LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių PAKEITIMO IR PAPILDYMO 20¹, 41¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO projekto

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime, 2013 m. kovo 13 d. sprendime konstatavo, kad šis Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas nėra absoliutus – pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį įstatyme gali ir turi būti numatyti atskiri atvejai, kai asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas, 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose, 2013 m. kovo 13 d. sprendime, aiškindamas Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme įtvirtinta galimybė kitos valstybės piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę ir kuris niekada nėra turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybės, išimties tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant (neprarandant) turimos kitos valstybės pilietybės.

Tačiau įstatyme nėra nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečiui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris įgijo kitos valstybės pilietybę, išsaugoti (neprarasti) Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat nėra nustatyta galimybė asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta, bet po to Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Toks skirtingas reguliavimas, nustatytas dviejų minėtų asmenų kategorijų atžvilgiu, laikytinas nepagrįstu, objektyviai nepateisinamu, nes Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra traktuojami kitaip, t. y. atsiduria blogesnėje padėtyje nei užsienio valstybių piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 7, 21, 26, 30, 31, 32, 33, 36, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 20¹, 41¹ straipsniais įstatymo projektu (toliau – įstatymo Projektas) siūlomas reguliavimas atitinka Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes atvejai, kada Lietuvos Respublikos pilietybė galės būti išsaugota arba grąžinta, pagal įstatymo Projektu siūlomas nuostatas, bus reti, išimtiniai.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo Projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas gali išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintiems kitų valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, kurie integravosi į Lietuvos visuomenę, netaikydamas jiems Pilietybės įstatyme numatytų pilietybės suteikimo sąlygų, taikomų teikiant Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka.

Tačiau Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nėra nustatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, išsaugoti (neprarasti) Lietuvos Respublikos pilietybę tais atvejais, kai jie įgyja kitos valstybės pilietybę. Taip pat nėra nustatyta galimybė asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta, bet po to Lietuvos Respublikos pilietybės neteko, susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo Projektu siekiama nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tuo atveju, jeigu jis atitinka šias sąlygas: yra asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė jam buvo atkurta ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.

Įstatymo Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietis, kuris įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę minėtais pagrindais ir kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išsaugotų (neprarastų) Lietuvos Respublikos pilietybę. Taip pat įstatymo Projektu siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuris turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą gimimu, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta ir kuris po to neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo minėtais atvejais priimtų Respublikos Prezidentas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Nėra.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šį įstatymo Projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „pilietybė“, „pilietybės išsaugojimas“, „pilietybės grąžinimas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Respublikos Prezidentė                                                                                            Dalia Grybauskaitė