamos teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, iš naujo suteikiant teisė teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal paskutinių 3 kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos ataskaitinius duomenis, neįskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų, kuriais vyksta Žvejybos teisių suteikimo komisijos posėdis.

4. Pasibaigus ūkio subjekto, kuriam buvo perleista teisė naudoti žvejybos įrankius ar kuris ją įsigijo aukciono būdu, teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimui, iš naujo suteikiant teisę naudoti žvejybos įrankius skaičiuojama pagal pasirinktų po teisės naudoti žvejybos įrankius gavimo 3 kalendorinių metų arba pagal paskutinių 3  kalendorinių metų iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, jeigu teisė naudoti žvejybos įrankius gauta mažiau kaip prieš 3 kalendorinius metus iki teisės naudoti žvejybos įrankius galiojimo pabaigos, ataskaitinius duomenis.

5. 4. Likusios nesuteiktos pagal ataskaitinius duomenis teisės naudoti žvejybos įrankius suteikiamos aukciono būdu žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“

 

17 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) ūkio subjektas turi teisę į prašyme nurodytos rūšies ar rūšių žuvų žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos) ir (ar) individualias žvejybos galimybes (išskyrus žuvų rūšis, kurių žvejybos galimybės nenustatomos arba atskiriems ūkio subjektams neskirstomos)arba; priekrantės žvejybos atveju – teisę naudoti žvejybos įrankius, žemės ūkio ministrui patvirtinus bendras žvejybos galimybes ūkio subjektams, turintiems teisę naudoti žvejybos įrankius, o verslinės žvejybos pagal Europos Sąjungos susitarimus su užsienio valstybėmis atveju yra galiojantis to susitarimo protokolas ir ūkio subjektas turi užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi Lietuvos Respublikos žvejybos laivo frachtavimo atveju;“.

2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) verslinės žvejybos užsienio valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje atveju, jeigu Europos Sąjunga su ta užsienio valstybe nėra sudariusi susitarimo dėl verslinės žvejybos, ūkio subjektas turi tos užsienio valstybės kompetentingos institucijos išduotą žvejybos leidimą ir ta užsienio valstybė nėra pripažinta kaip nebendradarbiaujanti valstybė kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį; atitinka Reglamento (ES) 2017/2403 nustatytas sąlygas, jei verslinė žvejyba vykdoma ne Europos Sąjungos vandenyse;“.

3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prašymą Prašymai išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gali būti pateikiami žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į žemės ūkio ministro įgaliotą instituciją. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautą prašymą.“

 

18 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prašymą Prašymai išduoti specialiosios žvejybos leidimą ir šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą dokumentą, jeigu jo reikia, (toliau – dokumentai leidimui išduoti) gali būti pateikiami pagal kompetenciją aplinkos ministro arba žemės ūkio ministro įgaliotai institucijai vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis pagal kompetenciją į Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliotą instituciją. Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo dokumentų specialiosios žvejybos leidimui išduoti gavimo dienos išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą apie gautus dokumentus.“

 

19 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose tvarką nustato Žemės žemės ūkio ministerija ministras. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose kontrolės tvarką nustato kartu su Aplinkos aplinkos ministerija ministras.“

 

20 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Akvakultūra

„1. Akvakultūros tvenkinių tvenkiniuose ir uždarųjų uždarosiose akvakultūros sistemų žuvų ištekliai sistemose auginami vandens organizmai nuosavybės teise priklauso šių tvenkinių ar uždarųjų akvakultūros sistemų savininkams arba valdytojams, jeigu valdytojams savininkai perleido nuosavybės teisę į žuvų išteklius vandens organizmus arba ji buvo įgyta kitais teisėtais būdais.

2. To paties vandens šaltinio baseine draudžiama įrengti naujus akvakultūros tvenkinius aukštupio kryptimi virš jau esančių akvakultūros tvenkinių, nesuderinus išankstinio technologinio proceso aprašymo su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba pagal jos kompetenciją.

3. Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos (toliau – akvakultūros tvenkinių apsaugos juostos).

4. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:

1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);

2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus  akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

 3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius;

4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus;

5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti savartynus.

5. Pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus:

1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha;

2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus.

5. 6. Pramoniniuose aAkvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama:

1) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus kitas chemines priemones, neskirtus kurie neskirti akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

2) be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo statyti motorines transporto priemones, važiuoti jomis, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti būti akvakultūros tvenkinių ūkio teritorijoje;.

3) laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo.

6. 7. Žemės ūkio ministerija rengia ir žŽemės ūkio ministras patvirtina Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametį planą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje. Lietuvos Respublikos akvakultūros sektoriaus plėtros daugiametis planas įgyvendinamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų lėšų.“

2. Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 3 dalį.

3. Aplink akvakultūros tvenkinius nustatomos 20 metrų pločio apsaugos juostos (toliau – akvakultūros tvenkinių apsaugos juostos).

3. Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 4 dalį.

4. Akvakultūros tvenkinių apsaugos juostose draudžiama:

1) statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos statinius ir statinius, skirtus akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti);

2) naudoti pesticidus ir kitus chemikalus, neskirtus  akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

3) dirbti žemę, ardyti velėną, ganyti gyvulius;

4) įrengti poilsiavietes, kūrenti laužus;

5) statyti motorines transporto priemones, išskyrus specialiąsias, kurių reikia akvakultūros tvenkiniams eksploatuoti ir prižiūrėti;

6) užkasti kritusius gyvulius ir šiukšles, įrengti savartynus.

 

21 straipsnis. Įstatymo papildymas 241 straipsniu

Papildyti Įstatymą 241 straipsniu:

„241 straipsnis. Leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimas, jų galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimų galiojimo panaikinimas

1. Ūkio subjektas turi teisę akvakultūrai introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kuriai netaikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta išimtis, tik gavęs žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 III skyriuje.

2. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija kreipiasi nuomonės į Aplinkos ministeriją dėl Reglamentu (EB) Nr. 708/2007 patariamajam komitetui pavestų klausimų, taip pat į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl pareiškėjo atitikties Reglamento (EB) Nr. 708/2007 13 ir 19 straipsniuose nurodytiems reikalavimams.

3. Visa informacija apie pateiktas paraiškas gauti leidimui introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį ir susijusius dokumentus yra vieša ir skelbiama žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgusi į žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos išduotą leidimą introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį, užtikrina svetimų introdukcijos ir bandomųjų nevietinių vandens organizmų rūšių perkėlimo reikalavimų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 708/2007 14–18 ir 20–22 straipsniuose.

5. Žemės ūkio ministras patvirtina leidimų introdukuoti svetimą arba perkelti nevietinę vandens organizmų rūšį išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo tvarką.

6. Žemės ūkio ministro įgaliota institucija sudaro uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą. Žemės ūkio ministras patvirtina įtraukimo į uždarųjų akvakultūros sistemų, kurioms taikoma Reglamento (EB) Nr. 708/2007 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis, sąrašą tvarką.“

 

22 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nedelsdamas nurodyti pažeidimo nustatymo datą ir pobūdį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemoje žuvininkystės duomenų valstybės informacinėje sistemoje;“.

 

23 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) verslinė žvejyba neturint verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo ar Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo, arba verslinė žvejyba nesilaikant verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidime nurodytų sąlygų;“.

 

24 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 5 tomas, p. 391), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL 2004 L 396, p. 1).

1. 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 708/2007 dėl svetimų ir nevietinių rūšių panaudojimo akvakultūroje (OL 2007 L 168, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 304/2011 (OL 2011 L 88, p. 1).

2. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007, nustatantis Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (OL 2009 L 343, p. 1).

3.2. 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL 2008 L 186, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1930 (OL 2015 L 282, p. 2).

4.3. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL 2008 L 286, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 202/2011 (OL 2011 L 57, p. 10).

5. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL 2008 L 286, p. 33). 

6.4. 2009 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1010/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008, nustatančio Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, įgyvendinimo taisyklės (OL 2009 L 280, p. 5), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 865/2013 (OL 2013 L 241, p. 1).

7.5. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL 2009 L 343, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 2019 m. gegužės 15 birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 508/2014 (OL 2014 L 149, p. 1) 2019/1241 (OL 2019 L 198, p. 105).

8.6. 2011 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 404/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimo taisyklės (OL 2011 L 112, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1962 (OL 2015 L 287, p. 6).

9.7. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL 2013 L 354, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 2015 m. gruodžio 17 gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86) 2015/812 (OL 2015 L 133, p. 1).

10.8. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL 2013 L 354, p. 22), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1385/2013 (OL 2013 L 354, p. 86) 2019/1241 (OL 2019 L 198, p. 105).“

 

25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 14 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis bei šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 dieną.

2. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

3. Vadovaujantis šiuo įstatymu pagal teises į žvejybos galimybes ūkio subjektams skiriamos 2020 metų ir vėlesnių metų žvejybos galimybės. Ūkio subjektams suteiktos teisės naudoti žvejybos įrankius įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

4. Jei ūkio subjektas buvo reorganizuotas iki šio įstatymo įsigaliojimo arba ūkio subjekto reorganizavimo procedūra buvo pradėta, bet nebaigta iki šio įstatymo įsigaliojimo, ir abiem atvejais ūkio subjekto reorganizavimo sąlygose nenurodytos reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusiems ūkio subjektams įskaitomų reorganizuoto ūkio subjekto duomenų dalys procentais, reorganizuoto ūkio subjekto duomenys įskaitomi vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia 174 straipsnio 12 dalies redakcija. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės atskyrimo, numatyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnyje, atveju.

5. Žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepripažįstami sunkiais nusižengimais, jeigu nusižengimo padarymo momentu nebuvo laikomi sunkiais nusižengimais.

6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentas