Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
Str.
|
Str.
d.
|
P.
|
1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
1
(4)
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto
1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauja“. Be to, atsižvelgiant
į keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4
straipsnyje apibrėžiamų sąvokų abėcėlinį išdėstymą, keičiamo įstatymo 4
straipsnis turėtų būti pildomas ne 151, o 161 dalimi.
|
Pritarti.
|
|
2.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
2
(5)
|
|
(8)
|
2. Svarstytinas projekto 2 straipsniu keičiamo
įstatymo 5 straipsnio 8 punkto nuostatos, numatančios, kad asmuo nelaikomas
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu,
psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis,
pagrįstumas ir jos praktinis įgyvendinimas. Pažymėtina, kad pats
piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis šiame punkte nurodytomis medžiagomis
gali būti sunkiai nustatomas (o tuo labiau konstatuojamas) faktas dėl tokios
veikos išimtinai vertinamojo pobūdžio požymių. Kadangi pats alkoholio ir kitų
medžiagų vartojimas formaliai nėra draudžiamas (pvz., vartojimas medicinos
tikslais), gali būti sunku įvertinti bei konstatuoti vartojimo ir
piktnaudžiavimo skirtumą. Teisėkūroje dažniausiai pasirenkamas toks
reguliavimas, pagal kurį asmeniui atsakomybę ar kitokias tam tikras neigiamas
pasekmes sukelia tai, kad jis, būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių,
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, įvykdo tam tikrą veiką,
arba būna neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų
psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje, taip įžeisdamas žmogaus orumą
ar diskredituodamas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos
autoritetą. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose įstatymuose asmens
buvimas neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų
psichiką veikiančių medžiagų viešoje vietoje ar tam tikrų veikų tokioje
būsenoje padarymas dažniau laikomas darbo pareigų pažeidimu ar tarnybiniu
nusižengimu (dažniausiai šiurkščiu), tačiau ne neatitikimą nepriekaištingos
reputacijos kriterijams lemiančiu pagrindu.
|
Pritarti.
|
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
3
(17)
|
(3)
|
(4)
|
3. Atsižvelgiant į tai, kad kituose įstatymuose,
kuriuose yra reguliuojami valstybės pareigūnų atleidimo pagrindai (pvz.,
Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių
įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme), yra nurodomas atleidimo
pagrindas – dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų, siūlytume patikslinti
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4 punktą,
kartu paliekant galioti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį. Be to,
siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu
peržiūrėti visą keičiamo įstatymo 17 straipsnį (pvz., reikėtų patikslinti 17
straipsnio 3 dalyje nurodytus Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus
įgaliojimų nutrūkimo pagrindus, juos išskiriant į dvi atskiras dalis, vienoje
iš jų nustatant pagrindus, kuriais Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus
įgaliojimai nutrūktų be atskiro Seimo sprendimo tą pačią dieną (pasibaigia jo
kadencija ir jis neskiriamas kitai kadencijai, o paskiriamas naujas
kontrolierius; jis miršta; jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas
pareigas), kitoje išvardijant pagrindus, kai Seimas jį atleistų iš pareigų
(jis atsistatydina; dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų; netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės; nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos
reikalavimų; jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; teismas
pripažįsta jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje; Seimas
pareiškia nepasitikėjimą juo Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta
tvarka); atsisakyti 17 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo,
pagal kurį, pasibaigus įgaliojimų laikui atleidžiamas kontrolierius eina
pareigas tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas kontrolierius, nes toks
reguliavimas, jeigu nėra paties asmens sutikimo, suponuoja priverstinį darbą
ir riboja asmeniui, pasibaigus jo kadencijai, pasirinkti kitą darbą, tokiu
būdu apribojant ir jo konstitucinę teisę pasirinkti darbą; pripažinti
netekusia galios 17 straipsnio 16 dalį, kadangi kontrolieriaus kaip valstybės
pareigūno darbo užmokesčio dydį nustato nuo 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliosiantis Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio
įstatymas; siekiant vienodų socialinių garantijų valstybės pareigūnams
nustatymo, šiame ar kitame straipsnyje numatyti išeitinių išmokų
kontrolieriui mokėjimą).
|
Pritarti.
|
|
4.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
4
(22)
(15)
|
(3)
(9)
|
|
4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 22
straipsnio 3 dalyje teikiama nuoroda į Lietuvos
Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų
narių atlygio už darbą įstatymą. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu
turėtų būti patikslinta nuoroda į šio įstatymo pavadinimą ir keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje.
|
Pritarti.
|
|
5.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
4
(22)
|
(4)
|
|
5. Siūlytume projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo
22 straipsnio 4 dalį ne keisti, bet pripažinti netekusia galios. Pažymėtina,
kad įstaigų vadovų–valstybės tarnautojų statusas (vadovavimas valstybės ar
savivaldybės institucijai ar įstaigai, kuriai Viešojo administravimo įstatymo
nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai), jų
priėmimo į pareigas ir skyrimo antrai kadencijai tvarka yra įtvirtinta
Valstybės tarnybos įstatyme, todėl šiame įstatyme neturėtų būti dubliuojamos
specialiųjų įstatymų nuostatos. Be to, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4
dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad „direktorius konkurso būdu 5 metų
kadencijai skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tokiu
būdu, kad ne mažiau kaip pusę konkurso komisijos narių sudarytų Studijų
kokybės vertinimo centro tarybos nariai“ nedera su 2024 m. sausio 1 d.
įsigaliosiančio naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2
dalimi, kurioje nustatyta, kad konkursus į įstaigų vadovų pareigas
Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja, kandidatų į
įstaigų vadovų pareigas paiešką ir jų atranką vykdo Vyriausybės įgaliota
įstaiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo
10 straipsnio 4 dalyje nustatyta šio įstatymo viršenybė kitų įstatymų
atžvilgiu, t. y. nustatyta, kad jeigu kiti įstatymai nustato kitokias
priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos Valstybės tarnybos
įstatymo nuostatos.
|
Pritarti.
|
|
6.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
5
(242)
|
(3)
|
|
6. Siekiant teisinio aiškumo, o taip pat atsižvelgiant
į tai, kad pati Vyriausybė formaliai savo sprendimo Mokslo, technologijų ir
inovacijų taryboje kokia nors forma neaptarinės, projekto 5 straipsniu
keičiamo įstatymo 242 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „prieš tai
aptarus jį Mokslo, technologijų ir inovacijų taryboje“ įrašytini žodžiai
„gavusi Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą“.
|
Pritarti.
|
|
7.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
6
(42)
|
(4)
|
(2)
|
7. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 42
straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad švietimo, mokslo ir
sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas
ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad pateikti dokumentai
leidimui vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą buvo gauti
apgaulės būdu ar pažeidus įstatymus. Tokia formuluotė implikuoja, kad
leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą būtų neišduodamas
ne dėl to, kad pateiktuose dokumentuose būtų pateikti neišsamūs ar neteisingi
duomenys, kurių pagrindų leidimas yra išduodamas, o dėl to, kad šie
dokumentai (nors juose pateikti duomenys yra teisingi ir pakankami) iš
kompetentingų institucijų buvo gauti apgaulės būdu ar pažeidus įstatymą. Mūsų
nuomone, ginčytinas toks reguliavimas, pagal kurį švietimo, mokslo ir sporto
ministras leidimo išdavimo klausimą sietų ne su įstatyme nustatytų ir jo
vadovaujamai ministerijai pateiktų duomenų teisingumu, o su pareiškėjo
veiklos gaunant šiuos duomenis teisėtumu. Pažymėtina, kad paaiškėjus įstatymų
pažeidimams, kuriuos pareiškėjas įvykdė gaunant reikalingus dokumentus, jam
kiltų atitinkamuose įstatymuose (Baudžiamajame kodekse, Administracinių
nusižengimų kodekse ar atitinkamuose teisinius dokumentų tam tikroje srityje
išdavimo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose) numatyta atsakomybė.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą formuluotę, leidimas galėtų
būti neišduodamas tik tuo atveju, kai dokumentų gavimas apgaulės būdu ar
kitaip pažeidus įstatymus būtų konstatuotas atitinkamus įgaliojimus turinčios
kompetentingos institucijos sprendimu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, galbūt
tikslinga tiesiog nustatyti, kad leidimas vykdyti studijas ir su studijomis
susijusią veiklą būtų neišduodamas tuo atveju, kai paaiškėtų, kad aukštoji
mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas ministerijai ar
kitai kompetentingai institucijai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, reikėtų atitinkamai patikslinti ir keičiamo
įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 44 straipsnio 4 dalies 2 punktą
ir 6 dalies 1 punktą.
|
Pritarti.
|
|
8.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
7
(43)
|
|
|
8. Atsižvelgiant į siūlomų keičiamo įstatymo 43
straipsnio pakeitimų turinį, siūlytina projekto 7 straipsniu keisti ne visą
43 straipsnį (dėstant jį nauja redakcija), o tik šio straipsnio 1 dalies
nuostatą iki dvitaškio ir 2 dalį.
|
Pritarti.
|
|
9.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
11
(721)
|
(3)
|
|
9. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 11 straipsniu
keičiamo įstatymo 721 straipsnis reglamentuoja tik biudžetinių
įstaigų ir viešųjų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas,
keičiamo įstatymo 721 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „(juridinio
asmens dalyvių susirinkimas)“ siūlome įrašyti tikslesnę formuluotę
„(visuotinis dalininkų susirinkimas)“.
|
Pritarti.
|
|
10.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
12
(80)
|
(2)
|
(5)
|
10. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 80
straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotė „užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo
82 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos
valstybių narių, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos piliečiai,
Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius
ir (arba) turinčius teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos
Respublikoje, ir jų šeimos narius“ stokoja aiškumo. Manytume, kad arba turi
būti braukiami pertekliniai ir pakartotinai atitinkamą statusą
turinčius užsieniečius apibrėžiantys žodžiai „Europos Laisvosios Prekybos
Asociacijos piliečiai“ (be to, vietoj žodis „piliečiai“ turėtų būti
rašomi žodžiai „valstybių piliečius“), arba žodžiai „Europos laisvosios
prekybos asociacijos valstybių piliečius, dirbančius ir (arba) turinčius
teisę nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (jeigu
siekiama nustatyti, kad Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių
piliečiams nebebūtų taikomas reikalavimas dirbti ir (arba) turėti teisę
nuolat arba laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
|
Pritarti.
|
|
11.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
14
|
1
|
|
11. Manytina, kad projekto 14 straipsnio 1 dalyje
turėtų būti numatytas įstatymo 1, o ne 2 straipsnio įsigaliojimas 2024 m.
rugsėjo 1 d. (nes būtent projekto 1, 5 ir 9 straipsniuose nustatyti keičiamo
įstatymo pakeitimai yra susiję tarpusavyje).
|
Pritarti.
|
|
12.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
14
|
3
|
|
12. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės
„Šio įstatymo 12 straipsnio“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 12
straipsnyje išdėstyto Mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio“.
|
Pritarti.
|
|
13.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-12-21
|
|
|
|
13. Siekiant teisėkūros
ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d. Seimas
priėmė Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymą, kuriame
numatyta, kad yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto
patvirtinimo įstatymas, bet ne Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės
biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas,
siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 753 straipsnio 5 dalį,
762 straipsnio 3 dalį, 81 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 5 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu
Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140
punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų
priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarus šiai
pastabai, šių straipsnių įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto
įstatymo įsigaliojimo data bei atitinkamai patikslintas įstatymo projekto
pavadinimas.
|
Pritarti.
|
|