LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 3 PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1185

 

2023-04-19 Nr. 109-P-12

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas,  Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: Biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis,  vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

EEil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10

4

3

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Seime yra numatytas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 ir 291 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-931 (2)), kuriame taip pat yra keičiama įstatymo 27 straipsnio 2 dalis ir kurio nuostatos taip pat įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. Siekiant, kad teikiamu projektu siūlomi pakeitimai liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

 

Atsižvelgti

Atsižvelgus į LRS kanceliarijos Teisės departamento pateiktą analogišką pastabą buvo patikslintas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 27, 28, 33, 44, 46, 61, 64, 66, 72 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 ir 291 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-931 (2)) – buvo atsisakyta siūlomų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pakeitimų, siekiant suderinti abiejų projektų pakeitimus. Todėl šiame projekte tikslinga įtraukti anksčiau siūlytus pakeitimus, t. y. papildyti Akcizų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį nuorodomis į šio straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktus, nes panaikinus akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, skirtą šiuose punktuose nurodytų produktų (t. y. šokolado gaminių, kitų maisto produktų, kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių) gamybai, akcizai turi būti neskaičiuojami, kadangi toks etilo alkoholis pagal šio straipsnio 1 dalį nuo akcizų atleidžiamas.

 

2.

LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10

 

 

 

2. Projekto pavadinimas dėstytinas iš eilės šia tvarka: visi keičiami straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, po jų straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kuriomis pildomas įstatymas, taip pat straipsniai ir (ar) kitos struktūrinės dalys, kurios pripažįstamos netekusiomis galios. Be to, žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje.

Pritarti

 

3.

LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10

7

 

 

3. Projekto 7 – 9 straipsniais yra keičiamas tas pats keičiamo įstatymo 37 straipsnis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina visus to paties straipsnio pakeitimus dėstyti viename projekto straipsnyje, dėstant juos iš eilės pagal įsigaliojimo datą.

Pritarti

 

4.

LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10

10

 

 

4. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnis yra pripažįstamas netekusiu galios. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atitinkamai patikslinti šio straipsnio pavadinimą.

Pritarti

 

5.

LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10

19

 

 

5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 20 straipsnio 6 ir 7 dalis dėstyti projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atitinkamai pernumeruojant kitus projekto straipsnius ir projekto 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nurodant šių dalių įsigaliojimą.

Pritarti

 

6.

LRSK Teisės departamentas,

2021-12-10

19

 

 

6. Svarstytina, ar projekto 20 straipsnio nereikėtų papildyti įgyvendinamosiomis nuostatomis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto teisės akto.

Nepritarti

Įgyvendinamosios nuostatos nereikalingos, nes šildymui skirtiems gazoliams ir toliau taikytini žymėjimo tvarką reglamentuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

EEil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29

7

 

 

1. Akcizo mokesčių lygį energetiniams produktams, kurį Aplinkos ministerija ir Vyriausybė siūlo įgyvendinti 2025 metais, siūlome įvesti jau nuo 2023 metų. Viską, tame tarpe ir įvedant CO2 dedamąją. nenumatyti jokių pereinamų laikotarpių 2023 ir 2024 metais, kas yra dabar siūloma Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės projekte.

Konkrečiai:

1.1. Siūloma akcizą gazoliui (dyzelinui) 2023 metais didinti nuo 372 eurų už 1 000 litrų iki 500 eurų už 1000 litrų (Aplinkos ministerijos siūlyme yra pereinami laikotarpiai - 410 eurų už 1 000 litrų 2023 metais, 466 eurai už 1 000 litrų 2024 metais ir 500 eurų už 1 000 litrų 2025 metais). Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pavyzdžiui Estijoje akcizas gazoliui nuo 2022 metų bus 493 eurai už 1000 litrų Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl naftos kainų svyravimų dyzelinas šiuo metu yra pabrangęs ne 13 ct/ltr, kaip čia siūloma, o apie 40 ct/ltr... Atsakymas į argumentą, kad tai lems tranzitinio transporto užsipylimo praradimą - paties Aplinkos ministro žodžiais: Lietuva neturėtų planuoti savo ekonomikos augimo iš naftos degalų užpylimo pravažiuojančiam transportui verslo. Be to - akivaizdu, kad mokesčius iškastiniam kurui kels visos ES šalys, nes visos turi savo įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus transporto sektoriuje.

1.2. Siūlome numatant akcizo mokesčio didinimą akmens angliai, koksui, lignitui ir šildymui skirtoms durpėms, neatidėti šio didinimo iki 2025 metų, kaip siūlo Aplinkos Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-12-30 Nr. G-2021-13029 ministerijos ir Vyriausybės projektas, bet iš karto projekte siūlomus 2025 metų akcizo lygius įvesti nuo 2023 metų

1.3. CO2 dedamąją į akcizų iškastiniam kurui dydį siūlome irgi įvesti ne nuo 2025 metų, o nuo 2023 metų. Pradinis CO2 kainos lygis, naudojamas, skaičiuojant CO2 dedamąją (10 eurų/toną) yra pernelyg mažas, kad jo taikymą reikėtų pradėti tik nuo 2025 metų. Siūloma netaikyti jokio pereinamo laikotarpio. Ypač turint mintyje, kad kuro degintojai, patenkantys į ATL prekybos sistemą jau šiuo metu už 1 išmestą toną CO2 moka 80-90 eurų.... Bendri argumentai šiems pasiūlymams: mes tiesiog neturime laiko žaliosios mokesčių reformos imitavimui ir rinkos lėtam pratinimui prie lėtai augančių aplinkosauginių mokesčių. Šiuo metu Lietuvoje aplinkosauginiai mokesčiai, tenkantys vienam gyventojui, yra mažiausi tarp visų ES šalių. Tai neskatina mažesnės taršos ir mažesnio iškastinio kuro vartojimo. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektorių, ne mažėja, o auga. . Vyriausybės siūlomi simboliniai mokesčių padidinimai yra pernelyg maži, kad leistų pakeisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijas, norint Lietuvai iki 2030 metų įgyvendinti paties Seimo šiemet priimtą Nacionalinę Klimato kaitos darbotvarkę. Tuo labiau, kad siūlomi aplinkosauginiai mokesčiai 2025 metais, kuriuos mes siūlome perkelti į 2023 metus, būtų vis tiek žemesni, nei jau dabar taikomi daugelyje kitų ES šalių šiuo metu. Visi ES šalių akcizai, taikomi šiuo metu, gali būti apžvelgiami: https://ec.europa.eu/taxation_customs/system/files/2021-09/excise_dutiespart_ii_energy_products_en.pdf Dar vienas argumentas - tai tieisog nėra politiškai sąžininga įvedinėti mokesčius 2025 metams, kai ši Vyriausybė ir ši Seimo kadencija dirba iki 2024 metų, paliekant mokesčių įvedimą kitai vyriausybei ir kitam Seimui.

Įvertinta

Komitetas pritaria projekto iniciatorių pasiūlytiems akcizų gazoliams tarifams.

2.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29

 

 

 

2. Benzinui akcizo dydį siūlome didinti nuo 466 eurų už 1000 litrų iki 500 eurų už 1000 litrų 2023 metais (Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės projekte nesiūloma iš viso didinti akcizo benzinui (išskyrus įvedamą CO2 dedamąją nuo 2025 metų). Argumentas: Benzino vartojimas neturėtų būti skatinamas, fiksuojant jam taikomą akcizo mokestį 2021 metų lygyje ateičiai. CO2 išmetimų požiūriu tai dar žalingesni degalai, nei gazolis Todėl siūloma išlyginti akcizo mokestį, skaičiuojamą vienam tūkstančiui litrų – benzinui ir gazoliui. Ir net tokiu atveju akcizo mokestis benzinui 2023 metais bus mažesnis, nei akcizo mokestis benzinui Latvijoje, kuris yra šiuo metu : 510 eurų/1000 litrų (https://taxfoundation.org/gas-taxes-in-europe/). Taip pat mažesnis, nei benzino akcizas Estijoje: 563 eurai/1000 litrų https://www.riigiteataja.ee/en/eli/512052021001/consolide § 66.

Nepritarti

Komitetas pritaria projekto iniciatorių pasiūlytiems akcizų tarifams. Projekto iniciatoriai šiame etape nesiūlo didinti akcizo tarifo benzinui.

3.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29

 

 

 

3. Siūloma jau nuo 2023 metų atsisakyti visų akcizo lengvatų, kurios dabar yra taikomos gazoliui, naudojamam šildymui ir gazoliui, naudojamam žemės ūkyje. Aplinkos ministerijos projekte šios lengvatos pamažinamos, bet išlaikomos iki neribotos ateities. Lengvatinis akcizo mokestis gazoliui šildymui iš viso neturi jokios prasmės, nes gazolis, naudojamas šildymui, yra ypač lengvai pakeičiamas pažangesniais ir žymiai mažiau CO2 išmetančiais šildymo būdais. o lengvatinis akcizo mokestis gazoliui, naudojamam žemės ūkyje, turėtų būti pakeičiamas kitomis žemės ūkio rėmimo formomis, neskatinančiomis gazolio vartojimo ir nesukuriančiomis pagrindo korupcijai ir piktnaudžiavimui.

Įvertinta

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerijos priemonės, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą pradės veikti nuo 2023 m. gegužės mėn., Komitetas siūlo nustatyti šildymui skirtiems gazoliams 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą.

4.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija

2021-12-29

 

 

 

4. Siūlome netaikyti apsaugos nuo aplinkosauginių mokesčių vienam iš daugiausiai vartojamų ir dėl to labai didelę dalį CO2 išmetimų Lietuvoje sąlygojančioms gamtinėms dujoms, kaip siūlo Aplinkos ministerija. Siūloma iš karto padidinti akcizo mokestį gamtinėms dujoms, naudojamoms šildymui, nuo dabartinių 0,54 Eur/MWh (verslui)/1,08 Eur/MWh (ne verslui) iki 7,62 Eur/MWh 2023 metais. Tai yra - akcizo mokesčio, kuris bus taikomas Estijoje nuo 2022 metų gegužės 1 dienos, https://www.riigiteataja.ee/en/eli/512052021001/consolide . § 66. Ir netaikyti jokių išimčių buitiniams vartotojams. Be to siūloma atsisakyti Aplinkos ministerijso siūlomos išimties ir gamtinėms dujoms taikyti CO2 dedamąją, kaip ir bet kokiam kitam iškastiniam kurui. Nuo 2023 metų. Tai yra CO2 dedamąją siūlome taikyti ir gamtinėms dujoms. Gamtinių dujų apmokestinimas yra tiesiog reikalingas, jei mes norime mažinti gamtinių dujų vartojimą, keičiant jas biodujomis, biometanu, žaliuoju vandeniliu ar kitais atsinaujinančiais ištekliais.. O nemažinant dujų vartojimo, mes niekaip nepasieksim mūsų klimato kaitos mažinimo nacionalinių tikslų

Nepritarti

Komitetas pritaria Projekto iniciatorių pateiktiems akcizų tarifams ir CO2 dedamajai.

5.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

2022-01-11

7

 

 

Kategoriškai nepritaria nuostatoms (Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 d. ir 5 d.), kuriomis numatyta riboti gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje nuo 2024 m. ne daugiau kaip 100000 litrų, o nuo 2025 m. – ne daugiau kaip 50 000 litrų vienam ūkio subjektui per vienus metus. Sunaudojamų degalų kiekį apsprendžia poreikis nudirbti vienus ar kitus darbus ir jo norma nustatoma atskirais norminiais aktais, pasitelkus mokslo rekomendacijas. Nustačius jų sunaudojimo limitą, kitą reikiamą kiekį ūkis privalės pirkti be jokios lengvatos. Taip akivaizdžiai sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos ūkiams, gaminantiems tą pačią žaliavą maisto pramonei ne tik Europos Sąjungos ar trečiųjų šalių atžvilgiu, bet ir tarp šalies žemdirbių. Tai ne tik kad konkurencinė ir teisinė kolizija, bet ir akivaizdus žemdirbių kiršinimas tiek tarp miesto ir kaimo, tiek tarp tame pačiame kaime dirbančių tuos pačius darbus. Toks sprendimas nukreiptas į socialiai atsakingų ūkių, mokančių mokesčius valstybei, išgyvendinusių “vokelių” praktiką naikinimą.

Pritarti

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamojoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija

2022-01-11

9

 

 

37 straipsnio 2 dalies pakeitimas, kuris numato, kad šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui) akcizo tarifas būtų didinamas nuo šiuo metu galiojančio 21,14 eur iki 140 eur už 1000 litrų nuo 2023 m. ir iki 372 eur nuo 2024 m. už 1000 litrų, t.y. beveik 18 kartų, yra labai drastiškas ir nelogiškas. Tai sukels didelį socialinį pasipriešinimą ir, be jokios abejonės, tik didins ir taip aukštą skurdo lygį kaimiškose vietovėse, nebus jokia paskata jame gyventi.

Pakeisti šią kuro rūšį į naudojamą grūdų džiovinimui šiuo metu nėra alternatyvų. Liks tik vienintelis kelias – grūdų džiovinimas pramoniniuose elevatoriuose, kainuojantis 2-3 k. brangiau ir didinantis grūdų savikainą. Šis sprendimas turi būti peržiūrėtas ir priimtas protingumo kriterijus atitinkantis variantas.

Šiuo metu prasidėjo ES tarybos Direktyvos 2003/96/EB (“Energijos mokesčių direktyvos) nuostatų peržiūra. Todėl Asociacija siūlo šiuos klausimus svarstyti tik po minėtos direktyvos pakeitimo.

Pritarti iš dalies

Komitetas siūlo šildymui skirtiems gazoliams nustatyti 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą.

7.

UAB „Neste Lietuva“

2022-01-12

 

 

 

Susipažinome su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projekto („Projektas“) bei tiekiame savo argumentuotą poziciją dėl šio Projekto. Pažymime, jog pritariame ir palaikome, kad Projektu yra numatoma: - nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo. Sutinkame, kad toks sprendimas ilgainiui dalinai skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių; - nuo 2023 m. sausio 1 d. panaikinti akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte tarp Projektą paskatinusių priežasčių yra nurodoma, jog Projektu yra siekiama įgyvendinti „Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, klimato kaitos švelninimo tikslus, nustatytus energetikos, transporto, žemės ūkio, namų ūkio sektoriuose (iki 2030 m. sumažinti 30 proc. bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m.). Taip pat įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimo taikant mokestines priemones.“ Taip pat ir „tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.“ Sutinkame su nurodytais Projekto tikslais. Siekiant pasiekti minėtus tikslus, taip pat ir tuos siekius, kurie yra įtvirtinti ES teisės aktuose (pvz. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų̨ išteklių̨ energiją („REDII direktyva“) iškeltą tikslą, kad galutinio energijos suvartojimo transporto sektoriuje atsinaujinančiųjų̨ išteklių̨ energijos procentinė dalis sudarytų bent 14%), atitinkamai ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Alternatyviųjų degalų įstatymo ir kituose teisės aktuose nustatytus susijusius tikslus, svarstytinos ir kitos priemonės, kurios skatintų degalų, pagamintų iš atsinaujinančių energetikos išteklių, tiekimą rinkai ir vartojimą.

Pažymėtina, kad Alternatyviųjų degalų įstatyme yra numatyti tikslai ir priemonės skatinantys pažangiųjų degalų tiekimą rinkai, numatant jiems energetinės vertės daugiklius, įgyvendinant įstatyme numatytus įsipareigojimus, privalomas pateikimo rinkai apimtis ir kt. Pažangieji biodegalai šiame įstatyme yra apibrėžiami kaip iš biomasės atliekoms ir perdirbimo liekanoms priskiriamų pradinių žaliavų, numatytų Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame žaliavų sąraše, gaminami biodegalai. Tačiau šios priemonės nors ir skatina biodegalų, pagamintų iš atliekų ir liekanų tiekimą ir naudojimą, savo ruožtu gali būti nepakankamos minėtuose teisės aktuose bei atitinkamai Projekte iškeltiems tikslams pasiekti, kadangi nėra sudaromos aiškios ir pakankamos ekonominės prielaidos tokiems degalams tiekti. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad REDII direktyvoje, kurią įgyvendina minėtas įstatymas, pripažįstama, jog ES lygiu yra skatinama naudoti ne tik pažangiuosius biodegalus, bet ir kitus biodegalus, pagamintus iš atliekų ir liekanų („siekiant užtikrinti, kad pradinių žaliavų̨ , iš̌ kurių gaminami pažangieji biodegalai, kitų rūšių biodegalai ir biodujos, sąraše, kaip nustatyta šios direktyvos priede, būtų̨ atsižvelgiama į atliekų hierarchijos principus, nustatytus Direktyvoje 2008/98/EB, į Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į poreikį užtikrinti, kad tuo priedu nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, kartu skatinant naudoti atliekas ir liekanas, Komisija, reguliariai vertindama tą priedą, turėtų apsvarstyti galimybę į jį įtraukti papildomas pradines žaliavas, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgus į Projekto tikslus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) mažinimu transporto sektoriuje, siūlome: (i) Visiškai neatsisakyti Projekto 10 str. naikinamos lengvatos (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 40 str.) ir nuo 2023 m. sausio 1 d. ją taikyti pažangiesiems biodegalams bei iš atliekų ir liekanų pagamintiems biodegalams. (ii) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje galioja privalomasis biodegalų maišymas į degalus, biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis, t.y. diferencijuoti su biodegalais susijusias ŠESD dedamąsias priklausomai nuo pačių biodegalų žaliavų ŠESD verčių, apskaičiuotinų pagal REDII direktyvos V priedą. Tokio siūlymo įgyvendinimas leistų tikslingiau skatinti aplinkai mažiau žalingų žaliavų naudojimą, taip sumažinant ir į aplinką išskiriamą CO2 .

Nepritarti

Komitetas nepritaria siūlymui biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis dėl praktinio tokių produktų apmokestinimo ir kontrolės sudėtingumo bei papildomos administracinės naštos.

8.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“

 

 

 

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo derinimui pateiktą akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir manome, kad jis nėra pakankamas siekiant įgyvendinti nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę1 bei prisidėti prie kovos su klimato krize2 , išlaikant pasaulinį temperatūros augimą ne didesnį nei 1.5⁰C iki šimtmečio pabaigos. Remiantis EBPO rekomendacijomis3,4 , aplinkosauginiai mokesčiai turi mažiausią neigiamą poveikį ekonomikos augimui, skatina žaliąsias inovacijas bei investicijas, suteikia galimybes sumažinti kitus mokesčius ir turi atspindėti daromą neigiamą poveikį aplinkai. Atsižvelgiant į gerąją kitų šalių praktiką, siūlome Projekte:

1) atsisakyti akcizų netaikymo gamtinės dujoms kaip variklių degalams ir išdėstyti 16 straipsnį taip:

„16 straipsnis. 581 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 581 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus.“

2) atsisakyti išimties gamtinėms dujoms netaikyti CO2 tarifo ir išdėstyti 18 straipsnį taip:

 

„18 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu:

 

Lietuvos Respublikos

akcizų įstatymo

3 priedas

 

CO2 DEDAMOJI 2025–2030 METAIS

 

 

Įvertinta

Komitetas pritaria projekto iniciatorių pateiktai Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 priedo redakcijai.

9.

UAB “Neste Lietuva”

2023-04-17

 

 

 

Susipažinome su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1185 („Projektas“), pažymime, kad dėl Projekto savo poziciją Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetui jau teikėme 2022 m. sausio 12 d. raštu, visgi, atsižvelgiant į tai, pasirengimas Projekto nagrinėjimui užtruko, teikiame atnaujintą savo argumentuotą poziciją dėl šio Projekto. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte tarp Projektą paskatinusių priežasčių yra nurodoma, jog Projektu yra siekiama įgyvendinti „Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo“, klimato kaitos švelninimo tikslus, nustatytus energetikos, transporto, žemės ūkio, namų ūkio sektoriuose (iki 2030 m. sumažinti 30 proc. bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m.). Taip pat įgyvendinti Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodytas priemones dėl taršaus iškastinio kuro vartojimo mažinimo taikant mokestines priemones.“ Taip pat ir „tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos Europos Sąjungos (toliau – ES) ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.“ Sutinkame su šių Projekto tikslų svarba. Atitinkamai, projektu yra numatoma, kad nuo 2025 m. į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus būtų įtraukta CO2 dedamoji, kuri, kaip nurodoma, būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo. Sutinkame, kad toks sprendimas transporto sektoriuje ilgainiui gali turėtų įtakos vartotojų pasirinkimui renkantis, kokiu kuru varomas transporto priemones, įsigyti ir eksploatuoti. Visgi, pažymėtume, kad nors Projekto siūlomos priemonės, kaip minėta, dalinai gali paveikti vartotojų elgesį, tačiau jis niekaip neįtakoja kuro tiekėjų bei pardavėjų skatinimo tiekti aplinkai mažiau žalingus produktus. Manytina, kad tam, jog Projektu siūlomi tikslai būtų įgyvendinti praktikoje, yra reikalingi abu šie dėmenys.

Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad nors yra siūloma į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, deja, CO2 dedamoji nėra individualizuojama pagal tai, kokios žaliavos buvo panaudotos gaminant kuro biokomponentą. Tokia nuostata neatitinka, kad Projekto tikslų, kuriais siekiama mažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį, taip pat neatitinka ir proporcingumo principo, kadangi priėmus siūlomą reguliavimą skirtingą faktinį CO2 išmetantys degalai būtų apmokestinai vienoda CO2 dedamąja. Rinkai tiekiamas benzinas bei dyzelinas priklausomai nuo pasirinktų žaliavų dažniausiai nėra vienodi, todėl skiriasi kiekvienu atveju išskiriamas CO2 kiekis. Taip yra dėl to, kad tiek į benziną, tiek į dyzeliną privalomai yra įmaišoma biodegalų. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 16 str. 6 d. numatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 procento biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Kaip žinia, kad gaminti biodegalus galima iš įvairių pradinių žaliavų. Nepriklausomai nuo to, kokia pradinė žaliava būtų pasirinkta, gaminant biodegalus bet kuriuo atveju yra sumažinamas į aplinką išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų („ŠESD“) kiekis, lyginant su iškastiniu kuru. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją („Direktyva“) aiškiai nustato, kaip turi būti apskaičiuojamos iš atskirų žaliavų pagamintų biodegalų išmetamų ŠESD vertės, t.y. išmetamo ŠESD sumažinimas. Šios Direktyvos nuostatos savo ruožtu yra perkeltos į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakyma1 Nr. D1-2 „Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ („Taisyklės“). Taigi, remiantis šiais teisės aktais būtų galima individualizuoti faktinę CO2 dedamąją.

CO2 dedamosios individualizavimą būtų galima iliustruoti naudojantis teoriniu pavyzdžiu:

- Rinkai yra pateiktas benzinas, kurį sudaro 10 procentų biodegalų bei 90 procentų benzino, pagaminto iš iškastinio kuro;

- Biodegalai šiuo atveju yra etanolis iš cukrinių runkelių. Taisyklėse yra nurodyta, etanolis iš cukrinių runkelių turi tipinę sumažintą išmetamųjų ŠESD kiekio dalį – 61 procentą;

- Projekte yra nurodyta, kad CO2 dedamoji benzinui 2025 m. siektų 24 EUR/1000 l, 2030 m. – 144 EUR/1000 l;

- Taigi, individualizavus CO2 dedamąją šiuo konkrečiu atveju, ji 2025 m. siektų 22,53 EUR/1000 l, 2030 m. – 135,21 EUR/1000 l.

Taigi, galima pagrįstai teigti, tokiu būdu CO2 dedamojoje ne tik būtų tiksliau apskaičiuojamas ŠESD pėdsakas, bet ir kuro tiekėjai būtų skatinami naudoti aplinką labiau tausojančias žaliavas biodegaluose, kurie yra privalomi maišyti rinkai tiekiamame kure, bei būtų skatinami naudoti daugiau biodegalų, nei nustatyta privalomuose įpareigojimuose.

Taip pat pažymėtina, kad toks pasiūlymas praktikoje būtų įgyvendintinas ir dėl to, kad tam prielaidas sudaro jau egzistuojanti teisinė bazinė. Štai Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 18 str. 4 d. 5 p. nustatyta, kad deklaruojant vidaus rinkai patiektus degalus per 30 kalendorinių dienų nuo degalų patiekimo vidaus rinkai dienos turi būti pateikiamas biodegalų siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančio dokumento numeris kartu su

informacija apie bendrą degalų ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, išreikštą gramais anglies dioksido ekvivalentu megadžauliui

(gCO2ekv./MJ). Atitinkamai pažymėtina, kad jau pagal minėtą įstatymą veikiančioje degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemoje („DAEI sistema“) jos dalyviaikiekvienos transakcijos (pateikimo rinkai) atveju privalo nurodyti kokie degalai buvo pateikti rinkai, biodegalų kiekis jose, iš kokių žaliavų pagaminti šie biodegalai bei šių biodegalų sumažinto ŠESD vertės.

Pažymėtina, kad Projektu numatoma CO2 dedamoji įsigaliotų tik 2025 m. sausio 1 d., taigi, kitiems galimiems poįstatyminių teisės aktų pakeitimams, jei tokių reiktų, būtų 1,5 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgus į Projekto tikslus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu transporto sektoriuje, siūlome:

(i) Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje galioja privalomasis biodegalų maišymas į benziną ir dyzeliną, biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis, t.y. diferencijuoti su biodegalais susijusias CO2 dedamąsias priklausomai nuo pačių biodegalų žaliavų ŠESD verčių, apskaičiuotinų pagal Direktyvos V priedą, Taisykles bei DAEI sistemos komponentus. Tokio siūlymo įgyvendinimas leistų tikslingiau skatinti aplinkai mažiau žalingų žaliavų naudojimą ir šio panaudojimo plėtrą, taip sumažinant ir į aplinką išskiriamą CO2.

Nepritarti

Komitetas nepritaria siūlymui biodegalų dalies degaluose CO2 dedamąją susieti su biodegalų žaliavų ŠESD vertėmis dėl praktinio tokių produktų apmokestinimo ir kontrolės sudėtingumo bei papildomos administracinės naštos.

10.

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“

2023-04-18

 

 

 

Atkreipia institucijų dėmesį, kad akcizų didinimas, ypatingai šiuo sunkiu laikotarpiu, yra nesavalaikis, todėl priimtas sprendimas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nei teigiamas.

„Linava“ atkreipia dėmesį, kad vežėjai susiduria su nuolatiniu vairuotojų trūkumu, pelno sumažėjimu, rinkų apribojimu, sulaikomais / grąžinamas bankų mokėjimais, „Mobilumo paketu“.

Padidinus akcizą šiuo metu, neabejotina, įmonės, kurios susiduria su iššūkiais bei rizika, sieks kurą įsigyti pigiau kaimyninėse valstybėse.

Esant jau ir taip įtemptai ekonomikai kyla didesnė infliacijos ir tiekimo grandinės griūties rizika. Sutrikus tiekimo grandžiai, neabejotina, jog kainos, tiek už prekes, tiek už paslaugas kils, o tai vers pirkėjus taupyti, ieškoti alternatyvų.

 

Įvertinta

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

EEil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai:

Aidas Gedvilas

Vigilijus Jukna

Artūras Skardžius

Vytautas Gapšys

Vaida Giraitytė-Juškevičienė

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Viktoras Fiodorovas

Jonas Jarutis

Mindaugas Puidokas

Arvydas Nekrošius

Kęstutis Vilkauskas

Asta Kubilienė

Dainius Gaižauskas

Laima Nagienė

Ligita Girskienė

Rimantė Šalaševičiūtė

Juozas Varžgalys

Algirdas Butkevičius

Robertas Šarknickas

Stasys Tumėnas

Laima Mogenienė

Rita Tamašunienė

Česlav Olševski

Deividas Labanavičius

Zenonas Streikus

Agnė Širinskienė

Kęstutis Mažeika

Petras Gražulis

Liudas Jonaitis

Vidmantas Kanopa

Rasa Budbergytė

Linas Kukuraitis

Julius Sabatauskas

Remigijus Žemaitaitis

Orinta Leiputė

2022-06-16

19

 

 

Argumentai:

 

Numatyti akcizų didinimai artimiausiais metais negalimi esamų krizių kontekste.

Tarptautinio valiutos fondo vadovės Kristalinos Georgievos teigimu, "Koronaviruso pandemija jau išprovokavo pasaulio ekonomikos nuosmukį, dėl kurio besivystančioms šalims reikės skirti didelę paramą. Aišku, kad jau prasidėjo recesija, kuri bus sunkesnė už buvusiąją 2009 m. po pasaulinės finansų krizės".

Lietuvos laukia vertybinių popierių kainų kritimas, valiutos nuvertėjimas, ekonomikos susitraukimas, infliacijos korekcijos, gamybos nuosmukis, įmonių bankrotai, nedarbo lygio augimas, gyventojų pajamų sumažėjimas ir kt. Recesijai sušvelninti Vyriausybės turės vykdyti ekspansinę ekonominę politiką, skatinančią, o ne ribojančią vartojimą.

Todėl šiuo įstatymo Projektu siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimą vienerių metų laikui visiems terminams, išskyrus akcizų lengvatos etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams.  

 

Pasiūlymas:

 

„20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5 ir 6 straipsnius, 7 straipsnio 2–5 dalis, 8 ir 9 straipsnius, 12 straipsnio 2–5 dalis, 14, 15 ir 16 straipsnius, 17 straipsnio 2 dalį, 18 ir 19 straipsnius ir šio straipsnio 8–12 dalis, įsigalioja 20234 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis įsigalioja 20245 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įsigalioja 20245 m. liepos 1 d.

4. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5 ir 6 straipsniai, 7 straipsnio 4 dalis, 8 ir 9 straipsniai, 12 straipsnio 2–5 dalys, 14 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, 17 straipsnio 2 dalis, 18 ir 19 straipsniai įsigalioja 20256 m. sausio 1 d.

5. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis įsigalioja 20256 m. liepos 1 d.

6. Asmenys, prekiaujantys šildymui skirtomis durpėmis ir 20234 m. sausio 1 d. laikantys šildymui skirtas durpes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti 20234 m. sausio 1 d. jiems nuosavybės teise priklausančias šildymui skirtas durpes ir pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais. Šioje dalyje nurodyti asmenys iki 20234 m. vasario 15 d. privalo deklaruoti ir sumokėti akcizus Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

7. Dėl atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, leidimų išdavimo asmenys turi teisę kreiptis į centrinį mokesčių administratorių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotas atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, leidimas įsigalioja šio įstatymo įsigaliojimo dieną.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20223 m. liepos 31 d. priima šio straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

9. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, centrinis mokesčių administratorius iki 20223 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

10. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20245 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 3 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

11. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20245 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20256 m. balandžio 30 d. priima šio straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus“.

 

Pritarti iš dalies

Komitetas, atsižvelgdamas į užsitęsusias teisėkūros procedūras, buvusį Projekto 20 straipsnį siūlo laikyti 19 straipsniu ir jį atitinkamai patobulinti (žr. Komiteto 2 pasiūlymą)

2.

Seimo nariai;

Andrius Palionis, Jonas Pinskus

2023-04-17

7

1

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), siekiama nustatyti ribojimus: nuo 2024 metų ne daugiau kaip 100 000 litrų gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje,  o nuo 2025 metų – ne daugiau kaip 50 000 litrų vienam ūkio subjektui per vienerius metus. Sunaudojamų degalų kiekį apsprendžia poreikis nudirbti vienus ar kitus žemės ūkio darbus ir jo norma nustatoma atskirais norminiais aktais, remiantis mokslininkų pateiktais skaičiavimais. Nustačius jų sunaudojimo limitą, kaip siūloma teikiamame Įstatymo projekte, likusį reikiamą kiekį gazolio, skirto naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje,  ūkiai privalės įsigyti be lengvatos. Tokie ribojimai akivaizdžiai sudarytų nevienodas konkurencines sąlygas ūkiams, kurie gamina tokios pačios rūšies žaliavą maisto pramonei, pabloginamos konkurencinės sąlygos lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių prekiniais ūkiais.

Įstatymo projekte numatomi pakeitimai, susiję su šildymui skirtais gazoliais, kurie daugiausia naudojami grūdų džiovinimui, išbrangintų galimybę ūkininkams naudoti grūdų džiovyklas. Šios džiovyklos įrengtos per 2014- 2020 m. ES finansavimo laikotarpį, naudojant ES lėšas. Nors apie šio kuro lengvatos naikinimą kalbama nuo 2020 metų, tačiau Žemės ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijos nepasiūlė priemonių, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą – pvz., biokurą.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsnį:

„7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams taikomas 410 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 140 21,14 eurųo už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 50 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Atsižvelgiant į Projekto tikslus – siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtį bei į tai, kad Aplinkos ministerijos priemonės, kuriomis ūkiai galėtų modernizuoti grūdų džiovyklas, naudojančias ne iškastinį kurą, o mažiau taršų ir atsinaujinantį kurą pradės veikti nuo 2023 m. gegužės mėn., Komitetas siūlo nustatyti šildymui skirtiems gazoliams 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą. Taip pat palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams taikomas 372 410 eurų už          1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 21,14 60 euroų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 50 000 litrų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

 

3.

Seimo nariai;

Andrius Palionis, Jonas Pinskus

2023-04-17

7

3

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 9 straipsnio 2 dalį:

„2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 372 21,14 eurųo už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas siūlo nustatyti šildymui skirtiems gazoliams nustatyti 60 eurų už 1000 litrų akcizo tarifą bei palikti projekto iniciatorių siūlomą CO2 dedamąją.

 

Pasiūlymas:

Buvusį Projekto 9 straipsnio 2 dalį (patobulinto Projekto 7 str. 3 d.)  išdėstyti taip:

3. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas:

7.1. Komiteto sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1185, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pateiktas pastabas bei Komiteto pasiūlymams, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

EEil.

NNr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

2023-04-19

7

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad buvo iš dalies pritarta LR Seimo narių pasiūlymams dėl Projekto 7 ir 9 straipsnių pakeitimų, Komitetas siūlo atitinkamai patobulinti Projekto 7-9 straipsnius bei atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, šiuos straipsnius išdėstyti viename straipsnyje ir juos išdėstyti 7 straipsnyje taip:

 

Pasiūlymas:

7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams taikomas 410 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

2. Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1. Gazoliams, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 466 eurų už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.

2. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 60 eurų už 1 000 litrų produkto;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.

3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant traktorius), žvejybos laivų varikliuose, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

3. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) pastoviosios dalies – 500 eurų už 1 000 litrų produkto;“.

 

Pritarti

 

2.

LRS Biudžeto ir finansų komitetas

2023-04-19

19

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į užsitęsusias teisėkūras procedūras, Komitetas siūlo patobulinti buvusį Projekto 20 straipsnį, jį laikyti 19 straipsniu ir išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2 straipsnio 1 dalį, 3, 5, 6 straipsnius, 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, 8, 9 straipsnius, 12 straipsnio 2 ir 3 dalis, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16, 17, 18 straipsnius ir šio straipsnio 5–8 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8, 9 straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 2 ir 3 dalys, 15 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

4. Asmenys, prekiaujantys šildymui skirtomis durpėmis ir 2024 m. sausio 1 d. laikantys šildymui skirtas durpes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti 2024 m. sausio 1 d. jiems nuosavybės teise priklausančias šildymui skirtas durpes ir inventorizacijos aktą pateikti mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais. Šioje dalyje nurodyti asmenys iki 2024 m. vasario 15 d. privalo deklaruoti ir sumokėti akcizus šio įstatymo 13 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

5. Dėl atleidimo nuo akcizų už etilo alkoholį, skirtą moksliniams tyrimams, arba už etilo alkoholį, naudojamą medicinos priemonių gamybos procesams, jeigu galutiniame produkte nėra etilo alkoholio, asmenys turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą subjektą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.

6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 31 d. priima šio straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

7. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, centrinis mokesčių administratorius iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 4.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Vytautas Gapšys, Andrius Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 58(1), 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 3 priedu 40 straipsnio ir pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1185(2) ir jo lyginamasis variantas

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                    Mindaugas Lingė

                                                                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė