|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-11-24
|
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros
principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projektu teikiama nuostata gali prieštarauti Konstitucijai.
1.
Projekto 1 straipsnyje Asmens tapatybės ir paso
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti
nauju 5 punktu, kuriame nustatyti, kad be šio straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytų duomenų, asmens tapatybės kortelėje ir pase taip pat įrašoma
„Dokumento savininkas buvo nuteistas už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį
ir yra lytinis nusikaltėlis“. Taigi, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis buvo
nuteistas „už lytinį nusikaltimą prieš nepilnametį ir yra lytinis
nusikaltėlis” – tai bus įrašyta jam išduodamoje asmens tapatybės kortelėje ir
pase. Tokio pobūdžio informacijos įrašymas į asmens dokumentą yra
diskriminacinis ir neatitiktų:
1.1.
Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas.
Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio, kuriame nustatyta, kad įstatymui,
teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs
(1 dalis), žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo,
įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (2 dalis), nuostatas Konstitucinis Teismas ne
kartą yra konstatavęs:
– Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų
asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir
privilegijų neteikimo principas;
– konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad
teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai;
– konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir
leidžiant įstatymus, ir juos taikant; šis principas nepaneigia to, kad
įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų
asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu;
– konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų
pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma,
palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama,
nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks
nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas;
– vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas,
būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti
įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis
reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.
Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtintas
asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės
valstybės principo, kuris yra universalus principas ir kuriuo grindžiama visa
Lietuvos teisės sistema bei pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2010 m.
gegužės 28 d. nutarimas).
1.2. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 – 3 dalyse
įtvirtintos asmens dokumentų paskirties: „Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos
Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentai, patvirtinantys jo
asmens tapatybę ir pilietybę. Asmens
tapatybės kortelė skirta naudoti Lietuvos Respublikoje ir gali būti naudojama
vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip
kelionės dokumentą. Pasas
skirtas vykti į užsienio valstybes ir naudoti Lietuvos Respublikoje“. Taigi, šie asmens
tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai yra skirti įgyvendinti
Konstitucijoje laiduojamas įvairias asmens teises (socialines, politines,
ekonomines kultūrines ir kt.), o ne atskleisti su asmeniu susijusios
informacijos, kuri priskiriama ypatingiems asmens duomenims. Pagal Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ypatingų
duomenų apibrėžtį duomenys, „susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme,
politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste
profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie
asmens teistumą“ yra ypatingi asmens duomenys. Projekte siūlomas įtvirtinti
teisinis reguliavimas gali sukurti precedentą į Asmens tapatybės kortelę ir
pasą įrašyti ir kitus ypatingus duomenys apie asmenį, kurių atskleidimas
tretiesiems asmenims galėtų pažeisti asmens konstitucinę teisę į orumą,
privatų gyvenimą, tikėjimo ir sąžinės, asociacijų laivę ir kt.
|
Pritarti
|
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2017-11-24
|
|
|
|
5. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens teistumas
nėra absoliuti ir neterminuota baudžiamosios atsakomybės turinį sudaranti
poveikio priemonė. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, „turinčiais
teistumą laikomi: 1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, –
laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas; 2) asmenys, nuteisti už
neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu; 3) asmenys,
nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, –
bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo
bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį
nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c)
aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt
metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.“ Šio straipsnio 6 dalyje
įtvirtinta, jog „kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas
išnyksta ir asmenys laikomi neteistais“. Pritarus teikiamoms pataisoms,
asmens teistumas už tam tikro pobūdžio nusikaltimus taptų absoliutinio
pobūdžio asmenį charakterizuojančia savybe. Tokiu būdu baudžiamoji atsakomybė
neužtikrintų pataisomosios funkcijos įgyvendinimo, nes asmuo po nuteisimo
visą gyvenimą būtų laikomas „lytiniu nusikaltėliu“. Atsižvelgiant
į tai, atitinkama nuostata galėtų būti interpretuojama ir kaip pakartotinis
asmens baudimas už tą pačią veiką. Konstitucijos 31 straipsnio 5
dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių
baudžiamosios teisės principų ne bis in idem – niekas negali
būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.
|
Pritarti
|
|
