LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 209
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiami kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Gerbiami kolegos, registracija. Gerbiamieji kolegos, kol registruojamės, ar galėčiau atsiklausti Seimo? Mes turėtume 15 valandą tęsti 1-3 klausimo – Miškų įstatymo pateikimą, tačiau ministrė mūsų labai prašo leisti pateikti, nes jai reikia išvykti, 2-1 ir 2-2 klausimus. Gal sutiktų L. Balsys? Ir po to iš karto einame prie miškų. Gerai? Ačiū, kolegos. (Balsai salėje) Ne ilgiau. Ministre, prašom.
15.00 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471. Pateikimas. Prašom, ministre.
J. PETRAUSKIENĖ. Du pateikimus turiu.
PIRMININKAS. Teks po vieną. Iš pradžių 2-1, po to 2-2.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiami kolegos, ačiū už galimybę. Teikiamas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Juo siūloma Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą pakeisti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį kūno kultūros ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį.
Šių metų birželio 28 dienos Seimo rezoliucijoje „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo“ pateiktas siūlymas Vyriausybei keisti Vyriausybės įstatymą ir taip numatyti pakeisti ministerijos pavadinimą. Rezoliucijoje Seimas nurodė siekius sudaryti sąlygas reikšmingai padidinti sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą fizinio aktyvumo ir sporto srityse ir sustiprinti valstybės sporto institucijos – Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmenį sporto srityje. Vyriausybės įstatymo projektas yra susijęs su Sporto įstatymo projektu, kurį netrukus svarstysime, jo svarstymas dėl ministerijos pavadinimo keitimo buvo atkeltas iš pavasario sesijos. Priėmus Vyriausybės įstatymo projektą ir Sporto įstatymo projektą, numatoma Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Vyriausybės integruoti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.
PIRMININKAS. Ačiū. Keletas kolegų nori jūsų paklausti. E. Pupinio… Yra E. Pupinis. Prašau, gerbiamas kolega. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, suprantama, galbūt tas prestižas sporto padidės, bet iš tikrųjų buvo ir anksčiau kalbėta apie sąnaudas. Ministerijos pavadinimo keitimo metu reikės pakeisti nemažai dokumentų. Šiuo metu, kai tų lėšų ne per daugiausia yra pačiam švietimui, ar ne per didelė vis dėlto prabanga? Ar tikrai tas prioritetas yra pagrindinis ir per kiek laiko žadate pereiti? Ar čia bus staigiai ir kokių pinigų reikės? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Esame aptarę teisės aktų keitimo galimybes tiek su Vyriausybės, tiek su Seimo teisininkais. Yra jų pasiūlyti sprendimai, kaip apskritai optimaliau tuos keitimus padaryti jungiant teisės aktų keitimus į paketus.
Dėl pavadinimo keitimo. Kaip ir minėjau, jis gali būti pakeistas tiktai kartu priėmus… jeigu Seimas apsispręs dėl Sporto įstatymo patvirtinimo.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama ministre, man atrodo, kad tikrai Vyriausybė elgiasi neracionaliai. Aš tikrai neprieštarauju, kad sportas būtų jūsų ministerijos atsakomybės sritis, bet nebūtinai mes į pavadinimą turime sukelti visas sritis. Kartais tie pavadinimai išsiplėstų be galo. Kodėl neinama paprastesniu keliu: tiesiog parašyti tarp funkcijų, kad sportas yra prie jūsų, pakeisti Sporto įstatymą, dar ten vieną kitą gal, bet nereikėtų tokios gausybės įstatymų keisti, iškabų, perregistravimų visokių. Nesuprantu aš tokių dalykų. Būtinai čia užsikabinti tą iškabą? Juk galbūt priskirs jums, o pinigų duos mažiau. Tai kažin ar sporto sritis džiaugsis, kad atėjo pas jus, o pinigų mažiau gauna finansavimui. Žiūrėkime realiai.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už pastebėjimus. Tiktai primenu, ką ir minėjau, kad šis Vyriausybės teikimas remiasi Seimo rezoliucija. Tai buvo Seimo apsisprendimas keisti ministerijos pavadinimą. Taip, neišvengiamai tai yra susiję su papildomais kaštais. Stengsimės juos kuo optimaliau panaudoti nedarydami jokių nereikalingų veiksmų. Kaip jūs teisingai ir minite, ne dėl pavadinimo sportas tampa svarbus. Sporto politikos funkcijų perėmimas, siekiant užtikrinti skaidresnį sporto finansavimą, taip pat peržiūrėti visą rengimo sistemą, daugelis kitų pasiūlymų, kurie yra inkorporuoti į Sporto įstatymo projektą, – tai ir turėtų stiprinti sporto politikos svarbą bei prestižą.
Dėl lėšų. Sportui skiriamos lėšos nėra mažėjančios, ir jeigu Seimas apsispręstų, netgi būtų didėjančios, kas yra numatyta įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šarknickas. Nėra. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, suprantu, kad replikuoju dabar ne jums, o Vyriausybei, nes šitaip tikrai galėtume Vidaus reikalų ministeriją pavadinti Policijos, savivaldybių ir regioninės politikos ministerija. Na, plačiai funkcijas išskleisti. Nežinau, kokį tai duotų efektą. Dar sporto atžvilgiu… galbūt tą sportą sureikšminame. Bet mano toks klausimas. Šiame projekte kalbama ir apie Ekonomikos inovacijų ministerijos atsiradimą. Ar čia antras pranešėjas bus dėl to paties projekto? Gal buvo galima pristatyti vienam pranešėjui? Man atrodo, kartais toks perteklinis susižaidimas, kaip orkestro kėdes perstatyti kitaip… Kokį jūs realų efektą įžvelgiate bent jau savo sferoje?
J. PETRAUSKIENĖ. Vėlgi norėčiau pakartoti, tai buvo paties Seimo apsisprendimas. Jūsų frakcijos kolegos taip pat aktyviai agitavo už šį sprendimą. Tai gerbiame Seimo valią.
PIRMININKAS. Kolega A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, palaikau, pagaliau sportui bus derama pagarba. Bet mano klausimas, ar reikės skelbti viešuosius pirkimus ir ar įspėsite vyrą, kad nedalyvautų?
J. PETRAUSKIENĖ. Nežinau, ar labai etiškas toks klausimas. Bet dėl viešųjų pirkimų, aš tikrai manau, Seimas atidžiai išnagrinės Sporto įstatymo projektą, visas nuostatas ir viskas, kas yra susiję su sporto finansavimu… Beje, pirmą kartą įstatymo lygmeniu yra perkeliamos sporto finansavimo nuostatos. Labai svarbu, kad ir šioje srityje būtų užtikrinamas skaidrumas.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama ministre, jūs pati ką tik citavote ir raginote, kad greičiau būtų priimtas Sporto įstatymas. Mano klausimas, ar nebūtų logiškiau pirma priimti būtent šį įstatymą, kuris tikrai būtų ir labai reikalingas, ir apibrėžtų būsimos ministerijos funkcijas, prisidedant sporto dedamajai, o po to jau keisti pavadinimą?
Kitas iš to paties išplaukiantis klausimas, ar skaičiavote, kiek vien pavadinimo pakeitimas kainuos? Ir toliau. Ar atsiras naujų struktūrų ar departamentų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Atsakau į kelis klausimus. Dėl kaštų. Preliminariai skaičiavome, kad tai galėtų kainuoti apie 69 tūkst. eurų, kas būtų susiję su įvairiais formalumais, kaip iškabos ir t. t.
Dėl struktūros. Ir dabar Švietimo ir mokslo ministerijoje neformaliojo švietimo padaliniuose yra kuruojama sporto tematika. Būtų formuojamas tikriausiai ministerijos skyrius ar padalinys, kuris kuruotų šią sritį, bet institucinės struktūros ženkliai tikrai nėra planuojama keisti. Pati sporto politikos formavimo ir įgyvendinimo struktūra yra aprašyta įstatymo projekte, dėl kurio, aš manau, Seimas apsispręs, kaip būtų optimalu tai įgyvendinti.
PIRMININKAS. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, sulauksite ir palaikančių žmonių Seime, nenusiminkite, kad čia taip kritiškai kartais paklausia. Aš tikrai palaikau tą idėją, manau, kad reforma eina gera kryptimi.
Bet mano klausimas yra dėl kitų finansinių metų biudžeto. Kiek žinau, jau, ko gero, Finansų ministerija yra nemažai sudėliojusi Švietimo ir mokslo ministerijai, nežinau, ar jie ką nors ruošia Kultūros ir sporto departamentui. Ar galite mus patikinti, kad šita jungtis, tokiame biudžeto procese nenukentės sporto sritis, iš tikrųjų bus ne tik pavadinimas, bet ir papildomų pinigų, kaip jūs žadate, etatinio apmokėjimo įvedimui? Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už palaikymą. Kalbant apie sporto finansavimą, netrukus Seimą pasieks biudžeto projektas. Tikrai galiu patikinti, kad sporto politikai formuoti, įgyvendinti skiriamos lėšos nėra numatytos mažesnės. Tai niekaip nesietina su šių funkcijų perkėlimu į Švietimo ir mokslo ministeriją. Anaiptol – įstatymo projekte, jeigu Seimas pritartų, fiziniam aktyvumui planuojama ženkliai didinti lėšas, siekiant įtraukti kuo didesnę visuomenės dalį, nes tai yra susiję ir su mūsų sveikata, ir su socialine gerove. Labai tikiuosi, kad tiems siūlymams, kurie numatyti įstatymo projekte, Seimas pritars.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, viskas, galite… Dar vieną pristatysite? Gerai, dėl sporto. Matome, kad mes turime tikslą pakelti sportą į tam tikrą aukštesnį prestižo lygį. Sportas tikrai nusipelnęs, mes kone kiekvieną savaitę sveikiname vienokius ar kitokius nugalėtojus Lietuvos sportininkus. Ne per ilgas ir pavadinimas tos ministerijos, nes vis dėlto mes trumpiname žodžius „kūno kultūra“, dabar visur, ir Sporto įstatyme, įsivyraus vienas žodis „sportas“. Turėsime savo atstovą Vyriausybės lygmeniu. Manau, daugiau negu 50 Seimo narių valia ir noras matyti sportą kaip vieną iš svarbių visuomeninių Lietuvos veiklų šiandien bus įgyvendinta. Už.
PIRMININKAS. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesu prieš patį turinį, t. y. sporto srities priskyrimą Švietimo ir mokslo ministerijai ar Ekonomikos ministerijoje išryškinimo inovacijų krypties, ką dabartinis ministras kolega V. Sinkevičius tikrai sėkmingai daro. Aš nemanau, kad pavadinimo pakeitimas dabartinėje Ūkio ministerijoje ką nors keis. Tikrai ministras dėmesingas tai sričiai ir įstatymą priėmėme. Tai kam reikia tų kaštų, aš nesuprantu? Ar tas pavadinimas bus mažiau tikslus, ar jau preciziškai tikslus, ką tai keičia iš esmės?
Man atrodo, dėl sporto čia yra bandymas primityviai apeliuoti į tą bendruomenę – štai matote, kokie mes dėmesingi, štai įrašėme į pavadinimą ministerijos. Iš tikrųjų daug svarbiau, kad tos srities žmonės pajustų kokius nors realius pokyčius. O dėl statuso, kad tai atsiranda ministerijos pavadinime, ką tas duoda? Aš galiu sakyti, kad statusas net žemėja. Dabar Sporto departamentas yra tiesiai po premjeru, liks po ministru – tai žemesnis statusas, šiaip ar taip. Aš, matydamas kaštus, kurių ministrė neatskleidė, manau, kad visa tai, ką norima padaryti dėl to keitimo, galima padaryti be pavadinimo keitimo ir nėra būtina daryti tuos viešuosius ryšius, žaidžiant su pavadinimo pakeitimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra sutarimo, balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2471. Kas palaiko įstatymo projektą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 16 dieną.
Kitas darbotvarkės klausimas vėl… A, kolega D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Prašau įskaityti, kad balsavau už.
PIRMININKAS. Kolega D. Kepenis – už. Vėl kreipiuosi į ministrę. Ministre, Seimas sutiko, galite pristatyti dar kitą klausimą.
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui natūra“ projektas Nr. XIIIP-2368 (pateikimas)
Klausimas 2-2 – projektas Nr. XIIIP-2368. Sutarėme iš karto dėl dviejų klausimų. (Balsai salėje) Dėl dviejų. Kolegos, ministrė turi išvykti, todėl mes prašome leisti pateikti. Prašom, ministre. Seimo nutarimo dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui dėl nekilnojamojo turto Kaune projektas Nr. XIIIP-2368. Prašau.
J. PETRAUSKIENĖ. (…) dėmesį ir kantrybę, ir supratimą. Klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kaune esantį pastatą E. Ožeškienės g. 41, t. y. į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią, keliamas nuo 1990 metų. Kadangi pastatas buvo naudojamas švietimo ir mokslo reikmėms bei trūko nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo sprendžiamas. Šiuo metu šį pastatą pagal patikėjimo sutartį valdo Mykolo Romerio universitetas.
Trūkstant nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios bendruomenė kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą, kuris 2017 m. lapkričio 23 d. patvirtino juridinį faktą, kad Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios pastatas su priklausiniais buvo nacionalizuotas iš Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos. Juridinis faktas nustatytas turint tikslą atkurti Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo nuosavybės teises į bažnyčios pastatą su priklausiniais. 2018 m. vasario 12 d. Mykolo Romerio universitetas ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia-Sinodas suderino Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimo projektą.
Švietimo ir mokslo ir ministerija, vykdydama Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto protokolinį 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2016 m. gruodžio 20 d. rezoliucija, bei atsižvelgdama į Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo 2017 m. lapkričio 28 d. raštą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Kaune atkūrimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui dėl nekilnojamojo turto Kaune grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui natūra“ projektus, kurie buvo parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir teikė kartu susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo projektą.
Šių metų birželio 20 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą dėl nuosavybės į nekilnojamąjį turtą Kaune atkūrimo. Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 4 straipsnyje (čia yra kalbama apie turto grąžinimą natūra) nurodyta, kad išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus, be kita ko, pastatus ir statinius, perduotus mokslo ir švietimo įstaigoms. Kartu šio įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas. Todėl ir šiuo nutarimu siūloma vadovaujantis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsniu priimti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui natūra“. Aš prašyčiau pritarti šiam susitarimui priimant Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. V. Vingrienė pirmoji. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, labai džiugu, kad iš tikrųjų grįžtama prie evangelikų Bažnyčios turto grąžinimo klausimo, bet čia kalbama apie evangelikų reformatų. Taip pat yra problema su evangelikų liuteronų turto grąžinimu už Kaune, rodos, Vytauto universitetui atiduotą pastatą. Kaip tas klausimas yra sprendžiamas? Muitinės gatvėje, rodos… Čia tas pats klausimas ar, kaip suprantu, tai yra kitas. Tai norėjau sugrįžti prie evangelikų liuteronų klausimo, kadangi labai daug sulaukiu klausimų. Gal reikėtų tikrai paspartinti ir grįžti prie visų konfesijų prarasto turto grąžinimo?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už pasiūlymą. Tai, ką jūs minite, tikrai yra kitas klausimas. Kaip minėjau, šis sudėtingas sprendimas yra rengiamas nuo 1990 metų ir jis pirmiausia remiasi pačios religinės bendrijos iniciatyva. Pateikus tokius prašymus, siūlymus, tikrai manau, kad galima derinti ir kitus.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip Mykolo Romerio universitetas į tai žiūri?
J. PETRAUSKIENĖ. Kaip ir minėjau, yra priimtas sutarimas tarp Mykolo Romerio universiteto ir Vyriausybės.
PIRMININKAS. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, šiuo atveju man tik norisi pasitikslinti, nes kai kalbame apie evangelikus reformatus (man teko dirbti ir Teisingumo ministerijoje), žinau, kad egzistuoja gana gilus nesutarimas jų viduje. Sakykite, kuri iš tų organizacijų yra tikroji? Ten yra vadinamieji senieji, kurie Vilniuje buvo, paskui kur T. Šernas atsirado ir kiti, kurie sako, kad tie neteisūs. Žinau, kad viduje ten daug tokių turtinių reikalų yra. Aš nežinau, šiuo atveju, ar jūs galėtumėte atsakyti, su kuo čia būtų konkrečiai pasirašyta, kokia pavardė to žmogaus, kuris pasirašytų iš jų pusės?
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą, bet tikrai negalėčiau pavardės pasakyti.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tas dalykas įdomus, nes, sakau, Vilniuje jie turi vienus atstovus, ir vidinės ten problemos. Bet gerai, atsiprašau.
J. PETRAUSKIENĖ. Aš galiu patikslinti jums po to.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar siūlant tą sprendimą buvo vertinamos tos ankstesnės istorijos, tam tikri skandalai, kaip šioje religinėje bendruomenėje atsitiko su kai kuriuo jiems grąžintu turtu, kai jis, panašu, pateko į privačias rankas. Turima galvoje ir čia, Vilniuje, Pylimo gatvėje, ir t. t. Ar tikrai šiandien ta bendruomenė yra susitvarkiusi ir atsakingai naudos turtą savo bendruomenės narių labui?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, kad pritarimas susitarimui yra visų šalių įsipareigojimas, taip pat ir religinės bendruomenės. Jis bus sėkmingas tik tada, kai visos šalys to laikysis.
PIRMININKAS. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų džiugu, kad procesas juda, nes eina jau beveik trečias dešimtmetis dėl vadinamosios Mažosios prisikėlimo bažnyčios. Kitas dalykas. Tame susitarime su Mykolo Romerio universitetu yra tam tikra išlyga – penkeri metai, t. y. kad formaliai bus grąžintas šiai konfesijai turtas ir jie vis tiek galės vykdyti penkerius metus veiklą, tai yra valgykla, sporto salė, nors puikiai žinome, kad universitetas prijungiamas prie kito, ir žinome, kad Kaune būtent Mykolo Romerio universitetas naudojasi ir kitomis patalpomis tai veiklai vykdyti, būtent maitinimo ir sporto veiklai. Ar tikrai racionalus tas penkerių metų laikotarpis? Tuo labiau kad ši problema sprendžiama jau trečią dešimtmetį.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Jūs labai teisingai pastebėjote, kad yra numatytas ir jau Vyriausybės nutarimu patvirtintas pritarimas Mykolo Romerio ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų jungimuisi. Kaip tik universitetų valdomas turtas ir bus peržiūrimas, kaip yra numatyta pateiktyse, kad pasibaigus panaudos laikotarpiui Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą, kuris kaip tik ir naudojasi šiomis patalpomis, numatyta perkelti į Vilnių ir tam reikės papildomų lėšų. Sprendžiant universitetų jungimo klausimus, kuriuos neabejotinai diskutuos ir Seimas, vertinant ir reorganizavimo sąlygas, ir statutą, ir kitus dokumentus, nuosekliai tai tikrai bus peržiūrėta.
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas panašus kaip A. Kupčinsko, tik aš ne visai supratau jūsų atsakymą. Ar tas penkerių metų terminas, jūsų nuomone, negalėtų būti trumpesnis, jeigu būtų toks valinis sprendimas?
Iš kitos pusės, labai sveikinu, kadangi visą laiką, kai važiuodavau pro tą vietą, galvodavau, kad tai yra mūsų negrąžinta skola Bažnyčiai. Iš tikrųjų vertindama, ir kaip katalikų bažnyčios būdavo paverstos sandėliais, manau, tikrai vienas iš geriausių sprendimų buvo priimti tokį sutarimą.
O A. Navickui jau privačiai pasakiau. Norėčiau, kad visi žinotų, kad kitas pasirašantis asmuo iš Bažnyčios pusės yra T. Šernas, kas nežino.
J. PETRAUSKIENĖ. Nežinau, ar tai buvo klausimas, bet penkeri metai yra maksimalus laikotarpis. Kaip ir minėjau, jeigu svarstant universitetų jungimosi klausimus bus sudėliota kitaip, tas laikotarpis tikrai galėtų būti trumpesnis.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Aš taip pat tuo pačiu klausimu. Iš tikrųjų pritariu, kad bažnyčioms būtų grąžintas joms anksčiau priklausęs nekilnojamasis turtas, bet, kiek žinau, iš tikrųjų evangelikų reformatų vadovybė yra labai stipriai suskilusi ir dabartinė vadovybė su gerbiamu T. Šernu priešakyje yra kaltinama neteisėtu turto užvaldymu ankstesnės vadovybės. Iš tikrųjų būtų įdomu, kodėl susitarimas yra sudaromas su Bažnyčia-Sinodu, o ne su pačia bažnyčia, kuri tiesiog turėtų būti atstovaujama Bažnyčios-Sinodo. Ar jums yra žinoma šita labai tokia kebli situacija, nes, kiek aš žinau, tikrai į daugelį Seimo narių yra kreiptasi šiuo klausimu. Tikrai yra tokių teisinių labai sudėtingų klausimų.
J. PETRAUSKIENĖ. Aš tikrai nesu kompetentinga ir šis klausimas nėra susijęs su nagrinėjamu pačios religinės bendrijos ir ten susiklosčiusių santykių. Tiesiog kreipimasis buvo sinodo dėl nuosavybės teisių atkūrimo taip pat, todėl yra formuojamas sutarimas būtent su šiomis šalimis.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra norinčių kalbėti už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kai teko vadovauti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, teko gilintis į šitą klausimą.
Jeigu kalbėtume apie pačią religinę bendruomenę, visi ginčai teismuose yra išspręsti. Jeigu jūs įvesite į guglą „Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia“, jums išmes tiktai vieną bažnyčią. Jos vadovas yra šiandien Lietuvoje T. Šernas. Tai su teismais viskas baigta.
Antra. Jeigu kalbėtume apie tai, kad Seimas savo laiku pripažino reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai ir kalbai, man atrodo, tas pritarimas turto grąžinimui būtų logiškas ir pripažinimas tos svarbos tuo labiau padėtų valstybei nesusitapatinti su nusikaltimu, kuris buvo atliktas reformatų atžvilgiu, nes šiandien susidaro kurioziška situacija. Sovietinė valdžia užgrobė religinės bendruomenės turtą ir tam, kad sustabdytų tos religinės bendruomenės veiklą. Dabar, kai kreipiasi religinė bendruomenė – grąžinkite tai, ką iš mūsų atėmė sovietai, mes sakome: žinote, nėra duomenų, kad jūs tuo metu veikėte. Mes panaikinkime šitą istorinį ir teisinį absurdą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime bendru sutarimu? Galime? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsuojame? Gerai. Balsuojame, kolegos. Kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIIP-2368, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 90 Seimo narių: vienbalsiai už – 90. Ačiū. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Papildomų reikia? Nereikia. Siūloma svarstyti spalio 9 dieną.
15.30 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2458 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės 1-3 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIIIP-2458(2). Kviečiu L. Balsį. Mes buvome padarę pertrauką.
Prašau. Pateikimas. Ar jau įvyko pateikimas? Ne. Prašom pradėti.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Džiaugiuosi, kad galų gale pavyks padaryti pateikimą, jeigu niekas daugiau nesutrukdys. Kolegos, ačiū, kad sutikote įtraukti į šios dienos Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Tai rodo, kad iš tikrųjų supratimas yra iš visų pusių – tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos, kad plynųjų kirtimų ir saugomų teritorijų problema yra problema ir kad ją reikia spręsti.
Aš manau, šiandien po pateikimo pritarsite mano siūlomoms pataisoms, mes galėsime toliau diskutuoti ir iš tikrųjų parengti galutinį įstatymo projektą, kuris efektyviai ir greitai sustabdys plynuosius kirtimus saugomose teritorijose, o tai dabar kelia didelį visuomenės nerimą. Tačiau iš tikrųjų šio įstatymo pataisų idėja nėra kokia nors spontaniška arba viešųjų ryšių akcija, atsiliepianti į visuomenės nerimą, noras pasireklamuoti, kaip sakoma, pasipiarinti, to nėra, nes šitos pataisos man kartu su grupe bendraminčių ir specialistų kilo jau seniau, turbūt gerokai anksčiau nei prieš metus, įdėmiai stebint statistiką, kas vyksta Lietuvos miškų ūkyje, kokia yra kirtimų dinamika ir ką tai sako.
Pažiūrėjus skaičius, pasidarė truputį baisoka, nes paaiškėjo, kad, pavyzdžiui, 2017 metais buvo išduota 15 tūkst. 380 plynųjų kirtimų leidimų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tai sudaro 65 %, beveik 66 % visų leidimų, išduodamų visiems kirtimams. Tai yra milžiniška, milžiniška… didžiulis kiekis plynųjų kirtimų.
Jau šiais metais, 2018 metais, per pirmą pusmetį buvo išduoti 7 tūkst. 205 plynųjų kirtimų leidimai, ir tai irgi sudaro beveik 67 % visų išduotų leidimų. Vadinasi, plynieji kirtimai yra tendencija, o ne koks nors atsitiktinis dalykas. Tą tendenciją galima suprasti ir paaiškinti taip: žiūrint iš gamybinės pusės, tiems, kurie perka mišką ūkiniais, komerciniais tikslais, plynieji kirtimai yra labai patogu – atvažiavai, iškirtai, išvežei ir nereikia sau sukti galvos, bet kai kalbame apie plynųjų kirtimų įtaką arba efektą miškams ir miškininkystei, dauguma specialistų sutarė ir pritarė, kad plynieji kirtimai yra žala miškui. Tą žino ypač valdantieji kolegos valstiečiai žalieji, nes tai įrašyta į jų Darnios Lietuvos Vyriausybės programą, ten yra toks skyrius „Darnūs miškai“. Tame skyriuje jūs įsipareigojate ir įpareigojate Vyriausybę, konstatuojate, kad plynieji kirtimai daro žalą miškams, ir įsipareigojate siekti, kad tokių kirtimų, visų kirtimų apimtis sudarytų maždaug ne daugiau kaip 30 %. Tai, kas vyksta dabar pastaruosius dvejus metus, rodo, kad tendencija yra visai kita, tiesiog priešinga.
Pats laikas turbūt susizgribti, išsiaiškinti priežastis ir tam užkirsti kelią, kad būtų galima vykdyti bent jau Vyriausybės užsibrėžtą programą. Galbūt keista, kad tai kalbu aš, būdamas opozicijoje, bet šiuo atveju aš palaikau daugumos programą, nes tai yra geri teiginiai ir geros nuostatos, ir čia nereikia, taip sakant, skirstytis į opoziciją ir poziciją, kai kalbame apie svarbius Lietuvai ir miškams dalykus.
Kita priežastis – saugomos teritorijos. Saugomos teritorijos Lietuvos miškų visame plote užima apie 30 %. 70 % Lietuvos miškų yra nesaugomos teritorijos – ten galima kirsti, yra įstatymai, kurie leidžia kirsti, yra ketvirtos kategorijos miškai, ten tas darbas vyksta darniai, plėtriai, reikia tik sekti, kad nebūtų viršijamos nustatytos normos, sveikos miškui. 30 % miškų yra saugomos teritorijos. Iš tų 30 % yra maždaug pusė, maždaug 15 %, kur yra nacionaliniai parkai, rezervatai, kur griežtai, šiukštu, nieko negalima daryti, ir ten nieko nėra daroma. Lieka dar apie 15 %, 15–16 %, saugomų teritorijų, kurias sudaro regioniniai parkai, įvairūs kultūriniai rezervatai, įvairūs geomorfologiniai, hidrografiniai, atkuriamieji, genetiniai sklypai. Daug tokių irgi saugomų teritorijų, kurioms, pasirodo, įstatymas, draudimas kirsti ir plynai kirsti negalioja. Čia yra dabartinio Miškų įstatymo spraga, nes 3 straipsnyje yra kalbama… prie trečios kategorijos miškų, tai yra apsauginiai miškai, priskiriami trečiai kategorijai, ir įstatymas dabar rašo, koks yra ūkininkavimo tikslas trečios kategorijos miškuose. Ketvirtos kategorijos miškuose, ūkiniuose, ūkininkavimo tikslas yra kirsti ir gaminti medieną. Trečios kategorijos miškuose, dabar įstatyme aiškiai parašyta, ūkininkavimo tikslas yra: formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens ir žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Apie jokią komerciją, apie jokią medienos gamybą trečios kategorijos miškuose įstatymas nekalba. Bet kitoje įstatymo dalyje kalbama, kad kur yra trečia ir ketvirta kategorija, išskyrus nacionalinius parkus, ten galima atlikti kirtimus ir plynuosius kirtimus. Čia yra įstatymo spraga, šia spraga dabar yra naudojamasi, kai masiškai kertama Labanoro giria ir kitos apsauginių miškų teritorijoje esančios girios. Tai mato visuomenė, tai iš tikrųjų yra šokiruojantys faktai, tai baisiai atrodo ir negrįžtamai šita giria ir kitos girios, Labanoro giria ne vienintelė, yra naikinamos, nes tokia pati giria, net jeigu ir bus tvarkingai atsodinta, geriausiu atveju atsiras po šimto metų.
Tai mes dabar naikiname saugomas teritorijas, kažkodėl tie, kurie užsiima verslu, miško kirtimu, perdirbimu ir pardavimu, aš nesuprantu, kodėl jiems reikia lįsti į saugomas teritorijas, į tuos 15 % saugomų miškų, kurie gali būti skirti rekreacijai. Ten yra nuostabūs takai, ten yra unikali gamta, ten yra labai gražu, ten galima gauti pajamų iš turizmo ir rekreacijos, o ne iš kirtimo ir pardavimo. Tam, kad reikia drausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose, pritaria ir pačios saugomos teritorijos, rengdami įstatymą glaudžiai bendradarbiavome su Saugomų teritorijų direkcija, tarnyba, kuri pritaria, nes ne vien tik iškirtimas yra žala, yra sužalojama paklotė, sunaikinami miško vidiniai keliukai, kuriuos atstatyti irgi kainuos pinigus, paklotės sunaikinimas irgi atneš didelę žalą.
Štai kai kas sako, jeigu dabar nekirsime Labanoro girioje, nes tai galima, patirsime finansinių nuostolių, kažkas neparduos medienos. Galbūt kažkas neparduos medienos, bet, vadinasi, tas miškas bus išsaugotas kitiems tikslams – rekreacijai, biologinei įvairovei. Tai yra mūsų visų ir mūsų vaikų bei anūkų labui. Ekonominis efektas nekertant yra gerokai didesnis, negu kertant ir parduodant. Juo labiau kad tas kirtimas ir pardavimas, kaip rodo dabar ateinantys informacijos signalai, tie miškai kertami ir parduodami visai ne Lietuvoje, jie iškeliauja arba į Latviją, arba į Lenkiją, arba dar kur nors kitur. Kadangi yra Europos Sąjunga, bendra ekonominė erdvė, tie miško prekeiviai ir medienos perdirbimo pramonės verslininkai atvažiuoja į Lietuvą. Yra įvairių sumetimų, kodėl jiems iš Latvijos reikia atvažiuoti į Lietuvą ir pakėlus kainą pabranginti medieną ir ją išsivežti. Čia ne šios dienos tema, pakalbėsime kitą kartą. Bet tai yra faktas.
Vadinasi, iš to, kad mes kertame plynais kirtimais mūsų saugomas teritorijas… ta mediena net nelieka Lietuvoje, ji dažniausiai yra išvežama. Pelno jokio, naudos jokios, žala padaroma neatitaisoma 100 metų. Čia labai diskutuoti, kodėl mes dabar turėtume nepritarti, kad uždraustume saugomose teritorijose plynuosius kirtimus, aš nematau jokių priežasčių, jokių minusų, vien tik pliusai. Siūlau… Ministras mėnesiui sustabdė, ruošiasi iš naujo atlikti miško kirtimo planų peržiūrą. Aš nežinau, kaip ministras sugebės per mėnesį peržiūrėti tūkstančius miško kirtimo planų ir peržiūrėti keliolika tūkstančių išduotų leidimų. O dar čia privatūs miškai įsiterpia. Nemanau, kad tai realu. Realiausia būtų kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, aiškiai, tvarkingai apsispręsti, kad tai, kas saugotina, tą mes saugome, kas kirstina, tą kertame. O čia būtų aišku, sutvarkytume situaciją, išsaugotume Labanoro girią ir kitas saugomas teritorijas sau, vaikams, anūkams ir proanūkiams ir visiems būtų gera.
O dabar kol kas visiems yra tik nerimas, visuomenė sunerimusi, sukiršinta ir visokios diskusijos, ekonominiai finansiniai argumentai, deja, yra ne vietoje. Moralu saugoti mūsų turtą, jis yra visų mūsų nacionalinis turtas. Saugomas teritorijas tam ir paskelbėme, kad jos yra saugomos, kad jos nenyktų, turime dėti visas pastangas, kad taip ir būtų. Įstatymo spraga akivaizdi, ją reikia užlopyti. Aš tą siūlau daryti ir kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis – pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiamas pranešėjau, jūs daugiausia kalbate įstatyme apie biržių plotus. Ar tai iš tikrųjų sustabdys pačius kirtimus? Šiandien premjeras sakė kitą problemą, dėl ko didinami kirtimai, nes mokslininkai neva šiemet taip apskaičiavo. Iš tikrųjų po reformos vėlgi buvo tikėtasi, kad sumažės medienos dingimo. Šiandien premjeras sakė taip pat, kad ta problema išliko. Iš tikrųjų kokios vis dėlto, jūsų nuomone, pagrindinės to masinio kirtimo ir padidinimo, ypač žiūrint į kubatūrą, priežastys?
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Čia klausimas daug platesnis, negu mano siūlymas apsaugoti saugomas teritorijas nuo plynųjų kirtimų, aš kalbu tik apie 15 % visų Lietuvos miškų. Bet jūsų klausimą galima ekstrapoliuoti, aišku, ir į platesnį kontekstą, ir į platesnius kirtimus, ir į platesnį medienos perdirbėjų pramonės interesą. Jie to intereso ir neslepia, jie to siekia jau keletą metų, galbūt net dešimtmetį, nuosekliai, kad būtų didinami kertamos medienos plotai. Pušies mediena jiems yra ypač svarbi, to jie ir siekia. Kadangi 80 % saugomų teritorijų ir Labanoro girioje medieną sudaro būtent pušys, tai čia ir yra atsakymas, kad kaip tik šiose teritorijose ir norima kuo daugiau atlikti plynųjų kirtimų, nes ten daugiau bus tos medienos, kurios jiems reikia. Aš nežinau.
Kalbant plačiąja prasme, taip, čia yra sena diskusija, kuri vyko dar vykdant urėdijų reformą, praeitoje kadencijoje. Visur ir visada mes kalbėjome, kad plynieji kirtimai yra didžiulė problema ir kad miškininkai yra pasiskirstę į tam tikras stovyklas. Vieni labiau palaiko plynuosius kirtimus, kiti nepalaiko, bet dauguma linksta, kad jeigu kalbame apie miškų išsaugojimą, tai plynieji kirtimai daro žalą. Jeigu kalbama apie ekonominio efekto ir medienos kiekio didinimą iš mūsų turimų miškų, tai plynieji kirtimai padeda didinti ekonominį pelną.
Mes turime apsispręsti, ko mes norime. Lietuva dar kol kas sugebėjo iki šiol balansuoti ir neperlipo tos ribos, kai iškirsdavo daugiau, negu priauga brandžios medienos. Bet ta statistika, apie kurią aš kalbėjau, pastarųjų dvejų metų, ir tą statistiką įvertino, 2017 metais Jeilio universitetas atliko naują studiją, įvertino 140 valstybių, Lietuva, buvusi tarp pirmaujančių prieš turbūt penkerius metus, dabar minima tarp atsiliekančių, nes neatitaisomai praranda vis augančius miškų kiekius.
Tai ir yra atsakymas, kad beatodairiškas noras didinti medienos kiekius, iš perdirbimo pramonės tai eina, čia ne vien tik plokštininkai, yra realybė. Bet tam mes ir esame įstatymų leidėjai, kad padėtume subalansuoti interesus, kad medienos pramonė gautų tiek medienos, kiek nekenkia Lietuvos ekonomikai plačiąja prasme, t. y. Lietuvos miškų išsaugojimui.
PIRMININKAS. Primenu, klausti – minutė, atsakyti – dvi. Daugiau paklaus. G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tikrai jūsų pateiktas projektas kelia tam tikrų ir didelių abejonių, nes ir dėl dabartinio ūkininkavimo Lietuvoje yra du kartus daugiau brandžių miškų negu prieš dvejus metus. Tačiau šio projekto pateikimą aš tikrai vertinu kaip diskusijos pradžią ir noriu paklausti.
Jūs siūlote visiškai uždrausti brandžių miškų kirtimą saugomose teritorijose. Medis yra ilgaamžis, bet ne amžinas. Tai kokia jūsų vizija? Kas bus su tais medžiais? Be to, siūlote ūkiniuose miškuose brandžius miškus kirsti ne po aštuonis hektarus, o po penkis. Bendras rezultatas – vis tiek bus iškirsta. Kodėl jūsų toks motyvas yra?
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš kalbu apie plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Pirmiausia, esminis įstatymo projekto tikslas – apsaugoti saugomų teritorijų miškus. Aš nekalbu apie kitus miškininkavimo būdus, saugomose teritorijose galima atlikti kitokius kirtimus, be to, mano pataisos nesiūlo drausti, jeigu reikia, plynuosius pagrindinius miško kirtimus, kai to reikia sveikatinimo tikslais, pavyzdžiui, susirgo miškas ir didelis plotas serga, jį, be abejo, reikia iškirsti, arba pelkinėse ir užmirkusiose augavietėse. Tai, kas būtina, apie ką specialistai sako, kad būtina, tai tas yra nedraudžiama. Aš siūlau drausti tik komercinį plynųjų kirtimų taikymą saugomose teritorijose.
O kai kalbame apie ūkinius miškus, aš irgi siūlau truputį mažinti, nes manau, kad apetitai truputį per dideli ir čia nereikia guostis, kad dinamika yra palanki. Dinamika nėra palanki. Aš minėjau, atlikta tarptautinė studija ir dinamika yra kelianti nerimą net ir ūkiniuose miškuose. Taigi reikia truputėlį apetitą pristabdyti ir čia. Mano siūlomas sumažinimo kiekis būtų tikrai pakankamas ir pramonės verslui, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti.
PIRMININKAS. M. Majausko nematau. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš noriu jums užduoti tokį nuoširdų, labiau asmeninį klausimą. Mūsų bendravimo istorija turbūt labiau paženklinta konkurencija negu bendradarbiavimu, bet vis tiek kaip žaliasis žaliajam užduodu klausimą, jis truputį atitolęs nuo miškų temos. Ar jums kartais neatrodo, kad būnant aktyvistu, žurnalistu, ekspertu yra lengviau pasiekti kokių nors visuomeninių tikslų, negu būnant Seimo nariu ar ministru? Man kartais taip atrodo.
L. BALSYS (LSDPF). Jūs čia, kolega, pasiguosti norite? (Balsai salėje) Užjaučiu, užjaučiu. Man ne, man ne. Aš manau, būti aktyvistu yra labai gerai, būti žurnalistu irgi labai gerai, galima daug rašyti, daug rėkti, daug protestuoti, bet viskas remiasi į sprendimus, kurie priimami čia, šioje salėje. Būnant Seime, aš manau, yra labai paprasta parengti gerą įstatymą, surasti politinį konsensusą, pasidalinti partijų programomis ir dėl to, kur tos programos sutinka ir atitinka, greitai ir gerai priimti gerą, racionalų įstatymą. Tai, ką aš dabar kalbu, tai ir yra. Taip, mes kai kur sutariame, kai kur nesutariame, konkurencija ir oponavimas visada yra gerai tarp politinių jėgų.
Šiuo atveju aš turbūt pastarosiomis dienomis esu didžiausias Valstiečių žaliųjų programos populiarintojas viešojoje erdvėje, negu esate jūs patys. Aš priminiau jūsų programą ir jūsų ministrui, ir jūsų premjerui, visi buvo šiek tiek nustebę, kad taip jūsų parašyta, dabar jau žinos. Aš palaikau jūsų programą, raginu kitus – ir poziciją, ir opoziciją pradėti dirbti konstruktyviai. Šios mano įstatymo pataisos yra konstruktyvios opozicijos idealus pavyzdys ir aš siūlau paremti, įrodyti, kad opozicija ir pozicija sutaria ten, kur Lietuvai tikrai svarbu.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, šiandien turbūt ir jus, ir mane šokiravo premjerministro atsakymas į frakcijos seniūno G. Landsbergio klausimą, kad per metus, turbūt per metus, pavagiama apie 1 mln. kub. metrų medienos. Palyginimui noriu pasakyti, kad suprastume. Praeitais metais buvo iškirsta 2,5 mln., šiais metais apie 2. Tik aš nesupratau, ar iš tų nukirstų pavagiama, ar dar pavagiama.
Noriu pasakyti, kad tiek praeitos, tiek užpraeitos kadencijų metu, vykdant parlamentinę kontrolę, buvo ne kartą struktūrų klausiama, kokia yra padėtis su mediena, vagiama ar ne. Nė karto nebuvo gauta tokių skaičių, kad pavagiama 1 mln. kub. metrų. Įsivaizduokime skaičių. Nebuvo būtinybės ir keisti to, ką jūs šiandieną keičiate, nors ta nuostata galioja jau per 20 metų. Mano klausimas. Kas atsitiko po reformos, kad 1 mln. kub. metrų pavagia ir dar reikia taisyti įstatymus, kad nevogtų? Kas čia atsitiko su ta reforma, galite jūs man paaiškinti?
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas kolega, mes, kaip frakcijos kolegos ir opozicijos kolegos, galime čia tarpusavyje paspėlioti, kas čia atsitiko. Kai kalbame apie 1 mln. kubinių metrų vagystę, geriau, kad pats premjeras ir paaiškintų. Galbūt kalbama apie tai, kad vogti šiuo metu galima legaliai, nes įstatymas leidžia tą daryti, nes nedraudžia saugomose teritorijose atlikti plynuosius kirtimus. Dabar mano siūlomos pataisos tiesiog padėtų šitą padėtį ištaisyti.
O dėl iš tikrųjų neteisėtų kirtimų arba tokių visai atvirų vagysčių aš dar pavasarį – kovo–balandžio mėnesiais klausiau Aplinkos ministeriją, Nacionalinę miškų tarnybą. Jie atsakė, kad gal tik keletas tokių atvejų buvo nustatyta, kai buvo tikrai neteisėtai atlikti kirtimai, ir ten figūravo šimtai kubinių metrų, ne milijonai. Bet čia, žinot, aš tikrai negaliu atsakyti, ar kas yra pavogęs milijoną kubų medienos, bet įstatymai turi būti tokie, kad jie bent neleistų to daryti legaliai. Jeigu daroma nelegaliai, tai dar galima turbūt ir sulaikyti, bet, ekstrapoliuojant plačiau jūsų klausimą, turbūt urėdijų reforma, kuri dabar vyksta ir dar neįvykusi, bet vyksta, rodo, kad tendencija yra skatinanti įvairaus pobūdžio vagystes, negu sudaranti sąlygas tausoti mišką. Bet čia mano tokia asmeninė įžvalga. Pažiūrėsime, kaip bus toliau.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – K. Bacvinka. Laikas baigėsi. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, dabar jūs savo siūlymu numatote iš esmės pagrindinius kirtimus drausti antros ir trečios grupės miškuose. Kaip mes žinome, nemažai tos grupės miškų turi ir privatūs miškų savininkai. Dabar jie yra susiplanavę kažkokius kirtimus, kažkokias pajamas ateičiai. Tai dabar uždraudus šituos kirtimus, kaip jūs įsivaizduojate, kaip bus privatininkams kompensuojami nuostoliai, tariami, ir kiek tai gali būti, gal jūs skaičiavote? Ačiū.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Leidimai kirsti išduodami, kaip aš suprantu, vienodi – tiek valstybiniams miškams, tiek privatiems miškams. Valstybinė miškų tarnyba, parengusi miškotvarkos planą, išduoda leidimą ir, ar tai būtų valstybinė įmonė, ar tai būtų privatūs miškai, jie kerta su leidimais. Jeigu dabar stabdomas leidimų išdavimas, tai turėtų liesti ir privačius miškus.
Kita vertus, jeigu žmogus, privatus savininkas, turi mišką saugomoje teritorijoje arba nacionaliniame parke, jis turi suvokti, kad jo nuosavybė yra saugomoje teritorijoje. Turėti nuosavybę saugomoje teritorijoje yra ne tiktai privilegija ir teisė, bet ir pareiga ją saugoti, kaip numato įstatymai. Aš manyčiau, tokie žmonės, kurie nenori saugoti arba nesugeba saugoti savo miško saugomoje teritorijoje, galėtų to miško atsisakyti, o Vyriausybė galėtų parengti programą, kaip tokius miškus išpirks. Aš to klausiau ministro viešai. Ministras pritarė, kad idėja gera, ir pasakė, kad Vyriausybė svarsto tokią galimybę iš tų privatininkų, kurie nenori ar nesugeba prižiūrėti miškų taip, kaip reikia saugomose teritorijose, tą mišką išpirkti ir prižiūrėti taip, kaip reikia. O nuostoliai, kompensacijos, žinot, yra jau Vyriausybės kompetencija. Jeigu tokių nuostolių būtų, reiktų suskaičiuoti, kiek tokių nuostolių yra, kaip jie atsirado, kiek yra paruošta. Suskaičiuoti ir susitarti. Čia, aš manau, yra darbo tvarka. Bet tai negali paneigti bendro principo, kad saugomas teritorijas turime saugoti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į klausimus. Deja, ne į visus, nes mums laiko pritrūko, bet manau, kad komitetuose svarstysime. Komitetai svarstys, bent jau vienas tikrai.
Už – G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Nepaisant to, kad gerbiamas pranešėjas truputį painioja sąvokas, jisai kalba apie plynus pagrindinius ir atvejinius kirtimus ir sako, kad dar yra treti, tai trečių nėra. Šie kirtimai ir apibrėžia visus pagrindinio naudojimo kirtimus, kada miškas sulaukia brandos. Bet visgi aš manau, kad projektą reikia palaikyti, kadangi atsirado diskusija dėl kirtimų saugomose teritorijose. Reikia turbūt paminėti ir tai, kad ir saugoma teritorija nelygi saugomai teritorijai. Šiandien, pavyzdžiui, nacionaliniame parke yra draudžiami plyni kirtimai, regioniniame to nėra. Yra įvairiausių sprendimo būdų. Aš manau, kad ir dėl šito įstatymo projekto sulauksime įvairių pasiūlymų. Aš tikrai kviečiu, kad būtų diskutuojama ne tik politikų, o būtinai įsitrauktų ir mokslininkai, ir ekonomistai, nes, kaip ir buvo minėta, tai yra ir pinigai, ir biudžeto įplaukos, ir kad nenukentėtų miško savininkų teisėti lūkesčiai.
Taigi pakartosiu. Vertinu kaip diskusijos, teisinės diskusijos pradžią ir todėl siūlau palaikyti. Manau, galutinis mūsų sprendimas, ko gero, skirsis nuo šito teksto, bet manau, kad jis bus suderintas, tai siūlyčiau ypač šiuo metu, nes tai yra pateikimas, neatmesti jo.
PIRMININKAS. Prieš… Nebaigėte kalbėti? Baigėte. Ačiū. Prieš – K. Bacvinka. Prašau.
K. BACVINKA (LVŽSF). Ačiū. Dabar, kaip matau iš projekto, projekte siūloma uždrausti plynuosius pagrindinius ir antrinius kirtimus antros, trečios grupės apsauginiuose miškuose. Viskas gerai. Bet vietoj jų projekte leidžiama įteisinti tokius kirtimus kaip biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai. Tiesą pasakius, aš 25 metus dirbau miške, apie šitą miško kirtimą gal iš teorijos esu girdėjęs kur nors. Paklausiau vyresnių kolegų, jie irgi patrūkčiojo pečiais. Pabandžiau išsiaiškinti, kas tai per kirtimas. Tai kirtimas, kuris nenusako nei kirtavietės sutvarkymo būdo, nei atkūrimo, nieko. Leidžiama kirsti pasirenkant arba pagal medžių rūšį, arba pagal kokius nors kitus kriterijus, ar net iškirsti iki 0,3 hektaro plynes.
Aš manyčiau, kad tokie siūlymai – tai ne apsauga, o kaip tik miško niokojimas. Aš siūlyčiau nepalaikyti tokio projekto ir tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame po pateikimo dėl Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2458. Kas už? Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 7. Po pateikimo pritarėme. Kaip pagrindinis siūlomas, suprantama, Aplinkos apsaugos komitetas. Ar reikia papildomų? (Šurmulys salėje) Klausiu… Prašom, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, reikia atkreipti dėmesį į tai, ką K. Bacvinka pasakė apie tai, kad daugelis miškų yra privačios nuosavybės. Nuosavybės disponavimas bus apribotas, o tai reiškia milžiniškas kompensacijas privatiems miškų savininkams. Todėl norėtųsi paprašyti tiek Biudžeto ir finansų komiteto, tiek Ekonomikos komiteto kaip papildomų.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Kolegos, minutėlę! Siūlomas Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas? Gerai. Balsuosime turbūt.
K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Atsižvelgdamas į tuos pačius motyvus, kuriuos išsakė kolega K. Bacvinka, tikrai prašyčiau Vyriausybės išvados. Tam tikri motyvai yra neaiškūs, galbūt ir korupciniai, ką buvo paminėjęs kolega, todėl norėtųsi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto pirmininkui R. Sinkevičiui suteiksiu žodį, nes buvo paminėtas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Kaip visi puikiai žinome, miškų kirtimas yra sustabdytas. Aplinkos ministerija ir ministras užsakė reikalingas studijas ir turėsime mokslininkų išvadas visais aspektais – tiek gamtosauginiais, tiek ekonominiais, tiek finansiniais, tiek kitais aspektais. Aš galvoju, kad dabar svarstymas, tuojau pulti, svarstyti tam, kad įsigytume kiek populizmo, na, jis neišsprendžia problemos. Turėtume kompleksiškai pažiūrėti ir sulaukti Vyriausybės išvados tuo klausimu, o tuomet svarstyti. Aš nemanau, kad dabar tai tikslinga daryti.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate, kad Ekonomikos…
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Aš nepritariu, kad Ekonomikos komitetas svarstytų šį klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš tikiuosi, kad po šio Seimo balsavimo tiek ministerija, tiek mūsų urėdija, dabar viena Lietuvoje, įvertins politinę valią, įvertins susirūpinimą miškų kirtimu ir tas rekomendacijas, kurios buvo vakar Aplinkos apsaugos komitete pasakytos Miškų tarnybos, kad didinant miškų kirtimo normą pirmiausia rekomenduoja kirsti drebulynus, juodalksnynus ir taip toliau. Tačiau po tais skaičiais slypi tikrai man gana klastingas dalykas, kad 6 % mes didiname, kalbant apie plotą, tačiau 15 % mes siūlome didinti pagal tūrį. Ar nebus taip, kad tos visos pušys ir išvažiuos ne tik į Lietuvos perdirbimo įmones, bet kaip tik į užsienį. Tai čia toks dalykas. Antras dalykas, siūlau įvertinti ir atkreipti dėmesį, kad 50 % miškų atsodinami, o 50 % to, kas iškertama, paliekama atsisėti patiems miškams. Kokia bus jų kokybė po 20 metų Lietuvoje, aš nežinau.
PIRMININKAS. Aš dar norėčiau kreiptis į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną, nes Ekonomikos komitetas (čia buvo pasiūlymas) atsisako. Ar jūs sutinkate svarstyti šitą įstatymo projektą po pateikimo? (Balsai salėje) Ne? Svarstysite. Lieka. V. Kamblevičius. Prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Aš norėjau iš tikrųjų, kad jūs įtrauktumėte ir Kaimo reikalų komitetą, nes žemės ūkis susijęs su miškais, ir mūsų komitete yra labai daug kompetentingų vyrų, kurie tuos dalykus išmano, tai bus didelė pagalba.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Posėdžio pirmininke, kadangi ir taip susikaupė nemažai komitetų – Kaimo reikalų komitetas, Aplinkos apsaugos komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, tikrai reikalinga Vyriausybės išvada.
PIRMININKAS. Taip, mes tai ir siūlysime. Kolegos, kaip papildomus paliekame Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetus. Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas. Nenorite? Gerai. Kaimo reikalų komitetas papildomas. Kolegos, Vyriausybės išvados, aišku, reikia. Kolegos, prašėte STT išvados. Kolegos, Vyriausybės išvada, STT išvada ir pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas Kaimo reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Pritariame? Ačiū.
16.02 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-843(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-843. Priėmimas. Kviečiu P. Urbšį.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonė. Komitetas pritarė. Įrašant žodį…
PIRMININKAS. Teisės departamentui pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Toliau J. Razmos.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamojo Seimo nario J. Razmos pasiūlymui komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. J. Razmos nuomonė dėl pataisos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šita pataisa nėra labai reikšminga. Aš siūlau, kad norint pretenduoti į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius pakaktų tos patirties, kurią turi kandidatas – nebūtinai reikalinga komisijos nario patirtis, nes ir kandidatas, dalyvaudamas tame procese, visas tas procedūras suvokia, ir tikrai tos patirties, man atrodo, užtenka.
PIRMININKAS. Jūs neatsiimate pataisos?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne.
PIRMININKAS. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų J. Razmai? Jeigu yra, prašom balsuoti už. Kas balsuos už, pritars šitai pataisai. O kaip mes suskaičiuosime? Balsuojame. Tik tie, kas už, bus pritarę J. Razmos pataisai, kad mes ją galėtume svarstyti. Komitetas jai nepritarė.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau paaiškinti kodėl.
PIRMININKAS. Gerai. Tuoj pažiūrėsime, ar yra. Jeigu nėra, nesvarstysime.
Už – 34. Komiteto pirmininkas. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Ne pirmininkas.
PIRMININKAS. Ne pirmininkas, atsiprašau. P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Komiteto argumentai šiam siūlymui nepritarti yra tokie: sutikite, kad gautųsi labai kuriozinė situacija. Per Seimo rinkimus faktiškai kiekviena politinė organizacija gali pasiūlyti sąraše 141 kandidatą. Ar galime sakyti, kad jie visi gauna patirties? Tie, kurie dalyvauja vienmandatiniuose rinkimuose, taip, ta patirtis atsiranda, ar kai dalyvauja kandidatais merų rinkimuose.
Kitos dalies kandidatų, kurie dalyvauja sąraše, patirtis baigiasi tuo, kad jie užpildo pareiškinius dokumentus, juos pateikia ir viskas. Visas kitas problemas sprendžia kas? Kas organizuoja rinkimus būtent toje politinėje organizacijoje. Todėl, mano galva, būtų dirbtinai sumažinta kartelė reikalavimams, kurie keliami Vyriausiajai rinkimų komisijai. Būtent todėl komitetas ir nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl J. Razmos pataisos, kuriai nepritarė komitetas. Kas pritaria J. Razmai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas dėl J. Razmos pataisos dėl 1 straipsnio, jai komitetas nepritarė. „Už“ – už pataisą, „prieš“, „susilaikė“ – už komiteto nuomonę iš esmės.
Kolegos, už balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 23. Nepritarta.
Kolegos, kita J. Razmos pataisa. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši pataisa tikrai yra svarbi. Jeigu jai nebus pritarta, bus pademonstruota, kad štai priimami įstatymai, nukreipti prieš vieną konkretų opozicinei partijai atstovaujantį žmogų, o tiesiai šviesiai kalbėkime – V. Semešką. Šiandien jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys, kartu yra Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Abiejose pozicijose jis yra aktyvus, tikrai pavyzdingai atlieka savo pareigas. Dabar norime uždrausti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariui būti savivaldybės tarybos nariu. Iki šiol tokio draudimo nebuvo, kažkaip pragyvenome ir jokių problemų neiškildavo. Netenka Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams priiminėti kokių nors sprendimų dėl savivaldybės tarybos narių. Vienintelis atvejis, jeigu tarybos narys atsistatydina, reikia patenkinti jo pareiškimą. Tokiu atveju čia nebūtų sudėtinga Vyriausiosios rinkimų komisijos nariui nusišalinti nuo tokio sprendimo. Aš kviečiu palaikyti mano pataisą ir nepataikauti Druskininkų merui R. Malinauskui, kuo turbūt rūpinasi mūsų kolega Zenonas, kuris buvo išrinktas pagal jo sąrašą. Vis dėlto ginkime demokratiją ir neribokime opozicijos atstovų galimybių eiti tas pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, pirmiausia išsiaiškinsime, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko. Balsuokime, kas palaiko J. Razmos pataisą, už tam, kad suskaičiuotume, ar yra 29 balsai. Balsavimas pradėtas. „Už“ – palaiko. (Balsai salėje) Neprašo.
Yra. Komiteto nuomonė – nepritarti. Prašom. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas nepritarė. Ir būtent nepritarė dėl to, kad iš tikrųjų dabar galiojančiame įstatyme yra nuostata, kurią kažkodėl visos politinės organizacijos, kurios deleguoja savo narius į Vyriausiąją rinkimų komisiją, suprato labai teisingai, suprato taip, kaip apibrėžia būtent Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime. Aiškindamas savivaldybės tarybos narių pareigų nesuderinamumo su tam tikromis pareigomis principą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją savivaldybės tarybos nariai negali būti nelygūs savo teisiniu statusu. Šis konstitucinis reikalavimas būtų pažeidžiamas, jeigu savivaldybės tarybos narys būtų asmuo, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus turėtų įgaliojimus priimti tokius sprendimus, kurie lemtų savivaldybių tarybų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą. Akivaizdu tai, kad susidvejinimas kaip ir VRK nariu, kuris gali priimti sprendimą savivaldos tarybos nario atžvilgiu, konstituciškai yra neįmanomas. Visos politinės organizacijos labai teisingai tai suprato. Kai buvo registruota šita pataisa ir buvo užvirusios diskusijos, kas yra ta patirtis, kolegos konservatoriai vėl skirtingai suprato negu kitos politinės organizacijos, kas yra darbo patirtis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Tada diskutuodamas asmeniškai su Gabrieliumi, aš jam paminėjau, kad yra registruota pataisa, kuri patikslins aiškiau, kad savivaldos tarybos nariai negali būti VRK nariais. Jis man į tai atsakė, kad gerbiamas V. Semeška jau yra pasiruošęs trauktis iš Druskininkų savivaldybės tarybos, nes jis ten yra pavargęs. Man atrodo, kad yra tai, kad tuo metu buvo viskas suvokiama, kad jie skiria tą asmenį, kuris po to jau gali netekti savo pareigų, nes iš tikro tai yra prieštaravimas Konstitucijai. Todėl komitetas ir nepritaria gerbiamojo J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Už J. Razmos pataisą – R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai nesunku kalbėti už išgirdus ką tik Povilo perskaitytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Tai vienintelis, ką J. Razma ir sakė, vienintelis atvejis, kuris gali šiuo atveju prieštarauti sprendžiant klausimus, yra mandato atsisakymas savivaldybėje. Daugiau jokių galimybių daryti įtaką VRK sprendimams, priimti sprendimus, kurie reglamentuoja VRK veiklą vienaip ar kitaip, savivaldybės narys negali. Seimo narys – taip, ministras – taip, be jokios abejonės, nes mes (…) teisę, o kam dar gali daryti įtaką savivaldybės tarybos narys priimant VRK sprendimus? Vieninteliu atveju, jeigu yra sprendžiamas mandatas, tai yra nusišalinimo principas, ir tai šis atvejis yra ganėtinai abejotinas, nes kai žmogus atsisako mandato, tai yra jo asmeninis sprendimas, jam niekas negali daryti įtakos, jeigu jis atsisako, tai atsisako, ačiū, kaip sakoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Prieš jau atsirado. R. Tamašunienė – prieš. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Noriu oponuoti kalbėjusiems už. Vis dėlto savivaldybių tarybų rinkimai yra mūsų rinkimų sistemos viena iš dalių ir VRK organizuoja savivaldybių tarybų rinkimus taip pat. Jie skirsto… Ir apygardų… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Netriukšmaujame iš vietos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …ir komisijų, apylinkių tvirtina pirmininkus, ir visa virtuvė, visi organizaciniai dalykai, visa metodinė medžiaga iš VRK yra nuleidžiama į savivaldybių rinkimus visoms žemesnėms grandims. Tai tas ryšys iš tikrųjų yra. Pagal tą logiką galėtų ir Seimo narys, na, aišku, mes turime, Konstitucijoje įrašyta, kokia veikla Seimo nariui galima, bet jeigu taip, tai galėtų ir Seimo narys dalyvauti, pavyzdžiui, Prezidento rinkimuose ir t. t. Man atrodo, kad ne visai suderinamas yra savivaldybės tarybos nario ir VRK nario mandatas. Aš balsuoju už komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendro sutarimo nėra. Balsuojame. Kas palaiko J. Razmos pataisą dėl 7 straipsnio 10 dalies, balsuoja už, primenu, kad komitetas tam nepritaria, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, už balsavo 35, prieš – 32, susilaikė 24. Nepritarta.
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Liko dar Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau pritarėte tai nuostatai, tai aš bent siūlau ją taikyti ateityje, o ne praeičiai. Vėlgi kai Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu buvo skiriamas V. Semeška, draudimo būti tarybos nariu įstatyme nebuvo. Dabar mes jau, jam einant tas pareigas, staiga įvedame tą naują draudimą. Tai, kad buvo kažkokių P. Urbšio kalbų, kad toks draudimas gali rastis, nėra tas pats, kaip draudimo buvimas. Aš dėl to siūlau, kad šios nuostatos dėl naujų reikalavimų tarybos… tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams įsigaliotų tik naujai skiriamiems nariams ir nebūtų taikomos jau paskirtiems nariams.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Manau, atsiras 29 Seimo nariai, palaikantys šią pataisą. Komiteto nuomonė.
P. URBŠYS (MSNG). Komitetas nepritarė. Reaguoju į tai, kad mano nuomonė buvo išreikšta remiantis kažkuo. Ne kažkuo, o buvo įregistruotas įstatymo projektas, kur aiškiai buvo matyti tai, kad bus aiškiau išaiškinta, kad savivaldos tarybos narys negali būti VRK narys ir tai irgi bus taikoma dabartinei Vyriausiajai rinkimų komisijai.
O jeigu kalbėtume apie patį principą, tai, gerbiami Seimo nariai, jūs prisiminkite, kiek mes priėmėme sprendimų, kurie nulėmė žmonių darbo santykių pasikeitimą. Dėl urėdijų priėmėme? Priėmėme. Dėl vaiko teisių apsaugos priėmėme? Priėmėme. Dėl aplinkos apsaugos agentūrų priėmėme? Priėmėme. Kažkodėl atsiranda tai: yra pirmarūšiai piliečiai, kurie yra kaip VRK V. Semeškos asmuo, ir yra kiti, antrarūšiai, dėl kurių mes galime priimti tuos sprendimus ir pakeisti jų darbo santykius, nelaukdami jų kadencijos… Aš įsivaizduoju tai, tik man vienas asmeniškai… todėl komitetas nepritarė, o man svarbu asmeniškai vienas dalykas. Nejaugi kompetencija tokios galingos partijos susiejama tiktai su vienu žmogumi Vyriausiosios rinkimų komisijos ir jis yra toks nepakeičiamas?
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai, nuomonė prieš dėl pataisos, – V. Juozapaitis. Atsisakote? Taip.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo.
Dėkoju. Balsavo 90 Seimo narių: už – 36, prieš – 34, susilaikė 20. Siūlymui nepritarta.
Toliau dėl viso straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta… Negalima? Balsuojame. Gabrielius siūlo balsuoti. Balsuojame dėl viso 1 straipsnio. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 70 Seimo narių: 56 – už, prieš – 11, susilaikė 3. 1 straipsniui pritarta.
Dabar dėl viso. Nuomonės už niekas neužsirašė išsakyti. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį kolegų, kurie čia lygina savivaldybės tarybos ir Seimo nario, ir Europos Parlamento nario. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į straipsnį, kuriame parašyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu negali būti kandidatas į Seimo narius, kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus, bet ne Seimo narys ar Europos Parlamento narys, ar Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Kitas aspektas, kad būti savivaldybės tarybos nariu tai nėra darbas. Tai yra visuomeninės pareigos, kurias tu atlieki laisvu nuo darbo metu. Kad uždraustume dirbti kažkokį darbą, mes čia darome išimtį, o ne patvirtiname taisyklę, kaip yra nustatyta kitiems pareigūnams. Iš tikrųjų darosi jau nebe juokinga, kai atskiri įstatymai kuriami atskiriems žmonėms ir kai tai darosi jau tendencija. Matome šiandien Atliekų deginimo įstatymą, kuris turbūt premjerui, premjero namui numatytas. Matome R. Paksui skirtą įstatymą, kaip jis turėtų tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu vieną dieną. Matome kitą įstatymą – Politinių partijų ir savivaldybių rinkimų, kuris skirtas ponui G. Paluckui, arba socialdarbiečių partijai finansuoti. Ir matome dabar jau dėl V. Semeškos pataisą. Tai dabar iš tikrųjų kiekvienam opozicijos atstovui galima užregistruoti po įstatymą pagal šią perspektyvą ir turbūt labai linksmai leisime laiką. Tiesiog siūlyčiau nedaryti nesąmonių ir tiesiog leisti opozicijai dirbti savo darbą, kaip ir pozicija dirba savo darbą, ir netrukdyti vieni kitiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai visa pagarba jums, bet jūs vėl neatsakote į vieną elementarų klausimą, kodėl vieninteliai konservatoriai sukūrė tokią koliziją paskirdami tokį asmenį? Kodėl anksčiau jūs nesukurdavote tokios kolizijos? Jūs patys apsisprendėte deleguoti tokį žmogų, kuris sukurs teisines kolizijas ir prieštaravimus Konstitucijai. Patys sukuriate ir po to nustembate. Palaukite, o kaip čia yra? (Balsai salėje) Man atrodo, tiek įstatymai, tiek Konstitucija yra lygūs visiems. Taip pat jums, taip pat ir man. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, aš manau, kad šioje kadencijoje išryškėjo gana pavojingos valdančiųjų veikimo tendencijos, kai yra priimami įstatymai, tikslingai nukreipti į opozicinių partijų atstovus, kurie yra aktyvūs. Tai yra ar partijų vadovai, ar yra aktyvūs kitose pozicijose, kaip šiuo atveju V. Semeška, kuris yra aktyvus tiek Druskininkų savivaldybės taryboje, veikdamas opozicijoje, tiek kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Dabar surandamos tokios nuostatos, kurios arba neleidžia jam kandidatuoti kur nors kaip G. Paluckui, arba apsunkina veiklą, uždraudžiant eiti kokias nors politines pareigas. Ne jums, gerbiamas Povilai, aiškinti, kokius atstovus mūsų partija kur turi deleguoti. Mes deleguojame tuos, kurie, manome, geriausiai galės reikštis eidami tas pareigas, ir norėtume tokią teisę turėti. Be abejo, kad visada galima surasti ir kitų asmenų, kurie susitvarkys su tomis pareigomis, bet būtent jūs norite eliminuoti tuos, kurių veikla jums labiausiai nepatinka, erzina, kurie nesitaiksto su tam tikru neveiklumu ar tam tikrais pažeidimais. Protestuojame prieš tokį veikimą ir aš tuos, kurie supranta šitą situaciją, kviečiu nedalyvauti balsavime ir taip stabdyti tą antidemokratinį buldozerį.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai svarbu nepriimti antidemokratinių sprendimų, bet aš tik noriu galbūt atkreipti Seimo narių dėmesį, aš irgi taip galvojau kaip ponas J. Razma, bet yra ekspertų teisininkų išvada, joje sakoma, kad toks reguliavimas, kai galima sėdėti ant dviejų kėdžių ir pačiam save kontroliuoti, prieštarauja Konstitucijai. Iš tikrųjų ponas V. Semeška yra labai aktyvus narys, bet jis galės tiesiog pasirinkti, kurios pareigos jam yra svarbesnės. Bet mes negalime palikti situacijos… Ir taip ta VRK yra politizuota, atleiskite, bet ji turi problemų ir iš anksčiau, ir dabar yra iššūkių, daugiau politikavimo, tai yra tam tikras palikimas, mes turėsime susitarti, kaip stiprinti VRK. Bet, atleiskite, jeigu teisės ekspertai sako, kad prieštarauja Konstitucijai, tai apie kokį susidorojimą čia kalbame? Tegul V. Semeška pasirenka darbą VRK, nes ir ten, ir ten pareigos neapmokamos. (Balsai salėje) Ne vieno žmogaus, tai yra pats principas, jūs paskaitykite!
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nepridenginėkime vienas kito dėl tų visų mūsų tikrųjų ketinimų, negudraukime. Čia visi gana patyrę politikai esame, puikiai žinome, kaip tas daroma. Mes delegavome savo atstovą pagal tuo metu galiojusią tvarką, kuri niekam nekliuvo, jokiam Konstituciniam Teismui, niekam. Niekas nevetavo jokio įstatymo ir Konstitucinis Teismas nepanaikino jokio įstatymo. Gerbiamasis Povilai, kai sakai, galimai prieštaraus jūsų sugalvotoms kolizijoms, tai mes ne ekstrasensai, kad žinotume jūsų visus sumanymus, ką jūs čia priiminėsite ir ko mes a priori turėtume vengti, nes tai gali prieštarauti jūsų sugalvojimams. Iš principo ir pas jus vieningos nuomonės dažnai nebūna, ir tokių, ir tokių.
Dovanokite, bet mes tokiomis savybėmis nepasižymime. Įstatymų leidybos ir visą tvarką valstybėje… vadovautis tokiais principais neįmanoma. Arba jūs surašykite ant lentos visus savo galimus įstatymus su kolizijomis, tada mes žiūrėsime, ką galime padaryti. Arba kitaip mes iš viso valstybėje kelsime tik chaosą. Ekstrasensų gal čia ir yra vienas kitas, bet, kiek aš žinau, pas mus nėra, tai mums labai sunku orientuotis. Aš siūlau tikrai nepriiminėti specialiųjų įstatymų, akivaizdžiai dabar taikomų vienam žmogui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai tendencijos yra labai pavojingos. Aš stebiuosi, girdėdamas iš P. Urbšio – ar čia jums sunku patraukti vieną žmogų? Vieno žmogaus teisės yra nesvarbios. Vienas žmogus turi tokias pat teises kaip ir visi kiti žmonės, tik tiek, kad jis yra aktyvus, jis sugeba pastebėti ir dirbti, kai kiti miega, snaudžia, nieko neveikia. O per tą savo darbštumą yra nemalonus daug kam. Druskininkų merui R. Malinauskui atsistojo skersai gerklę, matyt, ir jums. Norint ką nors machinuoti ar dar ką nors, jis būtų labai neparankus. Jums reikia kažko tokio, kas būtų jums paranku. Bet mūsų partija nesuinteresuota pasiųsti jums parankų žmogų, ji suinteresuota pasiųsti žmogų, kuris dirbtų, ir štai toks žmogus yra.
Dabar jūs kuriate įstatymų pakeitimus vieną po kito, taikydami tam konkrečiam žmogui. Nieko sau požiūris į demokratijos procesą! Čia iš tikrųjų yra labai pavojinga tendencija. Mes tuoj pradėsime kurti… Jau dabar yra, tiesą sakant, pagal tą precedentą jūs įsismaginsite ir kitus pradėsite statyti į vietą. Tikrai iš principo negalima šituo keliu eiti. Man keista, kad taip galima argumentuoti ir kalbėti.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Man tikrai labai keista konservatorių pozicija, ginant iš principo, vien dėl to, kad neturėtų galimybės užimti dvi pareigas, o turėtų pasirinkimo galimybę.
Gerbiamojo K. Masiulio dėl jo anksčiau išsakytos kritikos mūsų atžvilgiu, kad mes galbūt neturime protingų žmonių, dabar irgi norėčiau paklausti, ar konservatoriai taip pat neturi žmonių, kurie galėtų užimti vienas ar kitas pareigas? Būtent vienas asmuo, kuris iš tikrųjų yra pats aktyviausias ir tinkamiausias sėdėti ant dviejų kėdžių, dėl ko mes šiandien turbūt ieškome kokių nors galimybių išsaugoti tas dvi pozicijas. Čia irgi prasilenkiama su demokratija. O mes svarstome, kad nebūtų užimamos prieštaraujančios pozicijos, kai žmogus pats save kontroliuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 1. Nėra 71 balso, balsavimą atidedame iki kito karto.
Replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau replikuoti. Iš tikrųjų dabar, kai bando parodyti, kad čia viskas vyksta dėl vieno asmens, tai jūs pažiūrėkite, ką turite. Įstatymo projektas yra registruotas 2017 m. birželio 22 d. Dėl V. Semeškos, kad jis taps VRK nariu, paaiškėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. Tai kaip jūs galite teigti, kad šitas įstatymas buvo nutaikytas į jį? Jūs jau turėjote pakankamai laiko būtent sureaguoti į tai, kad yra registruotas įstatymo projektas, ir nesudaryti teisinių kolizijų, kurios gali prieštarauti Konstitucijai.
PIRMININKAS. Nebent labai trumpai. G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Povilai, tiek jūs, tiek jūsų kolega V. Bakas išsakėte, kad šis įstatymas yra prieš vieną žmogų. Dabar jeigu mes reaguotume į kiekvieną jūsų fantazijos vaisių, kurį jūs registruojate, ir pradėtume nesukurti jums teisinių iliuzijų, kai jūs užregistruojate įstatymą, atleiskite, mes ir taip tada kiekvieną dieną šoktume pagal jūsų dūdelę. Yra registruota agrokomisija. Kviečiu jus reaguoti ir nesukurti kolizijų gerbiamo R. Karbauskio versle, nes yra registruotas komisijos tyrimas taikant tą pačią jūsų metodiką.
PIRMININKAS. Judame toliau.
16.31 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341, 351 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2385ES, Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2386 (pateikimas)
Toliau pagal darbotvarkę – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341, 351 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2385ES. Taip pat lydimasis. Pranešėjas – ministras K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Gerbiamos Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame įstatymo projektą, kuris yra nulemtas dviejų esminių priežasčių. Pirma, yra gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl netinkamo direktyvos dėl miesto nuotekų valymo įgyvendinimo. Antra, tai yra Vyriausybės nutarimas dėl A. A. Miškinio peticijos išdėstyto reikalavimo ir siūlymo tenkinimo.
Dėl A. A. Miškinio peticijos noriu kelis aspektus paminėti. Tai yra 2015 metais gauta peticija, kurią nagrinėjo Vyriausybės peticijų komisija, 2016 metų viduryje Vyriausybės peticijų komisija nusprendė tenkinti ir pateikė Vyriausybei išvadą, kad peticija turi būti tenkinama. Peticijoje buvo išdėstyti esminiai dalykai – tai, kad daugiabučio namo bendrija arba daugiabučio namo administratorius pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Kiti esminiai dalykai, kurie labiau reglamentuoja nuotekų tvarkymą, kad yra įvedama sąvoka „aglomeracija.“ Tai urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis. Ir kokie esminiai punktai yra numatomi šiuo įstatymo pakeitimu? Pirma, savivaldybėms numatoma pareiga pakeisti infrastruktūros plėtros planus juose nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Tai reiškia, kad į vieną aglomeraciją turi būti sujungtos ir besiribojančios tankiai gyvenamos teritorijos. Nustatoma, kad aglomeracijose kaip pagrindinis vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdas turi būti centralizuotos sistemos.
Kitas. Aglomeracijose viešas geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, esant raštiškam žemės savininko sutikimui, privalo nutiesti infrastruktūrą. Esmė yra ta, kad jeigu savininkas sutinka, kad jo privačiame sklype būtų nutiesta infrastruktūra, ir infrastruktūros savininkas galės netrukdomai prie jos prieiti, tvarkyti, keisti, tokiais atvejais tokia infrastruktūra yra nutiesiama vandens tiekėjo, vandens tvarkytojo lėšomis.
Asmuo, atsisakęs tokios galimybės, turi pats savo lėšomis nutiesti vandens tiekimo infrastruktūrą iki savo įrenginio.
Ir dar vienas punktas, jei nei pirmas, nei antras variantas neveikia po 9 mėnesių, po 18 mėnesių yra numatoma nuo 70 iki 100 eurų bauda. Noriu pabrėžti tą dalyką, kad asmuo bet kada gali paprašyti, t. y. nėra taip, kad jei tas procesas kartą pasibaigė, tai negali antrą kartą kreiptis. Jis visada gali kreiptis ir suteikti galimybę savo privačiame sklype duoti leidimą, kad būtų nutiesta infrastruktūra nuo nuotekų surinkimo tinklų iki įrenginio.
Toliau. Asmens nuosavybės teise priklausančioje ar kitais pagrindais valdomoje žemėje viešojo geriamojo vandens tiekėjo nutiesta infrastruktūra perduodama žemės savininkui neatlygintinai ją valdyti (panauda), ir jis tampa atsakingas už jos techninę būklę, priežiūros organizavimą. Sudaromos teisinės sąlygos sukurti bendrą, individualią vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įrenginių įregistravimo informacinę sistemą, reglamentuojamą vandens tiekėjo daugiabučių namų savininko atsiskaitymo ir sutarčių sudarymo tvarka, kai pasirenkamas antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Tai tokia yra įstatymo pakeitimo esmė. Prašom pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, šį kartą užduosiu klausimą kaip urbanistas pagal profesiją, pateikdamas Klaipėdos pavyzdį. Siekiant prijungti Klaipėdos miestietį prie vandentiekio, reikia 4 metrų vamzdžio, siekiant prijungti Klaipėdos aglomeracijoje esančią sodybą vienkiemyje arba Naujasodyje, reikia maždaug 40 metrų vamzdžio, bet vandens kaina yra ta pati. Kas šiuo įstatymu siūloma? Kad daugiabučių gyventojai dar labiau kompensuotų tų, kurie gyvena užmiestyje, prijungimą jau prie namo pamato. Vadinasi, daugiabučių gyventojai, kurie šiaip jau gyvena tankiai, turi sumokėti už tų naujakurių infrastruktūrą, užuot būtų sprendžiama atvirkščiai, kad patys naujakuriai prisijungtų prie vandentiekio tinklų. Kaip jūs žiūrite į šitą socialinio atsakingumo dalyką, nes iš esmės vargingiau gyvenantys ir tankiau gyvenantys…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). … žmonės turi sumokėti už tuos, kurie gyvena plačiai? Ypač turint omeny, kad šią sesiją nepateikiate Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, kuris iš esmės įkainotų plėtrą tiek, kiek ji kainuoja. Dėkoju.
K. NAVICKAS. Iš esmės jūs teisingai pastebėjote – mes turime tą bėdą dėl išskydusios urbanistinės plėtros. Na, aš čia argumentų ir neturėjau pasakyti, kaip jūs sakote, bet aš noriu pabrėžti, kad, nepaisant to, mes vis tiek nesprendžiame nuotekų valymo, nuotekų surinkimo ir tinkamo išvalymo problemos. Įstatymas atidaro naudoti ir kitus finansinius instrumentus, ne tik vandens tiekėjo. Aš manau, Vyriausybė pasiūlys sprendimą, kaip tą kainų šuolį įgyvendinti. Kita vertus, noriu pasakyti, kad tai yra svarstymo stadija. Kiekvienos idėjos, kiekvieni jūsų siūlymai yra atviri. Mes dar net nepradedame to svarstymo. Mano prašymas yra tik pritarti po svarstymo ir judėti į priekį, nes tas Komisijos pranešimas yra gana rimtas reikalas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jau turbūt matėte įregistruotas pataisas, kai įstatymu buvo bandoma teikti karšto vandens ruošimo principus. Norėčiau paklausti, ar jūs tam pritarsite, ar bandysite kaip nors kitaip paveikti Seimo narius, kad jie, ta grupė, pakeistų savo nuomonę? Čia vienas klausimas.
Antras. Iš tiesų teisėtų lūkesčių principas, manau, bus pažeistas, kai vieni žmonės, kurie anksčiau prisijungė prie vandentiekio ir vandenvalos tinklų, patys finansavo, o dabar daliai bus finansuojama iš įmonės lėšų. Ar nemanote, kad čia tam tikri pažeidimai? Ar nereikėtų kompensuoti ir tiems žmonėms, kurie patys prisijungė? Jeigu būtų žinoję, tai niekas nebūtų jungęsi, būtų galbūt visi laukę. Iš tikrųjų čia lygios galimybės pažeistos. Ačiū.
K. NAVICKAS. Į pirmą klausimą. Iš tikrųjų aš nebalsuoju už šitą įstatymą, neturiu tokios teisės, nes nesu Seimo narys. Vyriausybė pritaria, tai pritarimas yra iš Vyriausybės pusės, o Seimas apsispręs, ar tai turi likti, ar ne. Nepradėjus diskusijos negali ir tokio sprendimo priimti. Jūs, kaip Seimo narys, galite visada siūlyti, kad tokio punkto nebūtų.
O dėl antro. Na, tai visada įvyksta, tai yra normali praktika, kad atsiradus galimybėms ar atsiradus aplinkybėms yra keičiamos sąlygos ir tai… Mes ir dabar aiškinomės dėl įvairių paramos instrumentų, tai to pažeidimo, kaip jūs sakote, mes nematome. Bet kokiu atveju negalima toje vietoje sustoti, nes reikia judėti į priekį ir tvarkyti nuotekas taip, kaip priklauso. Už tai mes iš tiesų gauname iš Europos Komisijos paramą, to reikia nepamiršti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, man šitas įstatymas kelia daug klausimų ir aš tikrai labai abejoju, ar galėsiu palaikyti. Pirmiausia, keista girdėti, buvo keista girdėti ir galbūt viltinga girdėti iš premjero S. Skvernelio dar praeitų metų birželio mėnesį, kad nebus stengiamasi baudomis priversti žmones jungtis prie centrinių tinklų, tai dabar mes matome, kad tos baudos yra numatytos, ir jau konkretūs dydžiai. Kitas dalykas. Jūs kalbate apie jungimąsi prie centralizuotų sistemų. Įstatyme yra nuostata, kuri sako apie tai, kad individualūs valymo įrenginiai turės atitikti tas funkcijas, kurias teikia centralizuotos nuotekų valymo sistemos. Man labai įdomu, nes tie žmonės, kurie turi šiandieną (apie 10 tūkst., tiesa, nėra oficialaus registro) individualius valymo įrenginius, nė vienas neatitinka šitų kriterijų. Ar jiems reikės išsikasti tuos savo įrenginius, ar jiems kas nors už tai kompensuos ir kaip čia bus skaičiuojama?
K. NAVICKAS. Į pirmą klausimą atsakysiu taip, kad tai nėra įkalta į akmenį, – prasideda diskusijos. Jeigu yra Seimo narių, jūsų pasiūlymų, kaip mes galime pasiekti kitais būdais tinkamą savo paviršinių, lietuviškų paviršinių vandenų kokybę, mes esame atviri. Nuo kažko reikia pradėti.
Dėl antro jūsų klausimo. Aš noriu priminti. Tas, kas sekė, tas, kas dalyvavo, kai vyko derybos ir mes norėjome stoti į Europos Sąjungą, vienu metu, kai jau įvyko tos derybos, kai mes įstojome į Europos Sąjungą, kurį laiką statybos leidimuose buvo įrašyta sąlyga – atsiradus centrinio valymo infrastruktūrai, privalu jungtis prie jos. Toliau dėl kažkokių motyvų šita nuostata dingo, ir mes šiandieną turime pažeidimą. Jeigu būtų laikomasi to, kas buvo suderėta, ir to, kas buvo teisės aktuose pačioje pradžioje – 2004 metais, nereikėtų šiandien apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, dėl karšto vandens apskaitos ir atskaitomybės. Kaip suprantu, šiandieną šaltą vandenį daugiausia apskaito komunalinės savivaldybių įmonės, o karštą vandenį tiekia viduj, jau bent daugiabučių namų, dažniausiai arba nemažu atveju išnuomoję arba privatūs tiekėjai. Tiems privatiems tiekėjams susidaro tam tikri nuostoliai, kuriuos reikia padengti. Dabar šitie nuostoliai bus perkeliami savivaldybių įmonėms. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokie tie nuostoliai maždaug susidaro privačiose įmonėse ir koks laukia nuostolių perkėlimas komunalinėms įmonėms, kurios turės administruodamos už tą karštą vandenį padengti? Ačiū už atsakymą.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš dabar skaičių tai tikrai nepamenu. Diskusijose buvo… Pats asmeniškai keliose diskusijose dalyvavau. Tikrai aštrios ir karštos diskusijos ir tikrai yra argumentų ir už, ir prieš. Kaip ir sakau, pateikėme svarstyti. Kokia bus Seimo valia, toks bus ir įstatymas. Čia yra tas, kas ateina iš Vyriausybės, iš tų visų apibendrinimų… Mes vis dėlto tenkiname pono A. A. Miškinio nuomonę. Svarstymo metu aš tuos skaičius arba mano Aplinkos ministerijos tarnautojai tikrai pateiks. Čia ne tas turbūt laikas.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, siūloma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą pakeisti ir papildyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reglamentavimu siekiant nustatyti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų santykius, teises, pareigas, atsirandančius naudojant geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti. Kai daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkai pagal Šilumos ūkio įstatymą pasirenka antrąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo.
Gerbiamas ministre, drįstu paklausti. Jeigu jums žinoma tokia informacija, jeigu turite tokią informaciją, noriu paklausti, kokiomis proporcijomis pasiskirsto gyventojai pagal Šilumos įstatyme siūlomus tris aprūpinimo karštu vandeniu būdus ir kaip eiliniam vartotojui (čia esmė) apsispręsti, kuris būdas naudingiausias?
K. NAVICKAS. Kiek man yra žinoma, tai antruoju būdu yra… Tiktai Šilumos įstatymas numato tokį būdą, bet jisai dėl to ir neįsigalioja, kad nėra Geriamojo vandens įstatyme, dėl ko yra šitas siūlymas ir dėl ko kyla ta vadinamoji A. A. Miškinio peticija. Dar kartą noriu pabrėžti – čia ne Vyriausybės siūlymas buvo, o yra gyventojo, piliečio siūlymas. Tiesiog pakartosiu – tikrai daug karštų diskusijų, sutarimas ilgai buvo ieškotas. Porą metų ieškota, kaip jį reikėtų teikti – tenkinti tą peticiją ar netenkinti. Seimo valia apsispręsti. Tik toks būtų mano komentaras.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už ir prieš ar kas nors užsirašė?
Taip, nuomonė už – K. Mažeika. Nematau salėje. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pateiktas labai neparengtas įstatymo projektas, nes Aplinkos ministerija iš esmės jau penkerius metus vėluoja su Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu. Miestai plečiami be perstojo ir miestai išplėsti ten, kur jie jau nebėra rentabilūs, mes kartais esame išplėtę savo tinklus į laukus, kur niekada niekas nepasistatys. Aplinkos ministerija nesukūrė mechanizmų priemiesčių zonų plėtrai valdyti ir, deja, turime šitą situaciją tokią, kokią turime.
Pateiktas įstatymo projektas iš esmės yra ydingas, mes iš esmės pradedame šnekėti, kad Lietuvos vandens tiekėjai tampa ir karšto vandens tiekėjais, o tai yra bene vienintelė, ministre, Europos Sąjungos valstybė, kur mes tokią centralizuoto vandens tiekimo naštą užkrauname, kad būtų tiekiamas ir karštas vanduo. Antroji priežastis, kodėl reikėtų grąžinti šitą įstatymą tobulinti, yra kita, nes iš esmės dabar už vandenį moka tą pačią kainą tiek priemiesčių gyventojai, tiek miestų gyventojai, kurie gyvena daugiabučiuose, ir už papildomą infrastruktūrą, kad namą prijungtų prie magistralinio vandentiekio, turi vėl apmokėti visi bendrai, tuo tarpu anksčiau buvo manoma, kad už tą prisijungimą turėtų apmokėti naujakurys. Tai ką dabar atsakyti tiems naujakuriams, kurie sumokėjo už save ir prisijungė prie magistralinių vandens tiekimo tinklų? Jiems bus kompensuota ar kaip?
Man atrodo, čia yra visiškas nenuoseklumas, todėl reikėtų grįžti prie tų siūlymų, kuriuos ministerija gavo iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, tų siūlymų mes nematome įstatymo projekte. Siūlau grąžinti jį tobulinti ir grįžti su normalia redakcija, nes su šia redakcija mes paskandinsime tiek vandentiekio įmones, tiek save komiteto darbe, kur bus šimtai kitų totaliai konceptualių siūlymų. Kviečiu grąžinti įstatymą tobulinti.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Labai ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, jeigu pažiūrėtume giliau ir pamatytume pataisas, kurios užregistruotos, kad tų problemų ir tų baimių nebūtų, išties yra sutarta, kad atskirtume tai, kas yra įpareigota Europos Sąjungos direktyvos, kad ta pažeidimo procedūra, kuri yra pradėta, nesibaigtų finansinėmis sankcijomis, tai išties mes radome bendrą sutarimą ir tikrai kviečiu palaikyti. Tikrai komitete, manau, mes sutarsime, lygiai taip pat atskelsime tą dalį, kuri ir kelia daugiausiai aistrų, ir įsipareigojimus Europos Sąjungai tikrai įvykdysime. O dėl tos ginčus keliančios dalies, manau, bus laiko susėsti ir vandentiekininkams, ir šilumininkams, kai jie turės bendrą sutarimą, tada galėsime grįžti čia, į salę. Iš tikrųjų kviečiu palaikyti tik tą dalį, dėl kurios mums gresia tam tikros sankcijos iš Europos Sąjungos. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti dėl šių įstatymų projektų.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14, susilaikė 27. Projektui nepritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, galime siūlyti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.49 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2299 (pateikimas)
Kitas klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2299. Pranešėjas – ministras K. Navickas.
K. NAVICKAS. Kitas įstatymo projektas, kurį taip pat man leista šiandien pristatyti, iš esmės labai paprastas ir kartu sudėtingas, t. y. panaikinti esamą didelę disproporciją sutvarkymo mokesčio tarp kitų pakuočių, nes dabar metalinei pakuotei galiojantis mokestis yra 17 kartų didesnis nuo realiai rinkoje sutvarkytos pakuotės kainos, kai visų kitų pakuočių mokestis yra 4,2. Nematydami argumento, kodėl turėtų būti išskirtas šitas mokestis metalinei pakuotei 17 kartų, palyginti kaip kitų – 2,2, mes siūlome pakeitimą. Tokia yra įstatymo pakeitimo esmė. Noriu iš karto, užbėgdamas klausimams už akių, pabrėžti, taip, čia yra šitas pakeitimas sietinas su vadinamąja „Metrail“ byla. Mes esame gavę Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą, kurioje yra pagrindinė, esminė nuostata, kad šitas įstatymas negaliotų atgaline data. Mes tokio varianto nesiūlome. Siūlome svarstyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ministre, pradėsiu nuo to, kad, man atrodo, jūs visiškai nebesusitvarkote su savo pareigomis, nes neturite viceministro, kuris atsakingas tiek už atliekų tvarkymą, tiek už vandentiekį. Praeitas balsavimas tai pademonstravo.
O dabar konkrečiai dėl šito įstatymo projekto, tai klausimas jums dėl „Metrail“. Turėjote 10 mėnesių padaryti išvadas, kurios įveiktų sisteminę pakuočių tvarkymo sektoriaus krizę. Ir tai yra pirmasis įstatymo projektas, kurį pateikėte. Gerbiama V. Vingrienė pateiks tokį patį įstatymo projektą su dvigubai mažesniu taršos mokesčiu. Tai jūsų atėjimas čia yra iš esmės nereikalingas, nes kolegė jau daro tą patį ir siūlo dvigubai mažesnę baudą. Gerbiamas ministre, ką jūs iš esmės darysite dėl „Metrail“ bylos? Kas gresia Lietuvai? Tai, kad tuoj, už dviejų mėnesių, įmonės, sumokėjusios 30 mln. eurų, nukreips šiuos ieškinius trims organizacijoms, pakuočių tvarkymo organizacijai ir „Žaliajam taškui“, jos bankrutuos, o tai reikš, kad niekas nebeaptarnaus varpelių, ir tai reikš, kad mėnesių mėnesiais, o gal pusmetį mes turėsime visą sistemą, antrinių žaliavų sistemą, kurios niekas neaptarnaus. Jūs ateinate į Seimą su vieninteliu šituo projektu po 10 mėnesių! Ministre, ar jūs tikrai esate pasiruošęs įveikti šitą „Metrail“ krizę, ar turite reikiamus sprendimus?
PIRMININKAS. Laikas.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Jūsų klausimas nesusijęs su projektu, negaliu į jį atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, tai yra iš tikrųjų sveikintinas dalykas mažinti mokesčio tarifus už aplinkos teršimą. Jie iš tikrųjų ne tik disproporcingi tarp kitų pakuočių, bet apskritai neproporcingi ir iš tiesų šiandien skatina daugiau fiktyvias pažymas arba prekybą pažymomis, o ne mokesčio mokėjimą arba net realų sutvarkymą.
Dėl metalinės pakuotės tai mes žinome, kad gamtoje jos nelieka, nes metalas vis tiek nukeliauja bet kuriuo atveju į metalo laužus ir yra perdirbamas, nes tai pliusinę vertę turinti atlieka. Bet yra ir kitų pakuočių, kurios iš tikrųjų apmokestinamos daug didesniu tarifu, negu yra realūs perdirbimo kaštai. Aš siūlyčiau dar kartu apmokestinti ir kitas. Mano siūloma pataisa ir bus apie tai, kad būtų sumažintas tarifas, tada mes surinktume daugiau mokesčių į biudžetą ir sumažintume tą prekybos pažymomis aspektą. Problema tikrai būtų išspręsta, būtų atliekų tvarkymo skaidrumas ir nebūtų tokių aspektų…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …kaip šiandien turime „Metrail“ skandalą.
K. NAVICKAS. Jūsų klausimas labiau pasiūlymas. Kaip sakiau, svarstymo metu tie pasiūlymai gali būti jungiami arba aptariami. Mūsų pasiūlymas yra išėjęs iš tikrųjų… Mes pakankamai intensyviai konsultavomės tiek su Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek su Valstybės kontrole. Tas skaičius yra ir iš to, ir iš rizikos valdymo. Ta prasme, aš laikausi tos nuomonės, kad mūsų tas skaičius ir šitai pakuotei yra pagrįstas. O, kaip ir minėjau, visi kiti pasiūlymai gali būti svarstymo metu.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš norėčiau pasiteirauti, ar mes, Seimo nariai, galėsime pamatyti tą Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą? Kol kas aš čia matau, kad susijusių dokumentų sąraše jos nėra. Mums būtų įdomu matyti ir ją ir galbūt padaryti panašias išvadas kaip jūsų ar kitokias. Ačiū.
K. NAVICKAS. Nežinau, dėl ko ji nepridėta, nes ji tikrai yra šitame įstatyme. Pridėsime.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs aiškinamajame rašte užsimenate, kad, grįžtant į 2013 metus, vieną milijoną papildomai surenkame, nors toliau, kaip rašote, tai jokios įtakos neturi. Bet kaip jūs apskaičiavote tą įkainį 186? Kuo rėmėtės? Ar jūs žiūrėjote į kitas pakuotes, ar yra metodika, pagal kurią skaičiuojate?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Jis yra skaičiuojamas, yra vertinama bazinė tokių pakuočių sutvarkymo kaina ir yra dedamas indeksas 4,2, ir kitų rūšių pakuotėms iki šiol galioja. Aš negaliu paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo išskirta metalinė pakuotė, kuri iš esmės, kaip ir ponia V. Vingrienė sakė, poveikio aplinkai prasme kokio nors išskirtinumo neturi. Nežinau šitos istorinės priežasties, kodėl buvo 17 kartų pakeltas indeksas. Tiesiog mūsų siūlymas suvienodinti su visomis kitomis, todėl tas 4,2.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Tuoj pažiūrėsime, ar užsirašė kas nors dėl motyvų. Nuomonė už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš jau išsakiau faktiškai savo poziciją ir pakviesiu tikrai balsuoti. Tai sveikintinas sprendimas, nes mes kaip tik paskatinsime, tai yra sumažinsime tokią teisiškai neteisingą šiandien galiojančią praktiką dėl prekybos pažymomis, siekiant išspręsti užduočių įvykdymo klausimą. Ir galbūt tie, kurie neperdirba realiai ar netvarko, mieliau sumokėtų mokestį, kuris yra proporcingas ir, kaip ministras siūlo, keturis kartus didesnis negu perdirbimo kaštai realiai. Aš pasiūlysiu kitame dar šiek tiek mažesnį, bet yra didesnis negu perdirbimo kaštai, ir kiek mes artėjame prie proporcijos ir užtikriname atliekų tvarkymo aspektus. Taigi siūlau palaikyti šį siūlymą ir po to sujungti abu siūlymus, sprendžiant problemas ir kitų pakuočių sutvarkymo klausimais.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Ir prieš, ir už. Gerbiamas ministras atnešė projektą su baudos mokesčiu, kuris yra 186 eurai už nesutvarkytą metalo toną. Gerbiama V. Vingrienė kitu projektu siūlo du su puse karto mažesnę baudą, tai yra 82 eurai už toną. Man atrodo, kad metalas nesivolioja pamiškėse. Metalas yra surenkamas visur ir yra perdirbamas. Jeigu metalas yra kažkur nesutvarkomas, tai dažniausiai dėl biurokratinių dalykų, kurių tikrai daug pasitaiko, ir turi pristatyti pažymas per tris dienas.
Man atrodo, kad racionalesnis yra gerbiamos Virginijos pasiūlymas kitame projekte, kur bauda, palyginti su sutvarkymo kaštais, yra tik penkiais kartais didesnė. Iš esmės dėl sujungimo siūlyčiau pritarti, tik ministrui apeliuoti. Ministre, gal mano pasisakymas nesusijęs su „Metrail“ byla, bet mes vis dar laukiame šiame parlamente konkrečių siūlymų, kurie išgelbėtų pakuočių tvarkymo sistemą. Jų kol kas nematome registruotų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 57, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pasiūlymų daugiau nematau. Siūloma svarstyti spalio 18 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.59 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 32, 4, 30, 3415, 3419, 3420 straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333ES (pateikimas)
Kitas klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 kai kurių straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333ES. Pranešėjas – ministras K. Navickas.
K. NAVICKAS. Paskutinis įstatymo projektas, teikiamas šiandien Aplinkos ministerijos. Projekto tikslas – įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytas priemones, kurios padėtų siekti žiedinės ekonomikos tikslų, ir antras yra įgyventi Europos Komisijos įpareigojimus dėl tinkamo Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo.
Esminiai dalykai šiame įstatymo projekte yra tokie: nustatomas įstatyminis pagrindas aplinkos ministrui nustatyti nacionalinius atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus, kitais žodžiais tariant, nustatyti, kada senas dviratis nėra senas dviratis, kurį galima remontuoti ir naudoti toliau. Kitas – nustatoma atliekų darytojo atsakomybė už atliekų galutinį sutvarkymą, siekiant išvengti fiktyvaus atliekų tvarkymo, įpareigojimas turėti atliekų galutinį sutvarkymą įrodantį dokumentą – dabar tokios prievolės nėra, išplečiamos padangų gamintojų, importuotojų ir platintojų atsakomybės ribos, nustatoma pareiga padangų atliekų tvarką organizuojantiems gamintojams, importuotojams sudaryti sutartis su savivaldybėmis arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi dėl padangų atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.
Šiuo metu didelė dalis padangų kaupiasi didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir už jų tvarkymą atsakingos savivaldybės, nors padangoms taikomas gamintojo atsakomybės principas. Išplečiama sąvoka „transporto priemonė“, kaip ji apibrėžiama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat visiems transporto priemonių gamintojams ir eksportuotojams bus taikomas gamintojo atsakomybės principas ir sumažinamas atliekų sektoriaus strateginių dokumentų skaičius, siūloma įrengti tik valstybinių atliekų prevencijos ir tvarkymo planą vietoj dabar rengiamų dviejų dokumentų – Valstybinio atliekų tvarkymo plano ir Valstybinės atliekų prevencijos programos. Siūlome projektui pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų tuoj pažiūrėsime. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų niekas, matau, nesiūlo. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Vyriausybė siūlo skubą. Ministras išėjo, neatsakys, ar data tinka. Kol kas preliminariai gruodžio 4 diena. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.02 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2409 (pateikimas)
Toliau. Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2409. Pranešėjas – viceministras V. Macevičius. Prašau.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šio įstatymo projekto esmė yra ta, kad 23 straipsnio 4 dalyje yra labai aiškiai nustatyta, kaip nustatomi Valstybinės atominės energetikos inspekcijos viršininko ir jo pavaduotojo atlyginimai. Viršininko atlyginimas yra keturi, pavaduotojų – trys vidutiniai atlyginimai tų sektoriaus įmonių, kurias jie kuruoja.
Ir antroje dalyje yra nustatyta prievolė Ministrui Pirmininkui, remiantis Statistikos departamento duomenimis, patvirtinti šį atlyginimą. Vyriausybė mano, kad tai yra perteklinis reikalavimas, ir šiuo projektu siūlo atsisakyti šio perteklinio reikalavimo. Įvertinę VATESI reikšmę, svarbą, jų kompetenciją, siūlome pritarti šiam įstatymo projektui ir svarstyti jį.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamas viceministre, aiškinamajame rašte yra parašyta, kad bus nustatytas mechanizmas. Dabar yra viena tvarka, bet naujos tvarkos dar nėra, kaip aš supratau, ar ne? Kada atsiras ta nauja tvarka ir gal aš ką nors ne taip supratau? Prašau paaiškinti.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Matote, įstatyme pasakyta – kad konkretus skaičius, kurį už praeitus metus pateikia Statistikos departamentas. Premjeras savo nutarimu patvirtina jį. Na, galima vadovautis… vėlgi čia galbūt komitete galima kalbėti, kaip tai padaryti, gali būti, kad tiesiog Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras, vadovaudamasis Statistikos departamento duomenimis, atlieka šitą funkciją. Čia kol kas tikrai nėra aprašyta, bet galima komitete tai išspręsti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš nežinau, kiek realiai gaudavo vadovai, bet aš žinau, kad buvęs atominės elektrinės direktorius, t. y. objektą, kurį kontroliavo, kaip jūs sakėte, gaudavo ir 10 tūkst. litų. Ar galima daryti išvadą, kad keturi atlyginimai, tai Tatenos vadovas 40 tūkst. gaudavo per mėnesį?
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Šitie duomenys nėra jokia paslaptis, nes netgi atominės elektrinės tinklalapyje yra pasakyta, kad vadovo atlyginimas yra 5 tūkst. 500 eurų. Visų įmonės darbuotojų vidutinis atlyginimas, pagal kurį turėtų būti nustatomi tiek viršininko, tiek pavaduotojų atlyginimai, yra 1 tūkst. 300 eurų. Šių metų kovo 1 dieną yra nustatytas atlyginimas viršininkui 5 tūkst. 100 eurų, o pavaduotojams – 3 tūkst. 800 eurų. Čia yra bruto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ar dėl motyvų užsirašė kas nors? Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo…
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamas pirmininke, kaip papildomą norėtume siūlyti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes atlyginimai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti spalio 9 dieną. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.07 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2355 (pateikimas)
Viceministras pristatys ir kitą įstatymo projektą – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2355. Prašau.
V. MACEVIČIUS. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektą. Reali situacija šiandien yra tokia, kad, vykdant Ignalinos atominės elektrinės išmontavimo darbus, dezaktyvaciją, įrengiami nauji įrenginiai, kuriuose sumontuojami kėlimo įrenginiai. Dabar visi kėlimo įrenginiai pagal esamą praktiką yra įregistruoti… pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą jie yra įregistruojami valstybės registre. Tačiau formaliai įrenginiai, kurie užtikrina branduoliniuose objektuose saugą, neturėtų patekti į šio įstatymo reguliavimo rėmus. Taip įstatyme yra įrašyta.
Todėl mes siūlome šito įstatymo projekto pataisa panaikinti šitą formalų reikalavimą ir laikyti, kad visi kėlimo įrenginiai, mechanizmai, kurie atitinka Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo reikalavimus, būtų pagal šitą įstatymą ir prižiūrimi. Taigi prašome pritarti šiam projektui ir ištaisyti tokį formalų prieštaravimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, bet prie pavojingų priskiriamas paprastas mechanizmas – liftas. Atominėje elektrinėje yra labai daug liftų, kurie kelia ne tik branduolines kasetes, bet ir piliečius. Ar jūs norite pasakyti, kad visi prietaisai dabar bus kontroliuojami institucijos, kuri turės sukurti sau papildomą visą sistemą, kad galėtų kontroliuoti? Tai yra tam tikra specifika, nes Socialinių reikalų ir darbo komitetas ne vienus metus susiduria su šita problema, aš šiek tiek orientuojuosi, apie ką mes kalbame. Tai apie kokius prietaisus jūs čia kalbate?
V. MACEVIČIUS. Dėkoju už klausimą. Galbūt aš netiksliai pasakiau, nes visi kėlimo mechanizmai, taip pat ir liftai, yra priskiriami prie potencialiai pavojingų. Tačiau potencialiai pavojingi vėlgi buvo skirstomi kaip ir į dvi kategorijas. Tai yra tie potencialiai pavojingi įrenginiai, konkrečiai kėlimo mechanizmai, kurie turi įtaką branduolinei saugai, buvo išbraukti iš įstatymo kaip kontroliuotini, liftai, kaip buvo, taip ir lieka. Mes siūlome, kad visi kėlimo mechanizmai būtų įregistruojami ir prižiūrimi pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo reikalavimus. Liftai ir anksčiau buvo. (Balsai salėje) Ne, ne, čia išbraukta, o toliau yra duota nuoroda į 3 straipsnio 8 dalį, t. y. kėlimo įrenginiai ir įranga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nereplikuokite iš vietos. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas, papildomų… (Balsai salėje) Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, potencialiai pavojingų įrenginių niekados Ekonomikos komitetas nesvarstė, nes tai su ekonomika… Na, gali būti brangesnis, gali būti pigesnis, bet tai yra žmonių gyvybės.
PIRMININKAS. Ką siūlote?
A. SYSAS (LSDPF). Siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą, nes jis visada šitais reikalais… Čia yra sauga ir sveikata, o ne kas nors kito. Ekonomika čia nekvepia.
PIRMININKAS. Ar yra kitų siūlymų dėl pagrindinio komiteto? (Balsai salėje) Nėra. Tuomet skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas, balsuoja už, kas balsuosite prieš, pagrindiniu komitetu bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 19, prieš – 43. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti spalio 9 dieną.
17.13 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3, 20 straipsnių papildymo ir 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2157 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3, 20 straipsnių papildymo ir 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2157. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šio įstatymo pakeitimo tikslas yra dėl sąvartynų plėtros. Pagal Europos Komisijos, Europos Sąjungos direktyvos žiedinės ekonomikos principus sąvartynai turėtų būti mažiausiai populiari atliekų tvarkymo priemonė ir nuo 2030 metų į sąvartynus šalinamų atliekų kiekis turėtų neviršyti 10 % visų atliekų.
Šiuo metu Lietuva dar atsidūrusi tokioje situacijoje, kai dirbama dėl sąvartynų plėtros, ir jeigu mes plėsime sąvartynus, tai tikrai rizikuojame neįgyvendinti ambicingų tikslų – po 2030 metų perdirbti ne mažiau kaip 65 % komunalinių atliekų. Siūlome kartu su kolegomis teikėjais šiuo įstatymo projektu dabartinę praktiką, pagal kurią sąvartynų plėtra yra vykdoma remiantis regioniniais sprendimais, keisti tvarka, kai naujų ar esamų sąvartynų plėtra privalo būti išanalizuota ir patvirtinta Vyriausybės. Lietuvoje Europos Sąjunga finansavo 11 sąvartynų įrengimą. Pagal patvirtintą Valstybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą visų jų metiniai šalinimo pajėgumai sudaro 1,25 mln. tonų, tuo tarpu 2016 metais pašalinta tik trečdalis, t. y. užpildyta 380 tūkst. tonų atliekų. Taigi, mes dar turime atliekų pildymo galimybių sąvartynuose, plėtra tikrai nereikalinga, ji tikrai stabdys, kaip ir minėjau, aukštesnius atliekų tvarkymo pakopų būdus. Be abejo, tuo pačiu įstatymu siūlome sudaryti galimybę šalinti atliekas ne tik regioniniu pagrindu, bet kad būtų galima šalinti ir kituose regionuose. Siūlau šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Paklausti pirmasis norėtų S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, visų pirma toks konceptualus klausimas. Artimiausias dvi valandas praleisime klausydamiesi jūsų ir norėtųsi paklausti pirmą klausimą. Ką veikia jūsų Aplinkos ministerija, nes jinai tokius konceptualius įstatymus turėtų pateikti? Ministras atnešė šiandien, vieną eilutę pateikė. Gal jūs atsakysite, ką veikia jūsų ministerija?
O jeigu konkrečiau, tai kaip jūs žiūrite į tai, kad visi Lietuvos sąvartynai kol kas statomi už europines lėšas, o būsimi bus statomi tik už pačių regioninių atliekų tvarkymo centrų, RATC’ų, lėšas? Jeigu yra iš esmės toks poreikis, atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir gaunami leidimai arba išvados, tai dabar iš pačių savivaldybių atimama apsisprendimo teisė ir pasakoma, tik Vyriausybė gali leisti tai. Ar tai nėra savivaldos teisių pažeidimas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Į pirmą klausimą aš tiesiog jums atsakysiu taip, jog aš negaliu atsakyti už kitus, buvo ministras, galėjote paklausti jo.
O dėl antrojo klausimo, kaip ir minėjau, pagal žiedinės ekonomikos principą mes tikrai neturime plėsti naujų sąvartynų statybų, juo labiau kad esami pajėgumai tikrai pakankami. Jeigu mes tikrai plėtosime, kaip jūs ir minėjote, tai neskatinsime nei perdirbimo, nei pirminio rūšiavimo, nei apskritai atliekų prevencijos, kuri yra atliekų tvarkymo viršūnė. Aš manyčiau, kad mes tikrai turėtume mažinti tą galimybę išvežti į sąvartynus, o sudaryti galimybes perdirbti, panaudoti atliekas kaip žaliavą ir tikrai eiti pažangiu, draugišku aplinkai keliu. Tikrai nemanau, kad tai būtų koks nors pažeidimas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tikrųjų viskas kainuoja, ir perdirbimai kainuoja. Ar nemanote, kad reikėtų paklausti ir Vyriausybės dėl išvados, nes gal jūs atstovaujate tiems, kurie galbūt tas atliekas superka už nemažus pinigus ir tokiu būdu gauna mūsų sąskaita nemažai pinigų, o jūs savo ruožtu kitą kelią taip pat uždarote, t. y. kalbame apie deginimo įmones, jūs vėl prieštaraujate? Ar iš tikrųjų nemanote, kad tai ir korupciniu požiūriu reikėtų patikrinti, nes jūs norite nukreipti srautus, kurių kainos bus didelės, kadangi kai kurių produktų perdirbimas pakankamai brangus? Iš tikrųjų pasiūlyčiau ir antikorupciniu požiūriu, ir Vyriausybės išvados.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Sutinku su jūsų siūlymu, tik norėjau pasakyti, atitinkamai paklausti, kad gal pati Europos Komisija užsiima kokiais nors korupciniais aspektais, nes ji tikrai įpareigoja mus eiti žiedinės ekonomikos keliu ir ieškoti būdų, kaip perdirbti atliekas ir panaudoti kaip žaliavą, įeiti į uždarą ciklą. Aš manyčiau, kad čia pažangus kelias, o tai, ką mes galvojame, kad brangiai kainuoja perdirbimas ir t. t., tai gerai, jeigu mes šiandien sudarome galimybę deginti, tai visi ir eis tik tuo keliu, pačiu lengviausiu keliu, dar aplinkai taršiu keliu, ir mes tikrai neskatinsime perdirbimo. Šiandien matome, kad žaliavos perdirbimo jau net ir nebūtų. Tokiu atveju, kai mes sudeginsime, juo labiau neskatiname net to ekologinio sąmoningumo žmonių, kad rūšiuotų atliekas, gyventų švarioje aplinkoje, pateiktų atliekas kaip žaliavą, naudotų kitų produktų gamybai. Jūs pats žinote, kad Lietuva nėra turtinga savo išteklių, išskyrus miškus. Tai mes galėtume panaudoti, sukurtume naujų verslų ir naujų darbo vietų tokiu atveju.
Jūs sakote, kad tiesiog reikia sudeginti, paleisti žaliavą dūmais, o Europos Komisija kaip tik sako, tai irgi nepopuliaru, kad apmokestinkime vartų mokesčiu tam, kad jisai būtų nepopuliarus. Šiandien kas yra? Tos pačios deginimo jėgainės vartų mokesčius įsiskaičiuoja į savo pelnus, tai yra ne mokestis už aplinkos teršimą. Bus dabar kitas projektas, aš pasiūlysiu šitą mokestį taikyti kaip mokestį už aplinkos teršimą, kad mes jį galėtume nukreipti į aukštesnės pakopos atliekų tvarkymo būdus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, vis dėlto aš grįžtu prie to klausimo, kurį jau uždavė. Jūsų teikiamo 3 straipsnio pakeitime jūs kalbate apie sąvartynų plėtrą ir naujų sąvartynų statybą tik su Vyriausybės pritarimu. Bet tai yra savivaldybės teritorija. Dažniausiai tai yra jų kompetencijos klausimas. Kaip čia santykiauja savivalda su Vyriausybe šiuo teikimu? Vieni klausia, ar nemato čia Konstitucijos prieštaravimų, nes tam tikros funkcijos yra suteiktos savivaldai. Aš noriu pasitikslinti, ar aš ką nors blogai suprantu?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad mes turėtume žiūrėti į Europos Sąjungos teisės aktus, kurie turi aukštesnę galią nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Jeigu mes einame žiedinės ekonomikos keliu ir kiekviena savivaldybė sumąsto, kad reikia plėsti sąvartyną, nepaisant to, kad ji galbūt arčiau į kitą regioną gali nuvežti, ir dar neužpildytas sąvartynas, ji gali ten tas atliekas šalinti ir jai pačiai galbūt… Ir dabar buvo tokių momentų, kai ir naudodavosi būtent kitų, kur yra patogiau, galbūt net kartais nuvežti ir arčiau, ir pigiau. Aš manau, kad mes sudarytume bendrą koncepciją, kad nusprendžiama ir skatinti, leisti kartu šalinti ne tik to regiono, bet ir kito regiono sąvartynuose, kurie nėra užpildyti, ir neplėsti naujų.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, įsivaizduokite, jūs dirbote ministerijoje, ar ne? Įsivaizduokite save dabar vieną minutę ministre. Kalbate, gerbiama ministre, apie sąvartynų plėtrą. Kada ji baigsis, kada jūs pateiksite, ministre, kitą savo įstatymo projektą, kai tų sąvartynų plėtra bus mažinama? Atvirkščiai. O dėl to, kas nusprendžia, kur tuos sąvartynus plėsti, taip pat yra didelis skirtumas, ar centras, ar savivaldybė. Kur besteigtum sąvartyną, atsiranda gyventojų nepasitenkinimas ir idealiai išrinkti vietą tokiems naujiems tikrai sudėtinga. Taigi atsakymas jūsų, ministre.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Na, jūs dabar ką tik ir atsakėte, kad gyventojai reiškia nepasitenkinimą dėl naujų sąvartynų plėtros. Tai ir yra esmė, kad mes plečiame. Dabar šiandien yra Kėdainių sąvartyno plėtra. O yra sąvartynų, kurie tikrai neužpildyti, ir galima pildyti ir mažinti šalintinų atliekų sąvartynuose kiekį.
Dabar vienas regionas, tarkime, turi šalintinų atliekų daug ir užpildo savo sąvartyną, o kito neužpildome ir negalim uždaryti. Tai vežkime tenai, į tą, kuris neužpildytas, ir ten gyventojų nepasitenkinimo nebus, ir nereikės reikšti pretenzijų. Jūs paklauskite, dabar tie Kėdainių gyventojai tikrai protestuoja dėl sąvartyno plėtros. Galiausiai tai ne tik aplinkosauginis ir gyventojų teisės pažeidimas, bet ir mūsų žiedinės ekonomikos principo pažeidimas, ėjimo pažangiu keliu, ką mes iš tikrųjų norėtume daryti. Tada ieškome racionaliausio sprendimo, ką mes ir turėtume padaryti, o ne eiti pačiu lengviausiu keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už, nuomonė už – D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau atsakyti Simonui ir Algirdui apie savivaldybių teisių pažeidimą. Iš tikrųjų dabartinė situacija, kai plėtra ir, sakysime, savivaldybių statyba priklauso nuo regioninių sprendimų, tai yra… Sakysime, kaip pavyzdys Kauno RATC. Tai Kėdainių savivaldybė, Raseinių savivaldybė turi po vieną balsą, o Kauno savivaldybė turi keturis ir iš tikrųjų, ką dabar faktiškai Virginija minėjo, kad yra perkrauti sąvartynai, Lapių sąvartynas tuoj pat bus uždarytas per dvejus metus, faktiškai visas srautas bus nukreiptas į Kėdainius. Žmonės protestuoja ir iš esmės ta plėtra yra labai pavojinga. Todėl mes ir turėtume tokį sprendimą, kad jeigu Vyriausybė… Tiksliau, Aplinkos ministerija turėtų įvertinti, kur yra galimybė nedarant plėtros perkelti, ir pervežti tas šiukšles. Todėl ta sprendimo esmė ir yra tokia. Čia tikrai savivaldybės yra nepažeidžiamos. Praktiškai mes jokios įtakos Kaunui neturime, nes jis turi keturis balsus.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atsiprašau, piktnaudžiauju mikrofonu šiandien, bet tiesiog labai daug Aplinkos apsaugos komiteto klausimų. Viena, kas yra gerai šiame projekte, kad atliekas bus galima pervežinėti tarp regionų. Tai yra sveikintina, kad išnaudojama būtų. Kas blogai? Kad savivaldybės nustumiamos į pašonę ir sakoma: tik su Vyriausybės pritarimu. Turima omeny Kėdainių pavyzdys, bet Vilniuje jau yra perpildytas sąvartynas, Šiauliuose yra perpildytas sąvartynas, kitur irgi artėja prie perpildymo. Tai dėl visų sąvartynų plėtros reikės derinti su Vyriausybe.
O aš ne be reikalo paklausiau gerbiamos V. Vingrienės apie konceptualumą. Gerbiami valstiečiai, tikrasis sprendimas bus, ar pildysis sąvartynai, ar ne, tas, ar įvesime 25 eurų sąvartyno aplinkos taršos mokestį nuo sausio 1 dienos. Dabar yra mokama 7 eurai už kiekvieną pristatytą toną į sąvartyną, nuo sausio 1 dienos turėtų atsirasti 25 eurų mokestis už kiekvieną atvežtą toną.
Jeigu mes atsispirsime pagundai padaryti sąvartynus vis dar pigiausia alternatyva, tai jie ir nepilnės, bet jeigu mes… Artimiausiu metu tikrai pasirodys savivaldybių merų kreipimaisi, RATC‘ų asociacija jau parašė kreipimąsi, kad prašo atidėti mokesčio padidėjimą, nes gyventojams labai pabrangs sąvartynai, nes neišvystyta rūšiavimo sistema. Tada ir pilnės toliau sąvartynai. Bet jeigu mes sąvartynus padarysime brangiausia atliekų šalinimo alternatyva, tada jie ir nepilnės, kaip Švedijoje ar Norvegijoje, kur tik 1 % atliekų padedama į sąvartynus, nes jie yra be galo brangūs. O tokiais draudimais, kurie visiškai iškrenta iš konteksto, mes nesukursime veikiančios sistemos.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų…
A. Sysas nori kažką pasakyti.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, aš prašau Vyriausybės išvados, nes aiškinamajame rašte parašyta, kad pinigų nereikės, tačiau bet koks plėtimasis visada reikalauja pinigų. Taip nebūna, kad… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl Vyriausybės išvados taip pat galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.28 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 341, 342, 344, 345, 3416, 3418, 3419 ir 3420 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2459, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir Įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2460 (pateikimas)
Kitas taip pat V. Vingrienės projektas kartu su lydimuoju – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2459. Patį projektą ir lydimąjį.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). (…) Nr. XIIIP-2459 ir Nr. XIIIP-2460, kadangi jie yra susiję. Tai Atliekų įstatymo pakeitimas ir Mokesčio už aplinkos teršimą, tai būtų susiję, kartu.
Gerbiami kolegos, šių įstatymų pakeitimo tikslas yra kaip tik išspręsti mokesčio už aplinkos teršimą klausimus. Vienas iš aspektų yra tai, kad siekiama užtikrinti, kad visi elektros, elektroninės įrangos, transporto priemonių gamintojai ir importuotojai dalyvautų atliekų tvarkymo sistemoje, organizuotų ir finansuotų gaminių atliekų surinkimą visoje Lietuvoje, vykdytų Vyriausybės nustatytas užduotis ir kitas pareigas. Panaikinti neefektyvią, brangiai kainuojančią priemonę, turėjusią užtikrinti šių atliekų tvarkymą, bet iš tikrųjų visiškai neveiksmingą, tai yra bankų garantiją ar laidavimo draudimo sutartį.
Ir siūlau numatyti efektyvesnį reguliavimą, pagal kurį tik elektros ir elektronikos įrangos, transporto priemonių baterijų ir akumuliatorių sutvarkymo pareigų nevykdantys gamintojai ir importuotojai privalėtų deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Tai skatins rūpintis atliekų sutvarkymu, gerins konkurencinę aplinką, sumažins valstybės išlaidas kontrolės vykdymui ir sumažins gyventojų mokėjimą už sutvarkymą atliekų, kurios yra nesutvarkomos.
Taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kontekste yra papildymas, kaip ir aplinkos ministro siūlytas projektas, dėl mokesčio už aplinkos teršimą sumažinimo dėl pakuočių. Įvertinama tai, kad mokestis šiandien keliolika kartų didesnis negu sutvarkymas tos pačios metalinės pakuotės. Kaip ir ministras yra pateikęs, perdirbimas metalinės pakuotės yra 44 eurai, o mokestis šiandien – 753, tad visi šitie mokesčiai ir baudos, kurios dvigubinamos nesutvarkius, iš tiesų neįvykdžius užduočių, skatina prekybą pažymomis. Tokiu atveju patiems tvarkytojams ar gamintojams, importuotojams, nesutvarkiusiems atliekų, gal geriau nusipirkti pažymą, kainuojančią pigiau, negu išties sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.
Atitinkamai sumažinamas mokestis ir kitų rūšių pakuočių, kurios tikrai turi pridėtinę vertę ir kurių gamtoje nėra… ne vien tik metalinės pakuotės, kad jis būtų dvigubai didesnis už atliekų sutvarkymą, tačiau galbūt sumažintas mokestis, jeigu netvarkoma. Tai labiau paskatintų mokėti mokesčius į biudžetą, kuris būtų paskirtas atliekoms tvarkyti, bet ne gultų ant gyventojų pečių už nesutvarkytas atliekas, o ne nusipirkti pažymą, kuri realiai kaip ir nesprendžia problemos. Aš manyčiau, kad tai paskatintų ir atliekų tvarkymo skaidrumą, ir iš tiesų būtų sutvarkoma aplinka.
Be to, taip pat dar siūloma įvesti mokestį už aplinkos teršimą dėl elektronikos gaminių, to šiandien nebuvo, ir dėl utilizuotinų automobilių. Kviečiu šiems įstatymų projektams pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, kaip prisimenu, jūsų Vyriausybė sakė, kad mažins naštą ir smulkiam verslui, ir apskritai verslui. Tai šis įstatymas nemažina naštos. Paprasčiausiai didina naštą. Pavyzdžiui, tarkime, transporto priemonių platintojams bus draudžiama transporto priemones platinti neužsiregistravus, aišku, nesumokėjus mokesčių tam tikrų, kai dauguma smulkių verslininkų užsiima reeksportu. Ar viskas yra apgalvota ir ar tikrai jūs galutinai nesužlugdysite to smulkaus verslo, kuriuo užsiima labai mažos įmonės? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šitą mokestį už aplinkos teršimą reikalauja direktyva mokėti. Pagal principą teršėjas moka. Turėtų mokėti…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Reeksportuoja. Kaip tai bus suskaičiuota? Įveži į Lietuvą… Atvirkščiai, jos išvažiuoja toliau. O jūs paimsite mokestį. Kur čia tvarkymas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mokestis yra už utilizuotinas ir numatytas 30 eurų už toną, atsiprašau, už vienetą.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė. Ar užsirašė? Spėjo S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tiktai kolegų dėmesį atkreipiu, kad tai yra tylus automobilio mokesčio įvedimas – 30 eurų registracijos mokestis, ir ateity šitas mokestis gali būti pakeltas iki bet kokio. Dabar registracijos atveju bus pradėtas mažas mokesčio rinkimas ir po to, sakykime, gal net už pusmečio ims kas nors ir vietoj 30 eurų padarys kitokį mokestį. Balsuodami už šitą projektą mes įvedame automobilio mokestį.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto kartu su lydimuoju.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 44, prieš – 4, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas dėl pagrindinio įstatymo projekto nesiūlomas. Siūloma dėl lydimojo, kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną.
Per šoninį mikrofoną – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau taip pat paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame dėl Vyriausybės išvados.
17.35 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3423 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2416, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. IX-720 2 straipsnio ir Įstatymo 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2417 (pateikimas)
Toliau – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3423 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2416. Taip pat ir lydimasis. Pranešėja – V. Vingrienė. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dar kartą. Pristatysiu Atliekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2416 ir taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2417, nes tai yra susiję projektai. Šia pataisa atliekų sektoriaus teisinis reguliavimas aiškiai apibrėžiamas, kad apmokestinamųjų gaminių rūšių… priklausomai nuo situacijos, turi apmokėti teršėjas. Šiuo projektu siekiama aiškiai atskirti apmokestinamųjų gaminių rūšis, nedviprasmiškai įstatymo lygiu leisti atskirti apmokestinamųjų gaminių rūšių atliekų tvarkymo valdymą, leisti atskiroms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, pavyzdžiui, automobilių importuotojams, padangų atliekų tvarkytojams ar atskirų automobilių detalių tvarkytojams, sudaryti sutartis su atskirais tvarkytojais. Tai leistų atitinkamai pasirinkti pagal kaštus konkrečiai perdirbamų atliekų, t. y. automobilių dalių, tada skatintų kaip tik konkurencinę aplinką, sudarytų konkurencines galimybes tvarkant automobilių atliekas. Kviečiu šiam įstatymo projektui pritarti ir sudaryti galimybes gamintojų ir importuotojų organizacijų konkurencijai, taip sumažinant atliekų tvarkymo kaštus.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame.
Siūlomi komitetai: dėl pagrindinio įstatymo projekto kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti gruodžio 4 dieną. Dėl papildomo projekto kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną. Matau, K. Mažeika turbūt paprašys…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Su visa pagarba pranešėjai, tikrai ne dėl to, kad nepasitikiu ja, bet norisi lygiai taip pat Vyriausybės išvados.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Viskas labai gerai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.38 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2 ir 3 straipsnių bei Įstatymo 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1412 (pateikimas)
Kitas projektas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 kelių straipsnių bei įstatymo 3 priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1412. Pranešėja – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Šitas įstatymas yra susijęs su padangų tvarkymu. Siūloma panaikinti vadinamąją prekybą padangų perdirbimo pažymomis, panašiai, kaip buvo ir pakuočių atliekų sektoriuje. Projekte siūlomos nuostatos, pagal kurias visi apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai mažiausiomis sąnaudomis, vienodomis sąlygomis prisidėtų prie surenkamų padangų atliekų kiekio mažinimo ir aplinkos taršos mažinimo. Taip pat pagaliau būtų išspręsta aplinkos taršos padangomis problema ir gyventojams nereikėtų mokėti mokesčio už bešeimininkių ir didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse sukauptų padangų atliekų sutvarkymą. Taip būtų sumažinta aplinkos tarša padangomis, nes visos padangos būtų sutvarkytos, stipriai sumažėtų šešėlinė prekyba pažymomis, nes patys gamintojai ir importuotojai būtų suinteresuoti aktyviau kovoti su pareigų nevykdančiais gamintojais ir importuotojais, padangų importuotojams sumažėtų administracinė našta, nes nebereikėtų teikti mokesčio už aplinkos teršimą padangų atliekomis deklaracijos ir suvienodėtų konkurencijos sąlygos.
Taip pat paskirstomas… tvarka dėl mokesčio už aplinkos teršimą padangomis. Jeigu anksčiau buvo renkami atskiri mokesčiai už naujas, restauruotas ir naudotas padangas, tai dabar paskiriamas mokestis pagal padangų skersmenį: už mažesnes nei 118 centimetrų skersmens padangas būtų vienoks tarifas, t. y. 200 eurų už toną, už padangas, kurių skersmuo didesnis nei 118 centimetrų, būtų 400 eurų už toną, ir atitinkamai vėlgi paskirstomas mokestis, numatomas mokestis už aplinkos teršimą… suskirstant baterijas į atskiras kategorijas ir numatant jiems atskirus mokesčius už aplinkos teršimą. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, tiek to, atsibodau jau, ačiū.
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kokia būtų to užstato kaina, ar tai priklausytų nuo dydžio, ar nuo svorio, kaip tai būtų?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia ne apie užstatą kalbame.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne apie užstatą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia kalbama apie mokestį už aplinkos teršimą, tai yra mokestis būtų sumokėtas tuo atveju, jeigu nesutvarkytų. Ir nuo jo būtų skaičiuojama bauda už nesutvarkymą, tai yra dvigubinama, kas yra ir šiuo metu. O dydis lentelėje įvardintas. Aš minėjau, 200 eurų už toną už mažesnio nei 118 centimetrų skersmens padangas ir 400 eurų už toną didesnio.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų verslas pas mus labai išradingas. Gal jūs turite duomenų, kiek kainuoja, pavyzdžiui, padangų sutvarkymo tona ir kiek yra tas mokestis, jeigu nesutvarkai, nes verslas dažnai daro taip: jeigu mokestis yra mažesnis, negu kainuoja sutvarkymas, tai jie netvarko, o paprasčiausiai susimoka mokestį.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Palaukite, tai dabar čia ir numatomas didesnis mokestis, negu buvo. Tarkime, jeigu anksčiau buvo už naujas padangas 104 eurai už toną, už restauruotas – 86, naudotas – taip pat 86, tai dabar mes siūlome 200 eurų už toną už mažesnio skersmens ir už didesnio – 400.
PIRMININKAS. Daugiau niekas nenori klausti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 41, prieš nėra, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 6 dieną.
Per šoninį mikrofoną pasiūlymą turi K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl šio projekto taip pat būtų naudinga Vyriausybės nuomonė.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame.
17.42 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. IX-720 5, 10 straipsnių pakeitimo, Įstatymo 2, 3, 6 straipsnių papildymo ir Įstatymo papildymo 8 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2425 (pateikimas)
Kitas siūlymas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. IX-720 įvairių straipsnių pakeitimo, įstatymo įvairių straipsnių papildymo ir įstatymo papildymo 8 priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2425. Pranešėja – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai jau paskutinis mano pateikimas. Aš manau, dar iškentėsite mane šitoje tribūnoje. Šio įstatymo pakeitimo tikslas – numatyti mokestį už degintinas atliekas, tai yra mokestis į biudžetą, už aplinkos teršimą. Šiuo metu to ir reikalauja Europos Komisija, kaip tik skatindama, kad atliekų deginimas būtų nepopuliarus.
Kas yra šiandieną? Šiandien tos pačios atliekų deginimo jėgainės, tai yra operatoriai, tą mokestį skaičiuoja, bet jie skaičiuoja į savo pelno dalį, tai yra 28 ar 30, 35 eurai už toną, arba skaičiuoja veikianti jėgainė, arba yra numačiusios tos, kurios yra šiandien statomos. Tai iš principo nekeičia situacijos, nes, gaudamos nemokamą žaliavą, tai yra atliekas, kurios visiškai nekainuoja, jėgainės dar papildomai užsidirba, plius užsidirba iš šilumos ir elektros. Tuo tarpu už aplinkos teršimą mokestis nesumokamas. Tai siūlau šitą mokestį – vartų mokestį, kurio reikalauja Europos Komisija, mokėti į biudžetą, skaičiuoti. Jis numatytas, diferencijuojamas pagal atliekų rūšį, tai yra nepavojingų atliekų. Yra trys kategorijos. Proporcingai didinti nuo 2020 metų kas penkerius metus, pavyzdžiui, nuo 10 eurų nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose, nuo 10 iki 25 eurų už toną; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimo nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose mokestį – nuo 15 iki 35. Ir neišrūšiuotų atliekų deginimas būtų nuo 25 iki 45 eurų už toną. Tai būtų ir mokestis už aplinkos teršimą, ir deginimas mažiau populiarus daromas, ir naikinama praktika, kai galbūt būtų noras deginti visiškai neišrūšiuotas atliekas. Šitą mokestį atitinkamai reikėtų skirti Specialiajai aplinkos apsaugos programai ir aplinkai draugiškiems atliekų tvarkymo būdams finansuoti, skatinti, t. y. pirminiam rūšiavimui, perdirbimui ar atliekų prevencijai. Tai čia būtų toks aplinkai draugiškas siūlymas, atitinkantis ir žiedinės ekonomikos aspektus. Siūlyčiau tam po pateikimo pritarti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, jūs šiandien pakėlėte 20–30 mokesčių eilučių, įvedėte naujus automobilių mokesčius, dabar įvedate deginimo mokesčius. Aš ne veltui klausiu, ką veikia Aplinkos ministerija, kur yra modeliavimas, nes atliekų tvarkymo sistema yra tokia sudėtinga, ten yra tiek kintamųjų dalykų, kad aš negaliu turėti nei nuomonės už, nei nuomonės prieš. Jūsų kolega komiteto pirmininkas dėl kiekvieno jūsų klausimo prašo Vyriausybės išvados. Tai gal paprašykime Vyriausybės iš esmės, kad ji pradėtų kokią nors koncepcinę sistemą ir atneštų? Kaip man apsispręsti dabar, ar 10 eurų yra normalu, ar ne už neperdirbamų atliekų?.. Pasakykite, kaip įvertinti jūsų pateiktus skaičius, kad jie yra sąmoningi ir logiški. Dėl kiekvieno to skaičiaus būtinas bent koks nors modeliavimas, galimybių studija, nes kitaip mes esame kaip ežiukai rūke. Kaip mums apsispręsti, ar tai yra iš viso sąmoningi siūlymai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kolega Simonai, aš jus vertinu tikrai kaip protingą, plataus požiūrio kolegą, tačiau jūs sąmoningai meluojate sakydamas, kad tai yra papildomas automobilių mokestis. Tai ne automobilių mokestis, dar kartą jums kartoju, tai būtų mokestis už aplinkos teršimą utilizuojant automobilį, konkrečiai už perdirbimą.
Kitas aspektas, jeigu čia taip pat lygintume ir įvertintume, logiška, nelogiška. Tai jūs pasiklauskite Klaipėdoje veikiančio „Fortumo“ vadovų, kiek pagrįstai skaičiuojamas, rodos, 28 eurų mokestis už deginamų atliekų kiekį. Tai pats „Fortumas“ šiandien ima, kiek suprantu, dar jis yra nevienodas, priklauso nuo to, iš kur tos atliekos deginti atvežamos. Ir tai įskaičiuojama į įmonės pelną. Įmonė, dar kartą kartoju, gauna žaliavą nemokamai. O mes dabar skaičiuojame šį mokestį mažesnį, nei šiandien skaičiuoja „Fortumas“, arba, tarkime, planuoja kitų dviejų kogeneracinių jėgainių operatoriai – 30–35 eurų už toną mokestį. Tai mes ir suskaičiuokime, kas yra logiška, ar tai yra brangu, ar nebrangu. Bet mes suskaičiuosime, kiek eis į biudžetą, o ne į įmonės kišenę. Tai būtų ir mokestis už aplinkos teršimą, ir mažinantis atliekų deginimo populiarumą, jį mes galėtume skirti pirminiam rūšiavimui, perdirbimui arba atliekų prevencijai.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, aš taip sau pagalvojau, kad jeigu Seime dar tokios entuziastingos bent penkios Virginijos, tai tada dar nebent Prezidentė įsiterptų su savo siūlomais teisės aktais, nes Vyriausybei nebebūtų kada.
O klausimas būtų labai paprastas. Jūs visą krūvą, visą paketą pateikėte teisės aktų projektų. Šiaip ar taip, vienokiu ar kitokiu būdu bandėte su ta pačia Aplinkos ministerija derinti tam tikras pozicijas? Ar jūs savo ruožtu, o ministerijos paprašysime Vyriausybės išvados?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia ačiū už komplimentą, šiandien jau girdžiu antrą. Malonu tikrai, bet dėl Aplinkos ministerijos mes turbūt puikiai suprantame, kad šiandien ministerija tikrai didelį darbo krūvį turi ir galbūt sudėtinga situacija su ekspertais ir jų apkrova. Iš tikrųjų mes deriname, be abejo, deriname tam tikrus aspektus, bet deriname, tarkime, ir su mokslininkais, galiausiai vertiname pagal tų pačių deginimo jėgainių taikomus tarifus ir pagal Europos Komisijos direktyvas, kas iš tiesų skatina atitinkamai rūpintis mūsų aplinka ir skatina eiti žiedinės ekonomikos keliu.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai. Noriu vieną techninį klausimą. Čia buvo minėta, kad labai daug kintamųjų, skirtingos kainos ir panašiai. Kas kontroliuos tuos procesus? Juk gali būti taip, kad bus amžinai deginama pigiausia rūšis à la? Kaip jūs įsivaizduojate tą kontrolės mechanizmą, kad nebūtų apeinami jūsų šie siūlymai?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ką jūs turėjote omeny „deginama pigiausia rūšis“? Nerūšiuotas atliekas turėjote omeny? Matote, kad atitinkamai ir didesnis mokestis už aplinkos teršimą priklauso nuo to, kokias atliekas ruošiamasi deginti. Manyčiau, kad yra labai gera drausminimo priemonė. Ar jūs manote kitaip?
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, visa pagarba jūsų entuziazmui, bet tokių beryšybių negalima pateikti. Pasižiūrėkite, 2020 metais nerūšiuotos atliekos deginimo įrengimuose bus apmokestinamos jūsų siūlomu 25 eurų mokesčiu. Į sąvartyną padėti atliekas, kaip aš vadinu, aplinkos taršos mokestis bus už kiekvieną toną 27 eurai. Tai ką tada darys regionų sąvartynai? Jie ims ir nuveš ne į deginimo įrengimus, o nuveš į sąvartynus, nes jūsų siūlomas mokestis pabrangins geresnę aplinkosauginę alternatyvą deginimą iki tokio lygmens, kad iš esmės bus pigiau nuvežti į sąvartyną, o mes to nenorime. Tai čia kertasi su logika visa atliekų tvarkymo hierarchija. Aš ne veltui klausiu, kas, iš kur ištraukė tokius skaičius, įveda naujus mokesčius? Kaip minimumas turėtų būti galimybių studijos, kurios susieitų. Kiek turi kainuoti sąvartynas, kad į jį nevežtų, kiek antru laiptu turi kainuoti deginimo įrengimai, kaip turi būti išrūšiuotos atliekos, kur padėtos ir perdirbimas kiek turėtų kainuoti. Dabar kiekvieną mokestį paėmus atskirai ir be galimybių studijų taip suvėlus, tai čia mes tuoj sulauksime Europos Komisijos sankcijų, nes vėl viskas važiuos į sąvartynus. Aš griežtai siūlau atmesti šitą projektą ir nevarginti Vyriausybės su dar viena išvada, kuri bus absoliučiai neigiama po pateikimo.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Vingrienė. (Balsai salėje) Atsiprašau, teikiant savo projektą negalima pasisakyti už. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 14, prieš – 9, susilaikė 28. Projektui nepritarta.
Siūloma iniciatorei tobulinti bendru sutarimu. Ačiū, pritarėme.
Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti. Kadangi posėdžio laikas baigėsi, liko tik keli rezerviniai klausimai ir savaitės, prasidedančios rugsėjo 24 diena, posėdžio darbotvarkė, ją turėtume patvirtinti. Pratęsime posėdį, kad šie klausimai greičiau baigtųsi, ir judėsime namo. N. Puteikis dar norėtų.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, norėjau paspausti už.
PIRMININKAS. Dėl protokolo – už. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką, kuris mums pristatys savaitės, prasidedančios rugsėjo 24 diena, posėdžio darbotvarkę.
17.54 val.
Seimo savaitės (2018-09-24–2018-09-28) – 2018 m. rugsėjo 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje buvo svarstyta kitos savaitės darbotvarkė, jai iš esmės buvo pritarta. Yra daug tęstinių klausimų, kurie buvo jau svarstyti, dabar bus antrasis biudžeto svarstymas. Toliau, Seimo statuto pakeitimai, Politinių partijų finansavimo įstatymo priėmimas, Atliekų tvarkymo įstatymo priėmimas, Rinkimų įstatymo svarstymas ir priėmimas, yra surinkti dėl referendumo parašai, tai bus privalomai įrašytas į darbotvarkę klausimas. Daug įstatymų yra pateikiama naujų.
Prezidento du įstatymai teikiami. Vyriausybės pusvalandyje bus pranešimas apie Europos struktūrinių lėšų panaudojimą. Pranešėjas – ministras V. Šapoka. Tai tiek būtų apie 25 dieną.
27 dieną, ketvirtadienį, yra biudžeto priėmimas. Toliau – dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo rinkimų turėsime apsispręsti, dėl M. Vainiutės skyrimo Seimo kontroliere turėsime apsispręsti. Ir popietinė darbotvarkė yra opozicinės Tėvynės sąjungos, bet ji kol kas neišdavė mums paslapčių, ką ten svarstysime, tai negaliu ir atsakyti.
Ir dar norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tam, kad 2 ir 4 dieną planuoti nenumatyti posėdžiai nebūtų daromi, tai kviesime į posėdį, planuojame nenumatytą posėdį 28 dieną, tai yra penktadienį, vieną posėdį iš ryto, kad būtų galima priimti su referendumu susijusius projektus ir eurointegracinius. (Balsai salėje) Siūlysime daryti posėdį, taip.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Galima bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galime. Ačiū, patvirtinta.
17.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-2551 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę, kuri mums pristatys komisijų pasikeitimus. Tai pirmiausia projektas Nr. XIIIP-2551.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš 14 dabar veikiančių komisijų plius trijų nestatutinių aštuoniose yra tam tikri pakeitimai. Aš labai greitai. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2551. J. Jarutis nori, pageidauja dirbti Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijoje, o P. Urbšys pageidavo iš šitos komisijos išsibraukti. Komisijos narių skaičius lieka tas pats. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-31 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2552 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2552.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Migracijos komisija. Liberalų sąjūdžio frakcijos pageidavimu, vietoje S. Gentvilo – V. Alekna. Skaičius lieka tas pats – 14.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas kalbėti neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galima 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 1.
Tiktai norėčiau paminėti dėl protokolo, kad ten buvo vienas straipsnis. Ne taip pažiūrėjau.
18.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-33 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2553 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau – projektas Nr. XIIIP-2553.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Peticijų komisija. A. Gumuliauskas yra labai atsakingos Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas ir išties sudėtinga būtų dirbti dar Peticijų komisijoje, todėl prašo išbraukti. Frakcija tam pritaria ir siūlo pakoreguoti skaičių. Devyni Peticijų komisijos nariai lieka toliau darbuotis.
PIRMININKAS. Klausti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai ir dėl abiejų nėra jokių siūlymų. Galime pritarti abiem bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 56 Seimo nariai ir visi 56 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2553) priimtas. (Gongas)
18.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2554 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2554.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Priklausomybių prevencijos komisija. Kaip žinote, šioje komisijoje yra B. Markauskas. Jis aktyviai dirba Migracijos komisijos pirmininku ir prašo išbraukti iš Priklausomybių prevencijos komisijos.
PIRMININKAS. Klausti…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ir pakoreguoti skaičių, komisijoje lieka 13 narių.
PIRMININKAS. Klausti ir dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl jų jokių pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 55, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2554) priimtas. (Gongas)
18.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2555 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2555.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Mes ką tik anksčiau priimtu nutarimu J. Jarutį patvirtinome Kriminalinės žvalgybos… todėl yra prašymas jį išbraukti iš Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos. Šioje komisijoje lieka dirbti dešimt Seimo narių. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat diskutuoti niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl straipsnių pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 55 Seimo nariai ir visi 55 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2555) priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sutarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2556 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Projektas Nr. XIIIP-2556.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pakeitimas. Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu vietoj V. Aleknos – S. Gentvilas. Čia tiesiog sukeičia narius. Skaičius lieka toks pat.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. Galima abiem pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: visi 53 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Priimta. (Gongas)
18.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. XIII-483 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2557 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2557.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Neįgaliųjų teisių komisijos pakeitimas. Norime papildyti G. Vasiliausko aktyvia veikla šią komisiją ir paprašyti padidinti narių skaičių nuo 10 iki 11.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti straipsniams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 51 Seimo narys: už – 51, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2557) priimtas. (Gongas)
18.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1034 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2558 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-2558.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tai Sveikos gyvensenos komisijos pakeitimas. Ir tai paskutinis Seimo nutarimas. Vietoj G. Vasiliausko, kurį ką tik patvirtinome dirbti Neįgaliųjų teisių komisijoje, siūloma įrašyti T. Tomiliną. Ačiū, jeigu pritarsite. Ir dėkoju už ištvermę.
PIRMININKAS. Klausti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Dėl jo nėra gauta jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 49, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2558) priimtas. (Gongas)
18.08 val.
Seimo narių pareiškimai
Gerbiamieji Seimo nariai, pagrindinė darbotvarkė baigėsi, liko Seimo narių pareiškimai. Į tribūną kviečiu E. Zingerį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Brangūs bičiuliai, labai džiugu matyti šią garbią auditoriją, ypač Seimo Pirmininką. Dvi dienos iki tokios liūdno atminimo datos, kai mes, kai kurie iš jūsų, kas norės, kas ne, paminėsime 75 metus, kai nacių SD daliniai įsiveržė čia pat, Vilniaus senamiestyje, į Vilniaus getą. Įsiveržė ir paskutinius besipriešinančius moteris, vyrus ir kelis vyrus, kurie visgi sugebėjo gauti iš lietuvių pasipriešinimo dalyvių keletą automatų ir pradėjo šaudyti tuos niekšus juodomis uniformomis… visgi nukovė geto kovotojus, išsivežė juos į Panerius ir ten sušaudė. Laukia ši jubiliejinė data. Ką tik, kolegos, jums išdalino prašymus, jeigu įmanoma, pirmadienį būti kartu su mumis, kai bus skaitomi vardai. Kodėl mes skaitysime vardus? Ir Seimo Pirmininkas pažadėjo ateiti ir skaityti vardus kartu. Todėl, kad tie skaičiai miesteliuose, 6 tūkst., 3 tūkst., 2 tūkst. žuvusiųjų, mažai ką reiškia, o vardai ir jų nuotraukos bent laikinai atgaivina mums jausmą, kokia tai buvo europiečių visuomenė iki karo. Aš šia proga norėčiau sau leisti skirti keletą minučių jiems atminti, kalbėdamas apie nepaprastą tarpukario Lietuvos pagreitį, kai mes labai greitai įtvirtinome litą, mūsų ūkis pakilo, ir atminimas, gerbiamas Seimo Pirmininke, atminimas apie ikikarinę Lietuvą ir apie jos sėkmę leido mums 50 metų nepasijusti sovietais ir po to priešintis Sąjūdžio metu, ir atkurti nepriklausomą Lietuvą. Prie ikikarinės Lietuvos sėkmės prisidėjo ir Lietuvos žydai, kurie buvo nužudyti. Tas procentas yra vienas iš didžiausių Europoje – virš 90 %, o kartais sakoma, 94, žuvo 94 iš 100. Dabar jidiš kalba kalba tik keli šimtai žmonių Lietuvoje. O ta kalba klestėjo literatūra – ir F. Dostojevskis, T. Manas, F. Kafka buvo išversti į šią kalbą, Lietuvoje veikė pilnos gimnazijos – 12 klasių gimnazijos šia kalba. Mes praradome didelę etniką, su kuria dabar Lietuva sėkmingai būtų įsitvirtinusi gal ir greičiau Vakarų bendruomenėje, jeigu jie būtų likę gyvi. Tenka apgailestauti, kad iki šiol kyla abejonių, kas tarp mūsų turėtų būti didvyriai.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, aš manyčiau, kad didvyriai Lietuvoje iš praeities yra tie, kurie nėra nė vieno iš tų žvėriškų režimų, tiek Stalino, tiek Hitlerio, metu bent kiek prisidėję vienaip ar kitaip prie tos atminties, prie tų žmonių represijų, naikinimo arba jų perkėlimo. Pavyzdžiui, aš per ilgus pokalbius su savo tautiečiais bandžiau juos įtikinti ir daugelį įtikinau, ir jūs matėte, kaip Izraelio ambasadorius atnešė gėlių Auksutei, Vanago dukrai. Lietuvių tauta turi teisę į pasipriešinimą ir tas pasipriešinimas yra didingas, bet ar tą pasipriešinimą mes galime leisti menkinti? Ar galime leisti menkinti keliais pavyzdžiais žmonių, kurie buvo ir didvyriai, ir kartu ne didvyriai? Nesmerkdami jų, aš nekalbu apie žudikus, aš nekalbu apie tuos, kurie žudė Antrojo pasaulinio karo metais savo kaimynus, nekalbu apie policijos bataliono atstovus… Bet jeigu žmogus buvo Šiaulių apskrities vadovu, tai aš manyčiau, kad jam teko pasirašyti labai daug įvairių nutarimų, vokiečių inspiruotų, nacių valdžios inspiruotų. Aš siūlyčiau iš tokių žmonių nedaryti didvyrių dabartinės demokratinės europinės Lietuvos, gal turint galvoje jų gerus darbus, neužsiimant jų smerkimu, bet jokiu būdu jų nepakylėjant iki sektino pavyzdžio. Tas nuotolis tarp sektino pavyzdžio ir buvusių blogų ir gerų darbų turėtų turėti kokį nors balansą, nes mes atsakingi ne tik galvodami, už ką žus Lietuvos, NATO kareiviai, bet ir už tai, kaip susiformuos jauno Lietuvos žmogaus sąmonė, šiuolaikinio europiečio sąmonė.
Aš manau, ši sąmonė bus kovinga. Atsimenant labai išmintingą Vasario 16-osios partizanų vadovų pasirašytą 1949 metų aktą, aš jį keletą sykių įdėmiai perskaičiau, jame labai aiškiai suformuluoti sakiniai, kad kai Lietuva bus laisva (tai buvo baisiais Stalino metais), tai Lietuva patrauks atsakomybėn tiek sovietų, tiek nacių nusikaltėlius. Tai yra 1949 m. vasario 16 d. akte. Tai šie žmonės, būdami miškuose, bandė pasakyti, kad jie yra aljantų pusėje, antihitlerinės koalicijos aljantų pusėje, kur Lietuva, kaip subjektas, negalėjo būti kaip atskira valstybė, nes ji buvo okupuota. Bet jie po karo pasakė, mes aljantų pusėje, britų, amerikiečių, tų šalių, Rytų valstybių, kurie kovoja prieš nacius. Tai būdami aljantais Antrajame pasauliniame kare, remiantis partizanų vakarietiška logika, kad jie… kuriose mini ir amerikiečių demokratijos pavyzdžius Vasario 16-osios akte, mes nelabai galėtume daryti herojus iš žmonių, kurie, padarydami daug gero savo gyvenime, buvo abejingi geriausiu atveju arba, pavyzdžiui, perkėlinėjo iš Šiaulių į Žagarę. O Žagarė tai yra ne miestelis, tai yra ir miestelis, ir kartu tūkstančių Šiaulių miesto ir aplinkinių miestelių gyventojų žudynių vieta. Todėl aš, nesmerkdamas nieko, jūs puikiai žinote mano gyvenimo kredo, jūs niekada negirdėjote mano smerkiamųjų žodžių per visą savo gyvenimą, būdamas šios valstybės signataru, vis dėlto saugočiausi darymo herojais žmonių, kurie turėjo sunkų gyvenimą, žuvo sovietinės okupacijos metais, turėjo didvyriškų puslapių, bet turėjo ir labai nedidvyriškų puslapių.
Todėl šiandien, prieš 75 metų minėjimą, matydamas, kiek daug jūsų užsirašė pirmadienį skaityti pavardes, Prienų, Marijampolės, Ukmergės, Šiaulių, Kauno, Vilniaus gyventojų vardu dėkodamas jums iš karto už šį renginį, kuriame įasmeninsite tuos žmones, jų veidus ir jų neįvykusias 1941–1942 metų vasaras, aš vis dėlto siūlyčiau būti atsargesniems su herojų panteonu, kurį mes turėtume kurti labai atsargiai, atsižvelgdami į tų žmonių viso gyvenimo vaizdą. Labai jums ačiū.
Ir ačiū jums už jūsų įdėmumą. Jeigu jūs nieko prieš – aš nedrįsčiau to daryti, žiūriu, ar Seimo Pirmininkas man leistų paminėti – kadangi mes tuoj pat minėsime Lietuvos holokausto 75 metų jubiliejų, prašyčiau paminėti aukas tylos minute.
PIRMININKAS. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
Tylos minutė
PIRMININKAS. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš jums širdingai dėkoju. Labai jums ačiū, dėkoju savo, savo mamos, geto kalinės, vardu, savo brolio rašytojo M. Zingerio vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pratęsiu tą liūdną temą ir turiu galimybę informuoti jus, kad rytoj 12 valandą Kauno IX forte bus minėjimas, o sekmadienį 14 val. 30 min. Paneriuose. Visus, kas norite ir galite dalyvauti, kviečiu.
Mano kita pareiškimo dalis yra ta, kad paskelbta „15min“ melaginga žinia, arba, kaip mes dabar esame įpratę vadinti, fake news. Jūs turbūt nė vienas iš manęs niekada negirdėjote jokio keiksmažodžio, lygiai taip pat šiandien aš nesikeikiau. Tai man pačiam būtų nepriimtina. Labai aiškiai parašyta, kad aš nusikeikiau posėdžio metu. Tai yra gėda tai žiniasklaidos priemonei, kuri drįsta įrašyti tokius žodžius, kokius galbūt norėtų girdėti, bet jiems to niekada nepavyks padaryti. Atsiprašau jūsų, jeigu kas nors pagalvojote taip, kaip jie rašo.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu K. Starkevičių. Nebenorite? L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš suprantu dabar tą žanrą, mes skeptiškai žiūrime į tuos pareiškimus, bet aš vis dėlto, kadangi Emanuelis kalbėjo, daug gerų, teisingų dalykų pasakė, be jokios abejonės, bet ta mintis dėl heroizavimo ir deheroizavimo, porą aspektų.
Be abejo, nereikia heroizuoti to, kas nevertas, bet lygiai taip pat nereikia iš žmonių daryti antiherojų. Visą laiką pusiausvyra yra labai svarbi, o pusiausvyrą visada išlaikyti padeda žinantys žmonės: istorikai, atsakingos institucijos, ekspertai. Ir nors pavardė nebuvo paminėta, bet mes žinome, apie ką buvo šiek tiek užsiminta, t. y. apie J. Noreiką-Generolą Vėtrą. Šiuo atveju mums turbūt visiems, kai apie jį kalbame, reikėtų turėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą, pažymą, kuri įvertina įvairius jo gyvenimo faktus, be abejo, įvairius, teisingai Emanuelis sakė, bet vis dėlto tam tikrus dalykus ir išvadas padarė. Aš noriu tiesiog pacituoti perskaitydamas kai kuriuos dalykus.
Centro pažymoje teigiama, kad ištirtuose archyviniuose dokumentuose ir istorikų darbuose nerasta jokių žinių, kad J. Noreika būtų buvęs Šiaulių apskrityje vykusių masinių žydų naikinimo operacijų dalyvis. Pabrėžtina, kad jis tokių funkcijų ir negalėjo atlikti, nes vokiečių okupacinė valdžia žydų naikinimo operacijoms vykdyti naudojo ne lietuvių civilinės valdžios, o policinių struktūrų pareigūnus. J. Noreika savo ruožtu buvo ne policinės struktūros, o civilinės įstaigos darbuotojas ir jos vadovas. Be jokios abejonės, kai kurie jo parašai, sprendimai tikrai sudarė prielaidas žydų, mūsų Lietuvos piliečių, atskyrimui, bet tai nebuvo tas veiksmas, apie kurį aš ką tiktai kalbėjau.
Dar daugiau. Priminsiu, kad Generolas Vėtra buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Tai buvo padaryta tokiu būdu, vokiečių saugumo policijos vadas Lietuvoje K. Jėgeris taip apibūdino J. Noreikos suėmimo priežastis: „Vadovavo lietuvių pasipriešinimo judėjimui ir ypač kurstė prieš Reicho komisaro paskelbtą lietuvių tautos mobilizaciją. Ostlando saugumo policijos ir SS vyriausiojo vado įsakymu, suderinus su aukštesniuoju vadu, siunčiamas tolesniam laikui į Reiche esančią koncentracijos stovyklą.“ Galų gale 1947 metais nepasitraukė į Vakarus, liko čia, buvo suimtas bolševikų ir nužudytas už antisovietinę veiklą. Tai tiek dėl šiek tiek platesnio konteksto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mūsų darbotvarkė baigta. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Taigi rugsėjo 20 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.