LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. dokumentai@stt.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
|
|
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
E. pristatymo informacinė sistema
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie
Vidaus reikalų ministerijos
E. pristatymo informacinė sistema
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL OBJEKTŲ ATITIKTIES PRIEŠGAISRINĘ SAUGĄ REGLAMENTUOJANTIEMS TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMAMS patikrinimŲ PROCEDŪRŲ TEISINIO REGLAMENTAVIMO
|
|
2020 m. vasario 18 d. Nr. 4-01-1352 |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), atsižvelgdama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją bei atgarsį visuomenėje ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atliko šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą:
1. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 IV skyriaus nuostatų.
2. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739.
3. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (toliau – Pramoninių avarijų prevencijos nuostatai).
4. Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 (toliau – Patikrinimų aprašas).
5. Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-62 (toliau – Deklaravimo aprašas).
Atlikdami antikorupcinį vertinimą nustatėme, jog kai kurios valstybinės priešgaisrinės priežiūros (toliau – VPP) pareigūnų atliekamų objektų atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų procedūras reglamentuojančios nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, todėl siekdami skaidresnio atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams proceso teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Dėl tikrinamų objektų sąrašų
1. Patikrinimų aprašo 9 punkte nustatyta, kad „PGV arba PGT pareigūnai, priskirtose teritorijose atliekantys valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas, sudaro metinius objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus (toliau – patikrinimų planai), į kuriuos įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai.“ Vertinimo metu analizuotuose VPP veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, iš kokių šaltinių sudaromi kontroliuojamų objektų sąrašai (pagal kokius registrus ar kitus šaltinius). Taip pat nenustatyta, pagal kokių šaltinių informaciją jie tikslinami papildant ir išbraukiant objektus iš sąrašo, nenustatyta, kokios institucijos ir asmenys privalo teikti VPP pareigūnams informaciją apie jau seniau pastatytuose ir pripažintuose tinkamais naudoti objektuose naujai pradedamas ūkines veiklas, kurios iš esmės keičia objektų paskirtį ir privalo būti kitu periodiškumu tikrinama jų atitiktis priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, bei kaip tokie objektai įtraukiami į tikrinamų objektų sąrašus.
Nereglamentuoti kontroliuojamų objektų sąrašų sudarymo šaltiniai neužtikrina, kad į planinius tikrinamų objektų sąrašus būtų įtraukiami visi tikrintini objektai[1], ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome reglamentuoti, iš kokių šaltinių ir kokie asmenys privalo teikti informaciją sudarant PAGD kontroliuojamų objektų, kurių atitiktis priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams turi būti privalomai tikrinama, sąrašus.
2. Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad priežiūrą atliekančio subjekto vadovas privalo tvirtinti planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę įtvirtinančias taisykles. Patikrinimų aprašo 9 punkte nustatyta, kad į metinius objektų planinių priešgaisrinių techninių patikrinimų planus įtraukiami visi tais metais tikrintini objektai, atsižvelgiant į šio Aprašo 5 punkte nustatytą periodiškumą ir PAGD direktoriaus nustatyta tvarka gautas objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams deklaracijas, bet nėra nurodytų kriterijų, pavyzdžiui, nustatyti pažeidimai objektuose, nustatyti pateiktose deklaracijose duomenų ir faktinės situacijos neatitikimai, senuose objektuose naujai pradedamos ūkinės veiklos. Taip pat nėra nustatyta, kaip PAGD direktoriaus nustatyta tvarka gautos deklaracijos lemia objekto įtraukimą į tikrinamų objektų sąrašus.
Nedetalizuoti įtraukimo į tikrinamų objektų sąrašus kriterijai didina korupcijos pasireiškimo riziką, todėl rekomenduojame detalizuoti objektų įtraukimo į planinių patikrinimų sąrašus kriterijus.
3. Analizuodami PAGD tinklalapyje pateiktą informaciją apie 2020 planuojamus objektų patikrinimus[2], nustatėme, kad objektų patikrinimų planai ir tų planų įgyvendinimas bei rezultatai[3] pateikiami skirtingose vietose, skirtingomis formomis, todėl sudėtinga palyginti, kaip numatyti planai yra jau įgyvendinti. Objektų patikrinimo planuose nėra pateiktų duomenų apie paskutinį atliktą objekto patikrinimą bei jo rezultatus, todėl neaišku, ar objektą numatyta tikrinti laikantis teisės aktuose nustatyto periodiškumo, nepateikiamas įtraukimo į tikrinamų objektų sąrašus pagrindas, t. y. ar suėjo teisės aktuose nustatytas periodinio patikrinimo terminas, ar nepateikta deklaracija ir pan. Išsamesnė planuojamų patikrinimų viešinama informacija ir jos susiejimas su įgyvendinimo rezultatais objektų patikrinimo procesą padarytų skaidresnį bei sudarytų galimybę suinteresuotai visuomenei jį kontroliuoti.
Siekdami skaidresnio objektų tikrinimo proceso bei sudaryti sąlygas visuomenei kontroliuoti objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų procesą, rekomenduojame viešai teikti išsamesnę informaciją apie planuojamus tikrinti objektus bei planinių patikrinimų įvykdymą ir rezultatus susieti su numatytais planais.
Dėl planinių ir neplaninių patikrinimų reglamentavimo
4. Patikrinimų aprašo 11 punkte nustatyta, kad „Objektai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams priskiriami atsižvelgus į kiekvieno jų profesionalumą ir turimą kvalifikaciją.“ Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, kad planuojant objektų patikrinimus taikomas pareigūnų rotacijos principas, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių. Apraše nėra nustatyta, kaip profesionalumas ir turima kvalifikacija lemia atitinkamos grupės objekto pagal naudojimo paskirtį priskyrimą konkrečiam atitinkamos kvalifikacijos pareigūnui ir kaip gali būti rotuojami pareigūnai. Nėra aišku, ar rotacija taikoma tik vienos PGV ar PGT aptarnaujamos teritorijos ribose ar visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kokios organizacinės kliūtys gali trukdyti taikyti šį principą. Taip pat nėra nustatyta, ar gali keli VPP pareigūnai atlikti objektų planinius ir neplaninius patikrinimus, nors Patikrinimų aprašo 17 punkte nurodyta, kad atlikdamas patikrinimus VPP pareigūnas (pareigūnų grupė) turi prisistatyti objekto savininkui, tačiau Patikrinimų apraše nėra nustatytų atvejų, kada patikrinimus atlieka pareigūnų grupė. Nesant aiškaus tikrinamų objektų priskyrimo konkretiems pareigūnams reglamentavimo bei esant galimybėms netaikyti rotacijos, gali susidaryti situacijos, kai objektus ilgą laiką tikrinant tiems patiems pareigūnams susiklosto ilgalaikiai ryšiai tarp tikrinančių objektus pareigūnų bei įmonių savininkų, todėl tikrinimo metu gali būti sąmoningai nepastebimi pažeidimai ar visai nekontroliuojama objektų gaisrinė sauga.
Neaiški tikrinamų objektų priskyrimo pareigūnams tvarka, nenustatyti atvejai ir aplinkybės, kada gali būti netaikomas pareigūnų rotacijos principas, bei nenustatyta pavedimo patikrinti objektą pareigūnų grupei tvarka sudaro sąlygas per plačiai pareigūnų, pavedančių tikrinti objektus, diskrecijai ir tokio reglamentavimo trūkumai didina korupcijos pasireiškimo riziką, todėl siūlome tikslinti teisinį reglamentavimą atsižvelgiant į pastaboje nurodytus trūkumus bei argumentaciją.
5. Patikrinimų aprašo 19 punkte nustatyta, kad „Esant Viešojo administravimo įstatyme nurodytiems neplaninių patikrinimų pagrindams, atliekami neplaniniai priešgaisriniai techniniai patikrinimai.“ Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūrą atliekančio subjekto vadovas privalo patvirtinti „neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančias taisykles“. Patikrinimų apraše reglamentuota tik planinių patikrinimų tvarka bei nurodyti neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindai, tačiau pati neplaninių patikrinimų tvarka nėra reglamentuota. Pagal aprašo nuostatas neaišku, kuriems pareigūnams pavedama atlikti neplaninius objektų patikrinimus (ar tiems patiems, kurie atliko planinius objektų patikrinimus ar tikrinusiems objekto valdytojo pateiktos deklaracijos atitiktį faktinėms aplinkybėms ir panašiai), taip pat nedetalizuota, kas turi būti tikrinama neplaninių patikrinimų metu ir pan.
Siekdami skaidraus neplaninių patikrinimų atlikimo proceso siūlome reglamentuoti neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką, terminus (per kiek laiko nuo Viešojo administravimo įstatyme nurodytų pagrindų paaiškėjimo turi būti atliktas neplaninis patikrinimas), neplaninių patikrinimų metu tikrinamų objektų priskyrimo pareigūnams tvarką, kas turi būti tikrinama per neplaninius patikrinimus.
Deklaravimo apraše yra minimi operatyviniai patikrinimai (Pagal Deklaravimo aprašo 13 punktą negavus patikslintos Deklaracijos per nustatytą terminą ar pagal 15 punktą gavus pranešimą apie gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą deklaruojančios įmonės objektuose atliekami operatyviniai patikrinimai), kurie pagal Deklaravimo aprašo nuostatas atliekami PAGD nustatyta tvarka.
Manome, kad tokie patikrinimai pagal savo turinį yra labai panašūs į neplaninius patikrinimus. Susipažinus su teisės akto turiniu pastebime, kad atskiros operatyvinių patikrinimų tvarkos viešuose teisės aktų registruose nėra, todėl siūlome suderinti Patikrinimų aprašo ir Deklaravimo aprašo nuostatas.
6. Deklaravimo aprašo 13 punkte nustatyta, kad gavusios patikslintą deklaraciją PAGD priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ar priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi teisę patikrinti šioje Deklaracijoje nurodytos informacijos atitiktį faktinėms aplinkybėms. Deklaravimo apraše nenustatyta, kokiais kriterijais vadovaudamasis PAGD priima sprendimą tikrinti ar netikrinti pateiktos patikslintos deklaracijos duomenų atitiktį faktinėms aplinkybėms, taip pat nenustatyta, pagal kokius kriterijus atrenkamos patikslintas deklaracijas pateikusios įmonės. Nenustatyti patikslintų deklaracijų ir įmonių pateikusių patikslintas deklaracijas patikrinimo kriterijai yra korupcijos rizikos veiksnys, kadangi tokiu būdu yra sudaryta galimybė atsakingiems pareigūnams savo nuožiūra pavesti tikrinti, konkrečių patikslintų deklaracijų atitiktį faktinėms aplinkybėms.
Siekdami skaidraus objektų patikrinimo proceso siūlome nustatyti privalomą patikslintų deklaracijų atitikties faktinėms aplinkybėms patikrinimą arba nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų atrenkami objektai patikrinimui po patikslintų deklaracijų pateikimo.
7. Patikrinimų aprašo 12 punkte nustatyta, kad objektai, kuriuose esamų pavojingų medžiagų kiekiai, vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos nuostatais, prilygsta II lygiui[4] ar viršija jį, tikrinami pagal atskirą PAGD direktoriaus patvirtintą grafiką. Pramoninių objektų prevencijos nuostatų 64 punkte nustatyta, kad „valstybės priežiūros ir kontrolės institucijos, savivaldybės, kurioje yra pavojingasis objektas, administracijos direktorius, sudarydami jų planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašus ir remdamiesi rizikos vertinimu (vertindami pagal kompetenciją, kaip ūkio subjektas (numatomas tikrinti pavojingasis objektas) laikėsi teisės aktų reikalavimų anksčiau, taip pat kokio pobūdžio ūkinės veiklos rizikingumas, pavojingumas, kokia žalos ar pavojaus gyventojų sveikatai ir aplinkai atsiradimo tikimybė), gali priimti sprendimą praleisti aukštesniojo lygio pavojingojo objekto patikrinimą pagal grafiką einamaisiais metais. (paryškinta – Specialiųjų tyrimų tarnybos)“ Pagal šią nuostatą patikrinimus atliekančiam subjektui suteikiama teisė priimti sprendimą praleisti einamųjų metų patikrinimus vadovaujantis išvardintais kriterijais, tačiau nėra reglamentuojama, kaip šie kriterijai lemia sprendimų netikrinti objekto priėmimą, kiek metų iš eilės galima objekto netikrinti ir ar yra atsižvelgiama į ankstesnį tikrinimo laiką. Toks reglamentavimo trūkumas sudaro prielaidas patikrinimus atliekančiam subjektui savo nuožiūra įvertinti ir nuspręsti, ar išvardinti kriterijai leidžia neįtraukti pavojingų objektų į planinių patikrinimų sąrašą, todėl gali susidaryti tokios situacijos, kai tas pats subjektas analogiškus kriterijus atitinkančių subjektų atžvilgiu priims skirtingus sprendimus dėl patikrinimo būtinumo, ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami skaidraus patikrinimų proceso siūlome nustatyti kriterijus ir jų vertinimo reikšmes, pagal kuriuos priimamas sprendimas netikrinti pavojingo objekto, arba atsisakyti šios nuostatos ir visus pavojingus objektus tikrinti teisės akte nustatytu periodiškumu.
Dėl patikrinimų terminų
8. Patikrinimų aprašo 20 punkte nustatyta, kad „Pripažinus statinį (patalpą) tinkamu naudoti, pirmą kartą atliekant jo planinį priešgaisrinį techninį patikrinimą objekto atstovui teikiama tik konsultacija priešgaisrinės saugos klausimais. Po patikrinimo valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą apie nustatytus pažeidimus, konsultacijos metu aptartus klausimus“. Apraše nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti surašomas tarnybinis pranešimas apie nustatytus pažeidimus ir kokie turi būti nustatomi terminai pažeidimus pašalinti. Patikrinimų aprašo 23 punkto antrojoje pastraipoje nustatyta, kad „Siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai, pasibaigus nustatytam pažeidimų pašalinimo terminui (IV grupės objektuose ir, jei buvo nustatytas trumpesnis nei iki kito planinio patikrinimo pažeidimų pašalinimo terminas, – I, II ir III grupės objektuose), atliekamas neplaninis patikrinimas.“ Nenustatant tarnybinio pranešimo apie atliktą patikrinimą ir nustatytus pažeidimus bei suteiktas konsultacijas surašymo termino, atlikto patikrinimo faktas gali būti užregistruojamas praėjus neapibrėžtam laiko tarpui, todėl gali tapti neaišku, nuo kada turi būti pradedamas skaičiuoti terminas pažeidimus pašalinti ir kada turi būti atliekamas neplaninis objekto patikrinimas.
Nenustatyti patikrinimo rezultatų įregistravimo bei nustatytų pažeidimų pašalinimo terminai sudaro sąlygas galimiems tikrinančių objektus pareigūnų piktnaudžiavimams ir yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siekdami skaidraus objektų patikrinimų atlikimo proceso siūlome tobulinti nuostatas atsižvelgiant į pateiktą pastabą.
Ši pastaba taikytina ir Patikrinimų aprašo 27 punktui.
9. Patikrinimų aprašo 23 punkte nustatyta, kad „Pažeidimų, nustatytų I, II ir III grupės objektuose, šalinimo terminai negali būti ilgesni nei iki kito jų planinio patikrinimo.“ Svarstytina, ar pagal šią nuostatą nustatomi pažeidimų pašalinimo terminai nėra per ilgi ir neproporcingi galimybei pašalinti nustatytus pažeidimus, kadangi laikantis maksimalių galimų nustatytų pažeidimų pašalinimo terminų pagal Patikrinimo aprašo 5 straipsnį pažeidimai privalėtų būti pašalinti: I grupės objektuose per 1 metus, II grupės – per 2 metus, o III grupės – per 3 metus. Kitų pažeidimo pašalinimo terminų ar kriterijų, kuriais vadovaujantis jie būtų nustatomi, Patikrinimų apraše nenustatyta. Siekiant, kad kuo greičiau būtų užtikrinta tinkama objektų priešgaisrinė būklė, turi būti skatinama, kad per patikrinimus nustatyti pažeidimai būtų pašalinami kaip galima greičiau ir nustatomi proporcingi pažeidimų pašalinimo terminai, t. y. ne ilgesni negu būtina pašalinti pažeidimą. Nenustatant pažeidimų pašalinimo terminų kriterijų sudaromos sąlygos, kad patikrinimus atliekantys pareigūnai už analogiškus pažeidimus gali nustatyti skirtingus jų pašalinimo terminus skirtingiems subjektams ar skirtingi pareigūnai analogiškomis aplinkybėmis nustatys skirtingus pažeidimų pašalinimo terminus.
Nenustatyti galimi konkretūs pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo kriterijai bei galimybė pareigūnams juos nustatyti savo nuožiūra yra korupcijos rizikos veiksnys, todėl siūlome tobulinti teisės aktus ir reglamentuoti per patikrinimus nustatytų pažeidimų pašalinimo terminus ir jų nustatymo kriterijus.
10. Pagal Deklaravimo aprašo 13 punktą negavus patikslintos Deklaracijos per nustatytą terminą ir pagal Aprašo 15 punktą gavus pranešimą ar pagrįstą informaciją apie gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą deklaruojančios įmonės objektuose atliekami operatyviniai patikrinimai. Deklaravimo apraše nenustatyta, per kiek laiko po patikslintos deklaracijos negavimo ar pranešimo bei pagrįstos informacijos apie gaisrinės saugos reikalavimų nevykdymą deklaruojančios įmonės objekte gavimo turi būti atliekamas operatyvinis patikrinimas. Nenustatyti konkretūs operatyvinio patikrinimo atlikimo terminai sudaro sąlygas galimiems piktnaudžiavimams atrenkant objektus, kuriuose turi būti atliekami operatyviniai patikrinimai. Siekdami skaidraus operatyvinių patikrinimų atlikimo proceso siūlome nustatyti operatyvinių patikrinimų terminus, kai negaunama patikslintos deklaracijos ar gaunama Deklaravimo aprašo 15 punkte nurodyta informacija.
11. Patikrinimo aprašo prieduose yra pateiktos po atliktų objektų patikrinimų pildomos patikrinimų rezultatų formos, tačiau nei formose nei Patikrinimų apraše nėra nustatyta, kaip turi būti fiksuojami objekto patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Nenustatant privalomo pažeidimų fiksavimo, pavyzdžiui, fotografavimo, tampa sudėtingesnis įrodinėjimo procesas ginčo atveju ir sudaro sąlygas galimiems piktnaudžiavimams ginčijant taikomas poveikio priemones, todėl siekdami skaidresnio patikrinimų atlikimo proceso, siūlome nustatyti patikrinimų metu užfiksuotų pažeidimų privalomą fiksavimą fotografuojant, darant vaizdo įrašus, kopijuojant dokumentus ir pan.
Atsižvelgdami į pateiktas pastabas ir pasiūlymus rekomenduojame tobulinti teisės aktų nuostatas.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus, ir pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[5].
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63 331, el. p. aivaras.raisys@stt.lt