PASIŪLYMAS

DĖL 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-3128

2023-10-20

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
				Argumentai: Siekiant išvengti galimų situacijų, kai papildomi pajėgumai mūsų šalyje negali būti dislokuoti labai operatyviai, būtina papildomai finansuoti vieną iš svarbiausių Lietuvos gynybinių elementų – transporto infrastruktūrą, užtikrinančią ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir NATO sąjungininkų karinės technikos sklandų judėjimą.   Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems kelių infrastruktūros projektams, kurių panaudojimas būtų intensyviausias ir prie kurių jau šiuo metu įsikūrę gynybiniai vienetai. Vieni jų – Jonavos rajone Ruklos miestelyje esantys Lietuvos kariuomenė kariniai padaliniai ir prie jų prijungtos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės. Reaguojant į Rusijos karinius veiksmus ir drastiškai pasikeitusią saugumo situaciją, NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė nuolat didinama papildomais kariais iš Aljanso valstybių. Svarbu akcentuoti, kad šios šalys prie Lietuvos bei viso regiono gynybos prisideda ne tik savo kariais, bet ir kartu su jais atvykstančia technika bei kariniu transportu, todėl būtina pažymėti, kad didžiausias karinės technikos judėjimas vyksta taip pat Rukloje ir prie jos įsikūrusiame kariniame poligone. Vykstant didelio masto karinėms pratyboms ir esant intensyvesniam karinės technikos judėjimui, pastebima, kad šiuo metu esanti kelių infrastruktūra sunkiai užtikrina sklandžią logistiką į minėtą poligoną, nes vienintelis kelias, einantis į Ruklą, galimai neatitinka nei saugumo, nei eismo reikalavimų. Kelio danga yra itin prastos kokybės, o sunkioji karinė technika ją tik blogina, todėl gyvybiškai svarbu  plėsti esminius transporto projektus, kurie leistų lengviau priimti paramą iš NATO sąjungininkų bei užtikrintų Lietuvos kariuomenės planus. Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija taip pat atkreipia dėmesį į šią kritinę situaciją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti geras karinio mobilumo sąlygas Lietuvoje, kad mūsų šalies ir sąjungininkų pajėgos neužstrigtų dėl prastos susisiekimo infrastruktūros, nes karinė technika turi judėti itin mobiliai. Šių ministerijų iniciatyva buvo suderintas prioritetinių projektų sąrašas. Tarp šių aiškiai identifikuotų šalies karinio mobilumo dvigubos paskirties transporto infrastruktūros vystymo prioritetų yra ir Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo projektas (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.). Atsižvelgdama į NATO partnerių rekomendacijas ir pasikeitusią saugumo situaciją, Lietuva galutinai įtvirtino tikslą kuo sparčiau vystyti tuos transporto infrastruktūros projektus, kurie leis užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų sklandų ir greitą judėjimą. Minėtam tikslui pasiekti buvo pasitelkta nauja priemonė – laikinasis solidarumo įnašas. Kuris leis stiprinti šalies gynybos pajėgumą.  Laikinasis solidarumo įnašas, pagal Seime priimtą įstatymą, skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti, o pajamos iš šio mokesčio sieks 260 mln. eurų. Išskirtinai dvigubos paskirties transporto infrastruktūros objektams planuojama skirti 130,5 mln. eurų. Taip pat būtina pabrėžti, kad Lietuvos pirminis tikslas šiuo metu yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsirasti brigados dydžio vienetui, kuriame branduolį sudarytų vokiečių kariai. Siekiant, kad brigados dydžio vienetas su mechanizuotųjų pėstininkų batalionais, sunkiąja karine technika, lauko ar lengvąja artilerija, ryšių, priešlėktuvinės ir kitos gynybos sistemomis  atsirastų Lietuvoje, reikalingi ne tik procedūriniai supaprastinimai, bet ir geresnės sąlygos kariams priimti, nei yra dabar, ypatingai, kai kalbame apie kelius ir tiltus, kurie turi būti pritaikyti sunkios karinės technikos gabenimui. Jonavos aplinkkelio įrengimas privalo tapti vienas iš tų „namų darbų“, kuriuos Lietuva įsipareigojo padaryti tam, kad mūsų šalyje būtų dislokuotos nuolatinės pajėgos. Šio projekto įgyvendinimas  taptų itin svarbiu gynybiniu elementu, kuris užtikrintų Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą ir greitesnį reakcijos laiką. Be kita ko svarbu akcentuoti, kad kelio A6 ruožu piečiau Jonavos per parą pravažiuoja vidutiniškai apie 15,5 tūkst. transporto priemonių, ties miestu formuojasi spūstys. Nutiesus Jonavos pietrytinį aplinkkelį bus užtikrintas sklandus tranzitinio transporto eismas Kauno ir Zarasų kryptimis, taip pat pagerės eismo sąlygos Jonavos gyventojams, vykstantiems į darbą Kaune ir Kauno rajone. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau išspręsti klausimą dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio projekto finansavimo, numatant reikiamas lėšas iš valstybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti. Pasiūlymas: Skirti 35 mln. Eur. Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.) pirmojo ir antro etapo darbams. Lėšų šaltinis:  Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo.

Teikia:

Seimo narys

Eugenijus Sabutis