2015-12-11

(data)

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIP-2502(4)

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

1

 

Argumentai: Siūlome tikslinti. Įstatymo projekto formuluotė netiksli, nes nepatikslinta, kad santuoka turi būti registruota įstatymo nustatyta tvarka. Pagal projekto formuluotę santuoka gali būti pripažinta, ir atitinkamai pagalbinio apvaisinimo procedūra leidžiama, tiek tais atvejais, kai santuoka sudaryta valstybės pripažintų religinių konfesijų kanonų nustatyta tvarka, tiek kai sudaryta nepripažintų religinių konfesijų kanonų numatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai pagal religinių konfesijų tvarką sudaryta santuoka yra įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje šios nustatyta tvarka, tiek kai neįtraukta.  Siūlome įtvirtinti, kad tik valstybės pripažįstamų religinių konfesijų tvarka sudarytos ir civilinės metrikacijos įstaigoje apskaitytos santuokos atveju būtų leidžiamas pagalbinis apvaisinimas.

 

Pasiūlymas:

 

„1. Šis įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat sutuoktinių ir įstatymų nustatyta tvarka santuokoje ar  partnerystėje gyvenančių asmenų (toliau – sugyventinių), kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, ir po pagalbinio apvaisinimo gimusio vaiko teises.“

 

2

2

 

Argumentai:

  1. Esant medicininėms indikacijoms, pvz., moters ar vyro sterilumui, galimoms perduoti sunkioms paveldimoms ligoms, lytinių ląstelių donorystė turi būti leidžiama.
  2. Medicininiu požiūriu netiksli formuluotė. Embrionai gali būti patalpinami ne tik į gimdą, bet ir į kiaušintakius, todėl naudojama platesnė sąvoka.

 

Pasiūlymas:

„2. Embriono donorystė – in vitro (ne moters kūne) esančio embriono perkėlimas į moters gimdą organizmą, kai perkeliamam embrionui sukurti nebuvo naudojamos tos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytinės ląstelės.“

 

2

3

 

Argumentai: Ši sąvoka įstatyme nevartojama.

 

Pasiūlymas:

„3. Gameta – subrendusi žmogaus lytinė ląstelė.“

 

2

4

 

Argumentai: Ši sąvoka įstatyme nevartojama.

 

Pasiūlymas:

„4. Netiesioginis žmogaus lytinių ląstelių naudojimas (toliau – netiesioginis naudojimas) – iš žmogaus lytinių ląstelių banko paimtų lytinių ląstelių naudojimas pagalbiniam apvaisinimui.“

 

2

6

 

Argumentai: Pagalbinis apvaisinimas gali būti naudojamas ir tais atvejais, kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančių paveldimų ligų.

 

Pasiūlymas:

„6. Pagalbinis apvaisinimas (toliau – pagalbinis apvaisinimas) – procesas, atliekamas naudojant medicinos technologijas, apimantis  su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą, kai abu sutuoktiniai (sugyventiniai) arba vienas iš jų yra nevaisingi ir to negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės galimybės.“

 

2

10

 

Argumentai: “Tipo nustatymas” yra neaiški sąvoka.

 

Pasiūlymas:

„10. Pavojingas nepageidaujamas reiškinys – bet koks su žmogaus lytinių ląstelių įsigijimu, ištyrimu, apdorojimu, laikymu arba paskirstymu susijęs nepageidaujamas atvejis, kuris gali lemti užkrečiamųjų ligų perdavimą, pacientų mirtį arba pavojų gyvybei, neįgalumą arba dėl kurio pacientas gali būti hospitalizuotas ar susirgti arba jo hospitalizavimo laikotarpis gali pailgėti. Pagalbinio apvaisinimo atveju bet koks neteisingas žmogaus lytinių ląstelių ar embriono tipo nustatymas arba supainiojimas laikomas pavojingu nepageidaujamu reiškiniu.“

 

2

11

 

Argumentai: Sąvoka įstatyme nevartojama.

 

Pasiūlymas:

„11. Tiesioginis žmogaus lytinių ląstelių naudojimas (toliau – tiesioginis naudojimas) – iš žmogaus organizmo paimtų lytinių ląstelių naudojimas, neperkeliant jų į žmogaus lytinių ląstelių banką.“

 

2

12

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

„12. Zigota – ląstelė, atsirandanti susiliejus dviem gametoms žmogaus lytinėms ląstelėms.“

 

 

2

13

 

Argumentai: Su lytinėmis ląstelėmis susiję daugybė kitų ląstelių (pvz., jungiamojo audinio, kraujo), kurios nėra skirtos pagalbiniam apvaisinimui bei nedalyvauja susidarant zigotai.

 

Pasiūlymas:

„13. Žmogaus lytinės ląstelės (toliau – lytinės ląstelės) – moteriškos bei vyriškos ląstelės, dalyvaujančios zigotos susidaryme lytinės ląstelės ir vyriškos lytinės ląstelės ir su jomis susiję žmogaus ląstelių rinkiniai, skirti naudoti pagalbinio apvaisinimo tikslams.“

 

2

17

 

Argumentai: Tokias paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

 

Pasiūlymas:

„17. Žmogaus lytinių ląstelių bankas (toliau – lytinių ląstelių bankas) – asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją vykdyti žmogaus lytinių ląstelių paėmimo, jų paruošimo, laikymo, konservavimo ir paskirstymo veiklą.“

 

3

3

 

Argumentai: Visos medicininės procedūros atliekamos įvertinus ne tik žalą, bet ir naudą.

 

Pasiūlymas:

„3. Visi sprendimai, susiję su pagalbiniu apvaisinimu, priimami įvertinus galinčią kilti naudą bei žalą motinai ir (ar) vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir laikantis atsargumo priemonių.“

 

3

4

 

Argumentai: Viena iš įprastinių pagalbinio apvaisinimo indikacijų – išvengti sunkių negalią sukeliančių ligų ar jas gydyti, pvz., atliekant genetinę diagnostiką iki implantacijos.

 

Pasiūlymas:

„4. Pagalbinis apvaisinimas negali būti taikomas kaip lytinių ląstelių genetinės linijos tapatumo modifikavimo priemonė, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti.“ 

 

3

5

 

Argumentai: Viena iš įprastinių pagalbinio apvaisinimo indikacijų – išvengti sunkių negalią sukeliančių ligų ar jas gydyti, pvz., atliekant genetinę diagnostiką iki implantacijos.

 

Pasiūlymas:

„5. Pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti  pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti, tiesiogiai susijusios su tam tikra lytimi. Pastaruoju atveju leidžiama apvaisinti moterišką lytinę ląstelę pagal lyties chromosomą pasirinkta vyriška lytine ląstele.“

 

3

7

 

Argumentai: Būtina nustatyti sąlygas, kuomet pacientų labui būtina naudoti donoro lytines ląsteles, pvz., esant vieno iš partnerių sterilumui ar siekiant išvengti sunkių negalią sukeliančių ligų ar jas gydyti. Reguliavimas, kuris užkerta kelią susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai poroje tik vienas partneris sterilus, neatitinka Europos žmogaus teisių teismo praktikos, garantuojančios kiekvienam asmeniui prigimtinę teisę nuspręsti turėti ar neturėti palikuonių. Tokią teisę garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str.

 

Pasiūlymas:

„7. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir  lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią su kuriuo ją sieja santuoka ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, lytines ląsteles. Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo apvaisinamos moters nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląsteles ir embriono donorystė yra draudžiami.“

 

3

8

 

Argumentai: 3 str. 7 d. nuostatos dalis dėl embriono donorystės išskiriama į atskirą dalį.

 

Pasiūlymas:

        „8. Embriono donorystė yra draudžiama.“

 

4

 

 

Argumentai: Tokias paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

 

Pasiūlymas:

„Pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi teisę teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms teikti.“

 

5

1

 

Argumentai: Viena iš įprastinių pagalbinio apvaisinimo indikacijų – išvengti sunkių negalią sukeliančių ligų ar jas gydyti.

 

Pasiūlymas:

„1. Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, o taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią ar ją gydyti.“

 

5

2

 

Argumentai: Vystantis medicinos technologijoms, kontraindikacijų sąrašas nuolat kinta, todėl nėra tikslinga, kad jį tvirtintų sveikatos apsaugos ministras. Šio įstatymo projekto 6 str. pagrindu bus sureguliuoti tie patys reikalavimai. Juridinės technikos atžvilgiu siūlome braukti pasikartojančią nuostatą.

 

Pasiūlymas:

„2. Pagalbinis apvaisinimas yra draudžiamas, jeigu yra medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“

 

5

3

 

Argumentai: žr. argumentus dėl Įstatymo projekto 1 str. 1 d.

 

Pasiūlymas:

„3. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje gyvenantiems veiksniems asmenims pateikus: pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų numatyta tvarka užregistravusiai partnerystę ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai, kai ji ir jos pilnametis  veiksnus sutuoktinis (sugyventinis) pateikia: medicininę pažymą, patvirtinančią šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų atitikimą; asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą liudijančius dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka  pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.“

 

5

4

 

Argumentai: Pagalbinio apvaisinimo paslaugas suteikia vaisingumo sutrikimų specialistas, išmanantis gydymo indikacijas bei gebantis įvertinti kontraindikacijas, paslaugas teikia licenciją turinčiose įstaigose, todėl atskiros pažymos pateikimas nereikalingas. Tai didintų biurokratinę naštą pacientams ir gydytojams. Šio įstatymo projekto 6 str. pagrindu bus sureguliuoti tie patys reikalavimai. Juridinės technikos atžvilgiu siūlome braukti pasikartojančią nuostatą.

 

Pasiūlymas:

„4. Medicininės pažymos, patvirtinančios šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų atitikimą, Rrašytinio prašymo atlikti pagalbinį apvaisinimą ir informuoto paciento sutikimo atlikti pagalbinį apvaisinimą formas formų reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“

 

6

 

 

Argumentai: Suderinta su 6 str. pavadinimu. Vystantis medicinos technologijoms, pagalbinio apvaisinimo būdai nuolat kinta, todėl ministras turėtų nustatyti jų reikalavimus. Tai atitinka sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-395 patvirtintu Diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo ir jų taikymo priežiūros tvarkos aprašo reikalavimus.

 

Pasiūlymas:

„Pagalbinio apvaisinimo būdai yra pagalbinis apvaisinimas in vivo ir pagalbinis apvaisinimas in vitro. Pagalbinio apvaisinimo metodikas būdų reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“

 

7

1

 

Argumentai: Sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos įvertinus jų naudą ir žalą.

 

Pasiūlymas:

„1. Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti abu sutuoktinius (sugyventinius) apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaisiui, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodant klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikai, tiek ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui, ir teisines pasekmes moteriai, vyrui ir vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo.“

7

3

 

Argumentai: Pagalbinis apvaisinimas gali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl neaišku, apie kokią kainą tektų informuoti. 

 

Pasiūlymas:

„3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, abu sutuoktiniai ar sugyventiniai yra raštu informuojami apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą.“

 

7

5

 

Argumentai: Nuostata nelogiška, nes jei po kiaušialąstės apvaisinimo pacientė persigalvotų ir nesutiktų, kad apvaisintos kiaušialąstės jai būtų patalpintos į gimdą, prieš jos valią gydymo ar intervencinės procedūros nebūtų galimybės suteikti (žr., Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įst. 14 str.).

 

Pasiūlymas:

„5. Informuoto paciento sutikimas gali būti atšauktas iki moteriškos lytinės ląstelės apvaisinimo.“

 

8

2

 

Argumentai: Kai sutuoktinis (partneris) miršta jau davęs sutikimą lytinių ląstelių panaudojimui pagalbiniam apvaisinimui, ypač atvejais, kai mirtis staigi, o pagalbinio apvaisinimo procedūra jau pradėta, turi būti numatyta galimybė tęsti procedūrą ir ją užbaigti. Toks reguliavimas būtinas ir pacientų, kurių lytinės ląstelės paimamos dėl būsimos gyvybei grėsmę keliančios ir nevaisingumą galinčios sukelti medicininės intervencijos (pvz., chemoterapija).

 

 

Pasiūlymas:

„2. Draudžiama imti ir (ar) naudoti pagalbiniam apvaisinimui mirusio asmens lytines ląsteles. Jeigu asmuo, kurio lytinės ląstelės saugomos banke, miršta, banke saugomos jo lytinės ląstelės sunaikinamos. Mirusio asmens lytinės ląstelės gali būti naudojamos konkrečiam asmeniui pagalbiniam apvaisinimui, jei asmuo prieš mirtį davė sutikimą tokiam jo lytinių ląstelių naudojimui.“

 

8

3

 

Argumentai: Lytinių ląstelių paėmime dalyvauja donoras, todėl sauga turi būti nustatyta donorui.

 

 

Pasiūlymas:

„3. Lytinių ląstelių paėmimą atliekantis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, darbuotojas prieš lytinių ląstelių paėmimą įsitikina lytinių ląstelių paėmimo pagrįstumu, sauga donorui pacientui bei recipientui  ir vaikui (vaikams), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, ir padaro atitinkamus įrašus paciento medicinos dokumentuose. Sveikatos apsaugos ministras nustato kontraindikacijų, dėl kurių lytinės ląstelės negali būti paimamos ir (ar) naudojamos, sąrašą, bei kryžminio užterštumo rizikos įvertinimo bei valdymo tvarką.“

 

8

4

 

Argumentai: Dėl nuoseklumo perkelta iš 8 straipsnio 4 punkto.

 

 

Pasiūlymas:

„4. Lytinės ląstelės yra laikomos lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių bankas turi atitikti licencijuojamos veiklos sąlygas ir užtikrinti kokybės sistemos bei  saugos reikalavimų laikymąsi, įskaitant kryžminio užteršimo valdymo priemones. Lytinių ląstelių banko licencijavimo ir veiklos kontrolės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“

 

8

5

 

Argumentai: nuostata, kad lytinės ląstelės gali būti laikomos 5 metus pažeidžia asmenų, kurie nori susilaukti vaikų po šio laikotarpio, o taip pat tų, kurie vaikų susilaukti per nustatytą laikotarpį negali, pvz., pacientų, kurie dėl gydymo tapo nevaisingi (onkologiniai pacientai).

 

 

Pasiūlymas:

„5. Lytinės ląstelės lytinių ląstelių banke yra laikomos informuotame sutikime nurodytą laikotarpį, nebent lytines ląsteles davęs asmuo pažeidžia susitarimą su lytinių ląstelių banku dėl lytinių ląstelių saugojimo arba miršta nedavęs informuoto sutikimo naudoti jo lytines ląsteles konkrečiam asmeniui pagalbinio apvaisinimo būdu. ne ilgiau kaip 5 metus ir, Ppasibaigus jų lytinių ląstelių saugojimo laikui, jos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sunaikinamos.“

 

8

6

 

Argumentai: Tvarką (standartines veiklos procedūras) nusistato pagalbinio apvaisinimo procedūras teikianti asmens sveikatos apsaugos įstaiga. Tvarkos reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Tai atitinka sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. V-395 patvirtintu Diagnostikos ir gydymo metodikų rengimo ir jų taikymo priežiūros tvarkos aprašo nustatytą tvarką.

 

 

Pasiūlymas:

„6. Reikalavimus lLytinių ląstelių paėmimo, paruošimo, laikymo, paskirstymo ir naudojimo tvarką tvarkos aprašui nustato sveikatos apsaugos ministras.“

 

8

7

 

Argumentai: Visiškai sveikiems donorams donorystė neduoda naudos sveikatai, negaunamas joks gydymas ar nauda, tačiau neišvengiamai patiriami tam tikri nepatogumai (sugaištamas laikas vykimui į sveikatos priežiūros įstaigą, patikrinimams ir pan.). Dėl to būtina numatyti kompensacijos donorams galimybę.

 

 

Pasiūlymas:

 „7.  Lytinių ląstelių donoras turi teisę gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas si sugaištą laiką. Kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

9

 

 

Argumentai: Nepilnamečiams asmenims, kuriems taikomas agresyvus gydymas išsaugoti galimybę tapti biologiniu tėvu galima tik numačius galimybę paimti jo lytines ląstelęs saugojimui. Tai ypač aktuali problema onkologinėmis ligomis sergantiems nepilnamečiams, kuriems chemoteripinis ar spindulinis atima galimybę susilaukti palikuonių.

 

 

Pasiūlymas:

„Kiekvienas Vveiksnus pilnametis asmuo, o nepilnametis asmuo nuo 14 metų Civilinio kodekso nustatyta tvarka, gali sudaryti sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kad būtų paimtos lytinės ląstelės jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ar galimi sveikatos sutrikimai ar paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina medicininė pažyma gydytojų konsiliumas. Pažymos formą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“

 

10

1

 

Argumentai: Šie įstatyminiai draudimai galimai prieštarauja Lietuvos respublikos Konstitucijai. Analogiškos įstatymo projekto 10 str. 1 ir 2 d. siūlomoms formuluotėms nuostatos 2004 m. buvo priimtos Italijoje Pagalbinio apvaisinimo įstatyme Lege 40/2004. 2008 m. Italijos Konstitucinis Teismas pripažino draudimą perkelti daugiau nei 3 embrionus (išskyrus išimtinius atvejus) į moters kūną antikonstituciniu ir nesuderinamu su moters teise į sveikatą. Dėl nedidelio galimų perkelti embrionų skaičiaus ir riboto dirbtinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų gyvybingumo, moteriai tenka patirti daugybinius hormoninės terapijos ir pilnos anestezijos ciklus. Italijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad embriono apsauga negali būti absoliutinama moters teisės į kokybiškas sveikatos atžvilgiu, ir esant medicininei galimybei išvengti perteklinio medikamentų poveikio būtina priimti individualius sprendimus dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ir perkėlimo atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes vadovaujantis medikų sprendimu. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja tas pačias teises.

 

 

Pasiūlymas:

„1. Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdą.“

 

10

2

 

Argumentai: Šie įstatyminiai draudimai galimai prieštarauja Lietuvos respublikos Konstitucijai. Analogiškos įstatymo projekto 10 str. 1 ir 2 d. siūlomoms formuluotėms nuostatos 2004 m. buvo priimtos Italijoje Pagalbinio apvaisinimo įstatyme Lege 40/2004. 2008 m. Italijos Konstitucinis Teismas pripažino draudimą perkelti daugiau nei 3 embrionus (išskyrus išimtinius atvejus) į moters kūną antikonstituciniu ir nesuderinamu su moters teise į sveikatą. Dėl nedidelio galimų perkelti embrionų skaičiaus ir nedidelio dirbtinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų gyvybingumo, moteriai tenka patirti daugybinius hormoninės terapijos ir pilnos anestezijos ciklus. Italijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad embriono apsauga negali būti absoliutinama moters teisės į kokybiškas sveikatos atžvilgiu, ir esant medicininei galimybei išvengti perteklinio medikamentų poveikio būtina priimti individualius sprendimus dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ir perkėlimo atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes vadovaujantis medikų sprendimu. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja tas pačias teises.

 

 

Pasiūlymas:

„2. Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti 3, nebent, gydytojų konsiliumo vertinimu, atliktu vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro nustatytais vertinimo kriterijais, į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, nesukeliant pavojaus motinos ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai,  yra įmanoma perkelti daugiau negu 3 embrionus ir sutuoktiniai (sugyventiniai) duoda tam rašytinį informuoto paciento sutikimą. Tokiu atveju leidžiama sukurti tiek embrionų, kiek gydytojų konsiliumas pripažįsta esant reikalinga, ir visi jie perkeliami į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius. Apie gydytojų konsiliumo išvadą ir jos motyvus bei perkeltų embrionų skaičių daromas įrašas paciento medicinos dokumentuose.“

 

10

4

 

Argumentai:

  1. Išbraukti pasekmių neturintys pertekliniai žodžiai.
  2. Suderinta su sąvokomis (“embriono ruošimas”).
  3. Patikslintas 1 punktas, procedūrų saugumas bei efektyvumas gali būti įrodytos ir biomedicininiais tyrimais.
  4. Patikslintas 2 punktas, medicinos prietaisai neturi patvirtintų indikacijų.

 

Pasiūlymas:

4.   Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į procedūros pobūdį (mechaninis ar medikamentinis poveikis),  skirtos lytinėms ląstelėms Lytinės ląstelės ir embrionas in vitro yra ruošiamos subrandinti, embriono  implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais, yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi laikantis visų šių sąlygų:

1)   procedūrų saugumas ir efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais biomedicininiais tyrimais;

2)   procedūroms atlikti reikalingi medicinos prietaisai ir vaistiniai preparatai naudojami laikantis jų registracijos ar rinkodaros teisės suteikimo metu patvirtintų indikacijų ir kitų nustatytų reikalavimų;

3)   procedūros atliekamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintąus reikalavimus procedūrų su embrionuų ir lytinėmisių ląstelėmisių ruošimui sąrašą ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos.“

 

10

6

 

Argumentai: Medicininiu požiūriu netiksli formuluotė. Embrionai gali būti patalpinami ne tik į gimdą, bet ir į kiaušintakius, todėl naudojama platesnė sąvoka.

 

Pasiūlymas:

„6. Iki perkėlimo į gimdą moters organizmą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne)  ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).“

 

10

7

 

Argumentai: Nepagrįsta riboti galimybę neperkeltą į moters organizmą embrioną laikyti lytinių ląstelių banke priklausomai nuo embriono neperkėlimo į organizmą priežasčių. Visi neperkelti embrionai turi būti traktuojami vienodai ir jų saugojimui sudaromos vienodos sąlygos.

 

Pasiūlymas:

„7. Sukurti, tačiau į moters organizamą neperkelti dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, pagalbinio apvaisinimo metu nepanaudoti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai laikomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

10

9

 

Argumentai: Nepagrįsta riboti galimybę neperkeltą į moters organizmą embrioną laikyti lytinių ląstelių banke priklausomai nuo embriono neperkėlimo į organizmą priežasčių. Visi neperkelti embrionai turi būti traktuojami vienodai ir jų saugojimui sudaromos vienodos sąlygos.

 

 

Pasiūlymas:

„9. Iki šio įstatymo įsigaliojimo datos sukurti embrionai yra laikomi lytinių ląstelių banke ir embrionai, kurių nebuvo įmanoma perkelti į gimdą dėl šio straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, yra laikomi, paskirstomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) įgaliota institucija atlieka iki šio įstatymo įsigaliojimo datos sukurtų embrionų ir į moters organizmą neperkeltų embrionų, kurių nebuvo įmanoma perkelti į gimdą dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių, laikymo, paskirstymo ir naudojimo kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“

 

13

 

 

Argumentai: Juridinės technikos požiūriu sąvoka suvienodinta su naudojama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

 

Pasiūlymas:

„Asmens sSveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ir lytinių ląstelių bankai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka privalo registruoti, tirti ir pranešti šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai apie kiekvieną pavojingą nepageidaujamą reiškinį ir (ar) reakciją bei tyrimo, skirto pavojingo nepageidaujamo reiškinio ir (ar) reakcijos priežasčiai (priežastims) ir vėlesniems padariniams nustatyti, išvadas.“

 

14

2

 

Argumentai: Medicininiu požiūriu netiksli formuluotė. Embrionai gali būti patalpinami ne tik į gimdą, bet ir į kiaušintakius, todėl naudojama platesnė sąvoka.

 

Pasiūlymas:

„2. Duomenys apie lytinių ląstelių saugojimą lytinių ląstelių banke, jų paskirstymą ir naudojimą, sveikatos priežiūros įstaigose atliktųas pagalbinio apvaisinimo procedūrųas, jų būdus, sukurtų bei į moters organizmą ir jų metu sukurtų ir į moters gimdą perkeltų embrionų skaičių, pagalbinio apvaisinimo būdą bei klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių po pagalbinio apvaisinimo, taip pat apie po pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtus gimusius vaikus turi būti įrašomi į Pagalbinio apvaisinimo informacinę sistemą (toliau – Informacinė sistema).“

 

14

4

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

             „4. Siekiant visiško atsekamumo, Informacinės sistemos duomenys saugomi ne mažiau kaip 30 metų po lytinių ląstelių panaudojimo arba saugojimo termino pabaigos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiame archyve.“ 

 

15

2

2

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

„2)  užtikrina kontroliuoja lytinių ląstelių ir embriono atsekamumo sistemos sukūrimą, įdiegimą ir priežiūrą;”

 

15

2

7

Argumentai: Perteklinis punktas.

 

Pasiūlymas:

„7)  nustato Informacinės sistemos duomenų archyvavimo reikalavimus;“

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia

Seimo nariai                                                                                       

Juras Požela

Giedrė Purvaneckienė

Vida Marija Čigriejienė

Ona Valiukevičiūtė

Vilija Filipovičienė

Alma Monkauskaitė