PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ, LĄSTELIŲ, ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMO NR. I-1626 4, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

  Nr. XIVP–1867

 

 

2022-11-25

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

 

Pritariant pagrindiniam įstatymo projekto tikslui (vietoje informuoto sutikimo modelio įtvirtinti švelnųjį numanomo sutikimo donorystės modelį), pasiūlymu siūloma išsaugoti šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtiną nuostatą, suteikiančią asmeniui teisę išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir organai būtų atiduoti transplantacijai bei sustiprinti šios nuostatos teisinę galią, aiškiai reglamentuojant, jog tokią valią išreiškusio asmens audiniai, organai po jo mirties gali būti atiduodami transplantacijai remiantis vien tik aiškiai išreikšta mirusiojo valia, net ir esant skirtingai artimųjų nuomonei. Tokiais atvejais, mirusiojo audinius ir organus būtų galima paimti, jo artimuosius informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru, taip užtikrinant, jog asmens apsisprendimas po mirties bus gerbiamas.

 

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, remiantis dabar susiklosčiusia praktika, asmeniui mirus, dėl galimybės paaukoti mirusiojo organus donorystei jo artimųjų atsiklausiama abiem atvejais - ir kai asmuo yra pasirašęs sutikimą, kad jo audiniai, ląstelės ir organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai,  ir kai tokio asmens pasirašyto sutikimo nėra (jei nėra pasirašyto mirusio asmens nesutikimo). Tai reiškia, jog sutikimą tapti donoru pareiškusio ir donoro kortelę įgijusio asmens valia artimųjų iniciatyva gali būti ignoruojama, sprendimas tapti donoru – atšaukiamas, kaip yra parodę ir praktiniai pavyzdžiai.

 

Artimiesiems turint teisę neatsižvelgti į asmens laisvu apsisprendimu duotą sutikimą, o valstybei neužtikrinant asmens išreikštos valios įgyvendinimo, savanoriškos donorystės idėja ir ją simbolizuojanti donoro kortelė netenka prasmės, kadangi neturi jokios teisinės galios ir neatlieka jokios realios praktinės funkcijos. Tokia situacija taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl savo valią aiškiai išreiškusių potencialių donorų pagrįstų lūkesčių pateisinimo ir apsaugos.

 

Siekiant, jog donoro kortelės galia būtų ne simbolinė, o reali, o donoru siekiantis tapti žmogus galėtų jaustis saugus ir tikėtis, jog po mirties jo audiniai ir organai pagal galimybes ir poreikius bus panaudoti transplantacijai, taip įgyvendinant jam gyvam esant išreikštą valią, šiuo pasiūlymu siūloma užtikrinti asmens individualaus apsisprendimo apsaugą nuo artimųjų įsikišimo. Pasiūlymu yra aiškiai numatoma, jog  asmeniui išreiškus sutikimą, kad po mirties jo audiniai ir organai būtų atiduoti transplantacijai, tai galėtų būti daroma ir nesat jo artimųjų sutikimo, juos informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru, taip užtikrinant, jog asmens apsisprendimas po mirties bus gerbiamas.

 

Taip pat, siūlomi pakeitimai ištaisytų šiuo metu egzistuojantį netolygumą, kuomet asmens išreikštas nesutikimas po mirties tapti donoru jokiais atvejais negali būti pakeičiamas jo artimųjų valia, tuo tarpu sutikimas – gali. Veiksnaus asmens laisva valia išreikštas tiek sutikimas, tiek nesutikimas turi turėti vienodą apsaugą ir teisinę galią, nes remiasi tais pačiais autonomiškumo ir laisvo apsisprendimo pagrindais.

 

Sujungus įstatymo projekto autorių siūlomus pakeitimus su šio pasiūlymo nuostatomis, asmens padėtis donorystės sistemos atžvilgiu galėtų būti trejopa:

 

1.      Asmeniui išreiškus sutikimą, kad po mirties jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, mirusiojo audiniai ir organai galėtų būti panaudojami transplantacijai remiantis vien tik aiškiai išreikšta mirusiojo valia, net ir esant skirtingai artimųjų nuomonei, juos informavus apie jo išreikštą ir nekeistiną mirusiojo valią tapti donoru. Apie sprendimą panaudoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai artimieji būtų informuojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2.      Asmeniui išreiškus nesutikimą, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai, asmens audinių, ląstelių ir organų transplantacija visais atvejais būtų negalima.

3.      Savo valios (sutikimo ar nesutikimo) iš anksto nepareiškęs asmuo būtų laikomas potencialiu donoru ir, mirties atveju, jo artimųjų būtų privalomai prašoma mirusiojo organus atiduoti transplantacijai, taip kaip siūloma teikiamame įstatymo projekte.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 1, 2, 3 dalisį ir jasą išdėstyti taip:

1. Donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai. Regeneruojančių audinių ir ląstelių donorais gali būti nepilnamečiai asmenys šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

2. Kiekvienas veiksnus asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi teisę pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų atiduoti transplantacijai.

2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Prieš pareikšdamas sutikimą ar nesutikimą, asmuo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti informuotas apie galimybę bet kada pakeisti savo sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo atiduoti savo audinius, ląsteles, organus transplantacijai.“

 

2. Pakeisti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„2. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas pareiškė sutikimą, kad jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, neišreiškė savo valios  šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai informavus mirusiojo artimuosius apie jo išreikštą ir nekeistiną valią tapti donoru. Apie sprendimą paimti ir atiduoti mirusio asmens audinius, organus transplantacijai jo artimieji informuojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Mirusio asmens, kuris būdamas gyvas neišreiškė savo nesutikimo, kad jo audiniai, organai būtų atiduoti transplantacijai, audinius, organus galima paimti ir atiduoti transplantacijai, jeigu jo artimieji sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka sutinka su mirusio asmens audinių, organų donoryste. Be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį ir (arba) esant mirusio asmens sutikimui, duotam šiame įstatyme nurodytomis aplinkybėmis.

 

Papildyti Projekto 2 straipsnį nauja 2 dalimi, ir išdėstyti ją taip:

 

„2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį, ir išdėstyti ją taip:

3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, kuomet nėra aiškiai išreikštos mirusio asmens valios, mirusiojo artimųjų atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų). Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama. Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.

 

Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1) asmenys, pareiškę sutikimą ar nesutikimą, kad jų audiniai, organai po jų mirties būtų atiduoti transplantacijai;“.

 

 

Teikia:

Seimo narys                                                                                                              Arūnas Valinskas