LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,

mob. tel. +370 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

Į 2024-04-02 Nr. S-2024-1445-XIVP-3573

 

 

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIVP-3573 atitikties Europos Sąjungos teisei

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 35 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3573 (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir joje nustatyti naują tiekėjo privalomo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą – jeigu jis yra į Vyriausybės patvirtintą „Rusijos karo rėmėjų sąrašą“ įtrauktas asmuo arba su tokiu asmeniu susijęs asmuo.

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB 1 konstatuojamoji dalis nustato, kad valstybės narės institucijų arba jų vardu vykdomas viešųjų sutarčių skyrimas turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principus, visų pirma laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas srityse, taip pat iš šių laisvių kylančius principus, kaip antai lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Taip pat, kad <...> kai viešosios sutartys viršija tam tikrą vertę, turėtų būti parengtos nuostatos dėl nacionalinių pirkimo procedūrų koordinavimo, siekiant užtikrinti, kad tie principai būtų įgyvendinti praktiškai, o viešieji pirkimai – atverti konkurencijai. Apibendrinant, svarbu pažymėti, kad Direktyva 2004/18/EB koordinuoja valstybių narių procedūras. Taip pat, svarbu, kad valstybių narių viešųjų pirkimų procedūros atitiktų bendruosius Europos Sąjungos teisės principus, įtvirtintus Sutartyse (Europos Sąjungos sutartyje ir sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo).

Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnis nustato baigtinį tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimo procedūrų sąrašą[1].  Pažymėtina, kad šis sąrašas negali būti plečiamas, kai pirkimams yra taikomos šios direktyvos nuostatos. Teisingumo Teismas dėl tiekėjo pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindų yra konstatavęs, kad Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 ir 4 dalys išsamiai išvardija pagrindus, galinčius pateisinti pirkimų dalyvio pašalinimą iš pirkimo procedūrų[2]. Taip pat, Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ši direktyva nekliudo valstybei narei numatyti kitų neleidimo dalyvauti priemonių, skirtų užtikrinti, kad vykdant viešojo pirkimo procedūras būtų laikomasi dalyvių vienodo vertinimo ir skaidrumo principų, su sąlyga, kad tokios priemonės neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti[3].

Vertinant Europos Sąjungos teisės nuostatas, kylančias iš Teisingumo Teismo praktikos, svarbu pažymėti, kad pirma, Direktyva 2014/24/ES nustato išsamų tiekėjų pašalinimo pagrindų sąrašą. Antra, Direktyva 2014/24/ES leidžia valstybėms narėms nustatyti kitus pašalinimo pagrindus tik tuo atveju, kai siekiama Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų viešųjų pirkimų tikslų – vienodo dalyvių vertinimo ir skaidrumo. Visais atvejais toks reguliavimas turi atitikti ir bendruosius proporcingumo principo reikalavimus – neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas perkelia Direktyvą 2014/24/ES, jo keitimas, numatant papildomus tiekėjų pašalinimo pagrindus, privalo būti suderintas su vienu iš Direktyvos 2014/24/ES  57 straipsnyje numatytų pagrindų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodoma, kokiu konkrečiu Direktyvos 2014/24/ES   57 straipsnio pagrindu yra remiamasi ir pagrindžiama jo taikymo apimtis.

Kadangi Įstatymo projektas yra susijęs su Direktyvos 2014/24/ES nuostatų perkėlimu,  vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius.

 

 

 

Teisingumo ministrė

 

 

 

Ewelina Dobrowolska

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Eglė Kurelaitytė, tel. +370 671 86413, el. p. [email protected]


[1] Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 1 dalis nustato privalomus tiekėjų pašalinimo pagrindus, kai ekonominės veiklos vykdytojas galutiniu teismo sprendimu yra nuteistas dėl vienos iš toliau išvardytų priežasčių: a) dalyvavimo nusikalstamos organizacijos veikloje, kaip apibrėžta Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR (32) 2 straipsnyje; b) korupcijos, kaip apibrėžta Konvencijos dėl kovos su korupcija, susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių pareigūnais, 3 straipsnyje ir Tarybos pamatinio sprendimo 2003/568/TVR (34) 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat dėl korupcijos, kaip apibrėžta perkančiosios organizacijos arba ekonominės veiklos vykdytojo nacionalinėje teisėje; c) sukčiavimo, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (35) 1 straipsnyje; d) teroristinių nusikaltimų arba su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta atitinkamai Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR 1 ir 3 straipsniuose, arba dėl nusikalstamos veikos kurstymo, pagalbos ar bendrininkavimo ją įvykdant arba kėsinimosi ją įvykdyti, kaip nurodyta to pamatinio sprendimo 4 straipsnyje; e) pinigų plovimo arba teroristų finansavimo, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB 1 straipsnyje; f) vaikų darbo ir kitų prekybos žmonėmis formų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES (38) 2 straipsnyje. Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalis nustato neprivalomus tiekėjų pašalinimo pagrindus: perkančiosios organizacijos gali pašalinti arba gali būti valstybių narių įpareigotos pašalinti iš dalyvavimo pirkimo procedūroje ekonominės veiklos vykdytojams esantiems bet kurioje iš šių situacijų: a) kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad buvo pažeistos 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos taikytinos pareigos; b) kai ekonominės veiklos vykdytojas yra bankrutavęs arba jam yra taikoma nemokumo arba likvidavimo procedūra, kai jo turtą administruoja likvidatorius arba teismas, kai jis yra sudaręs susitarimą su kreditoriais, kai jis yra sustabdęs savo verslo veiklą arba yra analogiškoje situacijoje, susiklosčiusioje dėl panašios nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros; c) kai perkančioji organizacija gali tinkamomis priemonėmis įrodyti, kad ekonominės veiklos vykdytojas yra kaltas dėl sunkaus profesinio nusižengimo, dėl kurio galima abejoti jo sąžiningumu; d) kai perkančioji organizacija turi pakankamai įtikinamų duomenų daryti išvadą, kad ekonominės veiklos vykdytojas su kitais ekonominės veiklos vykdytojais sudarė susitarimus, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją; e) kai interesų konflikto, kaip apibrėžta 24 straipsnyje, negalima pašalinti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis; f) kai padėties dėl iškreiptos konkurencijos, susidariusios dėl išankstinio ekonominės veiklos vykdytojų dalyvavimo rengiant pirkimo procedūrą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, negalima ištaisyti kitomis mažiau intervencinėmis priemonėmis; g) kai ekonominės veiklos vykdytojas vykdydamas ankstesnę viešąją sutartį, ankstesnę sutartį su perkančiuoju subjektu arba ankstesnę koncesijos sutartį, nustatytą esminį reikalavimą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos; h) kai ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį, arba i) kai ekonominės veiklos vykdytojas pradėjo daryti neteisėtą įtaką perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo procesui, ėmėsi veiksmų, kad gautų konfidencialią informaciją, dėl kurios pirkimo procedūroje įgytų pernelyg didelį pranašumą, arba ėmė aplaidžiai teikti klaidinančią informaciją, kuri gali turėti esminę įtaką sprendimams dėl pašalinimo, atrankos ar sutarties skyrimo.

[2] Teisingumo Teismo sprendimas 2022 m. rugsėjo 15 d. byloje Landkreis Aichach-Friedberg, prieš J. Sch. Omnibusunternehmen, K. Reisen GmbH, C-416/21, EU:C:2022:689, 53 p., 2008 m. gruodžio 16 d. byloje Michaniki AE prieš Ethniko Symvoulio Radiotileorasis, Ypourgos Epikrateias, C‑213/07, EU:C:2008:731, 39 p.

[3] Teisingumo Teismo sprendimas 2022 m. rugsėjo 15 d. byloje Landkreis Aichach-Friedberg, prieš J. Sch. Omnibusunternehmen, K. Reisen GmbH, C-416/21, EU:C:2022:689, 53 p.; 2008 m. gruodžio 16 d. byloje Michaniki AE prieš Ethniko Symvoulio Radiotileorasis, Ypourgos Epikrateias, C‑213/07, EU:C:2008:731, 39 p.