LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO
2018-12-17 Nr. XIIIP-3051
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, ratas. Jame įrašyti ir politinių partijų vadovai. Atkreiptinas dėmesys, kad visi asmenys, kuriems lobistine veikla gali būti daroma įtaka, dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus pagal teisės aktų jiems suteiktas pareigines funkcijas. Pagal kokius teisės aktus politinių partijų vadovai turi jiems suteiktas pareigines funkcijas ir įgalina dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, neaišku. Akivaizdu, kad asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, išskyrus politinių partijų vadovus, tiesiogiai dalyvauja rengiant, svarstant, priimant teisės aktus. Tačiau politinė partija – pagal Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą nei pati politinė partija, nei politinės partijos vadovas (jeigu jis nėra vienas iš kitų šioje nuostatoje išvardintų subjektų) nėra teisėkūros iniciatyvą turintis ar sprendimus priimantis subjektas. Todėl subjektų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, rato išplėtimas politinių partijų vadovais, nėra teisiškai pagrįstas.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, atsižvelgiant į teisinio aiškumo principą, siūlytina formuluotėje „pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio“ išbraukti perteklinį žodį „apkaltinamojo“. Be to, nėra aišku, kodėl šiame punkte skirtingai nurodomos teismo sprendimų rūšys. Tais atvejais, kai asmuo pripažintas kaltu, nurodomas tik teismo nuosprendis; tais atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra nurodomas ne tik teismo nuosprendis, bet ir teismo nutartis. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsniu, nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo sprendimas, išskyrus nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą. Atsižvelgiant į tai, punkto nuostatos tikslintinos.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnis nustato atvejus, kada asmenys negali vykdyti lobistinės veiklos, t. y. būti lobistais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinamas papildomas kriterijus, kurį turi atitikti lobistinę veiklą vykdantys lobisto – juridinio asmens dalyviai, valdymo organų nariai ar darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad tą patį dalyką reglamentuojančios teisės normos turėtų būti viename straipsnyje, siūlytina visus kriterijus, įvardijančius asmenis, neturinčius teisės būti lobistais, dėstyti viename keičiamo įstatymo straipsnyje.
4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad lobistu neturi teisės būti asmuo, išbrauktas iš lobistų sąrašo dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių ir jei nuo išbraukimo nepraėjo trys mėnesiai. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus išskirti į dvi atskiras straipsnio dalis, vienoje aiškiai reglamentuojant, kad asmuo neturi teisės būti lobistu, jei jis nėra įrašytas į sąrašą, o antroje, kad asmuo, išbrauktas iš sąrašo dėl tam tikrų pažeidimų, negali būtį į jį vėl įrašytas po išbraukimo praėjus mažiau nei 3 mėnesiams.
5. Iš keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Taigi galimai būtų ribojama lobistų galimybė tinkamai įgyvendinti jiems įstatymų įtvirtintas teises.
6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę nurodant, kad lobistas gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“.
7. Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punktas, formuluotę „informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija).
8. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad lobistas privalo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo išrinkimo ar paskyrimo į tam tikras pareigas apie tai nedelsdamas raštu pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (pabraukta mūsų). Ši nuostata taisytina loginiu požiūriu, nes sąvokos „per tris darbo dienas“ ir „nedelsdamas“ akivaizdžiai nesiderina tarpusavyje.
9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktų nuostatos yra tiesiogiai susijusios, todėl svarstytina, ar jos neturėtų būti apjungtos į vieną punktą arba šios dalies 2 punktas turėtų būti sukeistas vietomis su šios dalies 3 punktu.
10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra vartojama sąvoka „lobisto vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas“, 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte – sąvoka „savo vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą“, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte – sąvokos „užsakovo vardą, pavardę ar pavadinimą“, „naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą“, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte – sąvoka „asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas“. Siūlytina nurodytose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas suvienodinti. Kadangi prieš žodį „pavadinimas“ dažniausiai vartojami žodžiai „juridinio asmens“, galbūt tikslinga būtų prieš žodį „vardas“ vartoti žodžius „fizinio asmens“, arba siūlytina visur vartoti vienodą sąvoką „vardas, pavardė ar pavadinimas“.
Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata „jei nežinomi lobistų vardai, pavardės ar pavadinimai, reikia nurodyti susitikimo, kuriame buvo vykdoma lobistinė veikla, pavadinimą“ svarstytina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad lobistas privalo prisistatyti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, pateikti lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, lobistinės veiklos naudos gavėją ir norimą priimti ar nepriimti teisės akto projektą. Atsižvelgiant į šią lobisto pareigą, asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, visais atvejais turėtų žinoti lobisto, kuris į jį kreipėsi, duomenis. Antra, abejotina, kad kiekvienas susitikimas, kuriame vykdoma lobistinė veikla, galėtų turėti oficialų pavadinimą. Atsižvelgiant į tai, šio punkto nuostatos tikslintinos.
11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti jų svarstymą. Taigi iš siūlomo teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad fizinių asmenų, sistemiškai siūlančių teisėkūros iniciatyvas, veikla būtų laikoma lobistine. Atkreiptinas dėmesys, kad be šios nuostatos, projektu nauja redakcija dėstomame įstatyme nėra jokių kitų nuostatų, reglamentuojančių asmenų, kurių veikla prilyginama lobistinei veiklai pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatas, veiklą, teises, pareigas ar atsakomybę. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, koks subjektas galėtų konstatuoti „sistemingą ir nuolatinį“ teisės aktų projektų rengimą, ar toks asmuo būtų įspėjamas prieš jam taikant atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamai nesureglamentavus lobistinei veiklai prilyginamos veiklos, t. y. tinkamai (įstatymo lygmeniu) neįtvirtinant lobistinės ir nelobistinės veiklos atskyrimo kriterijų, galėtų būti pažeistos pilietiškų ir įstatymų iniciatyvas siūlančių fizinių asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas turėtų būti atitinkamai pildomas.
Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūlomam teisiniam reguliavimui dėl juridinių asmenų veiklos, prilyginamos lobistų veiklai.
12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 punkte siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nebūtų laikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie yra viešai transliuojami. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „asmenų“ apima ir lobistus. Taigi iš projektu siūlomos nuostatos galima daryti išvadą, kad tuo atveju, kai lobistas dalyvautų viešuose susitikimuose ar posėdžiuose, jo vykdoma veikla taip pat nebūtų laikoma lobistine. Siūlytina nuostatą tikslinti.
Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 punkte dėstomai nuostatai.
13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 punkte siekiama nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla. Atsižvelgiant į tai, kad jei visa tam tikro juridinio asmens veikla negali būti laikoma lobistine, tai ir patys juridiniai asmenys negali būti lobistais. Dėl šios priežasties tikslintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.
Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 ir 12 punktų nuostatoms.
14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio turinį, šio straipsnio pavadinime vietoj žodžio „pabaiga“ įrašytini žodžiai „išbraukimas iš lobistų sąrašo“.
15. Siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias lobistinės veiklos atnaujinimą, dėstyti šio straipsnio 3 dalimi, o 3 ir 4 dalių nuostatas, reglamentuojančias išbraukimą iš lobistų sąrašo, – atitinkamai 4 ir 5 dalimis.
16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlytina patikslinti, po žodžio „sustabdymo“ įrašant žodžius „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu“.
17. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „4) įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos arba sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo“.
18. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas dėstytinas taip: „5) per vieną mėnesį nuo lobistinės veiklos sustabdymo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu nepašalinamas nurodytas pažeidimas“.
19. Derinant keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas su to paties straipsnio 1 dalies nuostatomis, siūlytina šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus sukeisti vietomis. Be to, 9 straipsnio 5 dalies punktai turi būti susieti nuorodomis su šio straipsnio 1 dalies punktais, kurių pagrindu lobistinė veikla buvo sustabdyta. Priešingu atveju gali kilti tokia situacija, kad lobistinė veikla sustabdyta vienu pagrindu, o lobistas įvykdo kitame punkte numatytą pareigą.
20. Siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatas dėstyti kaip vieną iš šio straipsnio 3 dalies punktų.
21. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte tikslintina neaiški sąvoka „tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės pavadinimas“.
22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
23. Kadangi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra išvardinti keli duomenys, nurodyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siūlytina keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte prieš žodžius „šio įstatymo“ įrašyti žodį „kiti“.
24. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į lobistų sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš lobistų sąrašo.
25. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose po žodžių „komisijos nutarimo“ įrašytini žodžiai „skirti baudą“.
26. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatomos juridinio asmens atsakomybę lengvinančios, o 4 dalyje – sunkinančios aplinkybės. Pastebėtina, kad įstatyme nustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičius yra mažesnis, nei sunkinančių. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai teisės aktuose yra nustatomas didesnis asmens atsakomybę lengvinančių, o ne sunkinančių aplinkybių sąrašas. Be to, įprastai teisės aktuose yra pateikiamas tik baigtinis asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, paliekant atsakomybę taikančio subjekto diskrecijai nustatyti ir kitas, nei tiesiogiai nurodytas, asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.
27. Vienodintinos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio sąvokos, vietoje žodžių junginio „pažeidimas tęsiasi“, įrašant „pažeidimas truko“.
28. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje siūlytina reglamentuoti, ne "baudų skyrimo", o "nutarimo priėmimo" senatį.
29. Keičiamo įstatymo 15 straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais juridinio asmens padarytas šio įstatymo reikalavimų pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis. Abejotina, kad mažareikšme veikla gali būti laikomas 3 kartus per 12 mėnesių lobistinės veiklos nedeklaravimas ir 5 kartus per 12 mėnesių 3 mėnesių trukmės vėlavimas pateikti skaidrių teisėkūros interesų deklaraciją, kai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lobistas privalo deklaruoti lobistinę veiklą pateikdamas deklaraciją ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios. Šiuo atveju manytina, kad yra neproporcinga, nustačius trumpą (7 dienų) terminą pateikti deklaraciją, mažareikšmiu laikyti jos visišką nepateikimą 3 kartus per 12 mėnesių arba 5 kartus per 12 mėnesių vėlavimą iki 3 mėnesių pateikti šią deklaraciją.
Be to, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laiku nepateikus skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos (per 7 dienas) lobistinė veikla yra sustabdoma, o 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad per mėnesį nuo sustabdymo nepateikus šios deklaracijos lobistas išbraukiamas iš lobistų sąrašo. Taigi, nurodytosios nuostatos taip pat nesiderina su keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodytais „mažareikšmiais“ terminais.
30. Tikslintina keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis, nes pažeidimu įtariamo juridinio asmens atstovui turėtų būti suteikiama teisė liudytojams "užduoti klausimus", o ne juos "apklausti".
31. Iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 4 punkte siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia "kita institucija" galėtų pradėti pažeidimo bylą dėl juridinio asmens padaryto pažeidimo.
32. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktina perteklinė nuostata „nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, kadangi to paties straipsnio 2 dalyje yra aiški nuostata „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.
33. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymu, siūlome atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic@lrs.lt
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene@lrs.lt
A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. audrone.oziuniene@lrs.lt