Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367
PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Universiteto ligoninė – visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas
teikianti viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kurioje
kartu su valstybiniu universitetu (toliau – universitetas) vykdomos visų pakopų
medicinos, odontologijos studijų krypčių studijos, atliekami moksliniai tyrimai,
keliama sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija kartu su
valstybine aukštąja mokykla vykdo vykdanti trijų pakopų medicinos studijas,
teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir
tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės dalininkai
steigėjai – valstybė, kurios dalininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir universitetas Sveikatos
apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.“
2. Papildyti 2 straipsnį 121 dalimi:
„121. Padalinys – įstaigos struktūrinis vienetas ar tokiame struktūriniame vienete esantis kitas struktūrinis vienetas.“
3. Papildyti 2 straipsnį 131 dalimi:
„131. Stacionarinės aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugos – stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos pacientams dėl ūmios ligos, lėtinės ligos paūmėjimo ar sužalojimo, kai reikalingas ištyrimas ir (ar) aktyvus medikamentinis, ir (ar) chirurginis gydymas, išskyrus dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas.“
4. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.“
3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1)
valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos
(toliau – LNSS viešosios įstaigos) ir biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS
biudžetinės įstaigos). LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir Biudžetinių
įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja šiam
įstatymui;“.
4 straipsnis. 9 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnį.
9 straipsnis. Teisės aktai ir norminiai dokumentai,
nustatantys įstaigų veiklą
1) šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės
aktai;
2) Lietuvos standartai, taip pat tarptautiniai ir užsienio
šalių standartai, įteisinti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka;
3) Lietuvos medicinos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos
ministro įsakymais;
4) Lietuvos higienos normos, patvirtintos sveikatos apsaugos
ministro įsakymais;
5) sveikatos priežiūros metodikos, patvirtintos sveikatos
apsaugos ministro įsakymais;
6) įstaigų įstatai (nuostatai).
2. Jeigu Lietuvoje nėra galiojančių įstaigos veiklai
reikalingų teisės aktų ar norminių dokumentų, įstaiga Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka parengia ir įstaigos vadovas įsakymu patvirtina
įstaigos vidaus standartus, sveikatos priežiūros metodikas.
3. Įstaigų vidaus standartai, sveikatos priežiūros metodikos
negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams ir šio straipsnio 1 dalyje
išvardytiems teisės aktams.
4. Įstaigų įstatus (nuostatus) tvirtina jų steigėjai įstatymų
nustatyta tvarka.
5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės įstaigų veiklos valstybinio reguliavimo klausimais
Sveikatos apsaugos ministerija:
1) šio įstatymo nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar
likviduoja jai pavaldžias LNSS įstaigas įgyvendina valstybės, kaip LNSS
biudžetinių įstaigų savininko ir viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises
ir pareigas, jeigu šiame ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
2) šio įstatymo nustatyta tvarka kartu su valstybinėmis
aukštosiomis mokyklomis ar valstybinėmis mokslo įstaigomis steigia,
reorganizuoja ir likviduoja įstaigas;
24) nustato sveikatos apsaugos ministro valdymo srities pavaldžioms
įstaigoms privalomas sveikatos priežiūros užduotis ir jų finansavimo bei
įgyvendinimo tvarką;
5) teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl garantijų suteikimo
paskoloms, kurias LNSS įstaigos ima iš kredito įstaigų;
36) nustato sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo
reikalavimus;
7) kartu su Finansų ministerija rengia pasiūlymus Vyriausybei
dėl valstybės biudžeto asignavimų LNSS įstaigoms;
48) prognozuoja sveikatos priežiūros specialistų poreikį ir
formuoja valstybės užsakymą rengti šiuos specialistus;
59) kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros
būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
610) kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus Vidaus reikalų
ministerija ar Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos
ministerija nustato paslaugų teikimo teisingumo ministro valdymo srities,
krašto apsaugos ministro valdymo srities sistemos ar vidaus reikalų
ministro valdymo srities sistemos uždarosiose įstaigose tvarką ir kartu
su šiomis ministerijomis kontroliuoja, kaip šiose įstaigose laikomasi teisės
aktų ir norminių dokumentų reikalavimų;
11) suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu, tvirtina
įstaigų veiklos statistikos formas, įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės
tvarką;
12) kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius LNSS
įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį;
713) vykdo kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.“
6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11
straipsnis. Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros
paslaugas teikiančių įstaigų tinklas LNSS įstaigų išdėstymo, jų
struktūros reikalavimų bei paslaugų poreikio nustatymas
1. Stacionarines aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklas (toliau – stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas) formuojamas taip, kad užtikrintų Vyriausybės nustatytą geografinį stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir saugių paslaugų teikimą pacientams. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas formuojamas 5 metams.
2. Į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą įtraukiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, atitinkančios visus šiuos kriterijus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį:
1) skubiosios pagalbos užtikrinimas visą parą;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų daugiaprofiliškumas;
3) minimalus gyventojų skaičius, tenkantis vienai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, teikiančiai stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas;
4) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, reitingas apskrityje nustatytas įvertinus šiuos rodiklius:
a) lovų skaičius;
b) metinis stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų skaičius;
c) išvengiamų hospitalizacijų dalis;
d) savivaldybės, kurioje yra įstaiga, gyventojų, išvykstančių gydytis į kitose savivaldybėse esančias įstaigas, dalis;
e) pacientų, atvykstančių gydytis į įstaigą iš kitų savivaldybių, dalis.
3. Jeigu suformavus stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neužtikrinamas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, į stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą papildomai įtraukiama tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus, kad būtų užtikrintas geografinis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų reikšmes ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, vertinimo pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus tvarką nustato Vyriausybė. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
1. LNSS įstaigų minimalius
išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikį nustato
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa.
2. LNSS įstaigų
steigėjai ir įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinti minimalūs
LNSS įstaigų išdėstymo ir jų struktūros reikalavimai.“
7 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LNSS
įstaigų teikiamų paslaugų kainas šio ir kitų įstatymų numatytais
atvejais nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos
ministerija.“
8 straipsnis. 14 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 14 straipsnį.
14
straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų privatizavimas
LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ar jų
savarankiški funkciniai padaliniai gali būti privatizuojami įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka, jei:
1) atsisakoma jiems išduoti licenciją;
2) jiems išduota licencija panaikinama;
3) yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai
tarnybos išvada dėl tolesnio įstaigos veiklos netikslingumo;
4) yra kiti įstatymų numatyti atvejai.
9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15
straipsnis. LNSS valstybės ir
savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų, vadovų pavaduotojų,
padalinių ir filialų vadovų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir sveikatos
priežiūros specialistų priėmimas į darbą LNSS
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių, filialų
vadovų ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą ir atleidimo iš
darbo tvarka
1.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą
priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir
viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos
priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą
priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir
jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų
susirinkimas.
2. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų
padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. Universitetų
ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu
penkeriems metams. Viešą konkursą organizuoja ir jo nuostatus tvirtina
atitinkamos įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas turi teisę organizuoti padalinių
ir filialų vadovų atestaciją.
3. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir
filialų vadovais gali būti asmenys, kurie atitinka Sveikatos apsaugos
ministerijos patvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. LNSS biudžetinių ir
viešųjų įstaigų vadovai privalo periodiškai tobulinti vadovavimo įstaigai
gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro
įsakymu.
4. Valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų
vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.
5. LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir
filialų vadovų teises ir pareigas nustato šių įstaigų įstatai (nuostatai) ir
pareiginės instrukcijos.
6. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai
į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą
organizuoja ir jo nuostatus tvirtina atitinkamos įstaigos vadovas.
7. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų
ar jų filialų ir padalinių vadovai bei šių įstaigų sveikatos priežiūros
specialistai į darbą priimami ir iš darbo atleidžiami Darbo kodekso nustatyta
tvarka ir pagrindais. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų
įstaigų vadovais, be
Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios
įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą
atšaukti įstaigos vadovą steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo
dokumentuose nurodytų priežasčių.
8. Šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos netaikomos tų LNSS
biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams, kurių
steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija.
1. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją, vadovai pareigas toje pačioje įstaigoje gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Viešą konkursą LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigoms eiti visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka vykdo LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai biudžetinė įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei) arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso tik valstybei arba savivaldybei), arba LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) (kai LNSS viešoji įstaiga nuosavybės teise priklauso ne tik valstybei ar savivaldybei, bet ir kitiems asmenims). Toliau LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininkas kartu su LNSS viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija (įgyvendinančiomis institucijomis) vadinami visuotiniu dalininkų susirinkimu.
2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai į darbą priimami viešo konkurso būdu įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovų kadencijų skaičius neribojamas. Viešas konkursas LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų, padalinių ir filialų vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigoms eiti organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pasibaigus kadencijai, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, vyriausieji finansininkai (buhalteriai) ir universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai atleidžiami iš pareigų. LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovą laikinai nušalinus nuo pareigų, vadovo pavaduotojai toliau eina pavaduotojų pareigas iki tol, kol su vadovu pasibaigs darbo santykiai.
3. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, vadovų pavaduotojais, padalinių ir filialų vadovais ir vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais) gali būti asmenys, kurie atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.
4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai privalo tobulinti vadovavimo įstaigai gebėjimus. Privalomo tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
5. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžtas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas;
5) atleistas iš pareigų už šiurkščius pažeidimus arba pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;
6) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;
7) atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
8) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai;
9) yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo paaiškėjimo nepraėjo 3 metai;
10) neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų.
6. Asmuo, siekiantis eiti LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo, vadovo pavaduotojo, filialo ar padalinio vadovo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas, turi užpildyti sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Paaiškėjus aplinkybėms dėl LNSS valstybės ir savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pareigas einančio asmens galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, LNSS biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar visuotinis dalininkų susirinkimas priima šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl vadovų pavaduotojų, filialų ir padalinių vadovų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) pareigas einančių asmenų galimo neatitikimo šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams, sprendimą dėl tolesnių darbo santykių su LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetine ar viešąja įstaiga tęstinumo Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir pagrindais priima LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovas.
7. Su LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovais, be Darbo kodekse nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis nutraukiama LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai arba visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti įstaigos vadovą LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos steigimo dokumentuose nustatyta tvarka ir dėl steigimo dokumentuose nurodytų priežasčių.
8. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai negali dirbti ir šių įstaigų padalinių ar filialų vadovais.
9. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Viešą konkursą universiteto ligoninių sveikatos priežiūros specialistų pareigoms Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo universiteto ligoninės vadovas. Universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistų kadencijų skaičius neribojamas.
10. Šio straipsnio nuostatos netaikomos krašto apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro valdymo sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovams, jų pavaduotojams, padalinių ir filialų vadovams, vyriausiesiems finansininkams (buhalteriams).“
10 straipsnis. 151 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 151 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Naujai įsteigtų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų LNSS viešųjų įstaigų vadovų
mėnesinės algos, mokamos pirmaisiais įstaigos veiklos metais, pastoviosios
dalies dydį nustato steigėjas (steigėjai), atsižvelgdamas (atsižvelgdami)
LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti
institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas, atsižvelgdamas
į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus įstaigų skirstymo kriterijus.“
2. Pakeisti 151 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos
rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos
rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių
darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina
sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės Mėnesinės
algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam
darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės
algos kintamoji dalis vadovaujantiesiems darbuotojams negali būti
nustatoma nenustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos
finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai
rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių,
kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti,
numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Mėnesinės
algos kintamosios dalies mokėjimas vadovaujančiajam darbuotojui sustabdomas,
jeigu jis įtariamas ar kaltinamas dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo
ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, jo atžvilgiu pradėtas tyrimas dėl galimo
šiurkštaus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo
reikalavimų pažeidimo arba galimo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Jeigu
įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais vadovaujantiems
darbuotojams nebuvo taikyta atsakomybė ir konstatuota, kad pažeidimų, susijusių
su darbo pareigomis, nenustatyta, priimamas sprendimas dėl mėnesinės algos
kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo panaikinimo (išmokama visa mėnesinės
algos kintamosios dalies mokėjimo sustabdymo laikotarpiu neišmokėta suma).“
3. Papildyti 151 straipsnį 71 dalimi:
„71. LNSS viešųjų įstaigų vadovų pareigas laikinai einantiems LNSS viešosios įstaigos darbuotojams Darbo kodekse nustatyta tvarka gali būti skiriamos priemokos.“
11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Įstaigų raštvedyba
1. Įstaigų raštvedyba tvarkoma lietuvių kalba. Medicinos dokumentai (ligos ar slaugos istorija, ambulatorinė kortelė, procedūrų paskyrimai ir kt.) pildomi lietuvių kalba. Ligos diagnozė, vaistų paskyrimai bei receptai gali būti rašomi ir lotynų kalba.
2.
Įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministerija ministras.
3. Krašto
apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų įsteigtų įstaigų dokumentų
saugojimo tvarką reglamentuoja įstaigos steigėjas, suderinęs su Sveikatos
apsaugos ministerija Ne sveikatos apsaugos ministro valdymo srities LNSS
biudžetinių įstaigų dokumentų saugojimo tvarką nustato šių įstaigų savininko
teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų
susirinkimas, suderinę su Sveikatos apsaugos ministerija.“
12 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų veiklos apribojimai
LNSS nepriklausančios
įstaigos gali teikti visų rūšių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros
paslaugas, išskyrus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas,
įrašytas į sveikatos apsaugos ministro ministerijos patvirtintą
sąrašą.“
13 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Medicininė laikinojo
nedarbingumo ekspertizė LNSS nepriklausančiose įstaigose atliekama sveikatos
apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro Sveikatos
apsaugos ir
Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijų nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. LNSS
biudžetinės įstaigos samprata ir steigėjai
1. LNSS
biudžetinė įstaiga yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų visiškai arba
iš dalies išlaikoma įstaiga. Ji taip pat gali gauti lėšų iš privalomojo
sveikatos draudimo fondo, sveikatos fondų, gauti kitų nebiudžetinių lėšųLNSS
biudžetinių įstaigų steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą
reglamentuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir
šis įstatymas.
2. LNSS biudžetinių
įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, steigėjai gali būti Vyriausybė,
Sveikatos apsaugos ministerija, valstybinės tarnybos prie Sveikatos
apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija.
3. Biudžetinių
įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigėjos yra savivaldybių
tarybos.“
15 straipsnis. 21 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnį.
21 straipsnis.
Lietuvos Respublikos teisės aktai, nustatantys biudžetinių įstaigų steigimą,
veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą
Biudžetinių įstaigų
steigimo, veiklos, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus
reguliuoja Biudžetinių įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas,
šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.
16 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biudžetinių įstaigų
valdymo organų sudarymo ir atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir
atsakomybę nustato Biudžetinių biudžetinių įstaigų nuostatai.
Biudžetinės įstaigos vienasmenis valdymo organas yra administracija
įstaigos vadovas, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka.
Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių
nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
17 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. LNSS asmens sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūra
LNSS asmens sveikatos
priežiūros biudžetinių įstaigų nomenklatūrą biudžetinės įstaigos yra:
sudaro specializuotas ir (ar) tam tikrų sveikatos sutrikimų turinčių
kategorijų asmenims asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios
biudžetinės įstaigos bei šiame ir kituose įstatymuose nustatytos asmens
sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės įstaigos.“
1) sporto medicinos
centrai;
2) sutrikusio vystymosi
kūdikių namai;
3) Nacionalinis
transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
4) Valstybinė teismo
psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
5) šiame ir kituose
įstatymuose nustatytos asmens sveikatos priežiūros uždarosios biudžetinės
įstaigos;
6)
priklausomybės ligų centrai.
7) kitos LNSS
biudžetinės įstaigos, kurių nomenklatūrą nustato Vyriausybė.“
18 straipsnis. 24 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnį.
LNSS valstybės
ir savivaldybių visuomenės
sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų
nomenklatūra
1. LNSS
savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga yra
savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
2. LNSS
valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos, kurių
steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija:
1) Nacionalinis
visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau -
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras);
2) Nacionalinė
visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;
3)
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras;
4) Radiacinės
saugos centras;
5) Ekstremalių
situacijų sveikatai centras;
6) Valstybinis
psichikos sveikatos centras;
7) Sveikatos
mokymo ir ligų prevencijos centras;
8) Higienos
institutas;
9) kitos
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, įsteigtos kitų įstatymų ir teisės
aktų nustatyta tvarka.
3. LNSS
savivaldybių ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinių
įstaigų pavyzdinius nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
19 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Uždarosios biudžetinės įstaigos samprata, jos steigimo ir veiklos ypatumai
1. Uždaroji biudžetinė
įstaiga yra iš valstybės turto ir
biudžeto lėšų įsteigta ir išlaikoma
biudžetinė
įstaiga, teikianti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat kituose įstatymuose
nurodytiems asmenims nustatytas paslaugas ir vykdanti sveikatos programas.
Įstatymų nustatytais atvejais uždarosiose biudžetinėse įstaigose teikiamos
pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti
finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
2. Uždarosios biudžetinės įstaigos steigiamos tikrosios tarnybos karių ir kariūnų, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo punktuose, psichikos ligonių, padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, nelegalių imigrantų asmens sveikatos priežiūrai. Šios įstaigos taip pat vykdo visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į vidaus reikalų ministro ar krašto apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.
3. Teisę steigti uždarąją biudžetinę įstaigą psichikos ligonių,
padariusių visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos
priežiūrai turi Sveikatos apsaugos ministerija. Teisę steigti uždarąsias
biudžetines įstaigas tikrosios tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės
atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, skirstymo
punktuose, nelegalių imigrantų sveikatos priežiūrai taip pat turi kitos
įstatymų numatytos valstybės institucijos, suderinusios su Sveikatos apsaugos
ministerija. Uždarųjų
biudžetinių įstaigų psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų, padariusių
visuomenei pavojingą veiką ir pripažintų nepakaltinamais, sveikatos priežiūrai
steigimą inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Uždarųjų biudžetinių
įstaigų tikrosios karo tarnybos karių, asmenų, esančių laisvės atėmimo ir
kardomojo kalinimo vietose, policijos areštinėse, pabėgėlių sveikatos
priežiūrai steigimą inicijuoja už atitinkamą šioje dalyje nurodytą veiklos
sritį atsakingos įstatymuose nurodytos valstybės institucijos, tokią iniciatyvą
suderinusios su Sveikatos apsaugos ministerija.
4.
Uždarųjų biudžetinių įstaigų,
steigiamų krašto apsaugos ir vidaus
reikalų sistemose, nuostatus tvirtina krašto apsaugos
ministras ir vidaus reikalų
ministras, suderinę su sveikatos
apsaugos ministru.
Steigiamų teisingumo ministro valdymo srities,
krašto apsaugos ministro valdymo srities ir vidaus reikalų ministro valdymo
srities uždarųjų biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina atitinkamai teisingumo ministras,
krašto apsaugos ministras ar
vidaus reikalų ministras, suderinę su sveikatos apsaugos ministru.“
20 straipsnis. 26 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 26 straipsnį.
26 straipsnis. LNSS
viešosios įstaigos samprata ir statusas
1. LNSS viešoji įstaiga
yra iš valstybės ar savivaldybės turto ir lėšų įsteigta viešoji įstaiga,
teikianti jos įstatuose nustatytas paslaugas pagal sutartis su užsakovais.
2. Viešoji įstaiga yra ne
pelno įstaiga. Gautų pajamų ji negali skirstyti steigėjams, o jas naudoja tik
įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
21 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. LNSS
viešosios įstaigos steigėjai
1. LNSS viešosios įstaigos steigimą, veiklą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, Sveikatos sistemos įstatymas ir šis įstatymas.
LNSS
viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1)
Sveikatos apsaugos ministerija;
2) (neteko
galios)
3)
savivaldybių tarybos;
4)
valstybės aukštosios mokyklos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija,
gavusios Vyriausybės leidimą;
5)
valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos kartu su Sveikatos apsaugos
ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.
2. LNSS įstaigų
steigėjai jų kompetencijai priskirtas funkcijas gali įgalioti vykdyti ir kitas
institucijas. LNSS viešosios įstaigos steigėjais gali būti:
1) valstybė;
2) valstybė kartu su savivaldybe (savivaldybėmis);
3) savivaldybė (savivaldybės);
4) valstybė kartu su universitetu;
5) valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe (savivaldybėmis).“
22 straipsnis. 28 pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį.
28 straipsnis. LNSS
viešosios įstaigos steigėjo (steigėjų) kompetencija
LNSS viešosios įstaigos
steigėjo (steigėjų) kompetencijai priskiriama:
1)
priimti, keisti ir papildyti LNSS viešosios įstaigos įstatus;
2) nustatyti
privalomas veiklos užduotis;
3) gauti
informaciją apie LNSS viešosios įstaigos veiklą;
4) įstatymo
nustatyta tvarka nustatyti ar dalyvauti nustatant paslaugų kainas bei jų
apskaičiavimo metodikas;
5) nustatyti
LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir
medikamentams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti pačiai LNSS
viešajai įstaigai;
6)
organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos
vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su
konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti
įstatymų nustatyta tvarka;
7) detalizuoti
LNSS viešosios įstaigos turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo
tvarką Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
8) nustatyti
valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
9) steigti
LNSS viešosios įstaigos filialus, reorganizuoti ir likviduoti LNSS viešąją
įstaigą;
10) turėti kitokių teisių ir
pareigų, jei jos neprieštarauja įstatymams.
23 straipsnis. 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 29 straipsnį.
29
straipsnis. LNSS viešosios įstaigos įstatai
1. Įstatai
yra teisinis dokumentas, kuriuo LNSS viešoji įstaiga vadovaujasi.
2. LNSS
viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta:
1) įstaigos
pavadinimas;
2) buveinė;
3) įstaigos
steigėjai;
4) steigėjų
teisės, pareigos;
5) įstaigos
veiklos tikslai;
6)
steigėjų susirinkimo kompetencija ir sušaukimo tvarka (jei yra keli
steigėjai);
7)
stebėtojų tarybos kompetencija ir šios tarybos sušaukimo tvarka;
8) viešo
konkurso administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą
organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka,
administracijos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;
9) valdymo
organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija,
funkcijos ir atsakomybė;
10) filialų
steigimo bei likvidavimo tvarka;
11)
disponavimo įstaigos turtu tvarka;
12) lėšų
šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;
13)
finansinės veiklos kontrolė;
14) įstatų
keitimo ir papildymo tvarka;
15)
įstaigos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka;
16)
įstaigos veiklos terminai;
17) kitos
su įstaigos veiklos ypatumais (specifika) susijusios nuostatos,
neprieštaraujančios įstatymams.
3.
Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija,
jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru
sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai).
4. Įstatų
pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų teisinio perregistravimo įstatymų
nustatyta tvarka.
24 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. LNSS
viešosios įstaigos valdymo organai
1. Viešojoje įstaigoje
turi būti administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro
darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų
darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su
įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo
tvarką. Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato LNSS
viešosios įstaigos įstatai.
2. Būtinas LNSS
viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja
ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina
administracijos vadovas.
3. Viešojoje
įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo
funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens
teisių neturinti įmonė.
1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – įstaigos vadovą.
2. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra universiteto ar respublikos lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų, privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą, kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą. LNSS viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kuri yra regiono ar rajono lygmens ligoninė, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti arba kolegialų valdymo organą – valdybą, arba kolegialų organą – stebėtojų tarybą (konkretus kolegialus organas nurodomas LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos įstatuose) ir kitus kolegialius organus – gydymo tarybą ir slaugos tarybą.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos LNSS viešosios įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų organų privalo turėti šiuos kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą ir slaugos tarybą.“
25 straipsnis. Įstatymo papildymas 301 straipsniu
Papildyti Įstatymą 301 straipsniu:
„301 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija
LNSS viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai, be Viešųjų įstaigų įstatyme ir kituose viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytų funkcijų, priskiriama nustatyti LNSS viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir vaistams, normatyvus arba pavesti juos patvirtinti įstaigos vadovui.“
26 straipsnis. 31 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį.
31 straipsnis. LNSS
viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
1. LNSS asmens
sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą,
gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji
įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo
turėti stebėtojų tarybą.
2. LNSS
viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų
formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo
sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai.
27 straipsnis. 32 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnį.
32 straipsnis.
Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos
ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai
Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir
Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų
pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga
kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu
įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.
28 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
1. LNSS viešosios
įstaigos viešosios įstaigos veiklos
viešumui užtikrinti sudaroma
stebėtojų
taryba sudaroma penkeriems metams.
2. LNSS viešosios
įstaigos stebėtojų taryba (toliau – stebėtojų taryba) yra patariamasis organas,
sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos
funkcijos:
1) vertinti ir teikti pastabas įstaigos vadovui dėl jo tvirtinamos LNSS viešosios įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos;
2) savo iniciatyva arba gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus LNSS viešosios įstaigos veiklos trūkumus teikti siūlymus LNSS viešosios įstaigos vadovui dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos gerinimo ir apie pateiktus siūlymus informuoti visus LNSS viešosios įstaigos dalininkus ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančią (įgyvendinančias) instituciją (institucijas);
3) spręsti kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus klausimus.
3. LNSS viešosios
įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo
įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų
taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios
įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar
visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo
(steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios
teritorijoje yra įstaiga įstaigos buveinė,
tarybos paskirto savivaldybės tarybos
nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga įstaigos
buveinė, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir
vieno LNSS viešosios įstaigos
sveikatos priežiūros specialistų paskirto atstovo. Stebėtojų tarybos narių
kadencijų skaičius nėra ribojamas.
4. Valstybės
aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos
ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos
apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar
valstybinių mokslo įstaigų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios
teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla tarybos paskirto tarybos nario;
vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga tarybos
paskirto visuomenės atstovo ir vieno sveikatos priežiūros specialistų
profesinių sąjungų paskirto atstovo.
45. Į
stebėtojų tarybą negali įeiti būti skiriamas
LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojai, padalinių
ir filialų vadovai, vyriausiasis finansininkas (buhalteris) ir kiti
tiesiogiai įstaigos vadovui pavaldūs darbuotojai, taip pat asmenys,
kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje
ligonių kasoje, taip pat ar pagal Lietuvos Respublikos draudimo
įstatymą veikiančioje sveikatos draudimo įmonėje.
5. Stebėtojų tarybai paprašius, LNSS viešosios įstaigos vadovas privalo pateikti jai su LNSS viešosios įstaigos veikla susijusius dokumentus.
6. Stebėtojų tarybos personalinė sudėtis skelbiama LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje.
7. Stebėtojų tarybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje.“
29 straipsnis. Įstatymo papildymas 331 straipsniu
Papildyti Įstatymą 331 straipsniu:
„331 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdyba
1. LNSS viešosios įstaigos valdyba (toliau – valdyba) sudaroma penkeriems metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Valdyba kartu su įstaigos vadovu atsakinga už nuolatinį tinkamą LNSS viešosios įstaigos funkcionavimą, priimanti sprendimus, tiesiogiai susijusius su LNSS viešosios įstaigos veikla. Valdybos nariais renkami (skiriami):
1) valstybės tarnautojai;
2) darbuotojų atstovai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus, bet ne mažiau kaip vieną;
3) kiti fiziniai asmenys, kurių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 LNSS viešosios įstaigos įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus.
2. Valdybos nariu gali būti tik toks fizinis asmuo, kuris atitinka šiuos bendruosius reikalavimus: turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, yra nesusijęs su kitais juridiniais asmenimis ryšiais, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas, yra nepriekaištingos reputacijos. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
3. Valdybos nariu negali būti:
1) LNSS viešosios įstaigos vadovas, pavaduotojas, vyriausiasis finansininkas (buhalteris), filialo ir padalinio vadovas, kitas vadovui tiesiogiai pavaldus įstaigos darbuotojas;
2) asmuo, kuris įstatymų nustatytais pagrindais neturi teisės eiti šių pareigų.
4. Specialiuosius reikalavimus valdybos nariams nustato LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas.
5. Per 5 dienas nuo specialiųjų reikalavimų valdybos nariui nustatymo dienos apie valdybos nario atranką LNSS viešoji įstaiga turi paskelbti LNSS viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir LNSS viešosios įstaigos interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti specialieji ir bendrieji reikalavimai valdybos nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo LNSS viešajai įstaigai tvarka.
6. Fiziniai asmenys, atitinkantys valdybos nariui nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, paraiškas tapti LNSS viešosios įstaigos valdybos nariu Vyriausybės nustatyta tvarka gali teikti LNSS viešajai įstaigai 20 dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą iš fizinių asmenų gautą informaciją LNSS viešoji įstaiga per 5 dienas pateikia LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms). Kandidatus į LNSS viešosios įstaigos valdybos narius, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali parinkti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrinkti personalo paieškos (atrankos) paslaugas teikiantys asmenys. Kandidatų į valdybos narius atrankos tvarką nustato Vyriausybė. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti asmenys į valdybą skiriami LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
7. LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba visuotinis dalininkų susirinkimas gali atšaukti pavienius valdybos narius nepasibaigus laikotarpiui, kuriam valdyba buvo sudaryta. Pavieniai valdybos nariai atšaukiami paaiškėjus, kad valdybos narys neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ar prarandamas pasitikėjimas juo. Jeigu atšaukiami ar atsistatydina pavieniai valdybos nariai, pavieniai valdybos nariai skiriami į valdybą iki veikiančios valdybos laikotarpio, kuriam ji buvo sudaryta, pabaigos. Pavieniai valdybos nariai, atšaukus juos nepasibaigus jų įgaliojimų laikotarpiui, atrenkami ir skiriami šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyta tvarka. Kai atsistatydinus ar atšaukus pavienius valdybos narius, likusi valdybos sudėtis neatitinka privalomų valdybos sudėties reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, LNSS viešosios įstaigos vadovas ir LNSS viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas šio straipsnio nustatyta tvarka privalo organizuoti valdybos sudėties pakeitimus.
8. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.
9. Valdyba, pasibaigus penkerių metų kadencijai, savo funkcijas vykdo iki bus išrinkta ir pradės veikti naujos sudėties valdyba, bet ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, vykstančio tais metais, kai baigiasi valdybos kadencija. Jeigu valdybos kadencijos pabaigos terminas yra vėlesnis negu valdybos kadencijos pabaigos metais numatomas eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, valdyba veiklą vykdo iki neeilinio visuotinio dalininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo valdybos kadencijos pabaigos.
10. Valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų valdybos kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs LNSS viešosios įstaigos vadovą.
11. Valdybos kompetencija:
1) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) išvadas dėl ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų, paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, metinių turto įsigijimo ir skolinimosi planų;
2) vertina ir teikia pastabas (siūlymus) LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) dėl LNSS viešosios įstaigos vadovui nustatytinų metinių veiklos užduočių ir veiklos rodiklių;
3) vertina ir LNSS viešosios įstaigos vadovui teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos organizavimo klausimų, finansinės būklės, ūkinės veiklos gerinimo, pajamų ir išlaidų srautų paskirstymo;
4) teikia visiems (visoms) LNSS viešosios įstaigos dalininkams (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) pasiūlymus dėl LNSS viešosios įstaigos vadovo sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, atšaukimo;
5) LNSS viešosios įstaigos vadovui ir LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms) teikia išvadas dėl LNSS viešosios įstaigos prekių ir paslaugų, kurių vertė viršija 5 procentus bendro metinio pirkimų biudžeto vertės, įsigijimo pagrįstumo;
6) priima sprendimus dėl LNSS viešosios įstaigos veiklos efektyvumo gerinimo, veiklos planavimo ir tęstinumo užtikrinimo;
7) sprendžia šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytus stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus ir kitus LNSS viešosios įstaigos įstatuose valdybos kompetencijai priskirtus LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimus.
12. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdybos narys turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam tos LNSS viešosios įstaigos valdybos nariui, kuris atstovautų jam balsuojant LNSS viešosios įstaigos valdybos posėdyje, jeigu LNSS viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.
13. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Iš anksto balsavę ar įgaliojimus kitam valdybos nariui atstovauti balsuojant davę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Valdybos narys neturi teisės balsuoti (privalo nusišalinti ar būti valdybos nušalintas), kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami. Valdybos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė valdybos posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, valdybos sprendimą lemia valdybos pirmininko balsas. Valdybos sprendimai yra privalomi LNSS viešosios įstaigos vadovui.
14. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama LNSS viešosios įstaigos lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 LNSS viešosios įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
15. Valdybos nariai privalo saugoti LNSS viešosios įstaigos komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurią sužinojo būdami valdybos nariais ir kuri buvo nurodyta kaip konfidenciali informacija.“
30 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
1. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba (toliau – gydymo taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų.
2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigosadministracijaivadovui. Jeigu įstaigosadministracijaivadovas su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms)steigėjui (steigėjams). Kai gydymo tarybai pirmininkauja įstaigos vadovas, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų.
4. Slaugos taryba
svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba
svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos
administracijai . Jei įstaigos administracijai su pasiūlymu nesutinka,
slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti
steigėjui (steigėjams).Slaugos
taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba
svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos
vadovui. Jeigu įstaigos vadovas nesutinka su slaugos tarybos pasiūlymu, slaugos
taryba savo pasiūlymą gali pateikti LNSS viešosios įstaigos dalininkui (ir (ar)
dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai (įgyvendinančioms)
institucijai (institucijoms). Kai slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos
vadovas, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti tiesiogiai LNSS viešosios
įstaigos dalininkui (ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas
įgyvendinančiai (įgyvendinančioms) institucijai (institucijoms).
5. Gydymo ar slaugos tarybomstarybaipirmininkauja LNSS viešosios įstaigosadministracijosvadovas arba jo įgaliotas kitas LNSS viešosios įstaigosadministracijosdarbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato LNSSviešųjų įstaigųviešosios įstaigos įstatai.“
31 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36
straipsnis. Viešosios LNSS viešosios įstaigos turtas
1.
Viešosios įstaigos turtą sudaro ilgalaikis materialusis turtas, turtas,
gautas kaip labdara ar parama, turtas, gautas pagal testamentą, finansiniai
ištekliai ir kitas su įstaigos veikla susijęs teisėtai įgytas turtas.
2. Valstybės ir
savivaldybių institucijos (steigėjai) turtą viešosioms įstaigoms perduoda
panaudos pagrindu įstatymų ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.LNSS viešosios įstaigos valstybės (savivaldybės) turtą valdo
panaudos pagrindais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
3.
LNSS viešosios ir valstybės visuomenės sveikatos priežiūros viešosios įstaigos
ilgalaikį materialųjį turtą parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, taip pat
laiduoti ar garantuoti juo kitų subjektų prievolių įvykdymą gali tik raštiškai
leidus steigėjui (steigėjams) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka. Tokį leidimą valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių švietimo ir
mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtoms įstaigoms duoda
Sveikatos apsaugos ministerija.
4.
Viešoji įstaiga, pardavusi susidėvėjusį ar jos veiklai nereikalingą materialųjį
turtą bei vertybes, gautas pajamas naudoja įstatuose nustatyta tvarka.“
32 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.
37
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidavimas
1.
Viešosios įstaigos likvidavimo pagrindas gali būti:
1)
pasibaigęs įstatuose nustatytas įstaigos veikimo laikas;
2)
steigėjo (steigėjų) sprendimas likviduoti viešąją įstaigą, priimtas įstatymų ir
įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
3)
teismo sprendimas likviduoti viešąją įstaigą už įstatymų nustatytus teisės
pažeidimus.
2.
Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato
likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo
likvidatoriaus paskyrimo dienos administracija ir kiti valdymo organai netenka
įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.
3.
Likviduojamos viešosios įstaigos dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta
tvarka.
4.
Likviduojant įstaigą, jos darbuotojai atleidžiami Darbo sutarties įstatymo
nustatyta tvarka.
5.
Sudarius viešosios įstaigos likvidavimo aktą, apie įstaigos likvidavimą viešai
skelbiama du kartus ne mažesniu kaip vieno mėnesio intervalu.
6.
Likęs turtas perduodamas steigėjams įstatuose nustatyta tvarka.
33 straipsnis. 38 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 38 straipsnį.
38
straipsnis. Viešosios įstaigos likvidatoriaus įgaliojimai
1.
Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos vadovo teises ir
pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių
institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais
asmenimis.
2.
Viešosios įstaigos likvidatorius:
1)
parengia likvidavimo laikotarpio pradžios įstaigos finansinę ataskaitą
(likvidavimo balansą);
2)
įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito su kreditoriais;
3)
baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau sudarytus įstaigos sandorius ir sudaro
sandorius, susijusius su įstaigos likvidavimu;
4)
likusį viešosios įstaigos turtą perduoda steigėjui (steigėjams);
5)
sudaro viešosios įstaigos likvidavimo aktą;
6)
likviduotą įstaigą išregistruoja įstatymų nustatyta tvarka.
3.
Likvidatorius yra atsakingas įstaigai ir steigėjui (steigėjams) už nuostolius,
kurie susidarė dėl jo kaltės.
34 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės asmens
sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų, kurios yra pavaldžios
Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministro valdymo
srities valstybės LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra:
1) ligoninės;
2) kraujo donorystės įstaigos;
3) specializuotos ligoninės, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigos.“
2. Papildyti 39 straipsnį 21 dalimi:
„21. Šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų LNSS viešųjų įstaigų nomenklatūra yra ligoninės.“
35 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) išlaikomos
biudžetinės įstaigos, kurių steigėja steigėjai yra valstybė
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos (ministerijos, valstybinės
tarnybos);“.
2. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) finansuojamos
Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Vidaus reikalų ministerija ar
Krašto apsaugos ministerija nustatytos visuomenės sveikatos priežiūros
priemonės krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro valdymo sričių
Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiuose
daliniuose ir įstaigose;“.
3. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) išlaikomos
biudžetinės įstaigos, kurių steigėja yra savivaldybė savivaldybių
taryba;“.
36 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Studentų ir gydytojų rezidentų studijų ir darbo bei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos kėlimo LNSS įstaigose finansavimo tvarka
1. LNSS įstaigų, kuriose vyksta studentų ir rezidentų studijos ir kuriose rezidentai dirba gydytojais rezidentais, išlaidos, susijusios su studentų ir gydytojų rezidentų studijomis ir darbo užmokesčiu, kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2.
LNSS įstaigos turi teisę apmokėti studentų ir gydytojų rezidentų studijas, su
gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis sudaryti paskolos sutartis
rezidentų gerovei užtikrinti sveikatos apsaugos ministro Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
3. LNSS įstaigų
sveikatos priežiūros specialistų profesinio tobulinimosi išlaidos apmokamos sveikatos
apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.“
37 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„44 straipsnis. Įstaigų teisės
Sveikatos
priežiūros įstaigų Įstaigų teises nustato Sveikatos sistemos
įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“
38 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 45 straipsnio 2 punktą:
„2) įgyvendinti
būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos
apsaugos ministro Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą
sąrašą;“.
2. Pakeisti 45 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) pildyti ir
saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją
apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos
ministro Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;“.
3. Pakeisti 45 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) informuoti sveikatos
apsaugos ministro teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos
ministeriją, įstaigų įstaigos savininką ar dalininką ar savininko ar
dalininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją steigėjus ar
savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius,
kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;“.
39 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“.
40 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pacientų apskaitos ir pacientų sveikatos priežiūros ataskaitų pateikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
41 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Paciento mirties įstaigoje patvirtinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras Sveikatos apsaugos ministerija.“
42 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo Darbo kodekso nustatyta tvarka laikotarpiui iki vieno mėnesio nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jei buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jei sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“.
2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
43 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Įstaigos vadovo valdymo organų nušalinimo ir laikinojo administratoriaus skyrimo tvarka
1. Įstaigos vadovas valdymo organai nušalinamas nušalinami ir laikinasis administratorius skiriamas, jeigu:
1) įstaiga nepašalina nustatytų pažeidimų ar trūkumų ir dėl to kyla grėsmė, kad jos teikiamos paslaugos bus netinkamos ir kenks pacientų sveikatai, tačiau dar yra reali galimybė pataisyti padėtį;
2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;
3) įstaigoje tais pačiais kalendoriniais metais yra daugiau kaip vienas mirties atvejis dėl įstaigos specialisto ar specialistų kaltės;
4) siekiama objektyviai įvertinti vadovo veiklą (jeigu nepradedamas tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimo tyrimas) sprendžiant šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje numatytą įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą.
2. Laikinasis administratorius skiriamas ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu sveikatos apsaugos ministras gali pratęsti šį terminą iki vienų metų.“
44 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įstaigos
laikinasis administratorius – tai įstaigos valdymo organų nušalinimo
laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro skiriamas sveikatos priežiūros
įstaigos vadovas. Įstaigų laikinųjų administratorių kvalifikacinius
reikalavimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija sveikatos
apsaugos ministras. Laikinuoju administratoriumi negali būti įstaigos,
kurios valdymo organai nušalinti, darbuotojas. Darbo sutartį su įstaigos laikinuoju
administratoriumi sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras ar jo
įgaliotas atstovas.“
2. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Laikinajam
administratoriui neprivalomi LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar
viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar
visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko
sprendimai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje ir šio įstatymo 55 straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodytus atvejus.“
3. Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Laikinasis
administratorius be LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios
įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar
visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos steigėjo ar savininko
įgaliojimų ar sutikimo negali parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti turto,
reorganizuoti ar likviduoti įstaigos, spręsti kitų įstaigos savininko teises
ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo įstaigos
steigėjo ar savininko išimtinei
kompetencijai priklausančių klausimų.“
4. Pakeisti 56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apie administravimo
eigą ir rezultatus laikinasis administratorius privalo informuoti sveikatos
apsaugos ministrą, LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios
įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ar visuotinį
dalininkų susirinkimą ir šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3
punktų atvejais – Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ir
įstaigos steigėją ar savininką jų nustatytais terminais ir tvarka.“
45 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
Papildyti 57 straipsnį 3 punktu:
„3) išnyksta aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkte.“
46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ministrai pagal kompetenciją iki 2018 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
47 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos ir (ar) odontologijos praktikos licenciją (toliau – įstaiga, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų), vadovai vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. Įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus ir 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas.
2. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigų, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pavaduotojo, ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigas.
3. Kai pasibaigia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas terminas, įstaigų, kuriose dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovai, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojai ir vyriausieji finansininkai (buhalteriai) atleidžiami iš darbo. Likus trims mėnesiams iki įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo, LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (buhalterių) atleidimo dienos LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija organizuoja viešą konkursą įstaigos, kurioje dirba 10 ar mažiau specialistų, vadovo pareigoms eiti, o LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai – LNSS valstybės ar savivaldybės biudžetinės ar viešosios įstaigos vadovo pavaduotojo ar vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigoms eiti.
4. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai, universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai ir universitetų ligoninių sveikatos priežiūros specialistai įsigaliojus šiam įstatymui toliau eina atitinkamai įstaigos vadovo, universiteto ligoninės padalinio ar filialo vadovo ar universiteto ligoninės sveikatos priežiūros specialisto pareigas iki kadencijos, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos.
5. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų pirmoji kadencija pradedama skaičiuoti asmenį priėmus į pareigas po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo LNSS viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, priskiriamoms universiteto ar respublikos lygmens ligoninėms, sudarytos stebėtojų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui baigia savo veiklą.
7. Kai vyriausiasis finansininkas (buhalteris) yra LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų padalinio vadovas, jam taikomos šio straipsnio 1–3 dalių ir šio įstatymo 9 straipsniu keičiamo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vyriausiojo finansininko (buhalterio) priėmimą į darbą (atleidimą iš darbo) ir jo kadencijas.
8. LNSS viešųjų įstaigų valdybos šiuo įstatymu pildomo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 331 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti sudaromos ir pradėti veiklą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 1 d.
9. Pirmasis stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas privalo pradėti veikti 2020 metų sausio 1 d. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
10. Stacionarinių aktyviojo gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems reikalavimams vertinama kas 5 metus skaičiuojant nuo 2020 metų sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Teikia
Seimo nariai:
Aurelijus Veryga
Asta Kubilienė
Laimutė Matkevičienė
Zenonas Streikus