LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – daryti konkrečius žingsnius decentralizuojant valstybės valdymą, tolygiau vystant Lietuvos regionus, bet svarbiausia – parodant, kad konkretūs rinkimų pažadai (šiuo atveju dominuojančių valdančioje koalicijoje Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų sąjungos pažadas dvi ministerijas perkelti į Kauną) nėra rinkėjų apgaulė, jie po rinkimų yra nepamirštami, ir juos stengiamasi įgyvendinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vyriausybės veiksmuose pažadų perkelti dvi ministerijas į Kauną nematyti, priešingai – programos įgyvendinimo priemonių plane skelbiama apie siekius visas ministerijas perkelti į vieną pastatą (suprantama – ne Kaune, o Vilniuje), todėl ir siūloma minėto pažado įgyvendinimą išspręsti įstatymo lygiu.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Galiojančiame Vyriausybės įstatyme išvardijamos ministerijos, tačiau nėra nurodyta, kur įsikūrusios jų buveinės. Tai leidžia vyriausybei laisvai pasirinkti ministerijų ir joms pavaldžių struktūrų įsikūrimo vietą, o pasirinkimas lemia, kad visos ministerijos yra įsikūrusios Vilniuje.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės yra Kaune, likusių ministerijų – Vilniuje. Dviejų ministerijų perkėlimas į Kauną leistų labiau pasitelkti valstybės tarnyboje šio regiono intelektinį potencialą, iš esmės atnaujinti šių ministerijų ir joms pavaldžių struktūrų personalą, kurio veiklos problemos buvo ne kartą išryškėjusios. Ministerijų, kurios turi intensyvius ryšius su atitinkamomis regionų struktūromis, įsikūrimas arti Lietuvos centro taip pat sudarytų papildomų patogumų. Pagaliau, toks sprendimas būtų tikros regionų vystymo politikos įrodymas. Įstatymo įsigaliojimo nukėlimas į 2019 m. sausio 1 d. leistų vyriausybei išspręsti su šio įstatymo įgyvendinimu susijusias praktines problemas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Įstatymo įgyvendinimas sukels nepatogumų dabar minimose dvejose ministerijose dirbantiems tarnautojams - vilniečiams, šias pasekmes galima sušvelninti ieškant galimybių juos perkelti dirbti į panašias pareigas kitose vyriausybinėse institucijose, kurias atlaisvintų ten dirbantys Kauno regiono gyventojai, pageidaujantys pereiti dirbti į perkeliamas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kokią įtaką įstatymas tyrės verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymas gali turėti teigiamos įtakos su žemės ūkiu susijusio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės.

9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatoms, sąvokų ir terminų įvertinimas

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų.

10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.

 Priėmus Įstatymą, Vyriausybei reikės priimti sprendimus dėl pastatų dvejoms ministerijoms įsikurti Kaune įsigijimo ar nuomos bei sprendimus dėl minėtų ministerijų pastatų Vilniuje privatizavimo ar kitokio panaudojimo.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų turėtų neprireikti. Pajamos dėl atlaisvinamų pastatų Vilniuje turėtų padengti pastatų įsigijimo Kaune kaštus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis

Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ ministerijos“.                                                                    

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra. 

Teikia:

Seimo narys Jurgis Razma