LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 STRAIPSNIŲ IR KETURIOLIKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO  NR. XIVP-2795

2023-11-08 Nr. 102-P-54

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojantis Bronislavas Matelis, Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Andrius Navickas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės atstovės: vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, vyresnioji patarėja Neringa Keršienė, vyriausioji specialistė Agnė Jakulytė, Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovės: Privatinės teisė skyriaus patarėja  Milda Masteikienė, Viešosios teisė skyriaus patarėja Liucija Schulte-Ebbert.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	1			Projekto 1 straipsniu keičiamo Advokatūros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys tikslintinas, po žodžių „sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius“ įrašant žodžius „savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	10 2 3(N) 8 9 10 14 19	2		Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5 punktu, visuotinis advokatų susirinkimas tvirtina „įmokų“, o ne „mokesčių“ dydžius bei į kituose įstatymuose vartojamo termino „mokestis“ specifiką (mokestis įprastai siejamas su mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta pinigine prievole valstybei), siūlytina tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, vietoje žodžio „mokestis“ įrašant žodį „įmoka“. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 1 daliai, 10 straipsnio 3 daliai, 12 straipsniui, 16 straipsniui ir 17 straipsnio 3 daliai.	Pritarti iš dalies	Pažymėtina, kad Projektu siūloma papildyti Advokatūros įstatymo 59 str. 2 d. nauju 6 p., kuriuo numatoma visuotinio advokatų susirinkimo funkcija nustatyti pagal šį įstatymą mokėtinų mokesčių dydžius. Projekte naudojamos skirtingos formuluotės skirtingais tikslais: 1) Įmokos, t. y., sumos, reikalingos Advokatūros funkcijoms atlikti (Periodinės įmokos); 2) Mokesčiai, t. y., vienkartinio pobūdžio mokėjimas už administracinio pobūdžio paslaugą, pavyzdžiui, įrašymą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, įregistravimą į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Sąvoka „mokestis“ naudojama ne tik mokesčių įstatymuose, bet ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui,  Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme vartojamos sąvokas „stojimo mokestis“, „nario mokestis“, Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme – „stojimo administravimo mokestis“. Atsižvelgiant į klausymų metu išsakytus Teisės departamento argumentus, tikslintinos galiojančio Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 5 punkto nuostatos jas  išdėstant taip: „5) įmokos dokumentą, įrodantį, kad sumokėtas mokestis už advokatų egzaminų laikymą kvitą.“ Taip pat patikslintos Projekto 8 straipsniu keičiamos įstatymo 39 straipsnio 9 punkto, Projekto 9 straipsniu keičiamos įstatymo 56 straipsnio 5 dalies, Projekto 11 straipsniu pildomos keičiamo įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų, Projekto 14 straipsniu keičiamos įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatos.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	5	2		Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje be nuorodos į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, yra pateikiama nuoroda ir į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, kurie nesiejami su drausmės bylos nagrinėjimu ar Advokatų garbės teismo sprendimu, o nurodoma, kad „advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės“. Atsižvelgiant svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nuostatos nereikėtų tikslinti	Pritarti	Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje atsisakyti formuluotės „nagrinėjant drausmės bylą“.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	9 12	3 4		Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“ Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, į kurią nurodoma aptariamoje projekto nuostatoje, be advokatų yra nurodomi ir kiti subjektai, pavyzdžiui Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai, turintys teisę laikinai ar nuolat teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kiti subjektai, kurių teisės teikti teisines paslaugas įgijimo sąlygas, šių subjektų teises ir pareigas bei drausminę atsakomybę reglamentuoja tiek galiojantis Advokatūros įstatymas, tiek ir teikiamas projektas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keičiamo įstatymo 56 straipsnio 8 dalies nereikėtų atitinkamai papildyti, įvardijant visus subjektus, kurių duomenys tvarkant, siekiama užtikrinti tinkamą jų veiklą. Ši pastaba taikytina ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 5 daliai.	Pritarti	Taip pat patikslintos keičiamo Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 7 dalies nuostatos (Projekto 9 straipsnis).
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	12			Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o 8 punkte nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą.“ Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, o advokato padėjėjas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu jis mirė, siūlytina projekte nustatyti Advokatų tarybos pirmininko teisę priimti sprendimą dėl advokato ir advokato padėjėjo išbraukimo iš atitinkamo sąrašo ir pagal 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei 36 straipsnio 1 dalies 6 punktą.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	12			Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 11, 24 ir 25 punktuose siūloma nustatyti tokias vieno iš Advokatūros organų – Advokatų tarybos – funkcijas: nustato šio Įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 2 dalyje nurodytą registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir tvirtina dokumentų sąrašą; priima sprendimus dėl Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų įregistravimo į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo; priima sprendimus dėl trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, įregistravimo į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, laikino išbraukimo ir išregistravimo iš jo. Tuo tarpu kitose projekto nuostatose – projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnyje, projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 73 ir 76 straipsniuose šios funkcijos jau nurodomos kaip Lietuvos Advokatūros funkcijos. Toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus, todėl minėtąsias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Pritarti iš dalies	Pritartina Teisės departamento pastabai, tačiau nuoseklus nuostatų suderinimas gali būti vykdomas peržiūrint visas galiojančias Advokatūros įstatymo nuostatas ateityje, tačiau ne šiame etape, svarstant projektu teikiamą teisinį reguliavimą.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	18 (75) 15 (N)	(1)		Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „be šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytų nuobaudų, trečiosios šalies teisininkui taikoma nuobauda – trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo“. Siūlytina redakciniu aspektu tikslinti keičiamo įstatymo 75 straipsnio 1 dalies formuluotę, nes siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad „trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo“ būtų visais atvejais taikomas kartu su kitomis keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytomis nuobaudomis.	Pritarti	Patikslinti Projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Trečiosios šalies teisininkui gali būti taikomos šio Įstatymo 53 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose numatytos drausminės nuobaudos arba trečiosios šalies teisininko išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, turi būti motyvuoti.“ Siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo taip pat patikslintos keičiamo Advokatūros įstatymo 67 straipsnio 1 dalies nuostatos (Projekto 15 straipsnis).
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	18 (75)	(2)		Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Lietuvos advokatūra turi teisę informuoti kompetentingą instituciją, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą, apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą, taip pat turi teisę šiai institucijai pateikti informaciją apie Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl trečiosios šalies teisininko.“ Atsižvelgdami į tai, kad analizuojamo straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti trečiosios šalies, kurioje trečiosios šalies teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentingos institucijos (toliau – kompetentinga institucija) teisę būti išklausytai drausmės bylos nagrinėjimo laikotarpiu, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje vietoje Lietuvos advokatūros teisės informuoti kompetentingą instituciją ir teisės šiai institucijai pateikti informaciją įrašyti pareigą informuoti kompetentingą instituciją ir teikti jai informaciją, kad kompetentinga institucija visais atvejais galėtų pasinaudoti 75 straipsnio 3 dalyje jai suteikta teise būti išklausytai, arba nustatyti sąlygas, kurioms esant Lietuvos advokatūra gali neinformuoti kompetentingos institucijos apie drausmės bylos trečiosios šalies teisininkui, įregistruotam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, iškėlimą.	Nepritarti	Galimybė, o ne pareiga pranešti trečiosios šalies kompetentingai institucijai numatyta atsižvelgiant į Advokatūros siūlymą ir pateiktus argumentus, kad tam tikrais atvejais būtų sunku realizuoti pranešimo pateikimą kompetentingai institucijai, kuri trečiosios šalies teisininkui suteikė teisininko profesinį vardą.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-31	18 (76)	(5)		Pastebėtina, kad iš projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra aišku, ar trečiosios šalies teisininkui, netekusiam profesinio vardo ir įrašytam į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teikiant teisines paslaugas kartu su advokatu, įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, atsiranda kliento ir advokato, įrašyto į Lietuvoje praktikuojančių advokatų sąrašą, sutartiniai santykiai. Projekto nuostata atitinkamai tikslintina, kaip tai nurodyta projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 74 straipsnio 1 dalyje.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos advokatūra 2023-06-06	*			Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2o66 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas) buvo derintas su Lietuvos advokatūra, o vėliau buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, atlikus naujus Įstatymo projekto pakeitimus, teikia esmines pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. Pažymėtina, kad 2023 m. birželio 7 d., Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje yra numatytas pasirengimas Įstatymo projekto svarstymui, todėl Lietuvos advokatūra pastabas ir pasiūlymus, įskaitant, bet neapsiribojant šiame rašte išdėstytus pastebėjimus, susijusias su Įstatymo projektu, pageidautų pristatyti žodžiu Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose.	Atsižvelgti
2.	Lietuvos advokatūra 2023-10-16	4			Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) artimiausiu metu ketinama pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitete, Lietuvos advokatūra teikia pastabas ir pasiūlymus dėl šio Įstatymo projekto. Primintina, kad Lietuvos advokatūra jau yra teikusi pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Teisės ir teisėtvarkos komitetui 2023 m. birželio 6 d. raštu „Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projekto“, Nr. 227. Žemiau šiame rašte teikiamos pastabos, Lietuvos advokatūros nuomone, yra esminės. Dėl teisės naudoti Lietuvos advokato vardą Lietuvos advokatūra siūlo papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 24 straipsnį, numatant, kad: „Tik advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi teisę naudoti Lietuvos advokato vardą.“. Manytina, kad įtvirtinus šią nuostatą būtų aiškiai numatytas draudimas, kitiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikoje teikia teisines paslaugas, naudoti Lietuvos advokato vardą ir taip klaidinti visuomenę.	Pritarti iš dalies	Manytina, kad tokia nuostata yra perteklinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tik į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įtraukti asmenys gali naudoti Lietuvos advokato vardą. ES teisininkai ir Trečiųjų šalių teisininkai yra įregistruojami atitinkamai į ES teisininkų arba Trečiųjų šalių teisininkų sąrašus, jie naudoja savo šalies profesinius vardus. Projekte dėl trečiųjų šalių teisininkų numatyta, kad: - Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu; - teikdamas <...> teisines paslaugas nurodyti profesinę (savivaldos) organizaciją, kurios narys jis yra, ir (ar) originalų turimą teisininko profesinį vardą taip, kad šį vardą būtų galima atskirti nuo Lietuvos advokato vardo. Jei trečiosios šalies teisininkas pažeis nurodytas nuostatas, t.y. nesilaikys Advokatūros įstatymo, jam gali būti pritaikoma drausminė nuobauda – išregistravimas iš Trečiųjų šalių teisininkų sąrašo. Tačiau siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, tikslinti ne Projekto 6 straipsnį, kuriuo keičiamas Advokatūros įstatymo 24 straipsnis, o  pakeisti Projekto 4 straipsniu keičiamą 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant teisines paslaugas turi ir bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“
3.	Lietuvos advokatūra 2023-06-06	13 18 (73)			Dėl registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos Pažymėtina, kad nepritartina siūlymui Įstatymo projektu nustatyti, kad tiek Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, tiek trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustatytų ir šių dokumentų sąrašą tvirtintų Lietuvos advokatūra. Advokatūros įstatymas šiuo metu reglamentuoja bei nustato Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką ir šių dokumentų sąrašą. Manytina, kad registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos bei šių dokumentų sąrašo nustatymas Advokatūros įstatymu (kaip yra dabar) yra aiškesnis ir keltų mažiau abejonių dėl tokios tvarkos ar teikiamų dokumentų pagrįstumo ir reikalingumo, priešingai nei tai nustačius Lietuvos advokatūros vidinėmis tvarkomis. Pastebėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek trečiosios šalies teisininkui Advokatūros įstatyme nustatytas reguliavimas yra kur kas lengviau randamas oficialioje Lietuvos teisės aktų sistemoje bei oficialiai verčiamas anglų kalba. Todėl manytina, kad netikslinga keisti Advokatūros įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalis, numatančias Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašą bei tvarką. Atitinkamai, Lietuvos advokatūra ankstesniame Įstatymo projekto derinimo etape Įstatymo projekto 73 straipsnyje siūlė įtvirtinti trečiosios šalies teisininko, pageidaujančio Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašą bei tvarką: „Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas ir būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą (toliau - pareiškėjas), Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą; 2) trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo įsiregistravimą trečiosios šalies kompetentingoje institucijoje, kuri jam suteikė teisininko profesinį vardą. Šis dokumentas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki jo pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos; 3) Lietuvos teritorijoje galioj antį profesinės civilinės atsakomybės už klientui padarytą žalą teikiant teisines paslaugas draudimo dokumentą arba garantiją dėl tokios žalos atlyginimo, šio Įstatymo 20 straipsnyje numatytai vieno advokato profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimaliai draudimo sumai vienam draudžiamajam įvykiui; 4) dokumentą, įrodantį įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą - teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą); 5) dokumentą, įrodantį, kad pareiškėjas trečiojoje šalyje, kurios kompetentinga institucija suteikėjam teisininko profesinį vardą, ir Lietuvos Respublikoje nėra įtariamas ir (arba) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ir (arba) nuteistas už padarytą nusikalstamą veiką; 6) patvirtinimą raštu, kad Lietuvos advokatūrai pateikti duomenys bei dokumentai yra teisingi. Pareiškėjas Lietuvos advokatūrai teikiamame prašyme nurodo, kokia veiklos forma vykdys teisininko profesinę veiklą bei savo kontaktinius duomenis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai pateikiami lietuvių kalba. Kitose užsienio valstybėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus. Jei teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.“. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme jau yra numatyta Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašas bei tvarka, trečiųjų šalių teisininkų, pageidaujančių Lietuvos Respublikoje teikti teisines paslaugas, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašą bei tvarką taip pat siūlome nustatyti Advokatūros įstatymu. Papildomai manytina, kad toks teisinis reguliavimas užtikrintų tinkamą teisinio reguliavimo pasiekiamumą bei nesudarytų prielaidų abejoti Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašo ir tvarkos pagrįstumu.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymais turi būti reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai, t. y. su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusios nuostatos (LRKT 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, Advokatūros įstatyme turi būti įtvirtintos nuostatos dėl teisės teikti teisines paslaugas suteikimo ir šios teisės ribojimo pagrindai, o įgyvendinimo tvarką tikslinga detalizuoti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad analogiškos taisyklės taikomos ir Advokatūros įstatymo 70 str. atveju. Teisininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti advokato profesine veikla taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1R-111, be kita ko, numatytas teisininko pateiktinų dokumentų sąrašas, detalizuotas jų pateikimo būdas, tvarka ir legalizavimo reikalavimas.
4.	Lietuvos advokatūra 2023-10-16	13 18 (73)	(1)		Dėl registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos Šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme jau yra numatyta Europos Sąjungos valstybės narės teisininko, pageidaujančio teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, Lietuvos advokatūrai teiktinų dokumentų sąrašas bei tvarka. Atsižvelgiant į tai, nepritartina Advokatūros įstatymo 64 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos pakeitimui, kuriuo siekiama įtvirtinti, kad: „Europos Sąjungos valstybės narės teisininką, pageidaujantį teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, registruoja, šio teisininko registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarką nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Lietuvos advokatūra.“. Kaip jau buvo minėta ankstesniame Lietuvos advokatūros rašte dėl šio Įstatymo projekto, Lietuvos advokatūros nuomone, registravimo, prašymų ir dokumentų teikimo Lietuvos advokatūrai tvarkos bei šių dokumentų sąrašo nustatymas Advokatūros įstatyme turi išlikti ir taip pat būti taikomas trečiųjų šalių teisininkams, kad nekeltų abejonių dėl teisinio pagrindo (t. y. Advokatūros įstatymas), kuriuo tiesiogiai remiantis, prašomi pateikti išvardinti dokumentai. Pastebėtina, kad trečiosios šalies teisininkui Advokatūros įstatyme nustatytas reguliavimas, oficialiai išverstas į anglų kalbą, būtų kur kas lengviau surandamas oficialioje Lietuvos teisės aktų sistemoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos advokatūra, siūlo Įstatymo projektu įtvirtinto 73 straipsnio atskiru punktu (šiuo atveju siūlytina 2 punktu) nustatyti, kad: „Trečiosios šalies teisininkas, pageidaujantis Lietuvos Respublikoje teikti šiame skirsnyje nurodytas teisines paslaugas ir būti įregistruotas į Lietuvos advokatūros tvarkomą Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą (toliau – pareiškėjas), Lietuvos advokatūrai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentą, įrodantį, kad pareiškėjas turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje;	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus prie Lietuvos advokatūros 3 pastabos. Patikslintos projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 73 straipsnio 1 dalies nuostatos.
5.	Lietuvos advokatūra 2023-06-06	18 (73) (76)	(2) (6)		Dėl Įstatymo projekto 76 straipsnio 6 dalies ir 73 straipsnio 2 dalies Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 76 straipsnio 6 dalyje yra numatytos Trečiosios šalies teisininkams, netekusiems profesinio vardo, taikomos išimtys. Manytina, kad Trečiųjų šalių teisininkams, netekusiems profesinio vardo, turėtų būti taikomi Įstatymo projekto 73 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktai. Atitinkamai taikant šiuos punktus, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 73 straipsnio 2 dalį numatant, kad „Lietuvos advokatūra, iš kompetentingos valstybės institucijos negavusi kitos informacijos, atsisako trečiosios šalies teisininką įregistruoti į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, jeigu “. Ši formuluotė siūlytina, įvertinus, kad Lietuvos advokatūra dėl trečiųjų šalių teisininkų, kurie praradę teisininko vardą, galėtų kreiptis į kompetentingas institucijas išvadai gauti ir įsitikinti, kad toks asmuo, nekelia su asmens reputacija susijusių abejonių.	Pritarti iš dalies	Papildyti Projekto 18 straipsniu teikiamo 73 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) trečiosios šalies, kurioje šiam teisininkui suteiktas teisininko profesinis vardas, kompetentinga institucija, Lietuvos advokatūrai kreipusis į ją dėl informacijos apie trečiosios šalies teisininką suteikimo, šios informacijos nepateikė per protingą terminą.“
6.	Lietuvos advokatūra 2023-06-06	18 (76)	(6)		Nepritartina ir Įstatymo projekto 76 straipsnio 6 dalyje numatytam siūlymui, kad Trečiosios šalies teisininkams, netekusiems profesinio vardo, nebūtų taikoma Įstatymo projekto 73 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 2 punktas ar 8 dalis, taip pat kaip ir, Įstatymo projekto 74 straipsnio 1 ir 2 dalys ar 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau šiame rašte yra išdėstytos esminės pastabos bei siūlymai. Atitinkamai, kitus pastebėjimus bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto Lietuvos advokatūra yra pasirengusi pristatyti Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose, todėl prašome juos rengti bei iš anksto apie tai informuoti, siekiant aptarti tobulintinas Įstatymo projekto formuluotes	Nepritarti	Projekto 73 str. 3 dalyje numatyta jog Lietuvos advokatūra apie trečiosios šalies teisininko įregistravimą į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą turi teisę pranešti ir trečiosios šalies kompetentingai institucijai, suteikusiai teisininko profesinį vardą. Ši nuostata netaikytina trečiųjų šalių teisininkų, netekusių profesinio vardo, atžvilgiu, kadangi toks pranešimas nėra tikslingas (asmuo neturi teisininko profesinio vardo). Kiti nurodytoje dalyje numatyti aspektai, įtraukti į Advokatūros įstatymo 76 str. 2 d. Dėl Advokatūros įstatymo 74 str. 1 ir 2 d., 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 p. taikymo, tai šios nuostatos skirtos trečiųjų šalių teisininkams, turintiems trečiosios šalies suteiktą teisininko profesinį vardą, ir pagal savo turinį negali būti taikomos trečiųjų šalių teisininkams, netekusiems profesinio vardo. Pastarųjų teisininkų teisės ir pareigos įtvirtinamos Advokatūros įstatymo 76 str. 5 d.
7.	Lietuvos advokatūra 2023-10-16	18 (74)	(2)		Dėl trečiosios šalies teisininkui suteikiamų teisių Lietuvos advokatūra siūlo papildyti Įstatymo projektu įtvirtinamą 74 straipsnio 2 dalį numatant, kad: „Trečiosios šalies teisininkas, įregistruotas į Trečiųjų šalių teisininkų sąrašą, teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia naudodamasis trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, nurodo kartu trečiąją šalį, kurioje jam suteiktas teisininko profesinis vardas neviršydamas trečiojoje šalyje turimos kompetencijos ir šiame Įstatyme trečiosios šalies teisininkui suteiktų teisių.“. Pažymėtina, kad toks papildymas įvestų aiškumo, užkirstų kelią ateityje kilti teisiniams ginčams ir sudarytų sąlygas asmenims renkantis teisinių paslaugų teikėją, žinoti, kad konkretus asmuo teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje teikia ne kaip Lietuvos Respublikos, o kaip konkrečios trečiosios šalies advokatas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, Lietuvos advokatūra prašo atsižvelgti į aukščiau išdėstytas pastabas bei pasiūlymus, Įstatymo projektą svarstant Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete. Pažymėtina, kad prireikus Lietuvos advokatūra yra pasirengusi šiame rašte teikiamus siūlymus detalizuoti žodžiu, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje svarstant Įstatymo projektą, todėl maloniai prašome kviesti jame dalyvauti ir Lietuvos advokatūros atstovus.	Pritarti
8.	Lietuvos advokatūra 2023-06-06	19			Dėl Įstatymo projekte numatyto įsigaliojimo datos bei nustatyto termino įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti Įstatymo projekto įsigaliojimo data bei įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti nustatytas terminas yra koreguotini. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte numatytas 2023 m. rugpjūčio 15 d. terminas įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir priimti vertintinas kaip nepakankamas, atsižvelgiant į galimas Įstatymo priėmimo, paskelbimo ir įsigaliojimo datas. Pažymėtina, kad artimiausias Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdis, į kurio darbotvarkę po priimto Įstatymo projekto paskelbimo galėtų būti įtraukti svarstymui Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai, galėtų įvykti tik 2023 m. rugsėjo pradžioje. Be kita ko, abejotina, ar per nustatytą terminą būtų parengtos Lietuvos advokatūros informacinės sistemos bei įvertinti ir įgyvendinti žmogiškieji bei finansiniai resursai. Manytina, kad įgyvendinamieji teisės aktai ir jų įgyvendinimui reikalingos informacinės sistemos parengimas galėtų būti numatomas ne anksčiau kaip 2023 m. spalio 15 d. Atitinkamai, nuo šios datos siūlytina nustatyti ir Įstatymo projekto įsigaliojimą.	Pritarti	Nustatyti šias Įstatymo įsigaliojimo ir  įgyvendinimo datas: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos advokatūra iki 2024 m. vasario 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.  <...>“
9.	Lietuvos advokatūra 2023-10-16	18 (73)	(1)		Dėl reikalavimo trečiosios šalies teisininkui turėti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Lietuvos advokatūra taip pat siūlo Įstatymo projekte įtvirtinti nuostatą, kuria remiantis, Lietuvos Respublikoje teisines paslaugas galėtų teikti tik toks trečiosios šalies teisininkas, kuris jau turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Lietuvos advokatūros nuomone, Įstatymo projekte įtvirtinus šią nuostatą nebūtų sudaroma galimybė nepaisyti atvykimo į Lietuvos Respubliką nustatytos kontrolės. Tai reiškia, kad trečiųjų šalių teisininkai negalėtų remtis Advokatūros įstatymu jiems suteikta teise verstis profesine veikla kaip pagrindu gauti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Priešingu atveju, galėtų kilti grėsmė Lietuvos Respublikos suformuotai migracijos politikai ir (ar) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.	Pritarti	Patikslintos Projekto 18 straipsniu keičiamos Advokatūros įstatymo 73 straispnio 1 dalies nuostatos.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2795(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė