EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
|
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 |
|
|
2017-05- |
Nr. |
|
Į |
2017-05-11 |
Nr. S-2017-4728 |
Lietuvos Respublikos Seimui
dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 derinimo
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatoma, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra nustatytas Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas.
2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti?
3. Siūlytina Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams.
4. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui. Siūlytume įvertinti, ar pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas. Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų.
5. Primintina, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB[1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai)[2], [3]. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti, jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje“.
6. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis. Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę. Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka.
7. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kurioje nustatoma, kad psichologo pareiga yra saugoti jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „[ž]mogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Svarstytina, ar Projektu nustatoma pareiga psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas.
8. Pagal Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 15 straipsnio 2 dalyje, be jau nurodomų dokumentų, nustatyti reikalavimą asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir 10 pastabomis.
9. Projekto 15 straipsnis 6 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą. Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis), profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir leidimas teikti laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą, kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai. Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas, t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus).
10. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas.
11. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos 2005/36/EB 53a straipsnio 1 dalį.
12. Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Manytina, kad buvo ketinta teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį.
13. Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė
Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]