LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1591

4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2357

 

2023-06-14 Nr. 102-P-29

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova,vyriausioji paretarėja Giedrė Mikalauskienė, Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokatūros direktoriaus pavaduotoja Sandra Zajančiauskaitė, Lietuvos advokatūros teisininkė Kristina Osokinė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Asta Slidziauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-21

3

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 dalies 1 ir 7 punktuose įtvirtintos Koordinavimo tarnybos funkcijos glaudžiai susijusios tarpusavyje, jų pagrindas – pasiūlymų teikimas, siekiant užtikrinti kokybiškesnį ir efektyvesnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, siūlytina šias funkcijas įtvirtinti viename punkte sujungiant jas jungtukais ir (ar).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-21

2

 

 

2.    Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatomas trumpinys „turto ir pajamų lygis“, reiškiantis „asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygį antrinei pagalbai gauti“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto tekste vėliau vartojamos formuluotės „Vyriausybės nustatytas turto ir pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio sakinio dalis iki dvitaškio ir šio straipsnio 7 punktas, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnis), „turto ir pajamų lygis“ (projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 punktas), „Vyriausybės nustatytas asmens (šeimos) turto ir (ar) asmens pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Siekiant teisinio nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos suvienodinant vartojamas formuluotes.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-21

4

 

 

3.    Projekto 4 straipsniu dėstomame keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „savivaldybe“ įrašytina formuluotė „savivaldybės administracija“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 11 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas atitinkamos sutartys dėl teisinės pagalbos teikimo sudaromos su savivaldybės administracija, o ne su savivaldybe.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-21

8

 

 

4.     Tikslintinos projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 punkto nuostatos, kadangi 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymui Nr. XIII-1261, buvo atsisakyta sąvokų „nedarbingas asmuo“, „iš dalies darbingas asmuo“ (jas pakeitė sąvokos „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“ bei „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas įsigalios 2023 m. liepos 1 d., o Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIVP-2014(2), kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“ ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Todėl atsižvelgus į tai ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti tikslinamos ne tik šios dalies, bet ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos sąvokos „darbingumo lygis“ „specialiųjų poreikių lygis“, „neįgalumas“ (vartoti tokias sąvokas kaip siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir numatyti vėlesnį šių nuostatų įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d.).

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos advokatūra

2023-03-24

6

 

 

<...>

Dėl įstatymų projektų tikslo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) lydraštyje dėl įstatymų projekto derinimo nurodyta, kad „įstatymų projektų tikslas – gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumą ir didinti teikiamų paslaugų kokybę, atsižvelgiant į šiai sričiai skiriamą finansavimą.“ Manytina, kad praktika kai teisėkūros projektai, kuriais siekiama įgyvendinti tokias Konstitucines teises, kaip teisė į teisingą teismą ir teisę turėti advokatą, yra derinamos prie „skiriamo finansavimo“, o ne priešingai, yra ydinga ir neatitinka Europos Sąjungos teisėkūros principų. Šiame kontekste akcentuotina 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms 7 straipsnio pirma dalis kuri numato, kad „valstybės narės imasi reikiamų priemonių, taip pat susijusių su finansavimu, siekdamos užtikrinti: a) veiksmingą teisinės pagalbos sistemą, kuri yra tinkamos kokybės, ir b) kad teisinės pagalbos paslaugos būtų tinkamos kokybės siekiant užtikrinti teisingą procesą, tinkamai atsižvelgiant į teisinės profesijos nepriklausomumą.“ Remiantis tuo, darytina išvada, kad derinimui pateiktų įstatymų projektų tikslas turėtų būti ne teisinių paslaugų kokybės didinimas atsižvelgiant į finansavimą, o kokybės gerinimui būtino finansavimo didinimas.

<...>

Dėl VGTPĮ Projekto 5 straipsnio

VGTPĮ Projekto 5 straipsniu, siūloma keisti VGTPĮ 10 straipsnį ir pakeisti šio straipsnio 1 punktą:

1) Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą: tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Sprendimas dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės įvertinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos, kuri buvo pagrindas pradėti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybės tikrinimą, gavimo dienos bendradarbiauja su tarnyba jai vykdant šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją ir teikia siūlymus dėl sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“.

Vertinant šį pakeitimą, būtų netikslinga atsisakyti advokatų bei advokatų padėjėjų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą kokybės vertinimo, kadangi pagrindinis šių įstatymų projektų tikslas, nurodytas Teisingumo ministerijos lydraštyje, yra gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumą ir didinti teikiamų paslaugų kokybę. Be kita ko, pritartina siūlymui dėl bendradarbiavimo su Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) jai vykdant sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymo kontrolę, tačiau pažymi, kad Lietuvos advokatūra nėra sutarties tarp advokato ir Tarnybos šalis ir negali teikti konkrečių siūlymų dėl sutarčių, kurios šalimi ji nėra, nutraukimo. Manytina, kad veiksmingiau būtų į VGTPĮ arba į sutartį tarp Tarnybos ir advokato įtraukti nuostatą, kad gavus daugiau nei 3 skundus per vienerius metus dėl advokato paslaugų kokybės, kurių pagrindu Lietuvos advokatūra pripažino advokatą pažeidus profesinę veiklą ar etiką, yra pagrindas Tarnybai svarstyti teisinių paslaugų sutarties su advokatu nutraukimą. Remiantis tuo, siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio VGTPĮ 10 straipsnio 1 punkto ir atitinkamai papildyti straipsnį punktu, numatančiu Lietuvos advokatūros funkciją: „bendradarbiauja su tarnyba jai vykdant šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją.“

Taip pat, pritartina VGTPĮ 10 straipsnio papildymui 2 punktu, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą „teikia siūlymus Teisingumo ministerijai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tobulinimo“.

VGTPĮ Projektu siūloma pildyti VGTPĮ 10 straipsnį 3 punktu, numatant, kad Lietuvos advokatūra „<...> dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą;“ ir 4 punktu „tvirtina antrinės teisinės pagalbos teikimo rekomendacines gaires dėl šios teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse“. Manytina, kad abi šios funkcijos yra suderinamos ir papildančios viena kitą, todėl atsižvelgiant į galiojančio AĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą Lietuvos advokatūros funkciją organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą, manytina, kad VGTPĮ Projektu siūlomus VGTPĮ 10 straipsnio 3, 4 punktus reikėtų sujungti į vieną punktą ir išdėstyti taip: „Lietuvos advokatūra <....> 3) organizuoja advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymus bei teikia rekomendacijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse“.

Pastabų kitiems VGTPĮ Projekto siūlymams Lietuvos advokatūra neturi.

Pritarti

Į Lietuvos advokatūros pastabas iš esmės atsižvelgta.

2.

Lietuvos advokatūra

2023-06-06

5

3

 

 

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) projekto 5 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 10 punktą, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) „10) organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, rengia ir tvirtina specialių mokymų programas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse“. Lietuvos advokatūra tokios funkcijos priskyrimui Tarnybai kategoriškai nepritaria. Tarnyba nėra kompetentinga institucija, galinti rengti ir tvirtinti mokymų programas advokatams. Tarnyba atlieka jai įstatymo suteiktas funkcijas, savo esme susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimu, tačiau nėra įgaliota ir negali spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės klausimų, o juolab organizuoti specialių mokymų ir nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Akcentuotina, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, funkcija organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą suteikta išskirtinai Lietuvos advokatūrai. Kaip ne kartą minėta susitikimų metu, Lietuvos advokatūra specialių mokymų programas advokatams galėtų derinti su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o programas rengti planuojama pasitelkiant Lietuvos universitetus. Atsižvelgiant į tai, netikslinga ir nepagrįsta Tarnybai priskirti funkcijos, kuri savo esme yra nebūdinga Tarnybai ir nesusijusi su pagrindiniu Tarnybos uždaviniu – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą (VGTPĮ 9 str. 2 d.). Taigi Lietuvos advokatūra iš esmės nepritaria VGTPĮ projekto 5 straipsnio 1 dalimi siūlomam pakeitimui, nes nurodyta funkcija turi būti pavedama Lietuvos advokatūrai.

Pritarti iš dalies

Patikslintos jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 3 straipsnio nuostatos.

3.

 

Lietuvos advokatūra

2023-06-06

6

 

 

Dėl VGTPĮ projekto 6 straipsnio, kuriuo siūloma papildyti VGTPĮ 10 straipsnį 4 punktu, nurodant, kad Lietuvos advokatūra „4) dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą, rengiant specialių mokymų programas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užtikrina advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, mokymą pagal patvirtintas specialių mokymų programas,  ir teikia rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;“ Lietuvos advokatūra siūlomai teisės normos redakcijai nepritaria. Kaip jau minėta, remiantis AĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos advokatūra, o ne kuri kita institucija, organizuoja ir įgyvendina advokatų kvalifikacijos tobulinimą. Be to, VGTPĮ 10 straipsnio 1 punktas, taip pat tik Lietuvos advokatūrai paveda vykdyti antrinės teisinės pagalbos paslaugų kokybės kontrolę. Nuosekliai laikantis įstatymų leidėjo valios, Lietuvos advokatūra turėtų būti pagrindinis specialių mokymų programų advokatams rengėjas, o ne šiame procese dalyvauti tik kaip patariamoji institucija. Remiantis tuo, nepritariama VGTPĮ projekto 6 straipsniu keičiamo VGTPĮ 10 straipsnio 4 punkto formuluotei ir siūloma ją keisti, išdėstant taip: „4) dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą, rengiant specialių mokymų programas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užtikrina advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, mokymą pagal patvirtintas specialių mokymų programas, ir teikia rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse“.

Pritarti iš dalies

Patikslinti jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 6 straipsniu keičiamo VGTP įstatymo 10 straipsnio 4, 5 punktai ir išdėstyti taip:

„4) įgyvendina advokatų mokymą pagal specialiųjų mokymų programas;

5) teikia advokatams rekomendacijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;“

4.

Lietuvos advokatūra

2023-06-06

12

2

 

Dėl VGTPĮ projekto 12 straipsnio 2 dalies, kuria siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Lietuvos advokatūra nepritaria siūlomam pakeitimui, numatančiam, kad „Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pirmiausia pareiga didinti specializuotų advokatų užmokestį turi būti numatyta įstatyminiu lygmeniu, be to, turi būti numatytas ir minimalus didinimo rėžis, pvz., kaip siūlyta ankstesniais projektais, ne mažiau kaip dvigubas numatytas užmokesčio bazinis dydis (toliau – UBD). Pažymėtina, jog advokatai turi būti suinteresuoti skirti savo papildomą laiką dalyvauti parengtose mokymų programose. Advokatas yra laikomas aukščiausios kvalifikacijos teisininku ir pareigos specializuotis jam nenumato joks teisės aktas, t.y. advokatai laisvoje rinkoje gali savarankiškai spręsti kurioje srityje kelti savo kvalifikaciją ir neturi pareigos baigti kokių nors specialių kursų, o juolab pagal tai diferencijuoti savo nustatytus valandinius paslaugų įkainius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema yra nepajėgi advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, už paslaugas mokėti net pusės vidutinio rinkoje taikomo valandinio įkainio. Negalima tikėtis, kad advokatas, kuris paslaugas teikia už žemiausią rinkoje tos pačios profesijos atstovų taikomą valandinį įkainį, dar papildomai skirs savo laiką lankyti specialius mokymus. Už tai advokatui turi būti numatytas protingas ir proporcingas atlygis, kitu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema pasidarys tik dar mažiau patraukli, o parengtuose mokymuose neatsiras norinčių dalyvauti. Atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių praktiką, kai UBD dydis reguliuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka per metus nepakyla daugiau nei 1-2 eurais, darytina pagrįsta išvada, kad pareiga advokatui, baigusiam specialius mokymus ir teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, mokėti ne mažesnį nei dvigubą Vyriausybės nustatytą UBD, turi būti įtvirtinta įstatyme. Tai būtų garantas, kad advokatai skyrę savo laiką specialiems mokymams už tai gaus atitinkamą atlygį. Taigi Lietuvos advokatūros įsitikinimu, užmokesčio, taikomo specialius mokymus baigusiems advokatams, dydžio klausimo pagrindinės reguliacinės nuostatos turi būti nustatytos įstatymu.

Dėl VGTPĮ projekte naudojamos formuluotės „išklausęs specialią mokymų programą“, Lietuvos advokatūros nuomone, būtų tikslingiau naudoti „baigęs specialią mokymų programą“, taip paliekant galimybę mokymų rengėjui nuspręsti, ar advokatui pakaks mokymus išklausyti, ar išklausius programą dar reiktų, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminą ar testą.

Dėl kitų VGTPĮ projekto punktų Lietuvos advokatūra pagal kompetenciją ir dėl itin riboto termino projektų vertinimui nepasisako.

Pritarti iš dalies

Didesnis užmokestis už specializaciją specifinėse bylose numatytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriame įtvirtintos nuostatas dėl užmokesčio už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą.

Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnis, kuriame nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

5.

Lietuvos advokatūra

2023-06-12

3

 

 

Lietuvos advokatūra suderinimui teikia galutines pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) Nr. VIII 1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Projekto XIVP-2357(2) (sujungti projektai XIVP-2357, XIVP-2414, XIVP-2416) (toliau – Projektas).

Dėl Projekto 3 straipsnio

Kaip jau ne kartą minėta, Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi pozicijos, kad specialių mokymų advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, organizavimas ir įgyvendinimas turi būti pavestas Lietuvos advokatūrai. Akcentuotina, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įstatymo leidėjo valia advokatų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir įgyvendinimas yra išskirtinai tik Lietuvos advokatūros funkcija. Remiantis tuo, nepritartina Projektu siūlomam reguliavimui, kuriuo „specialių mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialių mokymų organizavimo taisyklėse.“ Lietuvos advokatūra, suprasdama ir vertindama tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, siūlo koreguoti minėtą Projekto 3 straipsnį ir VGTPĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti papildant, kad mokymų programa butų suderinta su Lietuvos advokatūros advokatų taryba:

„6) kartu su Lietuvos advokatūra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba užtikrina specialius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialių mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo,  mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka nustatoma su Lietuvos advokatūros advokatų taryba suderintose teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialių mokymų organizavimo taisyklėse.“. 

Pritarti iš dalies

Siūloma nuostata:

„6) kartu su Lietuvos advokatūra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse;“

6.

Lietuvos advokatūra

2023-06-12

6

 

 

Atsižvelgiant į prieš tai minėto Projekto 3 straipsnio pakeitimą, Lietuvos advokatūros nuomone, koreguotinas ir Projekto 6 straipsnis, kuriuo siūloma papildyti VGTPĮ 10 straipsnį 4 punktu išdėstant jį taip:

„Lietuvos advokatūra „4) derina su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialių mokymų organizavimo taisykles ir įgyvendina advokatų mokymą pagal specialių mokymų programas.“

Nepritarti

Galiojančio VGTPĮ 10 str. 2 p. numatyta, kad Lietuvos advokatūra atlieka kitas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Nuostata būtų perteklinė ir neatitiktų VGTPĮ dėstymo nuoseklumo, nes, pavyzdžiui,  VGTPĮ 17 str. 3-5 d., 18 str. 5 d., taip pat numatytas teisės aktų derinimas su Lietuvos advokatūra, tačiau 10 str. atskirų teisės aktų derinimas neįvardijamas.

7.

Lietuvos advokatūra

2023-06-12

15

2

 

Dėl Projekte naudojamos formuluotės „išklausęs specialią mokymų programą“

Lietuvos advokatūros nuomone, būtų tikslingiau naudoti „baigęs specialią mokymų programą“, taip paliekant galimybę specialių mokymų rengėjui nuspręsti, ar advokatui pakaks mokymus išklausyti, ar išklausius programą dar reiktų, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminą ar testą.

Atsižvelgiant į ribotą Projekto derinimui skirtą laiką bei siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, kurio tikslas užtikrinti kokybiškesnę valstybės garantuojamų teisinių paslaugų teikimą, Lietuvos advokatūra kitas Projekto nuostatas laiko suderintomis, tačiau, manytina, kad ateityje jos galėtų būti tobulinamos.

Be to, šio rašto priede Jūsų žiniai pateikiame šiuo metu naujausią informaciją apie gretimų valstybių VGTP valandos įkainius.

Pritarti

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys

Vytautas Bakas

2023-02-08

12

 

 

 

Argumentai:

Šiandien Lietuva yra perėmusi gerąją patirtį iš Skandinavijos šalių, kuomet baudžiamajame procese atsiradusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teisėjo specializacija, susijusi su dalyvavimu baudžiamajame procese, kai nusikaltimo auka yra nepilnametis vaikas. Teismuose dirba profesionalių teismų psichologų komandos, kurių interesų sritis – būtent darbas su vaikais teisinėje sistemoje. Profesionalus ir kokybiškas vaiko, nukentėjusiojo nuo seksualinio smurto, atstovavimas baudžiamajame procese yra ypatingai svarbus ir reikšmingas. Labai svarbu yra užtikrinanti jo teisių ir laisvių apsaugą, kuomet jis pats dėl amžiaus negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų bei apginti savo teisėtų interesų. 

Deja, iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių šioje srityje, tenka dažnai išgirsti apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimo baudžiamajame procese, kuomet yra paskiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiais atvejais galima padaryti nepataisomų klaidų, kurios gali dar labiau traumuoti ir taip nukentėjusius vaikus. Seksualinį smurtą patyręs vaikas psichologinę traumą gali pakartotinai patirti dėl neigiamų artimiausios socialinės aplinkos reakcijų, įvykio išviešinimo žiniasklaidoje, netinkamų, nekoordinuotų ir nesavalaikių įvairių žinybų veiksmų, dalyvavimo daugkartinėse apklausose. Netinkamas atstovavimas vaiko interesams gali kelti rimtą grėsmę net teisingumui, kuomet vaikui nebus sudaryta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis. 

Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, jų teisęs ir teisėtus interesus atstovautų specialiai parengti advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, o už teisinės pagalbos teikimą tokiose bylose mokamas užmokestis būtų ne mažesnis kaip dvigubas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo taikomo dydžio užmokestis. Taip pat siūloma nustatyti terminą per kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo seksualinį smurtą galimai patyrusiems vaikams.  

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip“

„17 straipsnis. Sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymas ir užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą

1. Siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo:

1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams; 

2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.;

3) su specialiai parengtais advokatais, kurie išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą.

2. Tarnyba sudaro du tris atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai. 

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų advokatų skaičių nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į antrinės teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei antrinės teisinės pagalbos poreikį, nustatytą įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šie advokatai atrenkami konkurso būdu. Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina teisingumo ministras. Su šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte punktuose nurodytais advokatais sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaromos teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra. 

4. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. 

5. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. 

6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams, jeigu sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nenumatyta kitaip, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti.

7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), taikant ne mažesnis kaip dvigubą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamą taikomo dydžio užmokestį.

8. Šiame įstatyme numatytais atvejais antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokato padėjėjams mokama 80 procentų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo Vyriausybės nustatyto dydžio užmokesčio.

9. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai teisingumo ministro nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos, sudarančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą. Renkant, kaupiant ir perduodant duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, turi būti užtikrinama advokato profesinės paslapties apsauga.“

Pritarti iš dalies

 

1) VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas yra netikslingas ir perteklinis. Praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių su VGTP tarnyba nesudaro. Siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su VGTP tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais.

2) informacija apie advokato specializaciją (išklausytus specialius mokymus) gali būti nurodoma VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytuose advokatų sąrašuose (papildytas jungtinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2357(2)) 12 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalis).

3) Vadovaujantis VGTPĮ 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, nuostatos.

Atsižvelgiant į argumentus, siūloma tikslinti galiojančias VGTP įstatymo 17 straipsnio nuostatas:

„12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą, taip pat informacija apie advokato specializaciją teikiant antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai.“

2. Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 

2.

Seimo narys

Vytautas Bakas

2023-02-08

13

N

 

 

Papildyti Įstatymo 18 straipsnį naująją 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Tarnyba, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams priima ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos apie šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto advokato paskyrimo poreikį gavimo.“

Buvusias 18 straipsnio 5-15 dalis laikyti atitinkamai 6-16 dalimis.

Nepritarti

Baudžiamosiose bylose ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BPK 51 ir 55 straipsniai).  Antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą šiuo atveju paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, o ne VGTP tarnyba (VGTPĮ 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis).

VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje jau yra įtvirtinta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius (...) privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui.

Be to, jungtinio  įstatymo projekto Nr. XIVP-2357(2) 17 straipsniu keičiamo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma  įtvirtinti, kad tais atvejais, kais į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija dėl galimai nukentėjusio nepilnamečio, tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Žmogaus teisių komitetas

2023-05-24

 

 

 

*

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2357 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII 1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo“ ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

Pritarti

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui, sujungiant tris įstatymų projektus Nr. XIVP-2414, Nr. XIVP- 2416 ir Nr. XIVP-2357, ir teikti Seimui vieną jungtinį patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-2357(2).

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                              Irena Haase

 

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė