LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 125
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Prašome užimti darbo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 28 d., antradienio, nenumatytą posėdį. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 83 Seimo nariai.
12.01 val.
Ūkio ministro V. Sinkevičiaus priesaika
Gerbiamieji kolegos, lapkričio 27 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo V. Sinkevičių paskyrė Lietuvos Respublikos ūkio ministru. Pagal Vyriausybės įstatymo 7 straipsnį pradėti eiti pareigas ministrai gali tada, kai prisiekia Seimo posėdyje. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Ministras, leiskite supažindinti su tvarka, prisiekia stovėdamas priešais Seimo Pirmininką, skaitydamas priesaikos tekstą, padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų. Taip nurodyta įstatyme. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje. Kviečiu V. Sinkevičių ir Seimo Pirmininką V. Pranckietį prisaikdinimo procedūrai. Prašome atsistoti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš, Virginijus Sinkevičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai sveikiname. Ir gal, kolega, tarsite dar kokį žodį?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš iš tiesų turbūt labai trumpai. Dėkoju už didžiulį pasitikėjimą. Suprantu tą didžiulę atsakomybę ir tikiuosi, kad bendru darbu, nepaisydami pozicijos ir opozicijos, mes visi kartu įdėsime didelį indėlį ir pasieksime tvarų ekonomikos augimą, kurį ilgos kartos po mūsų paminės, kad šis Seimas pasiekė to, kaip žmonės gyvena po dvidešimties metų. To linkiu mums ir mūsų valstybei. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dar sveikinimai. Noriu pakviesti Seimo Pirmininką atlikti dar vieną malonią misiją. Lapkričio 25 dieną mes turėjome taip pat gražų džiaugsmą ir gražią sukaktį. Aš noriu paprašyti gerbiamojo Seimo Pirmininko pasveikinti, įteikti gėles ir išsakyti palinkėjimus V. Bukauskui, kuris šventė labai gražią savo gyvenimo sukaktį. (Plojimai) Dėkojame.
Gerbiamieji kolegos, pradedame mūsų nenumatytą posėdį, kurio darbotvarkę patvirtino Seimo valdyba. Prašau dabar jau dėmesio, juolab kad liko tik 33 dienos iki šių metų pabaigos, o šiandien dienos sentencija kalendoriuje užrašyta labai prasmingai: darbo nesišalinsi, vargas pasišalins.
12.05 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1218(2) (svarstymas)
Ne veltui mes šiandien svarstysime Valstybinio socialinio draudimo biudžeto įstatymo projektus, kurie iš tikrųjų palengvinti mūsų Lietuvos žmonių gyvenimą. Skelbiu darbotvarkės 1-2a klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1218(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą A. Sysą pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien bus didelis benefisas su socialinio draudimo įstatymais, tad nenustebkite, čia ir leisiu visą šią dieną.
Taigi pirmasis įstatymas – Biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymas. Kaip visada buvo gauta daug Teisės departamento pastabų, kurioms mes pritarėme. Buvo gauta Lietuvos banko išvada, į kurią mes atsižvelgėme, turbūt atsižvelgė ir kiti komitetai, kurie svarstė biudžetus. Taip pat buvo gauta Seimo narių kai kurių pasiūlymų.
Seimo narys R. J. Dagys siūlė skirti papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto. Šitam siūlymui nepritarta. Grupė Seimo narių siūlė netaikyti dvigubo mokėjimo už nedarbo draudimą terminuotoms sutartims tik vienai gydymo įstaigai, tai yra Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms. Komitetas tam nepritarė. Seimo nariai G. Landsbergis, A. Matulas, I. Degutienė ir kiti siūlė, kad Privalomasis sveikatos draudimo fondas neatsiskaitytų su Socialinio draudimo fondu už surinktas ir pervestas įmokas, ir komitetas tam nepritarė. Taip pat R. J. Dagio aš jau sakiau. Biudžeto ir finansų komitetas siūlė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir atsižvelgti į Teisės departamento pastabas.
Už įstatymą balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 4. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pranešėją N. Puteikį pateikti Audito komiteto išvadą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Buvo alternatyvus balsavimas. Už tai, kad būtų nepritarta šiam įstatymo projektui, balsavo 3, už tai, kad būtų pritarta, balsavo 4. Pritarta tokiai formuluotei: pritarti įstatymo projektui Nr. 1218 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Audito komiteto pasiūlymus bei Valstybės kontrolės audito išvadoje ir ataskaitoje pateiktas pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkojame Audito komiteto pranešėjui. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, spalio 25 dieną svarstė šį Socialinio draudimo fondo biudžeto kitų metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Sprendimas buvo toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už tokį sprendimą pasisakė 6, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė trys kolegos. Kviečiu A. Sysą. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai yra už ką pagirti šių metų socialinio draudimo biudžetą, nes jis yra iš dalies subalansuotas, nedeficitinis. Pagaliau valstybė prisiėmė pareigą perimti 3 mlrd. skolą iš „Sodros“ į valstybės biudžetą, nes ši skola padaryta ne dėl blogo „Sodros“ darbo, o dėl mūsų vienokių ar kitokių politinių sprendimų, priimtų Seime per ilgesnį laiką. Bet turėčiau pasakyti kritiškai, ką aš matau, ko trūksta šiam biudžetui, kas buvo žadėta rinkimuose ir kur buvo tam tikrų pristabdymų. Noriu priminti, kad buvo priimtas socialinis modelis, kuriame viena iš sudėtinių dalių kaip tik buvo socialinio draudimo sistemos pertvarka, kurią mes užmiršome. Su Darbo kodeksu kažką padarėme, o su socialinio draudimo sistema labai fragmentiškai ir labai atsargiai. Taigi man didžiausią nerimą kelia ateitis. Socialiniame modelyje buvo aiškiai suplanuotas dešimties metų pereinamasis laikotarpis, kai bazinė pensija iš socialinio draudimo finansavimo pereina į valstybės biudžeto finansavimą. Dabar mes matome vienerių metų pervedimą ir toliau aiškumo nėra.
Kitas etapas yra antrosios pakopos privatūs pensiniai fondai. Apie tai daug kalbama. Akivaizdžiai žinome, kad dalyvauja labai nedidelė dalis palyginti su įsiregistravusiais pensiniuose fonduose – virš milijono. Patys moka įmokas tik virš 450 tūkst. žmonių, už kitus iš dalies moka valstybė, kiti iš viso dingę. Aiškumo dėl antros pensijų pakopos nėra, neaišku. Ir „Sodra“ iš einamųjų įmokų skiria 174 mln. eurų ateičiai. Aišku, galime įvairiai matyti tą ateitį, prognozuoti, tai pliusas ar minusas. Bet pats laikas atsakyti, ką mes toliau darome, kaip mes remiame, kaip mes neremiame, ir kodėl tie 174 mln. imami iš einamųjų įmokų, tai yra gaunamų pajamų, tai yra iš pensinio draudimo, iš kitų draudimų ir dedami ateičiai.
Taip pat nedžiugina, ir apie tai mes turbūt atskirai kalbėsime atskirus įstatymus svarstydami, kad nėra aiškios vizijos. Ar mes vis dėlto raginame ir darome viską, kad socialiniame draudime dalyvautų kuo daugiau ir mokėtų deramas įmokas savo, savo giminaičių ir ateities pensijų draudimui. Matau įstatymų projektus, kuriais ne didiname įmokų į socialinį draudimą, o mažiname. Tai yra ne pats geriausias signalas, žinant, kad geriausia kaupti tą patį socialinio draudimo rezervą, kurio mes neturime, kai yra ekonominis pakilimas. Atvirkščiai, matau, kad kai kurių grupių siūloma neskatinti dalyvauti solidarioje sistemoje. Siūloma įmokas skaičiuoti ne nuo minimalios mėnesinės algos, kaip mes svarstysime kai kuriuose įstatymuose, bet nuo gaunamų pajamų. Tuo labiau kad tai pačių deklaruojamos pajamos. Aišku, kad žmonės dažniausiai, jeigu galima parodyti nulį, tai jie ir parodo, ir negauna draudimo. Be visų tų teigiamų valstybinio socialinio draudimo dalykų, kurie atsiranda šiame įstatyme, manau, kad mano paminėti faktai neleidžia visiškai, visa krūtine džiaugtis šiuo biudžetu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. J. Dagį. Prašau, kolega. Jums penkios minutės.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi, kaip kolega Algirdas, paminėsiu teigiamas puses. Gerai, kad socialinio draudimo biudžete galų gale skolos klausimas nukabintas nuo „Sodros“, kuris iš tikrųjų buvo užkabintas mūsų visų politikų, neišskiriu nė vienos Vyriausybės. Mes visą laiką krovėme tą naštą pensininkams. Pensininkai turėjo visa tai manevruoti, mokėti visas palūkanas ir panašiai, nors galėjo labai ramiai ta skola kabėti valstybės biudžete ir iš pensininkų biudžeto nesemti. Bet vis tiek tai yra tik menka pusinė, ne menka, bet pusinė priemonė.
Socialinio draudimo principas turi labai aiškų stuburą. Tai yra atskiras socialinio draudimo biudžetas, į kurį mes mokame specialias draudimo įmokas, ir, remiantis draudimo principais, gauname išmokas, draudimo principais, ne mūsų kokiais nors politikų skirstymais kam nors duoti ar neduoti, o draudimo principais, apibrėžtais įstatyme šiuo atveju. O draudimo principas turi vieną taisyklę, kad įmokos ir išmokos turi būti subalansuotos. Kur jūs matėte draudimo kompaniją, kuri išleistų daugiau negu įeina įmokų? Čia yra valstybinis draudimas, čia yra tas pats, negalime jo valdyti kitaip.
Šiame biudžete mes turime tris išmokų rūšis. Tai yra ligos socialinis draudimas, nelaimingų atsitikimų draudimas ir motinystės socialinis draudimas, kai išmokos viršija pajamas. Kiek tai yra? Ligos ir motinystės draudimo išmokos viršija pajamas dėl mūsų politinių sprendimų, pabrėžiu, dėl politinių sprendimų, nepadengtų pinigais, – 124 mln. eurų. Motinystės išmokos – 33 mln. eurų. Nedarbo, nelaimingų atsitikimų draudimas – maždaug 9 mln. eurų. Iš viso yra 166 mln. eurų. Kas yra tie 166 mln. eurų? Tai nei daug, nei mažai – 23 eurais per mėnesį vidutiniškai sumažintos pensininko pajamos, 23 eurais per mėnesį vidutiniškai mažesnės pensijos. Vadinasi, mes iš pensininkų pinigų finansuojame kitas išmokas, kitas mūsų programas, kurios yra valstybės biudžete. Klausimas – ar teisinga paimti, raz, pensininkų, kurie dirbo, užsidirbo draudimą, įgijo draudimo stažą, sukaupė, mokėjo už kitus, kaupiamuosiuose fonduose kaupė lėšas savo senatvei, pinigus ir atiduoti kitoms reikmėms? Ar mes pajėgūs kada nors sustabdyti šią neteisybę? Paskui verkiame, kodėl mūsų pensininkai gauna mažiau. Todėl, kad visos valstybės laikosi šios taisyklės, o Lietuva piktybiškai nesilaiko šios taisyklės. Todėl mūsų kaimynų pensijos ir didesnės, nes iš jų nesemia pinigų, o mes semiame iš pensininkų pinigų, būtent iš pensininkų. Visos kitos draudimo rūšys išmoka daugiau negu gauna įmokų. Tai lieka vienintelė rūšis… Nuolat semiame… Tai pensininkų pensijos. Todėl tokiam biudžetui… Turint omenyje, kad iš principo mes jau pradėjome reformą, o reforma kaip tik turėjo tai sustabdyti, tie pinigai turėjo ateiti, uždengti iš valstybės biudžeto, tai yra bazinės algos perkėlimo ir pan. Tai leistų subalansuoti biudžetą. Mes to nepadarėme ir toliau pensininkų pinigais finansuojame kitus klausimus. Taigi niekuo mes čia pasidžiaugti negalime. Mes tiesiog sumažinome potencialiai kitų metų pensijas 23 eurais ir tuos pinigus paskyrėme kitiems reikalams.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui.
Dar užsirašė į bendrą diskusiją R. Žemaitaitis. Kolegos nematau. Daugiau norinčių diskusijoje dalyvauti nėra.
Vėlgi kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją gerbiamą A. Sysą. Mes aptarsime dėl straipsnių pateiktus Seimo narių pasiūlymus, nes, kaip ir minėjo, Seimo nariai pateikė ganėtinai daug pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio buvo pateiktas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. Gerbiamasis Rimantai, prašau. (Balsai salėje)
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš, gerbdamas…
PIRMININKĖ. O Seimo narius labai prašau dėmesio. Svarstome pasiūlymus, dėl kurių reikės labai atsakingai balsuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš teikiu pasiūlymą, kurį iš esmės teikiu visais laikais, kiek yra buvę, neleis pameluoti. Ką tiktai aš apie jį kalbėjau Seimo tribūnoje. Mes turime tris rūšis nesubalansuotų išmokų iš viso už 166 mln. Pagal socialinio draudimo principus jos turėtų būti dengiamos iš valstybės biudžeto, nes tai yra politikų nepamatuotos užgaidos, nepagrįstos draudiminiais pinigais. Jos nėra kompensuotos, todėl siūlau, kad jos turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Būtų išsaugotas draudiminis principas, ir tai leistų padidinti mūsų valstybines pensijas, jeigu to principo būtų laikomasi, dar… ne valstybines pensijas – socialinio draudimo pensijas dar 23 eurais. Tokia yra pasiūlymo esmė, ir prašau kolegų apsispręsti, ypač tų iš opozicijos, kurie visą laiką stengėsi būdami opozicija arba nebūdami valdžioje, įvairiuose forumuose gynė šitą principą kartu su manimi. Todėl aš labai įdėmiai stebėsiu jų balsavimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritarė siūlymui, nors de jure gerbiamas R. Dagys yra teisus, bet de facto Seime nė karto šitam siūlymui nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už R. J. Dagio pasiūlymą nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, man tai labai keista, kai sako… ar Prancūzijos prezidentas pasakė: praleido progą patylėti. Konservatoriai buvo valdžioje. Užuot nemažinę pensijų, jie sumažino, taip pat jų laiku visiškai tos lėšos nebuvo dengiamos iš valstybės biudžeto. Šiuo metu pensijos per metus vidutiniškai didėja 62 eurais. Aš manau, kad per vienus metus negalima padidinti dvigubai pensijų. Šiandien dar tuos nuostolius, kuriuos padarė A. Kubiliaus Vyriausybė, dar ne visa košė išsrėbta – ir vėl tą pačią litaniją kalba gerbiamas R. Dagys ir konservatoriai. Taip, tai būtų geras sprendimas, bet iš kur paimti pinigų? Gal kitais metais toks sprendimas ir bus priimtas. Ne vienus ir ne penkerius metus, o gal dešimtmetį tęsiasi tokia situacija.
PIRMININKĖ. Aš norėjau tai ir sakyti, kad P. Gražulis užsirašė į kitą poziciją ir kalbėjo prieš.
Nuomonė už – norinčių kalbėti nematau. Kolegos, apsisprendžiame balsuodami dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriam Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė.
Balsavo 101 Seimo narys: už pasiūlymą – 30, prieš – 38, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis pasiūlymas, dėl 2 straipsnio Audito komiteto pasiūlymas. Gerbiamieji Seimo nariai, gal mes galime sutarti, kad leiskime visiems, nes 10 balsų tikrai norinčių ir pritariančių, kad būtų teikiamas pasiūlymas, visada bus. Tad nebeklausiu atskirai dėl 10 pritariančių. Buvo Audito komiteto pasiūlymas dėl 2 straipsnio, kuriam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar Audito komiteto pranešėjas N. Puteikis sutinka su pozicija? Sutinka ir neprašo balsuoti. Gerbiamieji, bendru sutarimu galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
Dėl 3 straipsnio buvo Seimo narių R. Šalaševičiūtės, A. Palionio, A. Butkevičiaus, R. Sinkevičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies, ar jūs prašote… Gerbiamasis A. Palionis. Prašau pristatyti. Tuoj įjungsime mikrofoną.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš pranešėjo komentarų prieš pristatant projektą supratau, kad pagrindinei esmei ir nepritaria, kad ligoninėse būtų taikomas ne dvigubas nedarbo draudimo mokestis, ir palygino, kad tai yra tiktai Santaros klinikoms. Bet tai yra netiesa, nes yra Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas – pagal 15 straipsnio 6 dalį Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo universitetinių ligoninių gydytojai į darbą priimami viešojo konkurso būdu penkeriems metams. Tai yra terminuota sutartis. Aš sutinku, kad už nedarbo draudimą turime… už neterminuotas sutartis darbdaviai įpareigoti mokėti dvigubą draudimo įmoką, bet kada darbdavys penkeriems metams terminuotai priima darbuotoją ir už tai moka dvigubą draudimo įmoką, tai nėra sąžininga. Palyginkite, kai ligoninėje dirba 5 tūkst. 400 darbuotojų, tokių su terminuotomis penkeriems metams sutartimis yra 1 tūkst. 800. Mes papildomų asignavimų tam neskiriame, papildomam draudimo tarifui apmokėti, o prašome ligoninių susimokėti. Komitetas šitai nuostatai ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. PALIONIS (LSDDF). Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Būtent aš ir pasakiau, kad aiškinamajame rašte yra paminėta tik viena gydymo įstaiga, bet, gerbiami kolegos, noriu priminti, kad šita nuostata atsirado vėlgi su socialiniu modeliu, kai mes keitėme Darbo kodeksą, kad atsirastų lankstumas ir, kita vertus, saugumas. Suteikdami darbdaviui lengviau atleisti, lengviau priimti, sudaryti terminuotas sutartis, mokslininkai ir pasiūlė, kad būtų kompromisas, kad tokie žmonės turėtų didesnį draudimą nuo nedarbo, nes išlaidos dėl to padidėja. Todėl komitetas mano, kad nėra prievolės visus gydytojus priimti pagal terminuotas sutartis. Yra konkursinės vietos, suprantu, bet kodėl gydytojas, kuris visą gyvenimą dirba vienoje įstaigoje, turi turėti terminuotą sutartį? Todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš. Jūs jau kalbėjote, tad jūs negalite kaip teikėjas kalbėti. Ar suprato Seimo nariai? Prašom apsispręsti ir balsuoti, ar pritariate kolegų R. Šalaševičiūtės, A. Palionio, A. Butkevičiaus, R. Sinkevičiaus ir I. Šiaulienės pasiūlymui.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 18, prieš – 26, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Dėl 3 straipsnio 9 dalies buvo Audito komiteto pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Tai techniniai pasiūlymai. Aš manau, kad komitetas…
PIRMININKĖ. Taip, komitetas pritarė. Galime pritarti? Galime.
Taip pat Audito komitetas irgi techninio pobūdžio 10 dalį… Galime pritarti? Galime.
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKĖ. Ir dėl 3 straipsnio 13 dalies Seimo narių G. Landsbergio, A. Matulo, I. Degutienės, M. Majausko, J. Oleko, E. Gentvilo, A. Dumbravos pasiūlymas. Kuris iš kolegų pristato? A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai atsiprašau, aš savo parašą atsiėmiau.
PIRMININKĖ. Jūs savo parašą atsiimate. Kuris iš kolegų? A. Matulas pristato. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes čia keli, kaip minėjo pirmininkė, pasirašėme ir siūlome, kad vis dėlto už lėšų surinkimą privalomasis sveikatos draudimas neturėtų mokėti „Sodrai“, nes tai yra pavesta įstatymu, ir nelogiška, kad viena valstybinė įstaiga už įstatymų pavedimų vykdymą imtų pinigus. Juo labiau kad sveikatos sektorius, medikai atlieka daugybę „Sodrai“ priklausančių funkcijų, nedarbingumo ekspertizes ir už tai nėra mokama. Tiesiog turėtų būti tie 4 mln. palikti Sveikatos draudimo fonde, tuo labiau kad šiandien yra daugybė problemų, kurias kelia medikai, Medikų sąjūdis, ir taip būtų atkurtas teisingumas.
Toliau turėtų būti sudaryta darbo grupė ir reikėtų spręsti, kiek vis dėlto funkcijų atlieka viena kitai sistema ir ar už tai turėtų mokėti. Mano manymu, geriausias variantas būtų nulinis variantas, bent šiame etape, todėl prašau pritarti įstatymo projektui, nes po to eis įstatymo projektas, kurį pasirašė visas Sveikatos reikalų komitetas ir jam pritarė, kad vis dėlto ta įmoka nebūtų imama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas siūlo nepritarti, nes tokia nuostata jau buvo ir „Sodra“ patiria didelių išlaidų. Už paslaugas moka ne tik privalomasis sveikatos draudimas, bet ir kitos institucijos, kurios gauna paslaugą. Tokia diskusija jau buvo kalbant apie sveikatos draudimą ir dar bus. Galimas vienas iš variantų, tokia diskusija buvo komitete, kad gali perimti viską: ir administravimą, ir surinkimą, PSDF, kaip draudimas, bet aš manau, kad nuo to PSDF tik praloštų, nes išlaidos padidėtų. Todėl manome, kad lygiateisiškumo principu visi turi už paslaugas susimokėti, nes tai yra žmogiškasis faktorius, reikia surinkti, apdoroti, pervesti ir visus kitus dalykus padaryti.
Antra. Šiek tiek spekuliuojama Sveikatos draudimo įstatymu. (Balsai salėje) Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio nuostatos kalba, kad asmens sveikatos ekspertizės paslaugos ir draudžiamo asmens laikinojo nedarbingumo ekspertizės paslaugos yra apmokamos ne iš socialinio draudimo, o iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nereikėtų visko suplakti į vieną vietą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą norinčių kalbėti nėra. Prieš pasiūlymą kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia mano su gerbiamu kolega A. Matulu nuomonė skiriasi, beje, visą laiką skyrėsi nuosekliai tuo klausimu. (Juokiasi) Noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbame ne šiaip dėl kokios nors biudžeto eilutės perskirstymo, nekalbame apie kokias nors įstaigų administravimo atskiras lėšas. Turime suprasti, kad yra socialinio draudimo lėšos, tai yra fondo lėšos, pensininkų ir draudimo išmokas gaunančių žmonių lėšos. Visas administravimas atliekamas iš to paties fondo.
Sveikatos draudimo fondas yra atskiras fondas ir čia yra tų fondų tarpusavio santykiai. Jeigu mes (…) šitą principą, mes neturėsime jokių argumentų visų pirma su privačiais kaupiamaisiais fondais, nes iš jų taip pat viskas imama, nes tai yra santykis tarp skirtingų fondų.
Jeigu yra kitos diskutuotinos problemos, kaip šiuo atveju kas kokias paslaugas atlieka, čia yra diskusija. Bet šiuo atveju taip, kaip siūloma, ji yra nekorektiška, nes lygiai taip pat galima būtų paklausti, kodėl tada „Sodros“ darbuotojai turėtų tikrinti biuletenius, ar teisingai suteikti, administruoti, prižiūrėti, gal tuos kaštus irgi Ligonių kasos turėtų apmokėti, savo perteklines išlaidas… visus piktnaudžiavimo dalykus.
Todėl čia tas ginčas iš tikrųjų nėra pakankamai korektiškas, nes kalbama, kad čia yra valstybės pinigai. Ne valstybės. Tai yra pensininkų ir motinų, kurios gauna išmokas, dėl nelaimingų atsitikimų gaunančiųjų pinigai ir tuos pačius biuletenius gaunančiųjų pinigai, nes tai yra iš to paties katilo, ne iš valstybės lėšų administravimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Prašome apsispręsti ir balsuoti dėl kolegų G. Landsbergio, A. Matulo, I. Degutienės, M. Majausko, J. Oleko ir E. Gentvilo pasiūlymo, kuriam pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė. (Balsas salėje: „Pensininkai balsuoja prieš, o ligoniai – už.“)
Balsavo 90 Seimo narių: už – 11, prieš – 42, susilaikė 37. Kolegų pasiūlymui nepritarta.
Daugiau pasiūlymų dėl 3 straipsnio nebuvo gauta. Dėl 4 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. O dėl 5 straipsnio… Ir prieš 5 straipsnį dar A. Matulas – replika po balsavimo.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš žinau jūsų geranoriškumą. Mes tiesiog nesupratome, galvojome, kad balsuojame už komiteto nepritarimą, pritarti nepritarimui. Kadangi dėl mūsų pataisos, mes tikrai dauguma suklydome ir prašome pakartoti balsavimą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis, suformuluota buvo teisingai.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų suformuluota buvo teisingai. Jeigu kas nors nesuprato, vardan taikos ir kad liktų stenogramoje taip, kaip pageidauja kolegos, kas už pasiūlymą, kurį teikia A. Matulas ir grupė Seimo narių, prašome dar kartą balsuoti. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė. Leidžiame dar kartą pasitikslinti tiems, kurie nesuprato, kaip balsuoja. (Šurmulys salėje) Buvo prašymas perbalsuoti, nes kai kurie Seimo nariai nesuprato. Mes demokratiškai leidžiame tai padaryti. (Balsai salėje) Netriukšmaukime, viskas labai tvarkingai.
Dar kartą skelbiu. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 25, prieš – 38, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Kaip ir skelbiau, dėl 5 straipsnio yra gautas R. J. Dagio pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Mes dėl jo jau balsavome.
PIRMININKĖ. Mes dėl jo jau balsavome ir balsuoti jau nereikia.
A. SYSAS (LSDPF). Nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komiteto pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Komitetas nepritarė. Audito komitetas. Prašom argumentuoti. Ar sutinkate su nepritarimu?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas siūlo tuos 29 mln. eurų, kurie numatyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonei įgyvendinti, skirti iš valstybės biudžeto, todėl mes prašome išbraukti. Prašome išbraukti iš šito įstatymo punkto tuos 29 mln. ir perkelti juos į valstybės biudžetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstydamas suprato siūlymą ir tai liko paskutinės išlaidos, kurios nesiejamos su socialiniu draudimu tiesiogiai, bet šiam siūlymui kol kas buvo nepritarta, nes priimti kiti sprendimai. Bet kitais metais, manau, tą taip pat išspręsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome apsispręsti ir balsuoti. Balsuojantys už pritariate Audito komiteto pasiūlymui, balsuojantys prieš arba susilaikantys… (Balsai salėje) Atsiprašau, motyvai. Nemačiau. Pasitaisome. Motyvai prieš Audito komiteto pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik jūs nusprendėte, kad tos išlaidos, kurios viršija įmokas socialiniam draudimui… Jūs atmetėte šitą principą ir kartu iš pensininkų pasiėmėme 166 mln. eurų. Čia dabar yra likutis iš kitos pusės, kuris ateina dar iš valstybės pinigų šiek tiek uždengti šitą skylę kad ir ne visai būdingomis funkcijomis, kurias reikėtų žiūrėti…
A. SYSAS (LSDPF). Atvirkščiai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …iš principo, nedidelė dalis, bet vis tiek yra. Jeigu dabar ir šitą paimsime, tai dar labiau sumažinsime pensijas. Nieko kito daugiau neįvyks. Tiesiog atėję pinigai iš valstybės dar labiau sumažins pensijas. Apsispręskite, aš manau, kad tai yra neteisinga. Jeigu būtų pritarta mano siūlymui, aš kitaip žiūrėčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Nesiruošiau kalbėti, nes man atrodo, kad nėra nieko keistesnio, kai du opozicijos atstovai už ir prieš pasišneka apie daugumos projektą. Bet šiuo atveju tam, kad niekas nebūtų suklaidintas, tai yra visiškai priešingai. „Sodros“ biudžete liktų didesni ištekliai, nes „Sodros“ biudžeto lėšomis nebūtų finansuojamos tos priemonės, kurios turėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Dėl to pasisakė Valstybės kontrolė savo paskutinėse audito ataskaitose dėl „Sodros“ biudžeto ataskaitų rinkinių ir taip toliau, ir panašiai. Toks komiteto pasiūlymas buvo tiesiog išvalyti šitą biudžetą atitinkamai, kaip ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turėtų būti išvalytas, arba jam turėtų būti tinkamai kompensuojama už valstybės paskirtas funkcijas. Todėl komitetas prašo šitam siūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuodami už Audito komiteto pasiūlymą, spaudžiate mygtuką „už“, kurie balsuojate už Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonę nepritarti, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už Audito komiteto pasiūlymą – 18, prieš – 40, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Pasiūlymai aptarti. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad dėl antro priedo taip pat yra Seimo narių G. Landsbergio, A. Matulo, I. Degutienės, M. Majausko, J. Oleko, E. Gentvilo pasiūlymas, tačiau mes jau balsavome balsuodami už 3 straipsnio 13 dalį. Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo nuomonė už – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į Seimo narių prieš tai svarstytus ir atmestus pasiūlymus, ypač į R. J. Dagio išsakytas mintis, taip pat ir paties A. Syso pakartotas nuostatas. Jeigu mes matome kasdien pranešimus, kad mūsų pensijos skiriasi nuo Latvijos, Estijos ir Lenkijos su kiekvienu ketvirčiu vis labiau, tai mes Seime tvirtindami tokius biudžetus esame atsakingi už tokios padėties blogėjimą. Tai, ką kalbėjo Seimo nariai A. Sysas ir R. J. Dagys, mes negalime taip paprastai pasidžiaugti tik tuo, kad mums pavyko iš dalies pataisyti ankstesnių vyriausybių padarytas spragas šiame biudžete, mes negalime likti abejingi tam, kad daugybė dalykų yra finansuojama pensijų sąskaita.
Šioje stadijoje aš pritarsiu šitam biudžeto projektui tik todėl, kad mes perkėlėme daugybę dalykų į valstybės biudžetą. Tačiau vis dėlto prieš priėmimą, aš galvoju, kad skaitydami kasdienes publikacijas apie tai, kaip vaistų tarnyba kažkokias kosmines sumas išleidžia savo darbuotojams, nors jie turėtų savo pareigas atlikti darbo metu už algą, jie dar gauna iš kažkokių specialių programų specialias lėšas vaistų ekspertizėms, mes juk suprantame, kad taip yra visoje valstybės tarnyboje, tai aš įsivaizduoju, kad jeigu Vyriausybė ir ministrai padarytų revizijas, tai tuos kelis šimtus milijonų, kuriuos mes dabar atimame iš pensijų ir permetame kitokioms reikmėms, mes tikrai galėtume ministerijų ar kitų valstybės įstaigų biudžetuose surasti. Aš manau, aš siūlyčiau R. J. Dagio ir A. Syso… R. J. Dagio pasiūlymus apsvarstyti priėmimo stadijoje, o A. Sysui aš siūlau pakeisti nuomonę, nesvarbu, kad jis šiuo atveju išsakė komiteto nuomonę. Aš siūlau jums abiem, kaip išmanantiems šiuos dalykus, užimti kietesnę ir aiškesnę poziciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū kolegei I. Šimonytei, iš tikrųjų mano argumentacija buvo prasilenkianti su esme, supainiojau pataisas, bet iš tikrųjų manau, kad jos argumentacija buvo teisinga. Iš tikrųjų mes padarėme tam tikrą veiksmą priešinga linkme, tai yra mano klaida. Bet mano pasisakymas prieš nuo to nekinta, vis tiek mes paėmėme pinigų iš pensininkų kitoms valstybės reikmėms. Aš suprantu, kad galbūt kada nors galima svarstyti tokį dalyką, kai kažkas dega ir ko nors neturime. Mes kalbame dabar perteklinio biudžeto fone, kai rezervų tikrai turime. Klausimas – prioritetai. Ar mes galėjome ištaisyti visas socialinio draudimo klaidas, be tos, kuri buvo padaryta, kad mes perkeliame šias skolas, kaip ir turėjo būti, valstybės biudžetui, ar ne? Aš manau, kad mes galėjome tai padaryti, nebuvo labai didelė kaina. Jeigu žiūrėtume į visą biudžetą, tikrai buvo galima perskirstyti visas lėšas tarp ministerijų ir panašiai ir nefinansuoti pensininkų pinigais kitose vietose. Mes prarandame progą tai sutvarkyti ir suteikti mums perspektyvą visiems, kurie draudžiasi pensiniu draudimu. Kas norės mokėti „Sodros“ įmokas ir draustis ateičiai, jeigu matys, kad politikai pirmai progai pasitaikius iš jų ima pinigus savo reikmėms. Suraskite tokį kvailį. „Sodros“ įmokos yra didžiulės įmokos. Tai jeigu nėra pasitikėjimo jų ateitimi ir kada kas nori, taip ir tvarkosi, tai yra bėda. Švedų modelis kodėl buvo patvirtintas ir veikia? Politikai iškėlė aiškią sąlygą…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …politikai neturi teisės kištis į draudimo biudžetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame balsuodami dėl Valstybinio socialinio draudimo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo. Svarstymo stadija.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 71, pieš – 3, susilaikė 21. Pritarta po svarstymo.
12.46 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1219(2) (svarstymas)
Dabar svarstysime visus kitus susijusius su šiuo pagrindiniu įstatymu. Skelbiu projektą Nr. XIIIP-1219(2), sujungti projektai Nr. XIIIP-504 ir Nr. XIIIP-1219. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateikti A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, kaip minėjo pirmininkė, čia yra sujungti trys įstatymai. Nuo pateikto Vyriausybės įstatymo projekto čia yra tam tikri pakeitimai. Buvo gauta Teisės departamento ne viena pastaba, į kurias atsižvelgta. Labai daug pastabų iš įvairių nevyriausybinių ir verslo institucijų, tai yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, iš Lietuvos smulkiojo… A, čia tie patys. Pastabos iš Laisvosios rinkos instituto. Aš paminėsiu visus: Lietuvos investitorių forumas, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Prekybos ir amatų rūmai, taip pat Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga, Žuvininkystės įmonių asociacijos taryba. Taip pat buvo Seimo nario J. Jaručio pasiūlymas, Seimo narės A. Širinskienės. Komitetas po svarstymo priėmė sprendimą, vadovaudamasis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį įstatymą ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-1219 sujungti į vieną ir pritarti patobulintam. Būtent tas patobulinimas yra dėl darbo apmokėjimo skaičiavimo, dėl to, kas daro skaičiavimus, tai yra Mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Techniškas 4 straipsnio pakeitimas, originalus 10 straipsnis, dėl išmokų skaičiavimo. Balsavo: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 3.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau komitetų nesvarstė. Bendroji diskusija. Prašau likti tribūnoje gerbiamąjį A. Sysą. Jūs pasiimsite savo užrašus. A. Sysas taip pat kviečiamas diskutuoti šiuo klausimu Socialdemokratų frakcijos vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt šis įstatymas iš viso paketo turėjo didžiausią pridėtinę ar likutinę vertę, nes, kaip minėjau, buvo daugiausia siūlymų ir daugiausia diskusijų. Pasinaudosiu vienos žinių radijo laidos kredo ar moto, neminėsiu to instituto, kuris turi tokią laidą, kuri vadinasi „Stebime, sveikiname, abejojame ir kritikuojame“. Ir kiekvieną savaitę apžvelgdami pateiktų įstatymų paketą arba tai, ką mes diskutuojame, jie išsako savo nuomonę. Iš principo kalbėdami apie šį įstatymą vieningos nuomonės pasakyti negalime, nes dėl jo gausu įvairių pasiūlymų, kurie tikrai yra sveikintini. Išskirčiau tai, kad po beveik ketverių metų teikimo dėl grindų atsiradimo dirbantiems pagal darbo sutartį – šiame įstatyme tai padaroma pagaliau, ir 160 tūkst. darbuotojų, kurie dirba ne visą darbo dieną, bet sugeba vadovauti įmonėms, kai kurie ir ne vienai, vis dėlto susimokės bent savo draudimą, ir vienintelis skirtumas, kad ministerijos siūlymu čia atsiranda ne 29 metai, o 24.
Antra. Tai yra padidintų socialinio draudimo įmokų bazė ūkininkams, nes jiems lubos buvo labai žemai nuleistos, tai yra 7 VDU, nors pajamos kai kurių yra gerokai didesnės. Kitais metais atsiranda 14 VDU, o 2019 metais – 28. Prie abejotinų ar, sakykime, daugiau teigiamų ar neigiamų, aš priskirčiau siūlymą savarankiškai dirbantiems, individualiai dirbantiems, individualių įmonių savininkams, ŪB’ams, TŪB’ams, KŪB’ams, čia sutrumpinimai, įvairioms mažoms bendrijoms, kurioms leista, pradėjus verslą, pirmus metus nemokėti draudimo. Viena vertus, gal verslui tai ir pliusas, bet šie žmonės paliekami be draudimo. Jiems yra pasirinkimo laisvė. Bet, manau, kad socialinis draudimas, kuris ir taip, sakykime, labai įtemptas, nes mūsų visos išmokos yra be galo mažos, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai tos mokestinės lengvatos per socialinį draudimą, aš manau, labai dviprasmiškos. Pirmiausia nukenčia patys žmonės – jie gali susirgti, jie gali nusilaužti ranką ar koją, jie gali eiti motinystės, tėvystės atostogų, ateis pensija, bet tada šie metai neskaičiuojami. Toks abejotinas siūlymas, bet, manau, gal pagyvensime, pamatysime, ar iš to tikrai bus nauda.
O prie kritikuotinų tikrai priskirčiau tai, kad keičiama įmokų bazė. Vėl paminėsiu ūkininkus, nes šiame įstatyme jiems daroma tam tikra lengvata ir biudžetas negauna 2 mln. eurų. Taip skaičiuoja Vyriausybė. Manau, reikia ne nuleisti kartelę prie mažesnių, mažiau mokančių, o būtent kelti į viršų, nes, dar kartą pakartosiu, socialinis draudimas yra mūsų visų tam tikra gelbėjimo liemenė, kai mes tampame neveiksnūs, nedarbingi, neturime draudžiamųjų pajamų, išeiname į pensiją. Ir mūsų visų pareiga šią sistemą stiprinti, o ne ją visokiais būdais mažinti. Ko gero, turbūt niekas neprieštarauja gauti didesnę, orią pensiją. Mes apie tai daug kalbame, bet kai priimame sprendimus, kažkodėl tuos sprendimus darome kitokius. Aš noriu atkreipti visų Seimo narių dėmesį, kad tie teigiami dalykai, kurie atsiranda šiuose įstatymuose… Net įvedame grindis dirbantiems pagal darbo sutartį nuo minimalios, bet savarankiškai dirbantiems mes pradedame skaičiuoti nuo gaunamų pajamų. Ir tas gaunamas pajamas noriu – deklaruoju, noriu – nedeklaruoju. Žiūrint į spektrą, kai šimtas tūkstančių yra individualia veikla užsiimančių žmonių, o iš jų 55 % deklaruoja, kad jie uždirbo nulį, vadinasi, dėl to, kad mes įvedame nedarbo draudimą, ligos, jie vis tiek jokio draudimo negaus, jeigu deklaruos nulį. Čia yra toliau spręstini dalykai. Todėl šiuo atveju tikrai irgi susilaikysiu dėl šio įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, ir vėl prašau jūsų toli nenueiti, mums reikės aptarti Seimo narių pasiūlymus. Prašau dėmesio! A. Širinskienė yra pateikusi pasiūlymą dėl 2 straipsnio dėl Privalomojo sveikatos draudimo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iš dalies. Kolege, jūs sutinkate?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto nuomone ir balsuoti nesiūlote. Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip jau minėjau, pritarta iš dalies.
Dar vienas pasiūlymas, kurį mes turime aptarti. Dėl 6 straipsnio – kad pakeistume 11 straipsnio 3 dalį keičiamo 11 straipsnio… Pasiūlymą teikia Seimo narys J. Jarutis. Gerbiamasis kolega, prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų komitetas nepritarė mano pasiūlymui, tenka tik apgailestauti. Šio mano pasiūlymo idėja gimė tada, kai pirminiame variante Vyriausybės buvo pasakyta, kad pirmus metus už tuos dirbančius mokės valstybė. Ši nuostata pasikeitė, tai negalėčiau teikti tokio pasiūlymo, kad paliktume žmones be draudimo. Tiesiog netenka prasmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes moka ne valstybė, mokame mes visi, mokesčių mokėtojai. Todėl, kaip sakiau, yra leidžiama rizikuoti pačiam žmogui, kuris pradeda verslą, ir nesidrausti. Jeigu sveikatos draudimas yra privalomas, tai, sakykime, tam tikras sveikatos paslaugas, jeigu bus apdraustas, gaus, bet nei ligos, nei nedarbo, nei šie metai į pensinį stažą bus įskaičiuoti. Todėl komitetas ir nepritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega, prašote balsuoti? Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių… Nuomonė prieš pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, viskas priklauso nuo mūsų masto, kaip mes norime remti tas įmones. Mes galime apskritai dar primokėti jiems už tai, kas yra – tokių dalykų yra. Jeigu tai tik Europos Sąjungos normatyvinė bazė leidžia, kad nebus diskriminacijos tarp… Bet iš principo lengvata yra nemokėti socialinio draudimo mokesčio, dabar tai yra, bet tai yra tam tikra rizika. Jeigu mes pradėsime visą laiką primokėti, tai mes galime gauti visiškai nepageidautiną grandinę. Čia viskas priklauso nuo mūsų noro remti tuos pirmuosius metus, ar leidžiame jiems metus rizikuoti ir nemokėti socialinio draudimo, suprantant, kad negaus jokių išmokų. Jeigu pratęstume šį terminą, vadinasi, leistume dvejus ar trejus, apie ką kolegos diskutavo ir kituose pasiūlymuose irgi yra, jiems dar nemokėti. Dar tiek laiko jie bus neapdrausti ir pensija nebus skaičiuojama. O paskui, kai ateis pensija, klaus, kodėl aš nesu sukaupęs darbo stažo. Todėl ir nepritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš paprasčiausiai… Rimantas pasakė, kad tai yra bendras katilas ir iš to katilo mes visi gauname tam tikras išmokas. Todėl mes turime galvoti, kaip tą katilą gerinti, o ne jokiu būdu vis mažiau mokėti. Dėl to mūsų visų išmokos tik mažėja.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl kolegos Seimo nario J. Jaručio pateikto pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Iš viso balsavo 79: už – 4, prieš – 24, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso įstatymo projekto, kadangi daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Gerbiami Seimo nariai, nuomonė už visą įstatymo projektą – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš paprašiau žodžio už – vien dėl Seimo nario J. Jaručio pasiūlymo. Aš noriu atkreipti ir premjero, ir ministro, ir viceministrės, ir Seimo narių dėmesį, kad pasiūlymas iš esmės buvo svarbus, įdomus, geras. Manau, kad ateityje reikia svarstyti galimybę tas mokesčių atostogas vis dėlto taikyti lanksčiau, ne tik tuos pirmus metus, galbūt galima ir apie kitus metus kalbėti, galbūt išskaidyti tuos metus. Tiesiog norėjau pagirti Joną už teisingą pasiūlymą. Bet šį kartą jam pritarti nebuvo įmanoma, kadangi keitėsi pats projektas.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš visą įstatymo projektą. Kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gal iš tikrųjų taip kategoriškai – prieš tikrai nepasisakyčiau. Daug ką A. Sysas pasakė. Yra iš principo gerų dalykų, kurie sutvarkomi. Bet kai nematai visos mokestinės sistemos, kaip pertvarkyta… Mes kalbame apie vieną sektorių, nematome visos visumos: kur mes darome lengvatas, kam darome lengvatas, iš ko tie pinigai ateina. Mes tokio matymo iki šiol neturime, nors jis buvo žadėtas ne vieną kartą. Mes kalbame apie pensinės sistemos tolesnį vystymą, pertvarką, perkeliant tas pajamas, dalį pajamų, bazinės pensijos perkėlimą į valstybinį biudžetą, socialinio draudimo įmokų mažinimą, bet nematome, kam tas bus daroma. O dabar, nematydami visos visumos, turime apsispręsti dėl daugelio pasiūlymų, kas yra gerai, kas yra blogai.
Kaip pasakyti opozicijai, šiuo atveju balsuoti, kai nežinai, kas bus statoma? Čia tas pats, kas pritarti statybai net nežinant, kokie rūmai ten bus ar ne rūmai, ar šiaip kas nors stovės. Visumos mes iki šiol neturime. Tą gerai ir blogai labai santykinai galima įvertinti (…) dabartinės bazės. Jeigu Vyriausybė tiesiai šviesiai pasakytų: daugiau jokių mokesčių pertvarkų nebus, bus tik tas ir jūs pritarkite ar nepritarkite, tai gal, įvertinęs visų pakeitimų visumą, galėčiau pasakyti, kad būtų galima ir balsuoti už. Bet dabar, kai sakoma, kad kažkas bus dar peržiūrima, tai kaip šitie įsipaišo į visą sistemą, kad galėtume ją palaikyti, abejotina. Todėl siūlau… bent jau aš tikrai susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta.
13.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-470(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą prašome pateikti T. Tomiliną. Prašau, kolega. Atsiprašau, dar E. Vareikis per šoninį mikrofoną.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, dėl protokolo – įskaitykite mano balsą už.
PIRMININKĖ. Už. Kolega E. Vareikis balsavo už dėl ką tik po svarstymo pritarto įstatymo projekto. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas gerbiamų kolegių Seimo narių A. Maldeikienės ir I. Šimonytės. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir patobulino jį pagal Vyriausybės išvadą. Būtent dėl to iš dalies nebuvo pritarta kai kurioms Teisės departamento pastaboms, nes buvo paprašyta Vyriausybės išvados ir Vyriausybė padėjo mums patobulinti įstatymo projektą. Todėl siūlome Seimui pritarti projektui, kuris yra labai svarbus, kai mes kalbame apie atlyginimų dydį Lietuvoje, apie pajamų augimą, ir apsvarstyti Seimo narių pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, todėl prašau pranešėją likti tribūnoje, mes aptarsime.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių R. Budbergytės, I. Šiaulienės, A. Butkevičiaus ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymas. Kuris iš kolegų norite pristatyti pasiūlymą? Jeigu nėra norinčių, gerbiamasis pranešėjau, pristatykite, kartu ir argumentus pateikite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai dėkoju už Seimo narių R. Budbergytės, I. Šiaulienės, A. Butkevičiaus ir R. Šalaševičiūtės pasiūlymą. Jis yra tikrai logiškas, bet galbūt ne visai laiku. Mes svarstėme, kad Socialinio fondo… Kitaip tariant, kad „Sodra“ skelbtų atlyginimų medianas ir kitus dydžius, kurie svarbūs aiškinantis, kiek vis dėlto vidutiniškai uždirba žmonės tam tikrose didesnėse įmonėse, taip pat buvo pasiūlyta skelbti duomenis pagal lytį. Tačiau svarstant komitete ir vykstant ekspertinei diskusijai, vis dėlto buvo pasiūlyta kol kas neskubėti, bent jau atidėti šį sprendimą ateičiai, nes mes turime pamatyti, kaip veiks dabartinė Seimo narių siūloma sistema. Tiesiog tas nepritarimas nebuvo kategoriškas, bet buvo susijęs su galimais techniniais nesklandumais įgyvendinant Seimo narių A. Maldeikienės ir I. Šimonytės pasiūlymą. Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių kalbėti už pasiūlymą? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Kad komitetas… Jau jus ir pagavau. Galime pritarti kam? Balsuosime už pasiūlymą. Kas pritariate kolegų R. Šalaševičiūtės, A. Butkevičiaus, R. Budbergytės, I. Šiaulienės pasiūlymui, kuriam komitetas nepritarė?
Balsavo 81 Seimo narys: už pasiūlymą – 9, prieš – 25, susilaikė 47.
Daugiau pasiūlymų nėra. Ačiū pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
13.07 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1235 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1235. A. Sysą prašome pateikti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė. Buvo gautas Audito komiteto siūlymas, jam nepritarta. Nepritarta todėl, kad komitetas apskritai siūlė atmesti šį įstatymo projektą. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu atmesti minėtą įstatymo projektą? Galime. Dėkoju.
13.07 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1220(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1220(2). Komiteto išvadą pateiks A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė, buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, į kurią atsižvelgėme. Atsiprašau, paėmiau ne tą išvadą, nes jų daug. Nr. XIIIP-1220, taip?
PIRMININKĖ. Taip, Nr. XIIIP-1220.
A. SYSAS (LSDPF). Atsiprašau. Buvo pritarta trims Teisės departamento pastaboms. Komitetas siūlo pritarti patobulintam Socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Audito komiteto išvadą prašome pateikti N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-1220 ir bendru sutarimu nusprendė pritarti ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta, norinčių kalbėti už, prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Nuoširdžiai dėkoju.
13.10 val.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1221(2) (svarstymas)
Einame toliau. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2512 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – A. Sysas. Prašome duoti išvadą gerbiamajam kolegai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai mes pritarėme. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
13.11 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 4, 5, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 19, 21, 23, 24, 25, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 35 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1222(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1222(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento nemažai pastabų, kurioms iš dalies arba visiškai pritarta. Komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Kartu su šiuo įstatymu turi būti pateiktas Seimo plenariniame posėdyje svarstomas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. XIII-245. Bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Dėkoju.
13.11 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-245 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1317 (pateikimas)
Dabar jau, kaip paminėjo pranešėjas, kviečiu T. Tomiliną pateikti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą, kurio kaip tik reikia prie šio ką tik mūsų po svarstymo pritarto įstatymo projekto. Tai yra projektas Nr. XIIIP-1317. T. Tomilinas. Pateikimas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano misija šiuo metu yra techninio pobūdžio. Kadangi buvo atrastas netikslumas, mes turime pateikti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą tam, kad suderintume tarpusavyje jau priimtus Ligos ir motinystės draudimo įstatymo pakeitimus ir nuo sausio 1 dienos įsigaliosiančius to paties įstatymo daugelio straipsnių pakeitimus. Iš esmės tai yra techninio pobūdžio pataisa, kuriai reikėtų po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Po pateikimo nuomonės už, nuomonės prieš norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Siūlome kaip pagrindinį Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir siūlome svarstyti gruodžio 5 dieną.
13.13 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1223(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 13, 15, 19, 20, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1223(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėjas A. Sysas jau tribūnoje. Pateikite išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi pastabų nebuvo, buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu svarstymo stadijoje pritarti? Galime pritarti.
13.14 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2472 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1224(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – taip pat Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1224(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento nedidelė pastaba, į kurią mes atsižvelgėme. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti.
13.14 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 2, 3, 7, 11, 12, 13 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1225(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1225(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninių pastabų, į kurias mes atsižvelgėme.
Taip pat buvo gautas piliečio siūlymas kompensuoti 2010–2011 metais sumažinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumažintas žalos atlyginimo išmokas. Komitetas tam nepritarė ir bendru sutarimu komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonės už, nuomonės prieš norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
13.15 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1226(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1226(2). Kviečiu G. Vasiliauską, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją, pateikti komiteto išvadą.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų lapkričio 15 dieną svarstė Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kurioms buvo pritarta. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų nebuvo gauta.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal atsisakau žodžio, bet balsuokime.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote balsuoti. Balsuojame dėl minėto įstatymo projekto, kurio išvada ką tik buvo pateikta.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 87: už – 79, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1226(2) pritarta.
13.17 val.
Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1242(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1242(2). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją J. Varkalį pateikti komiteto išvadą.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektas buvo apsvarstytas komitete. Pasiūlymų negauta. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai tokie: pritarti patobulintam komiteto įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už – N. Puteikis. Gal galime?.. Ar norite, kolega? Galime nekalbėti. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti.
13.19 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1807 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-376(3) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1807 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-376(3). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada – R. J. Dagys. Prašau, kolega, pateikti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kolegos, komitetas apsvarstė įstatymo projektą, įvertino Vyriausybės nuomonę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę ir pritarė bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateikti Z. Streikų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šių metų lapkričio 8 dieną kaip papildomas komitetas svarstė Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1807 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-376(3). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados išklausytos, norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra pavyzdys, kaip mes kuriame precedentus ir įstatymus. Šita nuostata kilnojama kasmet į priekį, bet kai mes kalbame apie atlyginimų padidinimą pareigūnams, kurie gauna nedidelius atlyginimus, tarnautojams, darbuotojams, mes turime be galo daug problemų. Ieškome priežasčių, jas surandame, didvyriškai įveikiame arba neįveikiame. Bet kai kalbama apie viršininkus ir jų atlyginimus, čia mūsų galimybės ir fantazija yra labai tokia spalvinga. Esmė yra tokia, kad pirmiausia viršininkas paskiria pavaduotojui gerą atlyginimą, o po to skundžiasi, kad pavaduotojo atlyginimas yra didesnis negu viršininko, ir tada mes įstatymu įtvirtiname, kad viršininkas, paskyręs pavaduotojui atlyginimą, netiesiogiai padidina paprasčiausiai ir sau, nes po to mes taikome koeficientą ne daugiau kaip 15 % ir keliame viršininko atlyginimą. Manau, kad tai yra blogas pavyzdys, kad, užuot pakeitę Valstybės tarnybos įstatymą ir pagaliau pagal hierarchiją sudėlioję atlyginimus, mes tęsiame blogą praktiką. Šitas įstatymas yra blogos praktikos pavyzdys. Noriu priminti, kad į komiteto posėdį buvo atvykusi didžiausia delegacija, tylėjo kaip žuvys vandeny, nepasakė nė žodžio, bet komiteto posėdyje buvo būtent viršininkų delegacija, kurie supranta, kad be šito įstatymo jiems atlyginimai sumažėtų. Gerbiamieji kolegos, žinokite, koks sprendimas dabar bus daromas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti už nėra. Prašome apsispręsti balsuojant dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 55, prieš – 1, susilaikė 27. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
13.23 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1243(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1243(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pasirengęs pateikti T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šį kartą ne techninis įstatymo projektas. Pristatau jums pagrindinio komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, lapkričio 10 dienos išvadą dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Komitetas lapkričio 10 dieną pritarė projektui bendru sutarimu, tačiau jį patobulino ir pakeitė Vyriausybės pasiūlymą. Vėliau… Buvo pakelti bazinį algos dydį iki 137 eurų. Toliau. Buvo pateiktas Seimo narių pasiūlymas ir lapkričio 22 dieną vyko papildomas pagrindinio komiteto posėdis ir jums yra pateikta papildoma komiteto išvada. Posėdžio esmė yra tokia, kad sprendimas nepriimtas. Seimo narių pasiūlymui nepritarta, nes balsai pasiskirstė po lygiai: už balsavo 6, prieš – 4, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Aš tik noriu pataisyti pranešėją. Sprendimas priimtas. Kitokio sprendimo būti negali, jis turi būti priimtas. Šiuo atveju nulėmė komiteto pirmininko balsas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašome pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Kolegos, manau, ketvirtadienį kviesime valdybą ir vėl skelbsime nenumatytą Seimo plenarinį posėdį. (Balsai salėje) Bet jūsų valia apsispręsti, nes pasiūlymas teisėtas, frakcijos vardu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu, yra prašoma daryti pertrauką. (Balsai salėje) Prašome apsispręsti balsuojant.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 21, už pertrauką, prieš – 52, susilaikė 16. Kad būtų skelbiama pertrauka, reikia vieno penktadalio nuo balsavusių Seimo narių. (Balsai salėje) Taip, užtenka ir mes tikriausiai kviesime valdybos posėdį arba rinksime Seimo narių parašus skelbti nenumatytą posėdį ketvirtadienį. (Balsai salėje) Jūsų, kolegos, prašymas teisėtas ir dirbame toliau.
13.27 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1244(2) (svarstymas)
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1, 4, 8, 10, 17, 20, 23 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1244(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė įstatymo projektą, buvo gauta nemažai Teisės departamento pastabų, į vieną iš jų mes neatsižvelgėme. Taip pat buvo gauta Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijos tinklo ilgas laiškas ir pastabos dėl įvairių įstatymų, taip pat Maisto banko Panevėžio skyriaus, Druskininkų šeimos paramos centro, Vilniaus, Alytaus regiono aklųjų centro, Lietuvos autizmo asociacijos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabų. Raseinių rajono savivaldybės mero laiškas, taip pat Seimo narių, mūsų kolegų V. Ačienės, A. Kubilienės, G. Burokienės, D. Kaminsko, A. Nekrošiaus ir V. Ąžuolo pasiūlymas, taip pat Seimo nario T. Tomilino, A. Syso, taip pat keli Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai. Komitetas apsvarstė ir pateikė patobulintą redakciją, už kurią balsavo bendru sutarimu. Šiandien buvo papildomas komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas jau minėtų mūsų Seimo kolegių ir papildomai prisirašiusių įstatymo projekto pasiūlymas, kuriam buvo pritarta vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją G. Kindurį pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1244 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Seimo nario A. Syso pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Išvados pateiktos. Diskusija. G. Kindurys pateikė išvadą. Prašome parodyti, kas užsirašė dalyvauti diskusijoje. Pirmasis kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Turbūt ir vienintelis. Gerbiami kolegos, pirmiausia aš turėčiau atsiprašyti kolegų, su kuriais mes karštai ginčijomės pačią pirmą dieną, kai buvo pateiktas šis įstatymas. Buvau įsitikinęs, kad praėjo tie laikai, kai mes mintyse rašome viena, o darome kita. Turiu omenyje, kad praėjus septyneriems metams nuo didžiosios Lietuvos krizės, apėmusios ir Seimą, ir Respubliką, mes vis dar tikslinėms lėšoms siūlome naudoti pinigų sumas, kurios buvo reikalingos 2011–2012 metais. Todėl šiandien svarstydami komitete ir įsigilinę į esmę tikrai pritariame tų penkių pilotinių savivaldybių, atstovaujančių Seimo narių siūlymui vis dėlto iš principo suvienodinti bazę. Bet aš labai norėčiau, kad mes pažvelgtume šiek tiek toliau. Todėl aš irgi užregistravau pasiūlymą. Dėl jo galima diskutuoti. Aš suprantu, kad 2018 metai čia pat, bet, ko gero, 2019 metais mes jau turėtume turėti kitokią metodiką. Mes šiame įstatyme įrašome saugiklius, kaip naudoti lėšas, kodėl būtent naudoti. Visi suprasdami ir turėdami daug informacijos apie tai, kad socialinėms tikslinėms, nepasiturinčių žmonių lėšoms kompensuoti yra reikalinga trigubai mažiau lėšų negu buvo reikalinga 2011–2012 metais, tai, aš manau, nereikėtų naudoti tarybinių laikų buhalterijos, kai mes skiriame, po to reguliuojame. Mano siūlymas būtų skirti pagal paskutinių dvejų metų einamųjų vidurkių rodiklius būtent tikslinei paramai, o visas kitas lėšas, jeigu mes tikrai norime remti savivaldą, kuri užsiima gerais darbais, ir socialiniais, ir visais kitais… Nereglamentuoti kiekvieno savivaldybės žingsnio, nes jie paprasčiausiai ieško būdų, kaip vieną ar kitą projektą pakišti pagal tai, ką surašome mes, įstatymų leidėjai.
Turiu beveik 15 metų statistiką ir mačiau, kas vykdavo kiekvienais metais, kai labiau sugriežtindavome arba šiek tiek sumažindavome. Kai kurios savivaldybės šiandien einamųjų metų sutaupys 70 %. Ir tokių yra dauguma. Kitos sutaupo mažiau. Aš manau, kad pats laikas. Ministras Pirmininkas sėdi, girdi. Pats laikas apeliuoti į tikrus skaičius, kurie reikalingi būtent paramai – socialinei paramai nepasiturintiems žmonėms. Kitą sumą vadovaudamiesi Biudžeto sandaros įstatymu ir kitais sutvarkykite taip, kad nesumažėtų savivaldos finansavimas ir nebūtų reglamentuojamas kiekvienas žingsnis. Aš manau, tai būtų logiška. Ir mažiau visokio administravimo ir diskusijų, ar takelis prie globos įstaigos, grįstas spalvotomis trinkelėmis, yra socialinis projektas, nes reikia privažiuoti neįgaliesiems, ar tai yra gerovės užtikrinimas. Ar išdažyta ir sutvarkyta, remontas globos įstaigoje – tai socialinis projektas ar tai pastato renovavimas?
Aš manau, kad mes varome save į kampą kai kuriais savo sprendimais ir po to tuos iškeltus uždavinius didvyriškai įvykdome. Aš kviečiu pritardamas įstatymo projektui su pataisomis vis dėlto pamąstyti ir kitais metais negrįžti prie šios temos, kad mes toliau… Nes tai yra statistika – rodysime, kad mūsų skurdas ir atskirtis tokie dideli, jog mes naudojame 220 mln. įvairioms kompensacijoms dengti. Tai irgi yra statistiniai duomenys, kurie patenka į Europą. Aš manau, kad mąstykime blaiviai ir darykime gerus darbus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Gerbiamas Algirdai (jūs šiandien populiarus šioje tribūnoje), mums reikia aptarti Seimo narių pasiūlymus. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario T. Tomilino pasiūlymas. T. Tomilinas. Prašome pristatyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlau papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi. Mano pasiūlymo esmė yra ta, kad mes iš esmės paliktume galimybę savivaldybėms vis dėlto laisviau spręsti dėl vadinamųjų socialinių pinigų skirstymo. Mes neturėtume uždėti geležinių pirštinių savivaldai, nes vis dėlto tas sutarimas atiduoti socialines funkcijas savivaldybėms yra priimtas seniau. Savivaldybės susitvarkė su valstybės skirta užduotimi. Manau, kad mes neturime teisės jų bausti, nes susitvarkė pakankamai gerai, aišku, atsižvelgiant į tai, kokia buvo dvasia. Tai yra mes reikalavome stabdyti veltėdžius, stabdyti tuos, kurie turi pinigų, bet nerodo, ir savivaldybės pakankamai kokybiškai susitvarkė su šia užduotimi. Deja, lazda turi du galus. Kai praktiškai neliko socialinę paramą gaunančių žmonių, mes pamatėme, kad skurdas auga. Šioje pataisoje aš palieku tokį kompromisinį variantą, kai iš savivaldybių yra reikalaujama kokybės, tačiau paliekama veikimo laisvė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas siūlo nepritarti, nes būtent šiame įstatyme, šiame straipsnyje yra reglamentuota, kam savivalda gali naudoti… Bet, aš manau, Tomo siūlymas šiek tiek panašus į tai, ką ir aš siūliau, kad reikėtų pažiūrėti į ateitį. Bet kol kas komitetas tokiam siūlymui nepritaria.
PIRMININKĖ. Nuomonė už T. Tomilino pasiūlymą. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl T. Tomilino pasiūlymo, kuriam pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 19, prieš – 9, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
Ir dar yra Seimo narių V. Ačienės, V. Ąžuolo, A. Kubilienės, G. Burokienės, D. Kaminsko, A. Nekrošiaus, L. Matkevičienės, A. Palionio pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Kuris kolega? Gerbiamoji V. Ačienė. Prašome pristatyti. Aš net nebeklausiu. Kaip sutarėme posėdžio pradžioje, kad 10 Seimo narių tikrai yra ir bus, kurie jus palaikytų. Suteikiame žodį jums. Prašau. Pateikite savo pasiūlymą. Komitetas pritarė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau. Jeigu komitetas pritarė, tekstas aiškus, pranešėjas jau buvo tai paminėjęs, taupydama laiką nesikartosiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už, nuomonė prieš pasiūlymą? Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti kolegų pateiktam pasiūlymui? Galime pritarti. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Ačiū pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto – T. Tomilinas. Gal galime nekalbėti? Ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
13.40 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1245(2) (svarstymas)
Skelbiame kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1245(2). Pranešėjas – T. Tomilinas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau jums pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto kaip pagrindinio išvadą dėl Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Šiuo įstatymo projektu yra įvedamos universalios išmokos vaikams Lietuvoje. Aš šiek tiek plačiau pristatysiu pačią esmę diskusijos metu, bet noriu pasakyti, kad komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu. Diskusijos kilo dėl kai kurių niuansų. O išsamiau aš pristatysiu pokyčius ir pagrindinę idėją diskusijos metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvada pateikta, kitų išvadų nėra. Prašau, skelbdama diskusiją, A. Sysą ateiti į tribūną. Jums skiriamos penkios minutės, o jei frakcijos vardu – septynios minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šią skaidrę ne aš parengiau, bet dėkoju, kad ji atsirado ekrane. Manau, kad, ko gero, tai vienas irgi iš kertinių įstatymų, dėl kurių mes galėtume padiskutuoti. Kaip Socialinių reikalų ir darbo komiteto ilgametis narys, suprantu, kad vaiko pinigai tai yra tam tikras pasitikėjimas mūsų vaikais, tai yra tam tikras požiūris, ir mes pradėjome antrą ratą, taip liaudiškai galiu pasakyti, nes jau anuo laiku per daugelį metų mes tuos vaiko pinigus pradėjome mokėti ir mokėjome. Deja, atėjo krizė, viską suvalgė, nuo vaikų pinigų viskas ir prasidėjo – pirmiausia jie ir buvo panaikinti.
Aš manau, kad pati idėja yra teisinga. Aš atmetu tą kritiką, kai sako, o kam turtingesniam asmeniui, kuris turi vaikų, ką duos tie 30 eurų? Tai yra solidarios valstybės požiūris, kad neskirsto vaikų į turtingų ar neturtingų tėvų vaikus, o kad visi vaikai yra vienodi. Aišku, reikia keisti mokestinę sistemą, kai turtingas mokės daugiau, tai 30 eurų vaiko pinigų jis turbūt ne vienam savo mokesčiais padengs. Jeigu mes kalbame apie solidariai teisingą visuomenę, tai vaiko pinigai yra sveikintini ir visada pasisakysiu, kad jie būtų. Šiuo atveju tikrai negalėčiau balsuoti prieš vaikų pinigų atsiradimą.
Kitas dalykas, mes tą siejame su neapmokestinamųjų pajamų minimumu. Nuo to priklausė pirmiausia… Skatinome dirbančiuosius deklaruoti, mokėti ir gauti tam tikras lengvatas. Aišku, tas skirtumas buvo ženklus, nes ne visi tėveliai, kurie turi vaikus, galėjo gauti tą neapmokestinamąjį minimumą, ir ta kryptis yra teisinga. Bet, manau, mes kaip kompromisą užregistravome įstatymo pataisą, kad tie pinigai būtų didesni, nes tiems tėveliams, kurių pajamos, darbo užmokestis yra šiek tiek didesnis, įvedus tokią sistemą, pajamos šiek tiek sumažės. Aišku, tai yra vienas didelis minusas, kuriam mes negalėtume pritarti.
Todėl mes pasiūlėme trejų metų planą, kad pasiektume tą, ką ir siūlė Katalikiškų šeimų frakcija, tai yra pasiekti beveik Lenkijos lygį per valstybės remiamas pajamas, jos yra kaip tik 120, bet ne vienu šuoliu, kuris reikalauja didelių pinigų, piniginių išlaidų, bet tą padaryti per trejus metus: šiemet mokant 30, kitais – dar 30, 60, ir tada kitas etapas. Tada, manau, tas praradimas, kurį praranda dirbantieji, kurių pajamos didesnės ir per NPD gaudavo daugiau, tas būtų kompensuota. Todėl būtent pasisakyčiau už tokį variantą, kad mes tikrai realiai matytume pagalbą šeimai, bet ilgesnėje perspektyvoje, o ne tik vieniems metams, o toliau – neaišku, kas bus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti T. Tomiliną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš, jums leidus, rodysiu kai ką ekrane, kad būtų aiškiau matyti, apie ką, apie kokią sistemos reformą mes kalbame, apie kokius praradimus arba atradimus šeimose. Jeigu galima, aš tiesiog suprasiu, kaip čia funkcionuoja skaidrių pasikeitimas, ir tada pradėsiu.
Taigi, gerbiamieji kolegos, mes kalbame apie esminę reformą, esminę darnios Lietuvos Vyriausybės programos nuostatą, apie universalias vaiko išmokas, apie universalius vaiko pinigus. Iš principo mes keičiame dabartinę gyventojų pajamų lengvatų vaikus auginantiems tėvams sistemą, ir pasigirsta balsų, kad mes darome klaidą, kad čia yra iš vienos kišenės paimama, į kitą įdedama ir niekas nesikeičia. Čia jums tiesiog dėl iliustracijos skaičiais, labai aiškiais skaičiais, kas pasikeičia Lietuvos šeimoms. Taigi šiandien vadinamiesiems vaiko pinigams mes išleidžiame šiek tiek daugiau negu 100 mln. eurų, nes beveik 34,5 šiuo metu mes mokame nepasiturinčioms šeimoms ir daugiavaikėms šeimoms, tai standartinei dviejų vaikų šeimai mes nieko nemokame, ir dar suteikiame už 75 mln. gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Kai kas iš jūsų pasakys, kad taip, ta lengvata yra socialiai teisinga, nes dirbantys žmonės yra skatinami. Tačiau aš tolesnėse skaidrėse parodysiu, kaip ta lengvata iš tikrųjų veikia ir kokius ji turi neigiamus atspalvius. Taigi pagal siūlomą sistemą bus skiriama daugiau negu 230 mln. eurų šeimoms, auginančioms vaikus.
Taigi padidėjimas yra ženklus. Taip, programa maksimum yra būtent gerbiamų kolegų iš Krikščioniškų šeimų sąjungos-Lenkų rinkimų akcijos, kolegų iš kairės taip pat yra pasiūlymas su laiku didinti vaiko pinigus, ir aš tam pasiūlymui visiškai pritariu. Bet šiandien mes turime padaryti ryžtingą žingsnį ir nugalėti tuos argumentus, kurie sako, kad mes griauname gerą sistemą. Taigi kodėl reikia vaiko pinigų? Štai keli pavyzdžiai.
Sakykime, mes turime eilinę šeimą su dviem paaugliais. Vienas iš tėvų uždirba 400 eurų, o kitas – 200, sakykime, ar ne, gauna iš kokio nors pusės etato arba iš individualios veiklos. Tokia eilinė šeima su 600 eurų atlyginimu. Manau, kad tai tikrai labai dažna šeima, nes vienas dirba už minimumą, kitas neturi, galbūt prižiūri iš dalies vaikus, ir ką mes turime? Dabartinė sistema tai šeimai, kadangi ji yra socialiai remtina, iš dalies gauna išmokas vaikams, po 15 eurų už tuos paauglius, taip pat prideda jiems 15 eurų iš to daugiau uždirbančio tėvo, 400 eurų uždirbančio tėvo, 15 eurų gyventojų pajamų mokesčio lengvatos. Bendra suma, kurią šeima gauna, – 45 eurai. Jeigu šeimoje yra du žmonės, gaunantys minimumą, o nepamirškite, kad Lietuvoje trečdalis žmonių gauna minimumus, tai viso labo iš PNPD vadinamosios mokesčių lengvatos šeima naudos gauna 21 eurą. Taigi siūloma tokia sistema, kurią aš dabar pristačiau, šeimai yra tikrai naudingesnė, ir čia mes matome 90 eurų šeimos kišenėje.
Štai kita situacija. Nedirbanti mama su paaugliu vaiku…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, baigiasi jūsų laikas. Ar jūs jau artėjate prie pabaigos?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš paprašiau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu. Gerai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia mes turime tokią situaciją, kad nedirbanti mama šiandien gauna 15 eurų, o gaus 45. (Daugiau aš negaliu rodyti skaidrių, ar ne, nes nerodo?) Taip, absoliučiai daugumai žmonių tiesiog nieko nepasikeis. Aš tik labai prašau nespekuliuoti tuo, kad šiek tiek pablogės ar kas nors ką nors praras. Lyginant su dabartine sistema, vidutinei, eilinei, absoliučiai paprastai šeimai, kuri uždirba daugiau negu minimumą, šiandien nieko nepasikeis. Kaip buvo 60 eurų nuo vadinamojo PNPD, taip liks nuo dviejų išmokų vaikams.
Daugiavaikė šeima tikrai išloš ir tai yra labai gerai, nes tikriausiai viena iš pagrindinių mūsų užduočių yra būtent demografija. Čia skaičiai kalba už save: 79 eurai prie dviejų minimalių algų ir 148 eurai prie tų pačių dviejų minimalių algų šeimoje su trimis ir daugiau vaikų.
Aš noriu perteikti pagrindinę mintį ir pabandyti nugalėti… priešininkų, labai liberalių, ypač liberalių kolegų, kurie sako, kad čia yra išlaikytinių skatinimas. Ne, kolegos, šiandien auginti vaikus yra didžiulis žygdarbis tautai, valstybei, tai yra beprotiškai brangu. Šiandien šiuolaikinėje visuomenėje tai yra darbas, už kurį reikia mokėti atlyginimą. Šiuo atveju mes tą atlyginimą tėvams, vaikams, jeigu norite, kaip norite, mokėsime. Šiandien mokėsime nedaug, bet tai reiškia, kad jokia parama nedingsta, kai tėvai, tarkime, išvažiuoja, trumpai emigruoja užsidirbti duonos papildomai; nedingsta, kai tėvai keičia darbą ir laikinai neturi darbo, nes tos visos lengvatos susijusios su darbo pajamomis; kai vaikus augina seneliai, kurie neturi jokių mokestinių lengvatų ir neturi tų vaiko pinigų. Tokių atvejų taip pat yra. Mes sprendžiame visų tų ribinių grupių, socialiai pažeidžiamiausių grupių problemas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, bet jūs jau viršijote visą laiką.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Viskas. Labai jums ačiū. Aš noriu pasakyti, kad šita sistema yra geresnė už dabartinę.
PIRMININKĖ. Kviečiu M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai neužimsiu dešimties minučių. Tikrai labai graži prezentacija, gražios idėjos ir tikslai, matyt, gražūs, prasmingi ir teisingi. Aš tik priminsiu, kad sveikatos apsaugos ministras, kuris retas svečias pas mus, bet mes visai neseniai kalbėjome apie tai, kad medikų atlyginimams trūksta pinigų. Gavome laiškus apie tai, kad trūksta švietimo darbuotojams pinigų, ir sakome, kad pinigų nėra, nors puikiai suprantame, kad iš tikrųjų atlyginimus reikia didinti.
Visai neseniai kalbėjome apie vienišas šeimas, kurios yra prie skurdo rizikos ribos, ir net 50 % tokių šeimų, auginančių vaikus, dažniausiai vienišos mamos, tėvai neišlaiko savo vaikų, gyvena prie skurdo rizikos, bet pinigų paremti mes neturime. Bet štai staiga mes randame papildomai 100 mln. eurų, kiekvienais metais papildomai 100 mln. eurų skirti šeimoms, auginančioms vaikus, net ir toms, kurioms nereikia.
Gerbiamas T. Tomilinas, kuris čia pristatė klausimą, augina vaikus. Ar jums iš tikrųjų reikia tos paramos, ar iš tikrųjų reikia V. Sinkevičiui, jaunam ūkio ministrui, kuris taip pat turi jauną šeimą ir augina, ar jam reikia tos paramos? Šiuo sprendimu mes paimsime pinigus iš dirbančios visuomenės, tų žmonių, kurie moka mokesčius, kurie sunkiai dirba, ir skirsime visiems, neatsižvelgdami, kiek pinigų uždirba, ką veikia, ką daro ir kaip elgiasi. Tai yra labai netaikli, labai neatsakinga socialinė politika. Man atrodo, ji tikrai yra nepagrįsta.
Įsivaizduokime keturių asmenų šeimą. Tėtis, mama sunkiai dirba, abu dirba už vidutinį atlyginimą, sunkiai išlaiko vaikus, bet stengiasi ir daro viską, ką gali. Bet štai mes iš jų mokesčius surenkame ir skiriame Seimo nariams, auginantiems vaikus. Ar tai yra teisinga politika?
Gerbiamieji, ar mes iš tikrųjų turime tiek pinigų, jog galėtume tokius dalykus daryti? (Balsai salėje) Taip, gerbiamas Sysai, jūs teisingai sakote, kad jeigu mes turėtume progresinę mokesčių sistemą, mes galėtume tai daryti. Daugiau uždirbantis gauna daugiau pinigų, todėl gali daugiau prisidėti. Bet kuomet yra neprogresyvi mokesčių sistema, tuomet mes surenkame daugiausiai iš dirbančios visuomenės ir skiriame pinigus tiems, kurie uždirba dar daugiau. Bet čia nesustojame.
Mes skiriame pinigų ir toms šeimoms, kurios nedirba, kuriose smurtaujama, kuriose alkoholizmas, daugelis kitų problemų, ir mes visiškai neskatiname jų keistis, mes neskatiname galbūt gydytis nuo priklausomybės, neskatiname nesmurtauti šeimoje, neskatiname atsikelti ir eiti į darbą. Mes naikiname papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms, kurios eina, dirba ir augina vaikus, ir skiriame šeimoms, kurios sėdi namuose, kur karta iš kartos vaikai nemato dirbančių tėvų ir net nesupranta, kad darbas yra vertybė, kad dirbti reikia, kad darbas yra socialinė politika. Mes to nesuprantame. Mes 100 mln. eurų, papildomą 100 mln. eurų, tiesiog išdaliname.
Mano supratimu, tai yra labai netaikli socialinė politika, mano supratimu, tai toliau skatins socialinę atskirtį, tai neskatins žmonių eiti ir dirbti. Aš manau, tai yra ir švaistūniška politika, nes mes skirsime tuos pinigus ir šeimoms, kurios uždirba tikrai gerokai daugiau, kurios uždirba pakankamai lėšų ir net nesvajojo, kad joms tokių pinigų reikia. Bet štai mes nusprendėme, kad mes jas paremsime. Taigi aš kviečiu labai rimtai susimąstyti ir pagalvoti, ar iš tikrųjų tai yra taikli politika, ar tai yra atsakinga politika ir ar ji pasieks tą rezultatą, kurio mes visi tikimės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvavo visi. Pasinaudoju proga, pažvelgusi į jaunuosius patriotus, kurie atvyko stebėti mūsų posėdį šitaip gražiai pasipuošę, ir nuoširdžiai sveikinu viso Seimo vardu. Ačiū, kad jūs čia lankotės. (Plojimai)
T. Tomilinas – replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš noriu atkreipti Seimo dėmesį, kad galbūt kolega šiek tiek mus klaidina. Aš darau prielaidą, kad šiuo metu kolega kaip tik pasinaudojo tuo papildomu neapmokestinamuoju dydžiu, būtent Seimo narys, o mūsų siūloma sistema kaip tik leis Seimo nariui neimti tų vaiko pinigų ir taip parodyti savo solidarumą. Tai jūs kalbėjote netiksliai, ir būtent šita sistema jums leis parodyti, kad jums tų pinigų nereikia.
O apskritai aš pasakysiu taip. Kadangi milijonas žmonių emigravo iš šios valstybės, mes milijono žmonių netekome, mums ypač svarbu rūpintis demografija. Ir jeigu tie turtingi žmonės augins vaikus, tai ačiū Dievui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją T. Tomiliną. Mums reikia pasitarti ir aptarti Seimo narių pasiūlymus.
Dėl 6 straipsnio buvo gautas Seimo narių R. Tamašunienės ir V. Kravčionok pasiūlymas. Prašome, gerbiamoji kolege Tamašuniene.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų po diskusijos darytina išvada, kad vaiko pinigai yra tai, ko laukia visuomenė, tai yra suprantamas mokestis. Tačiau mes taisome 6 straipsnį ir siūlome padidinti vietoj siūlomos bazinės socialinės išmokos dydžio 0,79 iki 1,05. Tai sudarytų 40, ne 30 eurų. Džiaugiamės, kad visi, kas daugiau uždirba, gaus lygiai tiek pat, kiek gauna šiandien, o skurdžiau gyvenančios šeimos gaus daugiau ir taip trauksime vaikus iš skurdo, tačiau taip prarandama visa bendros gimstamumo, emigracijos mažinimo idėjos esmė. Pirmajame etape duoti šiek tiek daugiau, kad pajustų visi, visos šeimos Lietuvoje, manome, kad būtų tikslingiau padidinti bazinį socialinį dydį. Nors pats pavadinimas – bazinis socialinis dydis, reikia įvardyti, tame įstatyme taip pavadinti vaiko pinigais arba vaiko išmoka, kad būtų visiems mums aiškiau. Mes siūlome labai palaikyti mūsų siūlymą. Tai nesudarys daug, nes mes kalbame apie vaikus ir tai yra investicijos. Tai nėra valstybės praradimai. Labai prašome visų palaikyti mūsų siūlymą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, komitetas nepritarė Seimo narių R. Tamašunienės ir V. Kravčionok pasiūlymui. Komitetas argumentavo, kad papildomai reikėtų apie 60 mln. valstybės biudžeto asignavimų, o konkretus šaltinis nenurodytas.
Tačiau aš noriu perteikti komiteto sprendimo kontekstą. Aš asmeniškai irgi balsavau prieš vien dėl to, kad mes, valdančioji dauguma, vedame pokalbius ir diskusijas, kad vaiko pinigai kasmet augs. Mums tiesiog būtų ypač gerai, kad Vyriausybė pateiktų išvadą ir savo viziją, kaip tos išmokos augs kasmet. Tikriausiai tai turėtų būti daug daugiau negu vidutinis infliacinis augimas ir mes turėtume pasiekti, kaip minėjo premjeras, mažiausiai 100 eurų lygį mūsų kadencijos pabaigoje. Ačiū. Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mes labai taip norime būti už, kad esame netgi prieš. Išvada viena: mes norime pagerinti sąlygas, bet bijome tą padaryti, mes norime pakelti atlyginimus, surinkti daugiau mokesčių, bet einame tikrai keliu, kuris atsilieka nuo gyvenimo iššūkių, atsilieka nuo kainų augimo, nuo sunkmečio, atsilieka nuo to, kad žmonės iš Lietuvos išvažiuoja ir niekaip negalime jų sulaikyti. Mes siūlome kompromisą, nes, aišku, mūsų pasiūlymas yra 120 eurų. Manau, kad valstybė dėl to vienareikšmiškai laimėtų. Bet gerai – dabar siūlome nors tokį didesnį padaryti, neatsilikti nuo gyvenimo, sudaryti jaučiamą poslinkį, kad ne kalbomis, ne kokiais nors sistemų pakeitimais, o konkrečiu rėmimu mes rūpinamės vaikais. Todėl siūlau paremti šitą pasiūlymą, paremti dėl vaikų, paremti dėl to, kad šeimos pasiliktų ir matytų tą ugnelę, kad jums, gerbiamieji valdantieji, rūpi ne žodžiais, o darbais mūsų likimas čia, visų vaikų likimas. Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matyt, nerastume nė vieno, kuris sakytų, kad reikia nedidinti vadinamųjų išmokų vaikams, bet vėlgi turime būti realistai. Pirmas žingsnis jūsų iniciatyva ir yra padarytas, ir ateita prie sistemos, vadinamosios vaiko pinigų sistemos, arba tiesioginių išmokų. Manau, tai tikrai yra didžiulis žingsnis kalbant apie tą ateities pamato padėjimą. Taip, mes tikrai galime turėti tikslą ir tai patvirtinu, kad reikia pasiekti galbūt per trejus metus (iki kadencijos…) 100 eurų išmoką, tai turime daryti, bet mes turime tai daryti atsakingai.
Kai kalbame apie kitus metus, nepamirškite, kad be šeimų, be vaikų, kas labai svarbu, yra ir kitos socialinės grupės – tie patys pensininkai, neįgalieji, kurie taip pat gauna šimtus milijonų eurų. Jūsų šitas pasiūlymas, kuris yra, kainuoja nei daug, nei mažai – maždaug apie 60 mln. eurų. Šiandien tai tikrai yra nepakeliama. Mes galime, priimdami biudžetą ir norėdami didelių tikslų, padaryti taip, kad liksime gyventi su viena dvyliktąja (ir taip gali būti), arba padarysime taip, kad išlaidavimas ir infliacija tą padidinimą tiesiog suvalgys. Būkime atsakingi. Mes tikrai pritariame pačiai sistemai.
Dar daugiau – nekalbėkime apie 30 eurų. Tomas šiandien pristatė ir pasakė – netgi dėl kompromiso paliktas ir pajamų vertinimas. Prie tų 30 plius 30 dar, jeigu yra trys vaikai, prisidės 15 su trupučiu eurų, priklausys nuo amžiaus – nuo 1 iki 2 metų arba nuo 2 iki 18 metų – 28 arba 15 eurų. Dar tie plius pinigai yra. Tikrai išeina, kad prie 30 pridėkime 15 tiems, kuriems labiausiai reikia, arba 28, ta suma ir atliepia būtent to labiausiai reikalingų žmonių skaičiui, kai jų pajamas vertiname. Tai nėra vien 30, yra gerokai daugiau. Aš tikrai siūlau… Idėja tikrai gera, pritariu, bet būkime realistai ir būkime atsakingi. Padarykime tą pirmą žingsnį po 30 eurų. Kitais metais tikrai, net neabejoju, pagal tuos rodiklius, kuriuos mes turime, bus galima kalbėti apie visai kitokią sumą – didesnę sumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jakeliūnas. Ar antrinsite, ar kalbėsite prieš? Jau nuomonė kaip ir išsakyta. (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš ne tik noriu pritarti, palaikyti premjerą ir visą Vyriausybę, bet paminėti dar vieną esminį argumentą. Jeigu bus priimtas toks sprendimas Seime ir išlaidos bus viršytos 60 ar kiek mln., įsijungs konstitucinio įstatymo fiskalinės drausmės mechanizmai ir mes negalėsime skirti net ir tų 30 eurų. Todėl, kolegos, raginu būti atsakingiems. Ateity įvertinus galimybes, be abejo, tas išmokas reikės didinti, o dabar negalime eksperimentuoti su savo priimtais įstatymais šitame Seime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl kolegių R. Tamašunienės ir V. Kravčionok pasiūlymo, kuriam komitetas, deja, nepritarė.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, mūsų šio ir lydimojo įstatymų laikas baigėsi, bet tikriausiai sutiksite bendru sutarimu, kad mes pabaigiame juos svarstyti iki Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo projekto.
Tad skelbiu 9 straipsnį. Dėl jo yra gautas Seimo narių R. J. Dagio ir G. Skaistės pasiūlymas. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas iš dalies pritarė šitam…
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Naujai suredagavo. Sutinku su ta redakcija, kuri yra tikslesnė ir išsprendžia dar papildomą problemą, kad visos grupės nebūtų diskriminuojamos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pritarti? Galime pritarti, balsuoti neprašome. Daugiau pasiūlymų nėra.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – T. Tomilinas. Įsidėkite kortelę.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Įsidėjau. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš siūlau balsuoti už įstatymo projektą ir norėčiau pratęsti tą diskusiją, kuri ką tik vyko. Kai pristačiau išvadų projektą, negalėjau dalyvauti šališkai diskusijoje, o dabar galiu, tai noriu pasakyti, kad taip, šiandien mes nepritariame vaiko pinigų didesniam dydžiui, tam rimtam pajutimui šeimų, bet premjeras teisus – mes negriauname senos sistemos ir sukuriame dar jos pagrindu naują universalesnę. Tačiau manęs neįtikino, atvirai kalbant, finansų ministro argumentai, kad mes negalime numatyti, kiek tie vaiko pinigai augs iki 2020 metų. Aš manau, kad diskutuodami dėl Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo, kurį pateikė ir kolegos iš Krikščioniškų šeimų sąjungos, ir kolegos socialdemokratai, mes galėsime tikriausiai įstatyme numatyti tuos dydžius. Tada šeimos iš tikrųjų pajus… bent jau galės planuotis vaikus. Tai irgi labai svarbu.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš gal pakartosiu. Tą poziciją šiek tiek išsakiau, bet man atrodo, kad labai svarbu užfiksuoti esminius momentus. Mes šiandien naikiname mokestinę lengvatą dirbančioms šeimoms. Tai yra papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms, kurios augina vaikus, šeimos dirba ir mes joms lengvatą naikiname, tada mes surenkame papildomus 100 mln. iš dirbančios visuomenės, iš dirbančių šeimų, iš viduriniosios klasės ir skiriame pinigus turtingoms šeimoms netestuodami pajamų. Tos šeimos nei prašė pinigų, nei norėjo pinigų, bet mes surenkame pinigus naikindami lengvatas iš dirbančių šeimų ir skiriame turtingoms šeimoms netestuodami pajamų.
Dar daugiau, mes skiriame šeimoms, kurios nedirba, kurios net neketina dirbti, nenori dirbti, piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja galbūt namuose ir mes toliau skatiname tą gyvenimą skirdami jiems papildomas pajamas, nekeldami jokių sąlygų, kad galbūt gydytųsi, galbūt eitų dirbti, galbūt keistų savo elgesį, galbūt ką nors kitaip gyvenime darytų. Ne, mes sakome, viskas gerai. Mes surinkime pinigus iš dirbančių šeimų, skirkime turtingiems žmonėms, kurie visai neprašė pinigų, ir skirkime tiems žmonėms, kurie apskritai nei dirba, nei nori dirbi, nei rūpinasi kartais apskritai savo vaikais. Mano giliu įsitikinimu, toks sprendimas neskatina visuomenės dirbti, neskatina elgtis teisingai, neskatina elgtis atsakingai ir lygiai taip pat švaisto valstybės pinigus. Aš kviečiu labai rimtai susimąstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame balsuodami. Išmokų vaikams įstatymo projektas. (Balsai salėje)
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 81, prieš – 2, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta Išmokų vaikams įstatymo projektui.
Replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos? I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Vėlgi frakcijos vardu mes atsiprašome Seimo, tikrai galvojome ir norėjome Valstybės politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų bazinio dydžio nustatymo įstatyme išbraukti politikus ir dėl to paprašėme pertraukos, tačiau dabar matome, kad tokios galimybės nėra, todėl prašome frakcijos vardu grįžti prie darbotvarkės ir šį klausimą svarstyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti pasiūlymui ir grįžti prie šio įstatymo svarstymo pabaigus šį? Replikos, matau, dar po balsavimo. Prie Valstybės politikų, t. y. įstatymo projekto Nr. XIIIP-1243(2). Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip. Dėkoju. Tuoj grįšime.
R. Tamašunienė. Prašau, replika.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu replikuoti M. Majauskui, kuris pasisakė dėl motyvų prieš ir iš tikrųjų pateikė visiškai klaidinančią informaciją, kas net nedera Biudžeto ir finansų komiteto nariui. Šiuo metu didžiausia gaunama suma už vaiką per PNPD yra 30 eurų. Tos šeimos, kurios dirba ir uždirba daug, kurios stengiasi ir gerai dirba, jos negaus nė euru daugiau, bet negaus ir mažiau. Reikia šitą žinoti ir neklaidinti, kad mes iš jų atimame ir atiduodame vargšams. Vargšams duodama iš papildomai skiriamų lėšų. O kad vaikai yra nesusiję su darbo santykiais, man atrodo, labai gerai, kad mes atskiriame, ir visi vaikai yra lygūs Lietuvoje, ar jie gyvena nedirbančiųjų šeimoje, ar skurstančioje, ar prabangioje. Vaiko pinigai, kuriuos kontroliuoja socialiniai darbuotojai, ir ta sistema lieka ta pati, turi būti ir tai yra ateities dalykas. Neklaidinkite, kad mes iš vienų atimame. Tai iš tikrųjų klaidinga informacija.
PIRMININKĖ. V. Sinkevičius. Replika po balsavimo.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų man labai liūdna girdėti, kai mūsų valstybė šiandien jau kuris laikas yra demografinėje duobėje ir mirtingumas bent 10 tūkst. lenkia gimstamumą, tai gerbiamo Mykolo norėčiau paprašyti neskirstyti žmonių, o iš tiesų pasidžiaugti, kad tai yra pirmoji Vyriausybė, kuri realiai sprendžia valstybės demografijos problemą. (Balsai salėje) Netrukus mūsų sumažės dar labiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir, aišku, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal pirma naujai prisiekusiam ekonomikos ministrui. Na, vis dėlto norėtųsi iš jo girdėti apie darbo vietų kūrimą ir žmonių skatinimą eiti dirbti ir užsidirbti, o ne skatinimą gyventi iš pašalpų ir iš paramos. Kai šita valdančioji dauguma naikina paskatą žmonėms eiti ir dirbti, bet skatina juos sėdėti namuose ir gauti paramą, mano supratimu, tai tikrai nekuria nei tvarios socialinės politikos, nei ekonominės politikos.
Antras dalykas, į kurį aš labai noriu atkreipti dėmesį… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Atsiprašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). (Ačiū.) …kad mes šituo sprendimu, be abejo, dar kartą atimame pinigus iš dirbančių šeimų, duodame pinigus tiems, kurie visiškai neprašė pinigų, tiems, kurie uždirba gerokai daugiau ir už mus, ir už visus kitus, bet mes jiems skirsime papildomą paramą už tai, kad jie augina vaikus.
Trečias dalykas. Mes skirsime šeimoms, kurios sėdi namuose, kurios nedirba, kurios galbūt piktnaudžiauja alkoholiu, kurios galbūt smurtauja prieš vaikus, ir mes tokiu sprendimu niekaip nekeisime jų elgesio, mes niekaip nesakysime, kad gyvenkite kažkaip kitaip, dirbkite, rūpinkitės savo vaikais, ne, sėdėkite toliau namuose ir gausite dar daugiau pinigų. Man atrodo, kad tai yra netaikli finansų politika, tai yra netaikli ir neteisinga socialinė politika, ir aš nemanau, kad tokiais sprendimais bus pasiektas rezultatas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Mielieji kolegos, o gal galime nebereplikuoti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, ne. Jeigu galima?
PIRMININKĖ. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad negalvotų, jei ponas Mykolas yra mūsų frakcijoje, tai… Šiuo atveju jis vienintelis turi tokią nuomonę. Aš manau, kad ponas Mykolas yra iš esmės neteisus šiuo klausimu ir neskiria, kas yra vaiko pinigai ir socialinė parama nepasiturinčioms šeimoms. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Premjeras S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš labai dėkoju ponui R. J. Dagiui, tikrai jis pasakė esminį dalyką, kad reikia skirti tuos dalykus. O gerbiamajam Mykolui noriu pasakyti: neklaidinkite, per prievartą jums pinigų niekas nebruka. Jūs turėsite galimybę tokią valią pats pareikšti, norite, kad jūsų vaikai gautų tuos vaiko pinigus ar ne, ir tą reikės padaryti kiekvienam apsisprendus. Jeigu to nenorite daryti, tiesiog to ir nebus. Jūsų valia yra.
14.17 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1243(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, grįžtame prie mūsų pradėto svarstyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-1243(2). Išvados jau buvo pateiktos. Bendroji diskusija. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėkoju konservatoriams, kurie pakeitė sprendimą. Aš manau, apie tai mes ir taip jau ilgai diskutuojame ir tokios pertraukos absoliučiai nieko nesprendžia.
Kalbą apie atlyginimus norėčiau pradėti nuo dviejų citatų, kurias aš gavau, kai mes apie tai pradėjome kalbėti, turbūt kai kurie Seimo nariai gavo ir daugiau. Aš pasiėmiau dvi citatas, dviejų mūsų Lietuvos gyventojų laiškus, kuriuos aš gavau. Pirmoji: „BMA (bazinis mėnesinis atlyginimas) būtina iš karto atstatyti į buvusį prieškrizinį lygį iki 142 eurų, nes tik tada žmonės pajus, kad kažkokios teisybės valstybėje dar galima tikėtis, kad ir pavėluotai. Būtina ištraukti žmones iš totalaus nusivylimo valstybe ir nors kiek sumažinti atotrūkį tarp pajamų.“ Antras Seimo darbuotojos (noriu atkreipti dėmesį, Seimo darbuotojos), stenografuotojos, kurias mes kažkodėl vadiname operatorėmis: „Atlyginimą, t. y. koeficientą, mums didino tris kartus, jeigu neklystu, paskutinį kartą prieš krizę. Žodžiu, krizė mums nesibaigė iki šiol. Jūs tik per televiziją ir galite žarstytis pažadais.“ Tai yra reakcija į tai, ką mes norime daryti, t. y. dėl atlyginimų, kurie devyneri metai įšaldyti, bazinis dydis, ir mes nenorime spręsti. Todėl, aš manau, reikia kalbėti ne apie didinimą, nes mes čia užsižaidžiame žodžiu „didinimas“, manau, kad šitą dydį reikia atkurti, nes visais kitais rodikliais mes seniai pralenkėme ikikrizinį laikotarpį ir jau įsiveržėme į vidutiniokus pagal BVP vienam žmogui. Kur aš dar matau didelę spragą ir problemą?
Įvairios darbuotojų grupės, pasinaudodamos Vidaus reikalų ministerijos, noriu atkreipti dėmesį, neveiklumu, nes per metus taip ir neparengtas naujas Valstybės tarnybos įstatymas, su kuriuo siejamas darbo apmokėjimas ir visi kiti darbo apmokėjimai, o teikiami atskiri pasiūlymai… Tų pasiūlymų eina vienas po kito dėl atskirų interesų grupių, atskirų specialybių, atskirų komisijų, ir Seimas kai kuriems pritarė. O dabar Seime laukia labai rimti išbandymai, nes buvo pateiktas toks labai tendencingas valstybės tarnybos tik dėl atlyginimų didinimo, ne pats įstatymas, kuriame (dar kartą pakartosiu) siūloma, kad Seimo kancleris uždirbtų daugiau negu Seimo Pirmininkas. Tai, aš manau, didžiausias nonsensas.
Arba dabar yra stumiamas, tiesiog fiziškai stumiamas prokurorų įstatymas, kuriame koeficientai didinami 4–5 dydžiais bazinio dydžio… Galite padauginti 130 iš 4 arba 5. Ir šitam, sako, kad pinigų yra, nors Finansų ministerija sėdi ir turbūt net nemirktelėjusi pasakys, kad nenumatytas nė vienas euras. Bet žinant, kad prieš Kalėdas vyksta stebuklai, tokius įstatymus siūloma stumti buldozerio principu. Po to, sako, mums dabar nereikia, mes iš savų. Iš kur iš savų? Visa tai yra valstybės sistema. Maža to, jie dar nori išeiti iš bendro įstatymo, kur liks našlaičiai valstybės politikai šiame įstatyme, tada bus dar didesnių problemų.
Todėl aš nesuprantu, kam visai rimtai aiškinti, kad tai galima daryti? Aš manau, darbo apmokėjimas yra sisteminis dalykas. Kada mes pradedame dėl atskirų grupių teikti pasiūlymus… Ministras Pirmininkas, matau, nesutinka, nes jam prokuratūra arčiau negu valstybės tarnautojai, aš suprantu šitą. Bet aš manau, mes, Seimo nariai, turime matyti visus darbuotojus, ir tuos, kurie dabar mūsų klausosi, stenografuoja, dešimt metų jiems atlyginimas nekilo, o kainos kilo. Todėl ta diskusija, kuri čia prasidėjo, kas daugiau, dar kartą kartoju, net 137, kuriam kompromisiniam pritarė komitetas, yra per mažai. Pakartosiu: reikia atstatyti, atkurti tą dydį.
Ir aš labai noriu paprašyti kolegų: turėkime tam tikrą stuburą, nes vieną dieną visi balsuojame už 137, o kitą dieną pateikiame siūlymą 132,5. Tai atrodo įžeidžiamai tiems žmonėms, kurie dirba šiuose rūmuose ir visur kitur. Tai yra tam tikras pasityčiojimas.
Aš labai rimtai kviečiu nenusimesti nuo savęs atsakomybės, o vis dėlto atkurti bazinį dydį, ir tai bus rimtas žingsnis. Ir jokiu būdu nemanipuliuoti balsavimais ir atmesti komiteto pasiūlymą 137, kuris vis tiek šiek tiek didesnis. Tada mes galėsime, turėsime kietų argumentų atskiroms grupėms pasakyti, kad nedidinsime atskirai prokurorams, atskirai valstybės tarnautojams, atskirai teisėjams. Prokurorų įstatymą jau pamatė teisėjai. Jie sako, kaip gali būti, kad prokuroras gali gauti daugiau negu teisėjas atitinkamo lygmens? Aišku, tada mums pinigų tikrai pritruks. Todėl kviečiu didinti atlyginimus visiems per bazinį dydį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nepasikuklinsiu kalbėdamas, kad mes kalbame apie tam tikrą ateitį ir požiūrį apskritai valstybės tarnyboje. Dabar norėčiau kalbėti apie sąžiningai dirbančius valstybės tarnyboje, taip pat visą armiją samdomų valstybei dirbančių žmonių, kurie kantriai laukia, kada mes atkursime prieškrizinius pinigus. Ne taip, kaip teisėjai, ėjo ir prisiteisė sau kompensacijas, ir mes visi mokėjome, nes anie buvo gudresni, bet jie šito nedarė, jie kantriai laukė, kada bus tai atkurta. Ir ko jie sulaukė? Po 10 metų mes dabar norime pasiūlyti tokį koeficientą, bent jau pradiniame projekte, kuris toliau nuvertina algas visiems, nes visiems yra bazinis dydis, nuo kurio viskas indeksuojama.
Kodėl mes tai darome? Tai padidins pasitikėjimą valstybe? Tikrai nepadidins. Kada nors žmonės dar norės dėl tos valstybės ką nors daryti? Abejoju, nes viskam yra ribos. Komitetas nubalsavo už 137. Kas tai yra? Tai ne atkūrimas, nes atkurti reikia 142 bazinio dydžio. Tai yra tik tiek, kiek šiais metais infliacija nuvertino valstybės tarnautojo atlyginimą, ir nieko. Kas dabar atsitiktų, jeigu mes jį priimtume? Ogi nieko baisaus. Tiesiog reikėtų šiek tiek pertvarkyti biudžetą, nes atlyginimams didinti valdžios sektoriuje yra įdėti pinigai, bet per ką jie įdėti? Per šakutes, per priedus.
Mes jau turėjome tokią sistemą, nuo kurios nuėjome, kai bazinis atlyginimas ir priedai, kai priedai viršijo bazinį atlyginimą 3,5 karto. Buvo tokie laikai tūkstantmečių sankirtoje. Mes vėl į tai einame. Vadinasi, sistema, kai aš dalinu tiems, kurie man įtinka, yra geresnė, negu kai žmogus ilgą laiką tarnavo valstybei, dorai tarnavo valstybei, nieko papildomai sau nesusiveikė iš šalies arba nepataikavo, sakė savo nuomonę, gynė ją ir panašiai. Kokių mes norime valdininkų? Kad jie būtų paklusnūs? Mes tokią sistemą ir kuriame, o paskui stebimės, kodėl taip yra. Tai visą laiką patinka, kai mes esame valdžioje, nes mums pritaria, ir nepatiks, kai būsime opozicijoje, nes mums nepritars, ir vėl pasikeisime vietomis, o traukinys tai ten pat.
Aš manau, iš principo yra ydinga sistema. Ir kol biudžetas dar nepriimtas, tikrai galima tuos dalykus pakoreguoti ir sutvarkyti peržiūrint visą mokestinę sistemą. Jeigu jau sykį iš pensininkų paėmėme 160 mln., vaiko pinigams papildomai nepridėjome, tai gal bent čia galėtume sutvarkyti, kad algos nebūtų tokios. Tada nereikės balansuoti ant minimalios algos slenksčio, gėdingai kelti atlyginimus, nes jau minimalios algos valstybės tarnyboje negauna.
Kokioje padėtyje yra visa valstybės tarnyba, išskiriant tuos, kurie pabėgo iš įstatymo arba nori pabėgti – prokurorai, jėgos struktūros? Jų atlyginimai mažėja, tik kartu su jais sudėjus didėja. Jie jau dabar papuola kaip valstybės tarnyboje sąžiningai dirbantys žmonės – ir mokytojai, ir gydytojai, ir visi kiti, kurie gauna iš valdžios sektoriaus, nes tai yra tarpusavyje susiję pinigai. Kai iš atlyginimo pragyventi negali, tai kokios mes norime valstybės? Kaip sakoma, kuriame tą patį kaip Petro I laikais: kadangi valstybės sektoriuje visi vagia, tai nereikia ir pinigų mokėti. Tai mes norime, kad visi vogtų, aš taip suprantu, tai yra tokia motyvacinė sistema.
Aš tikrai siūlau pritarti mūsų komiteto siūlymui ir palikti tą indeksavimą, ne atkūrimą, o kaip kompromisą tik indeksavimą tos sumos, kuri nuvertėjo ir nuvertės, aišku, kad nuvertėjo pagal šių metų prognozes, šiais metais nuvertės.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Labai ačiū. Būsiu dėkinga visiems, kurie taupysite laiką, nes mes jau labai atsiliekame nuo mūsų darbotvarkės.
R. Žemaitaitis. Jūsų galimybė diskutuoti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Visi mes kalbėjome apie politinius dalykus, bet iš tiestų tai yra teisiniai dalykai. Atrodo, gyvename teisinės valstybės principais, teisingumo principu, moralės, garbės ir orumo dalykais. Man labai įstrigo, kada praeitą savaitę kalbėjau apie bendrą biudžetą, kada girdėjau A. Butkevičiaus kalbėjimus, kad bazinis dydis turėjo būti keliamas, didinamas. Aš dar kartą leisiu priminti ketvirtadienio diskusiją, kada tribūnoje diskutavau. Kodėl A. Butkevičius, būdamas premjeru, nekėlė to bazinio dydžio nei 2 eurais, nei 3 eurais, nei 1 euru nekėlė. Dabar yra lengva kalbėti, kad jūs turite didinti. Bet iš tiesų ką noriu pasakyti, tai yra teisingumo atkūrimas. Mes jokio bazinio dydžio nedidiname, mes nesiekiame bazinio dydžio pakelti. Mes nesiekiame bazinio dydžio padaryti didesnio negu koks nors kitas minimalus, vidutinis ar dar bet kuris darbo užmokestis. Tiesiog elementarus teisingumo atkūrimas. Tai teisinėje valstybėje yra priimtina. Jeigu yra teismo sprendimas, pavyzdžiui, priteistas darbo užmokestis, tai darbdavys įpareigojamas sumokėti šį darbo užmokestį. O jeigu tai yra valstybės institucija arba valstybės įstaiga, tai iš to valdininko, kuris kaltas, yra išieškomi pinigai. Seimas 2009 metais leido sau sumažinti bazinį dydį, bet daug metų jo nesugeba grąžinti. Aš ir pasiūliau 137 žiūrėdamas į valstybės biudžeto galimybes, į tą progresiją ir į perspektyvą, kaip biudžetas gali būti surenkamas ir kokios gali būti jo išlaidos. 137 eurai – tai yra ta adekvati suma, kurią biudžetas šiandien gali pakelti arba gali grąžinti.
Kitas dalykas. Aš neatsitiktinai vakar pažiūrėjau Vyriausybės kanceliarijos etatų skaičių – 22 laisvi etatai. Kai pradedi aiškintis, tiesiog žmonių net nesuranda, nes darbo užmokestis yra per mažas, kad žmogus eitų dirbti. Jeigu šiandien pasižiūrėsite, elementarus vyriausiasis specialistas turi A 12 kategoriją, tai jo atlyginimas šiandien į rankas yra 550–565 eurai, priklauso, ar jis turi patirties valstybės tarnyboje, ar ne. Tai, mieli mano, jūs, ko gero, turite irgi padėjėjus ir žinote, kiek jūsų padėjėjai gauna. Dabar kaip populiariausią dalyką pasakyti, kad tai padidės politikams, aš nebijau to žodžio pasakyti, kad taip, ir man padidės. Aš nebijau to žodžio pasakyti ir aš nebijau apie tai kalbėti. Ir jeigu kas nors nori daryti viešuosius ryšius lipdami ant 141 Seimo nario, man gaila šito žmogaus, nuoširdžiai sakau. Nes 141 Seimo narys išgelbės bazinio dydžio padidinimą ir biudžete papildomi pinigai sukels kažkokią sumaištį. Bet šioje sistemoje dirba nei daug, nei mažai – beveik 330 tūkst. Kas esate dirbę teismuose, ko gero, labai puikiai žinote, kiek dirba teismo posėdžių sekretorės. Mūsų sekretoriate, mano buvusioje darbovietėje, dirbančios teismo sekretorės, kurios šiandien turi didžiausią darbo krūvį, jų atlyginimas siekia vos 480 eurų. Tai yra 80 eurų daugiau negu minimali mėnesinė alga. Įvertinus infliaciją ir praeitą savaitę jums pasakotus – kokią įtaką turės kuras, kokią įtaką turės akcizas ir būsima infliacija, tai jų atlyginimas finansiškai bus mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Mieli kolegos, aš tikrai nepolitikuodamas, nesiūlydamas atstatyti to teisingumo – 142, kaip turėtų būti teisinėje valstybėje, 137 yra ta optimali, biudžetui pakeliama suma. Tai tikrai labai prašau palaikyti, nes ateis tokia situacija, kad į valstybės tarnybą mes nerasime išvis žmonių, kurie galėtų dirbti ir užimti šias pareigas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys. Gerbiamasis A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dėl to, kad mano pavardė buvo paminėta, tai norėčiau kolegai atsakyti, nors praeitoje kadencijoje buvom kartu koalicijoje, valdančiojoje daugumoje. Kada klausotės tam tikrų Seimo narių pranešimų arba pasisakymų, tai reikia iki galo viską pasakyti, kas buvo kalbama. Tikriausiai jūs turėjote suprasti, nes buvo aiškiai pabrėžta, kad lėšos buvo nukreiptos pensijoms kompensuoti ir atlyginimams atkurti – 280 mln., tai dėl to ir nebuvo galima kelti bazinio dydžio. Gal dabar jūs supratote?
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys. Diskusija.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamos Seimo narės ir Seimo nariai, iš tikrųjų prieš jus stovi tas žmogus, dėl kurio ką tik gerbiamas R. Žemaitaitis išreiškė apgailestavimą. Esu tas, kuris teikė įstatymo projektą dėl ribotų galimybių mums patiems pasididinti atlyginimą vadovaujantis Statutu. Statuto 15 straipsnis dėl Seimo nario atlyginimo sako: „Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.“ Tai yra Statutas. Mes turime vadovautis juo. Taip, dabar daug diskutuojama dėl bazinio atlyginimo, ar jis turėtų būti toks, ar kitoks. Aišku, kiekvienas euras padidinimo – tai yra valstybės biudžetui 20 mln. eurų. Siūlomas variantas, kuris susijęs su 132,5 – tai yra 42 mln. Seimo nariams padidėtų kas mėnesį po 50 eurų. Kadencijos pabaigoje mes gautume sumą 2 tūkst. eurų. Ar mes padidinsime bazinį atlyginimą 132,5, ar padidinsime 137, kaip dauguma siūlo, mes neatkursime tos tiesos. Vis tiek dauguma, esantys valstybės tarnyboje, politikoje, jausis iš tiesų nuskriausti. Mes savotiškai dabar ką darome: yra pyragas, tą pyragą raikome, trupinius paliekame jiems. Įskaitydami tą nuomonę, kad mes tikrai nepatenkinsime to poreikio, tai mes turime vis dėlto pradėti nuo savęs. Tikrai mes nenuskursime dėl tų 50 eurų. Mes iš principo parodysime savo poziciją. Pirma, laikomės Statuto. Antras dalykas yra tai, kad nesame teisėjai savo bylose. Kiek kritikos sulaukė Konstitucinis Teismas, kai nusprendė padidinti atlyginimus teisėjams, kiek buvo kalbama ir kritikuojama salėje ir t. t., bet kiekvieną sykį, kai tik priartėjame prie savo kišenės, atsiranda tokie epitetai, kad reikia apgailestauti, kad tai yra populizmas ir visa kita, ir t. t. Aš tai įsivaizduoju, kad jeigu mes tikrai norime būti neapsimestinai solidarūs, tai pradėkime tą solidarumą rodyti ir tą teisingumą vykdyti nuo savęs laikydamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto, kuris reglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo veiklą, ir kiekvienam Seimo nariui privalu jį vykdyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu S. Gentvilą. Replika. Ar dėl vedimo tvarkos R. J. Dagys?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, ne. Gal replika. Gerbiamas kolega Seimo nary, prašau neklaidinti žmonių. Nei Statute, nei Valstybės tarnybos įstatyme, niekur eurai neįrašyti. Įrašytas bazinis dydis ir mes to bazinio dydžio, kaip priklauso mums svarstant mūsų Seimo narių atlyginimus, nekeičiame. Tai yra bazinis supratimas. Tai yra esmė. Niekur jokiais eurais atlyginimas neparašytas, neklaidinkite ir (…) Statutą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Nesuteiksiu žodžio ir čia nediskutuosime. Dabar tribūnoje jau yra… (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, jūs pasakėte diskusijoje kalbėdamas viską, ką norėjote pasakyti, dabar gerbkime kitą Seimo narį – S. Gentvilą, kuris yra tribūnoje. Žodis jums.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, praėjo lygiai metai nuo paskutinio svarstymo. Lietuvoje 50 tūkst. sumažėjo gyventojų. 50 tūkst. yra lygu Alytaus miesto dydžiui. Priminsiu, ką premjeras sakė lygiai prieš metus, kalbėdamas apie bazinio dydžio didėjimą. Viešasis sektorius yra per didelis ir darant struktūrines reformas, kurias Vyriausybė darys iš karto, sugeneruotos papildomos darbo užmokesčio lėšos leis peržiūrėti ir koeficientus, ir kelti darbo užmokestį efektyviai, mažai valstybės tarnybai. Jeigu mes pasielgsime neatsakingai, iš tiesų biudžetui bus per didelė našta ir nepakeliama našta.
Premjere, kas įvyko per metus? Kokios struktūrinės reformos? Gerbiamas R. Karbauskis sakė – minus 25 % valstybės tarnautojų, jūs sakėte – nuo 60 tūkst. iki 20 tūkst. mažinsite. Šiandien valstybės tarnyba pagal Valstybės tarnybos departamento statistiką yra išaugusi 700 pareigybių daugiau negu lygiai prieš metus. Kolegos, pagalvokime, ką mano mūsų mokesčių mokėtojai apie nuolat augantį valstybinį sektorių. Aš labai užjaučiu žmones, kurie dirba biudžetinėse įstaigose, užjaučiu žmones, kurie dirba valstybės tarnyboje, bet mes negalime toliau skriausti savo mokesčių mokėtojų nuosekliai didindami mokesčius ir nereformuodami valstybės sektoriaus. Siūlau susilaikyti šiuo atveju, kol neįvyks struktūrinių reformų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų racionalią, trumpą kalbą. Gerbiami kolegos, kviečiu T. Tomiliną, aptarsime pasiūlymus. Kviečiame visus Seimo narius dalyvauti svarstyme.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. Kolega P. Urbšys. Prašome pristatyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mano siūlymas, kaip minėjau diskusijos metu, yra susijęs su tuo, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis Seimo Pirmininkui, Seimo pareigūnams ir Seimo nariams taikomas nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos. Mano giliu įsitikinimu, tai atitinka Statuto 15 straipsnio reikalavimus. Seimo nariams norėčiau priminti, kad kai mes patys nuspręsime sau padidinti atlyginimus 50 eurų, valstybės biudžetui per kadenciją tai kainuos 284,600 tūkst. eurų. Man atrodo, suma yra įspūdinga. Jeigu mes susilaikytume, tai tikrai tą sumą – 284,600 tūkst. būtų galima panaudoti socialinėms reikmėms tų žmonių, kuriems tikrai tų pinigų reikia. Todėl aš kviečiu Seimo narius pritarti mano siūlymui.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas lapkričio 8 dieną svarstė šį pasiūlymą ir komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui. Komiteto argumentai susiję su tuo, kaip šiuo metu reglamentuojamas valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimas. Kadangi yra specialus įstatymas, jo priede yra nustatyti valstybės politikams taikytini pareiginės algos koeficientai, kurių, be kita ko, nėra siūloma didinti. Seimo statuto 15 straipsnio 2 dalyje kalbama apie šiame priede esančius dydžius, kuriuos pakeitus nauji dydžiai galėtų būti taikomi tik nuo naujo Seimo išrinkimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už P. Urbšio pasiūlymą – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tas prieaugis Seimo nario atlyginimui dėl bazinio dydžio didinimo yra gana nežymus, bet sukelia daug aistrų ir Seimo nariai sulaukia kaltinimų, kad jie, didindami bazinį dydį, rūpinasi savimi. Aš manau, kad priėmus P. Urbšio pataisą bet kokie bazinio atlyginimo didinimai ir kiti sprendimai dėl Seimo narių atlyginimų liestų tik naują kadenciją. Tai būtų tam tikra išeitis ir leistų mums lengviau ir solidariau spręsti valstybės tarnautojų atlyginimų didinimą, nepakliūnant į tą nuolatinio aiškinimo situaciją, kad čia darome dėl savęs. Todėl palaikau tą siūlymą ir kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kas yra populizmas? Dabar skambėjo populizmas. Aš tikrai siūlau neiti tuo keliu. Jeigu mes kalbame apie bazinį dydį, patys suprantame, apie ką kalbame, apie kokius pinigus kalbame. Taip, padidinimas vienu euru, grynai žiūrint, kainuoja apie 17 mln. Tai yra dideli pinigai, savaime suprantama, bet tai nereiškia, kad mes turime čia pasidalinti, žaisdami, kokie mes čia labai geri ir savęs nemylime, ir t. t. Puikiai suprantame, apie ką mes diskutuojame. O iš tikrųjų Statute nėra nuostatos kitokios, kaip mes esame prisirišę prie bazinio dydžio. Kai bazinis dydis kinta, tai kinta ir mūsų atlyginimai. Anksčiau Statute buvo pririšta prie VDU, vidutinio darbo užmokesčio, kas iš tikrųjų gal ir gerai, man atrodo, labai teisinga. Kyla ekonomika, kyla darbo užmokestis, kyla ir Seimo nario atlyginimas, nereikia indeksuoti, nereikia (…). Siūlyčiau grįžti prie tos sistemos, kurios anuomet atsisakėme, ir liko tik pusė sistemos – mūsų ūkinės išlaidos prie to pririštos. Nereikėtų tada diskutuoti. Blogiau dirbam – mažesnis atlyginimas, geriau dirbam, valstybė turi daugiau pinigų – didesnis atlyginimas, bet tai yra pririšama ne prie pinigine išraiška išreikšto dydžio. Statute tokios pinigų sumos nėra. Aišku, mes galime pasakyti, kokie mes savi, kokie mes altruistai, bet už to altruizmo tikrai yra nenuoširdumas iš principo. Todėl siūlau nežaisti tuo dalyku, nes solidumo Seimui tai tikrai nepridės.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas. Balsuojame dėl Seimo nario P. Urbšio pasiūlymo, kuriam pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė.
Balsavo 86 Seimo nariai: už pasiūlymą balsavo 17, prieš – 15, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
P. Urbšys nori pasakyti repliką. Tik trumpą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Replika po balsavimo. Jūs tikrai manęs neįtikinote, kad tai nėra prieštaravimas Statutui. Aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji vis dėlto išaiškintų, kaip iš tikrųjų yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis. Jeigu norime kalbėti, tai kalbėkime iki ryto. (Šurmulys salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, na, jūs turite galimybę išdalinti save ir visą savo atlyginimą arba išvis neimti jo. Tai pasirinkite šitą galimybę ir gyvenkite iš Šventosios Dvasios! (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Su Šventąja Dvasia galbūt ir pabaikime replikas. Dirbame toliau.
A. Syso pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Gerbiamasis kolega, prašome pateikti savo siūlymą. A. Sysas. Tuoj, minutę, įjungiame.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt taip seniai tas buvo – 142, kad mes visi užmiršome. Mes Europos Sąjungai pirmininkavome ir ko mes per tą laikotarpį nepadarėme. Ir, ko gero, iš atminties mums tas dydis iškrito, todėl vienas per kitą norime didinti. Gerbiamieji, atkurkime tai, kas buvo sumažinta, ir sumažinta drastiškai. Konstitucinis Teismas pripažino, kad šitas mažinimas buvo galimas per krizę, bet apie ką kalba mūsų du kolegos, kurie Seimo nariams nori taikyti, tai tas, kas buvo mažinama neproporcingai – Petrui vienokiu, o kažkam kitokiu, tai tas prieštarauja Konstitucijai.
Gerbiamieji, kreipiuosi į mūsų sveiką protą, ir pagarba tiems 300 tūkst. žmonių, kurie dirba įvairiose viešojo sektoriaus srityse. Seimo narių yra tik 141 ir tai nedaro jokios didelės finansinės įtakos. Bet mes, prisidengdami savo darbo užmokesčiu, nenorime kalbėti apie čia, Seime, ministerijose dirbančius. Netgi balkone sėdi apsaugos darbuotojai, pro juos praeiname, kai jie mus sutinka ir palydi iš Seimo, pastabą išgirsti, kad ką mes išdarinėjame tuos devynerius metus, nes šitie žmonės irgi nusipelnę gauti didesnį atlyginimą, ne pusantro euro, bet grįžkime prie 142. Todėl ir prašau, ir užregistravau tą dydį, kad jis būtų atkurtas, nors šiandien jis jau turėtų būti turbūt koks 150 pagal augimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas! Ačiū, jūs pristatėte savo pasiūlymą. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė šiam Seimo nario A. Syso pasiūlymui spalio 31 dienos posėdyje. Komiteto argumentacija: komitetas pritarė Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymui dėl pareiginės algos bazinio dydžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Žemaitaitis – nuomonė už pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš nekalbėčiau gal už, bet, kaip aš suprantu, komitetas pritarė mano siūlymui – 137, ir mes už jį jau nebalsuosime, ir už kitus Seimo narių pasiūlymus irgi nebeturėtume balsuoti, nes jeigu balsuotume, tai turėtume atmesti komiteto sprendimą ir paskirti kitą komitetą, jeigu aš esu teisus. Išaiškinsite, ko gero, procedūras, bet bet kokiu atveju, ką prieš tai sakiau ir ką gerbiamas A. Butkevičius sakė, tai jūsų žodžiai buvo pasakyti tokie: po porą eurų buvo galima pridėti. Šiuo atveju aš palaikau tą, ką kolegos sako, 142 – tikrai pagal biudžetą pajėgumų nėra. 137 – taip, jie atitinka šiuometinio biudžeto situaciją. P. Urbšiui noriu pasakyti: pasiskaityti Konstitucinio Teismo išaiškinimus, ir viskas. Ir nekelkite chaoso, kas yra teisė ir teisiniai dalykai. Tai yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Viskas! Aš tikrai, mieli kolegos, siūlau pasiskaityti.
PIRMININKĖ. Jūsų nuomonė išsakyta. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro sunku išsivaduoti iš įspūdžio, kai Seimas vis dėlto nusprendė palikti mus, Seimo narius, prie tų, kuriems irgi didės atlyginimas, išsivaduoti nuo įspūdžio, kad tai nėra susiję su siekimu asmeninės naudos. Jeigu būtų padidintas bazinis atlyginimas iki 142, Seimo nario atlyginimas padidėtų 258 eurais. Per kadenciją tai būtų 11,6 tūkst. eurų, o visam biudžetui kainuotų 1,6 mln. eurų. Tada sunku patikėti, kad tas siūlymas nėra susijęs, kaip aš minėjau, su asmeniniu interesu. Padidinu sau – ir po to prisidengti visais kitais.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame balsuodami dėl Seimo nario A. Syso pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Skelbiame balsavimo rezultatus. Balsavo 89: už pasiūlymą – 25, prieš – 14, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Yra kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Jis siūlė laipsniškai (komiteto pirmininke, norite jį pristatyti?) išdėlioti per trejus metus iki 2020 metų. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Kolegos, viską matome, žinome ir skaitome 3 straipsnį. Jeigu bus pritarta… Šiuo atveju nepritarta A. Syso pasiūlymui. Jeigu būtų pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui, vėl turėtume kitą situaciją ir t. t. Pereisime visus pasiūlymus ir matysime, ar lieka 137.
P. Urbšys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Minutėlę! Tuoj įjungiame.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pasiūlymo esmė yra tokia. Iš tikrųjų sutikime, kad situacija su baziniu atlyginimu nėra gera, ir mes, kaip Seimas, turime nustatyti gaires, ko mes siekiame. Man atrodo, tai yra kompromisinis variantas. Tie, kurie siūlo 132,5, ir tie, kurie siūlo 136,5, ir tie, kurie siūlo būtent padidinti tą patį maksimumą… Mes siūlome, kad Vyriausybė numatytų priemones, kurias įgyvendintų laipsniškai per trejus metus iki 2020 metų. Būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės krizės sumažintos pareiginės algos bazinis atlyginimas. Ir mes matytume taip, kaip dėl vaikų pinigų. Mes pasakome: taip, įsipareigojame iki 2020 metų tą sumą padaryti. Dėl bazinio atlyginimo mes pasiųstume pozityvų signalą visiems, dirbantiems valstybei, kad tikrai mes nenusišaliname ir įsipareigojame spręsti šitą problemą. Premjeras sako, kad tai yra demagogija. Tada kam kalbėti apie socialinį jautrumą? Tada irgi tai yra demagogija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Leisiu pasakyti komiteto nuomonę ir po to suteiksiu žodį premjerui.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Ir viskas? Taip. Premjeras. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš irgi norėčiau reaguoti į gerbiamąjį Povilą. Jūs turite unikalų pavyzdį – frakcijos seniūnas Seimo nario atlyginimo apskritai neima. Elkitės lygiai taip pat – neimkite atlyginimo ir nereikėtų populizmo. (Triukšmas salėje)
Antras dalykas. Įsipareigojimas per kelerius metus dar kokias nors sumas užfiksuoti – mes iš karto įsitraukiame į savo išlaidas ir kalbėdami apie kitų metų biudžeto vertinimą, dar kitų metų, tai yra jau įskaičiuota į mūsų išlaidas. Vadinasi, ta teorinė dalis, kur mes norime pasirodyti, kad mes kuo nors ateityje labai rūpinsimės, reiškia tai, kad mes turėsime kitur išlaidas mažinti. Geriau nereikia tokių deklaracijų. Jeigu bus galimybių, kitais metais, kalbant apie bazinį dydį, jį tiesiog imti ir pakelti, o ne sakyti, kad mes padarysime per trejus ar penkerius metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš prieš Vyriausybės… Tikrai labai džiaugiuosi premjeru S. Skverneliu, ką dabar pasakė. Aš tikiuosi, kai kuriuos sukrės, nes iš tikrųjų populizmas. Bet dėl ko negalima pritarti Vyriausybės siūlymui? Jį reikėtų tobulinti arba mes jo negalime svarstyti. Aš pasakysiu dėl ko. Nes turi būti įstatyme ir pagal Konstitucinio Teismo, atrodo, du išaiškinimus, jeigu aš neklystu, įstatymas turi būti aiškiai suprantamas ir nurodomos datos. Tokiu atveju turime rašyti: 2018 metais – 132, 2019 metais – 137, 2020 metais – tas… Aš, posėdžio pirmininke, nedrįsčiau sakyti, ar jūs galite teikti už tokį pasiūlymą balsuoti, nes jis yra nekonkretus, bet mintis gera. Aš manau, kad jūs negalėtumėte teikti siūlymo, nes priimtas įstatymas arba straipsnis negalėtų veikti, nes mes įstatyme nepasakome, kaip jis veiks ir kada veiks. Turi būti aiškumas priimamame teisės akte. Sakau, nesu tas žmogus, kuris galėčiau pasakyti, bet, mano galva, mes už tokį balsuoti negalime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, aš teikiau tiesiog tam, kad būtų išgirstas pasiūlymas planuojant ir svarstant. Tai buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė, ne vieno žmogaus. Todėl dėl laipsniškumo mes tikrai apsispręsime balsuodami. Aš prašau kolegų dabar (nuomonės išsakytos) balsuoti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymo išdėstyti laipsniškai per trejus metus. Toks buvo jų siūlymas. Kolegos, aš labai prašau – gal mes baikime visus pasiūlymus ir tada replikos. Jūs, matyt, norite dirbti iki ryto, bet mes viską padarysime nuosekliai. (Balsai salėje) Komitetas siūlė papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu. Aš viską padariau pagal komiteto valią.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 12, prieš – 24, susilaikė 54. Nepritarta.
Dabar dar vienas siūlymas. Jūs dėl vedimo tvarkos? Gerbiamoji I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš repliką po balsavimo.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar lauksime, kol bus visi pasiūlymai, ar jūs dabar norite? Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal dabar iš karto, jeigu galiu.
PIRMININKĖ. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog turiu klausimą: ar Vyriausybė nesiruošia 2019 metais ir 2020 metais pateikti Seimui svarstyti bazinių dydžių, kad mes čia svarstome ir balsuojame dėl dalykų, kurie bus kitais metais, dar kitais metais? Seimo rinkimų kitais metais apskritai lyg ir neturėtų būti. Nelabai suprantu, dėl ko mes čia gaištame laiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Seimo nariai S. Jakeliūnas, T. Tomilinas, J. Varžgalys, A. Širinskienė, V. Ačienė, R. Karbauskis teikia pasiūlymą. Kuris iš kolegų pristato? S. Jakeliūnas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šita diskusija sulaukė daugiau dėmesio ir aistrų negu diskusija apie vaikų pinigus, kas yra, manau, socialiai jautriau ir atsakinga. Jeigu mes jau nusprendėme finansinę atsakomybę prisiimti ir nepalaikėme siūlymo didinti pinigus vaikams, tai šiuo atveju turime dar atsakingiau svarstyti, nes tai liečia visus valstybės tarnautojus ir politikus. Politikai priima sprendimus. Kelių Seimo narių siūlymas – 132,5 bazinis dydis yra tai, kas įtempus biudžetą yra įmanoma kitais metais.
Visa kita yra fantazijos, visa kita yra norai, pageidavimai. Jie gali būti pagrįsti, jie gali būti morališkai suprantami ir finansiškai tikrai reikalingi, bet kitais metais tokių galimybių nėra, nes prioritetas buvo aiškiai išdėstytas ir valdančiosios koalicijos, ir Vyriausybės – tai yra vaikai, tai yra šeimos su mažomis pajamomis. Tie patys valstybės tarnautojai, kurių pajamos nėra didelės, ir čia pavyzdžiai buvo minimi, jie laimės iš tos naujos vaikų pinigų sistemos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, kuris yra numatytas kitais metais. O jeigu sprendimas dėl 132,5 nebus palaikytas ir bus priimtas koks nors didesnis įsipareigojimas, mes vėlgi grįšime į tą būklę, sakyčiau, į konstitucinę, finansinę krizę, kai netgi ir vienu euru padidinimas nebus įmanomas, nes turėsime riboti išlaidas kur kas labiau, negu dabar galime sau leisti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip jau minėjau pristatydamas komiteto poziciją, čia vyko papildomas Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdis, kuriame buvo nepritarta Seimo narių pasiūlymui. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad balsai pasiskirstė po lygiai. Nulėmė… Šiuo atveju aš perteikiu komiteto nuomonę, tačiau kadangi po lygiai pasiskirstė, jeigu galima, leisiu sau komentarą pateikti. (Balsai salėje) Negalima, gerai.
PIRMININKĖ. Jūs turite pateikti tik komiteto išvadą. Nuomonė už – Ministras Pirmininkas. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tikrai vėl, kaip Stasys paminėjo, kyla aistros dėl bazinio dydžio. Aš noriu keletą tokių pastabų. Pirmiausia, aišku, jeigu būtų buvę įmanoma, būtų buvę geriausia nieko nemažinti, tada nereikėtų grąžinti. Bet buvo aplinkybės, buvo, tiek to, nebegrįžkime atgal.
Toliau. Vėlgi buvo laikotarpis gana ilgas, čia daug kas minėjo tą dešimt metų. Kodėl niekas nežengė tokio žingsnio? Bent po tą patį simbolinį eurą arba du eurus… Kodėl to nedarė? Dabar vėl mes pamatėme, kad šiandien visi susirūpino valstybės tarnautojais.
Trečias momentas, taip, jūs sakėte skaičius, bet šiandien yra norima tokiu būdu padaryti 100 mln. eurų skylę biudžete, iki 137 eurų. Vien tas 0,5 euro, ką dabar užregistravo kolegos Seime (tas irgi kompromisinis, dar tą galima ištempti), yra 11 mln. eurų. 0,5 euro. Gerbiamieji, toliau mes kalbame apie valstybės tarnybą ir sakome, kad jinai yra neefektyvi, mes sakome visiems dabar, ar tu gerai dirbi, ar blogai dirbti, duokime ką nors. Tai iš principo neteisinga.
Toliau noriu paminėti. Gerbiamasis Simonai, jūs ne pirmą kartą klaidinate kolegas Seimo narius ir visuomenę, kai kalbate apie valstybės tarnautojų skaičių. Nuo metų pradžios pagal Valstybės tarnybos departamento duomenis užimtų pareigybių skaičius sumažėjo 827, tai yra faktas, kurį teikia Valstybės tarnybos departamentas. Kalbant apie kanceliarijos pertvarką, tai nėra didelė įstaiga, turinti apie 200 žmonių, bet kitais metais darbo užmokesčio fondas po reformos taupomas ketvirčiu milijono eurų. Institucijų, kurios taip pasidarė, yra daug šalyje, kai vyriausieji specialistai uždirba į rankas po 2 tūkst., 2,5 tūkst. eurų, gerbiamieji. Tos institucijos savo veiklą optimizavo, sumažino žmogiškuosius išteklius ir tiems, kurie tikrai dirba, pakėlė. Ar mes norime padaryti visiems būnantiems darbe, kai 100 mln. reikia? Iš kur mes juos paimsime? Jeigu jūs tokią valią išreikšite, belieka vėlgi žiūrėti į tas socialines išmokas, kurias buvo numatyta kelti tiems, kam reikia. Padarykime tą atsakingą žingsnį, pridėkime dar. Tikrai buvo labai sunku dėl to 0,5 euro, kaip minėjau, 11 mln., bet mes jį suspaudėme, ir tai bus žingsnis į priekį.
Šiais metais valstybės tarnautojų atlyginimo vidurkis didėjo beveik 7 %. (Balsai salėje) Didėjo beveik 7 %. Ir nereikia kraipyti galvos, yra oficiali mūsų valstybės statistika, kuri yra teikiama. Darome tvirtus, galbūt mažesnius žingsnius, bet žiūrime į ateitį, nedarykime ir nesprogdinkime savo pačių, na, valstybės. Atsakingumo…
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Prašau tiktai atsakingumo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už buvo. R. Žemaitaitis – nuomonė prieš.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš gal šiek tiek pamėginsiu paaiškinti. Premjere, 7 % didėjo ne bazinis atlyginimas ir ne valstybės tarnautojų darbo užmokestis, o už ištarnautus darbo metus, jeigu taip, trejus metus, nes jeigu būtų kilęs… Klausykite, premjere! Jeigu būtų kilęs valstybės tarnautojų atlyginimas, tai turėjo kilti bazinis dydis. Galėjo būti kategorija keliama iš A10 į A11. Ir tą nusprendžia eilinė arba neeilinė vertinimo komisija.
Ką dabar kalbate, gerai ar blogai dirba, ne į asmeniškumus, tiesiog bendrai, tai šiandien blogai dirbantį valstybės tarnautoją… Kiekvienas departamento direktorius, įstaigos vadovas turi tris klases: I, II, III klases, ir tomis klasėmis jisai manipuliuoja. Jeigu dirba gerai, jam duoda II ar III, ar I, jeigu blogai – mažina. Dėl kategorijų lygiai, analogiškai taip pat. Žirklės, pavyzdžiui, kokio departamento direktorius, yra žirklės nuo A16 iki A19. Jeigu jis dirba gerai, jam gali būti 16, gali būti 17, gali būti 18. Tai įstaigos vadovas… Bet čia ne Seimo reikalas, čia sprendžia administratorius ir įstaigos administratorius tą nusprendžia. Dėl sąžiningumo, dėl teisingumo tą aš noriu pasakyti.
Ką premjeras paminėjo? Taip, pinigai iš tiesų yra gana dideli, bet aš suskaičiavau, kad tie 137, kur komitetas pritarė mano nuomonei, dėl ko aš siūlau šitam nepritarti, tie pinigai sugrįš per vartojimą. Pamirštate kalbėti apie gyventojų pajamų mokestį, apie „Sodrą“ ir apie PVM, nes šitie pinigai dažniausiai sugrįžta kita forma. Reikia pirmų keturių mėnesių, pirmų keturių mėnesių, kad tuos pirmus pinigus mes pamatytume. Šeštą mėnesį buhalteriškai jau šitie pinigai pasirodo, todėl aš ir siūlau nepritarti šitam pasiūlymui, likti prie komiteto nuomonės – 137 eurų. Tikrai nesiūlau 142, nes biudžetui, finansams tai būtų per didelė našta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš išsakytos dėl pasiūlymo. Prašome balsuoti. Kas pritariate Seimo narių S. Jakeliūno, T. Tomilino, J. Varžgalio, A. Širinskienės, V. Ačienės, R. Karbauskio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, spaudžiate kitus mygtukus. (Šurmulys salėje)
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 94 Seimo nariai: už – 61, prieš – 11, susilaikė 22.
Seimo narių pasiūlymui pritarta. (Šurmulys salėje) Kolegos, gal nebereplikuokite? Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Nuomonė už, nuomonė prieš. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamoji… Aš iš čia galiu?
PIRMININKĖ. Suteiksime galimybę jums nuomonę pasakyti iš čia.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, suprantu aistrų lygį ir nepasitenkinimo lygį valstybei dirbančių žmonių, tačiau šiandien mes galime padaryti tik mažą žingsnį jų reikalavimų, norų, sprendimų link. Aš manau, kad kartu su S. Jakeliūno atėjimu į Seimą galbūt atsiras tokia kaip ir tradicija, kai siūloma 100 mln. padidinti valstybės išlaidas, iš tikrųjų nurodyti labai sąžiningai Seimo nariui ir Seimo narių grupei nurodyti šaltinį arba Vyriausybės pritarimą. Šiuo atveju mes balsavome už mūsų Seimo narių grupės pasiūlymą, turėdami premjero pasakymą, kad tuos 10 mln. vienaip ar kitaip surasti bus galima. Tačiau jeigu mes pritariame 95 mln. eurų, ką galėjome padaryti, tai iš tikrųjų tiesiog sąžininga būtų nurodyti šaltinį. Žinoma, tas šaltinis koks nors galėtų būti, bet, deja, vienas iš tų šaltinių galėjo būti vaiko pinigai, kurių tektų atsisakyti, tos reformos. Kadangi maždaug tie patys 100 mln. ir susidaro, todėl manau, kad nėra teisinga tęsti tradiciją ir tiesiog rašyti abstrakčiai, kad iš skolos ar dar iš kokio nors prieaugio. Tiesiog, kai siūloma 100 mln. padidinti išlaidas, nurodykime šaltinius sąžiningai ir pasakykite tiems žmonėms, kas negaus atlyginimų, kas negaus kokių nors subsidijų, kokių nors fiskalinių priemonių, kokios grupės, tada viskas bus gerai, tada galima bus balsuoti labai ramiai. Vien tik numesti, kad Vyriausybė nuspręs vienaip ar kitaip, nėra atsakinga. Seimo narys gali surasti sprendimą, gali konsultuotis su specialistais. Vien todėl gerai, kad balsavome taip, kaip balsavome.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas. Ačiū gerbiamam Tomui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad svarbiausia neužmiršti, ką čia kalbėjote, ir kai po metų mes vėl svarstysime biudžetą, prisiminti tas kalbas, prisiminsime, kiek dar kartą bus pasiūlyta. Kai mes siūlome didinti išlaidas, tai mes siūlome ir šaltinius. Labai gaila, kad už tuos šaltinius nebalsuojate arba balsuojate prieš. Tai ir nekilnojamojo turto mokesčio, kurį mes siūlėme, reikia nuleisti kartelę ir surinkti daugiau, tai ir progresinių mokesčių tarifai turtingiems žmonėms, kurie turėtų prie bendro katilo prisidėti daugiau, ir neatimti, ir padalinti, kad paprasčiausiai žmonės, dirbantys viešajame sektoriuje, pasijustų reikalingi valstybei. Mes gi siunčiame signalą, Seimas, mes visi, netgi tie, kurie balsuoja prieš šitą įstatymą, kad mes negerbiame iš dalies tų žmonių, kad jų darbas yra nuvertintas tiek metų, mes metų metais apie tai kalbame. Tai pensijų kompensavimas, tai kariuomenės finansavimas, visokių priežasčių mes randame, kad tiktai nepadėkotume šitiems žmonėms už darbą. Ir čia yra mūsų didžiausia problema. Šitie žmonės dirba, rengia mums dokumentus, dirba ministerijose, savivaldybėse, įvairiose įstaigose, nes viešasis sektorius yra didelis, o mes čia susikoncentruojame į save. Kiek mes čia kas išlošime? Matykime tai, apie ką mes kalbame. Mes pasiunčiame blogą signalą, kad dar metus mes, na, mes muiliname jiems, du eurai. Pamatysite, kiek bus komentarų po šito sprendimo įvairiose erdvėse, todėl aš nepritariu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projekto svarstymo stadijoje.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 90 Seimo narių: už – 58, prieš – 3, susilaikė 29. Pritarta po svarstymo.
R. J. Dagys – replika po balsavimo.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi mes čia dabar vykdome politinės sistemos pertvarką, kaip teko išgirsti, aš vis dėlto nenorėčiau, kad mes taip valstybę pertvarkytume ir vadovautumės trimis taisyklėmis. Ponas S. Jakeliūnas svarstydamas pasakė, mes davėme vaiko pinigus, kurie yra daug vertingesni negu tėvų uždarbis. Vaiką jis atskyrė nuo šeimos, vaikas auga ne šeimoje. Atlyginimas, kurį gauna tėvai, ne prie ko yra, tiesiog ne prie ko. Tai ydingas mąstymas.
Gerbiamas premjere, jūs šiandien pasakėte, kad jūs nepakėlėte jiems atlyginimų, visam valdžios sektoriui ir su jais susijusiems pagal darbo sutartis dirbantiems žmonėms todėl, visus apkaltindamas, kad jie blogai dirba, todėl mes jiems nepakėlėme. Mes pakėlėme tik tiems, kurie gerai dirba, kadangi jie pagal jūs supratimą dirba. Ir dar antras dalykas, patvirtindamas šitą nuostatą, jūs taip pat pasakėte, kad spręsite, kas gerai dirba, tik jūs, tik jūsų supratimu, kas gerai dirba, nes valstybės valdymo pertvarkos jūs iki šiol neatnešėte, niekas nežino, apie ką čia kalbate, bet jūs sprendžiate, kas gerai dirba, o visi šitie tarnautojai tiesiog neišmanėliai ir jie nemoka dirbti.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Replika po balsavimo – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu apginti P. Urbšį dėl dviejų dalykų. Visų pirma Statute aiškiai parašyta – mes negalime didinti Seimo narių atlyginimo dydžio, ne koeficiento, o atlyginimo dydžio, o mes tai padarėme. Todėl aš balsavau prieš šitą įstatymą. Čia turbūt ne blogiausia dalis, blogesnė dalis yra tai, kad socialiniams darbuotojams jūs šiandien pridėjote 5 eurus, o sau prisidėjote 50 eurų, vadovams pridėjote 40 eurų, departamentų vadovams 30 eurų. Jūs toliau didinate turtinę nelygybę, ir čia priekaištas pirmiausia valdančiajai koalicijai. Jūs rinkimų programoje užrašėte, kad ją mažinsite, tai nekeisdami koeficientų jūs didinate turtinę nelygybę, o paprastiems darbuotojams jūs neatlyginate infliacijos dydžio. Ir šitie 50 eurų Seimo nariams dabar degins jūsų kišenę, nes mes, Seimas, turime mažinti turtinę nelygybę.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pabėgo gerbiamasis R. J. Dagys, yra. Jūs neiškraipykite mano žodžių, ką aš pasakiau. Pirma, aš nepasakiau, kad visi valstybės tarnautojai blogai dirba. Nereikia skleisti netiesos. Antra, irgi nepasakiau, kad kažkas, mes turime teisę spręsti, kas gerai, kas blogai dirba. Šiandien yra labai aiškiai veikianti sistema, kur tiesioginiai vadovai ir komisija sprendžia, ar gerai dirba, ar blogai dirba, vertinimų skirtingos metodikos yra. Tikrai nereikėtų sakyti to, ko aš nesakiau.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš noriu padėkoti Seimo nariams, daugumai, kurie balsavo suvokdami finansinę atsakomybę ir nepasiduodami populizmui. O tiems, kurie sako, kad jeigu mes padidinsime atlyginimus, tie atlyginimai grįš per vartojimą ir tuo pačiu mastu padidins biudžeto pajamas, tai yra visiškas nesusipratimas, nes tuomet kodėl mes apskritai ribojame atlyginimus?
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog norėčiau priminti ponui N. Puteikiui, kad jeigu jūs dažniau tiesiog sėdėtumėte Seimo salėje ir iš tiesų dirbtumėte čia, o ne kažkur, tai gal jums neatrodytų, kad jūs nevertas to atlyginimo. Nes dabar iš tikrųjų klausytis, kaip politikai vienas po kito (dauguma jų iš tikrųjų uždirba klaikius pinigus, kaip rodo deklaracijos, tai šitas darbas jiems yra lengvas priedas pasitvarkyti savo mokesčius) staiga pradeda vaidinti nelaimingas mergaites, kurios neuždirba. Gal tiesiog pradėkite dirbti ir pamatysite, kad ir jums atlyginimai turėtų kilti, ir žmonėms. O ponui Nagliui tiesiog noriu pasakyti: sėdėkite šitoje salėje, aš dabar sąžiningai seksiu jūsų darbo valandas, jūs tikrai prastai sėdėdavote, ir tada gal suprasite, kodėl jums atlyginimas turėtų pakilti. O jeigu jaučiatės neuždirbantis to atlyginimo, tai tiesiog grąžinkite į biudžetą. (Balsai salėje, plojimai)
PIRMININKAS. Paskutinė replika – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dabar taip atsitinka, kad aš vis turiu šiame Seime atsiprašyti. Noriu asmeniškai atsiprašyti premjero, kad tikrai aš neįeinu į dešimtuką turtingiausių Lietuvos žmonių, neturiu „Agrokoncerno“, ir todėl negaliu atsisakyti savo atlyginimo. Aš, kaip ir jis, iš esmės visą gyvenimą dirbau valstybės tarnyboje, nesugebėjau sukaupti tokių turtų. Bet jeigu kalbėtume apie patį principą, tai praeitoje kadencijoje mes irgi Seime pasididinome, atkūrėme koeficientus. Kiekvienam Seimo nariui atlyginimas padidėjo 527 eurais ir kiekvieno buvo asmeninis apsisprendimas, kaip jis elgsis pensininkų atžvilgiu. Aš buvau tarp tų Seimo narių, kurie pasakėme, kol nebus kompensuojamos pensijos, savo asmeninėms reikmėms padidinto atlyginimo neimsiu, nenaudosiu. Taip, 4,5 tūkst. eurų pervedžiau įvairioms organizacijoms. Lygiai tą patį padarysiu, jeigu Seimas apsispręs vis dėlto padidinti savo atlyginimą su bazinio atlyginimo padidinimu, šiuos 2 tūkst. eurų aš įsipareigoju pervesti įvairioms organizacijoms. Tokiu būdu vienaip ar kitaip pasidalinti tuo, ką turiu. Atsiprašau A. Maldeikienės, jeigu tai bus vertinama kaip nepakankama.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvau paskelbęs, kad tai paskutinė replika. Tai buvo paskutinė replika.
15.17 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1254(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1254. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi atlyginimai beveik padidėjo, tai turime pradėti dirbti dar energingiau. Komitetas apsvarstė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, mes joms pritarėme. Mūsų kolega Seimo narys ponas G. Kindurys pateikė siūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Įstatymui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Seimo narys G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi komitetas nepritarė ir motyvų buvo ne vienas, aš po to daug derinau su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir vakar užregistravau naują pasiūlymą, kuris reikalauja kelis kartus mažiau lėšų, ir iš principo jo motyvai yra stipriai pakeisti. Aš siūlau, akivaizdu, kad Seimo nariai už šį pasiūlymą nebalsuos, aš tiesiog jį dabar atsiimu ir sugrįšime prie to klausimo per priėmimą su kitokiu pasiūlymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Dėkoju pranešėjui.
15.19 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-756 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-756. Pranešėjas – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, buvo gauta Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Kelioms, beveik visoms, buvo nepritarta. Į Europos teisės departamento pastabą atsižvelgta. Lietuvos Respublikos… Atsiprašau, šį įstatymą siūloma atmesti, net nereikia komentuoti, užmiršau. Siūlome atmesti.
PIRMININKAS. Kalbančių prieš nėra. Ar galime?.. A. Dumbrava yra už? Gerai, motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Aš taip suprantu, kad čia yra kalbama apie pensijų fondus, iš privačių pensijų fondų apmokėjimas pareigūnams, ar ne, išėjus į pensiją? Tai tikrai aš manau, kad R. Martinėlio siūlymas yra labai logiškas. Mes visi puikiai suprantame, kad čia jokių biudžeto lėšų nėra, bet tie pareigūnai, kurie dirba tikrai sunkiomis darbo sąlygomis, nuodingomis darbo sąlygomis, kenksmingomis sveikatai darbo sąlygomis, kai išeina į išankstinę pensiją, jei jie sukaupė savo lėšomis privačių pensijų fondų lėšų, tai kodėl negalėtų atsiimti tų lėšų? Man nėra visiškai aišku. Kodėl jis turi būtinai dar laukti iki senatvės pensijos? Manau, tas siūlymas tikrai yra logiškas, nes tos lėšos yra to žmogaus lėšos ir iš biudžeto lėšų čia visai neprireiks. Manau, tikrai mes turėtume pritarti tam siūlymui ir jo neatmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Martinėlis – už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Esmė yra, kad pensijų išmoką iš fondų statutiniai tarnautojai turėtų galimybę gauti sulaukę pensijos pagal stažą. Aš norėčiau pasakyti, kad jau yra taikoma išimčių šiame įstatyme – išankstinę pensiją gaunantys žmonės gali pretenduoti į šią išmoką. Taip pat yra nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes pareigūnai gauna savą sukauptą pensijos dalį, kurią kitu atveju naudotų tik fondai, fondų valdytojai ir mažėtų asmeninė sukaupta pareigūnų dalis dėl administravimo kaštų.
Dėl argumentų, kad pareigūnai gali ir toliau dirbti, tai yra tik tikimybė, o ne argumentas. Dažnai pareigūnai, atlikdami sąžiningai savo pareigas, būna net nepriimami dirbti į privatų sektorių, nes kai sąžiningai atlieka savo pareigas, nubaudžia atitinkamai ką nors ir panašiai. Tai, kad jie gali dirbti ir turi labai dideles galimybes ateityje, irgi nėra argumentas, o tik daugiau tikimybė. Šiuo atveju yra baigiamas pensijų kaupimo vienas epizodas, galutinai jis yra baigiamas, ir tie pinigai yra grynai to žmogaus sukaupti. Vis dėlto turėtume būti socialiai teisingi. Aš siūlyčiau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas pritariate komiteto nuomonei, kad atmestume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo projektas atmestas.
15.24 val.
2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1212 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1212. Pranešėja – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šį projektą. Sprendimas yra grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti suderinant tarpusavyje Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nuostatas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pritariu nuomonei, kad reikia grąžinti šį projektą tobulinti. Vienas iš pagrindinių argumentų, ką kalbėjome čia ne vieną dieną, ne vieną kartą ir, man atrodo, kalbėsime tol, kol nesutarsime, tai yra dėl medikų atlyginimų. Medikų atlyginimams yra pakankamai resursų, yra labai aiškus rezervas, kuris didėja ir auga iki tokio lygio, kokio mes niekada dar, matyt, nesame matę, jis yra šešis kartus didesnis, nei to reikalauja įstatymas. Taigi turime labai aiškų rezervą, iš kurio didinti medikų atlyginimus, ir tą galime daryti jau nuo sausio 1 dienos. Kviečiu pritarti šio įstatymo projekto grąžinimui tobulinti ir paskirstyti tą rezervą, tuos sukauptus resursus taip, kad jau nuo sausio mėnesio medikams atlyginimai didėtų, ir didėtų reikšmingai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš užsirašiusi Seimo narė R. Budbergytė, bet nematau salėje. Nėra. Balsuojame. Kas pasisakote už komiteto nuomonę grąžinti tobulinti, balsuojate už, kiti – kitaip.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
15.27 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1213(2). Pranešėja – taip pat Seimo narė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje užsirašė Seimo narys A. Matulas, bet jo salėje nematau, tada A. Kubilienė. Prašom, žodis jums.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, planuojamas PSDF biudžetas auga 11 % ir tai, žinoma, atveria didesnes galimybes, daugiau lėšų galėsime skirti ne tik sveikatos paslaugų gerinimui ir prieinamumui, bet ir medicinos darbuotojų darbo sąlygoms, taip pat galėsime pakelti darbo užmokestį. Daugybę metų šios problemos tiesiog buvo ignoruojamos ir nesprendžiamos. Suprantama, tiek paslaugų prieinamumo, tiek paslaugų kokybės, tiek ir medicinos darbuotojų darbo sąlygų ir darbo užmokesčio klausimai sudėtingi ir tarpusavyje susiję, nes tai lemia pacientų srautai, medicinos darbuotojų darbo krūviai, finansavimo metodika, tai yra finansuojama per paslaugas, taip pat medikų ir ypač vidurinio medicinos personalo migracija, regioninė politika ir, manau, korupcijos apraiškos sveikatos apsaugos sistemoje.
Ši Vyriausybė nuo pirmųjų darbo dienų ėmėsi permainų teisės, struktūros ir, žinoma, finansų srityje. Labai daug diskusijų sukėlė PSDF biudžeto rezervo klausimas. Jei ankstesnės Vyriausybės nuosekliai būtų mokėjusios už valstybės draudžiamuosius bent tokią sumą, kokią moka besidraudžiantys patys, manau, šiuo metu taip aštriai nediskutuotume dėl rezervo, kuris atitinka fiskalinę drausmę, nes kaip ir rūpestingas šeimininkas turime atidėti juodai dienai atsargų pakankamą rezervą, kad neatsitiktų taip, kad medikai vėl „savanoriškai“ mažintųsi algas ir eitų nemokamų atostogų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas parengtas atsižvelgiant į pareigą laikytis valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklių, nustatytų Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Tenka tik pasidžiaugti, kad Vyriausybė artėja prie susitarimo, kaip išsaugoti rezervą, tai yra laikytis fiskalinės drausmės ir kartu gerokai padidinti darbo užmokestį medicinos darbuotojams. Šiuo metu jau aktyviai dirba darbo grupė, kuri sprendžia klausimą, kaip padidinti 20 % darbo užmokestį medicinos darbuotojams per suteikiamas paslaugas. 2018 metų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms iš viso numatoma skirti 6,8 % daugiau negu praėjusiais metais. Papildomos PSDF biudžeto lėšos leis plėtoti prioritetines ir teikti naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip gerinant pacientų sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę. Viena iš pagrindinių pastarojo dešimtmečio užduočių – skatinti ligonines modernizuoti savo veiklą taip, kad pacientai galėtų išvengti guldymo į ligoninę, jeigu jis nėra būtinas, bei dalį rajono ligoninėse teikiamų stacionarių paslaugų keisti slaugos ir palaikomojo gydymo – geriatrijos paslaugomis, nes tai pagerintų paslaugų prieinamumą. 2018 metais vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms planuojama skirti 6,6 % daugiau nei numatyta 2017 metų biudžete. Dėl senėjančios populiacijos ir didėjančių ambulatorinių paslaugų teikimo masto vis daugiau skiriama kompensuojamųjų vaistų ir atitinkamai didėja PSDF išlaidos jų įsigijimo išlaidoms apmokėti. Taip pat numatytos papildomos išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, sveikatos prevencinėms programoms, o tai yra ypač svarbu, ir kitoms sritims. Taigi biudžetas yra subalansuotas. Lieka tik tarpusavyje suderinti keletą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir 2018 metų PSDF rodiklių patvirtinimo įstatymo nuostatų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar A. Matulas nori diskutuoti? Taip. Kviečiame Seimo narį A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties liūdna ir graudu klausytis visada tų pačių argumentų, kad prieš tai buvusios valdžios nieko nedarė ir dabar kas nors tik pirmą kartą pradeda vykdyti ir ką nors spręsti. Aš noriu priminti, kad 2010 metais, t. y. krizės viduryje, kada buvo įvestas naujas atskiras sveikatos draudimo mokestis, 9 % draudimo mokestis, būtent 2010 metais mes surinkome didžiausias pajamas į Privalomąjį sveikatos draudimo biudžetą, tai yra 4,6 mlrd. litų. Ta suma 2015 metais, jau treji metai po krizės, dar nepasiekė 2010 metų lygio, tai yra siekia 4,5 mlrd. litų. Išties tų priežasčių, dėl ko Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas augo neadekvačiai, buvo galbūt ir daugiau, bet tiesiog juokinga klausytis, kad šiandien mes, formuodami kitų metų PSDF biudžetą, neskiriame adekvačios sumos už valstybės draudžiamus asmenis, neskiriame asignavimų dėl to, kad kitos vyriausybės irgi neva negalėjo daryti, nesvarbu, buvo krizė ar nebuvo krizės, bet mes nesprendžiame todėl, kad kitos nesprendė. Bet dabar yra ekonominis pakilimas!
Kolegos, PSDF biudžetas auga ir išties yra visos galimybės, visos galimybės spręsti susidariusias, susikaupusias medikų problemas. Dar kartą noriu pakartoti tiesą, kurią tikriausiai žinote visi, kad kitais metais privalomojo sveikatos draudimo biudžetas auga 174 mln. ir tai yra 11 %. Šiuos metus mes baigsime su 100 mln. rezervo, sudėjus tą sumą išeina 274 mln. Tam, kad patenkintume medikų reikalavimus ir gerokai padidintume atlyginimus, sakykime, ne nuo sausio 1 dienos, o galbūt nuo vasario 1 dienos, reikia 187 mln. Tai yra visos galimybės šiai problemai spręsti, bet ne, atsirado kažkokia arogancija, ne, mes nespręsime, geriau pašantažuosime, mes geriau spręsime vėliau tą problemą, bet svarbu, kad išliktų kokia nors autorystė. Kas yra daroma vietoje to? Šių metų rezervas 100 mln., prie jo pridedama iš kitų metų pajamų augimo 68 mln., suformuojamas 168 mln. rezervas ir atiduodamas lydimuoju įstatymo projektu Finansų ministerijai. Tauta, išgirskite – laikinai laisvas lėšas Finansų ministerijai valdyti ir investuoti. Šioje situacijoje, kai įstaigos…
Vakar grįžome iš Rokiškio. Tiek jau ir pirminė, tiek ir ligoninė skendi skolose. Aš klausiu, kodėl jūs skolingi? Todėl, kad nuo liepos mėnesio mes atlyginimų nekėlėme, nes jau turėjome virš 100 tūkst. minusą, bet kadangi ministerija mus įrašė į juodąjį sąrašą, mes pabūgome to šantažo ir nuo rugpjūčio mėnesio šiek tiek pakėlėme atlyginimus ir šiandien įstaigos minusas beveik 200 tūkst. Tai taip yra valdoma sistema. Bet kalbame dabar apie tai, kodėl Fiskalinio deficito įstatymą bandoma subalansuoti tik sveikatos draudimo, medikų ir pacientų sąskaita, kodėl kitos struktūros, kitos institucijos nebandė prisidėti prie to? Jūs pamenate, kad prieš keletą mėnesių tiek premjeras, tiek kiti buvo pasakę, kad tiek Kultūros ministerijai, tiek Švietimo reikės sutaupyti po 15 mln. tam, kad subalansuotų biudžetą, padarytų jį perteklinį. Bet, kiek aš žinau, kiek man teko šnekėtis su kai kuriais ministrais, sako, mes pasakėme ultimatumą, jeigu jūs mažinate dar kultūrai ir kitiems, mes atsistatydinsime. Ir viskas, buvo atsitraukta dėl to. Bet atsirado geradaris, kuris leidžia sau 168 mln. atiduoti Finansų ministerijai laikinai pavaldyti, paturėti iki liepos mėnesio tam, kad subalansuotų biudžetą. Tai, kolegos, to dar nėra buvę! Paprastai eidavome kartu su komiteto pirmininku, pavaduotoju, ministru į Finansų ministeriją ir bandydavome padėti ginti, apginti tą biudžetą. Dabar ministras savo noru atiduoda. Sveikatos reikalų komitetas, didžioji dauguma…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …balsavo už tai, kad… Aš frakcijos vardu, jeigu galima. Beveik visas Sveikatos reikalų komitetas balsavo, kad mes pritariame tokiam įstatymo projektui. Tai kas čia vyksta? Kokį mes sektorių giname? Tai nėra jokių problemų. Mes gerbiamo premjero neprašome jokių papildomų pinigų, mes tik prašome – nepaimkite iš rezervo, neformuokite rezervo, kokio nereikia formuoti, nes rezervas turi būti 1,5 %, apie 26 mln. Viskas. Ir mes tas problemas kartu sprendžiame. O per šiuos metus susitelkę kartu pozicija ir opozicija priimkime reikalingus nepopuliarius sprendimus ar papildomo draudimo, ar darbdavius padėkime įtraukti į sveikatos draudimo sistemą, efektyviau prisidėti, ar tam tikras priemokas, apie kurias vakar ministras laidoje šnekėjo, ir bus tų pinigų, bet spręskime tas problemas.
Kolegos, kitas dalykas. Aš dabar nelabai suprantu, kam mes turime pritarti, nes komitetas pritarė Audito komiteto siūlymui, kuriame buvo pasakyta – atmesti įstatymo projektą ir grąžinti jį tobulinti. Mes pritarėme Audito komiteto išvadai, bet kartu pritarėme siūlymui grąžinti PSDF biudžetą Vyriausybei, atsižvelgiant į kai kurias pastabas. Tai kuris dabar teisingas sprendimas: ar atmesti ir grąžinti, ar vis dėlto atmesti atsižvelgiant į kai kurias pastabas? Tai vėl yra techninė klaida. Aš apie tai šnekėjau, bet buvusi komiteto pirmininkė kaip visada buvo teisi. Aš, kolegos… Vis dėlto prašau, premjere, ir turėsiu galimybę pasakyti jums asmeniškai, pabandyti spręsti tą problemą, nes realių galimybių yra. Fiskalinis deficitas neturi būti subalansuotas žmonių sąskaita, vien tik žmonių sąskaita.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, dar Audito komiteto išvada. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke, kad ir mus prisiminėte. Audito komitetas svarstė minimą įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Kubilienę prašyčiau į tribūną. Seimo nario A. Matulo pirmoji pataisa. Kviečiu pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš siūlau, kad nebūtų suformuotas 68 mln. 501 tūkst. rezervas kitais metais. Tiesiog siūlau, kad tos lėšos būtų įrašytos į grafą, kurioje siūlome didinti sumą paslaugoms apmokėti.
PIRMININKAS. Ar jūs pateikėte dėl 1 straipsnio pasiūlymą? Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį – trejus metus turi būti subalansuotas. Toks buvo jūsų siūlymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nerandu dabar.
PIRMININKAS. Jūsų ir J. Oleko.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gal, komiteto pirmininke, pristatykite, kol susirasiu dokumentus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos… Galiu?
PIRMININKAS. Gerai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas nepritarė. Argumentai: Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, pagal kurias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį – trejus metus turi būti subalansuotas, prieštarauja aukštesnės galios – Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, valstybės biudžetą ir biudžetus, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 % praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kaip, sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. Čia dėl 1 straipsnio 14…
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Išklausiau komiteto pirmininkės paaiškinimą ir visiškai dabar nesuprantu, ką tas paaiškinimas reiškia. Iš vienos… pasakoma, kad argumentai būtų prieš, bet kai jūs baigiate savo teiginį, jūs ir sakote, kad biudžetas gali būti arba subalansuotas, arba perteklinis. Yra socialinio draudimo principai, ir tai visiškai yra teisinga, nes tai yra draudiminis biudžetas. Jis negali būti minusinis, nes turi būti išmokos su įmokomis subalansuotos. Dabar kolega A. Matulas siūlo tiesiog trejų metų laikotarpiu taikyti… nekaupti pertekliaus, o daryti jį subalansuotą, atsižvelgiant į poreikius, kelti atlyginimus. Nematau, kur čia kam jis prieštarauja. Čia yra politinio apsisprendimo klausimas, ar mes su šitais pinigais sprendžiame fiskalines problemas, kas, mano galva, yra neteisinga, nes tai yra draudikų pinigai ir su jais taip lengvai elgtis negalime. Bet jo teisėtas siūlymas ir jį reikia svarstyti būtent ta linkme, kokias mes problemas norime spręsti.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galiu atsakyti? Aš pacitavau Konstitucinio įstatymo, kuris yra aukštesnės galios, 4 straipsnio 2 dalį.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už išsakyti, motyvų prieš nėra. Turime apsispręsti balsuodami. Kas balsuoja už Seimo nario A. Matulo pasiūlymą, balsuoja už, kas už komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 25, prieš – 31, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario A. Matulo pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Apie 21 straipsnį…
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, kadangi prieš tai nepritarė, čia komitetas argumentuoja teisingai: jeigu nepritarėte anam, dėl šito mes galime ir nereikalauti balsuoti…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). …dėl 7 straipsnio išbraukimo, punkto.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiėmėte.
Kitas jūsų pasiūlymas dėl…
A. MATULAS (TS-LKDF). Kitas pasiūlymas. Siūlome išbraukti 6 dalį – išlaidos privalomąjį sveikatos draudimą vykdančioms institucijoms veiklos sąnaudoms kompensuoti, įskaitant šių institucijų išlaidas privalomojo sveikatos draudimo sistemai funkcionuoti. Tai reiškia, kad mes vėlgi siūlome, kad vis dėlto išbraukus 6 dalį įmokos iš sveikatos draudimo sąskaitos „Sodrai“ už įmokų surinkimą nebūtų pervedamos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, kelintas čia straipsnis?
A. MATULAS (TS-LKDF). 2 straipsnis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas?
PIRMININKAS. 2 dalis.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). 2 dalis – nepritarti, atsižvelgiant į tai, kad siūloma nepritarti ir šiam redakcinio pobūdžio pasiūlymui, kuris buvo anksčiau.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Gerai. Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies… Šitas pasiūlymas buvo. 2 straipsnio 21… 2 straipsnis – 21 straipsnio pakeitimas. Kas balsuoja už Seimo narių A. Matulo ir J. Oleko pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komitetui nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 21, prieš – 36, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat Seimo narių A. Matulo ir J. Oleko pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Štai, kolegos, dabar žiūrėkite, kas yra siūloma. Valstybinei ligonių kasai priėmus sprendimą investuoti laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jos pervedamos į Finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdo ir sprendimus dėl jų investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priima Finansų ministerija. Jos gali būti pageidaujant Ligonių kasai grąžinamos. Čia ir yra, kolegos, daromas didžiulis šiurkštus pažeidimas, nusikaltimas visuomenei, pacientams, nes ar šiandien galima sakyti, esant tokiai situacijai, tokioms algoms, tokiai medikų emigracijai, kad yra kokios nors laisvos sukauptos lėšos ir mes savo noru atiduodame 168 mln. palaikyti tam, kad… Tai galime galbūt tą padaryti iki sausio 2 dienos. Sausio 3 dieną iš esmės ataskaitą duodame Europos Komisijai. O dabar mes tą žadame lyg ir paprašius Ligonių kasai susigrąžinti tik liepos mėnesį, nuo liepos mėnesio galbūt kažkiek panaudosime, kelsime. Mes siūlome grįžti prie buvusios redakcijos ir neleisti pervesti lėšų Finansų ministerijai, nes iš esmės tų laisvų lėšų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai. Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje teikiamas baigtinis privalomojo sveikatos draudimo išlaidų rūšių sąrašas. Seimo narių pasiūlymo 1 ir 2 dalys prieštarauja tarpusavyje, nes siūloma pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuris nustato PSDF vykdančių institucijų veiklos išlaidas, tačiau 21 straipsnio 3 dalyje siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad šioms išlaidoms gali būti skiriama iki 2 % Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Manome, kad būtų tikslinga pritarti iniciatorių siūlymui patikslinti PSDF vykdančių institucijų veiklos sąnaudų sampratą, nes ji apima ne tik veiklos išlaidas, bet ir visas PSDF sistemos funkcionavimo išlaidas. Apmoka PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšų laikymo banko sąskaitose ir mokėjimo operacijų vykdymo išlaidas, informacinių sistemų ir posistemių funkcionavimo išlaidas. (Balsai salėje)
Dar kartą pakartosiu argumentus. Projekto iniciatorių siūloma įtvirtinti PSDF biudžeto lėšų investavimo tvarka leis sutaupyti PSDF biudžeto lėšų, nes šiuo metu bankai juridiniams asmenims už bankų sąskaitoje esančių lėšų likučius taiko neigiamas palūkanas. Projektu siūloma numatyti, kad investuojamas lėšas neatlygintinai (…) Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Garantuojama, kad reikalingos investicijos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžintos į PSDF.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinei ligonių kasai paliekama galimybė pačiai priimti sprendimą ir lėšas laikyti konkurso būdu pasirinktame banke ar jas investuoti. Taip pat siūloma nustatyti, kad investavimo metu gautos pajamos galės būti naudojamos tik Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms išlaidoms apmokėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš prieš kalbėsiu. Atsiprašau, aš kalbėsiu už A. Matulo pasiūlymą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, svarstant „Sodros“ įstatymus aš jau kalbėjau, kad abudu, sveikatos ir „Sodros“, dalykai yra draudiminiai, draudikų pinigai. Ne valstybės biudžeto pinigai – draudikų pinigai. Mes šiandien jau priėmėme vieną sprendimą, kai vaikai, anūkai, iš kurių imamas „Sodros“ mokestis, sumokėjo „Sodrai“ tam, kad būtų išlaikomi jų seneliai ir tėvai, bet mes iš ten paėmėme 168 mln. ir atidavėme kitiems. Apgavome.
Dabar mes kalbame apie tuos, kuriuos aš moku, kiti moka, jūs mokate – sveikatos draudimą, atidavėme ligonių kasoms, kad jos tą prižiūrėtų ir naudotų pinigus pagal paskirtį. Dabar vietoj Ligonių kasos atsirado Finansų ministerija, kuri tą spręs, nebūtinai, neprivalomai laikydama atiduos tuos pinigus, bet prašoma galbūt tą darys. Aš tikrai nemanau, kad Finansų ministerija yra ligonis ir visi ten ligoniai, ir ką bendro jie turi su ligonių kasomis. Vėl mėginame 168 mln. užkimšti skylę spręsdami finansines problemas. Prieš tai iš „Sodros“ 166 paėmėme, labai simboliškai panašūs skaičiai, ir dabar sudėjome, ir iš viso iš draudikų pinigų pasiėmėme 334 mln. ir panaudojome ne taip, kaip besidraudžiantys buvo numatę. Mes tokia suma apgavome abi šitas grupes. Todėl pritariu siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieštaraujančių nuomonių nėra. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl 3 straipsnio, t. y. 23 straipsnio pakeitimo, Seimo narių A. Matulo ir J. Oleko pasiūlymų. Kas pritaria Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 25, prieš – 28, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.
Toliau 4 straipsnis – 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Taip pat Seimo narių A. Matulo ir J. Oleko pasiūlymas. Pristato Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, čia siūloma išbraukti 37 straipsnį, o jame kalbama apie teritorinių ligonių kasų medicinos audito komisiją, kuri turėtų būti sudaryta trejiems metams, renka (…) kasos stebėtojų taryba. Kažkodėl nevykdomas įstatymas ir motyvuojama tuo, kad šiuo metu iš esmės ne visur veikia tokios komisijos. Tai užuot pradėjus vykdyti įstatymą, siūloma šitą straipsnį panaikinti. Mes siūlome, kad vis dėlto reikėtų… Įstatymo nevykdymas neturėtų būti priežastis naikinti to įstatymo straipsnį.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, kiekį, kokybę ir atitiktį nustatomiems reikalavimams kontroliuoja teritorinės ligonių kasos. O sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad yra dubliuojamos minėtų subjektų funkcijos, manytina, kad tikslinga atsisakyti teritorinių ligonių kasų medicinos audito komisijų. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolė taip pat išreiškė abejonių dėl minėtų komisijų sudarymo naudingumo ir pateikė rekomendaciją jų atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl 4 straipsnio – 37 straipsnio pakeitimo. Kas už Seimo narių pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 25, prieš – 27, susilaikė 26. Pataisai nepritarta.
5 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Taip pat yra Seimo narių A. Matulo ir J. Oleko pasiūlymas. Pristato Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, man labai gaila, kad mes taip darome. Įstatymas reikalauja padėti tik 26 mln. Be abejo, mes tą sumą galime pervesti ir Finansų ministerijai efektyviau valdyti, bet, kolegos, pervesti draudimo pinigus iš šių metų rezervo ir kitų metų lėšų augimo, pervesti tokią didžiulę sumą, esant tokiai situacijai, yra negarbinga, nekorektiška. Aš manau, kad iki priėmimo mes perregistruosime tas pačias pataisas. Tikrai pasitarkite su savo kolegomis, su pacientų organizacijomis, su savo medikais. Jie, manau, jus įtikins. O premjeras visada suras galimybę, kaip vykdyti Fiskalinio deficito įstatymą kitais būdais. Pagaliau ar mes čia gyvename dėl žmonių, ar dėl kokio nors įstatymo įgyvendinimo?
O dėl šito siūlymo pakeisti įsigaliojimo datas aš siūlau nebalsuoti, nes aniems nepritarėte, tai nėra dabar ką atidėti.
PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū.
Dėkoju pranešėjui. Dėl viso įstatymo motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš perleidžiu žodį I. Degutienei.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų apgailestauju, kad nebuvo atsižvelgta į kolegų A. Matulo, J. Oleko ir R. Žemaitaičio siūlymus. Iš tiesų per 27 nepriklausomybės metus, viena vertus, pirmą kartą apsidžiaugėme, kad sveikatos draudimo biudžetas yra perteklinis, surinktas didesnis, kita vertus, visi tie pinigai kažkodėl atiduodami į rezervą, būtent Finansų ministerijai. Ištiesus rankytę, gražiai paprašius, kaip ir aiškinamajame rašte parašyta, gal Finansų ministerija suteiks malonę ir duos ligonių kasoms tų pinigų. Bet jeigu šiandien įstatyme, būtent pabrėžiu – Sveikatos draudimo įstatyme, aiškiai parašyta, kad Sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas turi būti 1,5 % bendro biudžeto, tai išeitų 26 mln. Gerai, tuos 26 mln. pagal įstatymą, tebūnie, atiduodame Finansų ministerijai ir lai ji laiko. Tačiau kiti pinigai, kurie dabar yra kaip rezervas, ir turėtų likti Privalomojo sveikatos draudimo fonde, iš tų pinigų galėtume ir medikų atlyginimus šiek tiek sutvarkyti, ir padengti įstaigų skolas, ir iš tiesų taip, kaip pradinis įspūdis buvo, galėtume tikrai turėti kokį nors šviesulį sveikatos draudimo sistemoje ir pačioje sveikatos apsaugos sistemoje. Kodėl mes taip nesielgėme, man tikrai visiškai neaišku. Kaip ir buvo kalbėta, jeigu mes Fiskalinės drausmės įstatymą norime vykdyti pacientų ir medikų sąskaita…
PIRMININKAS. Laikas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …tada toks mūsų ir pasirinkimas. Aš tokiam pasirinkimui tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuojančių nėra. Kadangi nėra bendro sutarimo, kviečiu balsuoti po svarstymo dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 48, prieš – 11, susilaikė 20 Seimo narių. Pritarta po svarstymo.
16.04 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-757(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-757. Pranešėjas – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai džiaugiausi, kad visas buvęs Sveikatos reikalų komitetas pateikė įstatymo projektą, kuriam Seimas pritarė po pateikimo. Kaip pagrindinis šis komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą (už balsavo 6, prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 3) pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto vardu – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komiteto sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-757 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 801 ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytus argumentus. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. SRDK – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, svarstant šį įstatymą, buvo gautos Teisės departamento pastabos. Labai gaila, kad pagrindinis komitetas nekalba, ką jie rašo, į jas atsižvelgta. Taip pat buvo gauta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Europos teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ne A. Butkevičiaus, o pono S. Skvernelio, išvada nepritarti šitam siūlymui. Todėl komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui atmesti, atsižvelgus į Vyriausybės, Socialinio draudimo fondo valdybos ir Teisės departamento išdėstytus argumentus. Priėmus įstatymo projektą, Valstybinio socialinio draudimo fondas negautų įstatymais nustatytų pajamų ir už administravimo paslaugos teikimą Privalomajam sveikatos draudimo fondui. Todėl sveikatos draudimo įmokos buvo administruojamos kitų valstybinio socialinio draudimo rūšių įmokų sąskaita.
Antra. Projektu siūloma daryti išimtį ir panaikinti tik jo vieno, t. y. Privalomojo sveikatos draudimo fondo, prievolę kompensuoti sveikatos draudimo įmokų surinkimo, pervedimo sąnaudas.
Trečia. Prievolė mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondui kompensacijas už įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, pensijų fondus, užimtumo fondus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymu, o jo iniciatoriai nesiūlo keisti, tai yra pagrindinis įstatymas. Projekto teisinis reguliavimas nedera su Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos pertvarkų gairių nuostata, kad turi būti atlyginamos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos, be kita ko, patirtos surenkant ir pervedant pinigines. Bendru sutarimu projektą siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Diskusijoje dalyvauja Seimo narys A. Sysas. (Balsai salėje) Jau viską pasakėte. Diskutuokite su savimi.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, džiaugiuosi, kad jūs viską gerai išmanote, manau, kad ši posėdžių salė yra ta vieta, kur mes turėtume keistis nuomonėmis, ne tik komitetas, nes komitetai siaurai specializuojasi ir kartais siūlo labai klaidingus sprendimus. Suprantu, kad idėja, siūlymas labai gražus, bet noriu priminti, kad Valstybės kontrolė ne vienus metus rašė pastabą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo. Šiandien mes apie tai kalbėjome, kad draudėjų ir apdraustųjų lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, nes valstybinis socialinis draudimas – tai ne kieno nors pinigai kažkur, tai yra mūsų visų, kurie mokame į draudiminį fondą savo lėšas. Tos lėšos skirtos naudoti pagal keturis draudimus. Yra dar penktas, jo nėra, bet našlių pensijos irgi mokamos iš to paties fondo. Tai yra penki draudimai.
Kada mes imame ir administruojame tam tikras lėšas, tai, aišku, teikdami tokius siūlymus, mes padarome nevienodą situaciją. Aš klausiau, kuo PSDF, t. y. Privalomojo sveikatos draudimo fondas, yra geresnis už Valstybinio socialinio draudimo fondą, nes visiems reikia optimizuoti sąnaudas, o tas sąnaudas ir sudaro išlaidos, kurios reikalingos. Bet kokias sąnaudas reikia kompensuoti. Taip, reikia pasakyti, kad „Sodra“ atlieka tam tikras funkcijas, bet už jas valstybė kompensuoja. Pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų mes pradėsime vaikų išlaikymo fondą administruoti ir išmokas rinkti. Už darbą yra kompensuojama. Šiuo atveju nemanau, kad PSDF yra geresnis už Valstybinio socialinio draudimo fondą, nes, pakartoju, tai nėra kažkokios menamos valstybės lėšos, tai yra draudėjų ir apdraustųjų, tai yra pensininkų, tai yra sergančių, tėvelių, auginančių vaikus, bedarbių pinigai – tai yra mūsų pinigai. Ir aš manau, jeigu mes tokiu būdu darome, norime nemokėti administracinių išlaidų, mes pažeisime draudžiamųjų teisėtus lūkesčius, nes draudžiamieji nori gauti kuo didesnes išmokas. Todėl siūlau būtent nedaryti jokios išimties vienam fondui, o už visus darbus reikia sumokėti, nes nemokamai – tik sūris pelėkautuose.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pasistengsiu būti objektyvi, tuo labiau kad esu dirbusi socialinės apsaugos ir darbo ministre ir labai gerai prisimenu tas įvairias derybas su Sveikatos apsaugos ministerija dėl šitų dviejų fondų atliekamų paslaugų vieni kitiems. Tikrai buvo beveik priimtas sprendimas, tik, deja, iki galo neįteisintas. Negali būti taip, kaip A. Sysas sako, kad Socialinio draudimo fonde yra draudžiamųjų žmonių pinigai. O kas yra PSDF pinigai? Lygiai taip pat tų pačių draudžiamų žmonių, kurie draudžiasi sveikatos draudimu. Taigi ar tai būtų sergantis dabar, ar sirgsiantis žmogus, tai yra vis tiek mūsų Lietuvos piliečiai, ir dvi institucijos niekaip negali tarpusavyje išsiaiškinti, kas už ką turi sumokėti. Vadinasi, iš vienos kišenės įdedame į kitą kišenę ir galvojame, kad tai yra teisinga. Aš manau, kad tikrai yra neteisinga, ir šiuo atveju Sveikatos reikalų komitetas priėmė teisingą sprendimą, kuriam, natūralu, nepasiduoda tie, kurie dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Todėl aš, gerbiami kolegos, ir siūlau, kad vieną kartą reikia ne žinybiškai, o valstybiškai pažiūrėti į šios problemos sprendimą. Dabar yra žinybinis požiūris, visiškai neatsižvelgiant į realybę. Tada man ir kyla klausimas: o kodėl už nedarbingumo lapelio išrašymą „Sodra“ nemoka Privalomojo sveikatos draudimo fondui? Tai irgi tada susimokėkite. Bet kažkodėl nemoka. Ir medikai negauna nė vieno cento už išrašytus nedarbingumo lapelius. Taigi šiuo atveju aš kreipiuosi į kolegas, manau, tikrai esu nešališka, nes ir vienoje, ir kitoje sistemoje esu dirbusi, bet padarome pirmąjį žingsnį teisingumo link, pritariame Sveikatos reikalų komiteto nuomonei, o po to tegul dvi institucijos, t. y. Sveikatos ministerija ir Socialinių reikalų ministerija, toliau gvildena, kokias galima galbūt užskaitas padaryti už atliekamas paslaugas iš vienos tarnybos arba kitos.
PIRMININKAS. Laikas!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Bet šiandien mes turime galų gale po 20 metų priimti sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama Irena, dar 20 metų PSDF nėra. Dešimtmetį gal ir atšventėme, bet mažiau. Aš pirmiausia… Tikrai dvi ministerijos gali susitarti. Bet pirmiausia įstatymų leidėjai tada turi susitarti, ar lėšų surinkimas, pervedimas yra darbas, už kurį reikia mokėti. Aš sutinku visą šią funkciją perduoti Privalomojo sveikatos draudimo fondui, tegul jie patys administruoja, surenka, pažiūrėsime, kokie bus rezultatai. Tai bus blogiau. O už darbą reikia mokėti.
Nemanau, kad Vyriausybė ir ponas S. Skvernelis, kuris pasirašė išvadas, mąsto nevalstybiškai. Manau, kad Vyriausybės išvadoje labai argumentuotai viskas surašyta. Taip, mes galime priimti buldozerinį sprendimą, kad šiandien sergančių yra daugiau negu pensininkų čia, salėje, ir nubalsuoti, kad sveikatos draudimui reikia šitų 4 mln., bet mes darytume precedentą, nes kitos institucijos už tai susimoka. Jeigu kas nors išrašo ir negauna, nors aš čia jau paminėjau, pagal kurį įstatymą ten parašyta, kas už ką apmoka… Todėl aš manau, nedarykime precedento, nes mes giliai įbrisime su tokiais precedentais ir tada mes turėsime grįžti prie pagrindinio įstatymo, kuriame šito nenumatyta, Biudžeto sandaros valstybinio socialinio draudimo, ir turėsime grįžti prie Valstybinio socialinio draudimo, nes tokių lėšų biudžete nėra numatyta. Štai ir taškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išreikštos. Kviečiu apsispręsti po svarstymo balsuojant už Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-757.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 23, prieš – 24, susilaikė 36. Po svarstymo nepritarta.
Grąžiname komitetui tobulinti ar keičiame komitetą? A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pagal Statutą yra keičiamas komitetas ir aš siūlyčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti.
PIRMININKAS. Keičiame komitetą? Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš gal siūlyčiau tada, kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas, neutralesnis komitetas. Nes, žiūrėkite, „Sodros“ pajamos kitais metais bus 4 mlrd. 252 mln., išlaidos – 4 mlrd. 12 mln. Akivaizdu, kad yra perteklinis „Sodros“ biudžetas, o už tuos 4 mln. eurų mes iš esmės galėtume grąžinti skolas visiems pirminės sveikatos priežiūros centrams, kurie dabar yra skolose. Man tik keista, kad du žmonės, kurie labiausiai ir turi draskytis dėl sveikatos draudimo biudžeto – tai ministras ir komiteto pirmininkė, tyli ir kompiuteriu žaidžia.
PIRMININKAS. Ačiū, bet mes dabar turime apsispręsti dėl ateities sprendimo. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Norėčiau priminti Antanui, kad jis galėtų pažiūrėti į PSDF biudžetą, ten irgi teigiamas balansas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Sprendimai dabar yra tokie, 153 straipsnio 3 dalis sako: „grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti“, 5-oji – „grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės“ ir 6-oji – „atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują“. Naujo komiteto čia nenumatyta.
Ar galime grąžinti komitetui tobulinti bendru sutarimu? Galime? Balsuojame. Gerai. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad grąžintume komitetui tobulinti?
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 34, prieš – 25, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – grąžiname iniciatoriams tobulinti. Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ne. Buvo pasiūlymas keisti komitetą. Komiteto keisti nenumatyta. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės?
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 44, prieš – 22, susilaikė 17. Grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Ačiū.
16.21 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-758(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIIIP-758. Grąžiname taip pat? Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.21 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-780(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-780. Pranešėjas – Seimo narys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų lapkričio 15 dieną svarstė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, į jas atsižvelgta; gautos Europos teisės departamento pastabos, į jas atsižvelgta; gautas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos siūlymas pritarti įstatymo projektui, komitetas pritarė; ir gautas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas, jam taip pat pritarta. Bendras komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašiusių nėra, pasiūlymų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta, ačiū.
16.23 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-681 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1234(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo ir kai kurių su juo susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1234. Pranešėjas – Seimo narys S. Jakeliūnas, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Kadangi Seimas nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai, svarstymas buvo perduotas Biudžeto ir finansų komitetui. Šiandien įvyko Biudžeto ir finansų komiteto posėdis ir sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Diskutuoti nėra norinčių, neužsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad prieš tai šį klausimą nagrinėjęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasielgė jautriau ir teisingiau. Buvo pasiūlęs projektą atmesti, kad jau nuo kitų metų įsigalėtų solidaresnė atlyginimų sistema, kad būtų mažesni intervalai tarp atlyginimų koeficientų. Aš manau, mažesnius atlyginimus valstybės tarnyboje gaunantys žmonės laukia to sprendimo. Kaip rašoma nukėlimą inicijavusios Vyriausybės aiškinamajame rašte, tas sprendimas, jeigu įsigaliotų, pareikalautų 12 mln. eurų. Vis dėlto tai nėra tokia milžiniška suma, kad nebūtų galima to sprendimo padaryti. Vis dėlto mes turėtume gerbti lūkesčius tų kuklesnes pajamas gaunančių valstybės tarnautojų, kurie žinojo, kad mažesni atlyginimų koeficientai nuo kitų metų sausio 1 dienos didės.
Todėl siūlau šį projektą, kurį dabar nagrinėjo Biudžeto ir finansų komitetas, atmesti ir grįžti prie tos padėties, kurią mes turėjome praėjusią savaitę. Manau, Vyriausybė, tikslindama biudžeto projektą, tikrai išspręs tų 12 mln. eurų klausimą, kurį šiaip ji turėjo išspręsti, aš manau, ankstesnėje stadijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Na, vis tiek mes turime gyventi pagal savo galimybes. Noro visi turėtų, bet tas klausimas daugelį metų visai nebuvo sprendžiamas. Šį kartą mes jį truputį bandome spręsti, eiti į priekį. Aš manau, žingsnis po žingsnio mes išspręsime ir šitą problemą. Tai, aišku, yra aktualu, bet yra rezervų ir kitur – pačios institucijos, žinybos ir organizacijos taip pat gali rasti vidaus rezervų galimybių, tą dauguma ir daro. Todėl, esant dabartinei situacijai, pagal dabartines galimybes siūlau balsuoti už ir pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po svarstymo projektui Nr. XIIIP-1234, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 57, prieš – 9, susilaikė 16 Seimo narių. Po svarstymo projektui pritarta.
16.27 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-571(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-571. Pranešėjas – Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komiteto sprendimas ir pasiūlymas – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nenueikite, Juozai Varžgaly, yra pataisų. Seimo narys S. Jovaiša teikia pataisą papildyti keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 1 dalimi. Sergejau Jovaiša, jums žodis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu galite, paskelbkite, kas ten parašyta, aš nepasiruošiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Juozai Varžgaly, gal jūs galite paskelbti?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Reikia atsinešti. Papildyti keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 100 procentų nuolaida turi nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėję asmenys – politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniai, sukakę 70 metų ir vyresni.“ Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė yra nepritarti. S. Jovaiša – motyvai už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau, kad jūs pritartumėte, nes tam, kam pritarta, pritarta 80 %, ir nenorima pritarti 100 %, tai yra labai smulkūs žaidimai. Įsivaizduokite praktinius atvejus, kai vairuotojas turės apskaičiuoti 80 % nuo bilieto kainos, tiesiog prasidės nesusipratimai, smulkių ieškojimai, o bendra suma lėšų – čia iš esmės minimumas, kuris bus sutaupytas. Taigi dėl tokio, atsiprašant, mizerio nevertėtų čia labai priešintis, todėl prašau pritarti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Vis dėlto 100 % nuolaida – tai jau ne nuolaida, tai yra nemokamas važiavimas. Manau, kad tai tikrai yra perteklinis ir finansiškai kainuojantis dalykas, todėl siūlau nepalaikyti šito siūlymo.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl S. Jovaišos pasiūlymo. Kas balsuoja už S. Jovaišos pasiūlymą, balsuoja už, kiti – kitaip, kas už komitetą, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 31, prieš – 23, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario P. Gražulio. Kviečiu pristatyti.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Papildyti 5 straipsnio… dalį…
PIRMININKAS. P. Gražulis atsiima. Ačiū. Dėl viso straipsnio ar galima? Atsiprašau, dėl viso įstatymo. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galime bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
16.32 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4695 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4695. Pranešėjas – taip pat Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-571 ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už formuluotę atmesti įstatymo projektą balsavo 4, prieš – 2, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Komiteto sprendimas yra grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti?
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, grąžinta iniciatoriams.
Gerbiami kolegos, baigėsi posėdžio laikas. Privalomai mes dar turime svarstyti rezervinius klausimus, tai mūsų procedūriniai klausimai, o dėl kitų turime pasitarti, ką darome. Yra pasiūlymas pratęsti, kiek reikia. (Balsai salėje) Tęsiame darbą.
16.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“ projektas Nr. XIIIP-1326(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“ projektas Nr. XIIIP-1326. Pranešėjas – Seimo narys V. Gailius, Antikorupcijos komisija.
V. GAILIUS (LSF). Tai jūs įjunkite dabar, ne šitą, mažesnį. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau pagal laikinosios komisijos įgaliojimus atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvadą. Seimo Antikorupcijos komisijai buvo suteikti įgaliojimai ir pavesta atsakyti į aštuonis klausimus.
Pirmas klausimas: nustatyti, ar Seimo narys A. Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija“ skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas. Komisija nustatė, kad UAB „Naujoji energija“ laimėjo AB „Lietuvos energija“ (dabar – AB „Lietuvos energijos gamyba“) 2005 metais skelbtą konkursą leisti plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus statant vėjo elektrines, vėjo elektrinių parkus antroje zonoje Šilutės rajone. UAB „Lietuvos energija“ informavo komisiją, kad šiam konkursui nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Pirkimas vyko viešo konkurso būdu. Pasiūlymus konkursui teikė devyni subjektai. Komisijos išvada: tyrimo metu negauta duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.
Aš paprašyčiau pateikti kitą mažesnę vėjo jėgainių parko schemą. Atsakant į antrą klausimą, jums bus pademonstruota Šilutės rajone, Čiūtelių kaime, esanti teritorija ir parko išdėstymas. Antras klausimas: nustatyti, ar Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir (ar) žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dalį ir paskirtį yra pagrįsta. Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų pagrįsta?
Schemoje mes matome raudonai pažymėtą pono A. Skardžiaus šeimai priklausantį 28,6 ha sklypą, kuris išnuomotas bendrovei „Energijos versmė“. Kiti sklypai yra 12,5 aro ir tokio ploto žemėje yra pastatytos vėjo jėgainės. Šiame 28 ha parke yra trys vėjo jėgainės, dvi įrengtos, viena dar neįrengta, suprojektuota. Komisija nustatė, kad A. Skardžius ir jo sutuoktinė S. Skardžiuvienė 2006 m. lapkričio 30 d. įsigijo žemės sklypą Šilutės rajone, Čiūtelių kaime. 2007 m. rugsėjo 24 d. S. Skardžiuvienė žemės sklypą (bendras plotas 28,6 ha) išnuomojo bendrovei „Energijos versmė“. Žemės sklypo nuomos mokestis – 17 tūkst. 500 eurų per metus. Tačiau visą sutarties galiojimo laiką nuo 2007 metų rugsėjo iki 2010 metų gegužės bendrovė „Energijos versmė“ A. Skardžiui nuomos mokesčio nemokėjo, nes pagal sutartį šio mokesčio mokėjimas buvo siejamas su vėjo jėgainių parko pripažinimo tinkamu naudoti laiku.
2010 m. gegužės 6 d. žemės sklypą S. Skardžiuvienė išnuomojo bendrovei „Renovacijos partneriai“. Sutarties terminas – 94 metai. Bendrovei „Renovacijos partneriai“ suteikta minėto žemės sklypo užstatymo teisė bei teisė šiame sklype statyti ir eksploatuoti vėjo jėgaines, statyti kitus statinius ir įrenginius, tiesti kelius. Sutartyje nurodyta žemės sklypo nuomos kaina – 17 tūkst. 500 eurų per metus. Numatyta, kad nuomos mokestis bus perskaičiuojamas atsižvelgiant į vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos vienos kilovatvalandės vidutinę pardavimo kainą. UAB „Renovacijos partneriai“ informavo komisiją, kad 2017 m. lapkričio 3 d. bendrovės akcininkai yra T. P. Jurėnas ir UAB „Enga“.
Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu 2010–2012 metais nuomininkas UAB „Renovacijos partneriai“ S. Skardžiuvienei mokėjo sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 tūkst. 500 eurų. 2013 m. II ketvirtyje žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų II ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų mokės sutartyje numatytą fiksuotą mokestį – 23 tūkst. 863 eurus.
Komisijos išvada. S. Skardžiuvienė už žemės, priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 tūkst. 863 eurus per metus.
Civilinio kodekso nuostatos „Žemės nuomos mokestis“ 1 dalyje numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaudamiesi šiomis Civilinio kodekso nuostatomis, neturime pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal S. Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį, pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dalį ir paskirtį yra nepagrįsta.
Trečias klausimas. Nustatyti, ar A. Skardžiaus arba jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi; jeigu keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių ir ar Seimo narys A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidintų elektros energijos supirkimo, taip pat žemės nuomos kainą. Jeigu įtaka buvo daroma, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė?
Komisija nustatė, kad sudarytoje žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu nuomininkas „Renovacijos partneriai“ mokėjo sutartyje numatytą fiksuotą mokestį – 17 tūkst. 500 eurų. Nuo 2013 metų II ketvirčio „Renovacijos parneriai“ S. Skardžiuvienei moka ir iki 2025 metų mokės 23 tūkst. 863 eurus.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsakydama į pateiktą prašymą informuoti, ar A. Skardžius nedarė įtakos, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina, nurodė, kad tiek 2002 metais, tiek 2008 metais, nustatant vėjo elektrinėse pagamintos energijos supirkimo kainas, nei iš Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos, nei asmeniškai iš A. Skardžiaus pastabų nebuvo gauta.
2012 metais viešojo svarstymo metu A. Skardžius pasisakė dėl diskonto normos peržiūrėjimo, atsižvelgiant į faktinius rinkos duomenis, taip pat pažymėjo, jog reikia patikslinti integruotų ir neintegruotų saulės šviesos elektrinių sąvokų apibrėžimus. Pasisakė, kad vėjo elektrinių pagal elektrinės vietą nereikėtų diferencijuoti, nes nėra atliktų patvirtintų tyrimų dėl vėjo greičio, reljefo ir kitų gamtos veiksnių poveikio, bei pažymėjo, kad nustatant tarifus vėjo elektrinėms nėra atsižvelgiama į mažų ir didelių vėjo elektrinių skirtumus.
Komisijos išvada. S. Skardžiuvienės 2010 m. gegužės 6 d. su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajone, Čiūtelių kaime, nuomos kaina keitėsi vadovaujantis sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų vadovaujantis sutartimi. Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu UAB „Renovacijos partneriai“ mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį. 2013 metų II ketvirtį žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas.
PIRMININKAS. Laikas!
V. GAILIUS (LSF). Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.
Pažymėtina, kad Seimo nutarime numatytas atsakyti klausimas, į kurį turi atsakyti komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo. Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ 2 dalį. Jis buvo pradėtas gavus pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Ikiteisminio tyrimo metu tiriamos žiniasklaidoje straipsnyje „Artūro Skardžiaus…
PIRMININKAS. Laikas!
V. GAILIUS (LSF). …šeimai – stambios pinigų sumos iš vėjo verslininkų, kuriuos jis proteguoja Seime“ paskelbtos aplinkybės, susijusios su Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Skardžiaus veikla, galimai darant poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams ir tokiu būdu gaunant asmeninės naudos. Komisija negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą ir viešinti jo duomenų. Buvo organizuoti slapti posėdžiai, susipažinta su STT pateikta informacija…
PIRMININKAS. Laikas!
V. GAILIUS (LSF). …bendradarbiauta tyrimo metu.
Ketvirtas klausimas. Nustatyti, ar Seimo narys A. Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parko statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo?
Komisija nustatė. Specialiųjų tyrimų tarnyba liepos 21 dienos antikorupcinio vertinimo išvadoje dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto Nr. XIIP-4444 ir projekto Nr. XIIP-4445 bei Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymų dėl šių projektų tobulinimo nustatė, kad Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlomas teisinis reglamentavimas dėl konkursų organizavimo yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes teisėti lūkesčiai negali atsirasti iš savo rizika, be leidimų ar kitokių Lietuvos Respublikos valdžios institucijų sutikimų ir įsipareigojimų, atliktų veiksmų. Savo iniciatyva privačių subjektų atlikti veiksmai, šiuo atveju – poveikio aplinkai vertinimai – negali tapti pareiga valstybės institucijoms suteikti konkrečius leidimus.
Komisijos išvada. Seimo narys A. Skardžius dalyvavo Seimo Ekonomikos komiteto, Seimo Energetikos komisijos posėdžiuose svarstant Lietuvos vėjo jėgainių asociacijos pasiūlymus dėl konkursų organizavimo. Seimo narys A. Skardžius dalyvavo Seimo Etikos… Ekonomikos komiteto 2017 metų… (Balsai salėje) (Atsiprašau, atsiprašau.) …Seimo Ekonomikos komiteto 2017 m. kovo 22 d., gegužės 3 d. ir birželio 28 d. posėdžiuose, tačiau birželio 28 dienos posėdyje, kuriame buvo priimta komiteto išvada dėl minėtų įstatymų projektų ir lydimojo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, A. Skardžius nuo balsavimo nusišalino.
Komitetas nepritarė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymams, kurie, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, vertintini kaip ydingi. Seimo Energetikos komisijai svarstant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XIP-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jį lydintįjį projektą Nr. XIIP-4445, komisijos 2017 m…
PIRMININKAS. Jau prieš penkias minutes baigėsi laikas.
V. GAILIUS (LSF). …balandžio 26 d. posėdyje, kuriame buvo priimta komisijos išvada dėl minėtų projektų, A. Skardžius nedalyvavo. Komisija nepritarė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pasiūlymams, kurie, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, įvertinti kaip ydingi. Seimo plenariniame posėdyje 2017 m. birželio 30 d. svarstant ir 2017 m. liepos 11 d. priimant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XIP-1375 2, 5, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4444 ir jį lydintįjį projektą Nr. XIIP-4445 Seimo narys A. Skardžius balsavime nedalyvavo.
Penktas klausimas.
PIRMININKAS. Ar pristatysite visus klausimus, su kuriais Seimo nariai turėjo galimybę susipažinti?
V. GAILIUS (LSF). Galiu nepristatyti.
PIRMININKAS. Gal apibendrinkite?
V. GAILIUS (LSF). Galiu. Dėl penkto klausimo komisijos išvada. Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas gavus pareiškimą. Komisija negali kištis į minėtą ikiteisminį tyrimą.
Šeštas klausimas. Nustatyti, ar atitinka sandoris rinkos sąlygas. Komisija kreipėsi į Mokesčių inspekciją. Mokesčių inspekcija informavo, kad nustatė sandorio rizikas ir pradėjo tyrimą tam, kad identifikuotų lėšų kilmę ir ar nėra sandoris apsimestinis. Komisija dėl šių aplinkybių daro išvadą, nes gavome pranešimą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tyrimo nebaigė, o baigs tik gruodžio 15 dieną. Siekdama surinkti informaciją apie R. Patalavičiaus, S. Skardžiuvienės, R. Nigmetzyanovo, UAB „Enga“ vykdytas finansines operacijas su fiziniais ir juridiniais asmenimis, pradėjo ir baigs tik gruodžio 15 dieną mokestinį tyrimą. Todėl komisijos išvada: tyrimo metu nenustatyta, kad A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ar kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.
Į septintą klausimą dėl Baltarusijos „Investenergostroj“…
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėju, visus tuos atsakymus Seimo nariai turi. Jūs jau skaitote 17 minučių 42 sekundes. Jūsų laikas išseko prieš aštuonias minutes. Ar mes dar tęsiame, ar Seimas nori?..
V. GAILIUS (LSF). Gerai, aš tuoj pabaigiu. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl septinto klausimo buvo atliekamas tyrimas. Gauti duomenys apie paskolas, kurias teikė „Belgazprombankas“, buvo gautas atsakymas, surinkta informacija apie Baltarusijoje valdančius akcininkus Lietuvos, Baltarusijos piliečius, buvo gauti duomenys apie įmonės valdymą, apie A. Skardžiaus dalyvavimą Baltarusijoje vykusiuose ekonomikos forumuose ir kita informacija jums pateikta išvadoje.
Atsakydami į aštuntą klausimą, mes rėmėmės Energetikos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktais duomenimis ir padarėme išvadą, konstatavome, kad Seimo narys turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir, teikdamas pasiūlymus dėl įstatymų, galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas.
Atsiprašau, aštuoni klausimai, apimtis didelė, turėjau pristatyti Seimo nariams. Trumpinau, gerbiamas Petrai, kantrybės. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dar pakviesime jus atsakyti į klausimus, dabar atskirąją nuomonę nori pristatyti Seimo narys V. Bakas. Pagal Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymą jis turi teisę pristatyti savo atskirąją nuomonę.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų atskirąją nuomonę pateikiau, su ja galima susipažinti. Jos esmė yra ta, kad dėl to, jog mums iš esmės nekyla abejonių, bent jau man, kaip komisijos nariui, nekyla abejonių, jog Seimo nario mandatas šiuo atveju buvo naudojamas siauriems arba net asmeniniams interesams, kad yra supainioti viešieji ir privatūs interesai, mes, kaip Seimas, negalime leisti, kad tokia rizika išliktų ir kad mūsų svarbiausias, pabrėžiu, strateginis ūkio sektorius – energetika būtų patikėta asmeniui, kuris nesusitvarkė su savo interesais ir su savo asmeniniais motyvais. Mano siūlymas yra tas, kad Seimas, tvirtindamas šią išvadą, kur tikrai padarytas didelis tyrimas, tačiau iš tiesų nepasiūlytas sprendimo būdas, o ką gi daryti… Mes konstatuojame, surinkome labai daug įrodymų apie schemas, apie veiklas, apie šeimos verslus, apie verslą Baltarusijoje, apie kurį nežinojome, energetikos sektoriuje, bet ką daryti toliau?
Štai Seimo statutas leidžia mums, ir komisijai, ir Seimui, rekomenduoti priimti sprendimą, kuriuo mes siūlome Lietuvos Respublikos Seimo narį A. Skardžių pašalinti iš Seimo Energetikos komisijos. Jeigu mes to nepadarysime, mes tikrai, manau, įstumsime Seimą į labai nepatogią padėtį, kad tarsi pripažįstame, bet toliau toleruojame tokį elgesį ir tokią riziką. Galima, aš nenorėčiau daryti skubotų apibendrinimų, Seimas gali pataisyti tą komisijos trūkumą ir tą klaidą – būtent suformuluoti tokį siūlymą ir po to teikti atskirus atitinkamus nutarimus, kuriais pašalintume iš Energetikos komisijos Seimo narį.
Dabar iš tikrųjų Seimui čia kartu ir egzaminas. Mielieji kolegos, jeigu mes, skelbdami šią sesiją, pasakėme, kad Seimui vienas iš trijų prioritetų yra kova su korupcija, taip pat tai, kad mes netoleruosime interesų konfliktų, protekcionizmo, neskaidraus lobizmo… (Balsai salėje) (Mes kol kas netoleruojame.) …tai parodykime savo valią, kad tai būtų ne popierinė deklaracija, o tai būtų ryžtingi veiksmai. Jeigu mes taip padarome, mes siunčiame žinutę ir mūsų valstybės institucijoms, ir mūsų visuomenei, kad galima šiek tiek ar pasipelnyti, ar padėti šeimų verslui, naudojantis turimais įgaliojimais. Tikrai atrodysime keistai ir likusią trejų metų kadenciją, iš tikrųjų likusius trejus metus nepadarytas sprendimas mus persekios. Todėl mano siūlymas, kadangi tikrai teisininkai nesutaria, kaip elgtis šioje situacijoje dėl atskirosios nuomonės, kurią pateikiau, šiandien nebus balsuojama, tiesiog jos bus išklausoma, mano siūlymas – daryti pertrauką po šio pateikimo ir registruoti pasiūlymą, perregistruoti pasiūlymą iš atskirosios nuomonės ir kitame posėdyje papildžius išvadą priimti sprendimus, kurie iš tikrųjų padidintų pasitikėjimą Seimu ir pasiųstų žinutę visuomenei, kad tikrai mes nedemonstruojame dvejopų standartų. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame V. Gailių atgal į tribūną. Jums bus pateikti klausimai. (Balsai salėje)
Prašau dėl vedimo tvarkos. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Kadangi po atsakymų į klausimus mūsų frakcijos, opozicinės frakcijos, siūlymas būtų daryti pertrauką iki kito eilinio posėdžio pritariant gerbiamo V. Bako išsakytoms mintims ir apskritai tai nuomonei, kad kolegos norėtų pateikti papildomų pasiūlymų dėl nutarimo…
PIRMININKAS. Ar dabar norite, ar po klausimų? (Balsai salėje) Gerai. V. Gailius. Prašom į tribūną. Jūsų paklausti nori Seimo narys J. Razma, ruošiasi A. Skardžius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, po tyrimų žiniasklaidoje buvo iškelta tokia, kaip sakyti, versija, aš taip sakyčiau, kad tyrimo laikotarpiu jums būta užuominų apie galimybę užimti teisingumo ministro pareigas. Prašyčiau konkrečiai ir aiškiai atsakyti, ar būta tokių pokalbių su Ministru Pirmininku ar kitais valdančiųjų atstovais dėl galimybės jums užimti teisingumo ministro pareigas?
V. GAILIUS (LSF). Aš esu Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys ir gruodžio 9 dieną rinkimuose kandidatuoju į partijos pirmininkus. Tai logika elementari – aš negalėjau. (Balsai salėje) Ir man niekas nesiūlė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi R. Sinkevičius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, kreipiausi į jus, kreipėsi komisijos nariai, kreipiausi į Seimo Pirmininką, kur tie korupciniai Seimo nario A. Skardžiaus įstatymai? Jūs nepadarėte nė vieno posėdžio, manipuliavote pažymomis, kuriose buvo pataisos teiktos, pasiūlymai, ne pataisos, teiktos R. Žemaitaičio, ne A. Skardžiaus. Jūs tiesiog žaidėte manipuliacinį žaidimą būdamas patyręs operatyvininkas, generolas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos. Gerbiamas Gailiau, pasakykite, kodėl jūs esate toks manipuliatorius?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Jeigu jūs susipažinote su išvadomis ir su priedais, atsakymai į jūsų klausimus… Beje, šie klausimai buvo keliami dar praeitoje kadencijoje dėl iniciatyvų stabdyti Vyriausybės teikiamą svarbų projektą ir jūsų iniciatyva posėdžių salėje jis buvo stabdomas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Meluojate!
V. GAILIUS (LSF). Ir yra duomenys surinkti. Yra duomenys surinkti ir apie tai, kad jūs nuo 2009 metų iš esmės tuomet buvote į Seimą deleguotas uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Energy Group“ kaip konsultantas ir šios įmonės interesams atstovavote ir praeitoje kadencijoje. Ir Seimo Ekonomikos komiteto stenogramos rodo, kad tai tęsiasi ir šioje kadencijoje. Ir šioje kadencijoje jūs dalyvaudamas Energetikos komisijoje taip pat tą darėte.
Ačiū už mano išvardintus titulus, aš juos užsidirbau sąžiningu darbu. O tai, ką aš dabar pasakiau, tai yra Konstitucinio Teismo doktrina. Jeigu žmogus toje kadencijoje, kurioje davė priesaiką, ir toliau naudojasi savo mandatu su juo susijusių juridinių asmenų naudai, tai gali būti verta apkaltos. Seimo statutas dėl to aiškiai pasako: apkaltos iniciatyva nepriklauso laikinųjų tyrimų komisijoms, apkaltos iniciatyva priklauso arba Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kuri susipažinusi su išvadomis galės padaryti savo išvadas, apkaltos procedūra priklauso vienai ketvirtajai Seimo narių. Aš būsiu tarp tų vienos ketvirtosios Seimo narių, nes mes surinkome pakankamai duomenų. Pakankamai įslaptintų duomenų yra perduota mums, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, yra pakankamai stenogramų, garso įrašų. O jeigu jums kyla neaiškumų, tai galiu patikslinti, kad nei Seimo narys R. Žemaitaitis, nei buvęs Seimo narys K. Daukšys neturi interesų vėjo ar saulės energetikoje, skirtingai negu jūs.
Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados labai detalios, atsakingos ir kompetentingos. Tas išvadas patvirtino ir Seimo Energetikos komisija. Apmaudu, kad energetikos ministras pakeitė savo nuomonę. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Sinkevičius. Ruošiasi V. Bakas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamasis pirmininke, iš tikro komisija ir jūs, kaip pirmininkas, beveik pusę metų turėjote labai rimto darbo ir atlikote tikrai milžinišką darbą tiek išklausant, tiek surenkant dokumentaciją. Suprantama, kad tai nėra taip paprasta. Deja, šiuo klausimu tyrimai nesibaigia, ir aš taip suprantu, kad STT, Mokesčių inspekcija toliau tęsia tuos tyrimus.
Man toks globalesnis klausimas kyla ne dėl pačios komisijos darbo, bet iš principo. Ar mes taip visi Seime, parlamente reaguosime kiekvieną kartą į žiniasklaidos iškeltas idėjas, sudarinėsime komisiją, eikvosime darbo laiką, išteklius – žmogiškuosius ir finansinius? Ar mes pasirinksime kitą kelią – leisime mūsų suformuotoms valstybės teisėsaugos institucijoms dirbti savo darbą ir pateikti išvadas Seimui, kad jis galėtų priimti konkrečius sprendimus?
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už dalykišką racionalų klausimą. Iš tikrųjų Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadose pasakyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. To ikiteisminio tyrimo rėmuose mes negalėjome daryti jokio įsikišimo. Mes bendravome su prokurorais, su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir tą atspindėjome savo klausimuose. Be to, mūsų iniciatyva, nustačius riziką, yra pradėtas ir mokestinis patikrinimas dėl sandorio, dėl lėšų kilmės, kadangi buvo nustatyta, kad juridinis asmuo, kuris dalyvavo šiame sandoryje, sukurtas būtent dėl šio sandorio ir mokesčių administratorius taip pat su mumis glaudžiai bendradarbiavo. Seimo Antikorupcijos komisija nebuvo tas subjektas, kuris inicijavo šį parlamentinį tyrimą. Šis parlamentinis tyrimas mūsų visų buvo pavestas Seimo Antikorupcijos komisijai. Beje, tyrimo metu buvo išspręsti ir kiti klausimai – Valstybės saugumo departamentas identifikavo savo problemas, nustatė jas ir pateikė mūsų komisijai. Tiek įslaptintos, tiek išslaptintos informacijos mes šiame tyrime taip pat gavome. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausti turėtų Seimo narys N. Puteikis. Jo nėra. Klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad tokiomis išvadomis mes diskredituojame Seimą tautos akyse, nes mes išbaliname žmogų, kuris turėjo ryšį su kitomis valstybėmis, ir kitos valstybės, trečiosios valstybės, galimai suinteresuotos mūsų energetikos projektais? Taip pat ar jūs nemanote, kad mes tokiu atveju net paskatiname tam tikras verslo grupes ir trečiąsias valstybes korumpuoti mūsų Seimo narius, nes uždegame žalią šviesą iš esmės tokiai korupcijai tokiomis išvadomis?
Aš labai pritarsiu tam, ką jūs pasakėte atsakydamas. Pagal Seimo statuto 78 straipsnio 3 dalį – vienas ketvirtadalis Seimo narių vis dėlto turi teisę apginti šio Seimo ir šios valstybės sąžinę ir inicijuoti apkaltą, nes jeigu yra pagrindas įtarti, kad žmogus pažeidžia privačius ir valstybės… kertasi jo interesai ir kad yra pagrindas jį šalinti iš vienos komisijos, tai yra pagrindas jį šalinti iš Seimo. Aš manau, mes tai turime padaryti.
PIRMININKAS. Laikas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už jūsų klausimą ir pastabas. Be jokios abejonės, jei ne komisija, situacijos Baltarusijoje mes nebūtume žinoję. Nebūtume žinoję, kas yra bendraakcininkai, kur tie bendraakcininkai seniau dirbo, kokia akcijų įsigijimo procedūra buvo, iš ko jos buvo įsigytos, kokiomis aplinkybėmis, kokie forumai vyko, kada jie vyko, kaip buvo naudojamasi Seimo kanceliarijos paslaugomis šeimos naudai, ir kitų dalykų mes nebūtume sužinoję. Nebūtume sužinoję, jei ne komisija, ir apie tai, kad verslą, konkrečiai bendrovę „Investenergostroi“ Baltarusijoje finansuoja „Belgazprombank“. Šitų duomenų nebūtume sužinoję. O Seimo komisijai ačiū už darbą, joje dirbo 17 žmonių ir iš visų frakcijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi…
N. PUTEIKIS (LVŽSF). A. Skardžiaus sutuoktinė turi akcijų Baltarusijos bendrovėje, tai yra bendra jų abiejų nuosavybė, dėl kurios, mano galva, grėsminga situacija. Kadangi jie dabar vysto atominės energijos projektą savo elektrinėje, gali pasikartoti panaši situacija kaip Lietuvoje su saulės jėgainėmis. Baltarusijos politikai gali nuspręsti mažinti saulės jėgainių įkainius ir tada A. Skardžiaus ir jo sutuoktinės bendros akcijos netektų vertės.
Ar jums neatrodo, kad gal išaus diena, kai Baltarusijos politikai gali A. Skardžiui pasiūlyti mainyti akcijas, pavyzdžiui, į atominės elektrinės… su atominės energijos gamyba susijusias akcijas pačioje Baltarusijoje? Kitaip tariant, ar jums neatrodo, kad A. Skardžius yra politiškai žiauriai pažeidžiamas dabartinėje situacijoje (jūs esate teisininkas)? Ar nebūtų tikslinga Seimui surasti formą pasiūlyti A. Skardžiui atsikratyti šito verslo Baltarusijoje?
PIRMININKAS. Laikas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū už klausimą. Mūsų komisijoje jūs taip pat dirbote ir gavote informaciją, kieno įtakoje ir kieno kontroliuojama sritis yra šis verslas, kokios Baltarusijos institucijos kontroliuojama sritis. Taip, tai yra Baltarusijos KGB kontroliuojama sritis, taip, mes nustatėme banką, kuris ir per savo bankinius reikalavimus gali padaryti Seimo narį pažeidžiamą. Jūs išvardinote visas aplinkybes, dėl ko Seimo narys, beje, būdamas (mes identifikavome) ir draugystės su Baltarusija grupės nariu ir pirmininku, du kartus vyko į forumus Baltarusijoje, kur taip pat buvo svarstomi ekonomikos ir energetikos klausimai. Dalyvavo kartu su mums, komisijos nariams, žinomais asmenimis, kurie Lietuvoje vertinami labai kritiškai. Aš manau, kad jūs teisus, tokių požymių yra ir tai galėtų būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete atliekamo tyrimo objektas. Medžiaga yra perduota, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas lygiai tą patį gavo iš Valstybės saugumo departamento.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke, kad leidote paklausti. Aš turiu du trumpus klausimus. Vienas klausimas. Ar jūs iš tikro manote, kad pagal šitas išvadas dabar galima imti ir padaryti apkaltą? Pirmas mano klausimas.
Antras mano klausimas būtų toks. Man pačiam teko būti apkaltos komisijos pirmininku dėl A. Sacharuko ir L. Karaliaus. Aš mačiau, kaip kai kurie komisijos nariai tiesiog užsiėmė destrukcija, visaip trukdė veiklai. Ar jūs susidūrėte su tokiais atvejais?
V. GAILIUS (LSF). Aš minėjau viešai, kad buvo grėsmė, kad visa šita medžiaga gali atsidurti stalčiuje – schemos, ryšiai su juridiniais, fiziniais asmenimis. Iš esmės aš labai norėjau jums pristatyti, nes, kolegos, suprantu, užimtumas neleidžia jums susipažinti su visa medžiaga. Tiek sklypų schema, tiek ryšių schema labai aiškiai parodo juridinius asmenis ir fizinius asmenis. Juridinius asmenis, aktyviai veikiančius šioje srityje, sieja viena asociacija ir iš tos asociacijos visi asmenys išėję. Iš tikrųjų schemoje labai aiškiai matyti sąsajos, ir šalia tų juridinių ir fizinių asmenų ryšių mes matome ir politinius sprendimus.
O dėl apkaltos, be jokios abejonės, papildomi duomenys galėtų būti gauti gruodžio 15 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nes nustačius rizikas pradėtas mokestinis patikrinimas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, tiek konkretaus sandorio ir ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo galimybės yra kur kas didesnės nei parlamentinio tyrimo ir ten nėra jokių politinių padažų. Taip, šioms išvadoms trūksta politinio padažo, bet jos dalykine prasme yra labai išsamios.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Ar Tėvynės sąjunga prašo pertraukos dabar, ar po pateikimo? (Balsai salėje) Ne, negalima, dabar aš Tėvynės sąjungai uždaviau klausimą. Dabar. Tada turime balsuoti. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 43, prieš – 19, susilaikė 28. Šio klausimo pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
17.15 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-997(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-997. Pranešėjas – Seimo narys V. Gailius. Priėmimas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitete mes svarstėme gautas Teisės departamento pastabas dėl šio įstatymo projekto. Komitete nepritarta šioms pastaboms. Šios pastabos buvo svarstytos ir svarstymo stadijoje jos taip pat nebuvo priimtos. Pastabos siejamos su teisėkūros procesais. Kadangi mes priimame įstatymą tam, kad pateiktume informaciją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai apie pažangą, o įsigaliojimą numatome 2019 m. sausio 1 d., iki šio laikotarpio Teisingumo ministerija turi iššūkį parengti daug lydimųjų įstatymų projektų. Tai ir Prokuratūros, ir Valstybės tarnybos įstatymo, ir Baudžiamojo proceso, ir daugelį kitų įstatymų, todėl Teisės departamentas ir teikia šias technines pastabas. Atsiprašau, gerbiami kolegos, Ministras Pirmininkas negirdėjo? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento siūlymai. Jiems komitetas nepritarė, dėl jų balsuoti nereikia. Ir analogiškai dėl kitų straipsnių, nuo 1 iki 18 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymai ir jiems visiems komitetas nepritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams? Ačiū.
Motyvai dėl viso. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš daug nekalbėsiu. Šis įstatymas jau aštuonerius metus laukiamas. Taip, jame galbūt galima surasti trūkumų, mačiau, teisininkai buvo jų suradę, bet aš manau, kad į ką nors mes turime atsiremti ir vieną kartą turėti Pranešėjų apsaugos įstatymą. Siūlau kolegoms pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo. Kas už tai, kad būtų priimtas, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 9. Pranešėjų apsaugos įstatymas priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1008(2) (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1008. Pranešėjas – Seimo narys R. Andrikis. Pataisų nėra. Į tribūną eiti nebūtina.
Pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pataisų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pataisų nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Taip pat pastabų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1008) priimtas. (Gongas)
Dėl 1-13a ir 1-13b yra Teisės departamento pasiūlymų. Komitetas nori dar juos apsvarstyti, todėl siūlau jų priėmimą atidėti.
17.22 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 25, 27, 29, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-406(2) (svarstymas)
1-14a – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-406. Pranešėjas – Seimo narys M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino gautas pastabas, pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam (sujungtiems projektams Nr. XIIIP-406 ir Nr. XIIIP-407) įstatymo projektui Nr. XIIIP-406(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomi komitetai. Seimo narys N. Puteikis. Audito komitetas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas pritarė visam – tiek pagrindiniam projektui, tiek susijusiam, tai yra visam paketui, bet su viena išlyga. Audito komitetas laikosi bendros nuomonės, aš šiuo atveju žiūriu į žmones, kurie serga už savivaldybių teises, Audito komitetas mano, kad nemokamai turi būti teikiamos visos… kad neatlygintinas duomenų teikimas turi būti nepriklausomai nuo to, ar tai yra savivaldybės savarankiška funkcija, ar valstybės deleguota.
Atkreipiu dėmesį, kad jeigu jūs neparemsite Audito komiteto pasiūlymo, savivaldybėms bus kompensuojama tiktai dalis nemokamos informacijos, o už kitą turės pati susimokėti. Aš raginu visus už savivaldybių teises sergančius Seimo narius palaikyti Audito komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip supratau, dabar kalbame tik dėl projekto Nr. XIIIP-406. Mūsų komitetas svarstė 2017 m. spalio 18 d. ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti projektui, tobulinti jį pagal Vyriausybės ir Teisės departamento pastabas ir sujungti su projektu Nr. XIIIP-407. Už tokią išvadą balsavo 6, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu yra parašyta Seimo narė V. Kravčionok, bet jos nematau. Kas norėtų pristatyti? Aš tada galiu pristatyti. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus.
Pagrindinio komiteto… Mindaugai Basty, jeigu malonėtumėte, į tribūną. Yra gauta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė, pasiūlymas. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Kas norėtumėte komentuoti?
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš esmės yra kalbama apie valstybės savivaldybėms perduotoms funkcijoms atlikti… Ekonomikos komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę ir į tai, kad būtų aiškiau, suprantama, kaip reikia tinkamai formuoti biudžetą kiekvienais metais, ir kad nebūtų perteklinių prašymų ir reikalavimų, siūlo tam projektui pritarti iš dalies, suredaguodamas pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei? Ačiū. Audito komiteto – N. Puteikis.
M. BASTYS (MSNG). Atsiprašau, gerbiamas Seimo Pirmininke. Kadangi jau pritarėme pagrindinio komiteto, būtent Ekonomikos komiteto, suredaguotam siūlymui, manau, jau būtų netikslinga balsuoti už Audito komiteto pasiūlymą. Tai irgi iš esmės iš dalies atitinka ir Audito komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Sutinkate? N. Puteikis sutinka. Dėl 3 straipsnio yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
M. BASTYS (MSNG). Čia vėlgi yra siūloma pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar Seimas sutinka su tokia komiteto nuomone? Ačiū, pritarta.
Toliau – Audito komiteto.
M. BASTYS (MSNG). Tai taip pat ir… Gerbiamas Seimo Pirmininke, iš esmės, kadangi tai pagrindinei nuostatai pritarėme, tai, ką siūlė Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis, dėl to nereikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Sutinka. N. Puteikis sutinka. Dėl visų pasiūlymų sutinkate?
Dėl viso. Motyvai už – J. Jarutis. Ačiū pranešėjui.
M. BASTYS (MSNG). Ačiū.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų daugybę metų, bent kaip savivaldos atstovai, mes keldavome klausimą, kada reikia gauti duomenis iš Valstybinio registrų centro, gana didelės sumos savivaldybės biudžeto lėšų tam atitekdavo, ar tai būtų atliekų sektoriuj, kada reikia Gyventojų registrą gauti ar Įmonių registrą. Tiesiog jeigu tai… Kartais keistai atrodo – valstybė ima iš vienos kišenės, deda į kitą, tų pačių pinigų stumdymas. Aš kviečiu palaikyti šitą, pritarti. Ta sistema bus paprastesnė ir greičiau prieinama savivaldybėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.29 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-403(2) (svarstymas)
1-14b klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-403. Pranešėjas – taip pat Ekonomikos komiteto narys M. Bastys. Svarstymas.
M. BASTYS (MSNG). Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino gautas pastabas, pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-403(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu?.. (Balsai salėje) Dar papildomi komitetai. Gerai. Ačiū jums. Papildomas komitetas. (Balsai salėje) Audito komitetas. N. Puteikis. N. Puteikis – Audito komiteto išvada.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Komitetas pritarė su ta pačia išlyga, kad savivaldybės būtų atleistos nuo bet kokių mokėjimų, nepriklausomai nuo jų funkcijų.
PIRMININKAS. S. Šedbaras – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šį projektą svarstė spalio 18 dieną ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Už tokį projektą balsavo 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Kravčionok nėra. Perskaitysiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-403. Pasiūlymų nėra.
Audito komiteto pasiūlymui pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti mes bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymo toks pats sprendimas – pritarti iš dalies. Ir Seimas pritaria.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
17.33 val.
Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-404(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14c klausimas – Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-404(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė vėliau, lapkričio 15 dieną, sulaukęs pagrindinio įstatymo projekto. Visi septyni, dalyvavę posėdyje, balsavo už šį projektą. Yra, mačiau, gautas Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas keisti įsigaliojimo datą. Komitetas nespėjo apsvarstyti, nes tik vakar įregistruotas. Matyt, iki priėmimo apsvarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito komiteto nuomonė. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas pritarė bendru sutarimu su ta pačia išlyga, kad, nepriklausomai nuo informacinių išteklių kilmės, savivaldybės juos visus gautų nemokamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete bendru sutarimu pritarta šiam projektui. (Balsai salėje) VVSK išvada – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-404. (Balsai salėje)
Ir Ekonomikos komiteto – M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-404 ir pritarė bendru sutarimu. Taip pat noriu pabrėžti, kad pagrindinis komitetas į Ekonomikos komiteto tris pasiūlymus atsižvelgė tinkamai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra gautas Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymas, bet yra gautas per vėlai, jis eitų į priėmimą. Todėl siūlau po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui. Pritariate. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
17.35 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-405(2) (svarstymas)
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-405(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys M. Bastys, Ekonomikos komitetas.
M. BASTYS (MSNG). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino gautas pastabas, pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-405(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. N. Puteikis – Audito komiteto nuomonė. N. Puteikis. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas pritarė bendru sutarimu su ta pačia išlyga, kad, nepriklausomai nuo informacinių išteklių kilmės, jie visi turi būti teikiami nemokamai.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Šedbaras – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį projektą svarstė spalio 18 dieną ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą pagal Vyriausybės pasiūlymus, kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė. Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. Mus tai tenkina. Už mūsų išvadą balsavo 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-405. Pasiūlymų nėra.
Yra Audito komiteto pasiūlymas ir jam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat pritarti iš dalies. (Balsai salėje) Sutinkate.
Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.37 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 papildymo 81 straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2346 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-408 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14e klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo papildymo straipsniu ir 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-408. Pranešėjas – Seimo narys M. Bastys, Ekonomikos komitetas.
M. BASTYS (MSNG). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino gautas pastabas, pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė komiteto sprendimui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-408.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei ir atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
17.38 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1274(2) (svarstymas)
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1274(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys M. Bastys, Ekonomikos komitetas.
M. BASTYS (MSNG). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino gautas pastabas, pasiūlymus ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1274(2) ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. N. Puteikis – Audito komitetas.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Audito komitetas pritarė bendru sutarimu su ta pačia išlyga, kad visi informaciniai ištekliai savivaldybėms būtų teikiami nemokamai.
PIRMININKAS. Ar reikalaujate balsuoti dėl išvados, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Taip, reikalauju.
PIRMININKAS. Reikalaujate? (Balsai salėje)
M. BASTYS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Iš tiesų, manau, jeigu gerbiamasis kolega N. Puteikis dabar reikalaus ir bus nubalsuota, reikės vėl iš naujo peržiūrėti visus įstatymo projektus, kuriuos mes iki šiol priėmėme. Aš manau, kad, gerbiamasis kolega, atsiimkite šį prašymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, čia buvo M. Bastys.
N. Puteikis. Jūsų nuomonė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Dėl kompromiso ir dėl to, kad surastas kompromisas, atsiimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti projektui po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1413 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1413. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, jūs visi puikiai išmanote Statutą, o jo 46 straipsnyje teigiama, kad „Komiteto pirmininku (…) negali būti Seimo valdybos narys (išskyrus Europos reikalų komitetą), Vyriausybės narys“. Šiuo atveju mes turėjome šiandien garbingą priesaiką, todėl labai prašau, kad nekiltų prieštaravimų jau rytoj komiteto posėdyje, išbraukti 7 straipsnį, pagal kurį Ekonomikos komiteto pirmininku buvo paskirtas Seimo narys V. Sinkevičius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo? Klausiančiųjų nėra.
Svarstymas. Kalbančiųjų nėra.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. XIII-59 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1415 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis antrasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1415. Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos pateikė pasiūlymas, nes jūs pamenate, kad ankstesniuoju nutarimu mes pakeitėme komitetų narius, o jie turi turėti save pavaduojančiuosius, jeigu negalėtų atvykti į posėdį, ir tą nuostatą reglamentuoja mūsų Statutas. Todėl teikiame visą sąrašą ir prašome pritarti, kas ir kurio Seimo nario yra pavaduojantysis Seimo narys viename ar kitame komitete. Dėkojame.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Kalbančiųjų nėra.
Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Pastraipsniui. Yra 15 straipsnių. Visiems straipsniams galime pritarti? Ačiū. Dėl viso motyvų nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 68, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Rezervinis trečiasis klausimas, autorių prašymu, atidėtas.
17.45 val.
Seimo savaitės (2017-12-04–2017-12-08) – 2017 m. gruodžio 5 d. (antradienio) ir 7 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis ketvirtasis klausimas – Savaitės, prasidedančios gruodžio 5 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Leiskite man pristatyti čia iš vietos.
Prasideda svarbi savaitė, daugelio projektų, susijusių su Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, priėmimas. Toliau – lydimieji: Akcizų įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio, Nekilnojamojo turto, Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio šildymui. Toliau – projektai, susiję su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymo projektu, priėmimas. Toliau – Profesinio mokymo įstatymo ir lydimųjų projektai, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įstatymas, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas ir kiti.
Kitą dieną, gruodžio 7 dieną, yra 2018 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto antrasis svarstymas. Yra labai svarbus klausimas įrašytas 7 dieną, bet prašyčiau perkelti jį į 5 dieną, tai yra įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“ projektas. Jeigu pritartumėte, būtų gerai jį perkleti į 5 dieną, nes 12 dieną yra CERN tarybos posėdis ir jie jau turėtų turėti mūsų pritarimą. Ir kiti projektai.
Klausti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.47 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškiami. N. Puteikis užsirašęs padaryti pareiškimą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Pirmiausia aš norėjau pasidžiaugti šios dienos Seimo pritarimu A. Maldeikienės ir I. Šimonytės inicijuotai pataisai dėl atlyginimų vidurkio išgryninimo. Jeigu atsimenate, jos siūlė, kad jeigu įmonėje yra daugiau negu 20 darbuotojų, kad būtų didžiausias algas gaunantys ir mažiausias gaunantys iš to skaičiavimo išmesti, kad visuomenė turėtų išsamesnį ir tikresnį vaizdą. Džiaugiuosi dėl to, kad ją pateikė opozicijoje esančios Seimo narės, džiaugiuosi, kad valdančioji koalicija šitam labai geram ir protingam sprendimui pritarė. Tikiuosi, kad Seimas lygiai taip pat vieningai balsuos už šio įstatymo pakeitimą priėmimo stadijoje.
Pareiškimą aš norėjau padaryti tuo pačiu klausimu. Kai mums aiškina Finansų ministerija, kad valstybėje nėra pinigų, aš noriu pasakyti, kad jų yra. Finansų ministerija kol kas vis dar tęsia liberalistines ankstesnių Finansų ministerijų politikas, aš tam nepritariu ir noriu pateikti jums pavyzdį.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kurioje vyrauja liberalai, pernai priėmė spendimą sumažinti žemės mokestį. Šiais metais jie priėmė analogišką sprendimą palikti sumažintą žemės mokestį. Naudą iš sumažinto žemės mokesčio Vilniaus mieste pirmiausia gavo dvi korporacijos, t. y. „Vilniaus prekybos“ korporacija ir antra – UAB „Palink“, valdanti prekybos tinklą IKI. Joms buvo sumažintos nuomos po keliasdešimt tūkstančių eurų. Tai prašau pasakyti man, ar tikrai valstybėje yra tvarka, jeigu Vyriausybės nutarimais ar Finansų ministerijos ginama politika yra sukonstruotas mokesčių mechanizmas taip, kad mes savivaldybių taryboms paliekame teisę atleisti pačius turtingiausius žmones ir pačias turiningiausias įmones, atleisti arba mažinti tokius mokesčius kaip žemės, nors puikiai žinome, kad Vilniaus miestas skolingas biudžetui. Jeigu Vilniaus miestas atiduotų skolas biudžetui, tai mes galėtume pakelti algas darbuotojams ir pakelti pensijas. Deja, kol kas finansų ministras, vadovaudamasis savo asmeninėmis nuostatomis, nerodo jokio noro padidinti įplaukas į biudžetą ir tolerantiškai tylėdamas sudaro sąlygas ne tik Vilniaus miesto tarybai, bet ir kitiems savivaldybės politikams pačius turtingiausius Lietuvos žmones atleisti arba mažinti jiems mokesčius.
Aš raginu finansų ministrą pakeisti savo politiką ir pakeisti savo liberalias nuostatas, nes paprastiems valstybės žmonėms reikalingos didesnės algos ir didesnės pensijos. Jeigu finansų ministras savo liberalių pažiūrų dėl šių klausimų nekeis, aš raginu premjerą surasti kitą teisingą ministrą, kuriam rūpėtų paprastų žmonių bėdos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir kitas pareiškimas yra Seimo nario A. Skardžiaus.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Šiandien stovėdamas tribūnoje vienos teisiamos partijos vicepirmininkas, pretenduojantis į partijos pirmininkus, kuris save laiko Antikorupcijos komisijos pirmininku, pasakė išties daug melo, tokio melo, už kurį jam tikrai turėtų būti suorganizuota apkalta. Vienareikšmiškai! Aš suprantu konservatorius, suprantu konservatorių nepasitenkinimą dėl mano specialiosios komisijos, kuri veikė 2013–2014 metais, kur suradome „Independent“, kur suradome NUKEM’ui sumokėtus dešimtis milijonų eurų, kur matėme (…) iššvaistytas lėšas. Iki šiol vyksta tyrimai, bet jie vyksta labai vangiai. Bet, gerbiamieji kolegos, artėja Kalėdos. Ir ką mes matome?
„Lietuvos energija“ paruošė kalėdinę dovanėlę visiems mums visų mūsų sąskaita – tai yra „Lietuvos energijos“ turtas, kuris buvo perduotas, valstybės turtas, į UAB „NT Valdos“, kuri statė A. Landsbergienei mokyklą, išleido didžiules lėšas. Šiandien mes matome, kad tas turtas gruodžio 20 dieną, prieš pat Kalėdas, bus suteiktas G. Landsbergiui nusipirkti sumokant už vieną pastatą, gaunant hektarą vilniečių žemės ir dar su teise pasistatyti 8 tūkst. kv. metrų joje. Atsiverskite „NT Valdos“ ir pamatysite. Tai yra tai, kad valstybės turtą pardavinėja paprastas uabas, ką turėtų daryti Turto bankas, kad valstybės žemė, kuri turėtų atitekti vilniečiams, šiandien parduodama su projektu ir užstatoma naujojo vilniečio, kuris įsigis ir pasistatys ofisus toje žemėje. Mes matome panašų projektą priešais Gedimino pilį, kur, pasirodo, Žvejų gatvėje yra du hektarai laisvos žemės ir toje žemėje išdygs 54 tūkst. kv. metrų pastatas, ir viskas įvyks prieš Kalėdas. Tai ką, čia viskas yra teisėta? Todėl aš suprantu tą visą pasiruošimą ir puolimą. Yra daug dar objektų Aguonų gatvėje ir dar daug. Kas netingite, UAB „NT Valdos“ pardavinėja turtą.
Kaip mano gerbiamas bičiulis finansistas, kolega, kurio pavardės neminėsiu, pasakė: tai yra ne privatizacija, tai yra prichvatizacija. Todėl, gerbiamieji kolegos, matydamas tą spaudimą ir negadindamas nei sau, nei kitiems nervų, tiesiog savo valia prašau išbraukti mane iš Energetikos komisijos narių. Nenoriu daugiau turėti su tais nešvariais reikalais jokių reikalų, su tais procesais. Laikas parodys. Na, o tie, kurie paglemš mūsų visų turtą, tikrai nebus laimingi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, dėkoju už kantrybę, už darbą, kurį atlikome šiandien. Registruojamės ir… (Balsai salėje)
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
Visiems linkiu gero vakaro ir susitiksime kitą antradienį.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.