LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-657

2, 12, 29⁴, 40 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 44¹ STRAIPSNIU IR DEŠIMTUOJU SKIRSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3803 ES

2019 m. spalio 16 d.  Nr. 102-P-54

Vilnius

  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis,  Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski,  Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

            Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė,  Meilė Čeputienė.

Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Neringa Ulbaitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vedėja Akvilė Kalantaitė, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus patarėja Agnė Grigaitė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausioji juriskonsultė Kristina Sačilkienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.    Projekto 2 straipsniu siūlomame keisti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, tačiau ir iš taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų, kitų juridinių ir fizinių asmenų. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, dokumentais, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų duomenis, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybinei institucijai tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Taigi tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio institucijomis, ar su asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą.	Nepritarti	Projekto 2 straipsnyje dėstomame Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teisė gauti nurodytą informaciją, duomenis ir dokumentus iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš įstaigų, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų bei kitų juridinių ir fizinių asmenų, nėra absoliuti, neapribota ir besąlygiška. Priešingai – šios teisės taikymas būtų galimas tik tais atvejais ir tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų atžvilgiu, kai informacija, duomenys ir dokumentai būtų reikalingi įstatymų pažeidimams tirti. Komiteto patobulintame projekte siūlomas apribojimas dar labiau patikslintas, detalizuojant, kad teisė gauti informaciją, duomenis ir dokumentus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai suteikiama tiriant ne bet kokių įstatymų, o tų įstatymų, už kurių laikymosi priežiūrą atsakinga ši tarnyba, pažeidimus. Projekto 2 straipsnyje dėstomu Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktu siekiama pilnai užtikrinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/2394 9 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytus kompetentingos institucijos tyrimo įgaliojimus, t.y. „įgaliojimus susipažinti su bet kokios formos ar formato visais atitinkamais dokumentais, duomenimis ar informacija, susijusiais su pažeidimais, kuriems taikomas šis reglamentas, neatsižvelgiant į jų saugojimo laikmeną ar jų saugojimo vietą;“ Duomenų teikimo atlygintinumo nustatymas de facto ar  papildomų apribojimų šiai teisei įgyvendinti įvedimas reikštų kompetentingos institucijos įgaliojimų, nustatytų Reglamente (ES) 2017/2394, ribojimus (suvaržymus) ir nebūtų suderinamas su Reglamento tikslais. Be to, aptariama Projekto nuostata ir nėra siekiama įpareigoti privačius asmenis (ne valstybės institucijas) papildomai rinkti ir kaupti duomenis. Projekto nuostatoje numatytas tik tos informacijos, duomenų ir dokumentų pateikimas, kuriuos šie asmenys (įskaitant finansų rinkos dalyvius ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjus) jau turi. Įstatymu negali būti reikalaujama pateikti informaciją, duomenis ir dokumentus, kurių subjektas neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę gauti informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus įstatymų pažeidimams tirti ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, bet ir iš kitų juridinių ir fizinių asmenų (pavyzdžiui, finansų rinkos dalyvių, elektroninių ryšių paslaugų teikėjų) pagal įstatymus turi daugelis valstybių institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos bankas (Lietuvos banko 42 str. 4 d. 3 p., 42^1 straipsnio 5 dalis), Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Elektroninių ryšių įstatymo 71 straipsnis), Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnis) ir kt. Papildomai pažymėtina, kad siūlomas Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas patobulintas, aiškiau išdėstant galimos gauti informacijos, duomenų ir dokumentų kategorijas.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	4			2.    Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo, siūlome projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje dėstyti ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus dėl atsakomybės subjektams už šio įstatymo 36 straipsnio 5-17 dalyse, 37 straipsnio 1-4, 8-12 dalyse, 38 straipsnio 1 dalyje ir 39 straipsnyje nurodytų reikalavimų (draudimų) nesilaikymą taikymo, t.y. palikti šiuo metu esantį reguliavimą, pagal kurį visi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai išdėstyti vienoje straipsnio dalyje (tuo tarpu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje būtų dėstomi tik Lietuvos bankui suteikti įgaliojimai).	Nepritarti	Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai, kuriuos siūloma išdėstyti Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje (Projekto 4 str.) yra sistemiškai susiję su šioje dalyje išdėstytais Lietuvos banko įgaliojimais. Tai yra, pirmiausiai nurodomi Lietuvos banko įgaliojimai „finansų rinkos dalyvių“ atžvilgiu ir tuomet nurodoma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimai „kitų pardavėjų, paslaugų teikėjų atžvilgiu“. Manytina, kad Projekto autorių pasirinktas dėstymas yra pakankamai aiškus, o siūlomas reguliavimas logiškas ir nuoseklus. Tuo tarpu pastaboje nurodytus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus perkėlus į 40 straipsnio pirmąją dalį, šios dalies nuostatos būtų apsunkintos, nes reikėtų papildomai detalizuoti subjektus, kuriems Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba galėtų taikyti nurodytas baudas už nurodytus pažeidimus (tuo tarpu siūlomoje minėto straipsnio 2 dalies redakcijoje apsiribojama  žodžiu „kitiems“).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	5			3.    Projekto 5 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 44^1 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje siūlome atsisakyti nuorodos į „šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą“, nes 1 dalyje jokie objektyvūs pažeidimo požymiai nenurodomi, o tiesiog  konstatuojama, kad tam tikrais atvejais gali būti priimamas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, pildomo 44^1 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą siūlome dėstyti taip: „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui, paslaugos teikėjui turi teisę taikyti šias laikinąsias priemones:“.	Pritarti	Pastabai pritarta, tačiau nuostata patobulinta nurodant, kad laikinosios priemonės gali būti taikomos ne „galimą pažeidimą padariusiam pardavėjui“, o „galimai pažeidimą padariusiam pardavėjui“.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	5			4.    Siekiant teisinio aiškumo ir pardavėjų bei tinkamo paslaugų teikėjų teisių užtikrinimo, projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 44^1 straipsnio 3 dalyje siūlome nurodyti minimalų terminą, kuris turėtų būti suteikiamas pardavėjui bei paslaugų teikėjui pateikti savo paaiškinimus dėl galimo pažeidimo.	Pritarti	Nuostata patobulinta:  „3. Prieš priimant nutarimą taikyti laikinąsias priemones, pardavėjas, paslaugos teikėjas, įtariamas pažeidimo padarymu, turi teisę per Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip trijų darbo dienų terminą pateikti paaiškinimą.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	6			5.    Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti asmenų nuosavybės teisės apsaugą, valstybinių institucijų įgalinimai patekti į juridinių asmenų naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones turėtų būti ribojami juridinių asmenų darbo laiko požiūriu, nustatant, jog valstybinę priežiūrą vykdančių juridinių asmenų atstovai patekti į naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones gali darbo laiku, tuo tarpu ne darbo laiku toks patekimas turėtų būti ribojamas ir vykdomas juridiniam asmeniui davus sutikimą ir dalyvaujant juridinio asmens atstovui arba su teismo leidimu.	Pritarti	Nuostata patobulinta: „3. Kompetentingoms institucijoms įgyvendinant Reglamente (ES) 2017/2394 nustatytus įgaliojimus atlikti patikrinimus vietoje, taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir šių institucijų veiklą bei įgaliojimus reglamentuojančių įstatymų nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų. Kompetentinga institucija, nagrinėdama pažeidimus, turi teisę be išankstinio įspėjimo įeiti į pardavėjo, paslaugų teikėjo naudojamas patalpas, teritoriją ar transporto priemones darbo laiku, o ne darbo laiku – gavus pardavėjo, paslaugų teikėjo sutikimą arba teismo leidimą, ir paimti bet kokioje saugojimo laikmenoje laikomą informaciją, duomenis ar dokumentus, kurie turi įrodomąją reikšmę. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	6			6.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 ir 7 dalyse reikėtų nurodyti juridinį faktą, nuo kurio skaičiuojamas šiose dalyse nustatytas 14 dienų sprendimo dėl patvirtinimo priėmimo terminas.	Pritarti	Nuostatos patobulintos: „6. Turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentinga institucija, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl šio įsipareigojimo patvirtinimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo įsipareigojimai nutraukti vartotojų teisių pažeidimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėse (jeigu šie svetainę turi), prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo nutraukti pažeidimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 7. Turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentinga institucija, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą užtikrinti  vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo įsipareigojimo gavimo jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl šio įsipareigojimo patvirtinimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti įsipareigojimai užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėse (jeigu šie svetainę turi), prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-09	6			7.    Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 6 dalyje tikslinti nurodytą „14 dienų“ terminą, jį atitinkamai susiejant su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodyto „14 dienų“ termino.	Pritarti	Nuostatos patobulintos: „6. Turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentinga institucija, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl šio įsipareigojimo patvirtinimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo įsipareigojimai nutraukti vartotojų teisių pažeidimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėse (jeigu šie svetainę turi), prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo nutraukti pažeidimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. 7. Turėdama duomenų apie galimą pažeidimą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2017/2394, kompetentinga institucija, gavusi pardavėjo, paslaugų teikėjo pateiktą rašytinį įsipareigojimą užtikrinti  vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo įsipareigojimo gavimo jį išnagrinėja ir priima sprendimą dėl šio įsipareigojimo patvirtinimo. Kompetentingos institucijos patvirtinti įsipareigojimai užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą skelbiami kompetentingos institucijos ir pardavėjo, paslaugų teikėjo interneto svetainėse (jeigu šie svetainę turi), prireikus – ir prekybos vietose. Pardavėjui, paslaugų teikėjui neįvykdžius įsipareigojimo užtikrinti vartotojų teisių gynimo priemonių įgyvendinimą, kompetentinga institucija pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Kultūros komitetas 2019-09-25				*	Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29^4, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44^1 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas 2019-09-26				*	Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.	Pritarti
3.	Biudžeto ir finansų komitetas 2019-09-26				*	Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus.	Pritarti
4.	Žmogaus teisių komitetas 2019-10-09				*	Iš esmės pritarti  Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 294, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44^1 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3803 ir siūlyti pagrindiniam  komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 29⁴, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 44¹ straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektui nr. xiiip-3803(2) es ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Irena Haase, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė