LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 66
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, pradedame gegužės 25 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, šiandien mes turime labai garbingą svečią. Darbotvarkėje yra parašyta. Tai yra Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už energetiką, M. Šefčovičius. Suteiksime jam žodį. Tiems, kam reikia, prašom pasiimti ausines. Kai baigs pristatymą, ponas M. Šefčovičius sutiko atsakyti į rūpimus klausimus. Maloniai kviečiame.
15.05 val.
Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojo Marošo Šefčovičiaus kalba
M. ŠEFČOVIČ. Dėkoju, parlamento Pirmininke. Ministrai, garbūs parlamento nariai, man didelė garbė stovėti prieš jus čia, Seime, kuris pastaruosius 25 metus buvo plakanti Lietuvos demokratijos širdis. Žinote, aš irgi iš tos šalies, kuri gyveno už geležinės uždangos. Tikrai noriu jums pasakyti, kad mane visuomet įkvėpdavo Lietuvos atgautos nepriklausomybės istorija ir milijonų Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių, susikibusių rankomis Baltijos kelyje ir taikiai reikalaujančių nepriklausomybės, vaizdiniai. Jūsų pavyzdinės pastangos buvo veiksmingos ir sugrąžino jus į tautų šeimą, o galiausiai ir į Europos Sąjungą.
Šiandien mes kalbame apie naujos rūšies nepriklausomybę – tai energetinę nepriklausomybę. Laikai keičiasi. Tiek vakar visą dieną, tiek šįryt mes visą laiką kalbėjome apie energetinę nepriklausomybę. Vis dėlto XXI amžiuje nepriklausomybė nėra suprantama tik kaip ekonominis savarankiškumas. Ji suprantama kaip gebėjimas užtikrinti saugius srautus iš įvairių šaltinių, išlaikyti gyvybingą konkurenciją ir kurti tvirtą solidarumą su kaimynais tiekimo sutrikimo atveju. Būtent taip globalizuotoje ekonomikoje pasiekiama energetinė nepriklausomybė.
Šiuo metu jūs taip pat esate labai atkaklūs, ryžtingi ir įsitikinę dėl pasirinkto kelio. Mes matome tuos rezultatus sausumoje ir netgi, sakyčiau, ant vandens. Šiuo požiūriu Lietuva tam tikra prasme išgyveno revoliuciją. Iki pat 2015 metų pradžios Baltijos regionas buvo energetinė sala, visiškai priklausoma nuo vienintelio dujų tiekėjo, tačiau, pastatę Suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdos uoste, lietuviai gali patys pasirinkti, iš kur ir iš ko jie nori importuoti ir už kokią kainą jie nori importuoti. Tad visiškai nenuostabu, kad naują suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą nusprendėte pavadinti „Independence“, tai reiškia nepriklausomybę.
Žinau, kad šis laivas prisišvartavo prieš metus, ir man buvo akivaizdu, kaip svarbu, kad šalys būtų sujungtos, kad jūs būtumėte prijungti prie pasaulinės rinkos, kad galėtumėte didinti konkurencingumą ir tapti vis stipresniais žaidėjais kaip Australija ar Jungtinės Amerikos Valstijos.
Jūsų sprendimas padarė milžinišką poveikį. Naujasis uostas ne tik sukūrė ištisą vartotojų pramonę – jam atsiradus itin sumažėjo dujų kainos ir jos tapo konkurencingesnės Lietuvoje. Staiga Lietuva iš visą energiją importuojančios valstybės tapo valstybe, galinčia prekiauti dujomis su savo kaimynais, taip padidindama konkurenciją ir kaimynų rinkose.
Panašių laimėjimų neseniai pasiekta ir Lietuvos elektros tinklų srityje, kurie dabar sujungti su Lenkijos – per „LitPol Link“ ir Švedijos – per „NordBalt“ tinklais. Tokie projektai labai svarbūs, siekiant visa tarpusavyje tinklais (…) kuriame laisvai perduodama energija, kur šalys turi prieigą prie įvairių energijos šaltinių, o vartojai gali rinktis iš įvairių tiekėjų.
Be abejo, svarbus ir Baltijos valstybių tinklų prijungimas prie žemyninės Europos tinklų. Mes turime dirbti kartu, kad sinchronizuotume jūsų elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais. Žinau, kad lietuviai, kaip ir kitų Baltijos valstybių gyventojai, sielos gilumoje yra europiečiai, tad jau pats laikas ir jūsų elektrai plakti tuo pačiu europinės elektros ritmu. Džiaugiuosi, galėdamas pasakyti, kad šią sėkmę didele dalimi nulėmė Baltijos energijos rinkos jungčių planas, kuris puikiai žinomas visoje Europos Sąjungoje ir dar vadinamas BEMIP. Pagal šį planą abu jungčių projektai buvo įvardinti kaip prioritetiniai. Europos Komisija taip pat pripažino abu projektus itin svarbiais tiekimo, infrastruktūros saugumo projektais ir skyrė nemažą bendrojo finansavimo paramą. Tapome liudininkais, kokios sparčios pažangos pasiekėte įgyvendindami bendrus tikslus, susijusius su atsinaujinančiais ištekliais, jūs sėkmingai vykdote įsipareigojimus, siekdami tikslų. Iš tiesų pernai D. Grybauskaitė Davose paskelbė, kad jūsų šalies energijos balanse atsinaujinančių išteklių dalis jau sudaro didžiąją dalį, ir visi dalyviai buvo labai sužavėti.
Bet dar yra ir nenuveiktų darbų, pavyzdžiui, dėl energijos naudojimo efektyvumo, o ypač šildymo ir transporto srityse. Didinant energijos naudojimo efektyvumą, atsirado daugiau naujų darbo vietų galimybių, sumažėjo nepriklausomybė nuo importo, buvo spendžiama energijos trūkumo problema. Taip pat jūs jau mokate sujungti Ž. K. Junkerio fondus ir struktūrinius fondus, išnaudojate šias priemones bendram didelių projektų finansavimui. Tokiems projektams priklauso didelio naudingumo Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Taip pat galite sukurti ir sumaniojo statybų finansavimo platformą. Šiandien ir vakar apie tai kalbėjome, džiaugiuosi, kad vienoje iš pirmųjų – Lietuvoje, kalbu ir girdžiu, kad būtent Lietuvoje buvo sukurta tokia finansavimo platforma. Bendradarbiausite su Europos investicijų banku ir esu tikras, kad pritrauksite daugiau investicijų, skirtų energetikos pokyčiams Lietuvoje.
Jeigu leisite plačiau kalbėti, nei regioninis kontekstas reikalautų, aš mielai pakalbėčiau apie mūsų padėtį Europos lygiu. Kaip žinote, pristatėme Energetikos sąjungos strategiją 2015 metais ir turėjome daug pažadų, daug tikslų ir konkrečių rezultatų. Per pastaruosius dvejus metus daug dirbau ir aš, ir mano kolegos Komisijoje, įvairiausiose ministrų tarybose. Džiaugiuosi galėdamas jums šiandien pasakyti, kad mes išties įvykdėme savo pažadus. Kodėl taip sakau? Todėl, kad jau beveik visi teisės aktai, susiję su Energetikos sąjunga, parengti. Paskutiniai du elementai dėl judumo bus pristatyti šį mėnesį ir dar vienas bus pristatytas metų pabaigoje. Norėčiau jums padėkoti už jūsų paramą daugeliui mūsų iniciatyvų per šį laikotarpį. Lietuva – viena iš rimčiausių Energetikos sąjungos rėmėjų. Džiaugiuosi, kad galiu pasitikėti savo draugais ir partneriais Lietuvoje per įvairiausias diskusijas, nes jie visada mane parems Europos Sąjungoje.
Esu tikras, kad mes turime tą patį tikslą – norime sustiprinti klientų informavimą apie kainų tendencijas. Pajėgumų mechanizmo apribojimas yra mums svarbus. Visi tie pasiūlymai jau pateikti lapkričio mėnesio projekte „Švari energija visiems europiečiams“. Dabar planuojamas dar vienas svarbus žingsnis, nauja valdysenos sistema. Kaip žinote, visų šalių narių prašėme pateikti savo nacionalinius klimato ir energetikos sistemų planus iki metų pabaigos. Taip pat prašėme, kad šalys narės būtų atviros, konsultuotųsi tarpusavyje, įtrauktų į tas konsultacijas pilietinę visuomenę, visus suinteresuotus asmenis Lietuvoje, socialinius partnerius ir visuomenę. To reikia, nes tai parems mūsų procesą, kuris lems labai svarbius pokyčius, transformaciją.
Kodėl mes taip raginame taikyti nacionalines energetikos ir klimato planų strategijas? Atsakymas labai paprastas: laikas bėga ir tuoj vyks nauja industrinė revoliucija, ji jau vyksta, perėjimas prie naujų energijos šaltinių. Labai greitai šalys pradės kalbėti apie tai, kaip norime kurti savo bendrą ateitį po 2030 metų, kaip norime ją kurti antrojoje šio šimtmečio pusėje. Kuo anksčiau pradėsime tas diskusijas, tuo geriau. Kuo anksčiau mes turėsime stabilius įstatymus, leisiančius mums gauti visus reikalingus investicinius projektus, investicijas, tuo greičiau turėsime stabilumą ir galėsime planuoti ateitį. Taip pat man didelį įspūdį padarė tai, kad Lietuva viena iš septynių ar aštuonių valstybių narių, kurios rengia nacionalinius klimato ir energetikos planus ir kuriose tas rengimas jau prasidėjo.
Turėčiau dar vieną prašymą – rodyti lyderystę yra labai gerai, bet reikia, kad jūsų nacionaliniai klimato ir energetikos planai turėtų regioninius tikslus. Jūs puikiai bendradarbiaujate su Baltijos partneriais, su Šiaurės šalimis ir kitais Europos regionais. Būtų taip pat puiku ir mums išnaudoti Europos Sąjungos ekonomiką, užtikrinant geresnes paslaugas už prieinamą kainą mūsų piliečiams ir verslui.
Ponios ir ponai, garbūs parlamento nariai, kaip sakiau, žinau, kad lietuviai yra puikūs mūsų partneriai, kuriant Energetikos sąjungą ir užtikrinant, kad visi lietuviai yra europiečiai, kad jie jaustųsi, kad turi saugią konkurencingą ir tvarią energetikos sistemą. Pernai su Klaipėdos universiteto studentais buvau kupinas entuziazmo. Tą patį entuziazmą jaučiu ir šiandien, kai iš ryto susitikome su verslininkais LOGIN konferencijoje, kai vakar susitikau su Prezidente D. Grybauskaite, premjeru S. Skverneliu, ministru Ž. Vaičiūnu, parlamento delegacija ir ministerijos delegacija per pietus. Taip pat šiandien per pietus mes susitikome su Vilniaus, Klaipėdos, Trakų, Alytaus ir Kauno merais. Jie taip pat nusprendė bendradarbiauti, būdami merais, kurti išmaniuosius miestus Lietuvoje, užtikrinti, kad būtų panaudoti bendri projektai ir gauta pakankamai pinigų iš Europos investicijų bankų.
Norėčiau jums pasakyti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, ir Energetikos sąjungoje vyko daug įvykių per pastaruosius keletą metų. Daugelis jų buvo įkvėpti būtent energetikos perėjimo, plėtojant regioninį bendradarbiavimą su jumis, su jūsų kaimynais. Man visada džiugu atvykti į Lietuvą ir matyti tą pažangą, kurios pasiekėte per pastarąjį laiką nuo mano praėjusio vizito.
Ačiū už jūsų dėmesį, už jūsų kvietimą, už paramą, kurią visada jaučiu iš Lietuvos pusės Europos Sąjungoje. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gal galėtumėte čia dar pabūti, nes mes turime klausimų? Klausimai bus užduoti angliškai. Seimo narys Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF*). Viceprezidente, jūs tikriausiai atsimenate mūsų derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą, mes paaukojome savo reaktorius tam, kad įstotume į Europos Sąjungą. Jūs taip pat atsimenate derybas dėl Lisabonos sutarties. Žinote, kad Lietuva, Lenkija ir kitos šalys buvo pasirengusios dėl naujų elektros saugiklių. Mes dabar tikimės solidarumo iš Europos Komisijos, mes kovojame su didžiuliais monstrais, kuriuos pastatė Rusija vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Tik šiuo metu mes kovojame vieni. Mums reikia Europos Komisijos paramos. Ar jūs nemanote, kad šiuo metu Europos Sąjungoje reikia tvirtos lyderystės tam, kad Astravo uždarymas būtų pagrindinė sąlyga bet kokiai Europos Sąjungos pagalbai Baltarusijai?
M. ŠEFČOVIČ. Dėkoju, pone Pavilioni, už jūsų klausimą. Taip, jūs esate visiškai teisus. Šį klausimą mes aptarėme visuose susitikimuose tiek vakar, tiek šiandien. Noriu pasakyti, kad jūs ne vieni, ir aš noriu pasakyti, kad visuose susitikimuose mes sakydavome, kad Astravo atominė elektrinė nėra vien tik Lietuvos problema. Tai yra iššūkis visai Europos Sąjungai ir todėl visi kartu turime jį spręsti.
Nuo mano pastarojo vizito jūsų šalyse Europos Komisija pradėjo kalbą su Baltarusijos institucijomis ir, kai su jais kalbėjome, mes nuolatos primindavome Lietuvos reikalavimą, kad Astravo atominė elektrinė būtų tokia, kurioje būtų atliekami visi reikalingi testai nepalankiausiomis sąlygomis. Labai svarbu, kad tuos atliekamus testus stebėtų nepriklausomi ekspertai iš Europos įvairiausių institucijų.
Mes taip pat kalbėjomės su jūsų aplinkosaugos ministru. Labai svarbu, kad ši atominė elektrinė atitiktų Espo konvencijos reikalavimus ir kitus įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus. Man džiugu pasakyti, kad Lietuva Briuselyje atliko didžiulį ir gerą diplomatinį darbą, kai vyko parengiamieji darbai dėl Espo konvencijos. Kai ji buvo svarstoma antradienio vakare Briuselyje, Lietuva sulaukė daug paramos ne vien tik iš Komisijos, bet ir iš aiškios daugumos Europos Sąjungos valstybių narių. Labai svarbu, kad deryboms būtų suteiktas aiškus mandatas Minske.
Norėčiau pasakyti, kad tai būtų tie konkretūs žingsniai, kurių mes ėmėmės. Labai svarbu, kad mes visi kartu reikalautume aukščiausių saugumo, aplinkosaugos standartų. Noriu užtikrinti, kad šioje kovoje Lietuva nėra viena, ir mes visi čia esame kaip Europos Sąjunga.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėkoju už pasakymą, kad Lietuva nėra viena. Vicepirmininke, tikrai norėčiau padėkoti už jūsų žodžius, kad mes nesame vieni, dėkoju už puikų vakarą vakar ir už puikius pokalbius vakar. Žinote, net norėčiau padėkoti ir už tą darbą, kurį darote, kuriant Europos energijos sąjungą. Europos energijos sąjungos sukūrimas yra vienas iš strateginių uždavinių. Dar 2008, 2009, 2010 metais naudojomės įvairiausiais teisiniais instrumentais tam, kad kovotume su „Gazpromu“, tačiau, kai mes kuriame energetinę sąjungą, man atrodo, kad mes tampame patrauklesni trečiosioms šalims, todėl tos trečiosios šalys pradeda vystyti savo energetinius pajėgumus prie pat mūsų sienų. Trumpai norėčiau pasakyti, labai paprastai norime pasakyti, ši atominė elektrinė yra nesaugi būtent dėl tos vietos, kuri buvo pasirinkta nesilaikant tarptautinių reikalavimų. Ne dėl technologijų, bet dėl vietos.
Tad mano klausimas yra labai paprastas. Vicepirmininke, ar padėsite mums sinchronizuoti mūsų elektros sistemą kiek įmanoma greičiau ir ar padėsite mums nepakliūti į Baltarusijos valdžios reikalavimų spąstus nedaryti sinchronizacijos, nes kitu atveju mes sugriausime jų projektą? Dėkoju.
M. ŠEFČOVIČ. Ačiū, pone Kubiliau, už klausimą. Mano atsakymas yra trumpas – taip. Taip, mes esame pasirengę jums padėti, esame pasirengę skirti konkrečią finansinę pagalbą šiuo klausimu. Tačiau ką čia reikia padaryti? Manau, kad aš kaip tik čia esu labai tinkamoje vietoje tam, kad galėčiau iškelti šį klausimą. Žinau, kad sinchronizacijos klausimas itin jautrus, kad dėl jo reikia aiškios politinės valios, politinio supratimo, ir aš pasakyčiau, kad netgi reikia, kad būtų siekiama to visų Baltijos valstybių spaudimo viena kryptimi.
Mes visai netrukus nuspręsime, kaip visa tai turėtų būti padaryta, koks būtų pats geriausias sinchronizacijos procesas. Iš tiesų man džiugu pasakyti, kad Lenkija šiuo klausimu taip pat labai bendradarbiauja, ir mes tikimės, kad visai netrukus, iš esmės per kelias savaites, trys Baltijos valstybės ir Lenkija pasirašys susitarimo memorandumą dėl politinių sprendimų, kaip turėtų vykti sinchronizacijos procesas. Aš taip pat labai tikiuosi, kad po techninės studijos, ją atliko Europos Komisijos bendras tyrimų centras, tai yra mūsų mokslinė tarnyba, būtent šios mokslinės tarnybos atliktas tyrimas ieškojo būdų… sinchronizacija, kiek tai kainuotų. Tad susitarimo memorandume mes jau įtrauksime ir Europos elektros perdavimo operatorių sistemą, žvelgsime, kokių žingsnių reikia imtis ir ką konkrečiai reikia daryti.
Vakar aš pasiūliau ir tą pakartojau dar šiandien, manau, kad tol, kol bus padarytas techninis vertinimas ir kol bus parengtas darbo planas, Lietuvai, Latvijai ir Estijai būtų labai naudinga pristatyti bendrą projektą, kaip jūs galėtumėte sustiprinti bendrą vidinį elektros tinklą savo šalyse. Dabar energijos tinklai Baltijos valstybėse galėtų būti įvertinti ir būtų parengtas bendras projektas tam, kad šios valstybės galėtų gauti bendrą finansavimą iš Europos transporto jungčių priemonės.
Labai svarbu sinchronizuoti Lietuvos tinklus su Europos žemyniniais tinklais, todėl, manau, pats geriausias dalykas dabar būtų pradėti techninių galimybių nustatymą, kaip būtų geriau sinchronizuoti Baltijos valstybes. Aš iš tiesų džiaugčiausi galėdamas jums padėti. Kaip jau ir sakiau, esu pasirengęs kalbėtis su jumis apie finansinės paramos lygį, kad mes kiek įmanoma greičiau galėtume išspręsti politinius ir techninius klausimus.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, vicepirmininke. Ačiū, kad atvykote čia. Mums didžiulė garbė pasveikinti jus Seime. Kaip jau ir ankstesnieji parlamento nariai sakė ir akcentavo, Astravo atominė elektrinė mums itin svarbi. Čia, matote, esame labai gražioje vietoje, tačiau ši vieta bus visiškai tuščia, jeigu kas nors atsitiks Astrave. Aš labai tikiuosi, kad kai visa tai nutiks, jūsų čia nebus, nes ši vieta bus visiškai sunaikinta. Priemonės, kurių buvo imtasi iki šiolei, buvo nepakankamos, kad būtų galima sustabdyti šios atominės elektrinės statybas. Tad mano klausimas jums yra toks: kokios yra pačios svarbiausios ar radikaliausios priemonės, kurių Europos Komisija yra pasirengusi imtis, kad Vilnius, vienintelė Europos Sąjungos sostinė, esanti taip arti naujos atominės elektrinės, nenukentėtų? Ačiū.
M. ŠEFČOVIČ. Dėkoju ir už šį klausimą. Aš tiesiog dar kartą noriu pakartoti, kaip rimtai mes žvelgiame į šį klausimą. Baltarusijos valdžios institucijoms mes aiškiai parodėme, kad mums svarbu, labai svarbu, kad būtų atlikti Europos Sąjungos standartus atitinkantys testai nepalankiausiomis sąlygomis. Labai svarbu, kad jie būtų atlikti. Be šių testų nepalankiausiomis sąlygomis mes negalime atšildyti to energetikos dialogo su jais. Tai, be abejo, apriboja mūsų galimybes bendradarbiauti su Baltarusija. Todėl aš manau, kad Baltarusija supranta, kaip rimtai mes žvelgiame į šį klausimą.
Šiuo metu vykstantis procesas susidaro iš kelių etapų. Pirmiausia reikia įvertinti operatorius, toliau – Baltarusijos institucijos turi parengti ataskaitą dėl saugumo, saugos, aplinkosauginių atominės elektrinės aspektų ir pristatyti šią ataskaitą reguliuotojų iš Europos Sąjungos šalių komitetui. Beje, šiame komitete bus ir Lietuva. Aš žinau, kokie griežti yra reguliuotojai visoje Europos Sąjungoje. Mes visi žinome, kad šios technologijos yra labai pavojingos, visi puikiai tai suprantame.
Tad galiu jus tik patikinti, kad komitetas parengs rekomendacijas. Be abejo, tose rekomendacijose bus parašyta, kad šitą reikia pagerinti, šitą reikia patobulinti, kad reikia laikytis saugumo ir saugos nuostatų. Tad šiuo klausimu aš iš tiesų labai jums pritariu, kad esame itin svarbiame etape. Labai svarbu akivaizdžiai Baltarusijai parodyti, kaip mes rimtai vertiname šį klausimą. Mums svarbu, kad Baltarusija gerbtų tarptautinius standartus ir kad atitiktų visas griežtas sąlygas.
PIRMININKAS. Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, Komisijos nary. Lietuvoje turime daug patirties dirbdami su „Gazpromu“ ir Kremliumi, kurie taiko tokias vietos lygio politikos sritis ir išnaudoja dujų ir energetikos politiką mūsų nenaudai. Tas pats pasakytina apie Ukrainą. Jie išnaudojo „Gazpromo“ dujotiekį įsitraukdami į nacionalinę Ukrainos politiką. Dabar statomas „Nord Stream 2“ iš Rusijos į Vokietiją. Viena vertus, norėčiau padėkoti Slovakijos vyriausybei, kuri padeda Ukrainai išvengti „Gazpromo“ įtakos iš Rytų, bet, kita vertus, man rūpi klausimas, ar yra bendra Europos Sąjungos politika, kaip išvengti Kremliaus spaudimo Europos politikai išnaudojant energetikos politiką? Ar yra tokia bendra Europos kontrapolitika prieš Kremlių?
M. ŠEFČOVIČ. Ačiū, pone, už jūsų klausimą. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad aš visiškai suprantu, kad Europos Sąjungoje yra bendras supratimas, kad būtina padėti Ukrainai ir užtikrinti, kad komerciškai vertingas dujų tranzitas per Ukrainą turi būti išlaikytas ir po 2019 metų, nes būtent tais metais baigsis „Naftgazo“ ir „Gazpromo“ susitarimas dėl tranzito ir dėl dujų tiekimo.
Šią poziciją labai aiškiai išreiškėme visose diskusijose. Galiu jums pasakyti, kad dalyvavau visose diskusijose visur: Užsienio reikalų ministrų taryboje, Energetikos ministrų taryboje, buvau pakviestas į atlantinę NATO tarybą. Visur buvo aišku, kad Ukraina yra mūsų pagrindinis prioritetas. Norime padėti šiai šaliai, kuriai dabar kilusi sudėtinga reformos laikotarpiu situacija. Norime, kad Ukrainoje išties būtų palaikytas komerciškai palankus tranzito režimas, užtikrinantis svarbų Ukrainos, kaip tranzito valstybės, statusą Europos Sąjungoje.
Kalbant apie „Nord Stream 2“, be abejo, nuomonės Europos Sąjungoje šiuo klausimu skiriasi, turiu apie tai jums atvirai pasakyti. Yra tokių šalių, kurios mano, kad tai komercinis projektas. Yra nemažai valstybių Europos Sąjungoje, kurios mano, kad šis projektas yra politinis, nes labai dažnai jis aptariamas politiniu lygiu. Yra skirtingų lūkesčių, ką Europos Komisija turėtų daryti šiuo klausimu. Mes remiamės įstatymais, bet kalbant apie „Nord Stream 2“ ir nuomonę, Europos Komisijos teisės tarnyba mano, kad mes neturime pakankamai teisinių būdų daryti spaudimą tam tikram tiesioginiam trečiojo paketo taikymui šio dujotiekio lengvatinio apmokestinimo sektoriuje. Bet turiu pritarti, kad Europos Komisijoje pritarėme, kad nors taip ir yra, tačiau reikia žvelgti į tą situaciją.
Akivaizdu, kad čia bus skirtingi įstatymai – Rusijos įstatymai ir Europos įstatymai, Europos teisė. Aišku, ir tuos, ir tuos įstatymus reikės taikyti Baltijos jūros vandenims. Vienintelis būdas išspręsti tą teisinę koliziją yra derybos. Todėl mes siūlome ir manau, kad per kelias savaites Europos Komisijoje patvirtinsime įgaliojimus deryboms su Europos Sąjunga ir Rusija dėl šio dujotiekio. Tada akivaizdžiai darysime spaudimą tam, kad būtų gerbiami pagrindiniai Europos Sąjungos principai, energetikos ir dujų teisės principai: (…), galimybių suskirstymas, operacijų skaidrumas, trečiųjų šalių prieiga. Be abejo, sieksime užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio Vidurio ir Rytų Europos šalims ir tranzito keliui per Ukrainą.
Mes darome, ką galime pagal esamas teisines sąlygas. Mandatą suteiksime Europos šalims narėms. Mums reikės jų paramos derybose su Rusija. Tikiuosi, kad gausime tą mandatą ir pradėsime tas derybas, remiant Lietuvai, ir pasieksime tokių rezultatų, kad Ukrainos tranzitas būtų išlaikytas, o galimo neigiamo šio dujotiekio poveikio Rytų ir Vidurio Europos saugumui būtų išvengta.
PIRMININKAS. Ačiū, vicepirmininke. Dėkoju jums už jūsų kalbą, už jūsų atsakymus ir, aišku, už tai, ką padarėte ir ką darysime kartu. Dėkoju.
M. ŠEFČOVIČ. Ačiū, Pirmininke. Ačiū visiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, mes tęsiame posėdį. Dabar – tai, kas liko iš Vyriausybės valandos, sakysime, turbūt pusvalandis.
R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gal leistumėte man atimti vieną minutę laiko ir iš šitos tribūnos atlikti vieną misiją?
PIRMININKAS. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas premjere, gerbiamieji ministrai, mielieji Seimo nariai, išties esu įpareigota Nacionalinės žalingų įpročių prevencijos tarybos. Yra labai gražus diplomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai už ilgametę ir aktyvią visuomeninę veiklą, skleidžiant doros ir blaivybės idėjas, ir pripažįstamas vyskupo M. Valančiaus blaivybės konkurso laureato vardas, pasirašo „Baltų ainių“ pirmininkas A. Černiauskas, prezidiumo narys Č. Kalėda ir labai svarbus žmogus, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ garbės prezidentas A. Vinkus. Jį ir kviečiu, kad mes kartu galėtume jums, gerbiamasis ministre…
PIRMININKAS. Sveikiname ministrą A. Verygą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). …įteikti šitą diplomą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar kartą sveikiname ministrą. Ministre, ir toliau ginkite savo įsitikinimus šiuo klausimu.
15.41 val.
Vyriausybės valanda
Pirmasis klausia A. Kubilius. Kolegos, kadangi mes turime mažiau laiko, tai klausia tik opozicija. A. Kubilius. Prašom, pirmasis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš irgi noriu pradėti nuo sveikinimų premjerui. Noriu iš tikrųjų pasveikinti, premjere, liaudiškai tariant, sėkmingai išprievartavus jaunąjį socdemų lyderį, nes iš tikrųjų pamatėme tikras permainas Socialdemokratų partijoje, jie kardinaliai pakeitė savo nuomonę. Čia sveikinimai.
Mano klausimas yra dėl aukštojo mokslo reformos. Iš tikrųjų mes įdėmiai studijavome Vyriausybės pasiūlymus, tačiau lygiai taip pat atidžiai išklausėme Seimo Pirmininko pasiūlymus, kurie yra visai kitokie, negu siūlė Vyriausybė. Premjere, aš noriu jūsų paklausti, ką aukštojo mokslo reformoje jūs remiate? Ar Vyriausybės planą ir ministrės J. Petrauskienės ant sėdmaišių svarstomą planą, ar Seimo Pirmininko planą? Kas bus šiuo klausimu išprievartautas: ar Seimo Pirmininkas, ar ministrė, o gal jūs pats?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, galima klausti be tokių vaizdingų žodžių? Prašom, ministre.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis premjere, aš taip ir norėjau atsakyti, bet šį kartą pabūgau būti vėl apkaltinas nenormine leksika dėl išprievartavimo. Matyt, jūs paminėjote, tai aš to neminėsiu. Tikrai, tokių, net ir politinių, nusikalstamų veikų nedarau, nieko neprievartavau gyvenime ir neprievartausiu.
Dabar dėl aukštojo mokslo pertvarkos. Vyriausybė pateikė plano, nutarimo projektą. Aš net neabejoju, kad šitoje plenarinių posėdžių salėje po pateikimo bus pritarta Vyriausybės projektui, ir reforma judės taip, kaip numatyta plane.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia E. Gentvilas. Po to klaus M. Adomėnas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Opozicijos laiko sąskaita matėme tokį ypač intymų aktą, kai Seimo narys A. Vinkus pasveikino Seimo narį A. Verygą, o Seimo vicepirmininkė R. Baškienė tarpininkavo. Vis dėto mano du klausimai. Vienas klausimas R. Masiuliui. Buvo pasakyta, kad stabdoma pašto reforma. Šiandien Jurbarko rajone, Lybiškiuose, pranešta, kad paštas uždaromas. Darbuotojai turi išsivaikščioti, ieškoti darbo. Ar vyksta pašto restruktūrizacija ar panašūs dalykai, ar ne?
Ir kitas klausimas premjerui S. Skverneliui. Kadangi R. Baškienė užėmė laiko, premjerui S. Skverneliui. Tvirtinat jus Ministru Pirmininku, sakėte, jeigu aš susidursiu, kad Seimo dauguma nepalaiko reformų, aš atsistatydinsiu. Atrasime tuos jūsų žodžius, buvo mano klausimas. Jeigu atidedamas Darbo kodekso įsigaliojimas, atsistatydinsite?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gal aš pradėsiu. Stenogramą reikia pažiūrėti, bet tada jūs klausėte, jeigu jūs matysite, kad neturite daugumos, ar pasitikrins Vyriausybė pasitikėjimą čia?
E. GENTVILAS (LSF). Taip.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Darbo kodeksas įsigalios liepos 1 dieną.
R. MASIULIS. Atsakant, pone Gentvilai, į jūsų klausimą, reforma nevyksta. Vyksta, kaip ir anksčiau buvo skelbta, keliuose rajonuose. Beje, dėl Jurbarko įdomu, aš pasidomėsiu. Žinau, kad Radviliškyje yra bandomasis reformos etapas, po kurio spręsime, ar ji iš viso pasiteisino. Keliuose skyriuose tai yra daroma, bet tikrai nėra masinė pašto reforma, ji yra sustabdyta, nevyksta, yra tik bandomieji dalykai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Adomėnas, po to Z. Jedinskis. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs neseniai davėte interviu ir įvertinote savo Vyriausybės, atskirų ministrų darbą. Aš ta proga norėjau paklausti, kas jūsų Vyriausybėje eina švietimo ir mokslo ministro pareigas? Nes nutarimo projektą dėl aukštojo mokslo įstaigų optimizavimo, dėl aukštojo mokslo reformos rengė ministrė J. Petrauskienė, ją ir matau dabar sėdint Vyriausybės gretose. Tačiau viešojoje erdvėje ir Seime šiuo klausimu labai ėmė reikštis Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Gal jis jau taikosi į švietimo ministrus? Ar jums neatrodo, kad jis peržengia savo kompetencijos ribas, kai imasi kurti alternatyvius reformos planus, kurie tiesiogiai prieštarauja tam, ką siūlo Vyriausybė? Koks tuomet bus tos reformos likimas? Ar jūs laikysitės savo ir Vyriausybės pateikto plano? Ar bus politinės valios eiti į priekį, ar dėl bandymo suburti alternatyvius darinius vis dėlto turėsite pasiduoti, ir bus dar viena neįvykusi reforma?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. XVII Vyriausybėje švietimo ir mokslo ministrė yra J. Petrauskienė. Kiekvienas Seimo narys, taip pat ir Seimo Pirmininkas, yra laisvas kalbėti dėl įstatymų, nutarimų projektų taip, kaip nori, ką jis mano. Aš tikrai manau, kad šita reforma yra neišvengiama, ir ji turės būti padaryta. Labai apgailestauju, kad mes atėjome iki tokios situacijos, kada jūsų koalicijos partneriai Vyriausybėje, liberalai, įteisino laukinio kapitalizmo tradicijas aukštojo mokslo sistemoje, privertė universitetus kurti neproduktyvias, alternatyvias, universitetams nebūdingas programas ir taip paskatino tą krizę, kurią mes turime. Mes ėmėme šitą krizę spręsti ir neabejoju, kad ją išspręsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Z. Jedinskis. Ruošiasi A. Dumbrava.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti sveikatos apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, savo rinkimų kampanijos metu jūs žadėjote, kad kovosite su viena baisia psichologine liga – su kyšininkavimu gydymo įstaigose. Sprendžiant iš jūsų atsakymo, jūs pripažįstate, kad šita problema dar egzistuoja. Mane ir mano rinkėjus domina klausimas, kada ir kokiais būdais jūs įveiksite šitą ligą? Ar turite tam tinkamų skiepų, o gal jau atsisakėte šitos minties? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai dėkoju už klausimą. Tikrai neatsisakau nei minties, nei idėjos. Atvirkščiai, vieną iš savo patarėjų… Kaip tik labai atsakingai rinkausi žmogų, kuris turėtų patirties darbe ir tarnybose, kad galėtų kompetentingai patarti ir tikrai tą sritį kuruoti. Peržiūrėjome ir lėšas, kurios ministerijoje buvo numatytos korupcijos prevencijai, perplanavome, pažiūrėjome, kad tikrai jos tikslingai būtų naudojamos. Visiškai neseniai išplatinome paraginimą medikams prisiminti, kad jie privalo deklaruoti interesus. Tikrai dirbame ir tikrai stengsimės padaryti maksimaliai, kiek priklausys nuo mūsų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Norėčiau užduoti klausimą aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, tikriausiai žinote, kad iš Kaimo rėmimo programos yra vykdoma asbestinio šiferio keitimo programa, gal panašiai ji vadinama. Ji vykdoma kaimuose, pakankamai vangiai, bet galbūt vyksta, aš taip įsivaizduoju. Prašom pasakyti, Aplinkos ministerija neplanuoja kažką tokio daryti, kad ta programa įgautų kokį nors pagreitį, kad nuodingas šiferis kuo greičiau pasitrauktų iš Lietuvos, ir kad būtų ne tik kaimo gyventojai į tą programą įtraukti, bet ir miestų gyventojai, nes tai yra dar didžiulė problema? Labai ačiū.
K. NAVICKAS. Iš tikrųjų klausimas turėtų būti skirtas žemės ūkio ministrui, nes tai Žemės ūkio ministerijos finansuojama programa. Gal jis papildys, bet, žinoma, mes norėtume, kad ji būtų intensyvesnė. Toks yra ir sveikatos interesas, ir aplinkos, bet visada lėšų yra tiek, kiek yra. Aplinkos ministerija šiais metais pirmą kartą yra skyrusi pinigų savivaldybėms šiferiui sutvarkyti, kad pirmiausia gyventojams nebūtų prievolės, naštos tą šiferį utilizuoti.
O dėl programos intensyvumo lemia skaičius, kuris paprastai būna apibrėžtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis premjere, vakar Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vienbalsiai priėmė sprendimą dėl Nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus veikos, pripažino jį pažeidus įstatymą bent pagal keturis, man atrodo, punktus. Tačiau pats direktorius vakar nedalyvavo, už jį labai aršiai ir tikrai pavydėtinai įspūdingai kalbėjo buvęs teisingumo ministras G. Bartkus, direktoriaus advokatas. Iš jo kalbos, kuri buvo viešai transliuojama, buvo sunku patikėti, kad tas žmogus tikrai gintų viešąjį interesą, nes jis buvo suinteresuotas privataus asmens interesų gynyba. Advokatas G. Bartkus laimėjo konkursą į valstybinės įmonės Registrų centro vadovus, ir skaičiau jo pasisakymą viešojoje erdvėje, kad jo pagrindinis prioritetas yra skaidrumas ir viešumas. Ar jums neatrodo, kad šio kol kas advokato ėjimas tų pareigų gali kelti klausimų, ir apskritai, kai advokatas eina dirbti į tokią valstybinę įstaigą, ar tai nėra „pelės ant aruodo“ sindromas, turint omenyje kontekstą ofšorinių įstaigų ir gynybos, kuri buvo 25 metus?.. Kaip jūs žiūrite į tą situaciją? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Žiūriu kaip į vieną iš teisinės valstybės būdų. Šiandien dar yra advokatas, nežinau, Petraitis, Jonaitis ar dar koks nors, ir advokatas atlieka savo misiją: jis gina privataus asmens interesus. Tai yra normalu ir priimtina.
Jeigu šis asmuo būtų paskirtas Registrų centro vadovu, atlikus visas patikros procedūras, tada, manau, tikrai tai būtų visiškai nesuderinami dalykai ir to, ko gero, ir nebūtų. Bet kaip ta procedūra pasibaigs, tai yra teisingumo ministrės prerogatyva. Konkurso rezultatai yra tokie, kokie yra. Atliekamos yra procedūros ir sprendimą dėl tinkamumo ir galimumo eiti tas pareigas priims teisingumo ministrė. Preziumuojant, jeigu taip būtų, tai nuo tos pat dienos jis netektų advokato statuso ir jau tada būtų visiškai kitoks žmogaus statusas, dirbant valstybės įmonės vadovu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi L. Talmontas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas bus turbūt gerbiamajam finansų ministrui. Visi verslininkai ir mes laukiame ne tik šios dienos sprendimo dėl alkoholio kontrolės, bet visų pirma kitos savaitės anonsavimo mokesčių sistemos korekcijų, nes jos iš tikro gali būti labai reikšmingos visai ekonomikai. Visos šiandieninės priemonės, žinant bendrą tendenciją, kad alkoholio pardavimai mažėja ir įplaukos iš akcizų, gautų iš alkoholio, taip pat neturi tendencijos didėti, tikėtina, kad iš būsimų šių metų akcizų, pridėtinės vertės mokesčių ir kitų mokesčių, kuriuos apima alkoholis, pajamos gali sumažėti iki 8, 9 ar net 10 %. Kitaip tariant, gana reikšmingu dydžiu. Sakykite, ar jūs numatote tą skylę, kuri, atrodo, neišvengiamai atsiras, nes psichologiškai žmonės pasirengę pirkti daugiau ir Latvijoje, ir Lenkijoje, ir kitur? Mes – ne negyvenama sala. Ar jūs turite kokių nors instrumentų, kad tą skylę, kuri atsiras, ir tuos pasiūlymus, kurie yra, arba pažadus, kurie yra, uždengtumėt kuo nors, kitais šaltiniais? Juo labiau kad tos emisijos, kurias jūs padarėte, dvi obligacijų emisijos už 2,1 %, iš tikro gal ir geros, bet jos yra refinansavimui, o ne, sakykime, investicijoms ar kitiems dalykams. Kokia yra čia situacija?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Keletas aspektų buvo paliesta. Kalbant apie emisijas, tai jos buvo dvi ir būtent refinansavimui Lietuva pasiskolino pigiausiai istorijoje. Tuo pasitaikius progai noriu tiesiog pasidžiaugti, mūsų skolos aptarnavimo kaštai dėl to mažės.
Kalbant apie akcizus, tai dabartinis akcizų surinkimas vyksta stebėtinai tiksliai pagal tai, kaip Finansų ministerijos ekspertai yra suplanavę, ir tikrai nematome jokių požymių, kad dėl akcizų nesurinkimo atsirastų kokia nors skylė. Šiuo metu viskas vyksta pagal planą ir tikrai nematome jokių požymių, kad reikėtų uždengti ką nors.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Talmontas, ruošiasi M. Majauskas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū pirmininkui. Noriu užduoti klausimą gerbiamam susisiekimo ministrui R. Masiuliui. Gerbiamasis ministre, mes žinome, kad praeitais metais buvo nepanaudota daug lėšų keliams. Važiuodami po Lietuvą matome, kad kelininkai dar nedirba visu pajėgumu. Ar neatsitiks taip, kad vėl nebus įsisavintos tos lėšos? Reikia pripažinti, kad planai labai geri, planai dideli, bet kyla tokių abejonių, ar bus įsisavintos visos tos lėšos. Ačiū gerbiamam ministrui.
R. MASIULIS. Labai ačiū už klausimą. Pagal dabartinį vertinimą turėtų būti įsisavintos. Vienintelis mums, kaip ministerijai, klausimas, kaip bus savivaldybėse. O dėl ministerijos, dėl LAKDʼos, tai dauguma projektų pradėta nuo praėjusių metų, nebus problemų. Projektai yra parengti. Lėšos perkeliamos į šiuos metus, todėl lyg ir neturėtų būti bėdų. Vienintelis atviras klausimas – nesame gavę atgalinės informacijos iš savivaldybių, ar savivaldybės sugebės. Paprastai būna, kad savivaldybės daugiau lėšų perskirsto link metų galo. Tiek, kiek susiję su ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, panašu, kad bus įvykdyti planai. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos Vyriausybės nariai, per mikrofoną kalbėkite. Klausia M. Majauskas. Po to V. Gailius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs iškėlėte tikrai labai svarbius iššūkius ir sau užduotis mažinti socialinę atskirtį ir skurdą Lietuvoje. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vienišoms šeimoms, t. y. dažniausiai motinoms, kurios negauna vyro išlaikymo, valstybė moka 57 eurus per mėnesį išlaikyti vaikams. Tas dydis nesikeitė jau daugiau kaip 10 metų. Jis buvo 2007 metais, gerbiamas premjere!.. (Balsai salėje) Gerbiamas premjere, nustatytas 2007 metais ir iki dabar jis nesikeitė, nors skurdo rizikos riba beveik padvigubėjo, taip pat kaip ir minimali mėnesio alga. To rezultatas, matyt, akivaizdus – kad 50 % nepilnų šeimų gyvena skurde, ir tai yra Statistikos departamento duomenys.
Ar nemanote, kad reikėtų sieti tą išmoką už vaiką su minimalia mėnesio alga taip, kaip yra daroma Latvijoje, ir ją didinti? Galbūt dvigubinti, galbūt trigubinti, taip, kaip yra Lenkijoje?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, kad atkreipėte dėmesį į tą dešimties metų problemą. Ji nedidėjo ir 2009, ir 2010, ir 2011, ir 2012 metais nedidėjo. Tai tikrai suprantame, kad yra didžiulė problema, ir tai, ką mes pažadėję artimiausiu metu pasiūlyti ir padaryti dėl mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų, tarp jų ir šios įvardintos kategorijos… Manau, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. tikrai bus ženklesnis ir geresnis tų žmonių gyvenimas, kalbant apie gaunamas pajamas. Tai yra numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia V. Gailius. Ruošiasi M. Navickienė. Prašom, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis aplinkos ministre, sveikinu jūsų ir jūsų nedidelės komandos iniciatyvas Aplinkos ministerijoje kovoti su atliekų mafija. Beje, po teisėsaugos ir jūsų aktyvių veiksmų pastaruoju metu ši atliekų mafija itin aktyvi yra mūsų parlamente, bandydama atkurti prarastas pozicijas. Tai būkite informuotas.
Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ministre, ar jūs pateisinate tokią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos taktiką, kai, apskundus žmogui, kuris yra nepatenkintas skyriaus sprendimu, šitą sprendimą fondo valdybai, valdyba atmeta skundą ir kartu naikina skyriaus sprendimą? Žmogus, atėjęs į teismą, įsisuka į fondo valdybos sukurtą ir jau daug metų veikiantį biurokratinį mechanizmą, tampa mūsų perteklinės korumpuotos biurokratijos auka ir atimama galimybė kreiptis į teismą. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Nepateisiname, bet reikia informacijos. Iki manęs tokia informacija neatėjo. Būčiau dėkingas, jeigu pasidalintumėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Navickienė. Paskutinis bus S. Gentvilas. Prašau. Prašom įdėti kortelę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamam premjerui. Aš, kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė, perskaičiau jūsų paskutinį interviu „15min“ ir tikrai labai susirūpinau, kad jūs lyg ir nusiminęs ir šiek tiek demotyvuotas. Nežinau, ir ministrų veikla jus nelabai džiugina, ir sunku suderinti darbą su šeima. Aš irgi žinau, kad nelengva. Bet vis dėlto norėtųsi matyti premjerą tokį labiau įkvėptą, todėl galvojame, kaip mes čia jums galėtume padėti. Gal į kokią konsultaciją pas A. Kubilių, nes, kai buvo premjeru, ir dviračiais pavažiuodavo, ir alaus išgerdavome. Gal reikėtų padaryti kokį premjerų pasitarimą tuo klausimu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kad rūpinatės. Aš nežinau, ar iš teksto galima spręsti apie nuotaikas. Jeigu susidarėte tokį įspūdį, jis yra klaidingas.
Kita. Aš tikrai gerbiu gerbiamo A. Kubiliaus patarimus ir konsultacijas. Bet jeigu ten darbų tuo metu būtų padaryta kitokių, tai mano nuotaika šiuo metu irgi būtų geresnė, ieškant įvairiausių sprendimo būdų, kaip šiandien mūsų ūkį tvarkyti. Taigi ačiū už rūpestį. Geriausia parama, aišku, vėlgi ne man, o visai Vyriausybei, – tai jūsų balsai, palaikantys Vyriausybės teisės aktų projektus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – S. Gentvilas. (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Klausimą norėčiau užduoti gerbiamam premjerui. Iš tikrųjų dabar čia įsivėlėte į polemiką, ar policinė, ar kriminalinė valstybė. Aš norėčiau užduoti iš esmės humanitarinį klausimą, kad įrodytumėte, kad yra humanitarinis mąstymas Vyriausybėje.
Vos per pastarąjį mėnesį visos SIM kortelės turėtų būti registruojamos. STT leista be teismo sprendimo įeiti į kiekvieną sąskaitą. Valstybiniai kainų reguliatoriai be teismo sprendimo įeis į patalpas. Žadama apriboti grynųjų pinigų sandorius. Perkantys alkoholį bus stebimi kamerų ir priverstinai visi filmuojami.
Klausimas jums. Pabandykite susigaudyti. Įvardykite nors vieną Vyriausybės sprendimą, pasiekusį per penkis mėnesius Seimą, kuris būtų laisvių suteikimas žmogui. Ne laisvių varžymas, bet laisvių suteikimas. Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Suplakėte daug į viena. Man atrodo, kad ir patys šiandien balsavome, ir nebus jokių filmavimo kamerų. Nežinau, matyt, klausimą parengėte iš anksto galvodami, kad bus kiti balsavimo rezultatai dėl alkoholio kontrolės. Aš suprantu jūsų susirūpinimą ir gilų, nuoširdų rūpestį dėl to, kad galbūt teisėsaugos institucijoms ir kitoms, kovojančioms su korupcija, atsirado daugiau galimybių šitą vėžį iš valstybės išpjauti. Aš nemanau, kad šitie visi jūsų išvardyti reguliavimai arba priemonės yra nukreiptos prieš demokratinės valstybės sąžiningai įstatymų besilaikantį pilietį.
Tai kitai daliai, kuri nėra labai gausi, bet jie turi (baisu ir minėti) kriminalinio mąstymo ir elgsenos tam tikrų požymių, iš tikrųjų, reikia atsiprašyti, bus tam tikras apsunkinimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Dėkui Vyriausybei už atsakymus. Linkime sėkmės ir įkvėpimo.
Mes grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Kviečiu registruotis. Registracija pradėta. Gerbiami kolegos, Vyriausybės valanda baigėsi. Kviečiu registruotis.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Mes keletą trumpų darbų nebaigėme rytiniame posėdyje. Turėtume balsuoti dėl keleto įstatymų.
16.05 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343(2) (priėmimo tęsinys)
Tai Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343(2). Viskas apsvarstyta, liko tik balsavimas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos Seimo nariai, prašau sėstis į savo vietas. Kas palaiko šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos Vyriausybės ir Seimo nariai!
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių. Gerbiami kolegos, pritrūko vieno. Aš labai prašau kolegų Seimo narių sėsti į savo vietas. (Balsai salėje) Kolegos Seimo nariai ir Vyriausybės nariai, prašom sėsti. Pritrūko vieno balso balsuoti už įstatymą. (Balsai salėje) Dar kartą pakartoju: Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-343(2).
Balsuojame. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kviečiu kolegas… Gerbiamas kolega Tomilinai, atsisėskite ir balsuokite. Trūksta balsų. Vytautai! Prašau. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Kitas reikalas. Balsavo 80 Seimo narių – vienbalsiai. (Gongas) Pritarta.
16.07 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(4) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas įstatymo projektas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(4). Kas palaiko šį įstatymo projektą, balsuoja už (viskas apsvarstyta), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kviečiu kolegas Seimo narius balsuoti. (Balsai salėje) Vytautai! (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 72 Seimo nariai, balsavo 69: už – 57, prieš – 4, susilaikė 8. Pritarta. Priimta. (Gongas)
16.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 542, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-444(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kolegos, dar yra likęs. Mes šiek tiek čia jo lydimąjį… ne tą datą esame nustatę. Tai yra įstatymo projektas Nr. XIIIP-444ES. Turėtume pakeisti datą. Buvo numatyta birželio mėnesį, iš tikrųjų reikėtų įrašyti rugsėjo 1 dieną. Ar galėtume? Ar galime bendru sutarimu laikyti, kad jis nepriimtas? Galime.
Dabar balsuojame už pataisą dėl įsigaliojimo nuo rugsėjo 1 dienos. Prašau balsuoti. Kas palaiko šią datą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta.
Dabar už visą šį įstatymą su šiuo pakeitimu balsuojame. Kas pritaria šitam įstatymo projektui su pakeitimu, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-444ES) priimtas. (Gongas)
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
16.10 val.
Seimo deklaracijos „Dėl 10 prioritetinių valstybės tvarkymo darbų, pasitinkant Valstybės Nepriklausomybės Atkūrimo 30-metį“ projektas Nr. XIIIP-745 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, pradedame opozicinę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų darbotvarkę. Pirmąjį kviečiu į tribūną (Seimo deklaracijos „Dėl 10 prioritetinių valstybės tvarkymo darbų, pasitinkant Valstybės Nepriklausomybės Atkūrimo 30-metį“ projektas Nr. XIIIP-745) A. Kubilių. A. Kubilius kviečiamas į tribūną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po šios dienos audringo rytinio posėdžio norėčiau jūsų dėmesio tam, kas gal nėra visiškai įprastas dalykas seimuose. Bet tai, ką mes pasiūlėme kartu su kolega G. Kirkilu, tam tikra prasme iš ilgametės patirties tiek Seimo darbų, tiek Vyriausybės darbų. Iš tiesų mes labai dažnai ginčijamės tokiu standartiniu formatu: Vyriausybė sako, kad ji viską labai gerai daro, opozicija standartiškai pasako, kad Vyriausybė viską labai blogai daro. Ir vieni, ir kiti, ko gero, ne visada būna visiškai šimtu procentų teisūs. Vyriausybė daro, bet galbūt ne viską padaro. Opozicija kritikuoja, bet galbūt kartais ir karščiau, negu reikia, nepamatydama visų neblogų Vyriausybės iniciatyvų.
Ši standartinė mūsų būsena yra gerai žinoma, mums visiems suprantama ir čia aš nieko naujo jums nepasakysiu. Bet kas nėra gerai? Nėra gerai tai, kad Lietuvoje nėra suformuota tradicija pamatyti rimtas problemas, pabandyti jas išsigryninti ir tada ieškoti sutarimo ir sprendimo, kad tas problemas tikrai reikia spręsti. Aš nenoriu kritikuoti nei Vyriausybės programos. Čia mes vis keldavome klausimą: ar yra aiškūs prioritetai? Mums atsakymas visada būdavo: viskas yra numatyta, 800 darbų ir darbelių, ir t. t. Iš tikrųjų tarp tų darbų galima viską rasti, bet ar mes patys žinome, ką mes norime per ketverius metus pasiekti? Aš drįstu pasakyti, kad turbūt daugeliui iš mūsų nėra aišku, greičiausiai nelabai aišku ir pačiai valdančiajai koalicijai. Tuo labiau neaišku opozicijai, lygiai taip pat neaišku daugeliui Lietuvos žmonių. To rezultatas yra tai, kad kai kurios svarbios problemos visą laiką tame kasdienybės bėgime, karuselėje lieka taip ir nepajudinamos, ir neišsprendžiamos.
Aš galėčiau daug ką vardinti, ir tai nereiškia, kad aš noriu kritikuoti buvusią valdžią ar dabartinę valdžią, bet tokių problemų iš tikrųjų yra. Jas pastebi tarptautiniai ekspertai, jas pastebi Lietuvos ekspertai. Jas galų gale įvardina tarptautinės institucijos: žiūrėkite, kas pas jus darosi, jūs susidursite su didelėmis problemomis. Ir dar blogiau, kad kai kurios tarptautinės institucijos tas problemas mums įvardina jau kelinti metai iš eilės, bet mes nesugebame koncentruoti savo politinės valios, intelektinės politinės valios ir tas problemas pradėti spręsti.
Štai, matydami tokią situaciją, pusiau gal net, drįsčiau pasakyti, patys to neplanuodami, mes dar kartą susidūrėme su tokiu reiškiniu kaip Europos Komisijos ataskaita apie Lietuvą, su vadinamąja Europos semestro ataskaita, kuri buvo pateikta dar šių metų vasario mėnesį, Europos reikalų komitete mes ją svarstėme. Ir dar kartą kolega G. Kirkilas ir daugelis kitų komiteto narių, ir aš pats – mes visi iškėlėme tą patį klausimą. Kiekvienais metais mums įvardina labai aiškias mūsų pagrindines problemas, tačiau mūsų, Lietuvos, reakcija į tai yra parašyti tokį biurokratinį raštą, reformų programą, mes ir ją svarstėme Seimo komitete, ir toliau nelabai imtis kokių nors realių veiksmų, neturint labai aiškiai apibrėžtų strateginių prioritetų, viską paliekant toliau taip sau suktis kasdienybėje. Štai iš to gimė mūsų iniciatyva koncentruotai, iš to paties europinio dokumento, aš jį turiu rankose, šalies ataskaita „Lietuva 2017“ (matau, ir ponia R. Budbergytė turi, kadangi ne vieną kartą svarstėme), ir gimė noras koncentruotai surašyti dešimt pagrindinių problemų, ne ką mes patys pasakome apie save, bet ką pasako Europos Komisija, analizuodama ir lygindama mus su daugeliu kitų Europos Sąjungos valstybių. Tas dešimt problemų mes esame ne vieną kartą girdėję: ir lėtėjantis ekonomikos augimas, ir vadinamasis pakliuvimas į spąstus, kai atlyginimai auga sparčiau negu ūkio produktyvumas, pakliuvimas į vidutinių pajamų spąstus, ir darbo vietų plėtros stoka regionuose, skurdo ir socialinės nelygybės plėtra, švietimo problemos, galų gale sveikatos apsaugos problemos. Visa tai įvardina Europos Komisija. Čia nėra G. Kirkilo įvardijimas, nėra A. Kubiliaus ar G. Landsbergio, ar dar kieno nors įvardijimas, yra Europos Komisijos įvardintos problemos.
Ką mes siūlome? Tai ir susirašyti labai aiškiai savo dokumente, ir pasakyti labai paprastai ir aiškiai, ir sutarti, kad mes tas problemas iki 2020 metų, tai yra per šią Seimo kadenciją, galėtume gana ryžtingai imtis ir spręsti. Būtų gražus Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio paminėjimui skirtas toks atliktų darbų sąvadas. Kaip tas problemas spręsti, galime diskutuoti ir ginčytis. Ką mes siūlome šitoje deklaracijoje, jeigu būtų pritarta? Tai pradėti platų visuomeninių konsultacijų procesą, kaip kai kurias problemas iš tikrųjų, iš esmės spręsti. Yra dalykų, kurie yra aiškūs ir kuriuos Vyriausybė yra pradedanti daryti, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reformą, bet yra dalykų, kur mes klaidžiojame, atrodo, kad kokiuose miškuose, ir niekaip nepajudame į priekį, kaip su ta pačia švietimo reforma. Arba paimkime, pavyzdžiui, kodėl Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra du kartus didesnis negu Europos Sąjungos vidurkis ir net negu kaimyninės Estijos? Tą mums primygtinai rodo Europos Komisija savo dokumentuose, ir ne pirmi metai. Tai gal sutarkime, kad mes tą problemą imame ir sprendžiame specifiškai.
Aš nenoriu toliau tęsti savo kalbos, aš manau, jeigu pritartume tokiam veikimo planui, tai būtų pagalba ir tai pačiai Vyriausybei, ir Seimui, ir mums patiems koncentruotis, stengtis koncentruoti savo jėgas į gana aiškiai apibrėžtų darbų sąrašą, pabandyti tuos darbus atliekant pasiekti esminių permainų ir pasidžiaugti, švenčiant 30-metį, kad tikrai mes čia tą laiką praleidome ne tik kasdienybės ginčuose, kas geriau, kas blogiau dirba, bet pasiekdami realių rezultatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmoji – A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Klausau ir stebiuosi, nes, pasirodo, Seime neužtenka komisijų, Savižudybių prevencijos komisijos, neužtenka Sveikatos reikalų komiteto, neužtenka daugybės komitetų, reikia įkurti dar vieną komisiją, kuri dubliuos kitų komitetų veiklą. Tai gal tiesiai kurkime Širdies ir kraujagyslių komisiją? Mano klausimas būtų: kaip jūs įsivaizduojate šios komisijos santykį su komitetų veikla ir kitų komisijų veikla?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš labai džiaugiuosi, kad jūs kaip tik pateikėte pataisą dėl šios deklaracijos ir pasiūlėte sudaryti komisiją iš 12 narių, kaip tik papildyti, kad ne tik alkoholio vartojimą, bet ir savižudybių… Tuos dalykus galima diskutuoti, bet šiuo atveju tokia komisija, kaip mes ją įrašėme į deklaraciją, tikrai neatimtų iš šakinių komitetų teisės ir pareigos svarstyti konkrečius dalykus, konkrečius įstatymų projektus. Jeigu mes sutartume, kad štai yra 10 tokių svarbiausių klausimų, ir sutartume, kokių tikslų reikia siekti, tai tokios komisijos užduotis būtų organizuoti platesnius viešuosius klausymus, viešuosius debatus, pasikviečiant kiekvienu klausimu ir šakinį komitetą, ir ieškant atsakymo, o kaip pasiekti tokį tikslą ir rezultatą. Aš nežinau, ar jūs girdėjote mano atsakymą, ponia Širinskiene, jums kolegos ne visai leidžia tai padaryti, bet aš pritariu jūsų pataisoms ir siūlau nematyti čia supriešinimo su šakiniais komitetais. Tiesiog komisija galėtų būti tam tikra prasme padedanti organizuoti būtent viešųjų svarstymų, viešųjų klausymų bendrą procesą.
PIRMININKAS. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš esmės sveikindamas tokią iniciatyvą galiu tik pritarti, kad atskiros valstybės, įgyvendindamos savo prioritetus parlamentiniu lygiu, yra tokią praktiką įdiegusios. Suomijos Ateities komiteto pavyzdys ir panašūs mums leidžia sakyti, kad fokusas į esminius dalykus yra reikalingas, bet, gerbiamas pranešėjau ir vienas iš teikėjų, kaip jūs įsivaizduojate tokio projekto praktinį po jo patvirtinimo judėjimą į priekį, suprantant, kad visų pirma svertai tų darbų, ypač valstybės šimtmečio kontekste, yra sutelkti į vykdomosios valdžios rankas ir, be gairių, realių svertų Seimas, deja, neturi. Kaip jūs tą sąveiką matote, ypač kai tai opozicijos dar yra inicijuotas dalykas?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš matau bendrą darbą su Vyriausybe. Čia nėra jokių abejonių. Čia nėra taip, kad mes už Vyriausybę arba vietoj Vyriausybės galėtume ką nors padaryti. Tiesiog jeigu mes suvoktume ir sutartume, kad, pavyzdžiui, viena iš didžiausių Lietuvos problemų, ką aš jau sakiau, yra ūkio arba ekonomikos produktyvumo augimo atsilikimas nuo atlyginimų augimo ir kad reikia koncentruotis į naujų technologijų, į aukštųjų technologijų plėtrą, kartu skatinant visą inovatyvios ekonomikos plėtrą, tai toliau mes galėtume jau tartis, o kaip tą pasiekti. Tai yra konkretus koks nors Airijos ar Singapūro pavyzdys, kaip tai buvo pasiekta, ir tuo keliu pajudėti. Deja, reikia pripažinti, kad kol mes nesugebame sukoncentruoti politinės valios į tokią proveržio kryptį, ar tai būtų buvusi mūsų Vyriausybė, ar po to buvusi A. Butkevičiaus Vyriausybė, ar ir dabartinė Vyriausybė, aš bijau, kad visi einame tuo klystkelių keliu, kad nesusikoncentruodami į labai aiškų projektą ir aiškią programą mes nepasiekiame tų rezultatų, kuriuos turėtume pasiekti. Visiškai neseniai, rodžiau ir Biudžeto ir finansų komitete, lankiausi Varšuvoje pas kaimynus lenkus ir su tam tikru pavydu žiūrėjau, jie parodė parengtą Lenkijos plėtros programą iki 2020 metų su tolesne projekcija iki 2030 metų, su visais skaičiais, su visomis analizėmis, grafikais, žemėlapiais ir t. t., kur parodyta, kaip bus panaudoti europiniai pinigai, su visais ir išmaniosios specializacijos pinigais, ir orientacija į aukštąsias technologijas. Aš, nors ir nelabai gerai suprantu lenkų kalbą, bet pavartęs tą knygą geriau supratau, ką lenkai planuoja pasiekti, negu kad aš suprantu, ką mes Lietuvoje planuojame pasiekti.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Norėčiau jūsų paklausti, nors ir žinote, kad pritariame ir Europos reikalų komitete svarstydami, ir aš pati asmeniškai iš savo patirties, kad tikrai yra labai aktualu, kad metai iš metų nesikartotų tos pačios rekomendacijos dėl mūsų šalies pažangos. Mane labai jaudina pastaruoju metu tikrai ne mūsų problemos dėl ekonomikos augimo ir apskritai dėl bendrojo vidaus produkto augimo. Iš tiesų labai nerimą kelia tai, kad jau labai tvirtai Europos Komisija pasakė pirmą kartą mums į akis, kad antroje vietoje nuo galo Lietuvoje yra didžiausia pajamų nelygybė. Sakykite, ar jūs, įkurdami šią savo komisiją, ir tuos darbus, kuriuos žadate – ir sutelkti visuomenę, ir tikriausiai ekspertus žadate pasikviesti į pagalbą, ar tikrai tikite, kad galima laikyti, kad ši komisija būtų geras pavyzdys tam tikros griežtos parlamentinės kontrolės ir priežiūros priemonė, kad iš tiesų ir ekonomika augtų, bet taip pat mažėtų didelė pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už tokį platų klausimą. Vienas dalykas, ką mes tikrai galėtume padaryti ir pasiekti, tai, kad Lietuvoje daug rimčiau pradėtume žiūrėti į Europos Komisijos analizę ir rekomendacijas ir kartu būtume viena iš šalių, kuri imtumėmės galbūt aukštesniu lygiu reaguoti į Europos Sąjungos ir Europos Komisijos tuo būdu teikiamą paramą mums, intelektinę paramą.
Antras dalykas. Pati komisija, kurią mes čia siūlome, yra labiau viešoms konsultacijoms organizuoti. Ji tikrai netaps kažkokiu Vyriausybės pakaitalu ar dar kuo nors, bet ji galėtų, paėmusi vieną ar kitą punktą iš to sąrašo, kartu su šakiniais komitetais organizuoti diskusijas, rimtas diskusijas ir tada ieškoti atsakymo, ar teisingai suprantame tą problemą, kurią čia bandome įsivardinti, ar teisingai suprantame, kokius tikslus galima pasiekti iki 2020 metų ir kokiomis priemonėmis būtų galima tuos tikslus pasiekti. Tokia būtų tos komisijos funkcija. O aš visiškai pritariu jums būtent dėl pagrindinių problemų įsivardijimo. Mano įsitikinimu, šalia visų kitų problemų, kurias šiandien sprendėme audringai, alkoholizmo ir t. t., tolesnio ekonominio vystymosi iššūkis yra labai didelis. Nes aš įtariu iš visų ir savo patirties, ir stebėdamas ir kitų šalių ankstesnę raidą, aš tikrai matau didžiulę problemą, kad Lietuvoje ekonominis augimas darysis vis lėtesnis, nes konvergencijos procesas baigėsi. Tiek, kiek mus biedniokus, įstojusius į turtingą Europos Sąjungos klubą, kiek patraukė to įsiliejimo faktorius, tai baigėsi. Ir toliau mes esame klasikinė vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų šalis, kai atlyginimai, o jie tikrai turės augti sparčiai, kai atlyginimai pradeda augti sparčiau negu produktyvumas, šalies ekonomikos konkurencingumas krenta ir ekonominis augimas stoja. Tą pažymi dabar jau ir Europos Komisija, pažymi ir Tarptautinis valiutos fondas. O jeigu ekonomika neaugs, be abejo, turėsime problemų ir toliau su skurdu ir visa nelygybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas jūsų idėjai aš galvoju, kad tos problemos, kurias įvardinote, ekonomikos augimo ir kas su juo susiję, viskas yra, iš tikro yra tų problemų daug. Galėtų ir šalia tos komisijos tokio darbo arba žemėlapio patikslinimo, ėjimo prie žemėlapio patikslinimo, galėtų būti ir kur kas plačiau diskutuojama Seime. Juk faktiškai mes Seime nevykdome diskusijų, kurios apimtų, pavyzdžiui, finansus, ekonomikos augimą. Šiems metams mes turime, pavyzdžiui, BVP augimą prognozuojamą 2,6 %, infliaciją – 3 %, pusantro procentinio punkto augimą mes gausime iš europinės paramos. Jeigu atimsime europinę paramą ir infliaciją, tai išeina, kad mes neturime augimo vidinių rezervų. Čia yra iš tikro didžiulė problema ir reiktų apie tai kalbėti.
Lygiai taip pat, ką jūs paminėjote apie darbo užmokesčio ir produktyvumo augimą, tai pas mus dabar korekcija į blogą pusę eina, nes produktyvumas faktiškai mažiau augo, ar tik ne dvigubai, negu darbo užmokestis ir tą ribą jau dabar baigiame beveik prieiti. Tai ką mes darysime? O kainos auga 3 %. Vadinasi, žmonių perkamoji galia, ypač mažesnes pajamas turinčių, atitinkamai sumažės, kitaip tariant, atskirtį dar didesnę turėsime.
Iš tikro pritardamas tos komisijos sudarymui, manau, kad reiktų įtraukti papildomai tiesiog privalomas mėnesines diskusijas Seime. Juk mes, pažiūrėkite, ką darome! Ir interpeliacijos, ir šiandien su alkoholiu ten, Jėzau Marija, ką darėme. Tokios pastabos, gerbiamas pranešėjau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, profesoriau, jūs jau pradėjote beveik diskusiją tuo pirmuoju punktu, kur čia mes įrašėme iš Europos Komisijos. Aš tikrai pritariu jums. Mano įsitikinimu, mums kažką reikia daryti su savo politinės veiklos kultūra arba tradicijomis, nes mes čia tik balsuojame ir balsuojame vis dėl naujų pataisų, o tradicijos skirti laiko ir rimtai daryti rimtas intelektines diskusijas apie svarbiausias problemas mes per 30 metų taip čia nesame ir sukūrę. Todėl gal ir toks dalykas, kad jeigu mes padarytume taip, kad kiekvienais metais mes paimtume Europos Komisijos ataskaitą, kuri yra lyg ir toks išorinis vertintojas mūsų pažangos, ir remdamiesi ta Komisijos ataskaita mes turėtume čia galimybę rimtai diskutuoti, aš manau, būtų tikrai labai labai didelis žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Mes pereiname prie diskusijų. Pirmoji A. Širinskienė. Prašom, kolege. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš nepaliauju stebėtis. 27 metus Seime nereikėjo komisijos, dabar kažkodėl prireikė. Dar daugiau. Komisijos prireikė tokios, kuri perima iš esmės visų komitetų ir kitų komisijų funkcijas. Aš bandau jau kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė suvokti, ką jūs veiksite su sveikatos sistema greta Sveikatos reikalų komiteto, pakomitečio ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kitas dalykas, mano abejonės dėl santykio komisijos ir komitetų taip ir nebuvo išsklaidytos. Ar mes turime suprasti, kad tai bus kažkoks virškomitetinis ir viršministerinis darinys, kuris mums nurodinės politikos formavimo gaires, kai mes turime Vyriausybės programą ir puikiai žinome, kaip pagal ją dirbti.
Dar vienas dalykas. Jeigu pažiūrėsime į tas lenteles, kurios jau buvo atmestos ir ne kartą kritikuotos, ir svarstytos ir Migracijos komisijoje, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, tos pačios lentelės vėl atsiranda. Vėl jos įsivelia į tą funkcijų dubliavimą ir kartojimą. Aš jau nekalbu apie kai kuriuos rodiklius, kurie… kiltų klausimas dėl metodikos.
Dar vienas dalykas, kur yra labai sunku žiūrėti. Pasigirsta argumentų, kad reikia rūpintis BVP augimu. Taip, reikia rūpintis, bet ar dėl to neužtenka Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetų? Ar neužtenka ministerijų? Dar turi atsirasti koks nors supra organas, kuris dar pasirūpins.
Kada mes kalbėjome Seniūnų sueigoje apie Šeimos ir vaiko gerovės komisijos sukūrimą, mums buvo pasakyta, kad nėra personalo. Aš kelčiau klausimą, iš kur stebuklingai čia atsiras personalas? Kiek dar etatų vienai komisijai, kuri dubliuos komitetų ir kitų funkcijas, komisijų, mes turėsime sukurti ir įsteigti? Tai, be abejo, yra papildomos lėšos. Ar reikia jas investuoti dubliuojant darbą ir kartojant kitų komitetų veiklas, aš tikrai labai abejočiau. Mano galva, geriausia dovana nepriklausomybės įkūrimo… steigimo 30-mečio proga yra ne dar vienos komisijos ir ne penkių ar šešių papildomų komisijų kūrimas, o darnus darbas priimant sprendimus. Kad mes galime darniai dirbti, ką tik parodėme priimdami sprendimus dėl alkoholio kontrolės. Aš tikrai kviečiu neįsivelti į papildomų komisijų ar komitetų kūrimą, o tiesiog dirbti ir nedubliuoti vieni kitų veiklos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą P. Urbšį, taip pat komiteto pirmininką. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikrųjų Seimo rinkimai įvyko ir po jų susidarė būtent tokia dauguma, kokia ji yra. Mes, gerbiami konservatoriai, jums irgi siūlėme prisijungti prie šitos daugumos, bet jūs nesutikote. Bet kad yra noras perimti valdžios galias ir tapti valdančiosios dalimi, mes tai matome. Tas bandymas buvo būtent tada, kai mes kalbėjome apie demografijos, emigracijos deklaracijos pasirašymą. Tada irgi buvo noras, bet tai įgyvendinti per Europos reikalų komitetą, sutelkti ten supergalias, kad taptų virš Vyriausybės ir virš visų kitų komitetų, nepavyko.
Dabar vėl prisidengiant Europos Komisijos analize tai bandoma padaryti per šitą deklaraciją. Įsiklausykite, kas yra pasakoma preambulėje: „Šiuo metu Lietuvoje nėra sutarta dėl tokio pobūdžio svarbiausių Lietuvos ekonominių iššūkių ir esminių aiškių valstybės reikalų pertvarkos prioritetų, todėl įgyvendinamas permainas visuomenei yra sunku suprasti arba jų įgyvendinimas, nepajėgiant sutelkti intelektualios politinės valios, tampa fragmentiškas bei stringantis.“ Tai, kad kai kas savotiškai pasimeta, kaip tas meškiukas ūke, ir jam vis neaišku, gerai, bet mes, kurie apsisprendėme patvirtinti Vyriausybės programą, aiškiai nustatėme valstybės prioritetus ir aiškiai identifikavome problemas, ir aiškiai pasakėme, kaip spręsime.
Jeigu mes nepasitikime savimi ir manome, kad vis dėlto, nežiūrint į rinkimų rezultatus, turime perduoti politinės galios svertus gerbiamiems konservatoriams, be abejo, steikime tą superkomisiją, priimkime tą deklaraciją ir tada nekalbėkime apie tokius dalykus, kas jiems trukdė iki šiol spręsti šitas problemas, nes Europos Sąjungos Komisija analizavo tą situaciją už visą laikotarpį. Ji visada akcentavo tas pačias problemas. Jeigu mes norime vėl perduoti tiems patiems, kurie tas problemas sukūrė, nesunku prognozuoti, kuo visa tai baigsis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega T. Tomilinas. Prašau. (Balsai salėje)
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai puikiai suprantu, ką bando padaryti ponas A. Kubilius. Manau, kad tam tikri jo veiksmai prieštarauja jo deklaruojamiems siekiams. Jis, kaip patyręs politikas, puikiai supranta, kad partijos turi skirtis ir jų požiūriai į socialinę ekonominę politiką turi skirtis. Tik taip funkcionuoja demokratija.
Aš labai noriu kreiptis į kolegas socialdemokratus. Ar jūs iš tikrųjų patikėjote, kad A. Kubilius susirūpino socialine nelygybe Lietuvoje? Nors, tiesą pasakius, galbūt galima ir patikėti, kad konservatoriams iš tikrųjų rūpi socialinės nelygybės problema, tačiau kai aš pradėsiu vardyti kitus argumentus, akivaizdu, kad tai nėra konservatorių, bent jau klasikine prasme, prioritetai. Ar konservatoriai siūlys didesnį perskirstymą? Ar konservatoriai siūlys didesnį valstybės reguliavimą? Ar konservatoriai siūlys progresinius mokesčius, gerbiamas Algirdai Sysai? (Balsai salėje)
Ką aš noriu pasakyti? Čia kas bandoma padaryti – vėlgi suniveliuoti ideologinius skirtumus, viską sumesti į vieną krūvą. Kam tada rinkimai, kam tada demokratija?
Gerbiama Rasa, mes visi esame suklaidinti to saldaus neoliberalų plepėjimo apie algas ir produktyvumą. Aš jums neseniai siunčiau Europos profesinių sąjungų konfederacijos statistiką, kurioje parodyta struktūriškai, kas vyko Rytų Europoje su algomis ir kaip produktyvumo augimas, neatsimenu, dešimčia kartų buvo spartesnis negu algų augimas. Štai kur didžioji Rytų Europos problema, kurią iš dalies primetė ir Briuselio konservatoriai mums.
Taigi siūlau laikytis mūsų socialiai jautrios Vyriausybės programos, įgyvendinti mūsų prioritetus ir palikti konservatoriams šansą laimėti kitus rinkimus, jeigu to norės Lietuvos žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, ponas T. Tomilinas iš tikro yra jaunas ir perspektyvus Seimo narys, bet aš noriu pasakyti, kad tai, kokią jis terminologiją vartoja ir turinį tų sąvokų, ir bando varyti, dėstyti tokią bendrą mokymo politiką, tai iš tikro nevisiškai atitinka visų pirma dėl to, kad auklėtojas turi būti pats išauklėtas.
Antras dalykas. Netgi pusiau liberalas P. Samuelsonas (arba pusiau ekonomistas jis yra) yra sakęs, kad papūgą galima padaryti ekonomistu, jeigu išmokysi du žodžius – pasiūla, paklausa. Kaltinti viską, kad yra kalti liberalai arba neoliberalai, yra tas pats, kas kaltinti valstiečius, kad jie kvepia M raide ar dar kuo nors. Iš tikro tai yra nekorektiška, negražu ir rodo, kad pats toks kritikas, kuris kritikuoja liberalus ar kitus dešinės, kairės, rodo tam tikra prasme, kad gali sirgti vaikiška kairumo liga, bet čia ne vaikiška kairumo, o vaikiška dešinumo liga.
Todėl aš manyčiau, kad tai yra atsitiktinumas, kada liberalai išvadinti neofašistais, nes tokių terminų apskritai nereikėtų vartoti politikoje gerbiant vienas kitą. O tas zoologinis pyktis, kurį jums sukelia liberalai, visų pirma nenaudingas jums patiems ir kenkia jums pačiam, nes pyktis yra ne kas kita kaip nuodų gėrimas ir galvojimas, kad tu nuodiji ką kitą.
Dabar apie reikalą labai trumpai. Iš tikro A. Kubiliaus komisija, ką A. Kubilius siūlo, yra problemos iškėlimas, labai svarbus problemos iškėlimas, nes visa problema yra ta, kad ne tik komisijos klausimas, bet sisteminės problemos, kurios yra Lietuvoje, visa šita krizė, kuri prasidėjo 2008 metais, iš esmės buvo sisteminių pažiūrų krizė, ar tai buvo bankinė sistema, nebankinės organizacijos. Lygiai tas pats buvo Lietuvoje. Mes buvome neparuošę sau politikos ir vidinės, nebuvome paruošę skolinimo politikos, mes neturėjome energetikos politikos. Kitaip sakant, mes visko neturėjome ir tas viskas sudarė sisteminę visą ekonomiką ir jos valdymą. Tokių diskusijų įvedimas Seime vieną kartą per mėnesį, pakalbant ar darant diskusiją apie ekonomines problemas – ar tai Lietuvos investicijų pritraukimas, ar mokesčių problemos, aš manau, iš tikro būtų didelis žingsnis mums visiems susiklausant ir ieškant geriausio sprendimo.
Opozicija iš tikro nėra tas institutas, kuris nori griauti Lietuvą. Atvirkščiai – mes norime padėti ir mes labai gerbiame poziciją, bet opozicija visuomet turi siūlyti tai, ką reikia koreguoti. Nes jeigu ji nesiūlys ir pozicija galvos, kad viskas gerai, paprasčiausiai ji sugrius. Čia yra sena taisyklė. Todėl aš manau, kad tokios komisijos arba diskusijos pradėjimas ir bandymas įtraukti į darbotvarkę ateityje diskusijas ekonominiais klausimais, dalyvaujant visiems, o ne tik formaliai, suteiktų galimybę mums visiems daugiau suprasti tą situaciją, kurioje mes esame, ir tai, ką mums reikėtų visiems kartu daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar keturi už, keturi prieš. Toks Statuto reikalavimas, tai rezoliucija. A. Kubilius – už. Pirmasis. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek gaila, kad Valstiečių frakcijos ideologai ir žymiausi teisininkai kažkaip nesuprato, kas čia buvo pasiūlyta. Mažiausiai svarbus dalykas šiuo atveju yra komisijos steigimas. Galima tą punktą ir išbraukti, jeigu jo bijoma. Antras dalykas, jeigu ta komisija liktų, aš siūlyčiau, kad jai vadovautų Seimo Pirmininkas. Tai matau kaip rimto darbo įrodymą.
Trečias dalykas, aš tikrai raginčiau ir jaunąjį kolegą T. Tomiliną, kuris bando vaizduoti ideologiškai tvirtą kairįjį, beveik marksistą, nesisvaidyti tokiais žodžiais, kai kalbame apie Europos Komisiją. Aš nežinau, ar jūs pats skaitėte Europos Komisijos ataskaitą apie Lietuvą, mano įsitikinimu, ji yra nei neoliberali, nei kokia nors kairuoliška. Tai objektyvi analizė problemų, kurios yra įvardintos labai aiškiai parodant, kur pagal vieną ar kitą parametrą yra Lietuva, palyginti su kitomis šalimis. Įvardintos labai ryškios problemos.
Aš tikrai norėčiau, kad T. Tomilinas man paaiškintų, kaip, pavyzdžiui, Lietuva ruošiasi sparčiau didinti ūkio produktyvumą, kaip ji ruošiasi efektyviai panaudoti sumanios specializacijos lėšas, kad iš tikrųjų aukštųjų technologijų ekonomika plėtotųsi Lietuvoje. Siūlymas ir apie tai kalbėti, patvirtinus šią deklaraciją. Bet jeigu yra matoma, žiūrima iš tokio politikavimo pusės, kad mes, valstiečiai, esame patys geriausi ir tobuliausi ir viską žinome, ir nieko mums nereikia diskutuoti, tai aš galiu iš anksto pasakyti, koks bus rezultatas. Po ketverių metų svarstysime tokią pačią, tik graudesnę ir labiau neigiamą Europos Komisijos ataskaitą apie padėtį Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Be abejo, gerbiamasis Kubiliau, iš tikrųjų mums reikalinga ta superkomisija, nes tik ji gali mums nubrėžti tas kryptis ir atsakyti į tuos klausimus. Bet, kaip aš minėjau, vienaip ar kitaip, rinkimų rezultatai buvo tokie, o ne kitokie. Tai lėmė, kad jūs netapote ta ašimi, kuria formavote daugumą. Jūs dabar savotiškai teigiate tai, kad jūs vieninteliai žinote, kaip reikia išspręsti šitas problemas, todėl būtinai reikalinga ta superkomisija, per kurią jūs galėtumėte dalintis savo išmintimi. Man atrodo, būkime nuoseklūs. Vis dėlto mes visi turime įsipareigojimus, duotus rinkėjams, ir mes žinome, kaip tas problemas spręsti, tam yra Vyriausybė, tam yra Vyriausybės programa. Jeigu yra tam tikrų skirtingų požiūrių, mes galime juos realizuoti, teikdami įstatymų projektus arba diskutuodami dėl jų. Bet tas superkomisijų sprendimas, man atrodo, yra tik pigus politikavimas tam, kad, vienaip ar kitaip, vilkintume tuos veiksmus, kuriuos mes turime daryti vardan valstybės ir vardan jos žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, balsavimas dėl šio projekto parodys, ar valdantieji dar tebegyvena rinkimų nuotaikomis, apsvaigę nuo rinkimų laimėjimo, ar supras ištiestą opozicijos ranką, kai yra pasisiūloma talka, bendras darbas, susitariant dėl svarbiausių prioritetų ir kartu bandant juos pastūmėti į priekį.
Čia nei A. Kubiliaus projekte, nei mūsų kalbose neskamba koks nors noras užimti kokias nors politines pozicijas, bandyti perimti iniciatyvą, tai yra talkos pasiūlymas, tai tam tikra prasme galbūt panašu į nacionalinę susitarimų idėją, kuri būna realizuojama kitais būdais, partijų vadovų ir kitų organizacijų vadovų parašais. Čia yra pasiūlyta parlamento lygio telkiamoji iniciatyva. Bet jeigu nėra pribręsta tokiai iniciatyvai, tai labai gaila.
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilinas – prieš.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai norėjau atsakyti gerbiamajam ponui K. Glaveckui, aš tikrai neturiu zoologinio liberalų nemėgimo, tikrai labai gerbiu liberalų ideologiją, partiją ir viskas dėl to gerai, mes tiesiog ginčijamės dėl socekonominės politikos. O ponui A. Kubiliui aš pavardinsiu konkrečias priemones, kurių imsis mūsų Vyriausybė, ir, man atrodo, diskusiją galima būtų baigti. Iš tokių svarbesnių dalykų tai yra mokesčių lengvatos, inovacijos, vaiko pinigai, nepriklausomai nuo pajamų būsto programa jaunoms šeimoms regionuose, šakiniai susitarimai dėl algų. Tai man yra svarbiausia ir to niekada nebuvo daroma iš esmės rimtai. Birželio 1 dieną jūs pamatysite mokestinės reformos projektą. Taigi, jūsų pridarytos valdymo pasekmės dabar pamažu iš eilės taisomos ir todėl šiandien mums tikrai nereikia jūsų pagalbos, bet, aišku, džiaugsimės, jeigu balsuosite vienu ar kitu klausimu kartu su mumis, kaip šiandien buvo dėl alkoholio kontrolės. Tačiau mums tikrai nereikia papildomų deklaracijų, mes su deklaracijomis patys susitvarkysime.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Mano nuomone, tai nėra deklaracija, tai yra mėginimas įtraukti Seimo narius, sprendžiant svarbiausius mūsų valstybės klausimus ir siekiant svarbiausių pokyčių įvairiose srityse. Mes kadencijos pradžioje iš valdančiųjų girdėjome apie tai, kad reikia daugiau parlamentui įsitraukti, ko gero, tai ir būtų tas įrankis, kur Seimo nariai galėtų tiek įgyvendinti parlamentinę kontrolę, tiek patys prisiimti atsakomybę inicijuojant svarbiausius pokyčius, lemiančius teisėkūros iniciatyvas ir kitus dalykus. Aš siūlyčiau nežiūrėti į tai kaip tik į rezoliuciją, siūlau nežiūrėti į tai kaip tik į deklaraciją, siūlau žiūrėti kaip į galimybę. Iš valdančiųjų, kurie pasisakė prieš, aš tikrai girdėjau labai daug arogancijos. Mes patys susitvarkysime, nelįskite. Žinote, mus irgi išrinko žmonės, mes irgi atėjome dirbti Lietuvai. Kartu kviečiame tai ir daryti, ir, man atrodo, ši iniciatyva tai leistų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Karbauskis – prieš.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šiandien reikia kiekvienam atsiversti „Lietuvos žinias“ ir paskaityti, kaip šitos rezoliucijos, šito pasiūlymo logiką komentuoja konservatorių partijos pirmininkas. Po to, kai perskaitai argumentaciją, nekyla abejonių, kad tai yra vienas iš instrumentų ne padėti šitai valdančiajai daugumai ir veikti į ateitį, o yra tiesiog bandymas pasakyti, kad šita valdančioji dauguma nepajėgė dirbti suirutėje, ar dar kažką panašaus. Ten tekste tiesiog cituojama.
Galiu pasakyti paprastai: ačiū už įvertinimus, tikiuosi, kad jūsų vertinimai, kaip ir jūsų palinkėjimas, kad mes sėkmingai dirbtume ilgą laiką, arba šnekėjimas apie tai, kad kitais metais nagrinėsime Vyriausybės programą jau šios Vyriausybės darbo metu… Šiuo atveju tikrai siūlau nepalaikyti, nes tai šiandien nukreipta prieš tuos žmones, kurie dirba realius darbus, o ne liežuviais mala.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, stebiu aš naujuosius valdančiuosius valstiečius, kurių daugelis iš viso tik geras pusmetis parlamente, ir stebiuosi. Iš kur jūs prisisėmėte tiek arogancijos? Tomilinai, aš tiesiog stebiuosi. Mus kaltindavo arogancija, bet jau jūs pranokstate, tikrai. Šaunuoliai, gerai, toliau – taip, tai toli nueisite…
PIRMININKAS. Netriukšmaukite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …ir labai greitai, ir labai greitai matysite rezultatus. O kalbėti turime apie paprastą dalyką, štai man teko dėstyti strateginį valdymą, strateginę vadybą. Ilgai. Daugelis įmonių vadovų neskiria tam visai jokio dėmesio ir tos įmonės yra labai skurdžios ir labai prastos. Tų įmonių vadovai, kurie susiduria, pirmą kartą išsiaiškina, paskui sako: aš vien tą ir tedarau. Iš tikro keičiasi strategijos, keičiasi kryptys. Jis visą laiką dirba su strategijomis, ne su kuo nors kitu. Taip turėtų būti. Štai dabar ima ir sako: kodėl jūs ten kažko anksčiau nepadarėte? Nepadarėme to, bet dabar siūlome padaryti. Turėti strategines gaires būtų kapitalas ir jums, nes nuo to pradėtume, ir tiems, kas dirbs ateityje. Nežinau, gal jūs dirbsite, gal mes dirbsime. Kažkas dirbs šitame parlamente. Nuo to mes startuotume. Dabar sakote: ne, ne, ne, nestartuokime, neapsimoka tą turėti, nes mes labai gudrūs. Jeigu jūs manote, kad to nereikia, tada tikrai nesate labai gudrūs.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami konservatoriai, labai keistokai atrodo. Jūs prisiminkite, kai tik buvo išrinktas šitos sudėties Seimas, man atrodo, žalieji rodė iniciatyvą, norėjo sudaryti valdančiąją daugumą su konservatoriais ir bandė derėtis, bet konservatoriai niekaip negalėjo eiti į valdančiąją daugumą be liberalų, be liberalizmo ideologijos ir paskui save vedė liberalus. Deja, (…) pripažinti, kad šita Vyriausybė parengė programą, parengė programos veiksmų planą. Jūs sakėte, kad ji labai gera, bet nebalsavote, pasiūlė premjerą, bet vis dėlto dar ilgokai premjeras S. Skvernelis susitikinėjo su G. Landsbergiu ir, matyt, derino tuos dešimt punktų. Nepavyko suderėti. G. Landsbergį S. Skvernelis pasodino ant taburetės ar ant kokios gal minkštesnės vietos.
Taigi, man atrodo, iš tikro čia yra tik laiko gaišimas, noras susireikšminti. Galų gale jūs turėjote savo išmintį parodyti. Tikrai Tauta dar užpraeitą kadenciją parodė jums pasitikėjimą, bet po to jūsų strategija ir jūsų dešimčia žingsnių nusivylė. Todėl dabar palaukite eilės, kitų rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pagal Seimo statuto 184 straipsnį mes dabar balsuosime, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Atsiprašau, deklaraciją. Bet čia kaip ir rezoliucija, lygiai taip pat svarstome. Prašau. Kas pritaria tam, kad priimtume be pataisų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 34, prieš – 42, susilaikė 13. Nepritarta.
Pagal tolesnę procedūrą mes turime du variantus: redaguoti rezoliucijos projektą arba atmesti. Siūlau balsuoti alternatyviai. Tie, kas pasisako už tai, kad būtų redaguotas rezoliucijos projektas, balsuoja už, kas siūlo atmesti, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsuojame alternatyviai. Susilaikiusieji tokiu atveju neskaičiuojami.
Gerbiami kolegos, balsavo 79 Seimo nariai: už – 26, prieš – 53. Atmesta. Deklaracija atmesta.
16.55 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių“ projektas Nr. XIIIP-731 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių“ projektas Nr. XIIIP-731. Pranešėjas – A. Kubilius. Kviečiu A. Kubilių į tribūną. Primenu kolegoms, kad šiuo metu mes turime opozicinę Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkę. Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai norėčiau pasveikinti valstiečius, kad jie daro tokią greitą pažangą ir per pusę metų jau tampa tikrais valdžiažmogiais, ar valdžios žmonėmis. Mes tai matydavome praeitame Seime, kai mūsų siūlymai valdančiajai koalicijai būdavo atmetami net nesvarstant, nes valdžia visada viską žino geriausiai. Kažkodėl ponas T. Tomilinas daug kalba apie trišalį dialogą, kaip yra svarbu, bet štai dialogo su opozicija nereikia, nes valstiečiai yra valstiečiai, jie viską žino ir viską supranta. Štai Prezidentė šiandien sako: „Svarbių valstybei reformų, švietimo, valstybės valdomų įmonių, darbo santykių įgyvendinimas stringa dėl valdančiųjų patirties stokos ir dėl to, kad yra žinių, supratimo ir politinės valios trūkumas tam, kad įgyvendintų reikalingas reformas.“
Gerbiamieji, aš sveikinu jus su pasirinkta saviizoliacijos forma.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs pristatote naują klausimą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu pristatyti dar vieną naują rezoliuciją, kuri, aš manau, baigsis taip pat sėkmingai, nes nors praeitame Seime tai rezoliucijai socialdemokratai pritarė, bet po to nieko neįgyvendino. Jos tema iš tikrųjų yra skirta tam, kad mes visi suvoktume, jog kovojant su alkoholizmu labai svarbu ne tik prekybos draudimai ir reklamos suvaržymai (dėl to šiandien Seimas padarė keletą žingsnių į priekį, nors kai kurių klaidų gal ir reikėjo išvengti), bet labai svarbios ir kitos priemonės, kurios sėkmingai taikomos kitose pasaulio valstybėse, tokios kaip svaigalų teismai arba greitoji patikra tų asmenų, dėl kurių priklausomybės nuo alkoholio yra vienokių ar kitokių įtarimų.
Mes praeitame Seime panašią rezoliuciją buvome priėmę ragindami Vyriausybę ir Seimo vadovybę sudaryti specialią darbo grupę ir tą patirtį iš kitų šalių perkelti į Lietuvą, bet jokios pažangos nebuvo padaryta.
Kadangi valstiečiai turbūt sako ir žino, kad jie patys viską geriau supranta ir žino, tai aš netikiu, kad šitai rezoliucijai bus pritarta, todėl savo pristatymą tuo ir baigiu.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji – A. Širinskienė. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų ir klausimas, ir tas pasidalinimas… Keistoka, kad kalbate tik apie alkoholizmo gydymą, bet kažkodėl nenorima rūpintis alkoholikų šeimomis. Aš esu įregistravusi pasiūlymą, kad atsirastų tokia galimybė ir būtų dirbama ta linkme. Tikrai pritariu, kad narkotikų arba svaigalų teismų buvimas arba alternatyvaus gydymo galimybės plėtimas vietoj bausmės yra pozityvus dalykas. Bet sakykite, kodėl jums taip liguistai, aš taip sakyčiau, norisi alkoholikams taikyti priverstinį gydymą? Vieną pasiūlymą atmetėme, kitą pasiūlymą atmetėme, o priverstinis gydymas išlenda ir išlenda. Tai nėra mokslu pagrįstas metodas. Iš kur atsiranda tas noras?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai nesiimu čia spręsti. Turbūt mokslas ir jūs pati geriau žinote. Bet mane iš tikrųjų ir nuo praeitų metų stebino tai, kad po visų tragedijų, kai pasižiūrėjome statistiką ir pamatėme, kad Lietuvoje kiekvienais metais keli ar keliolika tūkstančių asmenų gydosi nuo alkoholio psichozės, ir kai žinoma, kad užsiregistruoja ir gydosi tik apie trečdalis tokių asmenų, o tai reiškia, kad realiai sergančių ir nesigydančių, bet gyvenime egzistuojančių asmenų yra kelios dešimtys tūkstančių, aš, tiesą sakant, negirdžiu iš tų, kurie prieštarauja prievartiniam gydymui, jokių pasakymų – o ką daryti? Nes, kiek aš suprantu, alkoholinė psichozė (čia gal medikai vėlgi galėtų geriau atsakyti) yra tokia stadija, kuri yra absoliučiai pavojinga visiems aplinkiniams. Koks nors veiksmas, receptas, ar tą žmogų izoliuoti, gal ne gydyti, izoliuoti, ką aš žinau, ką daryti tokiu atveju, bet ypač tie, kurie labiau gyvenate rajonuose ir mažuose miesteliuose, jūs žinote, kokia yra situacija, koks nors sprendimas turėtų būti. Visiškai akivaizdu, kad reikia suvaržyti ir alkoholio prekybą, reikia mažinti reklamą ir t. t., reikia šviesti jaunimą ir t. t., bet reikia kažką daryti ir su tos ligos pasekmėmis. Aš atsakymų iki šiol nelabai girdžiu. Galbūt gydymas, prievartinis, ne prievartinis, kad ir kaip pavadinsi, nėra pats geriausias dalykas, bet alternatyvų tam aš, tiesą sakant, irgi negirdžiu.
PIRMININKAS. Ačiū, klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš norėčiau vis dėlto pritarti gerbiamajai A. Širinskienei ir taip pat norėjau to paties klausti ir abejoti. Priverstinis gydymas nuo priklausomybės ligų yra neįmanomas, tiesiog net neįmanomas. Tie žmonės, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholio priklausomybės ar narkotikų, kurie savanoriškai gydosi, iš jų tik menka dalis pasigydo, nors jie nori pagyti, bet tik menka dalis pagyja, o jūs norite juos priversti norėti gydytis ir priversti norėti išgyti. Tai yra neįmanoma.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl to nesiginčiju, sakau, galima tą nuostatą ir išbraukti, ponia A. Širinskienė yra pasiūliusi ją išbraukti, čia kaip Seimas nutars, taip ir bus, bet aš tik dar kartą noriu pakartoti, kad alkoholio psichozė ir totalinė patologija, kokia gali susiklostyti, reikalauja vieno ar kito veiksmo. Arba mes pasiūlykime gydymą, jeigu ne gydymą, ką tada daryti. Pavyzdžiui, gerbiamasis Kęstuti, jūsų netolimos gimtinės Kražių situacija. Gaila, kad Seime susiklosčiusi tradicija, žiūriu, kas užduoda klausimą, po to neklauso atsakymo. Tai galiu per daug ir neatsakinėti. Bet Kražių situacija kaip tik tokia buvo. Kiek aš pamenu, iš tikrųjų alkoholio psichozė, niekas nesiima jokių veiksmų ir nekalti žmonės, kaimynai, žūsta nuo tos psichozės pasekmių. Tai kokį nors veiksmą mes turime sugalvoti, ką tada daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Andriau Kubiliau, auksinis jūsų nutarimas, ir iš tikrųjų labai norėčiau pritarti ir balsuosiu už. Kita vertus, išeina tokia šizofrenija pagal seką – praeitų metų kovo 10 dieną trisdešimt keli konservatoriai užregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo griežtinimą. Tai buvo pirmoji jūsų iniciatyva, prie kurios po to prisijungė Lietuvos piliečiai, surinkę parašus, ir šiandien balsavome už tai. (Balsai salėje) Dabar labai vertinu jūsų tokį įpareigojimą Seimo valdybai ir Vyriausybei imtis iki liepos 1 dienos ir sudaryti darbo grupę. Na, bet kodėl tik dabar jūs išeinate su tokia iniciatyva, kodėl jūs prieš metus sugebėjote išeiti ir kontrolę didinti, tik dabar jūs primetate valią, ar čia yra kokia nors priežastis, ar nuoseklumo?..
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, aš, gerbiamasis kolega, jūs gal nepamenate tiksliai, nebuvote praeitame Seime, bet praeitame Seime, kai socialdemokratai turėjo daugumą, mes ir pasiūlėme tą įstatymą dėl visų prekybų ir reklamų suvaržymo. Prie jo nuostatų mes likome ir šiandien. Jos yra, sakyčiau, labiau subalansuotos, negu Seimas dabar nuėjo, valstiečių dauguma, nuėjo savo keliu. Tuo pat metu mes pasiūlėme ir buvo priimta labai panaši rezoliucija į tai, ką vėl siūlome svarstyti. Bet bėda ta, kad praeitame Seime, priėmus tą rezoliuciją, toliau nebuvo imtasi jokių veiksmų, nebuvo sudaryta jokia grupė ir dėl tų pačių svaigalų teismų tam reikalingi įstatymai nebuvo pradėti kurti, nebuvo pradėta vadinamoji greitos screening sistema, t. y. patikros, kuri nustatytų, ar žmogus jau turi pavojų pakliūti į alkoholizmo žabangas.
O dėl priverstinio gydymo, aš sakau dar kartą, tai yra atskira tema, ją galima išbraukti iš šitos rezoliucijos ir čia baigti tą diskusiją. Lygiai taip pat dar vienas klausimas, kurį mes teikėm praeitame Seime ir kurį kitą registravome, susietas su alkoholizmu, nes mano yra tai, kaip mes siūlome modifikuoti socialinių pašalpų politiką. Mūsų įsitikinimu, kova su alkoholizmu reikalauja veiklos įvairiais frontais. Negali būti taip, kad mes galvotume, jog kovą su alkoholizmu galime laimėti vien tik prekybos suvaržymais. Tai mes ir pasiūlėme daug priemonių ir, kaip sakant, parodėme, kokiuose frontuose reikėtų intensyviai dirbti tam, kad pasiektume realių rezultatų, nes kitaip gali būti, kad čia labiau panašės į pamojavimą vėliavomis, kas labiau čia yra prieš alkoholizmą, bet ne realių rezultatų pasiekimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs pristatėte. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Motyvai prieš – R. Karbauskis. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, šnekant apie pastangas, kurias dabar Sveikatos apsaugos ministerija, konkrečiai ministras A. Veryga, deda dėl parengimo priemonių plano, kad padėtume tiems žmonėms, kurie turi priklausomybes, ir spręstume kitus su tuo susijusius klausimus, tiesiog mes užbėgame už akių sprendimui. Aš siūlyčiau dabar šitai rezoliucijai nepritarti, bet jos neatmesti, o ją tobulinti, pasitelkiant ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Tikrai rūpinimasis labai svarbus ir čia reikėtų padėkoti opozicijai, kad šnekame apie įvairias priemones, bet tiesiog norint realaus poveikio sprendimo, kuris duotų naudą, reiktų tas pajėgas suvienyti, dėl to siūlyčiau dabar rezoliucijai nepritarti, jos neatmesti, o tobulinti. Kartu tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų siūlymas svarstytinas, bet kai jūs nieko nesiūlote, tai, savaime suprantama, reikia ieškoti tam tikrų išeičių. Nemanau, kad viską turėtumėte atmesti vien todėl, kad ne tos frakcijos pateikta, arba ministras gal nespėjo su savo pasiūlymais. Tiesiog siūlau pritarti ir eiti pirmyn, nors jau tokiais klausimais.
PIRMININKAS. Už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu palaikyti šitą rezoliuciją, nes jau turime praktikos, kai, pavyzdžiui, konservatorius J. Razma pasiūlė perkelti dvi ministerijas į Kauną, tada gerbiamasis R. Karbauskis sakė, ne, mes dar vis neatsisakome šitų planų, bet nebalsuosime už šitą sprendimą. Lygiai taip pat ir šiandien gali išeiti, kad rezoliucijai nepritariate, pirma uždraudžiame viską, suvaržome, o namų darbai, tie, kurie išgydytų tautą nuo perteklinio alkoholio vartojimo, bus nepadaryti. Mes matome reformas, kurios vėluoja: miškai, mokesčių reformos, Nacionalinės žemės tarnybos pertvarkymas, – masiškai vėluoja reformos. Aš labai pritarčiau gerbiamųjų konservatorių tokiam dygliukui, kuris pasakytų: prašom iki liepos 1 dienos pateikti jau konkretų rezultatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – R. Karbauskis. Prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Čia buvo paminėta mano pavardė. Pirmiausia tai, ko jūs negalėjote padaryti per 27 metus, mes bandome padaryti per pusę metų. Aišku, labai sunku suspėti. Kita vertus, šnekant apie mūsų pažadus Vyriausybės programoje, tai mes nė nuo vieno savo pažado nesame pasitraukę ir tikrai juos visus įgyvendinsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ir dabar vėl pagal tą patį Statuto 184 straipsnį… Dar A. Kubilius nori. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia kolega R. Karbauskis pasiūlė redaguoti rezoliuciją, aš siūlau tam pritarti, 2 punktas šito straipsnio. Redaguoti.
PIRMININKAS. Galime nebalsuoti, iš karto pritarti redaguoti? (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai kam? (Balsai salėje) Siūlymas yra redaguoti arba priimti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, einame pagal Statutą, kad nesusipainiotume. Dabar pirmas mūsų balsavimas – priimti rezoliuciją be pataisų. Kas pritaria tokiai pozicijai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos!
Gerbiamieji kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 31, prieš – 41, susilaikė 11. Nepritarta.
Dabar balsuosime alternatyviai. Už – redaguoti rezoliucijos projektą, prieš – atmesti rezoliucijos projektą. Dar kartą sakau: buvo pasiūlyta redaguoti rezoliucijos projektą. Jeigu dauguma nubalsuosime redaguoti, vadinasi, balsuojate už. Balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Kas palaiko, kad redaguotume, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš. Už tai, kad atmestume, balsuoja prieš.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 15. Redaguojame.
Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą, jeigu nutarėme redaguoti, Seimas nustato svarstymo datą, laiką ir redakcinę komisiją. Redakcinės komisijos negali sudaryti daugiau nei devyni Seimo nariai. Dabar aš siūlau frakcijoms pasiūlyti, mūsų darbuotojai surinks pasiūlymus. Proporcija tokia: du valstiečiai, kitos frakcijos – po vieną. Tinka? Tinka. Kreipiuosi į R. Karbauskį. Ar užteks dviejų valstiečių? Teoriškai jūs galite siūlyti ir tris. (Balsai salėje) Du. Frakcijos seniūnas rodo du. (Balsai salėje) Tris. Trys – valstiečiai, kitos frakcijos – po vieną. Tinka? Prašau frakcijų vadovybei siūlyti ir po to grįšime.
Gerbiamieji kolegos, toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė. Prašom, Irena.
17.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-763 (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF). Sveiki, gerbiamieji kolegos. Toliau tęsiame mūsų darbotvarkę. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-763. Kartu eitų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-730. Pranešėjas – A. Kubilius. Prašom, bet visų pirma pradėsime nuo sesijos darbų programos papildymo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Nėra garso) …programą įstatymo projektu, kuris taip pat susijęs su kova su alkoholizmu. Mes siūlome įstatymo projektą, kuris modifikuotų socialinės paramos politikos instrumentus taip, kad jie iš tikrųjų padėtų formuoti tam tikrą motyvaciją žmonėms, kuriems gresia alkoholizmo liga ar kurie jau serga alkoholizmu, keisti savo gyvenimo būdą. Mes esame įsitikinę, kad socialinė politika turi ne tik paremti žmogų, įveikiant skurdą, gauti vienokią ar kitokią pašalpą, bet ji taip pat gali ir turi padėti žmogui keisti savo gyvenseną, jeigu dėl tos gyvensenos atsiranda kokių nors problemų. Įstatymo projektas yra parengtas remiantis paplitusia Vakarų praktika, vadinamąja sąlygine pašalpų sistema, kuri buvo išbandyta Niujorko mieste. Siūlau pritarti tam, kad būtų papildyta sesijos darbų programa.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori klausti. Kolegos, tiesiog papildymas, vienas straipsnis. Ar galima bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ne. Norite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 31, prieš – 21, susilaikė 20 Seimo narių. Po pateikimo nepritarta.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galiu repliką?
PIRMININKĖ. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu labai padėkoti valdančiajai daugumai už tikrą toleranciją ir norą išgirsti nuomonių įvairovę. Labai ačiū. Supratome jūsų šiandieninę situaciją. Linkiu sėkmės toliau taip pat dirbti. Socialdemokratai ėjo tuo keliu ir žinote, kur atsidūrė. Aš valstiečius sveikinu su to paties kelio pasirinkimu.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju. Mažiau minėkite socialdemokratus, gal sėkmingiau bus.
Kolegos, mes dabar vis tiek turime baigti procedūrą. Dar norite replikuoti? Prašom. Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Norėjau pasakyti, kad buvau užsirašęs kalbėti, norėjau su jumis diskutuoti, norėjau argumentuoti, kad iš esmės idėjiškai nepritariu jūsų pasiūlymui, jis tiesiog prieštarauja tai politikai, kurią mes norime vykdyti, bet, deja, procedūra įvyko greičiau, negu aš sugebėjau su jumis polemizuoti. Labai gerbiu jūsų nuomonę ir ačiū, kad ją pateikėte. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, mes turime baigti procedūrą. Grąžiname tobulinti ar atmetame? Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Kas už tobulinimą – už, kas už atmetimą – prieš. Tobulinti visada galima.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 72 Seimo nariai: už – 35, prieš – 37. Vargti nereikės, projektas yra atmestas.
17.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-749 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-749. Pranešėjas – K. Starkevičius. Prašom į tribūną. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kaip ir sakė posėdžio pirmininkė, siūlau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ ir įrašyti Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-701.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prašom balsuoti, apsispręsime. Kas pritariate sesijos darbų programos papildymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 71 Seimo narys: už – 61, prieš – 3, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Ar nori kas kalbėti? Nematau. Bendru sutarimu pritariame po svarstymo.
Priėmimas. Įspėja, reikia balsuoti. Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: už – 63, prieš – 4 ir susilaikė 7. Nutarimas dėl sesijos darbų programos papildymo yra priimtas. (Gongas)
17.21 val.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-701, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-702, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-703, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-704 (pateikimas)
Ir dabar svarstome Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-701. Prašom gerbiamąjį E. Pupinį į tribūną, ir dar trys lydimieji.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra nemažai čia žmonių, kurie gana gerai susipažinę su paslaugų kvitais žemės ūkyje ir miškininkystėje. Tas įstatymas buvo priimtas 2012 metais. Nemažai žmonių, kurie dirbo toje darbo grupėje, iš tiesų tai pasiteisino. Neseniai mes priėmėme įstatymo projektą, kur atsisakėme monitoringo dėl tų paslaugų kvitų, nes jokio neigiamo poveikio nepadarė. Kvitų esmė yra ta, kad yra galimybė, pasinaudojant tam tikra minimalia sutartimi, civilinio teisinio pobūdžio, kai ji labai paprastai yra pasirašoma. Tai yra ūkininkai turėdavo paslaugų kvitus. Jeigu reikėdavo trumpalaikiams darbams, jie ieškodavo žmonių ir įdarbindavo pagal šį paslaugos kvitą. Kodėl toks poreikis būdavo? Vienas pagrindinis dalykas tas, kad ūkininkams ir miškininkams visada įdarbinimo sąlygas diktuodavo oro sąlygos.
Dar viena problema, kad nemažai žmonių buvo pakviečiama dirbti, tačiau jie niekaip nesudarydavo jokios sutarties, nes įdarbinti gana sudėtinga, reikia iš anksto pranešti. Antras dalykas, vėlgi dėl oro sąlygų ūkininkas neprognozuoja, kada tie žmonės galės skinti obuolius, braškes rinkti ir panašiai.
Dar vienas dalykas, kad iš tiesų pagal šiuos kvitus įdarbinami moksleiviško ir studentiško amžiaus žmonės, kurie paprasčiausiai šeštadieniais atvažiuoja vienai dienai arba, jeigu turėdavo atostogų, kelias dienas padirbėti. Aišku, su tais žmonėmis buvo sudėtinga sudaryti darbo sutartis, nes labai trumpas laikotarpis.
Dar viena problema buvo ta, kodėl nelegalūs žmonės dirbdavo. Tai yra dirbdavo tie, kurie iš esmės būdavo bedarbiai. Jie negaudavo darbo, nes bijodavo rizikuoti, išeiti vienai savaitei, prarasti statusą, tada vėl būti atleisti ir tada vėl tam tikros problemos dėl patekimo į Darbo biržos sąrašus gauti paramą.
Ir dar vienas dalykas, kad įsidarbinę pagal paslaugų kvitus žmonės nepraranda jokių garantijų. Nors ir trumpai išeina padirbėti, jie padirba. Savaime suprantama, čia gali kilti klausimas, kad jie darbo biržoje stovi, nepraranda tam tikrų garantijų, gauna išmokas tuo metu. Antras dalykas, nėra pajamos iki 1 tūkst. 700 eurų įskaičiuojamos į pajamas, kas gali mažinti jiems tam tikras socialines išmokas. Iš tikrųjų taip yra. Todėl žmonės nebijodavo eiti dirbti, ir ūkininkai nebijodavo įdarbinti, nes iki tol, kaip sakiau, buvo nelegaliai. Ūkininkas pasiima darbuotojus, vienas saugodavo, kad neateitų Darbo inspekcija. Po to kiti pamatydavo, išsibėgiodavo ir toks vykdavo spektaklis. Iš tiesų šie paslaugų kvitai išsprendė problemą. Buvo sutarta dar 2012 metais, jei ši sistema pasitvirtins, o ji pasitvirtino, nes tą pasakė ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, ieškosime galimybių galbūt ir kitiems darbams, kur šiuo metu nelegaliai dirbama, tai yra namų ūkio darbai, kai pasikviečiami žmonės be jokios minimalios sutarties.
Dar noriu pasakyti, svarbiausia, kad tą sąrašą tvirtina Vyriausybė. Vyriausybė apsvarsto ir nustato, kokius darbus galime įrašyti. Čia vėlgi tokių pavojų nėra. Galima padidinti sąrašą, galima sumažinti sąrašą, bet iš tikrųjų nelegalaus darbo sumažina ir iš tiesų yra rengtos mūsų ataskaitos, kurios kaip tik dėl šito įstatymo buvo analizuojamos. Iš tikrųjų šis įstatymas padėjo iš šešėlio ištraukti tikrai nemažai žmonių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties mano klausimas susijęs, ar nemanote, kad tai yra perteklinis įstatymas, nes bet kokiu atveju Darbo kodekse, kuris artimiausiu metu bus svarstomas, numatyta daug įvairių variantų. Šiandien bet kokiu atveju susiduriame su begale įvairiausių tvarkų, šiuo atveju jūs dar vieną bandote įteigti, kuri galbūt netgi sudarys tam tikras ir korupcines sąlygas, kažkokias neaiškios kilmės galbūt. Nėra kolegės A. Maldeikienės, ji vėl rėks, kad tai lengvata ūkininkams kažkokia. Iš tiesų kuo tai… Jūs jau lyg ir bandėte pagrįsti, bet man trūksta pagrindimo, kad tai nėra perteklinis įstatymas. Tai galbūt jūs galite man pasakyti, kuo čia geriau bus?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų šis įstatymas nėra naujas įstatymas. Tai yra tik papildoma viena dalimi – namų ūkiu. Jis sėkmingai galioja. Miškininkai naudojasi, ūkininkai naudojasi. Viskas gerai su tuo įstatymu. Iš tiesų 2013 metais buvo įdarbinta apie 22 tūkst. šiuo principu besinaudojančių žmonių. Aišku, tai yra momentinis įdarbinimas. Savaitei gali būti arba vienai dienai. 2014 metais šiek tiek mažiau. Iš tiesų ta kodekso sistema, aišku, gera, jeigu įdarbini nuolatiniam darbui. Bet, pavyzdžiui, yra momentinių darbų, kai tu negali prognozuoti darbo galimybių, todėl paprastai yra žmonės, kurie pakviečiami momentiniam darbui, su kuriais sudaryti sutartį labai sudėtinga. Vienas dalykas, ūkininkas iš anksto turėtų pranešti, kad įdarbina. Paprastai sutartys sudaromos ilgesniam laikui. Jos labai sunkiai įforminamos, o juo labiau kai sodui skinti ar panašiai reikia kokių 20 žmonių. Tai savaime suprantama, yra tie žmonės. Dar noriu pasakyti, kad terminas yra ribotas, kad negalima dirbti daugiau negu 60 dienų pas vieną ūkininką, o apskritai per metus 90 dienų. Taip pat apmokestinimas prisideda, kai gauna daugiau negu 1 tūkst. 700, kiek ten, 400 eurų pajamų. Iš tikrųjų apsaugota sistema iš visų pusių.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, salėje dar yra gyvų liudininkų, kai jūs stovėjote tribūnoje ir aiškinote, kaip reikalingi kvitai žemės ūkyje ir miškininkystėje. Ir dėl to buvo įvairių sutarimų, ginčų. Bet žiūrint į jūsų duomenis aiškinamajame rašte, jūs turėjote pasidomėti, kiek buvo jau 2016 metais, netgi 2017 metais. Skaičius ženkliai auga. Kai jūs sakote, kad šis įstatymas nepadarė jokio poveikio, tai noriu… netgi pagal jūsų duomenis tie 700 žmonių, kurie perėjo iš darbo sutarties į kvitų sistemą, liko be socialinių garantijų. Jie liko be pensijos, nes jie nemoka įmokų. Todėl man apskritai keista, kodėl jūs namų ruošą siūlote įrašyti į miško ir žemės ūkio įstatymo projektą? O kuo skiriasi namų ruoša mieste ar kitoje įstaigoje? Kodėl tik ūkininkams galima? O po to gal eis masažas, po to perlinės vonios ar dar kas nors? Nedarykime tokių paslaugų, nes tai yra… Visiškai sutinku su kolega, yra naujasis Darbo kodeksas su septyniomis naujomis sutarčių rūšimis. Tai eikime legaliu keliu. O šitas kaip tik yra šešėlis. Taip, yra kvitas, kurio niekas nemato. Tiksliau, mato tik tas, kas pasirašo. Todėl ar logiška, kad jūs rašote tik ūkininkams galima daryti valymą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų ne ūkininkams, o galima bus pasinaudoti ir plačiau žmonėms. Bet yra keičiamas įstatymas, pridedamas namų ūkis, bet miškininkystės. Mes pradėjome kalbėti nuo to, kad tik žemės ūkiui. Paskui pataisomis buvo ir miškininkystė, dabar namų ūkis. Iš tikrųjų ta sistema legali. Kadangi tos knygutės yra „Sodroje“, gali jas nusipirkti, vienas dalykas, jos numeruotos, griežtos atsakomybės ir sutartis yra sudaroma. Nenorėčiau sutikti, kad sumažino. Atvirkščiai. Kai kurie žmonės, turėdami tam tikrų silpnybių netgi įmonėse per ketverius metus po tris kartus pradeda dirbti, sudaro sutartį, juos atleidžia, vėl priima. Bet, atvirkščiai, noriu pasakyti, kad pasinaudojant kvitais nemažai žmonių buvo įdarbinta nuolatiniam darbui. Ūkininkai pasiimdavo žmogų, jį patikrindavo, pažiūrėdavo, kad jis tikrai tvarkingai dirba, ir jį įdarbindavo nuolatiniam darbui, nes dėl žmonių taip neatrodo, kaip jums, kad kažkas mėtosi, kažkas nori išnaudoti ir panašiai. Iš tiesų nemanau, kad Vyriausybė nenustatys per dideles galimybes, kad būtų galima naudotis labai plačiu spektru.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš esmės į mano klausimą atsakė. Galiu tik pasakyti, kad ponas Algirdas ir tada buvęs ministras D. Jankauskas tam labai priešinosi, sakė, kad dangus sugrius, viskas sugrius, (…) sugrius, bet mes paskui (…) ir iš tikrųjų tai buvo gera praktika. Aš manau, šiuo atveju klausimas būtų apie nulines sutartis, kurios iš viso nieko žmonėms neduoda. Čia yra geresnė alternatyva negu kvitai?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų vėlgi vyksta paprastas sandoris, toks įdarbinimas, ir antras dalykas, kad bet kokiu atveju yra draudžiama 9 % sveikatos draudimu. Kaip veiks nulinės sutartys, tai jos… ko gero, gali būti tokia sutartis išnaudotojiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už. Prašau, Rimantai Jonai Dagy.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš labai tikiuosi, kad mūsų valdantieji nepraras klausos ne vien dėl to, kad opozicijos darbotvarkėje tas klausimas atsirado. Iš tikrųjų tas skepticizmas, kuris tvyrojo salėje, ypač iš A. Syso, kuris niekaip negali pripažinti savo klaidos, kad tai yra vienintelė naujoji rūšis, kuri pasiteisino, ir Europos Komisijos yra įvertinta, kad tai yra viena iš geriausių pasiteisinusių formų, kuri suteikia tam tikrą trumpą laiką darbą mūsų žmonėms, ne tik dėl socialinių garantijų – neatpratina jų nuo darbo, jie nelaukia vien tik pašalpos arba kitaip jie nelegaliai gauna tuos pačius pinigus. Toks jos yra tikslas kiek nors prisidėti prie tos sistemos, kad žmogus išeitų iš skurdo duobės.
Tai yra geras įstatymas, pasiteisinęs įstatymas. Mūsų atmintis tikrai šiuo atveju nemeluoja, kas prieštaravo ir kas turėtų atsiprašyti už tai. Siūlymas yra praplėsti jos taikymą. Aš manau, kad mes galime tikrai atsakingai ir komitete, ir Vyriausybėje pažiūrėti, kiek mes galime praplėsti, kokiems darbams. Apsimesti, kad nėra paslaugų namuose, už kurias kas nors nelegaliai moka, ir nieko visiškai, jokių garantijų niekas negauna, ir apskritai valstybė net nežino, kur kas yra, tai mes tada tik stručio politiką vykdome. O kad Darbo kodeksas dar kažkokias septynias naujoves įteisino, tai taip, įteisino, bet mes nežinome, kaip jos veiks, o šita sistema tai veikia. Siūlau pritarti po pateikimo, o paskui žiūrėsime, kaip bus.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai neužmiršau ir esu toliau įsitikinęs, kad tai yra blogas kelias. Taip, mes galime suteikti, kad žmonės turėtų kokias nors pajamas, bet mes užmirštame, kad tie žmonės praranda socialines garantijas ir visi kiti mokesčių mokėtojai viena ar kita forma juos išlaiko. Ir nesakykite, kad jie viską patys užsidirba. Taip, jie užsidirba tam tikrus pinigėlius, bet tikrai ir kompensacijos, ir visa kita, nes jų pajamos yra mažos. Ir visi mes pradžioje išlaikome jų tėvelius, po to mokėsime jiems pensijas.
Kuo mes daugiau plėsime šitą ratą, tuo daugiau mums patiems reikės išlaikyti. Stebėsimės, kad mūsų pensijos mažos, kad išmokos mažos, nes norinčių mokėti bendrąjį socialinį draudimą vis mažėja, o pensininkų skaičius vis didėja. Tai nereikia verkšlenti tada, kodėl mes turime tokias mažas pensijas. Arba mes visi dalyvaujame ir nuo visų pajamų mokame mokesčius, arba tokia situacija ir bus toliau – verkšlensime ir turėsime mažas pensijas, ir toliau darysime, kad vis didesnė dalis žmonių nedalyvautų bendroje sistemoje.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas prieš ir susilaikote, išreiškiate savo nuomonę.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 58, prieš – 5, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Kolegos, kaip minėjau, yra trys lydimieji, tai yra projektai Nr. XIIIP-702, Nr. XIIIP-703 ir Nr. XIIIP-704. Šitiems įstatymų projektams yra pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Šiek tiek tų abejonių kilo, todėl frakcijos vardu norėčiau paprašyti, kad būtų pateikta Vyriausybės išvada. Ir dėl tų naujų lygiai taip pat – Specialiųjų tyrimo tarnybos išvada dėl galimos korupcijos ar kokių nors mokesčių slėpimo, kad būtų aišku, jeigu mes tęsime įstatymo svarstymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kolegos, pritariame, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados. Pagrindinis komitetas dėl visų teikiamų įstatymų projektų yra… ne visų, deja, skirtingai. Dėl Gyventojų pajamų mokesčio bus Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas; dėl Sveikatos draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-703 pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas… atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas (ačiū už pastabą), papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas; dėl projekto Nr. XIIIP-704 pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Kaimo reikalų komitetas.
Per šoninį mikrofoną prašo A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau, kad ir dėl kitų mes būtume kaip papildomas komitetas, nes tai yra susieti įstatymai. Trečiasis įstatymas kalba tik apie lengvatą, kur neįskaitomos pajamos į gaunamas pajamas nepasiturinčioms šeimoms, bet (…) sistema daro įtaką socialiniam draudimui. Aš labai norėčiau matyti visus skaičius.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar pritariame komiteto pirmininko prašymui, kad dėl visų papildomu komitetu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Dėkoju.
17.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-747 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-747. Turime apsispręsti dėl sesijos darbų programos, o paskui dėl konkrečių įstatymų projektų.
Kviečiu pranešėją A. Matulą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, mes, trys Seimo nariai – R. Žemaitaitis, I. Degutienė ir aš, ketiname pateikti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, todėl prašyčiau leisti papildyti pavasario sesijos darbų programą ir, kaip sakiau, bent jau leisti pristatyti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių nei klausti, nei ką. Po pateikimo pritariame bendru sutarimu? Taip. Svarstymas. Nėra kalbančių. Pritariame po svarstymo. Ir priėmimas. Prašom balsuoti. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 66 Seimo nariai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 3 Seimo nariai. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Kolegos, kadangi turėjome keletą įstatymų siūlymų dėl Seimo nutarimo – visus, kurie jau yra priimti ir kurie dar bus, sujungsime į vieną Seimo nutarimą, ir Sekretoriatas tai padarys. Tiesiog Dokumentų skyrius tai padarys ir tada ateityje aš jau nekartosiu, tik dabar įspėju.
17.40 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-686(2) (pateikimas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-686(2). Kviečiu pranešėją A. Matulą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos, kad leidote pristatyti. Išties teikiame įstatymo projektą, kuriuo siūlome taikyti lengvatinį, sakyčiau, ne lengvatinį, galbūt tai turėtų tapti norma, 5 % PVM tarifą receptiniams nekompensuojamiems vaistams. Šiuo metu 5 % tarifas taikomas receptiniams kompensuojamiesiems ir medicinos pagalbos priemonėms, kurios kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Praėjusią kadenciją buvo priimta keista norma, kad 5 % PVM tarifas taikomas nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių pakuotės kaina didesnė negu 300 eurų. Yra duomenų, kad kai kurie specialiai pakelia keliais ar keliolika eurų kainą, kad paskui būtų kompensuojama. Mūsų siūlymas, kad 5 % tarifas būtų taikomas ir nekompensuojamiems receptiniams vaistams.
Aš štai turiu išsitraukęs beveik visų Europos Sąjungos šalių informaciją, kokie tarifai taikomi kitose šalyse, pavardinsiu: Slovakija taiko 10 %, medicininės įrangos irgi 10 %, Slovėnija – 9,5 %, medicininei įrangai taip pat, Rumunija – 9 %, Lenkija – 8 %, Austrija – 10 %, medicininei įrangai – 20 %, Malta – 0 % taiko PVM mokestį, medicininei įrangai – 5 %, Latvija taiko 12 %, Kipras – 5 %, Estija – 9 %, Suomija – 10 %, medicininei įrangai – 24 %, Ispanija – 4 % ir 10 %, Olandija – 6 % ir 21 %, Vengrija – 5 % ir 27 %, Liuksemburgas – 3 % ir panašiai. Žodžiu, drįstu teigti, kad iš esmės mes vieninteliai taikome tokį didžiulį PVM tarifą receptiniams vaistams.
Tuo labiau kad artimiausiu metu, kolegos, jeigu nuo liepos 1 dienos įsigalios naujas kainynas, iš kurio bus išbraukti visi brangesni negu 10 % pigiausi vaistai, išties įsigyti vaistus bus gana sudėtinga, todėl labai geranoriškai prašyčiau, kad pritartumėte šitam įstatymo projektui. Aišku, reikėtų kreiptis į Vyriausybę, kad ji paanalizuotų, ar vis dėlto tas 21 % tarifas yra norma ir galbūt norma galėtų tapti, kaip jau ir matome iš kitų Europos Sąjungos šalių, tiesiog kitoks tarifas. Galėtų būti ir 5 %.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Glaveckas. Nematau. Tada A. Palionis. Prašau. Taip pat nėra. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip jūs ir pats minėjote, buvo praėjusios kadencijos pabaigoje priimta norma dėl 300, kurie daugiau kainuoja, PVM. Aš manau, būtų racionalu klausti, ar jūs bandėte sužinoti ir tikrinti, ar tas sumažinimas buvo efektyvus, t. y. ar atitinkamai mažėjo vaistų kaina, nes manau, kad yra lūkestis, kad, sumažinus PVM, kaina mažėtų? Be abejo, gerai, kad prašote Vyriausybės išvados, nes mes irgi būtume to prašę. Jeigu jūs nepatikrinote to kainos mažėjimo, mes klausime ir Vyriausybės, kad apskaičiuotų, nes jeigu pasirodys, kad PVM sumažėjus vaistų kaina nekrito, manau, suprantate, kad tada mes sakysime, kad yra neefektyvu, ir vargu ar pritarsime. Pateikimo stadijoje tikrai aš vertinu labai pozityviai tą bandymą mažinti kainas.
Klausimas, ar jūs tikrinote kainų pokytį po tų 300 eurų, kas yra daugiau sumažinimo PVM?..
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jūs mane kasdien stebinate ir gerąja, ir blogąja prasme. Šiandien gerąja prasme nustebinote. Bet nesiteiravau, nes yra labai nedidelė dalis vaistų, daugiausia onkologinių vaistų, kurių kaina daugiau kaip 300 eurų, bet tiesiog iš pacientų žodžių žinau, kad kai kurie vaistai, kurie kainavo, tarkime, 280 eurų, po priimto įstatymo kainuoja 301 ar 305 eurus. O taip tos informacijos netikrinau.
Bet aš tikiuosi, kad turėtų pigti, nes, sakau, mes jau dabar tapome Europos Sąjungos išimtimi dėl PVM dydžio vaistams, nes, kaip matėte, medicininei įrangai kai kur taikoma išties ir didesnė, lygiai taip pat ir pas mus. Pavyzdžiui, yra keista ir galbūt mums reikia komitete apsvarstyti, pavyzdžiui, viešųjų įstaigų stomatologinei įrangai, priemonėms taikomas lengvatinis PVM, o privačioms įstaigoms PVM yra didžiulis. Žinote, kokios odontologijos paslaugų kainos? Čia irgi mums reikėtų komitete pasitarti, nes protezavimo, dantų plombavimo, taisymo – labai didelės. Jeigu gautume garantiją ir tikrai žinotume, kad pigs, galbūt irgi galėtume galvoti apie tai, kad ir šiuo atveju vienodas tarifas turėtų būti taikomas ir viešosioms įstaigoms, ir privačioms.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas teikėjau, norėjau pasiteirauti, ar esate preliminariai pasiskaičiavę, kiek valstybės mokesčių bus nesurenkama dėl PVM atpiginimo, ir ar įsivaizduojate, iš kur būtų galima kompensuoti šitą spragą?
A. MATULAS (TS-LKDF). Yra žinoma, kiek yra išleidžiama, – per 200 mln. eurų kompensuojamiems vaistams, yra žinoma, kiek išleidžia privačiai žmonės. Jeigu būtų taikomas ne 21 %, bet 5 % tarifas, ekonomistams gana nesunku būtų apskaičiuoti. Bet aš tai, jeigu pritarsite, palieku Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Dirba žmonės profesionalai ir jie tiksliai atsakytų. Aš galiu skaičiuoti, bet tiksliai tokių skaičiavimų neatlikau.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasiklausti dėl tos 70 eurų ribos motyvacijos.
Dar vienas klausimas būtų dėl medicininės įrangos ateityje, ar negalvojama, nes, sakykim, ankstesniu laiku medicininei įrangai irgi buvo 5 % PVM, nes įstaigos tikrai verčiasi nelengvai. Bet dabar iš pradžių kol kas apie tai, ką medicinos…
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū, kad jūs labai aktyviai sekate, kas yra registruojama. Mes su kolega R. Žemaitaičiu įregistravome pirmą projektą, kuriuo siūlėme: jeigu pakuotės kaina didesnė kaip 70 eurų… bet paskui aš kolegą įtikinau, kad vis dėlto tokių dalykų neturėtų būti, nes vėl kainą tada arba didins, arba mažins. Mes, išanalizavę situaciją, kokia yra Europos Sąjungoje, kitose šalyse, nutarėme siūlyti 5 % tarifą.
Dėl medicininės įrangos jūs esate teisus. Dėl medicininės įrangos labai dažnai dabar kalba įvairūs politikai, kad rajonai prisipirkę ir stovi nenaudojama. Kolegos, netiesa – yra naudojama. Ta įranga, jeigu mes norime neatsilikti nuo pasaulio, kas trejus, ketverius, penkerius metus turi būti keičiama. Ateina naujos technologijos, ir tai įstaigoms labai daug kainuoja. Reikėtų galvoti ir apie tai, kokį tarifą mes galėtume taikyti. Pagal tą analizę, kurią aš turiu, kaip taikoma kitose šalyse, maždaug 30 % šalių taiko skirtingą tarifą vaistams ir medicininei įrangai, o kai kurios šalys taiko tokį pat tarifą. Tiksliau, dauguma taiko tokį pat tarifą. Bet aš jau čia nerizikuoju, nes tikrai skaičius, kiek įrangos perka įstaigos, reikia čia konkrečiai sužinoti ir galbūt tą projektą galėtų teikti ministerija arba Vyriausybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausimų nėra.
Motyvai už. J. Razmos nematau. Prašom, Remigijau Žemaitaiti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama Seimo pirmininke. Išties, kolega buvo paprašęs manęs apskaičiuoti ir kolegė Agnė sakė… Taip, iš tikrųjų situacija tokia – vieni vaistai atpigo, kiti neatpigo, bet kiti netgi pabrango būtent, kad būtų iki tos sumos. Jūs net nepatikėsite, kokių pseudodalykų mes atradome, kad vaistas buvo pabrangintas 5,5 euro, kad būtų pasiekta ta 300 suma. Aš manau, kad Vyriausybės išvada, apie ką mes šnekėjome, yra teisinga, nes ką kolega… mes ir su Dariumi diskutuojame dėl regentų, dėl kitų dalykų, tai turi būti taikoma. Aš siūlau pritarti ir kreiptis į Vyriausybę. Vyriausybė galėtų nustatyti gal ne nulį, gal 50, gal 70 eurų pagal skaičiavimus. Tai būtų iš tikrųjų didelė paskata ir didelė pagalba tiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galime sutarti bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu ir prašome Vyriausybės išvados. Taigi po pateikimo… Pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Svarstyti siūloma rudens sesijoje.
17.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl redakcinės komisijos sudarymo Seimo rezoliucijos „Dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių“ projektui Nr. XIIIP-731 suredaguoti“ priėmimas
Kolegos, noriu paskelbti komisiją, sudarytą iš devynių Seimo narių, dėl mūsų priimto sprendimo, kad redaguojame Seimo rezoliuciją dėl naujų kovos su alkoholizmu priemonių. Į ją, į šią komisiją įeina: V. Ačienė, L. Balsys, G. Burokienė, S. Gentvilas, A. Kubilius, A. Skardžius, A. Širinskienė, R. Tamašunienė ir R. Žemaitaitis. Kolegos, mums reikia sutarti, kiek laiko redaguosime projektą? Ar tiktų birželio 15 diena? (Balsai salėje) Tinka. Kaip tik opozicinės darbotvarkės data. Ir tada priimame tokį protokolinį nutarimą. Ar galima sutarti bendru sutarimu? Galima. Dėkoju.
17.52 val.
Seimo savaitės (2017-05-29–2017-06-02) – 2017 m. gegužės 29 d. (antradienio) ir birželio 2 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Seimo Pirmininkas norėtų pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Rezervinis 5 klausimas. Prašom, Seimo Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kitos savaitės darbotvarkė. Jeigu atsiverstumėte, pamatytumėte leitmotyvus. Antradienio darbotvarkėje – Darbo kodekso tvirtinimas, turbūt pagrindinis toks klausimas. Toliau – Žemės įstatymo straipsnių pakeitimai, Miškų įstatymo pakeitimai. Toliau prasideda Švietimo ir mokslo įstatymų svarstymas, Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“ problematika. Toliau – Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą; Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas; ketvirtadienį vėl sugrįžta Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimas; įvairūs lydimieji; Augalų apsaugos įstatymas; Architektūros įstatymas; Statybos įstatymo pataisos; Teritorijų planavimo, Ūkinių bendrijų ir kiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gal būtų galima į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto pateikimą? Mes su tuo įstatymu vargstam beveik trejus metus, yra įregistruota nauja redakcija, yra Teisės departamento išvados. Labai prašyčiau.
V. PRANCKIETIS. Gerai, galime įtraukti, bet per Seniūnų sueigą…
PIRMININKĖ. Gal numerį galite pasakyti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tuoj, vieną sekundę! Nr. XIIIP-685.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau klausiančių nėra. Kolegos, galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame.
V. PRANCKIETIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui.
17.55 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-659, Civilinio kodekso 2.26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-660 (pateikimas)
Grįžtame prie darbotvarkės. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-659 ir lydimasis Civilinio kodekso 2.26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-660. Pranešėjas – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke…
PIRMININKĖ. Jau tribūnoje. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu įstatymo projektą su lydimuoju, nes reikėtų suvienodinti dvi skirtingas įstatymų nuostatas, t. y. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra parašyta, kad be teismo sutikimo galima gydyti priverstinai žmones, jeigu jie yra pavojingi visuomenei, ne ilgiau kaip dvi paras, o Civiliniame kodekse parašyta, kad ne ilgiau kaip tris darbo dienas.
Aš rizikavau prieš mėnesį siūlyti jums, kad toks gydymas galėtų būti taikomas be teismo sutikimo iki septynių dienų, bet jūs atmetėte. Kadangi Teisės departamentas parašė, kad reikėtų suvienodinti, tai aš noriu pabaigti darbą ir prašau jūsų pritarimo. Siūlau, kad būtų suvienodintos sąvokos ir Psichikos sveikatos įstatyme, ir Civiliniame kodekse ir būtų parašyta, kaip rekomendavo Teisės departamentas, tris kalendorines dienas, t. y. iki trijų kalendorinių dienų. Ligoninė, kuri mato, kad pacientas nepasveiko ir vis tiek yra pavojingas sau arba visuomenei, kad galėtų iki trijų parų gydyti. Po to ligoninė prašo teismo sutikimo arba klausia paties paciento, ar jisai sutinka, bet dažniausiai nesutinka. Čia yra jau dabar techninis klausimas ir prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis teikėjau, šiek tiek kelia nerimą šita tendencija. Be teismo sprendimo žmogaus laisvė gali būti ribojama paprastai tik dvi paras, o čia jūs bandome septynias institualizuoti, po to leidžiatės iki trijų. Ar visgi nemanytumėte, kad yra pavojus piktnaudžiauti, kad medicinos personalas gali tiesiog paimti žmones, kurie galbūt nėra tokie pavojingi visuomenei, ir laikyti juos ir per savaitgalį, ir per dar ką nors, ir per svarbius dalykus. Mūsų Lietuvoje tokių tendencijų gal maža, bet Rytų pasaulyje taip yra susidorojama ir su politiniais oponentais, ir su kitais dalykais. Nesinorėtų kalbėti apie bloguosius scenarijus, bet ar nebus piktnaudžiaujama šituo?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne. Tikrai tas galioja daugelyje šalių, tas galioja pas mus irgi daug metų, bet, kaip sakiau, medikai ir šeimos, kurios turi tokių ypatingai piktnaudžiaujančių alkoholiu žmonių, susiduria su didelėmis problemomis. Tai, kas čia įtvirtinta, ir leidžia Europos Sąjungos teisės aktai, pagaliau ir mūsų Konstitucija – iki trijų kalendorinių dienų. Tuo labiau kad šitas įstatymo projektas labai tinka tame kontekste dėl paketo, ribojančio alkoholio vartojimą. Tikrai labai dažnai šeimos susiduria su tuo, kad kol paguldai agresyvų pacientą dėl baltosios karštligės, o po to dviejų dienų arba vienos dienos neužtenka, bet jis paprastai neduoda sutikimo.
Todėl čia jokio pažeidimo nebus, taip ir yra taikoma visur, taip buvo pas mus. Aš, sakau, rizikavau, kas irgi nebuvo… Teisės departamentas nebuvo parašęs dėl septynių dienų, kad prieštarauja Konstitucijai, bet jūs išreiškėte valią, todėl sakau, dabar teikiu techninį dalyką, kad suvienodintume. Medikai nežino, ar antrą dieną reikia kreiptis, ar trečią, tai dabar bus aišku, kad iki trijų parų reikia kreiptis. Vis dėlto dauguma sako, kad per tas tris dienas tą ūmią būklę paprastai pavyksta sustabdyti, bet labai dažnai dar sveikatos būklė būna tokia, kad jo išleisti negali, bet taip jau yra, kad turi atsiklausti žmogaus, o žmogus 95 % atvejų sako ne, aš toliau nesutinku gydytis, grįžta į tą pačią terpę. Nenoriu vardinti, kas gilinsitės, pamatysite. Vienas iš tų rezonansinių skandalingų atvejų kaip tik įvyko po to, kada žmogus buvo gydytas porą dienų, išleistas namo ir tada įvykdė nusikaltimą, kuris mums garbės nedaro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš kažkaip, aišku, vėl stebiuosi, kad mes vis grįžtame ir grįžtame prie prievartinio gydymo. Vis dėlto reikia pripažinti, kad po pataisymų projektas jau tampa tuo, dėl kurio galima pradėti civilizuotą diskusiją. Dėl to aš būčiau linkusi pritarti, tik prašyčiau, kad kaip papildomas dar būtų ir Žmogaus teisių komitetas. Tai yra žmogaus teisių klausimas, beje, labai jautrus, tai, manau, tiesiog turėtų ir tas komitetas įsitraukti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, deja, šiandien tenka nesutikti su gerbiamuoju vyresniu kolega, kurio paprastai nuomonės klausau ir stengiuosi atsižvelgti. Šiuo atveju, mano supratimu, yra varžomos žmogaus teisės ir laisvės. Jeigu vienas teisės aktas nustato dvi dienas priverstinio sulaikymo, o kuris nors kitas gal nustato tris, tai reikia suvienodinti, sumažinant iki dviejų, kas dabar yra taikoma Lietuvoje, o ne didinti priverstinį sulaikymą psichiatrinėje ligoninėje. Gerbiamieji, mes einame į Rytų politiką ir požiūrį į psichinę sveikatą, varžydami žmogaus teises, uždarydami juos psichiatrinėse ligoninėse ir didindami laiką, kai gali uždaryti be teismo sprendimo, t. y. suvaržymas be teismo sprendimo. Du psichiatrai pasako, nusprendžia ir tave trims dienoms uždaro. Mano supratimu, tai yra klaidinga kryptis, ir aš siūlau ja neiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate – už, kas turite kitą nuomonę – balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 37, prieš – 7, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas… atsiprašau, papildomas Sveikatos reikalų komitetas. Ir buvo prašymas, kad taip pat būtų Žmogaus teisių komitetas. Galime pritarti? Pritarėme. Dėkoju. Siūloma svarstyti rudens sesijoje, abu projektus rudens sesijoje ir tie patys komitetai.
18.03 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio 1, 11 ir 13 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-497, Administracinių nusižengimų kodekso 123 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-498 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio 1, 11 ir 13 dalių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-497. Pranešėjas – M. Adomėnas. Prašom į tribūną.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Noriu pasakyti, kad kartu norėčiau pristatyti ir kitą – su juo susijusį įstatymo projektą, t. y. Administracinių nusižengimų kodekso 123 ir 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1231 straipsniu įstatymo projektą. Kolegos, tai yra du įstatymų projektai, kylantys iš akademinių procedūrų ir etikos kontrolieriaus įstaigos veiklos. Jais bandomos užkaišyti spragos, kurių vis dar turi šios įstaigos veikla, kai kovojama su plagiatais ir akademine korupcija. Šie įstatymų projektai ištaiso tiesiog kai kurias praktikoje atsiradusias spragas, pavyzdžiui, išbraukiamas reikalavimas kalbėti apie akademinę etiką ir procedūrą, įtvirtintas etikos kodeksuose, nes kai kurios aukštojo mokslo institucijos tokių neturi, taip pat pataisomos nepakankamai imperatyvios nuostatos apie tos akademinės korupcijos padarinių likvidavimą.
Svarbiausia nuostata yra susijusi su Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis. Šiuo metu galioja nuostata, kad draudžiama pirkti ir parduoti plagiatui skirtus darbus. Bet kadangi pirkimo faktą įrodyti yra nepaprastai sunku, tai iš šperos.lt nusipirktas mokslo darbas yra pateikiamas ir sakoma, kad jis buvo padovanotas. Tuomet nėra jokios nusižengimo sudėties ir tas plagiatas sėkmingai gyvuoja, tos firmelės, kurios iš tiesų skatina plagiavimo kultūrą, kurios skatina akademinį nesąžiningumą, klesti. Čia kalbama apie tai, kad dėl paties tokio darbo pateikimo ir perdavimo fakto, kai darbas yra skirtas pateikti akademinei institucijai, jis pats būtų baudžiamas kelių šimtų eurų bauda. Be abejo, tai suteiktų instrumentų kovoti su tokiomis nesąžiningomis praktikomis ir su įstaigomis, kurios gyvena iš akademinio nesąžiningumo. Jeigu kalbame apie aukštojo mokslo kokybę, turime kovoti dėl plagiatų, todėl prašau palaikyti. Į Teisės departamento pastabas bus atsižvelgta svarstant komitete, visa tai yra ištaisoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš ne tiek norėčiau paklausti, kiek turiu pasakyti, kad iš tikrųjų akademinėje bendruomenėje ši liga yra įsišaknijusi. Teisinis reguliavimas čia būtinas, todėl aš kviesčiau kolegas per daug neišsiplėsti ir paremti šį projektą po pateikimo. Kiek suprantu, čia bus ir Administracinių nusižengimų kodeksas. Tik nelabai suprantu, kodėl pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Aš suprantu, kad tai yra kodeksas, bet vis dėlto didesnė dalis tektų Švietimo ir mokslo komitetui. Kviečiu balsuoti.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mantai, remiu jūsų iniciatyvą, bet, kita vertus, ar nereikėtų sustiprinti šio pasiūlymo ir galvoti apie tokius precedentus, kurie įvyko su kai kuriais Darbo partijos politikais, turiu omeny plagijuotus daktaro laipsnio diplominius darbus ir universitetus, kurie nesiėmė šių darbų atšaukimo. Iš esmės tai nukreipta ne prieš rinką, kurios niekada nesuvaldysi, bet prieš universitetus, kuriems gali taikyti sankcijas, nes jie tampa nekontroliuojančiomis institucijomis. Ar čia negalima sustiprinti plagiatų panaudojimo kontrolės? Dėkui.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų vienoje iš siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų kalbama apie tai, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus išvados yra imperatyvios, o ne rekomendacinio pobūdžio. Tai sustiprinimas yra.
Dabar dėl rinkos valdymo. Iš tiesų, man atrodo, tuo priežodžiu, kad rinkos nesuvaldysi, galima vadovautis iki tam tikros ribos. Jeigu dabar kalbėtume apie samdomų žudikų rinką ir sakytume, kad jos nesuvaldysime, kovokime su paklausa, tai, man atrodo, nebūtų visiškai adekvatu. Tam tikra prasme plagiavimo firmos yra akademinės plotmės, intelektualinės nuosavybės ir akademinio sąžiningumo samdomi žudikai. Taigi, kovokime su šia rinka.
PIRMININKĖ. Klausia J. Imbrasas. Prašom.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Mantai, aš neseniai sutikau vieną jauną mergaitę. Sakau: kur dirbi? Sako: magistro darbus kepu. Kaip? Ką baigusi? Sako: psichologiją universitete. O kokių magistrų? Visų rūšių. UABʼas veikia, čia, Konstitucijos prospekte, dirba 10 žmonių, nuo ryto iki vakaro jie gimdo magistrų diplomus. Kaip su tokiais UABʼais, kaip įsivaizduojate, ką su jais daryti reikėtų?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų tos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos yra skirtos būtent su tokiais UABʼais kovoti. O, savo ruožtu, jeigu galėtumėte tą vardą perduoti akademinių etikos ir procedūrų kontrolieriui, tai, manau, būtų galima konkrečiam UABʼui pabandyti, kaip čia pasakyti, pabloginti verslo sąlygas. Iki šių nuostatų atsiradimo iš tiesų kovoti buvo labai sunku, nes nebuvo instrumentų. Labai sunku įrodyti, kad įvyko pardavimo faktas. O dabar užteks įrodyti, kad UABʼo iškeptas magistrinis buvo pateiktas ne savo vardu, ir to užteks baudai paskirti.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kadangi aš prieš anos kadencijos išrinkimą į Seimą dirbau dėstytoja ir tikrai teko susidurti ne su vienu magistrinio, bakalaurinio darbo rašymu, tikrai įtardavau plagiavimą su pirkimu, todėl pritariu jūsų teikiamam projektui. Aš, kaip ir E. Gentvilas, kartais mėgstu tokius įdomius klausimus užduoti. Mano klausimas būtų. Šioje kadencijoje pasigirsta Seimo narių kaltinimai vieni kitiems dėl įstatymų projektų plagiavimo. Įstatymų projektai, kurie buvo teikti, nėra ginami jokių autorinių teisių, nuosavybės teisių projektu. Nėra. Ar jūs nemanote žengti toliau ir rengti projektus būtent šiam klausimui išspręsti?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tai yra subtilus klausimas, nes įstatymų projektų autorystė savotiškai yra dvejopa. Viena yra paties teksto, pasiūlymų ir idėjų autorystė, kita yra politinės valios autorystė. Kartais kolegos perima autorystę ten, kur pristinga politinės valios, pavyzdžiui, nebeišrinkus Seimo nario į kitą kadenciją, jie yra perregistruojami dabar jau išrinktų Seimo narių vardu, nes tie nariai nebegali jų pateikti, nebėra jų politinio dalyvavimo ir atitinkamos tos politinės valios. Čia klausimas yra šiek tiek subtilesnis negu vien tik paprastas… Tai nėra tekstas arba magistrinis. Manau, kad klausimas yra teisėtas. Galbūt deramai pripažinti derėtų įstatymų projektų autorystę, bet tai neturėtų varžyti galimybės tam tikrą politinę nuostatą teikti ir ginti, jeigu manau ją esant teisingą ir, pavyzdžiui, jos pirmasis autorius dėl įvairių priežasčių to nebegali daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. Nori kalbėti K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties aš, kaip dirbdamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kuris pirmasis Lietuvoje priėmė galbūt tokį beprecedentį įstatymą, kad už plagijavimą ir už nusirašinėjimą yra šalinama iš universiteto… Išties tai puikus pavyzdys panaudoti kituose universitetuose ir sugriežtinti tą tvarką. Aš tikrai net prisidėčiau prie Simono minties, kad gal net reikėtų ir dar griežčiau šiuo atveju žiūrėti, nes tai yra bet kokiu atveju mūsų Lietuvos ateitis, mokslo ateitis ir tokioje vietoje, kur iš tikrųjų turėtų būti kuriama, vyksta plagijavimas. Tai neturėtų kartotis ir turėtų būti imamasi visų griežčiausių priemonių.
Kviečiu, kolegos, palaikyti ir dirbti toliau šiuo klausimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, prašom balsuoti.
Balsavo 58: už – 53, prieš – 1 ir susilaikė 4 Seimo nariai. Po pateikimo įstatymo projektams yra pritarta. Dėl Mokslo ir studijų įstatymo pagrindinis komitetas yra Švietimo ir mokslo komitetas, papildomo nėra. Svarstomas rudens sesijoje.
O dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymas rudens sesijoje.
18.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-760 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, Seimo pirmoji vicepirmininkė norėtų pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-760. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai norime pasidžiaugti, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija išsirinko seniūną, ir A. Palionis yra maloniai prašomas dirbti ir Seniūnų sueigoje, ir būti Seniūnų sueigos nariu. (Plojimai) Todėl tuo pagrindu ir teikiamas Seimo nutarimas ir maloniai prašau tam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, vicepirmininke. Visi maloniai pritaria. Svarstant bus kalbančių? Ne. Galime skelbti priėmimą? Prašom balsuoti. Kas pritariate šiam Seimo nutarimui, kad priimtume, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 58 ir visi 58 balsavo už. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikiname Andrių, tapusį Seniūnų sueigos nariu.
18.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-761 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gal, gerbiama Rima, kitą projektą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-761. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad kiekvienas Seimo narys komitetuose turi turėti pavaduojantį savo kolegą Seimo narį. Mes neseniai patvirtinome, kad A. Baura dirbs Ekonomikos komitete, ir dabar norime prašyti jūsų pritarimo, kad jį galėtų pavaduoti G. Burokienė, kuri visur spėja ir yra labai aktyvi mūsų kolegė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti niekas nenori. Galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Svarstant kalbėti norinčių nematau. Pradedame priėmimą. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57: už – 57, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.17 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 3, 17, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-374(3) (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 3, 17, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-374(3). Pranešėjas – T. Langaitis. Prašom į tribūną.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums du patobulintus vieną paskui kitą įstatymų projektus, susijusius su rinkimų kampanijos finansavimu ir finansavimo kontrole. Visų pirma projekte Nr. XIIIP-374(2) numatyta, kad kiekvienas savarankiškas politinės kampanijos dalyvis turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, kurioje matomi kiekvieno savarankiško politinės kampanijos dalyvio rinkimų kampanijos finansavimo duomenys, taip, kaip buvo iki šiol, ir tai yra labai gerai. Siūlome, kad tik toks variantas būtų, kad nebūtų atstovaujamojo dalyvavimo dalyvio vienmandatėse rinkimų apygardose Seimo rinkimuose. Būtent šiuo projektu siūlome nustatyti, kad Seimo vienmandatėje rinkimų apygardoje iškeltas kandidatas gali būti registruojamas tik kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis. Tai didintų atskaitingumą. Tai reiškia, kaip ir absoliuti dauguma kandidatų šiandien, kad visi kandidatai pateiktų savo finansines ataskaitas.
Projektu taip pat siūloma įtvirtinti 10 darbo dienų terminą duomenims apie rinkimų politinės kampanijos išlaidas ar prisiimtus finansinius įsipareigojimus užregistruoti politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje, kaip kad šiuo metu yra numatytas 10 darbo dienų terminas skelbti apie politinės kampanijos laikotarpiu gautas aukas.
Ir paskutinis elementas. Įstatyme iki šiol nėra numatyta galimybė VRK interneto puslapyje skelbti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščių, tai siūlome numatyti būtent tokią galimybę įstatyme. Kviečiu palaikyti šį patobulintą įstatymo projektą, o visų pirma jo pateikimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tadai, ačiū už iniciatyvą. Rinkimų kampanijos metu man, kaip vienmandatininkui, buvo priekaištaujama, nes aš viešai paprašiau mane tiesiogiai paremti mano rėmėjus, ir tuomet mano konkurentas N. Puteikis viešai šaipėsi iš to, kas mane remia ir kas neremia. Tuo tarpu kitos partijos absoliučiai intensyviai rinko į centrinę sąskaitą ir ten labai stipriai ėjo incognito pinigai. Ar jums yra žinoma apie kokias nors sąsajas, kai buvo bandoma paslėpti finansuotojus, kurie negalėjo remti tiesiogiai vienmandatininkų? Dėkui.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Yra tekę susidurti per ne vienus rinkimus su tokiais atvejais, tačiau šiandien nesileisčiau į konkrečių atvejų analizę ar pavyzdžių pateikimą. Tiesiog manau, kad turime progą padidinti rinkimų finansavimo skaidrumą palyginti labai nedideliu Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimu. Kviečiu tą ir daryti.
PIRMININKĖ. Taigi daugiau klausiančių nėra. Motyvai už. Prašom. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pritardamas šiam projektui turiu pasakyti, kad daug žmonių, ypač kurie išsikelia savarankiškai, susiduria su ta problema, kad išties nemato žmonių, kurie prisidengia partijų pavadinimu, partijų biudžetu, kiek lėšų ir kaip jos naudojamos rinkimų kampanijos metu. Aš manau, ši sąlyga yra būtina ir reikalinga, todėl siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo įstatymo projektui?
Balsavo 51 Seimo narys: už – 22, prieš – 8, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Kolegos, turime nuspręsti, ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame. (Balsai salėje) Prašau?
Replika po balsavimo – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto aš nesuprantu Valstiečių frakcijos apsisprendimo. Jūs rinkimų metu patys deklaravote, kad į jūsų frakciją atėjo didelė dalis nepartinių kandidatų, ir dabar jūs nebalsuojate už tą įstatymo projektą, kuris iš principo sulygina partinių kandidatų galimybes su nepartinių kandidatų. Tai atrodo daugiau negu keista. Aš manau, kad P. Urbšys, kurio čia nematau, turėtų atkreipti į tai dėmesį ir jus pamoralizuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, šiaip, kad atmestume, reikia 36 balsų. Pagal balsavusių aritmetiką tiek balsų nebus. Tai gal iš karto grąžiname tobulinti ir baigiame šio klausimo procedūrą? Sutinkate? Dėkoju.
18.24 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-415(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-415. Pranešėjas T. Langaitis jau tribūnoje. Prašom pateikti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gaila, kad pirmo rinkimų skaidrumo testo neišlaikėme. Bandykime antruoju.
Antrasis įstatymo projektas siūlo nustatyti, kad savarankiški politinės kampanijos dalyviai negalėtų sudaryti politinės kampanijos finansavimo sutarčių su ilgesniu nei šešių mėnesių mokėjimų atidėjimo terminu. Labai paprastas dalykas, kuris tiesiog faktiškai įgyvendina draudimą gauti finansavimą iš verslo. Rinkimų finansavimo įstatymu yra leidžiama paskolas gauti iš bankų ir draudžiama gauti paskolas ar finansavimą iš verslo ar kitų subjektų. Tačiau yra palikta spraga, kai galima sudaryti sutartis su paslaugų teikėju rinkimų kampanijoje, pavyzdžiui, dėl apmokėjimo po penkerių metų. Siūlome… (Balsai salėje)
Kuo blogai? Galiu iš karto atsakyti. Tai būtų nelegali verslo parama rinkimų kampanijai. Verslo parama yra draudžiama. Jeigu partijos sudarytų, tarkime, penkias sutartis po 100 tūkst. eurų su apmokėjimu po penkerių metų, ką mes turime? Tarkime, partija turi tik 100 tūkst. eurų bendrą biudžetą rinkimų kampanijai, tai gali iš tikro vykdyti rinkimų kampaniją neturėdama tam legaliai skirtų lėšų, pasinaudodama nelegalia verslo parama.
Šią spragą ir siūlau užlopyti šiuo įstatymo projektu. Prašau palaikyti pateikimą, toliau galėsime diskutuoti komitetuose. Reikės ir papildomų pakeitimų, tačiau siūlau eiti žingsnis po žingsnio. Po to, jeigu sutarsime dėl šios spragos užlopymo, tada turėsime aptarti, kokios yra numatomos baudos, jeigu to toliau nesilaikoma, ir panašiai. Bet šiuo momentu toks nedidelis praktinis žingsnis. Dėkui.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tadai, vėl puiki iniciatyva, tik kodėl jūs apsiribojate savarankiškais dalyviais? Man atrodo, ne čia didysis pavojus. Aišku, sunku iš liberalo kėdės kalbėti apie kitas partijas, bet po rinkimų, pavyzdžiui, didžiausią skolą turi Valstiečių ir žaliųjų partija, per 900 tūkst. eurų kaip partija, kaip politinė organizacija, o Liberalų sąjūdis turi kabančią banko paskolą ir kreditorinių įsiskolinimų mūsų tiekėjams, reklamos rengėjams, viešųjų ryšių agentūroms mes neturime. Klausimas, kodėl apsiribojate tik savarankiškais?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Politinė partija yra savarankiškas kampanijos dalyvis, tai ji automatiškai papuola. Visos politinės partijos yra savarankiški kampanijų dalyviai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, na, iš tikrųjų norėčiau, kad jūs patikslintumėte. Ar teisingai supratau, kad tos partijos, kurios neturi daug narių ir neturi daug finansinės paramos iš valstybės biudžeto, jos lyg ir niekada negalės daugiau lėšų skirti rinkimų kampanijai, labiau apie save informuoti rinkėjus? Susidaro įspūdis, kad jūs faktiškai uždarote tam tikras duris mažesnėms partijoms dalyvauti politikoje. Ar aš čia klystu ir ar šitas įstatymas nėra pritaikytas vienai iš partijų?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Mažosios partijos, kiek teko nagrinėti, negauna tokių sąlygų iš verslo tiekėjų. Išties nėra tekę matyti atidėjimų, ilgesnių negu pusei metų sutartyse tarp mažų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių ir tiekėjų. Apskritai žiniasklaidos rinkoje labai aiškiai matome, kas yra pagrindiniai paslaugų teikėjai rinkimų kampanijos metu. Mes nematome tokios praktikos kaip apmokėjimai, ilgesni negu mėnesis ar du, o dažniausiai apmokėjimas būna penkios dienos arba dalinis apmokėjimas avansu. Rinkos sąlygos labai aiškiai reikalauja, ir mes tą puikiai žinome visi, kam yra tekę rinkimų kampaniją valdyti, organizuoti, kad apmokėjimo terminai yra iš dalies iš anksto ir po to gana greitai po fakto. Atidėjimai, tokie kaip pusei metų ir panašiai, išties yra tik tais atvejais, kai yra kokie nors šalutiniai papildomi susitarimai, kurie būtent ir iškreipia konkurencijos sąlygas. Jeigu mes nenorime tokių šešėlinių susitarimų, kurie iškreiptų konkurencijos sąlygas, tai tada reikėtų užlopyti tokias spragas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus už nori išsakyti Seimo narys A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad projekte kalbama vis dėlto apie tuos terminus, kurie ilgesni negu šeši mėnesiai. Aš suprantu, kad kai kas norėtų ateityje taip pat išlaikyti galimybes vykdyti politinę kampaniją išperkamosios „nuomos“ būdu, lizingu, bet aš manau, kad vis dėlto būtinai reikia pritarti šitam projektui. Tas lizingavimas vyksta ir vyksta, kai žiniasklaidos priemonių savininkai suteikia ypatingas sąlygas sau palankioms politinėms jėgoms arba atskiriems politikams. Atkreipiu dėmesį dar kartą – čia yra kalbama dėl daugiau kaip šešių mėnesių. Aš manau, kad šešių mėnesių laikotarpis yra pakankamas apmokėti tuos įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš motyvų nėra. Prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, manantys kitaip susilaikote arba balsuojate prieš.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 19, prieš – 19, susilaikė 14. Po pateikimo įstatymo projektui nėra pritarta.
Kolegos, vėlgi turime apsispręsti. Kad atmestume, matyt, nepakaks 36. Gal tegul tobulina bendru sutarimu?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Repliką po balsavimo galiu?
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo. Prašau, Arvydai Anušauskai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dar kartą pamoralizuosiu. Vis dėlto Valstiečių frakcija elgiasi visiškai priešingai, negu elgėsi prieš rinkimus. Aš suprantu, kad valdžia daug ką keičia, bet vis dėlto jūs ignoruojate tuos interesus, kuriuos turi nepriklausomi kandidatai, kurių yra pas jus nemenka dalis. Šiuo atveju aš nesuprantu jūsų pozicijos. Gal kas nors galėtų paaiškinti? P. Urbšio vėl nematau, vėl nėra kam paaiškinti. Tai labai keista.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, įstatymo projektą lieka tobulinti. (Balsai salėje) Ar norite balsuoti? Prašau. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš.
Už – 19, prieš – 33. Taigi 36 neturime. Lieka grąžinti tobulinti. (Balsai salėje)
Kolegos, keliaujame toliau.
18.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-744 (pateikimas)
Seimo nutarimo dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos pakeitimo projektas Nr. XIIIP-744 (dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-738 ir Nr. XIIIP-729). Pranešėjas tribūnoje – T. Langaitis. Prašom pateikti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Nepaisant to, kad sunku patikėti, kaip greitai žmonės išsižada savo priešrinkiminių minčių įgyvendinti reformas, permainas, nepaisant to, kad išties siūliau tiktai mažais žingsneliais žengti į priekį, ne visą paketą, kurio, matyti, kad reikia, deja, skaidrumo rinkimuose daugiau jau valdantiesiems nereikia. Nepaisant to, pereinu į kitą žanrą ir prašau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą dviem įstatymų projektais iš nevyriausybinių organizacijų reikalų segmento.
Pirmasis yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-728 ir antrasis – Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-729.
PIRMININKĖ. Kolegos, klausiančių nėra. Po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu? Norite balsuoti? Prašau balsuoti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Nevyriausybininkų projektas. Guoda, jūs kolegoms paaiškinkite. Gerbiama Guoda, paaiškinkite. (Balsai salėje) Gerai. Taip ir perduosiu nevyriausybininkų organizacijų segmentui, visiems nevyriausybininkams su linkėjimais. (Balsai salėje)
Kolegos, balsavo 47 Seimo nariai: už – 20, prieš – 12 ir susilaikė 15. Taigi nutarimo projektui po pateikimo nėra pritarta. Vadinasi, neįtraukiame…
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Repliką iš čia galima ar…
PIRMININKĖ. Procedūrą reikia baigti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Repliką po balsavimo galima?
PIRMININKĖ. Tai ne jūs tiktai. Prašom. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, tai yra opozicinė darbotvarkė, šiuo atveju konservatorių. Jau buvo vienas akibrokštas, kai šiandien, pasinaudodami Vyriausybės valanda, jos metu savi apdovanojo savus. Yra daugiau negu gėda neleisti konservatoriams pateikti opozicinės darbotvarkės klausimų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir A. Armonaitė dar nori repliką.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš iš tiesų noriu atkreipti dėmesį į tai, kokie tai buvo projektai. Tai buvo nevyriausybinėms organizacijoms labai reikalingi projektai. Mes Seime turime grupę parlamentarų iš įvairių frakcijų: iš valdančiųjų, iš valstiečių, iš opozicinių, kurie dirba toje grupėje, kurie labai gerai supranta tuos klausimus. Man tikrai labai gaila, kad dėl apsižodžiavimo nevyriausybininkams reikalingi projektai tiesiog buvo nupūsti. Gal nedarykime taip? Labai negražu ir neprofesionalu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, gal baigiame debatus? Dar A. Gumuliauskas. Prašom, Seimo vicepirmininke.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog labai trumpai jaunajam kolegai Simonui. Užėmiau laiko gal dvi tris minutes. Įvykdžiau misiją, kurią pavedė atlikti „Lietuvos ainiai“, ar kaip jie ten vadinasi, nevyriausybinė organizacija, pasveikinti. Ne savi savus, o išreikšdami poziciją. Duok Dieve, kad Lietuvoje ir mūsų Seime, Seimo nariams būtų daugiau tokių pastebėjimų. Čia dėl jūsų replikos, kad mes trukdėme jūsų opozicinę darbotvarkę. Visada su pagarba opozicijai. Praktikoje yra buvę visokių dalykų. Nereikia įsižeisti dėl… Na, gal nesugebėjote pateikti, gal nepakankamai išaiškinote. Gyvenimas nesustoja. Mes turėsime galimybę ir jūs turėsite galimybę pateikti daug puikių savo pasiūlytų įstatymo projektų. O pyktis, arogancija, nesutarimai – štai kas mums labiausiai kenkia ir to kiek galima mažiau turėtų būti mūsų Seime.
PIRMININKĖ. Diskusiją baigia A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Aš nemanau, kad čia buvo pasisakyta prieš nevyriausybines organizacijas. Paprasčiausiai čia yra politinės kultūros reikalai. Aš manau, kad jeigu yra opozicijos darbotvarkė, manyčiau, kad visa opozicija turėtų būti salėje, o ne laikytis vien tiktai pozicijos jėgomis. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, vis tiek turime baigti procedūrą dėl teikto Seimo nutarimo projekto. Kas už atmetimą, prašau balsuoti. Kas balsuojate už, balsuojate už atmetimą, kas turite kitą nuomonę, – prieš. (Balsai salėje) Vis tiek neperėjo pateikimas. Tobulinti ar atmesti? Kas už atmetimą, – už. (Balsai salėje)
Kolegos, už – 21, prieš – 25. Lieka tobulinti.
18.40 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3530(2) (svarstymas)
Kolegos, toliau pagal darbotvarkę – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3530(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – R. J. Dagys. Nėra. Kas iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto galėtų pavaduoti R. J. Dagį? (Balsai salėje)
Ateina G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė siūlomam įstatymo projektui. Už – 8, susilaikė 1. Čia yra įstatymo projektas dėl valstybinių pensijų, kur sulyginamos sąlygos parolimpinių žaidynių ir olimpinių žaidynių nugalėtojams.
PIRMININKĖ. Po komiteto išvados yra pritarta iš dalies. Yra K. Smirnovo siūlymas 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip, kad olimpinių žaidynių prizininkai, parolimpinių žaidynių prizininkai, olimpinių kurčiųjų žaidynių prizininkai, sidabro, bronzos medalių laimėtojai, olimpinių sporto šakų, pasaulio čempionai. Komitetas pritarė iš dalies, tada ir mes pritariame. Įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., o iki šių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Po svarstymo, kolegos, bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Tuo procedūrą šiandien ir baigiame.
18.43 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-361(4), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-363(3), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-364(3) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-361(4). Pateikimo stadija. Pranešėjas – A. Anušauskas. Prašome į tribūną.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra jau patobulintas projektas. Kadangi pirmą kartą pristatant jam nebuvo pritarta ir pasiūlyta patobulinti, tai dabar jisai patobulintas. Teisės departamentas šį kartą neturi jokių pastabų.
Esmė. Dabar, pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, VRK rinkimų užstatus grąžina per… faktiškai tas laikotarpis 140 dienų. Žmonėms, kurie naudojasi elektroniniais instrumentais, kuriuos pasiūlė VRK, kurie nuolat tvarko savo politinės kampanijos išlaidas realiuoju laiku, visa tai tvarkingai sutvarkoma, iš tikrųjų nėra jokių problemų patikrinti ir pateikti išvadas, kad su išlaidomis viskas gerai, ir sugrąžinti tuos užstatus per 30 dienų po galutinių rinkimų rezultatų skelbimo. Atkreipiu dėmesį, kad čia ne tik dėl to, kad būtų greičiau. Iš tikrųjų politinėje kampanijoje dalyvauja ir nepriklausomi kandidatai, žmonės, kurie galbūt ir neturi pakankamai pajamų. Tie 800 eurų, įšaldomų 140 dienų, jiems yra aktualūs, į tai irgi reikia atsižvelgti. Todėl siūloma numatyti tokį terminą. Čia kartu yra su lydimaisiais įstatymų projektais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų svarbu, kad terminai būtų sutrumpinti, nes pusę metų laiko pinigus, negrąžina iš tiesų dėl neaiškios priežasties. Bet kaip manote, ar suspės formaliai Rinkimų komisija įvertinti, ar iš tiesų pinigai buvo panaudoti tvarkingai?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kiekvienas iš mūsų dalyvavo politinėje kampanijoje ir žino, kad dabar suteikiami tie elektroniniai įrankiai, kurie leidžia realiai viską sutvarkyti jau iki to rinkimų momento. Tikrai nėra jokių aplinkybių, kurios trukdytų VRK įvertinti tuos dokumentus, galbūt auditorius numatant ir pasisamdant anksčiau, galbūt numatant jiems greitesnius, trumpesnius terminus, įvertinti politinės kampanijos dalyvio ataskaitą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Pupinis. Prašome.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų svarbu, kad pinigai nebūtų laikomi be jokio tikslo, ir jeigu tikrai elektroninėm sistemom galima sutvarkyti… Aišku, padidėja pačių politikų atsakomybė būti atsakingesniems, greičiau atsiskaityti. Reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, čia kartu eitų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-363(3) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-364(3). Turime apsispręsti dėl visų trijų po pateikimo. Prašau balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 38, prieš – 1, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta ir kaip pagrindinis komitetas yra siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų nėra. Svarstymo data – birželio 20 diena.
18.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-748 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-748. Pateikimas. Pranešėjas – S. Jovaiša. Jau tribūnoje. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš prašyčiau, čia eis du klausimai vienas po kito, gal galima vienu nutarimu abu įtraukti, ar ne?
PIRMININKĖ. Taip ir bus.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš pristatysiu abu.
PIRMININKĖ. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Prašau įtraukti į pavasario sesijos darbų programą du klausimus, tai įstatymo projektą…
PIRMININKĖ. Tai jūs norite ir už P. Saudargą pristatyti?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, taip, taip. Aš to irgi esu kaip ir autorius.
PIRMININKĖ. Vis tiek reikės atskirai pristatyti, kol kas tik pakuočių. Prašau savąjį projektą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip. Tada prašau projektą Nr. XIIIP-748 įtraukti į pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Kolega, jūs pristatote Seimo nutarimą, kad juo būtų įtrauktas į sesijos darbų programą jūsų teikiamas projektas Nr. XIIIP…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Nr. XIIIP-595, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Taip. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar klausti yra norinčių? Nėra. Ar galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti.
Priėmimas. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 45 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-748) priimtas. (Gongas)
18.51 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-595 (pateikimas)
Prašom pristatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-595. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Tai tikrai neužims laiko, nes yra labai paprastas. Aš siūlau, kad būtų priimamos ir daugkartinio naudojimo pakuotės, kurių atpažinimo ženklai per nuskaitymo sistemą nebūtų identifikuojami, bet tai būtų galima padaryti rankiniu būdu, jas pripažinti kaip užstatą, už kurį reikėtų grąžinti sumokėtus centus.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėkoju pranešėjui. Labai džiaugiuosi dėl jūsų iniciatyvos išplėsti Pakuočių tvarkymo įstatymą, taip pat dėl depozito sistemos išplėtimo, papildant visuomenei tokį svarbų klausimą kaip pakuočių, kurios nepatenka per taromatus, įtraukimas į depozitą, kadangi tai yra šiek tiek sulankstytos ar apgadintos pakuotės. Bet norėjau jūsų paklausti, o kaip jūs galvojate išspręsti šį pažeistų pakuočių surinkimo klausimą, koks tai būtų procentas ir kokios tai būtų kainos?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tai yra iš tikrųjų labai menkas kiekis, bet jis moraliai kai kuriems žmonėms yra svarbus. Šis mano siūlymas yra kaip tik iš tos serijos, kai žmonės to paprašo, nes iš keliasdešimties atplėštų pakuočių dėl vienokių ar kitokių priežasčių kai kurios yra iš tos pačios partijos ir su sugadintais atpažinimo, identifikavimo ženklais. Jų tikrai nebus daug. Mes puikiai pamename, kai, prieš įsigaliojant šiam Pakuočių įstatymui, prie kasų būdavo dėžių, kai surinkdavo ir be jokio vargo kasininkės nuskaitydavo ir įvertindavo sumas už pakuotes. Tiesiog tai tikrai nesudarys jokių sunkumų jokiai parduotuvei. Manau, kad per dieną tokių atvejų bus vienas kitas, o gal kai kuriomis dienomis iš viso nebus. Tiesiog tai yra toks žmogiškasis faktorius, nes įsivaizduokime vaikučius, kurie, galbūt norėdami nusipirkti pigių ledų porciją, pamiškėse ar paupiuose randa pakuočių, jos būna išplautos, nublukusios ar dar kokios nors, žodžiu, tikrai padėkime ir tokiems žmonėms pajusti džiaugsmelį.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiek tiek neįsivaizduoju, kaip gali būti tai įgyvendinta dideliuose centruose, ar kasininkė turėtų priimti tuos visus butelius, apsikrauti? Ir dar vienas klausimas. Ar nemanote, kad apskritai reikėtų plėsti surenkamos taros asortimentą, nes daug kas išmeta tuos, kuriuos galėtų panaudoti antrą kartą?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, atsakau į antrą klausimą. Be abejo, reikės, atliekų surinkėjų galbūt neturi įpareigoti, kad mes kuo mažiau paliktume pakuočių gamtoje kaip teršalą. O surinkti iš tikrųjų čia prie bet kurios kasos užtektų vienos paprastos dėžutės. Kaip aš minėjau, tą vieną kitą netikusią pakuotę bus galima tiesiog rankiniu būdu įskaityti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvus norite išsakyti ar galime bendru sutarimu? Galime, dėkojame. Po pateikimo sutarta bendru sutarimu.
Lieka paskirti komitetus. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti rudens Seimo sesijoje.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau. Jeigu galima, prašau palikti galimybę svarstyti dar šioje sesijoje, nes yra numatytas šioje sesijoje vienas stambus svarstymas panašia tema.
PIRMININKĖ. Jeigu komitetas apsvarstys, tai mes neprieštarausime. Gerai? Prašom per šoninį mikrofoną. Prašom. V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Jau pritarta po pateikimo panašiai to paties įstatymo pataisai dėl pakuočių depozito išplėtimo, bet šiuo metu mes laukiame Vyriausybės išvados. Sunku pasakyti, ar šios sesijos metu, bet jeigu šios sesijos metu, tai aš tikrai siūlyčiau svarstyti kartu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, darbo tvarka viską išsiaiškinsime.
18.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-764 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-764. Kaip sakiau, visi jie mūsų Dokumentų skyriaus bus sujungti į vieną. Jis teikiamas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-549, kad jis būtų įrašytas į Seimo sesijos darbų programą. Prašom, Sergejau Jovaiša, pristatyti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Prašau projekto variantą Nr. XIIIP – koks ten yra? – projektą Nr. XIIIP-549 taip pat įtraukti į pavasario sesijos darbų programą. Taip pat yra tikrai labai nedidelė pataisėlė, manau, neužims laiko. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nėra klausiančių. Ar po pateikimo bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Svarstymas. Kalbančių nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime.
Balsuokite dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-764) yra priimtas. (Gongas)
18.58 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549 (pateikimas)
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-549. Pateikėjas – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Dėl minėto projekto 1 straipsnio, 8 straipsnio pakeitimo, siūlau tokį variantą: pirmoji dalis skamba taip: „Daugkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 m2, neskaitant kaimo parduotuvių.“ Kaip ir minėjau, projektas buvo naujas ir labai platus, todėl yra tokių praleistų smulkmenų. Noriu ištaisyti dar vieną klaidelę ir įrašyti šalia „kaimo“ dar „ir miestelių parduotuvių“. Įsivaizduokite, mieste viskas gerai, kaimai išskirti, o miesteliai, kurių Lietuvoje yra beveik kiekviename rajone, į šitą sąrašą neįrašyti, todėl aš siūlau, kad ta išlyga būtų pritaikyta ir mažiems miesteliams.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Mažeika. Nematyti. Lieka E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, visi orientavosi į plotą, nes labai sunku identifikuoti pagal registruotus žmones, kai jie nuolat keičiasi, miestai ir miesteliai. Ar tikrai buvo tokių parduotuvių, kurios neėmė atsižvelgiant į mažą parduotuvę iki 90?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš sakau, ta traktuotė truputį… Galima sakyti, kad miesteliai nepatenka, ir daryk, kaip nori. O yra tokių miestelių panašaus dydžio kaip ir kaimai, tačiau jie nepatenka į šį įstatymą, todėl paprasčiausiai formuluotė išplečiama vietovių geografija, gal taip pasakykime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje: „Galima.“) Galima. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas rudens sesijoje. Kolegos, pagrindinė…
A. PALIONIS (LSDPF). Atsiprašau, galima?
PIRMININKĖ. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau dėl abiejų projektų, ir Nr. XIIIP-595, ir Nr. XIIIP-549, paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvados. Pritariame, kolegos? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū. Bus su Vyriausybės išvada.
Ir pagrindinė darbotvarkė… Dar, Sergejau, prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, jūs paminėjote, kad rudens sesijoje?
PIRMININKĖ. Rudens sesijoje, jeigu…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gal palikime tą patį variantą?
PIRMININKĖ. Jeigu Vyriausybės išvados paprašė, ateis, tai bus galima.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerai, jeigu bus galima, neskaidykime. Ačiū.
19.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“ projektas Nr. XIIIP-323(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ir liko mums du nesudėtingi rezerviniai. Į tribūną kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“ projektą Nr. XIIIP-323(2). Čia svarstymo stadija, tik nebent galite paagituoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jau žinote šitą arkivyskupo T. Matulionio paskelbimo istoriją, ji buvo pristatyta, nežinau, ar daugiau bereikia ką nors papildomai šnekėti. Jeigu Švietimo ir mokslo…
PIRMININKĖ. Komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas pritarė bendru sutarimu šitam. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, išvadą turėjo V. Juozapaitis. Bet tai kitas komitetas, Kultūros komitetas, prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau pagrindinio Kultūros komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“. Bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, yra siūloma skubos tvarka. Nėra? Pritarta.
Per šoninį mikrofoną – E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai prašytume Seimo suteikti šitą galimybę, nes jau pusė metų praėjo šitų 2017 metų, skubos tvarką padaryti.
PIRMININKĖ. Ar Seimo Pirmininkas siūlytų mums, kad šiandien galėtume ir priimti šį nutarimą, ir tada šie metai tikrai šiandien būtų paskelbti kaip arkivyskupo T. Matulionio metai. Sutinka? Prašom per šoninį mikrofoną, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Taip, siūlau ypatingą skubą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, prašom balsuoti. Ar pritariame ypatingai skubai? Bendru sutarimu ir balsuojame tada. Bendru pritariame ir dėl priėmimo balsuojame.
Balsavo 48 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nėra.
Šio nutarimo priėmimas
Taigi Seimo nutarimas „Dėl 2017 metų paskelbimo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais“ yra priimtas.
Kolegos, paskutinio rezervinio klausimo pranešėjo nematau. Tada šios dienos darbotvarkė baigta. Seimo narių pareiškimų taip pat neturime. Prašom, registracija.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Taigi, kolegos, dėkoju už jūsų kantrybę. Mes 20 minučių sugebėjome darbotvarkę baigti anksčiau. Skelbiu Seimo posėdį baigtą. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.