LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3638

2024-07-17  Nr. 106-P-36

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėja Justina Paukštė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Jonas Varkalys, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-16	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.  Projektu siūloma keisti Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 43 straipsnio 10 dalį ir nustatyti, kad kadetų ugdymo programą gali vykdyti ne tik savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijos, bet ir gimnazijų filialai (skyriai), atitinkantys bendruosius ir specialiuosius kriterijus. Pažymėtina, kad siūloma formuluotė ne visiškai aiški, nes ji suponuoja, kad turimos omenyje tų pačių savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijų filialai (skyriai). Bet tokiu atveju siūlomas pakeitimas būtų perteklinis ir nereikalingas (nes visi reikalavimai kadetų ugdymo programos įgyvendinimui vis tiek visa apimtimi turėtų būti taikomos savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms, nepriklausomai nuo to, ar jos turėtų filialų, ar ne). Be to, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje vartojama „savivaldybių kadetų ugdymo gimnazijos“ sąvoka nėra tiksli, nes pagal keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį gimnazijos tipui priskiriamos ir savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos, skirtos šalies (regiono) mokiniams. „Savivaldybių kadetų ugdymo mokyklos“ sąvoka vartojama ir keičiamo įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio formuluoti taip: „Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo mokykla ar kitos gimnazijos filialas (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“. Atitinkamai keičiamo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte vietoj žodžių „gimnazijoje arba jos skyriuje (filiale)“ siūlytina įrašyti žodžius „savivaldybės kadetų ugdymo mokykloje ar kitos gimnazijos filiale (skyriuje)“.	Pritarti iš dalies	Siūloma koreguoti teikiamą projektą pagal ŠMK siūlymus.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-16	2			2.                   Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 punkte vietoj žodžių „mokyklų filialams (skyriams), skirtoms“ reikėtų įrašyti žodžius „kitų gimnazijų filialams (skyriams), kuriuose ugdoma pagal kadetų ugdymo programas, skirtiems“.	Atsižvelgti	Nebeaktuali pastaba, nes šio keitimo siūloma atsisakyti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-16	1			3.                   Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 142 punktą, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:“.	Atsižvelgti	Nebeaktuali pastaba, nes šio keitimo siūloma atsisakyti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-16				4.                   Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką formaliojo švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl teikiamo projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	LRV išvada užregistruota 2024 m. liepos 12 d.
5.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-04-15				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-07-10					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3638 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas reguliavimas savivaldybės kadetų ugdymo gimnazijos, skirtos šalies (regiono) mokiniams, filiale (skyriuje) leisti vykdyti kadetų ugdymo programą yra perteklinis, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas leidžia tai daryti. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 18 dalies 2 punkte nustatyta bendra nuostata, kad mokykla gali savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) leidimu steigti filialus ir atstovybes. Tai reiškia, kad savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams, gali turėti filialą, turintį teisę vykdyti kadetų ugdymo programą. Įvertinus Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomą reguliavimą kitu aspektu, siūlymas leisti gimnazijos, kuri nėra savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija, skirta šalies (regiono) mokiniams, filiale (skyriuje) vykdyti kadetų ugdymo programą prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio 1 dalies nuostatoms: juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Tai reiškia, kad gimnazijos filialas neturi teisės vykdyti kadetų ugdymo programos, jei šiai gimnazijai nėra suteikta teisė šią programą vykdyti.	Pritarti iš dalies	Siūloma koreguoti teikiamą projektą pagal ŠMK siūlymus.
2.	Seimo narys J. Varkalys 2024-07-04	1	1			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. balandžio 16 d.  išvadą Nr. XIVP-3638 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. parengtą Nr. SR-1936 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638“ projektą, siūloma patikslinti pateiktą teisės akto formuluotę, tiksliau apibrėžiant įstatymo projekto tikslą – vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme (toliau – Įstatyme), vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Nesant tikslesnio reglamentavimo, sukuriamos prielaidos neleisti vykdyti kadetų ugdymo programos, juridiniam asmeniui jei programą norima įgyvendinti tik viename iš įstaigos struktūrinių padalinių. Dabartinis galiojantis reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu, kuriame teigiama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šiuo atveju, siekiant tinkamai atliepti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, nėra galimybės įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatos, jog filialas įgyvendina tik dalį juridinio asmens funkcijų. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę, koordinuojant teikiamas švietimo programas, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Remiantis dabar galiojančiu reglamentavimu, nurodytu Įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu bei siekiant atliepti Taisyklių nuostatas, plėtoti švietimo programų ir švietimo įvairovę, konkrečiu atveju, kadetų ugdymo programą, nėra galimybės, nes nėra sukurtos prielaidos programą įgyvendinti ne visos mokyklos apimtyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju bendrojo ugdymo sistema negali atliepti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kontekstualumo (švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes) ir tęstinumo (švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą) principų, kai siekiama tinkamai atliepti Taisyklių nuostatas ir norint atliepti konteksto ir tradicijų tęstinumą vietos bendruomenės poreikiams. Analogų Lietuvos švietimo sistemoje, kai ugdymo programos vykdomos ne visos mokyklos apimtyje, yra apstu: profesinės mokyklos skirtinguose filialuose vykdo skirtingas profesinio ugdymo programas, aukštojo mokslo įstaigos skirtingas studijų programas taip pat vykdo ne visos įstaigos apimtyje, bet tam tikruose padaliniuose (kaip pavyzdį būtų galima pateikti Vytauto Didžiojo universitetą, kuris inžinerines ir su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas vykdo Žemės ūkio akademijoje, kuris yra atskiras padalinys kitoje gyvenamojoje vietoje). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti mokyklos tipai, pagal vykdomas programas. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog ir bendrojo ugdymo sistemoje yra nemažai mokyklų, kurios turėdamos skyrius, juose vykdo tik dalį ugdymo programų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo ir t.t) ne visos mokyklos apimtyje. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas. Nors minėtos Taisyklės, yra poįstatyminis teisės aktas, šiuo metu nėra galimybės užtikrinti dermės tarp Įstatymo 43 straipsnio ir Taisyklių 3, 4 ir 5 punktų, kuriuose teigiama, jog mokyklų tinklo kūrimu siekiama, kad tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę užtikrinanti sistema, pripažįstant poreikių įvairovę ir analizuojant švietimo poreikius, mokyklų tipų ir paskirčių išsidėstymą tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teikiami pasiūlymai, sudaryti sąlygas vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Pasiūlymas: 1. Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies ir ją išdėstyti taip: „10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo gimnazija arba dalis gimnazijos, kai gimnazija turi filialus (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“	Nepritarti	Žr. ŠMK 1 siūlymą.
3.	Seimo narys J. Varkalys 2024-07-04	1	2			Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2024 m. balandžio 16 d.  išvadą Nr. XIVP-3638 ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. parengtą Nr. SR-1936 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 ir 67straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3638“ projektą, siūloma patikslinti pateiktą teisės akto formuluotę, tiksliau apibrėžiant įstatymo projekto tikslą – vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu galiojančiame Švietimo įstatyme (toliau – Įstatyme), vertinant Taisyklėse numatytus tinklo stiprinimo kriterijus, nėra aiškaus reglamentavimo dėl kadetų ugdymo programos vykdymo ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Nesant tikslesnio reglamentavimo, sukuriamos prielaidos neleisti vykdyti kadetų ugdymo programos, juridiniam asmeniui jei programą norima įgyvendinti tik viename iš įstaigos struktūrinių padalinių. Dabartinis galiojantis reglamentavimas nedera su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu, kuriame teigiama, jog juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Šiuo atveju, siekiant tinkamai atliepti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatas, nėra galimybės įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsnio nuostatos, jog filialas įgyvendina tik dalį juridinio asmens funkcijų. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę, koordinuojant teikiamas švietimo programas, steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. Remiantis dabar galiojančiu reglamentavimu, nurodytu Įstatymo 43 straipsnio 10 dalyje ir 43 straipsnio 10 dalies 1 punkte ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 straipsniu bei siekiant atliepti Taisyklių nuostatas, plėtoti švietimo programų ir švietimo įvairovę, konkrečiu atveju, kadetų ugdymo programą, nėra galimybės, nes nėra sukurtos prielaidos programą įgyvendinti ne visos mokyklos apimtyje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju bendrojo ugdymo sistema negali atliepti Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų kontekstualumo (švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės reikmes) ir tęstinumo (švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą) principų, kai siekiama tinkamai atliepti Taisyklių nuostatas ir norint atliepti konteksto ir tradicijų tęstinumą vietos bendruomenės poreikiams. Analogų Lietuvos švietimo sistemoje, kai ugdymo programos vykdomos ne visos mokyklos apimtyje, yra apstu: profesinės mokyklos skirtinguose filialuose vykdo skirtingas profesinio ugdymo programas, aukštojo mokslo įstaigos skirtingas studijų programas taip pat vykdo ne visos įstaigos apimtyje, bet tam tikruose padaliniuose (kaip pavyzdį būtų galima pateikti Vytauto Didžiojo universitetą, kuris inžinerines ir su žemės ūkio sektoriumi susijusias programas vykdo Žemės ūkio akademijoje, kuris yra atskiras padalinys kitoje gyvenamojoje vietoje). Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti mokyklos tipai, pagal vykdomas programas. Todėl atkreiptinas dėmesys, jog ir bendrojo ugdymo sistemoje yra nemažai mokyklų, kurios turėdamos skyrius, juose vykdo tik dalį ugdymo programų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo ir t.t) ne visos mokyklos apimtyje. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas. Nors minėtos Taisyklės, yra poįstatyminis teisės aktas, šiuo metu nėra galimybės užtikrinti dermės tarp Įstatymo 43 straipsnio ir Taisyklių 3, 4 ir 5 punktų, kuriuose teigiama, jog mokyklų tinklo kūrimu siekiama, kad tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę užtikrinanti sistema, pripažįstant poreikių įvairovę ir analizuojant švietimo poreikius, mokyklų tipų ir paskirčių išsidėstymą tam tikroje teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau teikiami pasiūlymai, sudaryti sąlygas vykdyti kadetų ugdymo programą ne visos mokyklos apimtyje, jei mokykla turi skyrius ar filialus, kurie yra kitoje gyvenamojoje vietoje. Pasiūlymas: 2.       Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gimnazijoje arba dalyje gimnazijos, kai mokykla turi filialus (skyrius) visų klasių mokiniai mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“.	Pritarti iš dalies	Žr. ŠMK 1 siūlymą.
4.	Seimo narys J. Varkalys 2024-07-04	2				Argumentai: Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Įstatymo 67 straipsnio 4 dalies 1 punkto redakciją (kurią siūloma tikslinti), prielaidos skirti ūkio lėšų mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, klasėms (grupėms) yra sudarytos, tačiau kadetų mokykloms šios galimybės nėra numatytos, sukuriant dvigubus standartus mokykloms, vykdančioms skirtingo pobūdžio ugdymo programas. Pasiūlymas: Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms ar mokyklų klasėms, skirtoms šalies (regiono) mokiniams ir atitinkančioms Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir šio įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytus kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“.	Nepritarti	Žr. ŠMK 2 siūlymą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-17	1				Argumentai: Siekiant atliepti projekto tikslus, taip pat suderinus formuluotes, siūloma nekeisti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 10 dalies, o 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą patikslinti. Pasiūlymas: 1 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas 1.      Pakeisti 43 straipsnio 10 dalį ją išdėstyti taip: „10. Kadetų ugdymo programą savivaldybės kadetų ugdymo gimnazija ar  gimnazijos filialas (skyrius) gali vykdyti, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir šiuos specialiuosius kriterijus:“ 2.      Pakeisti 43 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gimnazijoje arba jos skyriuje (filiale)  visų klasių mokiniai, arba visų klasių mokiniai, išskyrus mokinius, kurie mokosi  struktūriniame  mokyklos padalinyje, kurio buveinė yra kitoje gyvenamojoje vietovėje,  nei mokyklos buveinė, mokomi pagal bendrojo ugdymo programas ir kadetų ugdymo programą, suderintą su krašto apsaugos ministru ir patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro;“.	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-17	2				Argumentai: Kad nebūtų iškreipta finansavimo tvarka, siūloma nekeisti Švietimo įstatymo 67 straipsnio. Pasiūlymas: 2 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, savivaldybių kadetų ugdymo mokykloms ar mokyklų filialams (skyriams), skirtoms šalies (regiono) mokiniams ir atitinkančioms Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir šio įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 12 ir 13 dalyse nustatytus kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš savivaldybių biudžetų asignavimų;“.	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-17	3				Argumentai: Kadangi atsisakoma projekto 2 straipsniu keičiamo 67 straipsnio pakeitimo, reikia pernumeruoti projekto straipsnius. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį laikyti 2 ir jį išdėstyti taip: „3 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją iki 2024 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti
4.	Švietimo ir mokslo komitetas 2024-07-17					Argumentai: Kadangi atsisakoma projekto 2 straipsniu keičiamo 67 straipsnio pakeitimo, reikia pakeisti įstatymo projekto pavadinimą.. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 43 IR 67STRAIPSNIŲ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis (L. Nagienė).

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

(Komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė)