Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 417
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Ž. PAVILIONIS
PIRMININKAS (Ž. PAVILIONIS, TS-LKDF*). Pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Darijaus Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4071(2) (priėmimo tęsinys)
Pačioje pradžioje turiu paskelbti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Darijaus Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“.
Šio nutarimo priėmimas
Viso išduota biuletenių 60, rasta 60: galiojančių 59, negaliojančių 1. Už – 56, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
Tada, kolegos, kadangi mes turime tiek Seimo narių, kiek reikia, kad priimtume įstatymus, ir kadangi vienas įstatymas atsikėlė iš rytinės darbotvarkės, aš tada prašyčiau bendru sutarimu, kad balsavimai būtų po kiekvieno klausimo, nes to mums reikės priimti įstatymams. Ministras yra, niekas neprieštarauja.
14.02 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3589(2) (priėmimas)
Pradėsime nuo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 projekto. Pranešėja – A. Gedvilienė. Prašau. Taip. Tai pirmasis įstatymas. 1 straipsnis. Nebuvo jokių pakeitimų. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Taip pat nebuvo jokių pasiūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Irgi nebuvo jokių pasiūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir dėl 4 straipsnio buvo gerbiamo S. Gentvilo pasiūlymas, prašau. Pristato…
S. GENTVILAS (LSF). 8 straipsnis, taip?
PIRMININKAS. Taip.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi atsirado GPS technologijų ir ne viskas vyksta, taip sakant, tik ant žemės, tai mes dabar siūlome sklypų nebežymėti riboženkliais, o žymėti tik tuomet, kai gyventojai arba savininkai to nori. Riboženkliai tampa pasirinktinu dalyku.
PIRMININKAS. Gerai, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šitą pasiūlymą?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Yra. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal balsuojame, nes taip sunku?.. Balsuojame, kas palaiko šį pasiūlymą.
Taip, 33 – už. Pakankamai. Komiteto nuomonė, prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tai tada galima nesvarstyti. Tada už visą straipsnį… Ar Seimas sutinka? Prieštaravimų nėra. Galima pritarti. Dėl viso 4 straipsnio tada. Ar norite balsuoti? (Balsas salėje: „Dėl pasiūlymo?“) Balsuojame. Komitetas pritaria. Gerai, tai tada balsuojame, kas už, kas už šitą pasiūlymą? Taip.
Tai už – 34, prieš – 8, susilaikė 19. Priimtas pasiūlymas.
Dabar kas už visą straipsnį, ar galima bendru sutarimu? Neprieštarauja? Ne, balsuojame. Gerai, balsuojame, kas už visą straipsnį. Kas už?
Už – 31, prieš – 3, susilaikė 32. Nepritarta. Pranešėjos paklauskime. Kaip jūs manote, ar reikia stabdyti? Prašau? (Balsai salėje)
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, posėdžio pirmininke, bet balsavimo laikas numatytas iš tikrųjų nuo 15-ka po… todėl greičiausiai yra tiesiog nesusirinkę Seimo nariai į salę. (Balsai salėje) Bet balsavimas vyksta ne balsavimo laiku.
PIRMININKAS. Ne, bet mes paskelbėme balsavimo laiką. Balsavimo laiką paskelbėme. Prašau. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Balsavimas buvo laiku. Jūs paskelbėte, kad bus po kiekvieno, Seimas sutiko. Dabar procedūra yra tokia, kad turi grįžti į pagrindinį komitetą ir tada jau sprendimai būtų, ką numato Statutas.
PIRMININKAS. Gerai. Aš suprantu, kad komiteto pirmininkė mano, kad mes galime tęsti toliau balsavimą. Galima ir be 4-o judėti į priekį, taip? Judame į priekį?
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu pusvalandžio pertrauką, jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerai. Tai teisėtas siūlymas. (Balsas salėje: „Man pasakykite argumentus prieš, kodėl balsuojame.“) Balsuojame. (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ne, ne, pirmininke. Aš labai atsiprašau, pirmininke, jau dabar svarstymo stadijoje, kada mes svarstome…
PIRMININKAS. Bet kada galima. Prašau balsuoti, nes bet kada galima pertraukos prašyti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, negalima pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pusvalandžio pertrauka, tegu pasitaria rengėjai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ne, negalima. (Balsai salėje) Perskaitykite Statuto straipsnį. Kai nenubalsuojama dėl straipsnio, tada prašoma pusės valandos pertraukos?
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia nekalbame apie tą pertrauką, kurią turi teisę pasiimti pranešėjas. Tai iš tikrųjų būtų galima praėjus visą projektą. Bet kalbame apie paprastą pertraukos prašymą frakcijos vardu, o to gali paprašyti bet kuriuo momentu. Tai, kolegos, nedarykite dramos.
PIRMININKAS. Aš noriu pacituoti Statuto 109 straipsnį. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių ir taip toliau, galima svarstymo pertrauka. Labai ačiū.
Tada kitas klausimas. (Balsas salėje: „Balsuojame!) Balsavome. Jau balsavome dėl pertraukos, pritarta. Dabar prašau gerbiamą E. Dobrowolską pristatyti Baudžiamojo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau, gerbiamas Juliau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, vis tiktai priėmimo stadijoje buvo balsavimas dėl straipsnio, straipsniui nepritarta. Tai to straipsnio jau nebėra įstatyme, nes priėmimo stadija prasidėjo, jokia pertrauka jau negrąžins to straipsnio. Aš į tai noriu atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai, prašau. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Perbalsuoti nėra pagrindo, nes buvo aiški persvara, nebuvo lygus balsų pasidalinimas.
PIRMININKAS. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš vis tiek prašau laikytis Seniūnų sueigoje patvirtinto plano, kad balsavimai prasideda 15 val. 15 min., nes Seimo nariai yra susiplanavę. Ir kolega frakcijos seniūnas irgi ką tik atėjo, nes…
PIRMININKAS. Seimas jau nubalsavo, kad balsuojame po kiekvieno. Prašau, ministre. Prašau pristatyti savo klausimą. Prašau, ministre.
14.10 val.
Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4133, Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3 ir 17 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4134 (pateikimas)
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi galėdama pristatyti įstatymo projektą ir jo lydimąjį. Šiais įstatymų projektais siekiama pašalinti Europos Komisijos identifikuotus trūkumus dėl dviejų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tai yra dėl pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio perdavimo tarp valstybių narių tvarkos ir direktyvos, kuri dėl suderinimo su Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis iš dalies keičiama Europos tyrimų orderio.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija darbo tvarka informavo Teisingumo ministeriją, kad projektai, kurie šiandien yra teikiami Seimui, yra tinkamai suderinti ir atliepia lūkestį ir pažeidimo procedūra galėtų būti užbaigta. Teisės aktų projektai yra suderinti su Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Nacionaline teismų administracija ir Generaline prokuratūra.
Dėl pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio yra sukonkretinama, kad nuostata taikytina užsieniečiui, tai yra nebūtinai Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui. Nurodomas užsienietis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar teisę būti Lietuvos Respublikoje. Trečia, įtraukiamas palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai kriterijus.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar norinčių paklausti nėra? Dėl balsavimo motyvų irgi norinčių nėra. Čia jūs kartu pristatėte ir lydimąjį įstatymą dėl Europos Sąjungos valstybių narių baudžiamųjų bylų, projektą Nr. XIVP-4134, taip?
E. DOBROWOLSKA (LF). Taip, kartu.
PIRMININKAS. Kartu pristatėte. Gerai.
Tada balsuojame. Abudu įstatymai susiję. Kas už?
Balsavo 62: už – 48, prieš – 0, susilaikė 14. Priimta. Atsiprašau, po pateikimo pritarta. Siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstyti spalio 17 dieną. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Dėl abiejų atvejų ta pati data ir tas pats komitetas. Gerai.
14.12 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 81, 82, 30, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 1601, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 2291, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336, 3621, 364, 372, 373, 3742, 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447 ir 459 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1631 ir 2731 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-4135 (pateikimas)
Tada kitas yra Baudžiamojo proceso kodekso įvairių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniais projektas Nr. XIVP-4135. Prašau, ministre.
E. DOBROWOLSKA (LF). Baudžiamojo proceso kodekso projektą parengė Vyriausybės kanclerės sudaryta darbo grupė iš Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto.
Siūloma projektu nustatyti tam tikrus tikslus ir priemones. Iš esmės tai pagerinti ikiteisminio tyrimo valdyseną, efektyviau užtikrinti ikiteisminiame tyrime dalyvaujančių institucijų veiklą bei proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus; išplėsti informacinių ir elektroninių technologijų naudojimą baudžiamajame procese, tobulinti ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų ir sprendimų apskundimo teisinį reguliavimą, mažinti prielaidas vilkinti ikiteisminį tyrimą ir piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis; plačiau taikyti praktikoje pasiteisinančias supaprastintas baudžiamojo proceso formas, pakeisti baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles, leisiančias sumažinti pirmosios instancijos teismų darbo krūvį; nustatyti aiškesnes apeliacinių skundų, paduotų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nutraukti baudžiamąją bylą, perdavimo nagrinėti ir mišrių apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos nutarčių sudarymo tvarkas. Taip pat atlikti kitus susijusius Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas A. Stončaitis. Prašau, Algirdai.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama pranešėja, be abejo, kad čia projektas yra gana didelis. Aiškinamajame rašte taip pat yra tokia kaip ir nuoroda, kad tai suformavo, sakykime, pastarųjų metų įvairiausi pakitimai – tai pandemijos, tai nepasiekiamumas, gal sunkesnis posėdžių pasiekiamumas ir taip toliau. Tačiau ar yra iš tikrųjų iki galo įvertintos ir galimos neigiamos pasekmės proceso dalyviams, nes, pavyzdžiui, ne tik aš keliu klausimą, tačiau yra ir Teisės departamento viena iš pastabų, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie procesų dalyvių veiksmai būtų laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tuo labiau kad yra numatyta ir atsakomybė už tokius ir tokių, sakykime, pasirėmimų yra gana daug čia. Aišku, svarstymo komitetuose metu gal ir daugiau aiškės, bet jūs kaip vertinate?
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas kolega, dėkoju už klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Teisės departamento pastabos yra labai taiklios. Apie jas buvo diskutuota darbo grupėje, nes šis projektas yra iš institucijų problemų ir praktikų, ką mes ir viešojoje erdvėje dažnai girdime. Ikiteisminis tyrimas būna klampus, teisėsaugos institucijos – tiek prokuratūra, tiek policija susiduria su iššūkiais, kokiais būdais nevilkinant proceso galima judėti greičiau, ir pati teismų bendruomenė numato tam tikrų iššūkių sprendimų būdus. Esu tikra, kad į tuos jūsų keliamus klausimus būtent ekspertai, kurie tikrai pasiūlė sprendimus Teisės ir teisėtvarkos komitete, ypač klausymų metų, ras atsakymus ir pateiks, kodėl tokie sprendimai priimti.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Jūsų norėtų paklausti gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau, Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju ministrei už pristatymą. Jis gana lakoniškas, kaip tokios apimties įstatymo projektas. Kaip jūs įsivaizduojate laiko juostoje, kada numatote visą procedūrą, svarstymo eigą ir panašiai? Turbūt čia jau ne šios kadencijos klausimas bus? Man įdomu jūsų nuomonė ir gal galėtumėte pateikti pavyzdžių, kokios tos supaprastintos procedūros laukia teisiamųjų, kad mes geriau įsivaizduotumėme, apie kokį turinį kalbame?
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju, gerbiama Ieva, už klausimą. Laiko juosta, atsakant, labai tikiuosi, kad tikrai galima bus turėti ir klausymus, ne tik svarstymą. Puikiai suprantama, kad liečia tiek ikiteisminį tyrimą, tiek teisminį nagrinėjimą. Atitinkamai visos institucijos, kurios labai aktyviai dalyvavo darbo grupėje – nuo akademinio pasaulio iki teisėsaugos institucijų, teismų ir tos pačios advokatūros – dalyvaus klausymuose. Tų klausimų bus, nes ką mes matome, tai liečia visų pirma ir procesines teises, ir sureguliuotus dalykus, kaip jūs minėjote, pavyzdžiui, jeigu tai yra procesų vilkinimas.
Ir kita dalis, kaip minėta gerbiamo Algirdo, ką išmokome per pandemiją – internetinių elektroninių priemonių naudojimas baudžiamosiose bylose nėra toks aktyvus kaip civilinėse bylose. Civilinėse bylose tikrai žymiai dažniau yra naudojama ir efektyviau, dažnai ir nukentėjusiajam arba ieškovui tai taikant. Esu tikra, kad atskirus blokus, tai yra procesines teises, ikiteisminį tyrimą, kur numatomos platesnės galimybės naudoti elektronines priemones skirtinguose etapuose, užkardant, kai yra ikiteisminis tyrimas arba pats procesas vilkinamas sąmoningai tam tikrais veiksmais, ir, be abejo, peržiūrint visą grandinę sprendimų apskundimų, dėl ko mes matome, kad tos baudžiamosios bylos nuo pradžios iki galo būna be galo ilgos. Vėlgi norėčiau atkreipti dėmesį, kad iniciatoriai būtent yra tos institucijos iš praktikos, kurie dirba, kurie mato tas bylas ir siūlo sprendimus. Tai esu tikra, kad klausymų metu labai lauksime ir jūsų su jūsų klausimais.
PIRMININKAS. Labai ačiū, ministre. Dabar dėl balsavimo motyvų norėtų pasisakyti gerbiamas A. Stončaitis. Prašau, Algirdai. Algirdai, dėl balsavimo motyvų.
A. STONČAITIS (DFVL). Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Mieli kolegos, iš tikrųjų, pakeitimai reikalingi apibendrinant tas praktikas, su kuriomis susidūrė lygiai taip pat ir teisėsauga. Pirmiausia, tiriant, o svarbiausia – nagrinėjant bylas, be abejo, kad tai yra reikalinga. Tačiau, mieli kolegos, visgi mes, priimdami tokius gana ženklius pakeitimus, tikrai turime pasižiūrėti iš žmogaus teisių užtikrinimo klausimo pusės ir pirmiausia iš kaltinamojo, teisiamojo pusės, nes visgi čia jinai turėtų būti suprantama kaip silpnoji pusė, taip, ir įrodinėjimų?.. Kai kurie siūlymai visgi, manau, turi sulaukti papildomų diskusijų svarstant komitetuose, pavyzdžiui, kaip ir dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų. Vienas iš pasiūlymų dabar yra, kad būtų atsisakoma maksimalių ikiteisminio tyrimo terminų. Mes žinome visokių praktikų ir Lietuvoje, tarp jų ir ne pačių geriausių, kai ikiteisminiai tyrimai tikrai vyksta nepateisinamai ilgai, o tai, supraskime, ne kiekvienas ikiteisminis tyrimas baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu ir kažkokiu bausmės paskyrimu. Tai yra pasekmės, kurios skaudžiai paliečia tiek individualų žmogų, tiek apskritai ir patį viešąjį interesą. Taigi, iš principo aš palaikau, kad reikia svarstyti, tačiau kviečiu kolegas, svarstant komitetuose, dar atidžiai pažiūrėti šiuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau pasisakančių nėra. Skelbiu balsavimą. Kas pritaria šitam Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimui?
Už balsavo 61, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Siūlomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Svarstymo data – lapkričio 14 diena. Niekas neprieštarauja? Priimta. Labai ačiū.
14.21 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4121 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4121. Pranešėjas – gerbiamas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, labai paprastas pakeitimas, iš tikrųjų šiek tiek koreguoja tam tikrą netikslumą. Šis pakeitimas kilo iš Peticijų komisijos svarstomų peticijų. Esmė tokia, kad Baudžiamojo proceso kodekso 428 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisėjo spendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka yra neskundžiamas, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 429 straipsnio 3 dalį šis sprendimas skundžiamas Baudžiamojo proceso kodekso 10 dalyje nustatyta tvarka. Tai iš tikrųjų tą dalį, kuri prieštarauja, išbraukiame, o šiaip tai bus galimybė skųsti.
PIRMININKAS. Niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nieko nėra. Tada balsuojame. Kas už šio straipsnio pakeitimo projektą?
Už – 57, prieš nėra, susilaikė 7. Taip pat siūloma svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Siūloma svarstymo data yra lapkričio 14 diena. Niekas neprieštarauja? Pritarta.
14.23 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4142ES, Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4143ES, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 491 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4144ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4142. Ir vėl pranešėja – gerbiama ministrė E. Dobrowolska. Prašom. Taip pat bus du lydimieji – Maisto įstatymo projektas Nr. XIVP-4143 ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-4144. Du lydimieji. Prašom, ministre.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju. Tai šiandien jau paskutinis įstatymo projekto su lydimaisiais pristatymas iš manęs. Projektai parinkti siekiant įgyvendinti reglamentą dėl bendros gaminių saugos ir užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, reglamentuojant vartotojams skirtų produktų, tai yra gaminių ir paslaugų, saugą. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti produkto saugos reikalavimų taikymą naujų technologijų produktams ir internetu parduodamiems produktams bei užtikrinti veiksmingesnę rinkos priežiūrą. Reglamentas bus taikomas nuo šių metų gruodžio 13 dienos. Produktų saugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos dėl produktų saugos suderintos su reglamento dėl bendros gaminių saugos nuostatomis, o nuostatos dėl rinkos priežiūros institucijų įgaliojimo – su reglamento dėl rinkos priežiūros nuostatomis. Kaip ir iki šiol, Produktų saugos įstatymą reglamentuoja ne tik gaminių sauga, bet ir paslaugų sauga.
Svarbu pažymėti, kad reglamente dėl bendros gaminių saugos nuostatos – specialios elektroninių prekyviečių pareigos gaminių saugos srityje. Taigi, įstatymo nuostatos atspindi tai, kad ir elektroninės prekyvietės turi rūpintis gaminių sauga, o rinkos priežiūros institucijos turi reikiamus įgaliojimus duoti privalomus nurodymus pašalinti informaciją su pavojingo produkto pasiūlymu iš interneto svetainės. Įstatyme numatomos rinkos priežiūros institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir elektroninių prekyviečių pareigos teikti pranešimus apie pavojingus gaminius specialioje elektroninėje sistemoje „Safety Gate“.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad institucijos, kurios yra atsakingos už priežiūrą, yra nurodomos, tai yra pagrindinė institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Už atskirų kategorijų gaminių saugą atsakingos kitos rinkos priežiūros institucijos, tai būtų Ryšių reguliavimo arba kitos tarnybos.
Maisto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas yra techninio pobūdžio, kadangi maistą imituojančių gaminių, dėl kurių gali kilti pavojus vartotojo sveikatai ar gyvybei, rizikos vertinimas reglamentuotas reglamente dėl bendrų gaminių saugos ir įstatymo nuostata neatitinka reglamento.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siūloma patikslinti nuostatas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų ir įgaliojimų, visų pirma dėl privalomų nurodymų pašalinti informaciją dėl pavojingo produkto pasiūlymo. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas A. Stončaitis. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama ministre, trumpai pasakykite. Nors direktyva, aišku, yra realizuojama, o Lietuvos statistinis vartotojas – kur čia nauda jam bus? Savais žodžiais, jeigu galite.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai paprastai. Jeigu šiandien parduotuvėje parduodamas nesaugus gaminys, Vartotojų apsaugos tarnyba gali liepti išimti iš parduotuvės pardavimo. Mes kalbame apie tai, kad įgyvendindami direktyvoje ir elektroninėje parduotuvėje, elektroninėje erdvėje, jeigu yra nesaugus produktas, tampa įgaliojimu, kad Vartotojų tarnyba galėtų užtikrinti, kad tokių nesaugių bus net elektroninėje erdvėje…
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų niekas nenori pasisakyti. Tada balsuojame dėl projektų Nr. XIVP-4142, taip pat Nr. XIVP-4143 ir Nr. XIVP-4144. Kas už šį paketą?
Už – 61, nėra prieš ir tik 1 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Dėl pirmojo Produktų saugos įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, jį siūloma svarstyti lapkričio 7 d., jeigu niekas neprieštarauja.
Dėl antrojo – taip pat Ekonomikos komitetas. Jį siūloma taip pat svarstyti lapkričio 7 d., jeigu niekas neprieštarauja. Pritarta.
Ir paskutinis – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Siūloma svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitete. Jį taip pat siūloma svarstyti lapkričio 7 d., jeigu niekas neprieštarauja. Pritarta. Gerai tada. Aha, prašau, dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl Maisto įstatymo norėčiau, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų paskirtas kaip papildomas. Norime pasižiūrėti šiek tiek.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja, pritarta.
Tada kitas klausimas yra Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4141. K. Starkevičius. Nėra pranešėjo, gerai.
14.28 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4150, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4151, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4152 (pateikimas)
Tada gal kaip tik A. Matulas mums galėtų padėti dėl Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4150. Ir du lydimieji bus, tai projektai Nr. XIVP-4151 ir Nr. XIVP-4152. Prašau, gerbiamasis.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, gana seniai gydytojai odontologai prašė priimti įstatymą, kad studentų odontologų, studentų burnos priežiūros specialistų mokymo procese būtų numatyta atsakomybė už galimai netyčia padarytą žalą pacientui. Ir tokį įstatymo projektą mes svarstome, liko tik priėmimas. Kreipėmės į Vyriausybę dėl išvados. Vyriausybė šių metų liepos 24 dieną savo išvadoje pasakė, kad pritaria tam įstatymo projektui, ir rekomendavo, kad analogiškos nuostatos būtų taikytos ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, studentams, ir rekomendavo pateikti papildomai kitus įstatymų projektus.
Mes tą ir darome su kolege R. Šalaševičiūte ir teikiame Medicinos praktikos, Slaugos praktikos ir Sveikatos sistemos priežiūros įstatymų projektus. Tikslas – nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę už studentų praktikos priežiūrą, ir yra numatyta atsakomybė. Jeigu įvedama papildoma sąvoka ir jeigu asmeniui, vykdančiam studentų veiklos priežiūrą, turinčiam tinkamą kvalifikaciją, atsitiktų klaida, tokiu atveju Profesinės kompetencijos vertinimo komisija kreiptųsi į įstaigos vadovą, kad įvertintų šiuos veiksmus. Žodžiu, šio įstatymo projekto laukia medikai, o ypač universiteto ligoninės. Jeigu pritarsite šiems trims lydimiesiems įstatymų projektams, tai pasivysime jau dabar svarstomus Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos bei Pacientų teisių įstatymų projektus. Priėmimą bandytume padaryti kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Antanui. Jūsų norėtų paklausti gerbiama R. Petrauskienė. Prašau.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti pranešėjo, ar buvo kokių nors atvejų, ar daug jų pasitaiko, kad reikia tokios kontrolės? Klaidų atvejų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Fiksuota nėra, bet aš manau, kad buvo. Ne veltui tikriausiai gydytojai odontologai jau keletą metų prašo, kad tokia atsakomybė būtų numatyta. Deja, nėra fiksuota.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taip pat jūsų norėtų paklausti gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau, Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Noriu pasiteirauti, ką reiškia „odontologai prašo“? Čia jiems, kaip aš suprantu, kaip tik užkraunama atsakomybė prižiūrėti tuos praktiką atliekančius žmones. O mano klausimas labiau yra susijęs su poįstatyminiais aktais ir tvarkomis, nes paprastai visos tos detalės slypi ne įstatyme, o jau įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Ar šitie klausimai dėl atsakomybės, dėl priežiūros ir taip toliau yra išdiskutuoti su bendruomene ir bent jau preliminariai aprašytos procedūros? Tam, kad būtų iš anksto žinoma, kokios tos, taip liaudiškai pasakysiu, žaidimo taisyklės, kas ir kaip prižiūrės, kad paslauga būtų tinkamai suteikta?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tik primenu, kad mokymosi proceso metu visų sričių studentams dažnai tenka dirbti su pacientais vadovui prižiūrint. Tikriausiai vien ant muliažo neišmoktų tinkamai gydyti žmonių. Aš primenu, kad dabar tokios sąvokos nėra. Jeigu tokia klaida įvyktų, vadovas iš karto netektų licencijos. Šiuo atveju mes įstatyme sakome, kad jeigu vadovo kvalifikacija neatitinka, galioja nuostata, kad netenka licencijos, bet jeigu vadovo kvalifikacija atitinka, Profesinės kompetencijos vertinimo komisija šitą tyrimą paveda atlikti sveikatos priežiūros įstaigos vadovui ir vadovas priima sprendimą. Mes supaprastiname, įvedame naujas sąvokas. Taigi, bus ir atsakomybė, bet ta atsakomybė nebus pati griežčiausia, kaip dabar numatyta, pavyzdžiui, kitų didelių klaidų atveju. Labai prašau pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Dabar dėl balsavimo motyvų norėtų pasisakyti gerbiama R. Petrauskienė. Prašau.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Aš iš esmės esu už. Kviečiu balsuoti už. Praktikos vadovas turi prisiimti atsakomybę. Tada ir pacientai bus labiau užtikrinti, ir patiems studentams bus geriau, nes kažkas bus atsakingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir iniciatorė Rimantė dar norėtų pasisakyti. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Mikrofonas… O, jau dirba, ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėčiau taip pat atsakyti ir Ievai, kadangi Odontologijos praktikos įstatymo projektas buvo rengtas beveik metus ir išdiskutuotas su Odontologų rūmais, su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Kauno sveikatos mokslų universiteto profesoriais ir tais žmonėmis, kurie tiesiogiai dirba. Aš esu viena iš Odontologijos praktikos įstatymo projekto rengėjų, kiek konsultavausi su Aurelijumi. Kodėl įstatymas užtruko beveik metus? Todėl, kad iš tikrųjų kartu prašė, kad būtent eitų ir tas projektas dėl slaugos ir akušerijos, kurį šiandien su gerbiamu pirmininku A. Matulu pasirašėme ir pirmininkas teikė. Iš tikrųjų tai labai reikalingas projektas, nes būtent jis sudaro galimybes anksčiau atlikti studentams praktinius veiksmus. Tam ir numatyta vadovo atsakomybė, kad jis turi sudaryti sąlygas atlikti praktinius veiksmus su pacientais, ir tada, jeigu netinkamai kuruotų, atsakytų už netinkamą kuravimą. Taigi čia yra sistemiškai pažiūrėta, metus truko ir tikrai būtų labai teisinga šią kadenciją pabaigti šitą klausimą spręsti. Prašau palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Rimante. Skelbiu balsavimą dėl visų trijų projektų. Kas už?
58 – už, 0 – prieš, 3 susilaikė. Pirmą projektą Nr. XIVP-4150 siūloma svarstyti Sveikatos reikalų komitetas, svarstymo data – spalio 15 diena. Ir visi lydimieji svarstomi taip pat tame pačiame komitete, data – spalio 15 diena, jeigu nėra prieštaravimų. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Švietimo ir mokslo komitetas norėtų papildomai.
PIRMININKAS. Ar galima bendru sutarimu?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Su studijomis susiję. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritarta. Gerai. Labai ačiū.
14.37 val.
Seimo savaitės (2024-09-30 – 2024-10-04) – 2024 m. spalio 1 d. (antradienio) ir 3 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kadangi mums dar liko vienas pristatymas, bet klausimą pristatantis viceministras dar neatvyko į salę, o balsavimo langas dar neprasidėjo, tai gal mes galėtume paprašyti gerbiamo J. Razmos mums pristatyti rezervinį klausimą – savaitės, prasidedančios rugsėjo 30 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimą? Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kita mūsų darbo savaitė siūloma tokia įprasto pavidalo. Prieš rinkimus, kaip jau žinome, tai bus paskutinė savaitė su plenariniais posėdžiais.
Pradėsime antradienio posėdžius nuo svarbių sutarčių denonsavimo. Jums žinomos trys sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos su Baltarusija ir Rusija. Tikimės, kad bus galimybė svarstymo stadijos turėti šiandien pateiktą įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“. Aš žiūriu į A. Pocių ir E. Zingerį, kurio nėra, kad penktadienį jie suderintai surengtų abiejų komitetų posėdžius ir tada mes antradienį galėtume šį projektą svarstyti Seimo posėdžių salėje. Toliau antradienį įvairių projektų svarstymo stadija. Paminėsiu galbūt taip politiškai reikšmingesnį Tautinių mažumų įstatymo projektą, kurio taip pat svarstymo stadija. Yra ir kitų projektų – Medžioklės įstatymo pataisų projektas taip pat įrašytas kaip paskutinysis į antradienio rytinį posėdį. Šie projektai pas mus, kaip žinome, irgi aistringai svarstomi. Toliau, po pietų, dar keletas svarstymų ir keletas pateikimų, visiškai nedaug, ir posėdžio pabaiga planuojama tokiu mums tradiciniu laiku – apie 16 valandą.
Ketvirtadienį posėdį siūloma pradėti pagerbiant du Nepriklausomybės Akto signatarus – V. Beriozovą ir A. Žalį, sukakus jų jubiliejiniams metams. Tikiuosi, kad bus galimybė pabaigti mūsų ir Vokietijos sutarties ratifikavimą, jeigu antradienį mes sutarsime, kad galime tą padaryti skubos tvarka, kad nereikia čia kokių nors papildomų svarstymų komitete ir taip toliau. Keletas kitų projektų priėmimo stadijos. Tikiuosi, kad šį kartą Švietimo ir mokslo komitetas sugebės apsvarstyti dėl Valstybinės kalbos įstatymo projekto pateiktus pasiūlymus, nes labai jau užsitęsė to projekto kilnojimas vis tolyn. Taip pat dar keletas priėmimų. Kaip žinome, šiandien E. Zingeris paprašė įrašyti rezoliuciją dėl Irano, tai būtų ketvirtadienį vakarinio posėdžio pradžioje. Na ir čia dar įvairūs priėmimai toliau tęstųsi. Ko nors daugiau aš neišskirčiau. Žinoma, kaip visada, pabaigoje dar keletas pateikimų.
PIRMININKAS. Niekas klausimų neturi. Turbūt galima pritarti bendru sutarimu. Labai ačiū gerbiamam Jurgiui.
14.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4140 (pateikimas)
Matau, sugrįžusi gerbiama Seimo Pirmininkė, tai jeigu jūs galėtumėte pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektą. Labai prašau, Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad po vieną kandidatą į VTEK’o narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nevyriausybinių organizacijų taryba. Nevyriausybinių organizacijų taryba antrai kadencijai teikia dabartinio VTEK’o nario M. Žaltausko kandidatūrą. Jo įgaliojimai baigsis šių metų gruodžio 4 dieną, todėl siūloma, kad Seimo nutarimas dėl jo pakartotinio skyrimo į VTEK’o nario pareigas įsigaliotų šių metų gruodžio 5 dieną.
M. Žaltauskas nuo 2019 metų yra VTEK’o narys. Kandidatas taip pat turi daugiau kaip dešimties metų darbo patirtį projektų rengimo, valdymo, vertinimo ir vadovavimo jiems, tyrimų vykdymo ir vadovavimo tyrimų vykdytojų darbo grupėms, konsultacijų, mokymų ir ekspertinių paslaugų teikimo valstybės institucijoms bei nevyriausybinėms organizacijoms srityse.
Gerbiami kolegos, teikiu šį nutarimą ir prašau jūsų palaikymo, o kandidatas prisistatys ir atsakys į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Prašau gerbiamą M. Žaltauską prisistatyti.
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū gerbiamai Seimo Pirmininkei. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Visų pirma norėčiau padėkoti Nevyriausybinių organizacijų tarybai už suteiktą pasitikėjimą ir pirmai kadencijai, ir antrai kadencijai, taip pat Seimui už galimybę dirbti pirmoje kadencijoje VTEK’e. (Šurmulys salėje) Per pastaruosius metus (tokią trumpą apžvalgą noriu padaryti) buvo skaitmenizuotos paslaugos, ypač pandemijos metu. Mes čia jau visi šitą perėjome, kad buvo nuotoliniai posėdžiai.
PIRMININKAS. Prašau tylos!
M. ŽALTAUSKAS. Patvirtinta VTEK’o strategija, organizuoti komandos… (Skambina varpeliu) …formavimo mokymai ir nariams, ir darbuotojams, parengti nuotoliniai mokymai deklaruojantiems asmenims, tai yra kad visi deklaruojantys asmenys, o tokių klientų yra apie 180 tūkst., turi galimybę mokytis, kaip deklaruoti interesus, kaip dirbti su lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis. Koreguotos įstatymo nuostatos dėl deklaravimo, tai yra tas vadinamasis VPIDʼas – Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas. Yra įvestas raginimo institutas, kad nebaustume iš karto žmonių, jeigu jie ko nors nedeklaruoja, o įvedėme raginimo institutą ir dabar yra galimybė pasitaisyti deklaracijas. Taip pat pradėtas taikyti GNʼas, arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kur šituos tyrimus pristato komisijos nariai. Sukurtos PINREG’o, SKAIDRIS sistemos, įskaitant įtakdarius, pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą.
Ir ateities iššūkiai. Vienas iš pagrindinių, ką mes jau pradedame dirbti šiemet su Teisingumo ministerija, tai yra Defence of Democracy direktyva. Matyt, teks adaptuoti jos nuostatas, kai ji bus priimta Europos Komisijoje, ir tobulinti, adaptuojant šitas nuostatas, Lobistinės veiklos įstatymą. Taip pat įgyvendinti GRECO ir EBPO organizacijų rekomendacijas, kitais metais teiksime ataskaitą dėl GRECO rekomendacijų įgyvendinimo. Atitikties pareigūnų plėtra ir jų kompetencijų stiprinimas. Šiuo metu yra vos apie 100 atitikties pareigūnų institucijose, o jų reikėtų daugiau, tobulinti ir kelti jų pačių kvalifikaciją, kompetencijas. Dėl deklaracijų turinio, žinoma, diskutuoti, gal reikėtų plėsti jų turinį, nes dauguma žurnalistų ir visi kiti sako, kad jos yra faktiškai tuščios, jose nelabai kas matosi. Na ir, aišku, stiprinti VTEK’o kolektyvo kompetencijas ir jų plėtrą.
Mūsų institucija nėra didelė, tai yra 22 darbuotojų ir 5 narių kolektyvas, tai iš viso 27 nariai. O klientų ratas, vadinamasis klientų ratas, deklaruojančių asmenų yra apie 180 tūkst. Tai įsivaizduokite mastą. Metinis VTEK’o biudžetas taip pat nesiekia 1,5 mln. eurų. Tokia maža institucija.
Jeigu būtų klausimų, galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmas – gerbiamas D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas pretendente, jūs girdėjote jau ne apie vieną atvejį, kai piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Neseniai grupė Seimo narių kreipėsi dėl keistų paskyrimų Užsienio reikalų ministerijoje. Ar jūs laukiate skundų iš visuomenės, iš piliečių, ar žadate patys imtis iniciatyvos? Kaip jūs šį atvejį vertinate, aš turiu mintyje Užsienio reikalų ministeriją? Gal turite kitų pavyzdžių, kur, taip pat manote, yra prasmė kelti klausimą ir svarstyti, nelaukiant skundų iš šalies? Kaip jūs žiūrite? Rodysite iniciatyvą ar lauksite skundų?
M. ŽALTAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų komisija ir gavusi skundus nagrinėja, ir yra vadinamieji pretyrimai, iki kol prasideda arba neprasideda tyrimas. Komisija taip pat turi teisę ir pati inicijuoti tai. Bet aš nenorėčiau dabar apie konkrečius tyrimus kalbėti, nes tai vis tiek yra susiję su personalijomis.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komisijos nary ir turbūt būsimas nary, pasakėte, kokius darbus padarėte, gražiai išvardijote. O kokius pirmuosius darbus atliktumėte, jeigu būtumėte patvirtintas dar kartą komisijos nariu? Vienas dalykas.
Antra, kaip jūs vertinate pagal etiką, kad Lietuvoje dažnai būna tokie dvejopi standartai? Pavyzdžiui, žurnalistas V. Savukynas, išsakęs savo nuomonę, turi tai įrodinėti teismuose. O, pavyzdžiui, koks A. Ramanauskas-Greitai tai įvardija kaip juodąjį humorą, jam kaip nuo žąsies vanduo viskas nubėga. Tai kaip jūs vertinate tą dvejopų standartų buvimą Lietuvoje?
M. ŽALTAUSKAS. Gal pradėsiu nuo antro klausimo. Ačiū už klausimus. Šitie asmenys nėra deklaruojantys asmenys, todėl mes tyrimų dėl jų net neturėtume pradėti. Tai čia galbūt Žurnalistų etikos inspekcija, jeigu kalbama apie žurnalistus.
Pirmą klausimą priminkite, nusimušė. (Balsas salėje) Kaip aš ir minėjau, jau nuo pavasario aš asmeniškai esu labai įsitraukęs į tą Defence of Democracy direktyvą, kuri turėjo būti patvirtinta su senąja Europos Komisija iki liepos 1 dienos. Bet dabar, kadangi bus nauja Europos Sąjungos Komisijos sudėtis, matyt, tą darbą teks toliau daryti, derinti, siekiant sureguliuoti direktyvos nuostatas su Lobistinės veiklos įstatymu, nes ten kalbama apie trečiųjų šalių daromą įtaką Europos Sąjungos institucijoms, tarp jų ir Lietuvai. Tai čia toks vienas pagrindinių, esminių darbų bus ateinantiems kokiems metams dvejiems, kol tą direktyvą bus galima adaptuoti Lietuvai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų dar norėtų paklausti. Paskutinis – gerbiamas V. Semeška. Prašau, Viliau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, žiūrėdamas į jūsų biografiją, matau: jūs rekreaciją ir turizmą studijavote, vėliau TSPMI baigėte. Ar jums teisininko kvalifikacijos netrūksta kartais priimant sprendimus VTEKʼe?
Bet klausimas būtų mano kitas. Neseniai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pritarė tokiam Seimo siūlymui, kad merus savivaldybių tirtų ne Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, o tirtų vietinės etikos komisijos. Ar ir jūs buvote prie tų pritarėjų, kurie taip mano? Jeigu taip manote, tai kodėl?
Antra dalis. Kiek jūsų buvo atskirųjų nuomonių parašyta per šią kadenciją, kuomet jūs nesutikote su komisijos sprendimu? Ačiū.
M. ŽALTAUSKAS. Vėlgi pradėsiu nuo paskutinio klausimo. Atskirųjų nuomonių nebuvo. Mes stengiamės komisijoje, kaip kolegialioje institucijoje, tie penki asmenys kolegialiai priimti sprendimus. Mes juos išdiskutuojame. Aišku, kiekvienas komisijos narys yra atsakingas už savo sprendimą, jam niekas nuomonės negali primesti, bet tą išdiskutavimą mes padarome ir tuos sprendimus priimame.
PIRMININKAS. Labai ačiū.
M. ŽALTAUSKAS. Aš iš karto nuo antro pradedu ir užmirštu.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Etikos komisijos dėl merų.
M. ŽALTAUSKAS. Dėl merų?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Taip.
M. ŽALTAUSKAS. Na, vėlgi, kaip minėjau, atitikties pareigūnai ir vietinės etikos komisijos turėtų turėti…
PIRMININKAS. Gal šiek tiek garsiau, nes blogai girdisi.
M. ŽALTAUSKAS. …didesnes kompetencijas. Mes stengiamės ir vietos etikos komisijoms teikti rekomendacijas, ir vietos etikos komisijos taip pat turi teisę tirti merus. Tada mes darome tą trečiąją dalį, tą, na, kaip čia pasakyti, sprendimų peržiūrą. Ypač kas yra susiję su merais ir vietos politikais, tai išankstinių ginčų nagrinėjimo tvarka tie sprendimai, kurie vaikšto, ten labiau būna, faktiškai didžioji dalis būna mūsų atmetami. Čia kaip neteisingai procedūriškai surašyti. Tai vietines etikos komisijas reikia stiprinti, kaip ir atitikties pareigūnus.
PIRMININKAS. Labai ačiū gerbiamam M. Žaltauskui. Daugiau klausimų nėra. Siūlomas pagrindinis komitetas VVSK ir siūloma svarstyti spalio 3 dieną. Jeigu nėra prieštaravimų, tinka, puiku.
14.52 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3589(2) (priėmimo tęsinys)
Tai mes dabar, gerbiamieji, labai ačiū pranešėjui, grįžtame vėl prie mūsų pagrindinio nukelto Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo. Prašau, komiteto pirmininke, grįžti. Aš taip pat labai norėčiau paraginti Seimo narius gal grįžti į savo darbo vietas, nes nežinia, ar mums pavyks, užteks balsų priimti įstatymui. Tai pastraipsniui galėsime, bet labai prašau grįžti į savo darbo vietas.
Tada pratęsiame nuo 5 straipsnio. Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Ar komiteto pirmininkė galėtų pritarti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komiteto pozicija – pritarti bendru sutarimu, nes techninis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Mes galėtume pritarti bendru sutarimu tada visam 5 straipsniui? Galime, puiku. Dėl 6 straipsnio nėra pasiūlymų. Galėtume pritarti bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai. Prašymas balsuoti teisėtas. Kas už 6 straipsnį?
Už – 52, prieš – 1, susilaikė 10. Straipsniui pritarta.
Toliau 7 straipsnis. Dėl jo taip pat nėra jokių pasiūlymų. Ar galima bendru sutarimu? Galima. Labai ačiū. Pritarta. Dėl 8 straipsnio vėlgi nėra jokių pasiūlymų. Galima bendru sutarimu? Galime, puiku, priimta. 9 straipsnis. Taip pat nėra jokių pasiūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Galima, puiku. 10 straipsnis. Nėra jokių pasiūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu?
Ai, dėl 10 straipsnio, labai atsiprašau, yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Ar galime pamatyti, ar yra 29?
S. GENTVILAS (LSF). Tiesą sakant, jis nebeaktualus, nes buvo nepriimtas prieš tai balsavimas ir, taip sakant, neaktualu balsuoti ir aš atsiimu tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Tai tada komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai taip, kaip ir minėjo pataisos teikėjas, jis pasidarė neaktualus, nes Seimas nepritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Tai tada iš esmės lieka visas komiteto variantas. Ar galime pritarti visam 10 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Dabar dėl viso mums trūksta balsų. Gerai, tai bent jau atliksime procedūrą iki galo. Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti gerbiamas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Šitas projektas teikiamas dviejų ministrų, tai yra aplinkos ir ekonomikos ministrės Aušrinės. Siekis yra panaikinti besidubliuojančias Nacionalinės žemės tarnybos ir Registrų centro funkcijas. Šiuo metu kadastrinių bylų sutikrinimas atliekamas dviejų institucijų, tai pailgina paslaugą gyventojams, verslui, savivaldai, viešajam sektoriui. Registrų centras šito įstatymo yra įgaliojamas būti vieninteliu atliekančiu šitą funkciją. Tai leistų sutaupyti laiko, sutaupytų ir etatų tarp institucijų. Todėl labai kviestumėme pritarti, nes pats projektas beveik metus derintas tarp Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos, viskam pasiruošta ir įsigaliojimas yra numatytas liepos 1 dieną, po komiteto klausymų, numatant tinkamą įsigaliojimo terminą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Prieš norėtų kalbėti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašau, Valiau. Nėra. Tai ką gi, tada balsavimo motyvai išsakyti. Nežinau, pabandome balsuoti, gal tų kortelių kaip nors ims ir atsiras. Labai prašau dar kartą grįžti visus į darbo vietas ir tada, kas už projektą, pamatysime rezultatą vietoje. Balsuojame, kas už? Už visą projektą.
Taip, pritrūko balsų, tada atidedame.
14.58 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 22, 29, 48 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3590(2) (priėmimas)
Tada prašyčiau pereiti prie kito lydimojo, tai yra Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo Nr. I-446 22, 29, 48 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Taip, siūloma papildyti 1 naujuoju straipsniu. Ir ponas S. Gentvilas turi pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Čia yra bendras pasiūlymas, gimęs po pokalbių su daugeliu merų, savivaldybių tarybų, Savivaldybių asociacija. Šiuo metu tarybose priimami sandoriai dėl valstybinės žemės nuomos, patikėjimo ir panaudos. Po tarybos sprendimų Nacionalinė žemės tarnyba atlieka patikrą ir šiuo metu akivaizdžiai ketvirtadalis tarybos sprendimų turi būti pakartoti. Tai savivaldybių pageidavimu Nacionalinė žemės tarnyba patikrą atliks ne po tarybos sprendimų, bet prieš tarybos sprendimus garantuodama, kad tarybos sprendimai atitinka visą teisę, ir taip bus sutaupyta laiko ir savivaldybių tarybų darbo, verslo ir iš esmės viešojo administravimo. Todėl trys pasiūlymai, jie išsidėsto dėl panaudos, patikėjimo ir nuomos, identiški, kad Nacionalinė žemės tarnyba atlieka patikras iki savivaldybių tarybų sprendimų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys tą pasiūlymą? Galite pakelti rankas? Matau, kad yra. Gerai. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritaria.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Atsiprašau, pasiūlymui? Pasiūlymui pritarti galima. Ir tada už visą naują 1 straipsnį. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Gerai, puiku.
Kitas pasiūlymas yra taip pat gerbiamo Seimo nario papildyti įstatymą nauju 2 straipsniu. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia iš esmės yra trys beveik vienodi pasiūlymai. Šiuo atveju yra pasiūlymas dėl nuomos sutarčių sprendimų, kad nuomos sutarčių tarybos sprendimus patikrintų prieš, o ne po jų priėmimo Nacionalinė žemės tarnyba, konkrečiai dėl valstybinės žemės nuomos.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Komiteto pirmininkės nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl 29, aš manau, kadangi jie susiję, tai mes galime sutarti, kad yra pritarimas? Prieštaravimų nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti šitam siūlymui? Galima. Ar galima bendru sutarimu pritarti visam naujam 2 straipsniui? Galime. Puiku. Tada priėmus naujus 1 ir 2 straipsnius keičiasi tolesnių straipsnių numeravimas.
Tada tolesnis 3 straipsnis. Nebuvo jokių siūlymų. Galima bendru sutarimu jam pritarti? Galima. Tada naujasis 4 straipsnis. Taip pat nebuvo… Ai, yra siūlymas. Taip pat Seimo… Iš tikrųjų dėl 4 straipsnio nebuvo jokių, nes čia yra naujas siūlymas dėl 5 straipsnio. Ar galima pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Galima. Ir tada dėl 5 straipsnio yra naujas gerbiamo S. Gentvilo siūlymas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia numatomas terminas, per kiek darbo dienų Nacionalinė žemės tarnyba pateikia savo išvadas prieš tarybos sprendimus. Savivaldybė prieš 20 dienų prieš sandorio sudarymą turi pateikti prašymą patikrinti. Numatomas terminas, bet komitetas pritarė iš dalies. Aš sutinku su tuo pritarimu iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pritarti iš dalies ir pataisyti, kad tenai būtų techniškai sureguliuota. Tiesiog techninis pataisymas.
PIRMININKAS. Ar iniciatorius pritaria? Komiteto nariai, pritariate? Ar galėtume visi pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Galėtume. Puiku. Tokiu atveju ar visi galėtume pritarti naujam 5 straipsniui bendru sutarimu? Puiku. Labai ačiū, pritarta. Pritarus Seimo nario pasiūlymams taip pat tikslinamas ir keičiamas įstatymo pavadinimas papildant jį nauju… keičiamas straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 22, 29 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmus naują 5 straipsnį, taip pat keičiasi tolesnių straipsnių numeravimas.
Dėl 6 straipsnio nebuvo jokių siūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Galima, puiku. 7 straipsnis. Nebuvo jokių siūlymų. Galima pritarti bendru sutarimu? Puiku.
Ir dėl 8 straipsnio buvo gerbiamo Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Prašau, gerbiamas Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi įstatymas įsigalioja kitų metų liepos 1 dieną, tai norėjosi su savivaldybėmis, kad būtent ką tik aptartos funkcijos… tarybų sprendimus paspartinti, kad dalis įstatymo straipsnių įsigaliotų šių metų lapkričio 1 dieną. Iš esmės lapkritį tarybos sprendimai įvairiose savivaldybėse jau vyktų pagal naują tvarką. Čia yra dėl įstatymo įsigaliojimo datų. Mane tenkina pritarimas iš dalies, kaip komitetas pasiūlė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas balsavo bendru sutarimu: pritarti iš dalies ir techniniu požiūriu sutvarkyti straipsnį taip, kad visos datos sueitų tinkamai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tada galėtume bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui? Techniniai siūlymai. Pritarta, puiku.
Ką gi, tada galima bandyti balsuoti už visą įstatymą. Motyvai. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių. Nėra. Tokiu atveju balsuojame už visą įstatymą. Skelbiu balsavimą. Pritrūkome 71, tada atidedame.
15.05 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3895(2) (priėmimas)
Paskutinis lydimasis įstatymas yra Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu, dėl jo yra gerbiamo Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Šiandien ryte ir finansų ministrei plačiai buvo užduodami klausimai dėl RRF’o finansavimo. Pasitelkusi RRF’ą, Aplinkos ministerija rengia tokią Pastatų duomenų banko informacinę sistemą, jinai turi atsirasti įstatyme kaip valstybės informacinė sistema, todėl dėl jos nuostatų čia ir pateikiami šitie pasiūlymai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies, nes reikėjo vėlgi suredaguoti numeraciją pagal eiliškumą. Esmei pritarėme, o techniškai sutvarkėme, tai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Aš turėjau dar paklausti dėl 29 Seimo narių. Ar yra tiek pritariančių? Iš rankų matau, kad taip. Tai tada, matyt, visiems kitiems taikysime. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Prieštaraujančių nematau. Ar galėtume visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Puiku. Tada yra siūlymas papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu. Ir vėl gerbiamas S. Gentvilas pristato jį. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Prieš metus legalizavome galimybę architektams ir kitiems atestuotiems profesionalams kaupti darbinę patirtį ir viešajame sektoriuje, todėl atsirado galimybė savivaldybėse įdarbinti praktikus, bet užmiršti buvo ir Statybos inspekcijoje dirbantys darbuotojai, kad galėtų kaupti stažą. Taigi įterpiama, kad Statybos inspekcijos valstybinių inspektorių darbinė patirtis įkalkuliuojama kaip profesinis stažas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu. Tai jau buvo aptarta, kaip ministras minėjo, prieš metus, bet šita eilutė buvo pabėgusi. Džiaugiamės, kad papildyta dabar.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkei. Ar galima pritarti siūlymui bendru sutarimu? Galime. Ar galime pritarti visam naujam straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, puiku. Taip pat yra dar vienas siūlymas – papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu. Ir vėl gerbiamas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia palengvinimas tiems, kurie daro paprastąjį remontą, kad nereikėtų gauti dviejų etapų leidimų, tai leidžiama per vieną etapą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš esmės palengvinama paprastojo remonto leidimų sistema.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti siūlymui bendru sutarimu? Galima. Ar galima pritarti visam naujam 3 straipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai puiku, pritarta. Taip pat yra naujas siūlymas papildyti projektą nauju 4 straipsniu. Ir vėl gerbiamas S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Kai kurie darbai, statybų darbai, buvo leidžiami tik tuomet, kai buvo turima teisė į žemės sklypą arba dalininkų, turinčių nuosavybę, sutikimai, tai šiuo atveju yra palengvinama, kad kai kurie darbai bus leidžiami iš esmės ir be sklypo bendrasavininkių sutikimo, kai nekeičiama pastato išvaizda, kai nekeičiamos pastato konstrukcijos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti siūlymui bendru sutarimu? Galime. Ar galima pritarti visam naujam 4 straipsniui bendru sutarimu? Galima, puiku. Priėmus naujus 1, 2, 3 ir 4 straipsnius, keičiama kitų straipsnių numeracija. Dėl 5 straipsnio taip pat yra gerbiamo S. Gentvilo siūlymas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia supaprastinimas vėlgi, kad nereikia dėl paprastojo remonto darbų pranešimo apie statybos pradžią.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime pritarti siūlymui bendru sutarimu? Pritarta. Galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta, puiku. Dėl 6 straipsnio taip pat yra… (Balsai salėje) Ne, nėra jokių siūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 7… Yra siūlymas papildyti įstatymo projektą nauju 7 straipsniu, kurį pristatys gerbiamas S. Gentvilas. Prašau, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip ir pradžioje minėjau, per RRF’ą finansuojama Pastatų duomenų banko informacinė sistema įvedama į įstatymus ir čia atspindimas tas Pastatų duomenų banko informacinės sistemos įvedimas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė, tai susiję su pirmuoju pasiūlymu ir papildymu. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam siūlymui? Pritarta. Ar galime pritarti visam naujam 7 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Labai ačiū.
Įstatymo projektą siūloma papildyti nauju 8 straipsniu. Gerbiamas S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Taisoma buvusi lygties klaida, vietoj dvejeto turėjo būti kubu.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kvadratu.
S. GENTVILAS (LSF). Kvadratu. Tiesiog vietoj dvejeto ištaisoma kvadratu. Dvi formulės.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia yra du tapatūs pasiūlymai, jiems abiem komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Žodžiu, abiem pasiūlymams pritarta. Galime pritarti bendru sutarimu?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Galime tuomet pritarti visam 8 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarus Seimo nario pasiūlymui, taip pat tikslinamas ir keičiamas įstatymo pavadinimas, papildant jį naujai keičiamais straipsniais.
9 straipsnis. Taip pat yra Seimo nario S. Gentvilo siūlymas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia dėl įstatymo nuostatų įgyvendinimo datų. Įvedus Pastatų duomenų banką, sukūrus jį per RRF’o finansavimą, jis pradėtų veikti 2028 metais. Numatoma jo starto data. Ir kiti straipsniai, kurie įsigalioja arba ateinantį sausį, arba ateinantį lapkritį. Tenkina pritarimas iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas techniškai suredagavo straipsnį, todėl pritarė iš dalies. Buvo pasiektas pritarimas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kadangi iniciatorius pritaria, turbūt galime pritarti bendru sutarimu. Taip pat galime pritarti visam 9 straipsniui bendru sutarimu. Labai ačiū. Pritarta. Tuomet bandome dar kartą dėl viso įstatymo. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Pabandome, kas už įstatymo pakeitimo projektą. Visos sudėties.
Ir vėl pritrūko. Atidedame iki antradienio plenarinio posėdžio, kaip nuspręs Seniūnų sueiga.
15.12 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4141 (pateikimas)
Mums liko paskutinis klausimas – Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projektas. Jį pristatys gerbiamas žemės ūkio viceministras V. Tomkus. Prašom.
V. TOMKUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiame Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris parengtas atsižvelgiant į Tautinio paveldo produktų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlieka viešojo administravimo funkcijas, nebūdingas ministerijai, todėl iki nurodyto termino šios funkcijos turi būti perduotos kitai institucijai. Taip pat atliekami kiti keitimai, kuriais tobulinama tautinio paveldo produktų sertifikavimo sistema, sudaromos galimybės steigti naujus tradicinių amatų centrus, apibrėžiamos atsakomybės dėl įstatymo pažeidimo.
Įstatymo projektu siūloma perduoti ministerijos vykdomą tautinio paveldo sertifikavimo funkciją Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri iki šiol atliko Tautinio paveldo ekspertų komisijos sekretoriato darbą ir yra susipažinusi su perduodamos funkcijos specifika. Taip pat siūloma reglamentuoti tradicinių amatų centrų veiklą, jos kokybės kontrolės priežiūros mechanizmus, nustatyti procedūras naujiems tradicinių amatų centrams kurti. Siekiant vengti dvigubo finansavimo rizikos ir užtikrinti didesnę finansinės paramos sklaidą, siūloma atsisakyti valstybės stipendijų. Taip pat, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo priimant sprendimus, atsisakyti Tautinio paveldo produktų tarybos, kuri yra formalus perteklinis darinys, neturintis realių funkcijų. Taip pat siūloma mažinti administracinę naštą skaitmeninant viešąsias sertifikavimo paslaugas – sertifikatus ir pažymėjimus numatyta išduoti per Licencijų informacinę sistemą. Taip pat aiškiai reglamentuojami sertifikavimo reikalavimai, procesas, atitikties tradicijai kriterijai, patikslintos pagrindinės sąvokos, institucijų funkcijos ir uždaviniai, o funkcijų ir procesų detalizavimas perkeliamas į poįstatyminius teisės aktus. Šiam įstatymo projektui pritarta Vyriausybės tarpinstituciniame pasitarime ir rugsėjo 18 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų norėtų paklausti gerbiama R. Petrauskienė. Prašau.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti. Projekte jūs numatote sertifikatus ir pažymėjimus išduoti tik per Licencijų informacinę sistemą. Skaitmeninti yra gerai, patogu, kaip ir amžius toks, bet ar būtent šitas neapsunkins tautinio paveldo kūrėjų, nes vis tiek skaitys jį labai dažnai ir vyresnio amžiaus žmonės, tai ar nebus kliūtis tai? Kaip jūs tą esate numatę, ar mokymus kokius, ar kokią nors šviečiamąją, socialines reklamas?
V. TOMKUS. Taip, kliūčių neturėtų kilti, kreipsis jie, kaip yra ir dabar, numatyta tvarka, tačiau kaip tik bus supaprastinta ir palengvinta ta administracinė našta, nes dabar tie sertifikatai buvo popieriniai, jie buvo tvarkomi rankomis. Taip pat buvo jų gaminimo kaštai, apie 13 tūkst. per metus, kuriuos kompensuodavo ministerija biudžeto lėšomis. Nuo šiol tiesiog užteks kreiptis į agentūrą, ji atliks vertinimą, patikrinimą ir išduos elektroninį sertifikatą per Licencijų informacinę sistemą, jį bus galima arba atsispausdinti, arba tiesiog užteks įsirašyti kodą. Be abejo, bus supažindinti visi pretendentai ir dalyviai su tokiomis galimybėmis ir tai tikrai turėtų sumažinti tą administracinę naštą ir palengvinti galimybes.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl balsavimo motyvų norėtų jūsų paklausti… tiesiog pasisakyti A. Stončaitis. Prašau, gerbiamas Algirdai.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau. Matyt, tikrai palaikome šį projektą, reikia judėti šia kryptimi, tačiau, kita vertus, mes absoliučiai viską pervedame į elektroninę erdvę. Betgi visąlaik pamąstykime, kad mes turime dar gana didžiulį kiekį mūsų šalies gyventojų, kuriems naudojimasis vien tik elektronine erdve be jokių alternatyvų ar nesukels kartais problemų? Šiaip aš siūlau palaikyti, vis viena tai yra ateitis, žingsnis į priekį. Tačiau, kai teikiame projektus, turėkime omenyje ir šias gyventojų grupes. Tai tiek.
PIRMININKAS. Labai ačiū, Algirdai. Daugiau pasisakančių nėra.
Skelbiu balsavimą. Kas už Tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą?
Taip, už – 57, nė vieno – prieš, nė vienas nesusilaikė. Siūloma svarstyti Kaimo reikalų komitetui lapkričio 7 dieną. Bendru sutarimu, prieštaravimų nėra.
Tai ką, galbūt skelbiu registraciją, jeigu norėtumėte. (Balsai salėje) Norite. Na va, labai ačiū ir visiems gero, ramaus, taikaus rinkiminio savaitgalio. Tai iki. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.