LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Žmogaus teisių komiteto
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP-2943(2)
2023-11-08 Nr. 112-P-35
Vilnius
1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto / Komisijos sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-30 |
45 |
10 |
|
|
1.Pilietybės įstatymo 45 straipsnio „Įstatymo įgyvendinimas“ 10 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 7 straipsnio 1 punktas (pagal kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis kelias pilietybes įgijo gimdamas) taikomas Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., jeigu jie patys arba jų teisėti atstovai per nustatytą terminą pateikia prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Projektu siūloma panaikinti Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus tokiam prašymui pateikti – per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. balandžio 1 d.) arba iki vaikui sukaks 18 metų. Kaip pažymėta projekto aiškinamajame rašte, projektu siekiama suteikti galimybę asmenims, nespėjusiems pateikti tokio prašymo nustatytais terminais, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Dėl šio siūlymo laikomės Teisės departamento 2023 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. XIVP-2943 išdėstytos pozicijos, kad panaikinus Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus, iš kurių iki šiol aktualus tėra tik vienas – iki vaikui sukaks 18 metų, ir taip nustačius neterminuotą pilnamečių asmenų (gimusių nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d.) teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsisakius turimos kitos valstybės pilietybės, būtų visiškai iškreipta šioje dalyje nustatyto pereinamojo pobūdžio teisinio reguliavimo, kuriuo numatyta galimybė išsaugoti gimimu įgytą vaikų pilietybę, paskirtis ir esmė, taip pat kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimu ir į tai, kad Seimo 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. XIV-1978 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ yra paskelbtas 2024 m. gegužės 12 d. vyksiantis privalomasis referendumas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo (kuriuo, jeigu jis būtų priimtas, būtų panaikintas bendras dvigubos (daugybinės) pilietybės draudimas), tol, kol šis klausimas referendumu nėra išspręstas, įstatymu nebeturėtų būti plečiamos galimybės Lietuvos Respublikos piliečiams kartu būti ir kitų valstybių piliečiais. |
Nepritarti |
Žmogaus teisių komitetas š. m. spalio 11 d. išvadoje dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2943 pateikė išsamius argumentus, kuriais siūloma pastabai nepritarti:
Įstatymo projektu siekiama panaikinti terminą, per kurį Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., galėtų pateikti prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais. Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas negali būti traktuojamas kaip išplečiantis Pilietybės įstatyme nustatytą asmenų, turinčių teisę išimties tvarka įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę, sąrašą ir tokiu būdu paneigiantis konstitucinį reikalavimą, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai turėtų būtų ypač reti ir išimtiniai, nes Pilietybės įstatymas jau dabar nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikai, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d., gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitos valstybės piliečiais, jeigu jie kelias pilietybes įgijo gimdami. Kitais žodžiais tariant, tuo atveju, jei visa šių asmenų grupė būtų pateikusi prašymą laikyti juos Lietuvos Respublikos piliečiais per šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą terminą, tokia situacija nebūtų laikoma kaip prieštaraujanti išimtiniam dvigubos (daugybinės) pilietybės pobūdžiui. Papildomai pažymėtina, kad dėl asmenų, praleidusių Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą, galimybių kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Savo praktikoje teismas yra pripažinęs, kad Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą adm. byloje Nr. eA-4046-552/2021). Tokia teismo pozicija patvirtina komiteto vertinimą, kad nurodytų terminų pratęsimas arba panaikinimas neišplečia teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybė turinčių subjektų rato ir neprieštarauja Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Komiteto nuomone, šiuo metu galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos 45 straipsnio 10 dalyje įtvirtintų terminų panaikinimas neišplėstų pilietybės gavėjų rato, bet suteiktų galimybę realizuoti teisę (teisę, kurią jie turėjo, bet nepasinaudojo) išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, kurie nespėjo pateikti prašymo dėl laikymo Lietuvos piliečiais per trejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo arba iki vaikui sukaks 18 metų.
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –0, susilaikė – 0.
|
| 2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-30 |
|
|
|
|
2.Papildomai pažymime, kad atsižvelgiant į galiojančio Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės, ji gali būti grąžinta pagal jo prašymą, projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomas teisinis reguliavimas (kuriuo apibrėžiamos tam tikros asmenų, galinčių paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo, grupės, nors pagal Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį tokius prašymus gali pateikti visi Lietuvos Respublikos pilietybės netekę asmenys) neturi jokios papildomos teisinės prasmės ir būtų visiškai perteklinis, todėl jo reikėtų atsisakyti. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies formuluotė „Asmenys, kurie pagal šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę <...>“ yra teisiškai ydinga ir turėtų būti patikslinta, nes Lietuvos Respublikos pilietybė ir kitos valstybės pilietybė neįgyjamos pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 10 dalį. |
Pritarti |
Komitetas pritaria, kad projekto 2 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, todėl reikėtų jos atsisakyti. Tačiau siekiant aiškaus įstatymo taikymo, Komitetas nepritaria, kad būtų atsisakyta projekto 2 straipsnio 3 dalies. Atkreipiame dėmesį, kad asmenys, kuriems iki šio Įstatymo projekto įsigaliojimo jau buvo konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas ir jie neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, jie neturėtų teisės pasinaudoti Įstatymo suteikta galimybe pakartotinai kreiptis, kad būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo faktas. Šių asmenų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas galėtų būti sprendžiamas tik Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, siūloma projekto 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip: „Asmenys, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir neteko Lietuvos Respublikos pilietybės Pilietybės įstatymo nustatytais atvejais iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, gali paduoti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo.“
Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –0, susilaikė – 0. |
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
4. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
4.1. Sprendimas pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.
5. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
6. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Tomas Bičiūnas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius
ŽTK biuro patarėja Inga Strazdė