AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 23, 731, 80, 89, 97, 109, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 IR 243 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Seimo statuto NR. I-399 23, 731, 80, 89, 97, 109, 131, 145, 177, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo projekto antras variantas parengtas atsižvelgus į Seimo Teisės departamento išvadas.
Poreikis pakeisti Seimo statuto 23, 731, 80, 239 ir 243 straipsnių nuostatas kilo iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. KT152-N12/2020, kuriame KT pažymėjo, kad „pagal Konstituciją Seimo protokoliniais, t. y. įrašomais į Seimo posėdžio protokolą, nutarimais negali būti sprendžiami jokie pagal Konstituciją ir įstatymus Seimui priskirti valstybės valdymo klausimai, kuriems reguliuoti nereikia priimti įstatymų ir kuriuos sprendžiant atsiranda teisiniai padariniai kitiems asmenims“. Vykdant šį KT nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Seimo nutarimų svarstymo Seime procedūra yra kitokia nei Seimo protokolinių nutarimų, todėl šiuo siūlomu reglamentavimu patikslinamas Seimo statutas.
Kartu keičiami ir kiti Seimo statuto straipsniai, kuriuos taikant praktiniame darbe išryškėjo jų taikymo neapibrėžtumas. Priėmus šiuos pakeitimus, tikimasi teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo, išsamumo, nuoseklumo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Seimo statuto projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Jurgis Razma. Projektas parengtas konsultuojantis su Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojais.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Galiojančiame Seimo statute pastebėta keletas teisinių spragų ar nuostatų, kurios nepakankamai gerai reglamentuoja kai kurias Seimo darbo procedūras. Minėtinos keletas iš jų:
23 straipsnyje reglamentuota, kad išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų, pertrauka. Diskutuotina, kodėl Seimas tuo metu negalėtų tęsti darbą svarstydamas kitus klausimus.
731 straipsnyje reglamentuota, kad nutarimai dėl laikinųjų komisijų sudėties pakeitimo gali būti priimami tame pačiame posėdyje, kuriame buvo pateikimas, tačiau nieko nepasakyta, kaip turi būti svarstomi nutarimo projektai dėl komisijų darbo pabaigos datų nukėlimo.
89 straipsnyje reglamentuota, kad Seimo sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja Seimo Pirmininkas. Tad lieka neaišku, kas turi organizuoti pirmąją Seimo sesiją.
97 straipsnio pakeitimu opozicinės darbotvarkės perkeliamos iš ketvirtadienio į antradienį, kadangi paprastai ketvirtadieniais vyksta įstatymų projektų priėmimas ir Seimo posėdžių darbotvarkės yra ilgesnės.
109 straipsnio pakeitimu tikslinamos Seimo posėdžio pertraukos ir sudaroma galimybė, esant perkrautai rytinio posėdžio darbotvarkei, perkelti atidėtą klausimą į vakarinio posėdžio darbotvarkę.
114 straipsnyje nustatytas vardinis balsavimas likęs dar iš tų laikų, kai nebuvo įdiegta elektroninė balsų skaičiavimo sistema. Dabar veikianti sistema užtikrina, kad visi neslapti balsavimai yra vardiniai.
Naikintina 131 straipsnio 2 dalis, kadangi Lietuvos radijo ir televizijos reportažų bei Seimo posėdžių transliavimo tvarka jau ilgą laiką nėra nustatyta Seimo valdybos ir Lietuvos radijo ir televizijos sutartimi, šiuo metu TV programą „Seimas - tiesiogiai“ transliuoja kabelinės televizijos.
138 straipsnyje reglamentuota, kad, prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos. Tačiau Seimo statute nenumatytas procesas, kaip šis kreipimasis perduodamas Vyriausybei. Šiuo metu Seimo posėdžio protokolo išrašas teikiamas Seimo valdybai, kuri posėdyje priima sprendimą kreiptis į Vyriausybę, atsižvelgdama į Seimo posėdžio protokolo išrašą. Tai bereikalingas formalumas Seimo valdybai.
Priimant valstybės biudžeto projektą iškyla teisinio reglamentavimo trūkumų dėl antrojo svarstymo, todėl 177 straipsnio pakeitimu tikslinamos valstybės biudžeto projekto svarstymo aplinkybės nustatant terminą vyriausybei įregistruoti patikslintą biudžeto projektą.
239–242 straipsnių pakeitimais tikslinamos ir aiškiau reglamentuojamos apkaltos procedūros, atsisakoma nereikalingų ir perteklinių nuostatų.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūlomos Seimo statuto nuostatos:
23 straipsnyje nustatyti, kad po generalinio prokuroro pranešimo būtų daroma ne Seimo posėdžio pertrauka, o klausimo svarstymo pertrauka. Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimai dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn po pateikimo gali būti svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje.
731 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Seimo sprendimai dėl laikinosioms komisijoms pavesto darbo atlikimo terminų ar komisijų sudėties keitimo po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.
80 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Seimo nutarimą dėl Peticijų komisijos sprendimų Seimas galėtų priimti iš karto po pateikimo.
89 straipsnyje siūloma nustatyti, kad visas Seimo sesijas, įskaitant ir pirmąją, organizuoja Seimo pirmininkas. Taip pat siūloma išbraukti nuostatas dėl sesijos darbų programos tikslinimo, nes tai nebeaktualu, kai yra galimybė darbų programą papildyti Seimo protokoliniais nutarimais.
97 straipsnyje, atsižvelgiant į opozicijos atstovų pastabas, kad opozicinėms darbotvarkėms nėra patogus ketvirtadienio vakarinio posėdžio laikas, siūloma opozicines darbotvarkes kelti į antradienį. Kartu siūloma nustatyti, kad antradienį būtų svarstomi ir Seimo narių pateikti projektai.
109 straipsnyje siūloma nustatyti lankstesnes galimybes projektą įrašyti į kitos dienos rytinį ar vakarinį posėdį, jeigu vakariniame posėdyje projekto svarstyme daroma pertrauka iki kito posėdžio.
114 straipsnio pakeitimu tikslinamos vardinio balsavimo kortelėmis aplinkybės, kadangi šiuo metu veikiant elektroninei balsų skaičiavimo sistemai visi balsavimai yra vardiniai.
131 straipsnyje siūloma išbraukti nuostatą, kad Lietuvos radijo ir televizijos reportažų bei Seimo posėdžių transliavimo tvarka nustatoma Seimo valdybos bei Lietuvos radijo ir televizijos sutartimi.
138 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad, kai Seimas posėdžio metu nusprendžia kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas užtikrina Seimo kreipimosi dėl išvados pateikimo perdavimą Vyriausybei.
177 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki antrojo svarstymo privalo užregistruoti patikslintą valstybės biudžeto projektą.
239–242 straipsnių pakeitimais tikslinamos ir aiškiau reglamentuojamos apkaltos procedūros, atsisakoma nereikalingų ir perteklinių nuostatų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto Seimo statuto pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Seimo statuto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Seimo statuto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslui ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Seimo statuto projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Seimo statutą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Seimo statuto projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Seimo statuto projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Seimo statutui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Seimo statutui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Vyriausybės išvada, Sprendimo priėmimas, apkalta.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teikia: Seimo narys Jurgis Razma