LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO  KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOS TYRIMŲ ĮSTATYMO PROJEKTO  XIVP-3967

2024-09-25 Nr. 55

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto: pirmininkas M. Skritulskas, pavaduotojas G. Paluckas; nariai: A. Bagdonas, A. Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Vyskupaitytė-Mogenienė, I. Pakarklytė, D. Petrauskienė, J. Pinskus.

Komiteto biuro vedėja R. Petkūnienė, komiteto patarėjai D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys:  Teisingumo ministerijos  Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas, Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas L. Naujokaitis.

           2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto  nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	1			1.         Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio turinį (šio straipsnio 1 dalyje nustatomas įstatymo tikslas, o 3 dalyje – taikymo nuostatos), šio straipsnio pavadinimą siūlytina dėstyti taip: „Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymo sritis“.	Pritarti.
2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	1			2.         Atsižvelgus į projekto 1 straipsnio 1 dalies turinį, svarstytina, ar šios dalies pabaigoje po formuluotės „avarijų ir incidentų“ nereikėtų įrašyti formuluotės „ir įskaitinių eismo įvykių“.	Pritarti.	Atsižvelgus į 15 pastabą, projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvedamas trumpinys „toliau kartu – avarija ir (ar) incidentas“, todėl formuluotės „ir įskaitinių eismo įvykių“ nebereikia.
3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	1			3.         Atsižvelgus į projekto 1 straipsnio 2 dalies turinį bei siekiant nuosekliai išdėstyti tekstą šioje nuostatoje, siūlytina formuluotę „ir saugos tyrėjų kompetencijas, teises bei pareigas“ dėstyti po formuluotės „saugos tyrimų atlikimo tvarką“.	Pritarti.
4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	2			4.         Svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalyse vartojamos skirtingos formuluotės „įvykis arba tam tikra tokių įvykių seka“, „vienas ar keli įvykiai“ bei „įvykis ar jų seka“ neturėtų būti suvienodintos, nes minėtose dalyse pateikiami sąvokų apibrėžimai suponuoja, kad šių formuluočių turinys iš esmės identiškas.	Nepritarti.	Projekto 2 straipsnyje nurodytos sąvokos yra perkeliamos iš tarptautinių teisės aktų. Pastaboje siūloma vartoti universali formuluotė pareikalautų pakeisti sąvokų apibrėžimų, esančių projekto 2 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 dalyse struktūrą. Tokiu būdu būtų nukrypstama nuo Tarptautinės jūrų organizacijos Laivų avarijų ir incidentų tyrimų kodekse įtvirtintų “laivo avarijos” ir “laivo incidento” sąvokų formuluočių ir 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) įtvirtintų „avarijos“, „sunkios avarijos“ ir „incidento“ sąvokų formuluočių. Pažymėtina, kad saugos tyrimai yra tarptautiniai tyrimai ir šiomis sąvokomis bendrai vadovaujasi saugos tyrimuose dalyvaujančių kitų valstybių saugos tyrimų institucijos. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant išvengti skirtingo esminių sąvokų interpretavimo tarptautiniuose saugos tyrimuose rizikų, šių sąvokų koregavimas neturėtų būti atliekamas. Taip pat Projekto 2 straipsnio 1-5 ir 11-12 dalyse sąvokų apibrėžimai atitinka šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme įtvirtintas atitinkamas sąvokas. Pažymėtina, kad 2016 m. kovo 7–10 d. Lietuvoje vykusio Europos jūrų saugos agentūros vizito ataskaitoje ir 2016 m. birželio 20 d. Europos Komisijos Mobilumo ir transporto reikalų generalinio direktorato paklausime Nr. 8688/16/MOVE dėl 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, nurodoma, kad Lietuvoje naudojamos sąvokos skiriasi nuo tarptautiniuose dokumentuose esančių sąvokų. Ištaisant šį trūkumą sąvokos buvo perkeltos taip kaip yra nurodytos tarptautiniuose teisės aktuose. Todėl keičiant tarptautines sąvokas Lietuva vėl galėtų sulaukti Europos Komisijos Mobilumo ir transporto reikalų generalinio direktorato paklausimo arba būtų pradėta pažeidimo procedūra. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo šias sąvokas ir jų apibrėžimus.
5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	2			5.         Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 1, 2, 6, 7 dalyse apibrėžiant geležinkelių ir lynų kelio įrenginių avarijas ir incidentus vartojamos formuluotės „nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis“, tuo tarpu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžiant laivų avarijas ir incidentus vartojama formuluotė „nelaikoma tyčinė veika ar neveikimas siekiant sukelti pavojų laivo saugai, asmeniui ar aplinkai“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti sąvokų apibrėžimus.	Nepritarti.	Siūlomas projekto 2 straipsnio 1, 2 dalyse esančių atitinkamų formuluočių suvienodinimas su šio straipsnio 4 ir 5 dalyse esančiomis formuluotėmis iškreiptų originalų šių sąvokų turinį, įtvirtintas Tarptautinės jūrų organizacijos Laivų avarijų ir incidentų tyrimų kodekse ir 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija). Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo šias sąvokas ir jų apibrėžimus. Detaliau žr. atsakymą į 4 pastabą.
6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	2			6.         Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotes, šio straipsnio 3 dalyje po žodžio „avarija“ įrašant formuluotę „sukelianti bet kurį iš šių padarinių:“, o vietoje formuluotės „pražūsta laivas“ vartojant formuluotę „laivo žūtį“.	Nepritarti.	Projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse esančios sąvokų formuluotės tiksliai atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos Laivų avarijų ir incidentų tyrimų kodekse įtvirtintas atitinkamas formuluotes. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo šias sąvokas ir jų apibrėžimus. Detaliau žr. atsakymą į 4 pastabą.
7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	2			7.         Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje esančios formuluotės „jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam“ atsisakyti kaip perteklinės.	Nepritarti.	Projekto 2 straipsnio 5 dalyje esanti „laivo incidento“ sąvokos formuluotė tiksliai atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos Laivų avarijų ir incidentų tyrimų kodekse įtvirtintas atitinkamą formuluotę. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo šią sąvoką ir jos apibrėžimą. Detaliau žr. atsakymą į 4 pastabą.
8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	2			8.         Projekto 2 straipsnio 11 dalyje prieš žodį „riedmenims“ įrašytinas žodis „geležinkelių“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 17 straipsnio 1, 2, 6, 8 punktams, 19 straipsnio 2 daliai, 22 straipsnio 3 dalies 3 punktui, 24 straipsnio 1 daliai, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktui, 30 straipsnio 3 daliai.	Nepritarti.	Projekto taikymo sritis apima visų pločių vėžių geležinkelių infrastruktūroje naudojamus riedmenis, t. y. 1520 mm, 1435 mm ir 750 mm (siaurasis geležinkelis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme apibrėžta sąvoka „geležinkelių riedmenys“ neįtraukia siaurųjų geležinkelių riedmenų į savo apimtį, projekte vartojamas žodis „riedmenys“ apima visų pločių vėžes. Pataisius projektą pagal pastabą, reikėtų ne tik įvesti papildomas ir analogiškas sąvokas kitų pločių vėžėms (pvz. „siaurojo geležinkelio riedmenys“, „sunki siaurojo geležinkelio avarija“, „siaurojo geležinkelio avarija“, „siaurojo geležinkelio incidentas“ ir t.t.), bet ir projekte dubliuoti nuostatas siaurajam geležinkeliui (pvz. taikymo sritis, pranešimo tvarka ir t.t.). Taip padidėtų projekto apimtis, projektas taptų mažiau aiškesnis ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pritaria tokiam projekto reglamentavimui, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo šią sąvoką ir jos apibrėžimą.
9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	2			9.         Atsižvelgus į tai, kad įstatyme gali būti tik norminio pobūdžio nuostatos, bet ne pavyzdžiai, atitinkamai koreguotina projekto 2 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata.	Nepritarti.	Projekto 2 straipsnio 12 dalyje esanti “sunkios laivo avarijos” sąvoka atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos aplinkraštyje, bei šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme įtvirtintą “sunkios laivo avarijos” sąvoką. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti skirtingo interpretavimo tarptautiniuose saugos tyrimuose rizikų, šios sąvokos koregavimas neturėtų būti atliekamas. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija aprobavo šią sąvoką ir jos apibrėžimą. Detaliau žr. atsakymą į 4 pastabą.
10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	4			10.     Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžių „didelė žala aplinkai, priklausančiai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai“ įrašytini žodžiai „didelė žala Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai aplinkai“.	Pritarti.
11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	4			11.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsnio 7 dalyje vietoj formuluotės „ant kranto dirbančiais darbuotojais“ vartoti formuluotę „ant kranto dirbanti laivo įgula“.	Nepritarti.	Projekto 4 straipsnio 7 dalyje esanti formuluotė „ant kranto dirbantys darbuotojai“ reiškia ne tik laivo įgulą, bet ir kitus kranto darbuotojus, kurie nėra laivo įgulos nariai, pvz. švartuotojai, krovėjai, remonto paslaugas teikiantis personalas (pvz. šaltkalviai, suvirintojai, elektrikai), kitas kranto personalas ir pan., todėl į pasiūlymą negalime atsižvelgti.
12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	5			12.     Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte po žodžių „struktūrinio padalinio“ įrašytinas žodis „vadovo“, nes pagal projekto 10 straipsnio 3 dalies 3 punktą būtent saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas priima sprendimus dėl saugos turimo pradėjimo ar nepradėjimo.	Pritarti.
13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	5			13.     Nėra aiškus projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad žala laikoma didele, jeigu saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys iš karto ją įvertina ne mažesne kaip 2 milijonų eurų suma, turinys ir praktinis jos taikymas, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad didelės žalos faktą konstatuotų tik pirminis, preliminarus žalos įvertinimas, o tuo atveju, kai tikrasis žalos dydis paaiškėtų vėliau saugos tyrimo metu (ir viršytų 2 milijonų eurų sumą), kilusi žala nebegalėtų būti perkvalifikuota į didelę žalą. Svarstytina, ar toks reguliavimas būtų pagrįstas.	Pritarti.	Projekto 5 straipsnio 4 dalimi yra įgyvendinama 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) 3 straipsnio 12 dalies sąvokos paskutinis sakinys, kurio formuluotėje yra žodis „iškart“. Atkreiptinas dėmesys, kad žala yra įvykio klasifikacijos vertinimo kriterijus. Žala turi būti įvertinta iš karto, nes nuo to priklauso avarijos klasifikacija. Jei žala viršija 2 milijonų eurų sumą, įvykis turi būti klasifikuojamas kaip sunki geležinkelio avarija, o sunkios geležinkelio avarijos saugos tyrimą privaloma pradėti nedelsiant. Atsižvelgiant į sąvokos formuluotę ir į ES geležinkelių saugos tyrimų institucijų tinklo gairių (gido) 7.1. punktą, aiškinantį kriterijų „didelė žala“, nesitikima, kad saugos tyrimų institucija turėtų apskaičiuoti tikslią kainą. Klasifikacija priklauso nuo pirminio įvertinimo, atlikto avarijos ar incidento vietoje. Patirtis rodo, kad iš pradžių išlaidos daugeliu atvejų neįvertinamos. ES geležinkelių agentūros gairių (gido) priedo I dalyje taip pat nurodoma, kad nesitikima apskaičiuoti tikslios žalos ir tuo tikslu yra pateikiamos gairės vertinimui, bet ne skaičiavimui. Pažymėtina, kad apskaičiuojant bendruosius eismo saugos rodiklius, pagal Bendrųjų geležinkelių transporto eismo saugos rodiklių nustatymo aprašą, yra naudojama žala, kurią apskaičiavo ne saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys, o atitinkamas atsakingas subjektas. Nepaisant viso to, sprendimą dėl įvykio klasifikacijos galima pakeisti paaiškėjus naujų svarbių faktų apie avariją, todėl siūloma formuluotė neimplikuoja, kad didelės žalos faktą konstatuoja tik pirminis žalos vertinimas. Pažymėtina, kad per visą praktiką dėl tokio ir šiuo metu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme esančio ir pagrįsto reglamentavimo nei karto nekilo problemų.
14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01				14.     Atsižvelgus į projekto II skyriaus turinį, siūlytina patikslinti jo pavadinimą.	Nepritarti.	Projekto II skyrius yra plačios apimties ir jo pavadinimo tikslinimas bet kuriuo atveju susiaurintų jį, arba atvirkščiai, surašius visą turinį, pavadinimas taptų griozdiškas, todėl nėra poreikio tikslinti. Pažymėtina ir tai, kad su bendro pobūdžio pastaba nėra pateikiami siūlymai, kokių patikslinimų tikimasi.
15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	6			15.     Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 1 dalyje yra sukuriamas trumpinys „toliau kartu – avarija ir (ar) incidentas“. Siekiant teisinio akto glaustumo, siūlytina šį trumpinį sukurti jau šio projekto 1 straipsnio 1 dalyje ir visur nuosekliai jį vartoti, ypatingai atkreipiant dėmesį į jungtukų vartojimą visame projekte.	Pritarti.
16	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	7			16.     Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 7 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Saugos tyrimų atlikimas“, o šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Saugos tyrimo funkciją atlieka“ – įrašyti žodžius „Saugos tyrimus atlieka“.	Nepritarti.	Negalime vietoje žodžių „saugos tyrimo funkciją“ įrašyti žodžius „saugos tyrimus“, nes saugos tyrimo funkcija yra daug platesnė nei „saugos tyrimas“ ir apima ne tik saugos tyrimą, bet ir tarptautinį bendradarbiavimą ir atstovavimą, saugos tyrimus reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir teikimą, saugos tyrimų procedūrų ir tvarkų nustatymą, saugos tyrėjų kompetencijų nustatymą ir kvalifikacijos kėlimą, metinės veiklos ataskaitos skelbimą, saugos analizių ir studijų rengimų, saugos rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir kt.
17	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	8			17.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsnio 1 dalyje reikėtų plačiau atskleisti sakinio, nustatančio, kad saugos tyrimas atliekamas nepriklausomai nuo vykstančių administracinių, ikiteisminių ar teisminių procesų, turinį. Galbūt turima omenyje, kad saugos tyrimas atliekamas nepriklausomai nuo dėl avarijos ar incidento pradėtų ir vykstančių administracinių, ikiteisminių ar teisminių procesų.	Pritarti.
18	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	8			18.     Projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „kiti pareigūnai“ įrašytini žodžiai „valstybės pareigūnai“, nes siūloma formuluotė suponuoja, kad Seimo nariai yra pareigūnai.	Pritarti.
19	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	8			19.     Projekto 8 straipsnio 4 dalį siūlytina patikslinti detalizuojant atsakomybės rūšį (administracinę, baudžiamąją ir pan.) ir nurodant teisės aktą (-us), kuris (-ie) tokią atsakomybę numato.	Pritarti.
20	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	8			20.     Atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 15 d. priimto Politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą sąvoką „politinės organizacijos“ (ji apima tiek politines partijas, tiek politinius komitetus), siūlytume projekto 8 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „politinės partijos ar politinės organizacijos“ įrašyti formuluotę „politinės organizacijos“.	Pritarti.
21	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	8			21.     Svarstytinas projekto 8 straipsnio 5 dalies tikslingumas dėl joje įtvirtintos nuostatos perteklinio pobūdžio, nes Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus, interesų konfliktų turi vengti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.	Nepritarti.	Projekto 8 straipsnio 5 dalyje siekiama išsamiai sureguliuoti visus nepriklausomumo aspektus, o taip pat apimti ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, ir galimai neturinčius viešojo administravimo įgaliojimų.
22	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	9			22.     Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 2 straipsnio 8 dalį saugos rekomendacijos gali būti rengiamos ne tik tyrimo metu, bet ir atlikus abstrakčią duomenų analizę ir atliktų saugos tyrimų rezultatus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 1 punkto h ir i papunkčiai neturėtų būti dėstomi kaip atskiri 9 straipsnio punktai.	Pritarti.
23	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	10			23.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas turi atitikti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus“ siūlytina tiesiog nurodyti, kad saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas yra valstybės tarnautojas. Jeigu siekiama nustatyti, kad saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas gali dirbti ir pagal darbo sutartį, reikėtų aiškiai nurodyti, kuriuos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus valstybės tarnautojams ar asmenims, siekiantiems tapti valstybės tarnautojais, turi atitikti struktūrinio padalinio vadovas.	Pritarti.
24	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	10			24.     Derinant projekto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, projekto 10 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „mechanikos, transporto ar aeronautikos inžinerijos srityje“ siūlytina įrašyti žodžius „įgytą baigus mechanikos inžinerijos, transporto inžinerijos ar aeronautikos inžinerijos studijų krypties studijas“.	Pritarti.
25	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	10			25.     Projekto 10 straipsnio 3 dalies 14 punktą, numatantį, kad saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas rengia su saugos tyrimais susijusių teisės aktų projektus ar teisės aktų pakeitimus, reikėtų suderinti su projekto 9 straipsnio 5 punktu, nustatančiu, kad su saugos tyrimais susijusių teisės aktų projektus rengia saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys. Manytina, kad pačių teisės projektų rengimas yra struktūrinio padalinio, o ne jo vadovo funkcija (vadovas turbūt tiesiog priimtų sprendimą dėl parengto projekto aprobavimo ir teikimo jį tvirtinti teisingumo ministrui ar kitai kompetentingai valstybės institucijai). Be to, projekto 10 straipsnio 3 dalies 14 punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ar teisės aktų pakeitimus“.	Pritarti.
26	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	12			26.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 12 straipsnio 1 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas kitos valstybės saugos tyrimų institucijai sudaro reikiamas sąlygas atlikti ne saugos tyrimą arba jo dalį apskritai, o būtent saugos tyrimą ar jo dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje šioje dalyje vartojamos formuluotės „gali perleisti“ vartoti formuluotę „gali priimti sprendimą perleisti“.	Pritarti iš dalies.	Saugos tyrimai yra tarptautiniai tyrimai ir nebūtinai susiję su valstybės teritorija ar teise tik konkrečios valstybės teritorijoje atlikti saugos tyrimą. Pvz. atliekant laivo avarijos saugos tyrimą reikiamas sąlygas kitos valstybės saugos tyrimų institucijai gali prireikti sudaryti ne būtinai Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pavyzdžiui užsienio valstybės uoste stovinčiame Lietuvos Respublikoje registruotame laive, analogiškai ir užsienio valstybės oro uoste stovinčiame Lietuvos Respublikoje registruotame orlaivyje arba jei Lietuvoje registruotas orlaivis nukristų į tarptautinius vandenis ir pan. Be to, toks reglamentavimas „perduoti saugos tyrimą ar jo dalį“ vartojamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos 13 priede Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas (angl. may delegate the whole or any part of the conducting of such investigation). Į pasiūlymą vietoj formuluotės „gali perleisti“ vartoti formuluotę „gali priimti sprendimą perleisti“, Pritarti.. Atitinkamai pataisyta ir projekto 12 straipsnio 2 dalis.
27	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	12			27.     Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nustatant, kad saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas iš kitos valstybės saugos tyrimų institucijos gali perimti atlikti saugos tyrimą ne savo nuožiūra, o būtent kitos valstybės saugos tyrimų institucijai priėmus sprendimą perleisti saugos tyrimą atlikti Lietuvos Respublikos saugos tyrimų institucijai, t. y. Teisingumo ministerijos struktūriniam padaliniui.	Nepritarti.	Atkreiptinas dėmesys, kad saugos tyrimo perleidimas ar perėmimas vyksta tik abipusiu susitarimu, tai yra vienos valstybės saugos tyrimų institucija negali perleisti atlikti saugos tyrimo kitos valstybės saugos tyrimo institucijai, jei ji nesutinka ir atvirkščiai, saugos tyrimo negalima perimti jei jo neperleidžia (principas – saugos tyrimas turi būti atliktas ir jam turi vadovauti tik viena saugos tyrimų institucija). Todėl projekte tik nurodoma teisė saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovui iš kitos valstybės saugos tyrimų institucijos (priimti sprendimą) perimti atlikti saugos tyrimą arba jo dalį. O perdavimas ir priėmimas vyktų kaip numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikai privalomuose tarptautiniuose įsipareigojimuose. Atsižvelgus į pasiūlymą kiltų grėsmė, kad kitai valstybei vienašališkai priėmus sprendimą saugos tyrimą perleisti Lietuvai, saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas neturėtų kitos išeities tik perimti saugos tyrimą.
28	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	13			28.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 1 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar tuo atveju, kai saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio atliekamu saugos tyrimu suinteresuota kita valstybė, šios valstybės saugos tyrimų institucijos atstovas (-ai) gali dalyvauti šiame saugos tyrime savo nuožiūra (o saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas priima tik formalų sprendimą dėl kitos valstybės saugos tyrimų institucijos atstovo (-ų) dalyvavimo saugos tyrime), ar vis dėlto kitos valstybės saugos tyrimų institucijos atstovas (-ai) gali dalyvauti struktūrinio padalinio atliekamame saugos tyrime tik saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovui priėmus sprendimą dėl leidimo kitos valstybės saugos tyrimų institucijos atstovams dalyvauti jame. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 daliai, kurioje reglamentuojamas analogiškas atvejis, kai saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas gali šio padalinio valstybės tarnautoją (-us) ir (ar) darbuotoją (-us), dirbantį (-ius) pagal darbo sutartį, skirti kaip atstovą (-us) dalyvauti kitos valstybės saugos tyrimų institucijos atliekamame saugos tyrime.	Pritarti.
29	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	14			29.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 14 straipsnio 2 dalyje po žodžio „pagalbos“ įrašyti formuluotę „atliekant saugos tyrimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 2 daliai.	Pritarti.	Projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta sakinio pradžioje: „Saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys, atlikdamas saugos tyrimą, gali prašyti kitų valstybių saugos tyrimų institucijų, Europos Sąjungos institucijų ir tarptautinių organizacijų pagalbos, jei tai neturi įtakos jo nepriklausomumui.“
30	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	15			30.     Projekto 15 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvoje veikiančių“.	Pritarti.
31	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	16			31.     Nėra aiškus projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad saugos tyrimo vadovas ir saugos tyrėjai turi turėti profesinę kvalifikaciją toje transporto srityje, kurios avarijos ar incidento saugos tyrimą atlieka, turinys, nes profesinės kvalifikacijos kartu su aukštojo mokslo kvalifikaciniais laipsniais išduodamos pagal baigtas studijų programas, o ne pagal transporto sritis. Jeigu turima omenyje ne aukštojo mokslo kvalifikacija, o kažkokia profesinė kompetencija (kursai, kvalifikacijos kėlimas, darbo patirtis) tai reikėtų aiškiai ir nurodyti.	Pritarti.
32	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	16			32.     Projekto 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad viešųjų pirkimų, savanoriškos veiklos ar neatlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pasitelkiami techninių ar specializuotų kompetencijų turintys asmenys, kurie turėtų tuos pačius įgaliojimus kaip saugos tyrėjai. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku kokie teisės aktai, reglamentuojantys neatlygintiną paslaugų teikimą turimi omenyje, nes nei Civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai tokios paslaugų rūšies nereglamentuoja. Minėtą nuostatą taip pat siūlytina patikslinti nurodant, kad tokie asmenys ne turėtų (savaime) tuos pačius įgaliojimus kaip saugos tyrėjai, o struktūrinio padalinio vadovo sprendimu jiems galėtų būti suteikti tokios pat apimties įgaliojimai kaip ir saugos tyrėjams. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje nurodyti, ar pagal šią dalį pasitelktiems asmenims, kuriems suteikti tokie pat įgaliojimai kaip ir saugos tyrėjams, saugos tyrėjų statusą, jų teises ir pareigas reglamentuojančios įstatymo nuostatos taikomos visa apimtimi, ar tik dalinai (tokiu atveju reikėtų nurodyti, kurios nuostatos būtent taikomos), ar vis dėlto netaikomos. Taip pat šioje dalyje vietoje formuluotės „saugos tyrimus atliekančiam struktūriniam padaliniui atlikti saugos tyrimus“ siūlytina rašyti formuluotę „saugos tyrimo vadovui ir tyrėjui (-ams) atlikti saugos tyrimą“.	Pritarti.
33	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	16			33.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte (pažymėtina, kad 4 dalies punktai turi būti žymimi arabiškais skaičiais, o ne raidėmis) vietoj dispozicinės nuorodos į šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, siūlytina tiesiog nurodyti, kad saugos tyrėjas gali būti nušalintas nuo saugos tyrimo, jeigu jis pažeidžia saugos tyrimo atlikimo ir organizavimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustatančius teisės aktus.	Pritarti.
34	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	17			34.     Projekto 17 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „šios dalies“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“.	Pritarti.
35	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	17			35.     Projekto 17 straipsnio 13 punkte brauktini žodžiai „valstybių“ bei „valdžios“, o prieš žodį „institucijų“ įrašytinas žodis „valstybės“.	Pritarti.
36	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	18			36.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 18 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio kalbiniu požiūriu tikslintina formuluotė „nustato <...> kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, atitinkančius tarptautinius standartus ir praktiką, šiais 4 etapais“, nes jos turinys ne iki galo suprantamas. Šią nuostatą taip pat siūlytina papildyti, nurodant, kad struktūrinio padalinio vadovas nustato ne tik kvalifikacijos tobulinimo prioritetus, tačiau ir tvarką (kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje). Be to, tikslintina projekto 18 straipsnio 1 dalies punktų numeracija (punktai numeruojami arabiškais skaičiais, o ne raidėmis).	Pritarti.
37	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	19			37.     Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina projekto 19 straipsnio 5 ir 6 dalis sukeisti vietomis.	Pritarti.
38	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	21			38.     Manytina, kad projekto 21 straipsnio 1 dalyje įvardintą preliminarų vertinimą atliks ir sprendimą dėl saugos tyrimo atlikimo tikslingumo priims ne saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys, o saugos tyrimo vadovas arba saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio vadovas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 22 straipsnio 3, 7 dalims.	Pritarti.
39	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	21			39.     Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgus į projekto 21 straipsnio 4 ir 5 dalių turinį, siūlytina šių dalių nuostatas dėstyti viena dalimi.	Pritarti.
40	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	22			40.     Projekto 22 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šiek tiek“,	Nepritarti.	Šia nuostata perkeliama 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija)  20 straipsnio 2 dalis, kuri šiuo metu perkelta į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 38 straipsnio 3 dalį. ES geležinkelių saugos tyrimų institucijų tinklo gide nurodoma: .1 Evaluation of Event with potential risk of serious accident Not all incidents represent the same level of risks. Some incidents need more careful and formal controls than others. “Slightly different conditions” are not defined explicitly. However, the wording suggests a risk-based approach: › “Slightly different conditions” refer to the probability. › “May have led to serious accidents2” refers to the consequences. “Slightly” means to some degree but not to a very large degree. After a non-serious accident, NIBs should consider the variation of one or very few factors, which in the specific case might have contributed to relatively mild consequences of a performance variability, but not the worst-case combination of factors.
41	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	22			41.     Svarstytina, ar projekto 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte vietoj ES valstybių narių prašymų neturėtų būti nurodyti ES valstybių narių saugos tyrimų institucijų prašymai.	Nepritarti.	Projekto 22 straipsnio 3 dalies 4 punktu yra įgyvendinama 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) 20 straipsnio 2 dalies d punktas. Atsižvelgiant į ES geležinkelių saugos tyrimų institucijų tinklo gairių (gido) 8.2. punkto c dalį, ši nuostata apima du variantus: 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo ar bet kurios kitos konstitucinės ar parlamentinės institucijos prašymus; 2. Kitos valstybės narės vyriausybės, parlamento ar bet kurios kitos konstitucinės ar parlamentinės institucijos prašymas, perduotas įprastais protokolais ar procedūromis.
42	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	22			42.     Atsižvelgus į projekto 22 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį, siūlytina šias nuostatas sukeisti vietomis.	Pritarti.
43	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	23			43.     Projekto 23 straipsnio 1 dalyje po žodžio „atnaujinti“ įrašytinas žodis „nutrauktą“.	Pritarti.
44	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	24			44.     Nėra aišku, kodėl projekto 24 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyti įpareigojimai dėl įrodymų saugojimo ir po lynų kelio įrenginio avarijos ar incidento. Analogiško turinio pastaba (dėl lynų kelio įrenginio incidento ar avarijos saugos tyrimo metu surinktos informacijos neskelbimo nereglamentavimo) taikytina ir projekto 26 straipsnio 1 dalies 7 punktui.	Nepritarti.	Atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabas, policijos pareigūnų turimą kompetenciją kelių transporto srityje ir į tai, kad kelių transporto ir lynų kelio įrenginių saugos tyrimų nereglamentuoja ES teisės aktai, Projekto 24 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas neapima kelių transporto ir lynų kelio įrenginių.
45	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	24			45.     Projekto 24 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu.	Pritarti.
46	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	24			46.     Projekto 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Avarijos ar incidento vietoje esantys įrodymai paimami ir saugomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais įrodymų rinkimą ir saugojimą, institucijų ir įstaigų, nurodytų šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje, sudarytais susitarimais dėl bendradarbiavimo saugos tyrimo srityje“. Tuo tarpu projekto 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Saugos tyrimus atliekantis struktūrinis padalinys užtikrina turimų įrodymų apsaugą“. Nėra aiškus šių dviejų nuostatų santykis. Svarstytina, ar projekto 25 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. Taip pat svarstytina, ar vietoj šio sakinio nereikėtų įrašyti nuostatos analogiškos projekto 25 straipsnio 3 daliai.	Pritarti.
47	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	25			47.     Projekto 25 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Jeigu toks sutikimas“ įrašytini žodžiai „jeigu atsakymas į prašymą“, nes kitu atveju būtų įtvirtintas ydingas reguliavimas, pagal kurį ikiteisminį tyrimą vykdanti institucija apskritai neturėtų galimybės uždrausti atlikti daiktinių įrodymų analizę ar ekspertizę.	Nepritarti.	Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas reglamentavimas šiuo metu galioja orlaivių avarijų ir incidentų saugos tyrimų srityje pagal Reglamento 996/2010 12 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad per visą Reglamento 996/2010 taikymą, nei karto nebuvo iškilusių problemų dėl tokio reglamentavimo. Projekto derinimo metu, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra taip pat nepateikė pastabų dėl tokio reglamentavimo. Nepaisant to ir atsižvelgiant į pastabą, detalius ekspertizių atlikimo veiksmus siūlome apibrėžti bendradarbiavimo susitarime tarp Teisingumo ministerijos saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio ir ikiteisminius tyrimus vykdančių institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 996/2010 12 straipsnio 3 dalį ir projekto 25 straipsnio 4 dalį, pvz. taip: „Jei Šalis tyrimo metu ketina atlikti tokią ekspertizę ar analizę, ji apie tai informuoja kitą Šalį, kuri privalo atsakyti per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo: - oficialiai sutikdama (jei per 14 kalendorinių dienų atsakymas nepateikiamas, tai reiškia, kad sutinkama); - siūlydama atlikti bendrą ekspertizę ar analizę abiem tyrimams; - prašydama sustabdyti analizę pateikiant pagrįstą prašymą; - išreikšdama pagrįstą savo nesutikimą su užduotimi ar ekspertizės ar analizės sąlygomis arba paskirtu ekspertu.“
48	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			48.     Projekto 26 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio dėstytina taip: „Neskelbtina ir tik saugos tyrimo tikslais naudojama ši informacija:“.	Pritarti.
49	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			49.     Projekto 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip perteklinė brauktina formuluotė „saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio“.	Pritarti.
50	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			50.     Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio“ įrašytina formuluotė „saugos tyrimo metu“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti apie kokius asmenis ar jų sveikatą gali būti renkama ši informacija.	Pritarti.
51	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			51.     Projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „atliekant saugos tyrimą gauta medžiaga“ rašytina formuluotė „saugos tyrimo medžiaga“.	Pritarti.
52	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			52.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų detalizuoti kokios ataskaitos (turbūt saugos tyrimo) ir pranešimai (turbūt tarpiniai pranešimai) turimi omenyje.	Pritarti.
53	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			53.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj formuluotės „laivo ir riedmenų ir jų eismo valdymo tarnybose“ rašytina formuluotė „laive, geležinkelių riedmenyse ir (ar) jų eismo valdymo tarnybų“	Pritarti.
54	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			54.     Projekto 26 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „toks veiksmas“ įrašytini žodžiai „informacijos atskleidimas“. Be to, siekiant teisės akto glaustumo, siūlytina šioje dalyje vietoje formuluotės „priimti sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 996/2010 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos neskelbtinos saugos tyrimo informacijos atskleidimo“ rašyti formuluotę „priimti sprendimą dėl šios informacijos atskleidimo“.	Pritarti.
55	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			55.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 26 straipsnio 3 dalyje atsisakyti perteklinės formuluotės „būtiną atskleisti informaciją“.	Pritarti.
56	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			56.     Svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „informacijos“ neturėtų būti įrašytas žodis „atskleidimo“.	Nepritarti.	26 straipsnio 3 dalies 1 punkte kalbama apie ne apie neskelbtinos saugos tyrimo informacijos atskleidimo tikslą, bet apie tikslą, dėl kurio informacija buvo sukurta (angl. the purpose for which the record was created or generated).
57	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			57.     Atsižvelgiant į tai, kad projekto 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teisingumo ministro teisė nuspręsti dėl neskelbtinos saugos tyrimo informacijos atskleidimo, svarstytina, ar neturėtų būti papildyta ir projekto 11 straipsnio 1 dalis dėl minėtos teisingumo ministro kompetencijos atitinkamai teikiant nuorodą į projekto 26 straipsnio 2 ir 3 dalis, numatančias neskelbtinos saugos tyrimo informacijos atskleidimo tvarką.	Pritarti.
58	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			58.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 26 straipsnio 3 dalies 7 punkte prieš žodį „sveikatai“ įrašyti žodį „asmenų“.	Pritarti.
59	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	26			59.     Svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 3 dalies 8 punkte vietoj formuluotės „informacija yra slapto ar riboto naudojimo“ neturėtų būti formuluotė „įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Riboto naudojimo“.	Pritarti.
60	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	27			60.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 27 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „saugos informaciją“ rašytina formuluotė „saugos tyrimo informaciją“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalies nuostatą padalinti į du sakinius, antrajame nurodant, kad minėta konfidencialumo užtikrinimo pareiga išlieka ir pasibaigus jų tarnybos (darbo) santykiams.	Pritarti.
61	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	27			61.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 27 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „nustatyta konfidencialumo užtikrinimo pareiga taip pat taikoma“ rašytina formuluotė „nustatytą konfidencialumo užtikrinimo pareigą taip pat turi“, o vietoj „saugos tyrėjams, paskirtiems pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį“ rašytina formuluotė „pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį saugos tyrimo atlikimui pasitelktiems techninių ar specializuotų kompetencijų turintiems asmenims“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 4 daliai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje esančią nuostatą dėl rašytinio įsipareigojimo dėstyti atskiru sakiniu ir ją patikslinti kalbiniu požiūriu, nes jie ne pateiks rašytinį įsipareigojimą, o pasirašys saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio jiems duodamą tam tikrą formą.	Pritarti.
62	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	27			62.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 27 straipsnio 3 dalies nuostatą dėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos atskleidimas užtraukia administracinę atsakomybę“.	Pritarti.
63	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	27			63.     Projekto 27 straipsnio 4 dalį siūlome patikslinti, nurodant, ne tai, kad saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, taip pat saugos tyrėjai, paskirti pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, net ir pasibaigus jų tarnybos (darbo) santykiams neduoda parodymų, o tai, kad negali būti reikalaujama iš šių asmenų duoti parodymus.	Pritarti.
64	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01				64.     Projekto IX skyriaus pavadinimas dėstytinas taip: „Saugos tyrimo ataskaita ir jos pateikimas“. Atitinkamai tikslintinas ir X skyriaus pavadinimas (atsižvelgiant, kad šiame skyriuje reglamentuojamos ne tik rekomendacijos, tačiau ir atsakingų subjektų veiksmai jas gavus).	Pritarti.
65	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	28			65.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 28 straipsnio 1 dalyje ir 29 straipsnio 1, 4, 5, 6 dalyse nurodyti, kur turi būti skelbiama saugos tyrimo ataskaita (pavyzdžiui, saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio internetinėje svetainėje). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų įvardinti termino, kiek laiko ši ataskaita turi būti skelbiama.	Pritarti.
66	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	28			66.     Kadangi priežastis ir (arba) veiksnius, lėmusius avariją ar incidentą, ne visada įmanoma nustatyti, siūlytina atitinkamai patikslinti projekto 28 straipsnio 2 dalį.	Pritarti.
67	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	28			67.     Projekto 28 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta neskelbtina saugos tyrimo informacija įtraukiama į ataskaitą tik tuo atveju, jei ji svarbi avarijos ar incidento analizei, derintina su 26 straipsnio 2 dalimi, kurioje imperatyviai nustatyta, kad sprendimą dėl neskelbtinos informacijos atskleidimo priima ne saugos tyrimo vadovas ar struktūrinio padalinio vadovas (kurie atitinkamai pasirašo ir tvirtina saugos tyrimo ataskaitą), o teisingumo ministras.	Nepritarti.	Projekto 26 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neskelbtina saugos tyrimo informacija neskelbiama ir naudojama tik saugos tyrimo tikslais. Pagal Projekto 26 straipsnio 2 dalį teisingumo ministras priima sprendimą tik dėl neskelbtinos saugos tyrimo informacijos naudojimo ne saugos tyrimo tikslais. Saugos tyrimų institucija gali nevaržomai naudoti neskelbtiną saugos tyrimo informaciją, nes ši informacija yra saugos tyrimo institucijos, o teisingumo ministras negali kištis į saugos tyrimus ir spręsti kokią informaciją įtraukti į saugos tyrimo ataskaitą.
68	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	29			68.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 29 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti nuostatos, kad pastabos teikiamos vadovaujantis konfidencialumo principu, turinį, nes neaišku kieno (kokios informacijos) konfidencialumas ir kokio subjekto sprendimu turėtų būti užtikrinamas.	Pritarti.
69	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	29			69.     Kadangi projekto 29 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmenims yra suteikiama teisė pateikti pastabas dėl saugos tyrimo ataskaitos, siūlytina šio straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „raštu pateikia“ rašyti formuluotę „gali raštu pateikti“.	Pritarti.
70	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	29			70.     Kadangi saugos tyrimo ataskaitą rengs saugos tyrimo vadovas, siūlytina projekto 29 straipsnio 2 – 4 dalyse vietoj formuluotės „saugos tyrimus atliekančio struktūrinio padalinio“ rašyti formuluotę „saugos tyrimo vadovo“.	Pritarti.
71	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	29			71.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 29 straipsnio 5 dalyje patikslinti, kodėl gali būti neįmanoma paskelbti saugos tyrimo ataskaitos (pavyzdžiui, dėl avarijos ar incidento sudėtingumo ir pan.). Be to, svarstytina, ar vietoj šioje dalyje vartojamo termino „bent kartą per metus“ nereikėtų vartoti termino „bent kartą per 12 mėnesių nuo avarijos ar incidento dienos“. Taip pat siūlytina vietoj formuluotės „saugos klausimus“ rašyti formuluotę „saugos tyrimo klausimus“.	Pritarti.
72	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	30			72.     Projekto 30 straipsnio 3 dalyje brauktini žodis ir santrumpa „ir pan.“, nes jau anksčiau šioje dalyje buvo nurodyta, kad teikiamas tik pavyzdinis subjektų, kuriems gali būti teikiama saugumo rekomendacija, sąrašas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos, numatančios asmenų teises ir pareigas, nevartotini pavyzdžiai, todėl 30 straipsnio 3 dalis tikslintina nurodant konkrečių asmenų aiškias teises ir pareigas.	Pritarti.
73	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	30			73.     Projekto 30 straipsnio 4 dalyje po žodžio „nustatomi“ įrašytini žodžiai „ar įvardijami“.	Pritarti.
74	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	31			74.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 31 straipsnio 1 dalyje nurodyti nuo kada būtų skaičiuojamas 90 kalendorinių dienų terminas (pavyzdžiui, nuo saugos rekomendacijų gavimo dienos).	Pritarti.
75	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	31			75.     Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl savo nuomonės pagrindimo, nes iš projekto nėra aišku, kas turima omenyje. Svarstytina, ar šios nuostatos dalies nereikėtų dėstyti atskiru sakiniu.	Pritarti.
76	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	31			76.     Projekto 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad saugos rekomendacijos gavėjas prireikus imasi priemonių užtikrinti, kad į saugos rekomendacijose pateiktus siūlymus būtų Pritarti. ir imtasi veiksmų. Pastebėtina, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyta galimybė saugos rekomendacijų gavėjui nesiimti jokių veiksmų. Nėra aiškus šių nuostatų santykis.	Pritarti.
77	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	31			77.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 31 straipsnio 4 dalyje siūlytina nustatyti terminą, nuo kurio bus skaičiuojamas metų laikas atskaitos parengimui.	Pritarti.
78	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	31			78.     Siekiant teisinio aiškumo, projekto 31 straipsnio 5 dalį siūlome papildyti (ar atitinkamai papildyti straipsnį nauja dalimi), nurodant, ar saugumo rekomendacijos yra privalomos (pavyzdžiui, jeigu struktūrinis padalinys nesutinka su saugos rekomendacijos gavėjo sprendimu nesiimti jokių veiksmų) ir kokia atsakomybė rekomendacijų gavėjui už jų tinkamą neįgyvendinimą būtų taikoma.	Nepritarti.	Saugos rekomendacija yra neprivaloma. Saugos rekomendacija nėra nurodoma kokius konkrečius veiksmus turi atlikti saugos rekomendacijos gavėjas. Saugos rekomendacijos gavėjas pats sprendžia kokių veiksmų reikia imtis. Todėl už jos neįgyvendinimą ar netinkamą įgyvendinimą negali būti nustatyta atsakomybė.
79	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01	33			79.     Projekto 33 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti.
80	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-01				80.     Projekto priedo 4 punkte brauktina perteklinė formuluotė „(nauja redakcija)“.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: 8 „už“; 1 „susilaikė“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kupčinskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas.                                                                                                                                 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris