LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO
NR.  XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GAMTINIŲ DUJŲ ĮSTATYMO
NR. VIII-1973 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

 Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ADĮ projektas), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 32, 36, 37, 39 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – AIEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti paskatinusios priežastys:

1. Atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) dalis galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse 2018 m. siekė 4,33 proc., iš kurių apie 4 proc. sudarė skystieji biodegalai, sumaišyti su mineraliniais degalais (benzinu ir dyzelinu). 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją numatė, kad 2020 m. AEI dalis transporto sektoriuje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 proc., palyginti su bendru galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, o nauja redakcija išdėstyta 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) numato, kad AEI dalis transporto sektoriuje turėtų pasiekti ne mažiau kaip 14 proc. bendrame galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse 2030 m. valstybėse narėse.

2. Lietuvos transporto sektoriuje nuo 2010 iki 2018 m. degalų ir energijos suvartojimas padidėjo 42 proc., o dyzelino suvartojimas nuo 2010 m. padidėjo 11 proc. ir 2018 m. sudarė 74 proc. visų transporto sektoriuje suvartojamų degalų. 90 proc. visų degalų transporto sektoriuje suvartojo kelių transportas, o viešojo transporto parkuose ir krovininiame transporte dominavo dyzelinės transporto priemonės, naudojančios iškastinį kurą. Šiuo metu lengvųjų keleivinių automobilių Lietuvoje vidutinis amžius yra 16,9 metų, o ES vidurkis – 11,1 metų, netaršių arba alternatyviuosius degalus naudojančių transporto priemonių skaičius Lietuvoje itin mažas – 2020 m. gegužės 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo užregistruoti 3 074 M1 ir N1 klasės elektromobiliai, iš kurių  1 673 grynieji elektromobiliai ir 1 401 – iš išorės įkraunamas hibridinis automobilis. Elektromobiliai šiuo metu sudaro 0,2 proc. lengvųjų automobilio parko. Kyla didelis poreikis pereiti prie modernaus ir efektyvaus transporto, optimizuojant transporto ir alternatyviųjų degalų panaudojimo infrastruktūrą, ją elektrifikuojant ar naudojant alternatyviuosius degalus.

3. Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Strategija), iškelia pagrindinį degalų srities tikslą – užtikrinti, kad AEI dalis transporto sektoriaus galutiniame energijos suvartojime 2030 m. sudarytų ne mažiau kaip 15 proc. palaipsniui pereinant prie mažiau taršių degalų ir elektros energijos vartojimo, lanksčiai ir efektyviai išnaudojant esamą naftos ir naftos produktų sektoriaus infrastruktūrą ir vietinį AEI potencialą. Šio tikslo turi būti siekiama vadovaujantis konkurencingumo, saugumo ir integralumo principais, taip pat: (1) didinant transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį; (2) skatinant elektrinių transporto priemonių naudojimą – kurti ir plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, didinti geležinkelių transporto elektrifikavimą; (3) atnaujinant viešojo transporto parkus, juos nuosekliai keičiant elektra arba alternatyviais degalais varomu transportu; (4) skatinant gamtinių dujų ir kitų alternatyviųjų degalų panaudojimą sunkiojo transporto ir laivybos srityse bei viešajame transporte, išnaudojant turimą suskystintų gamtinių dujų paskirstymo stoties ir kitos suskystintų gamtinių dujų infrastruktūros potencialą.

            Strategijoje ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – Planas),  numatyti tikslai yra papildomi Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKS planas), numatant kryptis bei priemones siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl transporto sektoriuje naudojamų alternatyviųjų degalų. NEKS plane numatyta, kad, didinant transporto sektoriaus efektyvumą, bus imtasi skatinimo priemonių ir įpareigojimų. ADĮ projektu planuojama pertvarkyti viešojo transporto parkus ir paskatinti viešuosius subjektus rinktis netaršias transporto priemones, taip pat siekiama sudaryti sąlygas plėtoti pažangiųjų biodegalų rinką ir parengti infrastruktūrą lengvosioms transporto priemonėms elektrifikuoti. ADĮ projektu numatoma didinti biometano dujų, naudojamų transporto sektoriuje, kiekius, siekiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtintų Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos parengtas paramos taisykles ir paramos skyrimo alternatyviaisiais degalais varomoms transporto priemonėms įsigyti ir (ar) joms reikalingai infrastruktūrai įsigyti ir (ar) įrengti skatinimo tvarkas.

4. ADĮ projekto pagrindinis tikslas – numatyti kryptis ir priemones, kurios padidintų AEI dalį galutiniame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse iki 15 procentų 2030 m. ir užtikrintų alternatyviųjų degalų plėtrai reikalingos infrastruktūros diegimą. Kadangi šiuo metu yra naudojama tik viena priemonė, didinanti AEI dalį galutiniame suvartojimo balanse (įpareigojimas maišyti biodegalus į benziną ir dyzeliną), ADĮ projektu siekiama sudaryti galimybes panaudoti ir kitas alternatyviųjų degalų rūšis ir perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (toliau – Direktyva 2014/94), Direktyvos 2018/2001 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (toliau – Direktyva 2019/1161), nuostatas.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų iniciatorės – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 

Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės vyriausiasis specialistas Aurimas Salapėta (tel. (8 5) 203 4667, papild. 3, el. p. [email protected]), vyriausiasis specialistas Sergej Garbar (tel. (8 5) 203 4667, papild. 4,
el. p. [email protected], ministro patarėja Gintarė Krušnienė (tel. (8 5) 203 4354, el. p. [email protected]) ir Susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento Plėtros ir logistikos skyriaus patarėja Aistė Gasiūnienė (tel. (85) 239 3958, el. p. [email protected]), Kelių ir oro transporto politikos grupės vyriausiasis specialistas Laurynas Buzys (tel. (8 5) 239 3825, el. p. [email protected]).    

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu nuostatos, reglamentuojančios AEI naudojimą transporto sektoriuje, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (toliau – AIE įstatymas), kuriame numatytas pagrindinis tikslas transporto sektoriui – padidinti AEI dalį ne mažiau kaip iki 10 proc. 2020 m. AIE įstatyme taip pat numatyta, kad didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų, dalis negali viršyti 7 proc. bendro galutinio transporto sektoriaus suvartojimo, o pažangiųjų biodegalų, pagamintų iš energetikos ministro patvirtintame sąraše numatytų žaliavų, dalis sudarytų ne mažiau kaip 0,5 proc. transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. AIE įstatyme taip pat nustatytas įpareigojimas degalų tiekėjams degalų pardavimo vietose prekiauti benzinu, kuriame yra 10 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kuriame yra ne mažiau kaip 7 proc. biodegalų.

Lietuvos rinkoje naudojami mineralinių degalų ir biodegalų mišiniai turi atitikti kuro kokybės standartus ir reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad šalies vidaus rinkoje parduodami degalai savo tūryje turi turėti atitinkamą dalį biodegalų. Dėl taikomo tūrinio biodegalų maišymo metodo ir dėl skirtingiems degalams taikomų nevienodų reikalavimų galutinis atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas, skaičiuojamas pagal energinę vertę, nėra tolygus pagal tūrį nustatytiems įpareigojimams. Atitiktį kuro kokybės standartams ir reikalavimams šiuo metu tikrina Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba).

              Transporte naudojami biodegalai taip pat privalo atitikti AIE įstatyme nustatytus biodegalų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijus. Degalų tiekėjai turi užtikrinti, kad jų tiekiami degalai atitinka šiuos kriterijus, ir turėti sertifikatus kiekvienos galutiniam vartojimui patiektos degalų siuntos sertifikatus. Sertifikatų patikrinimą šiuo metu taip pat atlieka Tarnyba.

              Degalų tiekėjai šiuo metu neturi jokių kitų būdų įgyvendinti jiems nustatytų įpareigojimų, kaip tik fiziškai įmaišyti biodegalus į kiekvieną tiekiamo benzino ir dyzelino litrą, todėl ADĮ projektu įtvirtinama sistema, suteikianti degalų tiekėjams papildomą lankstumą, siekiant įgyvendinti jiems taikytinus aukštesnius įpareigojimus.

              AIE įstatymas numato, kad valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės, vykdydamos viešuosius pirkimus, turi įvertinti galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones, o savivaldybės turi skatinti naudoti viešojo transporto sektoriuje ir saugomose teritorijose transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžtos perkančiosios organizacijos ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme apibrėžti perkantieji subjektai, atlikdami prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, turi taikyti žaliesiems viešiesiems pirkimams taikomus kriterijus, įtvirtintus
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d.  įsakyme Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad perkančiosios organizacijos, pirkdamos transporto priemones, turi įvertinti jų eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai. Atliekant viešuosius pirkimus nėra nuperkamas pakankamas mažai taršių transporto priemonių skaičius, todėl ADĮ projekte įtvirtinami atitinkami reikalavimai, keliami perkantiesiems subjektams, numatantys konkrečią pirkimų apimtį.

              Šiuo metu elektra varomo transporto plėtrą reglamentuoja tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 3-173(1.5E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairių patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijos numato infrastruktūros įrengimo standartus, viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo savivaldybėse ir valstybinės reikšmės keliuose rekomendacijas, taip pat kelių ženklinimo rekomendacijas ir šalia valstybinės reikšmės kelių numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą, numatantį preliminarius magistralinių kelių E85 ir E67 ruožus, kuriuose turėtų būti įrengiamos viešos didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigos. Augant elektromobilių skaičiui ir atsižvelgiant į elektromobilių įsigijimui taikomas ir planuojamas taikyti finansines priemones, kyla poreikis nustatyti aiškius tokios plėtros principus, reglamentuoti elektromobilių įkrovimo prieigų, operatorių sąvokas ir sukurti duomenų bazę, kurioje būtų sukaupta reikalinga informacija.

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 87 „Dėl 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo įgyvendinimo“ įpareigoja Susisiekimo ministeriją patvirtinti Lietuvos nacionalinės alternatyviųjų degalų transporto sektoriuje rinkos plėtros ir atitinkamos infrastruktūros diegimo politikos sistemos įgyvendinimo ataskaitos minimalų elementų sąrašą, nustatyti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gaires ir rekomendacijas, teikti Direktyvos 2014/94 įgyvendinimo ataskaitas, numatyti Direktyvoje 2014/94 nustatytus įrenginių techninius reikalavimus, rengti numatomo pasiekti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių skaičiaus prognozes. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra yra numatyta Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, planuojant įrengti elektromobilių greitojo įkrovimo prieigas valstybinės reikšmės keliuose ir miestuose, didinti energijos vartojimo efektyvumą – skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

1. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai: užtikrinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje įtvirtintą tikslą, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių, taip pat įgyvendinti Direktyvoje 2018/2001/ES nustatytą tikslą – pasiekti, kad 14 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų iš atsinaujinančių išteklių. Tikslo bus siekiama:  

1) Vykdant biodegalų naudojimo plėtrą ir nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams;

2) skatinant naudoti elektra varomą transportą skirtinguose transporto sektoriaus segmentuose;

3) vykdant dujinių degalų infrastruktūros plėtrą ir sukuriant biometano dujų paklausą per įpareigojimus gamtinių dujų tiekėjams ir finansinio skatinimo priemones biodujų gamybos įrenginiams;

4) nustatant žaliųjų viešųjų pirkimų tikslus perkantiesiems subjektams ir perkančiosioms organizacijoms, įsigyjant transporto priemones ar transporto paslaugas.

              Direktyvoje 2018/2001 nustatomas 14 proc. tikslas apskaičiuojamas pagal formulę, kurioje bendras galutinis transporto energijos suvartojimas apima kelių ir geležinkelių transportą, tačiau formulės skaitiklyje gali būti įtraukiami visų transporto rūšių suvartoti degalai iš AEI. Direktyva atskirų įpareigojimų skirtingiems sektoriams netaiko, todėl šalys gali pritaikyti šiuos įpareigojimus skirtingiems degalų ir energijos tiekėjams atskira apimtimi, pvz., dėl technologinių galimybių yra sudėtinga degalus iš AEI naudoti aviaciniuose degaluose, tokių degalų pasiūla labai maža, o kaina neproporcingai didelė, todėl atskiri įpareigojimai šiam sektoriui nėra taikomi, tačiau nėra apribojamos galimybės nuostatas dėl  aviacijoje naudojamų degalų iš AEI kiekio įtraukti į nacionalinius tikslus.

2. Į ADĮ projektą siūloma perkelti Direktyvose 2018/2001, 2014/94, 2019/1161 numatytas naujas sąvokas, reglamentuojančias alternatyviųjų degalų apibrėžimą, numatyti atskiras alternatyviųjų degalų ir degalų iš AEI rūšis, apibrėžti netaršias ir visai netaršias transporto priemones, atskirti elektromobilius ir grynuosius elektromobilius, viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas ir stoteles, nustatyti elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriaus sąvoką. ADĮ projektu taip pat įtvirtinama aiškesnė pažangiųjų biodegalų sąvoka, patikslinama nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių sąvoka, apimanti vandenilio dujas, pagamintas elektrolizės būdu naudojant elektros energiją iš AEI, taip pat šiems degalams priskiriami degalai, pagaminti vandenilio dujų ir anglies dioksido reakcijos metu: sintetinis metanas, metanolis, di-metilo eteris, kerosinas, benzinas ar dyzelinas. Atskiriamos degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo sąvokos, kadangi šiems degalų tiekėjams taikomi skirtingi įpareigojimai.

3. ADĮ projektas numato subjektus, atsakingus už alternatyviųjų degalų naudojimo skatinimo priemones ir šių priemonių įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tarpinstituciniu lygiu suderintą valstybės politikos įgyvendinimą, ADĮ projekte numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos parengtas paramos taisykles ir paramos skyrimo tvarkas skatinant alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą ir (ar) joms reikalingos infrastruktūros įsigijimą ir (ar) įrengimą. Nurodytos institucijos turės parengti alternatyviųjų degalų skatinimo priemonių taisykles ir tvarkas, kurių apimtį ir sąlygas nustatys Vyriausybė. Siūlomos paramos priemonės: (1) parama investicijoms diegiant reikalingą degalų pildymo infrastruktūrą; (2) parama pažangiųjų biodegalų gamybos įrenginiams; (3) parama įsigyjant transporto priemones, naudojančias alternatyviuosius degalus.

4. ADĮ projekte numatyti reikalavimai subjektams, atliekantiems viešuosius pirkimus energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse, kurie yra išreiškiami procentinėmis dalimis, palyginti su bendru atliekamu pirkimų skaičiumi, ir taikomi skirtingoms transporto priemonių kategorijoms. Reikalavimais siekiama skatinti įsigyti netaršias transporto priemones ir jomis teikiamas paslaugas. Siekiant NEKS plane pateikto transporto poveikio klimato kaitai sumažinimo, siūloma įtvirtinti ambicingesnius reikalavimus, negu yra nustatyti Direktyvoje 2019/1161, kurie būtų paskirstomi per du atskirus laikotarpius: iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. Siekiama, kad 2030 m. nuperkamų netaršių transporto priemonių kiekis, palyginti su bendru parko kiekiu, sudarytų: netaršių lengvųjų transporto priemonių ir autobusų – ne mažiau kaip 100 proc., netaršių sunkiųjų transporto priemonių kiekis – ne mažiau kaip 16 proc.

5. Įstatymų projektais taip pat siekiama perkelti biodegalų naudojimą transporto sektoriuje reglamentuojančias nuostatas iš AIE įstatymo, atitinkamai jas atnaujinant pagal Direktyvos 2018/2001 nuostatas. Siekiant, kad biodegalų gamybos apimtis Lietuvoje didėtų, įpareigojimų mechanizmas degalų tiekėjams koreguojamas nustatant minimalią biodegalų dalį kiekviename Lietuvoje parduodamų degalų litre, skaičiuojant pagal bendrą degalų mišinio energinę vertę, o ne tūrį, kaip yra dabar pagal galiojantį reglamentavimą.

                 Įpareigojimai taikomi degalų tiekėjams, kurie yra atsakingi už akcizo sumokėjimą, kitaip tariant, jeigu subjektai tarpusavyje prekiauja degalais, už kuriuos akcizas yra sumokėtas, jiems įpareigojimai nėra taikomi, taigi degalų tiekėjo sąvoka apibrėžiama kaip numatyta Direktyvoje 2018/2001/ES, susiejant ją su prievole mokėti akcizą. Taip yra išvengiama taikyti įpareigojimą už tą pačią degalų siuntą kelis kartus.

                 Įpareigojimai skystųjų degalų tiekėjams taikomi nuo 2022 m., kaip yra numatyta Direktyvoje 2018/2001, o atsižvelgiant į mažą ir besivystančią gamtinių dujų, tiekiamų transportui, rinką, taip pat siekiant skatinti gamtinių dujų naudojimą palaipsniui nustatant reikalavimus dėl AEI dalies gamtinėse dujose, įpareigojimai transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams pradedami taikyti nuo 2025 m., taip išvengiant drastiškų kainų pokyčių galutiniams vartotojams, kurie verstų rinktis kitas alternatyvas.

Įpareigojimai būtų vertinami pagal Direktyvoje 2018/2001 nustatytas degalų energines vertes, kurios būtų įtvirtinamos Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikoje. Atsižvelgiant į Direktyvos 2018/2001 nuostatas, degalų tiekėjai dalį biodegalų įpareigojimo turės įgyvendinti tiekdami pažangiuosius biodegalus, taip skatinant perėjimą prie biodegalų, pagamintų iš tvarių, ne maistinės kilmės žaliavų.

Tokių biodegalų žaliavų sąrašas yra įtvirtintas Direktyvoje 2018/2001 ir perkeltas į Energetikos ministro patvirtintą Atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimo metodiką. ADĮ projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad žaliavų sąrašas būtų detalesnis ir konkretesnis ir rinkos dalyviams suteiktų aiškumą, kurios žaliavos gali būti laikomos pažangiaisiais biodegalais ir kurios iš jų galėtų gauti dvigubą energinės vertės vertinimą. Tiksliam žaliavų identifikavimui ADĮ projekte įtvirtinama pareiga Energetikos ministerijai kartu su Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija parengti žaliavų vertinimo metodiką, kuri remtųsi biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijais, biodegalų gamybos technologijų pažangos ir mokslo analizių rezultatais bei atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetais, o pagal metodikoje nustatytus kriterijus ir principus Lietuvos energetikos agentūra galėtų įvertinti kiekvieną pasiūlytą naują žaliavą ir pateikti išvadą dėl jos įtraukimo arba neįtraukimo į žaliavų sąrašą.

            6. Kadangi yra prognozuojamas pažangiųjų biodegalų pasiūlos rinkoje trūkumas, įpareigojimas patiekti pažangiuosius biodegalus turėtų būti lankstus ir sudaryti galimybes degalų tiekėjams įpareigojimą įgyvendinti keliais būdais. Atnaujintame ADĮ projekte numatyta, kad pažangiųjų biodegalų įpareigojimas galėtų būti įgyvendinamas ne tik juos fiziškai maišant į mineralinius degalus, tačiau ir panaudojant degalų iš AEI apskaitos vienetus, kurie leistų vieniems degalų tiekėjams, jau įgyvendinusiems savo įpareigojimus arba tokių įpareigojimų neturintiems, perviršį perduoti kitiems degalų tiekėjams, kurių įpareigojimai dar nėra įgyvendinti. Siekiama, kad tokia įpareigojimų apskaitymo ir perleidimo sistema turėtų būti nepriklausoma, todėl numatoma sukurti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemą (toliau – DAEI apskaitos vienetų sistema). Kuriamos sistemos valdytoją skirtų energetikos ministras, valdytojas būtų atsakingas už kuriamos sistemos nepertraukiamą veikimą, sistemos techninių ir programinių priemonių plėtrą, tvarkomos elektroninės informacijos saugą ir kibernetinį saugumą, tinkamų techninių ir organizacinių asmens duomenų tvarkymo priemonių naudojimą. Sistemos valdytojas taip pat būtų atsakingas ir už sistemos administravimą pagal Energetikos ministerijos nustatytą sistemos administravimo tvarką. DAEI apskaitos vienetų sistema nebūtų skirta visuomenės informavimo tikslams tenkinti ir joje būtų kaupiami tik konfidencialūs juridinių asmenų duomenys, susiję su degalų ir degalų iš AEI tiekimu. Sistema palengvintų rinkos dalyvių administracinę naštą deklaruojant duomenis elektroniniu būdu. DAEI apskaitos vienetų sistemoje degalų tiekėjai turėtų galimybę realiuoju laiku deklaruoti patiektus degalų ir degalų iš AEI kiekius, už kuriuos gautų atitinkamą kiekį apskaitos vienetų, kurie būtų naudojami galutiniam jų įpareigojimų vertinimui. DAEI apskaitos vienetų sistema taip pat būtų naudojamasi vertinant degalų tiekėjo įpareigojimus remiantis jam išduotais degalų iš AEI vienetais ir atsižvelgiant į degalų kiekius patiektus vidaus rinkai (sumokėtą akcizą). DAEI apskaitos vienetų sistemos funkcionalumui užtikrinti reikalinga technologinė sąsaja su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) valdoma Akcizų informacine sistema ir Lietuvos Respublikos muitinės valdoma Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema. Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų pateiktais preliminariais vertinimais nustatyta, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos sąsajai su Akcizų informacine sistema užtikrinti būti reikalingi atitinkami technologiniai sprendimai, kuriems įgyvendinti galėtų reikėti nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, priklausomai nuo pasirinkto duomenų perdavimo būdo. Preliminariu vertinimu DAEI apskaitos vienetų sistemos sąsaja su Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema pareikalautų analogiškų investicijų.

7. Degalų ir biodegalų tiekimo grandinėje šiuo metu nėra užtikrinama pakankama kontrolė, Tarnyba kontroliuoja tik mažmeninėje degalų prekybos rinkoje tiekiamų degalų atitiktį kokybės standartams ir tvarumo kriterijams. Įmaišomų degalų kiekio kontrolė nėra vykdoma, todėl iš esmės kyla pagrįstų rizikų, kad ne visais atvejais yra užtikrinamas reikalaujamas biodegalų kiekis degaluose. Nėra aišku, ar degalų maišymas yra tinkamai vykdomas didmeninės prekybos degalais vietose, akciziniuose sandėliuose ar terminaluose. Tarnyba šiuo metu neturi techninių galimybių nustatyti sintetinių degalų kiekio kiekviename benzino ar dyzelino litre, tam reikalinga papildoma laboratorinė įranga. Biodegalai, patiekiami galutiniam vartojimui, turi turėti jų tvarumą patvirtinančius sertifikatus, nėra tikrinamas tokių sertifikatų autentiškumas, rinkos dalyvių nuomone, dalis tokių sertifikatų gali būti klastojami. Siekiant įtvirtinti geresnį kontrolės mechanizmą, turi būti prižiūrima visa degalų ir biodegalų tiekimo grandinė, todėl degalų tiekėjų įpareigojimų galutinis vertinimas ADĮ projektu pavedamas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba), kuri būtų atsakinga už įpareigojimų įgyvendinimo priežiūrą ir įvertinimą kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje. ADĮ projekto nuostatomis praplečiama atliekamų fizinių patikrinimų apimtis – papildomai turi būti atliekami patikrinimai didmeninės prekybos degalais vietose, atsižvelgiant į DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktus duomenis, ši nauja funkcija taip pat priskiriama Tarybai. Taryba turėtų įgaliojimą jos nustatyta tvarka paskirti ADĮ projekte numatytas sankcijas už degalų tiekėjo pateiktų duomenų neatitikimą arba įpareigojimų nevykdymą. Atsižvelgiant į įpareigojimų įgyvendinimo vertinimo pobūdį, kuomet įpareigojimų įgyvendinimas vertinamas pagal trūkstamą degalų iš AEI energinę vertę papildomai nediferencijuojant sankcijos taikymo masto, skiriamos finansinės sankcijos turi būti apmokėtos per 3 mėn. nuo Tarybos sprendimo, o už kitus pažeidimus, susijusius su įpareigojimų vykdymu, sankcijos yra diferencijuojamos nustatant ribas nuo mažiausios galimos taikyti sankcijos iki didžiausios. Sankcijos vertinamos pagal pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį Tarybos nustatyta tvarka, tokiais atvejais sankcijos turi būti įgyvendintos per 6 mėn. Už sankcijas surinktos lėšos būtų nukreipiamos AEI transporto sektoriuje naudojimui skatinti per Klimato kaitos programą (toliau – KKP).

8. Lyginant su dabartiniu reglamentavimu, ADĮ projektu nustatomi didesni įpareigojimai degalų tiekėjams patiekti degalus iš AEI. Įpareigojimai taip pat yra ambicingesni, negu numato Direktyva 2018/2001, todėl, kad remiantis Strategija Lietuvos tikslas AEI srityje yra 45 proc., o transporto sektoriaus indėlis siekiant bendro 45 proc. tikslo yra didžiausias. Norint įgyvendinti
45 proc. tikslą, transporto sektoriuje sunaudojamų degalų iš AEI faktinė dalis turi būti ne mažesnė kaip 15 proc. Atsižvelgiant į NEKS plane numatytas prognozes, norint pasiekti, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų iš AEI, transporto sektoriuje degalų tiekėjams taikomas įpareigojimas 2030 m. turėtų sudaryti ne mažiau kaip 16,8 proc., atsižvelgiant į degalų tiekėjams sudarytas galimybes taikyti atitinkamus daugiklius pažangiųjų biodegalų naudojimo atveju, kaip tai yra numatyta Direktyvoje 2018/2001. Siekiant užtikrinti, kad įpareigojimų degalų tiekėjams dydžiai būtų nustatomi įstatymo lygmeniu, taip sukuriant užtikrintumą rinkos dalyviams ir atsižvelgiant į 2020 m. kovo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimą Nr. AB-4784-3-66-3-00084-2019-2, kuriuo nustatoma, kad įstatymai nesuteikia įgaliojimų atsakingoms ministerijoms poįstatyminiais teisės aktais detalizuoti įstatymuose įtvirtintų nuostatų dėl biodegalų įmaišymo dydžių, AIE įstatymo projektu atsisakoma nuostatos, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato leidžiamą arba privalomą biodegalų dalį mišinyje su degalais, pagamintais iš mineralinių degalų. Privalomas biodegalų maišymas į kiekvieną mineralinių degalų litrą yra nustatomas ADĮ projekte kartu nustatant ir bendrą degalų tiekėjui taikomą įpareigojimą. Atsižvelgiant į pirmosios viešosios konsultacijos metu gautas pastabas, pažangiųjų biodegalų įpareigojimo tikslas buvo sumažintas ir suvienodintas su Direktyvoje 2018/2001 nustatytu tikslu dėl neprognozuojamos pažangiųjų biodegalų pasiūlos rinkoje, taip papildomai neapsunkinant degalų tiekėjų.

     Atnaujintame ADĮ projekte nustatoma biodegalų įpareigojimų sistema leidžia tikslų siekti keliais būdais, degalų tiekėjui pasirenkant mažiausių kaštų alternatyvą. Pagrindinis būdas pasiekti tikslų yra fiziniai biodegalų įmaišymai į mineralinės kilmės degalus (benziną ir dyzeliną), išlaikant minimalų degalų kiekį kiekviename litre, tačiau degalų tiekėjas gali įmaišyti ne vien tik įprastus biodegalus, tačiau ir sintetinius nebiologinės kilmės degalus iš AEI pagamintus naudojant vandenilio dujas arba įmaišydamas pažangiuosius biodegalus. Abiem degalų rūšims yra taikomas dvigubas energinės vertės daugiklis, tai reiškia, kad fiziškai patiekiamas tokių degalų kiekis gali būti dvigubai mažesnis, palyginti su maistinės kilmės biodegalais.

9. Įstatymų projektai taip pat numato, kad biodegalų, pagamintų iš maistinės kilmės žaliavų, naudojimas negalės būti didesnis kaip 2020 m. užfiksuotas lygis, prie jo papildomai pridedant
1 procentinį punktą, tačiau neviršijant 7 proc. ribos. Nors šiuo metu 2020 m. lygio tiksliai nustatyti negalima, prognozuojama, kad tokių biodegalų dalis bendrame transporto sektoriaus energijos suvartojimo balanse galėtų sudaryti apie 5–6 procentus.  Remiantis Direktyva 2018/2001, taip pat perkeliamos nuostatos dėl biodegalų, pagamintų iš naudoto kepimo aliejaus ir 1 ir 2 kategorijų gyvūninių riebalų, kurių naudojimas būtų apribotas iki 1,7 procento bendrame galutiniame energijos suvartojimo balanse kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose. Degalų tiekėjas, tiekdamas iš šių žaliavų pagamintus biodegalus, galėtų pasinaudoti dvigubos energinės vertės skaičiavimu. Kaip papildomi reikalavimai biodegalams ADĮ projektu nustatoma, kad, įmaišant biodegalus į degalus, biodegalai turi atitikti AIE įstatyme nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, kuriuos taikant turi būti atsižvelgiama į 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo nustatomos didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančios pradinės žaliavos ir kurios negali būti naudojamos biodegalų gamybai. Iš tokių žaliavų pagaminti biodegalai neatitiktų tvarumo kriterijų ir negalėtų būti naudojami degalų tiekėjų įpareigojimams įgyvendinti. 

10. ADĮ projektas taip pat reglamentuoja elektros energijos naudojimą transporto sektoriuje. ADĮ projekte nustatomi elektros energijos naudojimo tikslai – iki 2030 m. pirmą kartą registruojamų elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. metinių pirkimų sandorių, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuo 2030 m. nauji N1 klasės automobiliai su vidaus degimo varikliais nebegalėtų būti registruojami, išskyrus alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones.  Siekiama numatyti, kad finansinė parama, įsigyjant grynuosius elektromobilius, įsigyjant ir (arba) įrengiant jiems reikalingą įkrovimo infrastruktūrą, turėtų būti taikoma, kol M1 ir N1 klasių elektromobiliai sudarys ne mažiau kaip 10 proc. viso lengvųjų automobilių parko.  

ADĮ projekte įtvirtinami reikalavimai įrengiant viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas atsižvelgiant į proporcingai augantį Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičių. Numatoma, kad nuo 2023 m. statomose arba rekonstruojamose degalinėse būtų įrengiamos elektromobilių įkrovimo prieigos. Visos viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos turės būti pritaikytos jomis naudotis visoms visuomenės grupėms ir asmenims.

            Direktyvos 2014/94/ES priėmimo metu buvo ribota elektromobilių įkrovimo prieigų galia. Technologijoms sparčiai žengiant į priekį atsirado įvairios galios elektromobilių įkrovimo prieigų, susiduriama su sunkumais, kai viešųjų pirkimų metu reikia įsigyti nustatytos galios elektromobilių įkrovimo prieigas, tačiau tiekėjai siūlo labai skirtingus variantus tarp kurių yra didžiulis galios ir įkrovimo laiko skirtumas, todėl ADĮ projektu įtvirtinamos skirtingos prieigų galių sąvokos. Išsamesnis prieigų pagal galią išskyrimo poreikis buvo aptartas ir tarpinstitucinėje elektromobilių darbo grupėje pagal rinkos dalyvių pasiūlymus.

1. ADĮ projekte įtvirtinamos nuostatos dėl viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos sukūrimo. Sistema kuriama vykdant 2018 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos inicijuoto daugiašalio  Alternatyvių degalų infrastruktūros duomenų registravimo ir kodavimo sistemos sukūrimo (IDACS) projekto nuostatas (toliau – IDACS projektas). IDACS projekto tikslai: (1) parengti elektromobilių įkrovos taškų identifikacinių kodų tarptautinį standartą ir įkurti nacionalinę elektromobilių įkrovos prieigų duomenų bazę (kiekviena vieša / pusiau vieša prieiga ir jos operatorius turi turėti unikalų ID pagal bendrąją ES metodiką, siekiant ateityje įgalinti tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugą); (2) surinkti informaciją apie esamą alternatyvių degalų (elektromobilių įkrovimo) infrastruktūrą ir sukurti administracinę struktūrą šios informacijos rinkimui, kaupimui ir viešinimui vartotojams. Informacija apima statinę informaciją (geografinė vieta, operatorius) ir dinaminę informaciją (krovimo statusas, informacija). Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinė sistema bus Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos modulis. Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos Valdytojas ir Tvarkytojas pagal Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos nuostatus  yra Lietuvos automobilių kelių direkciją. Pagal ADĮ projekte įtvirtinamas nuostatas viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriui nustatomos sąlygos Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinei sistemai teikti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių statinius ir, kai elektromobilių įkrovimo stotelė turi galimybę perduoti, dinaminius duomenis.

Siekiant įgyvendinti NEKS plane numatytą transporto sektoriaus pokytį, ADĮ projektu numatomi tikslai skatinant dujinių degalų naudojimą transporto priemonėse. Įtvirtinama nuostata, kad dujiniais degalais varomų transporto priemonių įsigijimas skatinamas, jeigu kartu su dujiniais degalais yra naudojamos biodujos ir (ar) nebiologinės kilmės dujiniai degalai iš AEI, siekiant, kad tokių degalų dalis, palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu, pasiektų
5,2 proc. 2030 m. Taip pat būtų skatinama ir gamtinių dujų vartojimo infrastruktūra, kol gamtinių dujų ir biodujų dalis bendroje transporto suvartojamų degalų struktūroje sudarys 32 proc. Kadangi tiek gamtinės, tiek ir naftos dujos yra priskiriamos prie alternatyviųjų degalų, tokių dujinių degalų plėtra nėra ribojama. Planuojant infrastruktūrą ADĮ projekte įtvirtinamomis nuostatomis užtikrinama minimali plėtrai reikalingos infrastruktūros plėtra. Taip pat siekiama, kad iki 2029 m. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, būtų pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus.

11. AIEĮ projektu keičiamos nuostatos dėl biodujų prijungimo prie dujų tinklų tvarkos. Šiuo metu pagal galiojantį reguliavimą biodujų gamintojai nėra apmokestinami pasinaudojimo tinklais tarifais ir sistemos operatoriams negeneruoja papildomų pajamų dėl transportuojamų dujų kiekių, t. y. atitinkamai dėl šios priežasties neatsiperka operatorių investicijos, atliktos į biodujų gamybos įrenginių prijungimą prie jų sistemos. Kadangi biodujų gamybos įrenginių prijungimas prie dujų tinklų daugeliu atveju sudaro didelę dalį investicinių kaštų ir dažnai neatperka aplinkosauginio efektyvumo kriterijaus, kuriuo remiamasi skatinant tokius gamybos įrenginius, Energetikos ministerija siekia tokius projektus skatinti tik per tikslines finansines priemones, todėl dabar galiojančiame AIEĮ įtvirtintos nuostatos dėl biodujų prijungimo finansavimo dujų sistemos operatoriaus lėšomis siekiama atsisakyti. Pažymėtina, kad toks prijungimo prie tinklų modelis yra taikomas ir pasiteisinantis elektros energetikos sektoriuje.

                 Atsisakius AIEĮ įtvirtintos nuostatos dėl biodujų gamybos įrenginių prijungimo, nuolaidos tampa nebeaktualios Gamtinių dujų įstatymo 1 str. nuostatos, nukreipiančios į skatinimo priemones, įtvirtintas AIEĮ, kadangi AIEĮ nebelieka skatinamųjų priemonių biodujų gamybai. Todėl atitinkamai tikslinamas Gamtinių dujų įstatymo projektas, nurodant, kad atsiskaitymai už biodujų gamybos įrenginių prijungimą vykdomi AIEĮ nustatyta tvarka.

                 AIEĮ projektu taip pat siekiama performuluoti nekonkrečias formuluotes „išlaidos“, „prijungimo kaina“, nes nėra aišku, kokios būtent išlaidos ir kokios kainos yra turimos mintyje, todėl konkrečiai yra įvardijamos prijungimo įmokos ir investicinės išlaidos, kurios yra bendrinės sąvokos, vartojamos kituose teisės aktuose.  

12. AIE įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad biodujų įrenginių prijungimas prie dujų tinklų yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Siekiama, kad ankstyvuoju laikotarpiu biometano dujų, naudojamų transporto sektoriuje, paklausa ir pasiūla būtų didinama per tikslines finansines priemones į biometano dujų gamybos įrenginius ir transporto priemones, naudojančias degalus iš AEI. Pažymime, kad ADĮ projekte taip pat yra numatyta nuostata, kad Vyriausybė tvirtina paramos pažangiųjų biodegalų gamybai ir jai reikalingai infrastruktūrai įrengti skyrimo tvarką.

13. ADĮ projektu numatomos nuostatos savivaldybėms siekiant plėtoti mažiau taršų transportą: (1) savivaldybės turi parengti numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planus; (2) užtikrinti, kad viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai būtų atrenkami tik viešo konkurso būdu; (3) miestuose nustatyti mažos taršos transporto zonas; (4) reguliacinėmis arba administracinėmis priemonėmis įtvirtinti dalyvavimo eisme ir patekimo į mažos taršos zonas lengvatines sąlygas, taikomas visai netaršioms transporto priemonėms.

14. Atsižvelgiant į transporto sektoriaus pertvarkai reikalingų lėšų poreikį, kuris buvo nustatytas NEKS plano makroekonominio vertinimo metu, ir siekiant tikslingai ir nepertraukiamai finansuoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimą, ADĮ projektu norima sukurti Darnaus judumo fondą, kuris būtų finansuojamas iš surenkamų tikslinių transporto priemonėms taikomų mokesčių. Darnaus judumo fondas sudaromas siekiant tikslingai, koordinuotai ir nepertraukiamai ne trumpiau kaip iki 2030 metų finansuoti alternatyviųjų degalų infrastruktūros įsigijimą, naudojimą, įrengimą, modernizavimą ir (ar) plėtrą, vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių, išskyrus visai netaršias transporto priemones, ribojimą. Darnaus judumo fondo lėšomis būtų finansuojamos ir priemonės, nustatytos NEKS plane. Preliminariais skaičiavimais, Darnaus judumo fondo lėšų apimtis priklausytų nuo atskirų sričių:

· darnaus judumo planų mietuose įgyvendinimas (1 600 mln. eurų);

· elektromobilių įkrovimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra, įsigijimo skatinimas finansinėmis paskatomis, naudojimo skatinimas socialinės sklaidos priemonėmis (960 mln. eurų);

· miestų ir priemiestinio transporto parko atnaujinimas (76 mln. eurų);

· elektroninės rinkliavos krovinių vežimui (130 mln. eurų);

· skatinimas įsigyti mažiau taršias transporto priemones (100 mln. eurų);

· vidaus degimo varikliais varomų transporto eismo ribojimas miestuose (50 mln. eurų).  

                 Įstatymo projekte nustatytiems tikslams pasiekti reikalingas sisteminis visų priemonių vykdymas ir koordinuotas jų finansavimas. Į darnaus judumo fondą lėšos būtų skiriamos iš transporto priemonių mokesčių, susijusių su tarša, Europos Sąjungos paramos fondų, savanoriškų užsienio valstybių lėšų ir valstybės biudžeto asignavimų. Sprendimus dėl Darnaus judumo fondo krypčių ir lėšų priims Darnaus judumo fondo taryba, kurią sudarys už priemones atsakingų institucijų atstovai. Darnaus judumo fondo sukūrimas užtikrins koordinuotą ir nepertraukiamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, įstatymo projekte nustatytiems tikslams pasiekti.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Parengta teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų projektų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

Teigiama įtaka: įsigaliojus ADĮ projektui ir parengus jame numatytas finansavimo tvarkas, vyks naujų biodujų gamybos investicinių projektų plėtra, taip pat laukiama laipsniška transporto sektoriaus pertvarka naudoti mažiau taršias transporto priemones, naudojančias alternatyviuosius degalus arba degalus iš AEI. Tikimasi, kad bus paspartinta įsigyti daugiau netaršių transporto priemonių vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus, todėl Lietuvos rinkoje turėtų atsirasti didesnis aplinką mažiau teršiančių lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių pasirinkimas. Sukūrus degalų tiekėjų įpareigojimų sistemą, rinkoje atsiras papildoma degalų iš AEI paklausa, degalų tiekėjai turės galimybę lanksčiai įgyvendinti įpareigojimus ar atlikti sandorius dėl tų įpareigojimų įgyvendinimo. Bus sudarytas pagrindas degalų iš AEI rinkos sukūrimui. 

Taikant finansinę paramą padidės visiškai naujų transporto priemonių pardavimai fiziniams ir juridiniams asmenims, kadangi netaršios transporto priemonės gyvavimo ciklo kaina, įskaitant kuro sąnaudas, susilygins su iškastinį kurą naudojančių transporto priemonių kainomis. Tikimasi, kad palaipsniui mažės iš iškastinių naftos išteklių pagaminto benzino ir dyzelino pardavimo kiekiai, kuriuos pakeis alternatyvieji degalai. Tai atitinkamai prisidės prie aplinkosauginių ir energetinio saugumo tikslų.  

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

              Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję Įstatymų projektai teikiami kartu). Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo dienos reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose pateikiami nauji, terminai darbo tvarka yra suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir bus aprobuojami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11.  Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo institucijos turės pripažinti netekusiais galios, pakeisti ir (ar) priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

1. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

1) pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“;

2) nustatoma paramos skyrimo tvarka skatinant alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių įsigijimą ir (ar) joms reikalingos infrastruktūros įsigijimą ir (ar) įrengimą;

3) nustatoma tvarka skatinant pažangiųjų biodegalų gamybos infrastruktūros įrengimą;

4) patvirtintas Pažangiųjų biodegalų gamybai tinkamų naudoti žaliavų sąrašas;

5) patvirtinti Darnaus judumo fondo nuostatai;

6) nustatoma ataskaitos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/1161/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones įgyvendinimo, teikimo tvarka.

2. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos energetikos ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:

1) nustatyti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarką;

2) parengti paramos pažangiųjų biodegalų gamybai skyrimo tvarką;

3)  pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymą
Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;

4) pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymą
Nr. 1-37 „Dėl Degalinių eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“;

5) pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 1-100 „Dėl Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“;

6) pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. 1-22 „Dėl Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių patvirtinimo“;

7) pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1-348/D1-1014/3-742 „Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo“.

3. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras turės priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:

1) nustatyti alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtros tikslus, principus ir priemones;

2) nustatyti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos sukūrimo ir administravimo tvarką;

3) pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymą
Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4) pakeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą
Nr. 3-173(1.5E) „Dėl Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairių patvirtinimo“.

4. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Taryba turės:

1) nustatyti degalų tiekėjų įpareigojimų įgyvendinimo vertinimo tvarką;

2) nustatyti didmeninės prekybos degalais vietose atliekamų planinių ir neplaninių patikrinimų tvarką;

3) pripažinti netekusiu galios Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos
29 d. nutarimą Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“;

4) peržiūrėti ir prireikus pakeisti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą Sankcijų taikymo tvarką.

5. Priimtiems įstatymams įgyvendinti Energetikos ministerijos įgaliota institucija, įstaiga ar įmonė turės įsteigti DAEI apskaitos vienetų sistemą.

12.  Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti

Siekiant įgyvendinti numatytus tikslus, NEKS plano makroekonominio vertinimo metu buvo apskaičiuotas prognozuojamas bendras viešųjų lėšų poreikis AEI segmentui transporto sektoriuje.
152 mln. eurų planuojama panaudoti pažangiųjų biodegalų gamybos plėtrai finansuoti, skiriant šias lėšas iš valstybės biudžeto, KKP lėšų, ES struktūrinių fondų bei kuriamos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Preliminarus viešųjų lėšų poreikis finansuojant transporto priemonių parko ir infrastruktūros atnaujinimą iki 2030 m. gali siekti iki 1 726 mln. eurų. Dalį šios sumos tikimasi paskirstyti per Darnaus judumo fondą, kitos lėšos būtų naudojamos iš KKP, ES struktūrinių fondų bei kuriamų ES Teisingo perėjimo fondo ir Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.

ADĮ projektu įtvirtinamoms naujoms institucijų funkcijoms atlikti identifikuotas lėšų poreikis. Vertinant reikalingus žmogiškuosius išteklius, reikalingus papildomus administracinius resursus, informacinių technologijų sistemoms sukurti reikalingas išlaidas ir naujų laboratorinių tyrimų poreikį, buvo nustatytas preliminarus valstybės biudžeto lėšų poreikis atskiroms institucijoms 2021 m., 2022 m. ir tolesniems laikotarpiams.

Tarybai reikalingos suminės išlaidos sudaro darbo vietų ir jų administravimo kaštus (įskaitant darbo užmokestį) 5-iems naujiems etatams, informacinėms sistemoms parengti (270 tūkst. eurų).

Tarnybai reikalingos išlaidos (172 tūkst. eurų) sudaro darbo vietų ir jų administravimo kaštus (įskaitant darbo užmokestį) 4-iems naujiems etatams, steigiamiems skirtinguose regionuose, ir papildomiems laboratoriniams degalų tyrimams atlikti (numatoma atlikti apie 340 ėminių daugiau), įskaitant ir sintetinių degalų ėminius.

Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinės departamentui reikalingos papildomos vienkartinės išlaidos (iki 60 tūkst. eurų) technologiniam Akcizų informacinės ir Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemų susiejimui su ADĮ projektu kuriama DAEI apskaitos vienetų sistema.

Fizinių mokslų ir technologijų centrui (toliau – FMTC) reikalingi papildomi asignavimai (100 tūkst. eurų) laboratorijos įrenginiams atnaujinti ir tyrimų apimčiai išplėsti. FMTC turimos įrangos, kuria paruošiami mėginiai, nepakanka, kad būtų galima atlikti ADĮ numatytos apimties patikras, o kitų alternatyvų atlikti mėginius Lietuvoje šiuo metu nėra. Taip pat reikalingos lėšos (20 tūkst. eurų) FMTC laboratorijos akreditacijai, kuri reikalinga, kad FMTC atliktų tyrimų išvados būtų teisiškai pagrįstos.

Išlaidų suvestinė pateikiama lentelėje:   

Institucija	Metiniai darbo vietų kaštai nuo 2022 m., tūkst. eurų	Kitos metinės išlaidos nuo 2022 m., tūkst. eurų	Iš viso metinių išlaidų nuo 2022 m., tūkst. eurų	Pasirengimo išlaidos 2021 m. (25 proc. metinių išlaidų ir vienkartinis IT sistemų parengimas, turto įsigijimas, kt.), tūkst. eurų
Taryba	204	67	270	68
Tarnyba	137	35	172	43
Valstybinė mokesčių inspekcija	-	-	-	30
Muitinės departamentas	-	-	-	30
FMTC	-	-	-	120
Iš viso	340,7	101,7	442,4	290,6

13.  Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su darbo grupės alternatyviųjų degalų ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtros transporto sektoriuje klausimams koordinuoti nariais. 2019 m. rugpjūtį buvo atlikta studija „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo galimybių Lietuvos transporto sektoriuje analizė ir galimų alternatyvaus transporto plėtros krypčių identifikavimas“, kurios rezultatai ir srities koncepcija buvo aptarta vykdant susitikimus su biodegalų, biodujų, dujinio transporto, elektromobilių, viešojo transporto paslaugų ir krovinių vežimo keliais rinkos dalyviais.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „transportas“, „atsinaujinantys energijos ištekliai“, „alternatyvieji degalai“, „elektromobiliai“, „biodegalai“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.