LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 2 PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1603

2023-02-15  Nr. 109-P-4

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Vidaus saugumas“ turėtų būti rašoma paryškintai.	Pritarti.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	3			2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata tikslintina, nes Lietuvos Respublikoje ūkinę veiklą gali vykdyti ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir kitų Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybių subjektai, kurie gali ir neturėti juridinio asmens statuso, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 1.19 straipsnyje, kuriame minimi užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos. Tokie užsienio juridiniai asmenys ir kitos organizacijos Lietuvoje gali įsteigti savo padalinius ir vykdyti veiklą, nesteigdami atskiro juridinio asmens. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas ir šio straipsnio 1 dalies 8 punktas.	Atsižvelgti.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	3			3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 20 punkte, kuriame numatyta žvalgybos institucijos teisė gauti paramą, nurodyti paramos teikėjai tikslintini pagal Labdaros ir paramos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (šioje dalyje nenustatyta, kad parama pripažįstama, jeigu ją teikia tarptautinės institucijos).	Atsižvelgti.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	3, 8			4. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos), 112 punkte nustatyta, kad jei teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio; vieną kartą tekste nurodžius sutrumpintą pavadinimą, toliau tekste jis turi būti rašomas nuosekliai be žodžių „Lietuvos Respublikos“. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 15 punkte išbrauktinas trumpinys „(toliau – Vyriausybė)“, o projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbrauktini teisės aktų trumpiniai.	Pritarti.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	4			5. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 13 straipsnio „Žvalgybos informacijos rinkimas atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus“ 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kad informaciją iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą galima gauti tik pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį (taip pat siūloma atitinkamai pakeisti kitas susijusias šio straipsnio nuostatas). Pažymėtina, kad žvalgybos tikslais renkama informacija apie asmens atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gali būti susijusi su įvairiais asmens privatumo aspektais. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi požiūrio, kad asmens privatus gyvenimas yra plati kategorija, kurią sunku išsamiai ir tiksliai apibrėžti; ji apima, be kita ko, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninį ir šeimos gyvenimą, sveikatos būklę, santykius su kitais asmenimis ir išoriniu pasauliu (Didžiosios kolegijos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę; Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinė asmens teisė į jo privataus gyvenimo gerbimą ir šios teisės apsauga aiškintina plečiamai, remiantis dinaminio žmogaus teisių aiškinimo principu, atsižvelgiant inter alia į visuomenės raidą, mokslo ir technologijų pažangą, suteikiančią vis daugiau galimybių kištis į asmens privatų gyvenimą (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Vertinant siūlymą panaikinti reikalavimą nurodytą informaciją apie asmens atliktas ūkines ar finansines operacijas rinkti tik gavus teismo leidimą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir toliau būtų reikalaujama gauti teismo leidimą pinigų, piniginių srautų, vertybinių popierių, elektroninių ir kitų atsiskaitymo būdų, taip pat bet kokių finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui, tačiau projektu siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos prielaidos, negavus teismo leidimo finansinių operacijų stebėjimui ir fiksavimui realiu laiku, kiek vėliau be teismo leidimo gauti iš finansų įmonių ir kredito įstaigų, kitų juridinių asmenų iš esmės tą pačią informaciją apie jau atliktas operacijas. Pažymėtina ir tai, kad nors projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog, vadovaujantis Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalimi, kitoms institucijoms banko paslaptį sudaranti informacija teikiama be teismo sankcijos, iš tiesų tai, ar informacijai apie asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą gauti reikalingas teismo leidimas, yra ne Bankų įstatymo, o tam tikrų institucijų veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Toks reikalavimas yra nustatytas tiek kriminalinės žvalgybos, tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms (Kriminalinės žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsnis). Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad informacija apie fizinių ar juridinių asmenų atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą „ir kita žvalgybos institucijų veiklai reikalinga informacija“ (žr. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotę), galinti atskleisti įvairius asmens privataus gyvenimo aspektus, turėtų būti renkama tik gavus teismo leidimą, kurį suteikiant būtų įvertinamas prašomos gauti informacijos apimties proporcingumas siekiamiems tikslams.	Nepritarti.	Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 16^1 str. 1 ir 2 dalimis, žvalgybos institucijos renkamus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Šiais tikslais asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu, kuris įgyvendina 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vadovaujantis vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat įtvirtinta valstybės institucijų teisė gauti informaciją iš kredito įstaigų be teismo sankcijų. Pažymėtina, kad teisė be teismo sankcijos gauti banko paslaptį sudarančią informaciją šiuo metu suteikta plačiam ratui institucijų, tokių kaip mokesčių administravimo, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas vykdančios institucijos, taip pat notarams, antstoliams ir kitoms.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	10	1		6. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje formuluotę „Reikalavimas atitikti šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus“ siūlytume pakeisti formuluote „Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas reikalavimas“, atsižvelgiant į tai, kad nurodytame punkte yra nustatytas tik vienas reikalavimas, ir kartu atsisakant konstrukcijos „Reikalavimas atitikti <...> reikalavimus“.	Pritarti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	11	2		7. Projekto 11 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą, pagal kurį asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jo elgesys ar veikla nėra suderinama su žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais. Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kodėl siūloma panaikinti šį nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijų, kartu nustatant mažiau tikslų ir aiškų reikalavimą „pagal savo asmenines, dalykines savybes tikti žvalgybos tarnybai“ (žr. projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūlomą keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą).	Atsižvelgti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	14	3		8. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje vertybes, kurioms gali kilti grėsmė, siūlytume vardyti pradedant didžiausiąja iš jų („gyvybei, sveikatai, turtui“), be to, atsižvelgiant į tai, kad gyvybė, sveikata ir turtas yra ne konstitucinės teisės, o konstitucinės vertybės, reikėtų pakoreguoti konstrukciją „ar kitoms konstitucinėms teisėms“.	Pritarti.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	16			9. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią žvalgybos pareigūnas privalėtų atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 3 paskutinių tarnybos metų išlaidas, „jas lygiomis dalimis mažinant proporcingai kiekvieniems ištarnautiems žvalgybos institucijoje metams“, yra neaiški, ją reikėtų suformuluoti suprantamiau.	Atsižvelgti.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	17			10. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad į rezervą žvalgybos pareigūnai gali būti jų sutikimu įtraukiami, atleidžiant juos iš tarnybos žvalgybos institucijoje. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nurodant atleidimo pagrindus, – atsižvelgiant į žvalgybos pareigūnams keliamą patikimumo reikalavimą, gali kilti abejonių dėl galimybės įtraukti į rezervą pareigūnus, atleidžiamus iš tarnybos pagal Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 2–11 punktus.)	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	18			11. Projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnams paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė. Formuluotė „paprastai garantuojama“ yra ydinga, nes aplinkybė „paprastai“ reiškia, kad „garantuojamos“ trukmės poilsis gali būti ir nesuteikiamas, taigi šia aplinkybe iškreipiama pati garantijos esmė; tiksliau būtų nurodyti, kokios trukmės poilsis yra „paprastai suteikiamas“, o ne „garantuojamas“. Kartu pabrėžtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381) nustatytas reikalavimas valstybėms narėms imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiko per parą.	Pritarti.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	19			12. Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis.	Pritarti.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	21			13. Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje žodis „nesilaikant“ keistinas žodžiu „nepaisant“.	Pritarti.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	22			14. Projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje žodis „atstovybėse“ keistinas žodžiu „atstovybes“.	Pritarti.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	27, 22			15. Projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas, – galiojimo terminui, žvalgybos pareigūnas į aukštesnes pareigas perkeliamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šioje nuostatoje po žodžių „į aukštesnes pareigas“ nereikėtų įrašyti „ar lygiavertes pareigas, kurioms nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas,“ (atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar nereikėtų kartu atitinkamai papildyti ar patikslinti ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų, pavyzdžiui, projekto 22 straipsniu keičiamo 50 straipsnio nuostatų).	Atsižvelgti.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	30			16. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 100 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Siūlomas reguliavimas diskutuotinas. Visų pirma pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno vykdomų funkcijų specifika atsispindi jo pareigybės aprašyme, todėl, užtikrinant pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, į specifinių funkcijų atlikimą turėtų būti atsižvelgiama nustatant atitinkamą (adekvačią) pareiginę algą.  Antra, svarstytina, ar galimybė mokėti pagrindinei tarnybinio atlyginimo daliai – pareiginei algai – prilygstančią priemoką neiškreiptų hierarchinę pareigūnų sistemą atitinkančio jų tarnybinių atlyginimų dydžių diferencijavimo. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems statutinių įstaigų pareigūnams priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą įstatymuose arba apskritai nenumatytos, arba yra numatytos tik iki 1 bazinio dydžio (Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams). Todėl, siekiant sistemiškai reglamentuoti šiuos santykius ir užtikrinti socialinio teisingumo balansą, klausimas dėl statutinių pareigūnų priemokų už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą spręstinas kompleksiškai.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	30, 38			17. Pagal Rekomendacijų 112 punktą, teisės akte nurodant pareigų pavadinimą, jis paprastai rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, todėl projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 7 dalyje, taip pat projekto 38 straipsnio 4 dalyje prieš krašto apsaugos ministro pareigų pavadinimą siūlytume išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	30			18. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių ,,vidutinio jų darbo užmokesčio“ įrašytini žodžiai ,,vidutinio jų tarnybinio atlyginimo“, atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnui mokamas tarnybinis atlyginimas, o ne darbo užmokestis.	Pritarti.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	30			19. Projekto 30 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 15 dalyje vietoj žodžio „jais“ įrašytini žodžiai „žvalgybos pareigūnu“.	Pritarti.
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	35, 36, 37			20. Projekto 35 straipsniu siūloma papildyti keičiamą įstatymą 2 priedu ir jame nustatyti didesnius nei šiuo metu galiojantieji žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Be to, projekto 36 ir 37 straipsniais numatoma šiuos koeficientus dar padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Kartu projekto 11 straipsnio 3 dalimi siūloma sumažinti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus žvalgybos pareigūnams keliamus kvalifikacinius (išsilavinimo) reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomi žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientai yra proporcingi lyginant su kitų statutinių įstaigų pareigūnų ar Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatytomis valstybės pareigūnų pareiginėmis algomis. Antai vyriausiojo specialisto (kuriam pagal projektą būtų keliamas aukštojo koleginio, iki 2009 metų įgyto aukštesniojo arba iki 1995 metų įgyto specialiojo vidurinio išsilavinimo reikalavimas) pareiginė alga, kurios koeficientą siūloma nustatyti 14,5–16 bazinių dydžių (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 15–16,5, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 16–17,5 bazinių dydžių), būtų didesnė nei, pavyzdžiui, Konstitucijoje numatytos valstybės institucijos – Valstybės kontrolės vadovo pareiginė alga, kurios koeficientas yra lygus 15,5 bazinių dydžių, arba žvalgybos institucijų veiklos kontrolę vykdančio žvalgybos kontrolieriaus pareiginė alga, kurios koeficientas – 14,5 bazinių dydžių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jaunesniojo specialisto ir specialisto, kuriems pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų keliamas reikalavimas turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pareiginės algos koeficientai (atitinkamai 11–12,5 ir 12–13,35, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 12,5–14 ir 13,5–15 bazinių dydžių) būtų didesni nei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatytieji pareigybėms, kurioms užimti būtina turėti magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, pavyzdžiui, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareiginės algos koeficientas yra 12 bazinių dydžių, Seimo, Respublikos Prezidento, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų – 9 baziniai dydžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į du Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos valstybės tarnybos klausimais aspektus. Pirma, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius (2004 m. gruodžio 13 d., 2018 m. birželio 6 d., 2019 m. balandžio 18 d. ir kiti nutarimai); tai suponuoja gana didelius (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Antra, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją netoleruotinos situacijos, kai atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo; tokiais atvejais būtų ne tik paneigti konstituciniai proporcingumo, lygiateisiškumo, teisingumo principai, bet ir nukrypta nuo konstitucinės valstybės tarnybos sampratos bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą (2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Pabrėžtina, kad nustatant išskirtines darbo apmokėjimo sąlygas vienai pareigūnų grupei iškreipiama bendra valstybės tarnyboje (plačiąja, konstitucine, jos prasme) pareigas einančių asmenų, tarp jų valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo sistema, pažeidžiami kitų valstybės pareigūnų grupių, taip pat kitų valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai gauti teisingą atlyginimą už tarnybą ir sukuriamas precedentas reikalauti padidinti atlyginimą atskiroms valstybės pareigūnų ar kitų valstybės tarnautojų grupėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikėtų patikslinti įstatymo projektą ir į jį perkelti galiojančias įstatymo nuostatas, kuriomis reguliuojamas žvalgybos pareigūnų atlyginimas už tarnybą, arba peržiūrėti visą valstybės pareigūnų, ypač visų panašios kvalifikacijos ir panašias funkcijas vykdančių valstybės pareigūnų, darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą ir suderinti (suvienodinti) jiems taikomas normas, atsižvelgiant į atitinkamoms pareigoms būtiną kvalifikaciją, atliekamų funkcijų svarbą ir valstybės resursus.	Atsižvelgti.
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	38	8		21. Projekto 38 straipsnio 8 dalyje po žodžio ,,keičiamo“ įrašytini žodžiai ,,Žvalgybos įstatymo“.	Pritarti.
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-05-03	31			22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1443, kuriuo taip pat yra siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir šio pakeitimo įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Todėl siekiant, kad teikiamu projektu siūlomas pakeitimas liktų galioti, abiejų projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.	Pritarti.
23.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03	2			Įvertinę Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto Nr. XIVP-1603 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ŽĮ) 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams. Iš šios nuostatos nėra aišku, kokiems asmenims duomenys nebūtų teikiami – tretiesiems asmenims ir (ar) duomenų subjektams. Tuo atveju, jei norima apriboti duomenų subjekto teisę susipažinti su asmens duomenimis, toks apribojimas, priklausomai nuo to, kokiais tikslais ir koks duomenų valdytojas tvarko asmens duomenis, turi atitikti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) ir (arba) Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento 23 straipsnio 1 dalies a punktu, Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, teisėkūros priemone gali būti apribotos 12–22 straipsniuose ir 34 straipsnyje, taip pat 5 straipsnyje tiek, kiek jo nuostatos atitinka 12–22 straipsniuose numatytas teises ir prievoles, nustatytos prievolės ir teisės, kai tokiu apribojimu gerbiama pagrindinių teisių ir laisvių esmė ir jis demokratinėje visuomenėje yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje įvardyta, kas tokiose teisėkūros priemonėse turi būti nurodyta. Vadovaujantis Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktu, duomenų subjekto teisė susipažinti su asmens duomenimis gali būti visiškai arba iš dalies apribota Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais tiek, kiek ir tol, kol šis apribojimas, atsižvelgiant į šio fizinio asmens pagrindines teises ir teisėtus interesus, demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Pastebėtina, kad ŽĮ 16^1 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma tik tais atvejais, kai valstybės informacines sistemas, registrus ir (ar) duomenų bazes valdo žvalgybos institucija nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį nurodant, kokiam asmeniui valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys neteikiami. Tuo atveju, jei duomenys būtų neteikiami duomenų subjektui, nuostatos turi būti tikslinamos pagal Reglamento ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalyje nėra aptarta, kas ir kokia tvarka nuspręstų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini, kaip valstybės informacinių sistemų, registrų ir (ar) duomenų bazių valdytojams ar (ir) tvarkytojams būtų pranešama apie neteiktinus duomenis. Taip pat, siekiant išvengti neaiškaus teisinio reguliavimo ir atsižvelgiant į ŽĮ 5 straipsnio pavadinimą „Informacijos apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo ŽĮ 5 straipsnio 2 dalį patikslinti nurodant, kokio pobūdžio duomenys, tvarkomi valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse, neteikiami, pvz., „duomenys apie žvalgybos institucijas ir jų veiklą“ arba juos susieti su ŽĮ 5 straipsnio 1 dalyje įvardyta informacija.	Atsižvlegti.
24.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03	3			1. Projekto 3 straipsniu, kuriuo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 5 ir 6 punktais, 4 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siekiama išplėsti žvalgybos subjektų teisę tvarkyti žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją, kuri apima ir įvairius fizinių asmenų asmens duomenis. Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad žvalgybos institucijos turi teisę įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas stebėti ir fiksuoti asmenų susižinojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pagal motyvuotą apygardos teismo nutartį gali būti atliekamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas, o pagal 4 punktą – gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama formuluotė „asmenų susižinojimas“ neatitinka ŽĮ 13 straipsnio 1 dalyje vartojamų formuluočių, todėl neaiškus šios teisės turinys (pvz., ar bus stebimas ir fiksuojamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinys ar susirašinėjimas, gaunama informacija apie elektroninių ryšių įvykius). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, bei įvertinę Projekto aiškinamajame rašte pateiktą informaciją siūlytume aptariamas Projekto nuostatas patikslinti. Taip pat pažymėtina, kad ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, atžvilgiu yra taikomas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas, tačiau jis netaikomas ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, atžvilgiu. Šiuo atveju aktualus Elektroninių ryšių įstatymo 96 straipsnis, kuriame papildomai reglamentuojami klausimai, susiję su Projekto 3 straipsniu keičiamo ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl siūlytina įvertinti, ar Projektu numatomas reguliavimas dėl duomenų, gautų iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, bus išsamus.	Atsižvelgti.
25.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03	18			Projekto 18 straipsniu siūloma numatyti, kad „žvalgybos pareigūnų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau paprastai garantuojama vienuolikos valandų kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų trukmė ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį trukmė, o jeigu žvalgybos pareigūno darbo dienos (pamainos) trukmė yra dvidešimt keturios valandos – dvidešimt keturių valandų nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė. Esant tarnybiniam būtinumui, kai reikia užtikrinti tarnybinių užduočių įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, už šį laiką kompensuojant laisvu nuo tarnybos laiku žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka.“ Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų valstybės narės yra įpareigojamos užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą (3 straipsnis) ir per kiekvieną septynių dienų laikotarpį kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 24 valandų nepertraukiamo poilsio laiką ir 3 straipsnyje nurodomas 11 kasdienio poilsio valandų – t. y., 35 valandų nepertraukiamo poilsio laiką (5 straipsnis). Taigi Projektu siūloma vertinamojo pobūdžio aplinkybė „paprastai“ sudaro prielaidas nesilaikyti šio Direktyvoje 2003/88/EB nustatyto reikalavimo. Direktyva yra taikoma visiems veiklos sektoriams, įskaitant tuos, kuriuose reaguojama į iš esmės neprognozuojamus įvykius, kaip antai ugniagesių arba civilinės saugos tarnybų darbą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad direktyvos taikymo srities išimtį galima daryti tik išskirtinių įvykių, tokių kaip „gamtinių arba technologinių katastrofų, pasikėsinimų, didelių nelaimingų atsitikimų arba kitų tokio pobūdžio įvykių“, atvejais[1]. Direktyvos 2003/88/EB 17 straipsnyje taip pat numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios, manytina, galėtų būti taikomos žvalgybos pareigūnams, tačiau pažymėtina, kad jos turi būti nustatomos taip, kad jų taikymo sritis būtų apribota tuo, kas būtiniausia norint apginti pagal tas nuostatas saugomus interesus[2], ir kad jų įgyvendinimas užtikrintų veiksmingą darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą[3]. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad žvalgybos pareigūnų darbo sąlygos turi būti gerinamos, žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą, tarnybos sąlygos patrauklumu atsilieka nuo kitų pareigūnų ir net valstybės tarnautojų, todėl turėtų būti papildomai įvertinta, ar liberalesnis darbo laiko reguliavimas ir galimybė nesilaikyti minimalaus poilsio laiko režimo nepažeis žvalgybos pareigūnų saugos ir sveikatos apsaugos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti pakaktų Projektu siūlomo ŽĮ 45 straipsnio 3 dalies papildymo antru sakiniu, o pirmame sakinyje siūlytume išbraukti žodį „paprastai“.	Apsispręsti pagrindiniam komitetui.
26.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2022-06-03				4. Atsižvelgiant į Projektu siūlomų reguliuoti teisinių santykių kompleksiškumą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl šio Projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.		21			Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas susipažino su užregistruotu pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2 priedu projekto Nr. XIVP-1603 21 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetas, susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei. Sistemiškai vertinant Žvalgybos įstatymo nuostatas, neaiškus siūlomos nuostatos santykis su Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio nuostatomis. Žvalgybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvalgybos institucijos kiekvienais metais skelbia neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis. Ši nuostata suponuoja, kad būtent žvalgybos institucijoms yra pavesta atsakomybė už grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymą visuomenei. Ši nuostata taip pat suteikia žvalgybos institucijoms galimybę aktyviai reaguoti į besikeičiančias grėsmes ir pagal jas pasirinkti tinkamiausią visuomenės informavimo apie grėsmes nacionaliniam saugumui būdą bei laiką. Tačiau, įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad Seimo komitetas sprendžia dėl grėsmių vertinimo pristatymo visuomenei, grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymas visuomenei būtų susietas su žvalgybos institucijos veiklos ataskaita. Nors pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad siūloma įstatyme aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei, tačiau pasiūlyme nėra numatyta jokių sąlygų ar tvarkos. Priešingai, siūloma įtvirtinti abstrakčią nuostatą, kad Seimo komitetas „sprendžia dėl [...] pristatymo visuomenei“. Ši formuluotė gali būti suprantama ne tik kaip teisė nuspręsti dėl grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo pristatymo vietos ir laiko, bet ir kaip Seimo komitetui suteikta teisė spręsti dėl grėsmių vertinimo turinio, o tai pagal Žvalgybos įstatymo 26 straipsnį yra žvalgybos institucijų prerogatyva. Įvertinęs minėtas aplinkybes, Valstybės saugumo departamentas vertina, kad siūloma nuostata neturėtų teigiamos įtakos visuomenės informuotumui apie grėsmes nacionaliniam saugumui bei galimai sudarytų prielaidas reguliuoti žvalgybos institucijų veiklą srityje, kuri priskirta žvalgybos institucijų atsakomybei.	Apsispręsti pagrindiniame komitete.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

2

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. SV-S-522 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–4 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1603 (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys asmenims neteikiami, jeigu jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams, tačiau iš šios nuostatos nėra aišku, kokie duomenys nebūtų teikiami, taip pat nėra aptarta, kaip duomenų valdytojai ir tvarkytojai sužinotų, kad tam tikri duomenys nėra teiktini. Siekiant teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, siūlytina Projekto 2 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Valstybės informacinėse sistemose, registruose ir (ar) duomenų bazėse tvarkomi duomenys, galintys atskleisti turto arba asmenų tarnybinę priklausomybę žvalgybos institucijoms, tretiesiems asmenims neteikiami, jeigu žvalgybos institucija valstybės informacinės sistemos, registro ir (ar) duomenų bazės valdytoją ir tvarkytoją raštu informavo, kad jų teikimas galėtų padaryti žalos žvalgybos institucijos veiklai ir taip pakenkti valstybės saugumo interesams.“

Pritarti.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

3, 5

1.2. Siekiant efektyvesnio žvalgybos institucijoms pavestų uždavinių įgyvendinimo ir atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybių juridinių asmenų filialai, įsteigti Lietuvoje, neturi juridinio asmens statuso, bei siekiant apimti platesnį subjektų, iš kurių bei apie kuriuos žvalgybos institucijoms numatoma teisė gauti informaciją, ratą, siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:

„5) gauti iš juridinių asmenų, Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių, valstybės įgaliotų asmenų informaciją apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio valstybių juridinių asmenų filialų ir atstovybių atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą ir kitą žvalgybos institucijų veiklai reikalingą informaciją;“.

Atitinkamai siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Projekto 5 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį bei Žvalgybos įstatymo 11 straipsnio 4 punktą.

Pritarti.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

3, 4

1.3. Siekiant teisinio aiškumo, Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojama formuluotė „asmenų susižinojimas“ derintina su Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama formuluote, todėl siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

„6) įdiegti ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) elektroninių ryšių paslaugas, elektroninės informacijos prieglobos paslaugas ir skaitmenines paslaugas, infrastruktūroje technines priemones, skirtas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turiniui, susirašinėjimui ir kitokiam asmens susižinojimui stebėti ir fiksuoti.“

Atitinkamai tikslintina Projekto 4 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio pildoma 9 dalis.

Pritarti.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

3

1.4. Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatoje, pagal kurią numatoma žvalgybos institucijos teisė žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, nėra pakankamai tiksliai apibrėžta, kuria apimtimi žvalgybos institucijai nėra taikomi bendrieji viešojo sektoriaus įstaigų veiklą reguliuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas ir kiti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 3 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 13 punktą išdėstyti taip:

„13) lėšas, skirtas žvalgybos metodams taikyti ir teismo sankcionuojamiems veiksmams atlikti, kai būtina užtikrinti žvalgybos institucijos veiklos metodų neskelbtinumą, naudoti žvalgybos institucijos vadovo nustatyta tvarka, o jei žvalgybos institucijos vadovas nėra žvalgybos institucijai skirtų asignavimų valdytojas – žvalgybos institucijos vadovo nustatyta ir su asignavimų valdytoju suderinta tvarka;“.

Atitinkamai tikslintinas ir Žvalgybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

Pritarti.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

6

1.5. Projekto 6 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu naujai numatoma, kad žvalgybos institucijos žvalgybos informaciją teikia tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms, o šio straipsnio 3 dalies 2 punktas tikslinamas, panaikinant reikalavimą, kad informacijos pateikimo tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms, užsienio valstybių kompetentingoms institucijoms galimybė būtų numatyta tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose. Pastebėtina, kad šiuose abiejuose punktuose, priešingai nei kituose Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalių punktuose, nenumatytas informacijos teikimo tikslas ir (ar) atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos teikimas visais atvejais turi būti pagrįstas ir motyvuotas, siūlytina Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3 dalies 2 punktą patikslinti, po žodžių „kompetentingoms institucijoms“ įrašant žodžius „jeigu tokios informacijos pateikimas reikalingas tų institucijų funkcijoms vykdyti ir atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.“

Pritarti.

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

8

1.6. Projekto 8 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip“. Tarp teisės aktų išskirtinas ne tik Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuris yra esminis valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes bei kasmetinį veiklos vertinimą reglamentuojantis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 8 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Žvalgybos institucijos darbuotojų darbo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.“

Pritarti.

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

18

1.7. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 18 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais žvalgybos pareigūnui gali būti pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo poilsio metu, ir siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje siūlytina atsisakyti vertinamojo pobūdžio aplinkybės „paprastai“.

Pritarti.

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

22

1.8. Projekto 22 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žvalgybos pareigūnų perkėlimui į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnų teisių suvaržymai, įtvirtinti Žvalgybos įstatyme, taikomi tik esant tarnybinei būtinybei, siūlytina patikslinti Projekto 22 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kai yra tarnybinė būtinybė, žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti perkeliami į lygiavertes pareigas bet kuriame žvalgybos institucijos padalinyje. Tokiam perkėlimui žvalgybos pareigūno sutikimas nebūtinas, išskyrus atvejus, kai pareigoms, į kurias perkeliamas žvalgybos pareigūnas, nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas.“

Pritarti.

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

23

1.9. Projekto 23 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 15 punkte numatytas vienas iš atvejų, kada žvalgybos pareigūnas iš tarnybos atleidžiamas ir sutartis su juo nutraukiama, – kai panaikinama pareigybė dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar dėl žvalgybos institucijos struktūrinių pertvarkymų ir nėra laisvų jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti perkeltas į kitas pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu, o 2 ir 5 dalyse detalizuojama, kad galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas, o skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas. Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Toks draudimas nutraukti darbo santykius dėl įmonės reorganizavimo leidžia daryti išvadą, kad įmonės reorganizavimas suponuoja ne tik turtinių teisių ir pareigų perkėlimą naujai įsteigtai įmonei, bet ir darbuotojų, kurie dirbo atitinkamuose perkeliamuose padaliniuose, perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 23 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 53 straipsnio 15 punktą, išbraukiant jame žodžius „dėl žvalgybos institucijos reorganizavimo ar“.

Pritarti.

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

26

1.10. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Projekto 26 straipsniu keičiant Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punktą siekiama nustatyti proporcingą tarnybinių nuobaudų skyrimo dėl padarytų pažeidimų reglamentavimą, t. y. kad neatsargus tarnybinių pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nebūtų priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Tokie pažeidimai, jų nebepriskiriant prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų, turėtų būti priskiriami prie kitų tarnybinių nusižengimų, tačiau, vertinant tuo pačiu Projekto straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje pateiktą kitų tarnybinių nusižengimų apibrėžimą (pakartotiniai Žvalgybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimai, taip pat šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimai, jeigu juose nėra šiurkščių tarnybinių nusižengimų požymių), darytina išvada, kad šių pažeidimų kiti tarnybiniai nusižengimai neapimtų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 26 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad kitu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomas ir neatsargus tarnybinių pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose, neatlikimas ar netinkamas atlikimas, taip pat teisėtu įsakymu ar pavedimu duotos užduoties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas.

Pritarti.

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

35,

36,

37

19

28

1.11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketą (toliau – VTĮ paketas), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 2022 m. rugsėjo 28 d. posėdyje ir jis pateiktas Seimui, ir kuriuo siūloma valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo), karių tarnybinio atlyginimo, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygio, kitų teisės aktuose nustatytų išmokų ir atlygio apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą, susiejant su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu (bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis), bei keisti kitas su darbo apmokėjimu valstybinėje tarnyboje susijusias nuostatas, su šiais projektais turėtų būti suderintos ir Projekto nuostatos, todėl siūlytina pakeisti Projekto 30 straipsniu keičiamą Žvalgybos įstatymo 64 straipsnį, atsisakant priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą, priemokos už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, atlikimą, bei nustatyti, kad kitų keičiamo Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 6 dalyje nurodytų priemokų dydis negali būti mažesnis nei 10 procentų pareiginės algos. Taip pat siūlytina patikslinti Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad žvalgybos institucijos vadovas nustato žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, o žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. Žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas kario laipsnis ar tarnybinis rangas, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai.

Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Projekto 36 ir 37 straipsnių, o Projekto 35 straipsnyje nurodytą Žvalgybos įstatymo 2 priedą išdėstyti taip:

„ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖ ALGA

Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas nuo (baziniais dydžiais)
Direktoriaus pavaduotojas	2,35
Valdybos viršininkas	2,24
Valdybos viršininko pavaduotojas	2,12
Patarėjas	1,95
Skyriaus viršininkas	1,83
Skyriaus viršininko pavaduotojas	1,72
Poskyrio viršininkas	1,72
Vyriausiasis specialistas	1,66
Vyresnysis specialistas	1,55
Specialistas	1,38
Jaunesnysis specialistas	1,26“

Kadangi siūloma atsisakyti priedo už tarnybos stažą, atitinkamai turi būti tikslinamas Projekto 19 straipsniu keičiamas Žvalgybos įstatymo 46 straipsnis:

„46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas

Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia. Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas.“

Siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 28 straipsnį, išbraukiant nuostatas dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių tvirtinimo atitinkamai krašto apsaugos ministro ar Seimo valdybos sprendimu, paliekant šią teisę įstaigų vadovams.

Pritarti.

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

31

1.12. Projekto 31 straipsniu keičiamame Žvalgybos įstatymo 65 straipsnyje nurodyta, kad, esant tarnybiniam būtinumui, žvalgybos pareigūnas gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų dirbantiems asmenims galimybę realiai pasinaudoti šia teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas). Be kita ko, pažymėtina, kad vienas iš esminių tiek darbo santykių, tiek ir tarnybos santykių pamatinių principų yra darbo ir asmeninio / privataus gyvenimo balanso užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto 31 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį siūlytina išdėstyti taip:

„4. Esant tarnybiniam būtinumui, neatidėliotinais atvejais, kai reikia užtikrinti  žvalgybos institucijai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, žvalgybos pareigūnas gali būti atšauktas iš kasmetinių atostogų. Tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas.“

Pritarti.

13.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

38

8

1.13. Projekto 38 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog Projekto 30 straipsniu keičiamo Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo perkeltiems į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atliekantiems kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai minėtas pareigas laikinai pavesta atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tokiu reglamentavimu nustatomas Žvalgybos įstatymo galiojimas atgal, nesilaikant teisinio reguliavimo srityje galiojančios taisyklės lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti Projekto 38 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Šio įstatymo 30 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytas išlaidų kompensavimas taikomas ir tiems žvalgybos pareigūnams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau ne anksčiau kaip 2013 m. sausio 1 d., dėl tarnybinio būtinumo buvo perkelti į pareigas kitos savivaldybės teritorijoje arba laikinai atlieka kitas pareigas kitos savivaldybės teritorijoje, kai minėtas pareigas buvo pavesta laikinai atlikti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Šio įstatymo 30 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 12–20 dalyse numatytų išlaidų kompensacijos šioje dalyje nurodytiems žvalgybos pareigūnams už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nėra išmokamos.“

Pritarti.

14.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

38

9

1.14. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į minėtą teisės doktriną bei siekiant apsaugoti teisėtus žvalgybos pareigūnų lūkesčius, siūloma papildyti Projekto 38 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„9. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas negali būti sumažinamas, kol jie eina tas pačias pareigas.“

Pritarti.

15.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2022 m. rugsėjo 28 d. Nr. 978

38

1

4. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekte  Nr. XIVP-1603,  Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1604 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 393, 557¹ ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1605 (toliau – Įstatymų projektai) nustatyta jau praėjusi įsigaliojimo data 2022 m. liepos 1 d., todėl  atsižvelgiant į galimybes įgyvendinti siūlomas Įstatymų projektų nuostatas (priimti poįstatyminius teisės aktus, užtikrinti, kad įgyvendinimui bus skirtos papildomos valstybės biudžeto lėšos ir pan.), taip pat į tai, kad į VTĮ paketą įtrauktuose ir sistemiškai su Įstatymų projektais derančiuose projektuose: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo projekte bei Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte, numatyta įsigaliojimo data 2023 m. liepos 1 d., siūlyti Įstatymų projektuose nustatyti įsigaliojimo datą 2023 m. liepos 1 d. ir svarstyti Įstatymų projektus Seime kartu su VTĮ paketu.

Pritarti.

16.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas,

2023 m. sausio 30 d.

Argumentai:

Žvalgybos institucijos atlieka ypatingai svarbią funkciją užtikrinant nacionalinį saugumą. Nors žvalgybos tarnybų veikla didžiąja dalimi yra nevieša, tam tikra dalis jų surinktos informacijos ir jos pagrindu atliekami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimai gali turėti itin svarbią reikšmę visai visuomenei, todėl atitinkamai parengus gali būti viešai pristatomi plačiajai visuomenei. Valstybės saugumo departamentas (toliau - VSD) nuo 2014 m. teikia visuomenei viešą grėsmių vertinimą, o nuo 2016 m. VSD kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau - AOTD) teikia bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tradiciškai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešas pristatymas rengiamas kovo mėn., prasidėjus Seimo pavasario sesijai. Visgi, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių, 2022 m. VSD ir AOTD bendras viešas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas buvo parengtas, tačiau viešas pristatymas visuomenei nebuvo surengtas. Atsižvelgiant į tai, kad Žvalgybos įstatymo 21 straipsnis nustato žvalgybos institucijų parlamentinės kontrolės priemones, siūloma šiame straipsnyje aiškiau reglamentuoti sąlygas ir tvarką, kuria būtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl žvalgybos tarnybų rengiamo grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo plačiajai visuomenei.

Pasiūlymas:

Papildyti projektą nauju straipsniu, kuriuo keičiamo įstatymo 21 straipsnis papildomas nauju punktu ir visą šį straipsnį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

21 straipsnis. Žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė

1. Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.

2. Žvalgybos institucijos vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.

2 3. Seimo komitetas:

1) kontroliuoja, kaip žvalgybos institucijos ir žvalgybos pareigūnai įgyvendindami pavestus uždavinius laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) nagrinėja asmenų skundus dėl žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;

3) rengia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;

4) nustato žvalgybos institucijų veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo.

5) susipažinęs su žvalgybos institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita, sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei.

3 4. Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti:

1) žvalgybos informacijos poreikius;

2) žvalgybos institucijų veiklos ataskaitas;

3) duomenis apie žvalgybos institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;

4) žvalgybos institucijų vadovų ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;

5) kitą informaciją žvalgybos institucijų veiklos klausimais.

4. Žvalgybos institucijos vadovas kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.

5. Žvalgybos pareigūnai turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

17.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas,

2023 m. sausio 30 d.

Argumentai:

Atsižvelgiant į ankstesnį pasiūlymą, papildyti projekto pavadinimą, įtraukiant 21 straipsnį. 

Pasiūlymas:

Projekto pavadinimą išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 2 PRIEDU 

ĮSTATYMAS

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 5, 9, 13, 15, 18, 26, 29, 30, 31, 32, 37, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 70 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektui Nr. XIVP-1603 (toliau – projektas) ir pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas, kurioms komitetas pritaria.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro

vyriausioji specialistė Audronė Čekanavičienė

---

[1] 2005 m. liepos 14 d. Teismo nutartis byloje Personalrat der Feuerwehr Hamburg, C-52/04, ECLI:EU: C:2005:467, 54 punktas.

[2] 2010 m. spalio 21 d. sprendimas Antonino Accardo ir kt., C-227/09, ECLI:EU:C:2010:624, 58 punktas; 2010 m. spalio 14 d. sprendimas Union syndicale Solidaires Isère, C-428/09, ECLI:EU: C:2010:612, 40 punktas

[3] 2003 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Landeshauptstadt Kiel, C-151/02, ECLI:EU:C:2003:437, 89 punktas; 2004 m. spalio 5 d. sprendimas Bernhard Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, ECLI:EU: C:2004:584, 77 punktas