Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 367
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Malonu matyti visus susirinkusius į balandžio 23 dienos popietinį plenarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės. (Balsai salėje) Nenorite – nesiregistruokite.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas apie Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Į tribūną kviečiu energetikos ministrą D. Kreivį. Klausimui numatyta pusė valandos. Ministre, ar tinka, jeigu apie 15 minučių jūsų… Ne, daugiau? Visą pusę valandos? (Balsai salėje) Gerai. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). 28 skaidrės. Tai yra vienas iš pagrindinių dokumentų.
Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti jums Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją. Strategija yra dokumentas, kuris atnaujinamas kas šešerius septynerius metus ir yra vienas iš esminių valstybės dokumentų, nes energetinis saugumas yra viena iš mūsų nacionalinio saugumo kolonų. Aš džiaugiuosi, kad ši strategija numato vieną iš esminių momentų – atsisakyti, visiškai atsisakyti bet kokių importuojamų energetinių išteklių. Lietuva strategijos įgyvendinimo atveju taps visiškai energetiškai nepriklausoma ir savarankiška. Energetinis savarankiškumas yra mūsų Energetikos strategijos svarbiausias tikslas.
Per 30 metų nepriklausomybės mes, vykdydami nuoseklią energetikos politiką, sugebėjome pasiekti tikrai labai daug. Matome visus pagrindinius, kertinius mūsų kelio energetinės nepriklausomybės link momentus. Tai pirmiausia mūsų terminalai, kurie užtikrina naftos, naftos produktų patekimą į mūsų šalį, mūsų naftos produktų eksportą. Tai nebuvo duotybė. Puikiai atsimename, kuomet vamzdžiai buvo sugedę, nafta netekėjo, ir tą mes efektyviai išsprendėme.
Toliau. Pasistatėme terminalą, kuris užtikrina mūsų dujų tiekimo nepriklausomybę. Visi kartu nutiesėme jungtis: tiek „NordBaltą“, tiek „LitPol Linką“, tiek dujų jungtį su Lenkija, ir šiandien mes esame viena geriausiai sujungtų rinkų Europos Sąjungoje. Dar vienas tikrai didelis pasiekimas yra šilumos sektoriuje, kur 80 % visos šilumos mes pasigaminame patys iš biokuro.
Kokių turime iššūkių? Lietuvoje, kaip minėjau, turime du lygiagrečius procesus: vienas yra energetinio saugumo kryptis, kitas – žaliojo kurso kryptis. Dėl energetinio saugumo, kaip minėjau, pasiekėme tikrai nemažai. Turime terminalų ir jungčių, tačiau šiandien importuojame energetinių išteklių beveik už 7 mlrd. eurų ir turime pažeidžiamą energetinę infrastruktūrą. Tai yra didžiulis iššūkis, ką parodė karas Ukrainoje, atakos prieš infrastruktūrą Baltijos jūroje, kad tam reikia skirti daug didesnį dėmesį. Į tai, taip pat ir į šitą iššūkį yra atsakoma Energetikos strategijoje.
Žaliasis kursas yra galimybė, kartu yra iššūkis. Turime gana sparčią atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą. Šiuo metu turime beveik 2,8 gigavato instaliuotos galios, metų pabaigoje planuojame turėti iki 3,8 gigavato. Tai reikšmingas pasiekimas, nes jau šiuo metu turime dienų, kai elektrą pasigaminame patys ir net eksportuojame ją į Švediją. Tai iššūkiai tokie.
Kokius tikslus sau keliame iki 2050 metų? Svarbiausias tikslas – patiems pasigaminti visą reikiamą elektros energijos kiekį ir užtikrinti energetikos infrastruktūros saugumą. Tai pagrindinis tikslas.
Toliau – dekarbonizacija. Turime pasiekti ir pereiti prie klimatui neutralios energetikos ir jau 2030 metais turime pasigaminti visą elektrą patys. Pagal tą tempą, kuriuo žygiuojame dabar, gali būti, kad visą elektrą Lietuvoje pasigaminsime jau 2027 metų pabaigoje.
Labai svarbu, kad Lietuva, kadangi turime geras jungtis ir turėsime elektros energijos perteklių, galėtų eksportuoti elektrą ir su elektrą susijusius produktus. Taip pat didelė elektros energijos gamyba, elektros energijos perteklius leis ne tik vystyti aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip sintetinis metanolis, amoniakas, vandenilis ir kiti, gamybą, bet kartu leis ir pritraukti energetikai imlias investicijas, tokias kaip duomenų centrai, dirbtinio intelekto įvairūs centrai ir kiti dalykai.
Ir turime nemažai uždavinių. Pirmiausia – saugi ir patikima energetika. Turime pabaigti sinchronizaciją, vėlgi pasigaminti elektros tiek, kiek suvartojame. Labai svarbu plėtojant atsinaujinančią energetiką turėti balansavimo pajėgumus. Neturint balansavimo pajėgumų, nepašalinant pikų, automatiškai kita atsinaujinanti energetika negali vystytis, todėl ministerija tam ruošiasi skirti labai daug dėmesio. Jau šiais metais turėsime bent keturias priemones, skirtas pagelbėti įmonėms, žmonėms statytis baterijas.
Vėlgi, klimatui neutrali energija: jūrinis vėjas, sausumoje tiek saulė, tiek vėjas, vandenilis, šilumos sektoriaus dekarbonizacija su šilumos siurbliais, transportas ir taip toliau. Labai svarbu, kad visa plėtra būtų horizontali, kad naudą iš žaliojo kurso patirtų ir pajustų visi žmonės. Tai čia turime ir gaminančius vartotojus, ir bendruomeninės energetikos plėtrą su savivaldybėmis, ir energetikos kainų ir konkurencingumo užtikrinimą, ir taip toliau.
Ši strategija yra visiškai duomenimis grįsta strategija. Kad ją būtų galima parengti, buvo atlikta daugybė sektorinių studijų, kaip vandenilio, šilumos, skirstomojo tinklo pertvarkos, elektromobilumo ir kitos. Apibendrinant visas tas studijas, buvo kartu su DNV kompanija atlikta energetikos transformacijos studija, kur mes išskyrėme tris galimus scenarijus, iš jų, pamatysite, vėliau išrinkome vieną.
Šiuo metu vyksta energetikos sistemos modeliavimas, kurį kartu atlieka Lietuvos energetikos agentūra su NREL, tai yra Amerikos nacionaline atsinaujinančios energetikos laboratorija prie Energetikos departamento. Dirba 300 vien daktarų, 3 tūkst. darbuotojų. Moderniausi kompiuteriai padeda modeliuoti mūsų energetikos sistemą. Jų galimybės yra unikalios. Europoje tokių galimybių nėra, nėra nė vienos laboratorijos, kuri galėtų tai padaryti.
Kaip atrodys Europa, eidama dekarbonizacijos keliu? Šiaurė ir Pietūs turės didžiulį perteklių, Centrinė Europa, kur yra pagrindiniai pramonės centrai, turės didžiulį trūkumą. Anksčiau šį trūkumą užpildė rusiški produktai – nafta, dujos. Dekarbonizuojant ekonomikas, pereinant prie atsinaujinančių išteklių, Šiaurė ir Pietūs bus būtent pagrindiniai tiekėjai Centrinei Europai. Čia didelį vaidmenį vaidins Šiaurės ir Baltijos jūros, jos taps tarytum plaučiais visai Europai, energiniais Europos plaučiais. Vokietijai… Lietuva planuoja pasigaminti apie 74, jau dekarbonizavo 74 kilovatvalandes elektros energijos. Galime įsivaizduoti, kad kai Vokietija susimažins energetikos vartojimą, jų vartojimas sieks 3 tūkst. teravatvalandžių elektros energijos.
Baltijos šalių potencialas (šoku į Baltijos šalis). Baltijos šalių potencialas jūra yra 25 gigavatai, galimų instaliacijų sausuma – 18, saulės – 40, vandenilis ir galimybė, išnaudojant viską, jeigu sugebėtume išnaudoti viską ir pastatyti tiek, kiek yra potencialas mūsų visų energetinių atsinaujinančių išteklių, pareikalautų iki 150 mlrd. investicijų į mūsų šalių ekonomikas.
Pereinu prie scenarijų. Kaip minėjau, DNV studijoje buvo atlikti, sukurti scenarijai, atliktas jų vertinimas. Buvo trys scenarijai, iš jų atsirado ketvirtas, toks generinis, sujungiantis visus scenarijus. Turime pirmą, sukuriame klimatui neutralią energetiką su 50 kilovatvalandžių elektros energijos gamybai, bet šiuo atveju mums vis tiek reikia papildomai importuoti energetinių išteklių. Atitinkamai vandenilio gamyba – scenarijus, kuris jau leidžia pasigaminti tiek, kiek mums reikia elektros energijos, ją dekarbonizuoti, tačiau kuris neleidžia aktyviai dalyvauti elektros energijos mainuose. Sukurtas vidurinis kelrodžio scenarijus, kuris tapo mūsų energijos pagrindu.
Kaip atrodys mūsų visa energetika, iš kur mes ją gausime, kur padėsime, taip sakant? Lietuvoje planuojama 2050 metais – šiuo metu mes gaminame, vartojame apie 13 teravatvalandžių elektros energijos – vartosime 74, šešis kartus daugiau. Tai vienas didžiausių šuolių visoje Europos Sąjungoje. Kodėl? Todėl, kad mes turime labai daug pramonės. Turime dekarbonizuoti „Achemą“, turime dekarbonizuoti ORLENʼą, turime dekarbonizuoti „Akmenę“ ir kitus, „Panevėžio stiklą“, daugybę kitų gamyklų, kurias turime dekarbonizuoti. Lietuva yra pramoninė valstybė. Pramonei dekarbonizuoti reikalingas didelis kiekis elektros energijos. Elektros energija verčiama į kitus produktus. Vėlgi didžiausias gamybos šaltinis, kaip matote, yra vėjas, taip pat saulė. Turėsime spręsti klausimą, vėliau papasakosiu apie mažų branduolinių reaktorių įrengimo galimybę.
Kaip atrodys infrastruktūra, kaip turėtų mūsų infrastruktūra vystytis per artimiausius 25 metus? Matome, 2030 metais mes turime aktyvią saulės, vėjo parkų plėtrą, beje, baterijų pajėgumų plėtrą, pastatome jungtį su Lenkija, „Harmony Link’ą“, taip pat pradeda atsirasti pirmieji vandenilio transportavimo vamzdynai. Elektros energijos gamyba, instaliuotos galios kiekis turėtų siekti tarp 10 ir 12 gigavatų. Šiandien turime, kaip minėjau, 2,8, metų gale turėsime beveik 3,8. Tai 2030 metais bus beveik 10–12. Tempas yra didelis, bet iš esmės pagal tai, kiek turime projektų, kiek yra išduota prisijungimo sąlygų, panašu, kad iki 10 gigavatų instaliuotos galios mes tikrai turėtume turėti. Tai yra esmė, būsime viena iš labiausiai energetiškai nepriklausomų ir toliausiai pažengusių šalių Europoje.
2040 metais atsiranda Elektros energijos centro statyba. Vėl toliau judame su jūros parkais. Atsiranda papildomos jungtys ir su Vokietija, ir su Švedija. Pradeda veikti iš vandenilio gaminamų įvairių sintetinių degalų gamybos centrai ir į Lietuvą pritraukiama papildoma pramonė. 2030 metais vėl toliau statome papildomas jungtis, formuojasi energetikos centras jūroje. Matome, dalis jungčių yra ir su kaimyninėmis šalimis.
Aš truputėlį gal perbėgu, bet matote, kaip atrodys 2030 metai pas mus jau su konkrečiais skaičiais kiekvienoje dalyje, kiek yra baterijų, kiek turime elektrolizės, kiek jungčių atsiras, kiek šilumos gamybos iš elektros šilumos siurbliais ir taip toliau. Turime labai detalius skaičiavimus kiekviename sektoriuje, iš čia gims ir paramos priemonės, ir investicijos, ir visi kiti dalykai. 2030 metai, matote skaičius.
2050 metais skaičiai yra gerokai didesni, atsiranda jau vandenilio išvestiniai produktai. Vandenilio poreikis bus gana didelis, nes vandenilis bus pagrindinė žaliava tiek dekarbonizuojantis pramonei, tiek gaminant ir aukštos pridėtinės vertės įvairius produktus, ar tai būtų aviacinis kuras, ar sintetinis metanolis ir taip toliau. Kaip minėjau, vėjas – svarbiausias mūsų energijos tiekimo šaltinis. Matome, kaip vėjo plėtra turėtų vystytis 2030, 2040 ir 2050 metais – nuo 1,4 iki 4,5 gigavatų instaliuotos galios. Sausuma ir vėjas. Čia kažkaip truputėlį prastai matyti, bet 2030 metais turime 4,5 sausumos vėjo, 2040 – 6,5, o 2050 – 10 gigavatų. Ir atitinkamai saulės elektros energijos plėtra.
Vandenilio skaičiai yra tikrai ambicingi, bet neturėdami vandenilio mes negalime kalbėti nei apie dekarbonizaciją, nei apie mūsų pramonės plėtrą ir pramonės vystymąsi. Turime didelį potencialą vėlgi energetinių produktų eksportui, turime ir pramonės šakas, tokias kaip naftos perdirbimas, kuris turės dekarbonizuotis ir gaminti atsinaujinančios energetikos produktus, kaip sintetinį kurą – ar sintetinį metanolį, ar sintetinį metaną. Tai kryptis yra gana aiški.
Keletą žodžių dėl branduolio, dėl branduolinės energetikos. Visi puikiai suprantame, kad 2012 metais turėjome referendumą, patariamąjį referendumą. Tačiau per tą laiką branduolinės technologijos vystėsi į priekį. Šiandieną jau yra trečia plius karta, yra maži branduoliniai reaktoriai, gerokai saugesni. Ir kartu vystosi ketvirta karta – iš esmės visai kitokio pobūdžio branduolinės technologijos. Vienas pavyzdys. Dabartinės kartos reaktorių apsaugos zona yra 10 kilometrų, o naujos kartos yra 600 metrų. Kuro struktūra ir visi saugumo komponentai iš esmės yra skirtingi. Aš nelabai turiu laiko plačiai dėstyti apie šituos dalykus, jeigu įdomu, galime atskirai apie tai pakalbėti. Strategijoje yra numatyta, kad iki 2028 metų turime padaryti sprendimą dėl galimybės mūsų energetikos sistemoje turėti naujus branduolinius ketvirtos kartos reaktorius. Jų galia, jų pagaminamos elektros kiekis sudarytų iki 20 % visos mūsų energetikos suvartojimo. Kodėl jis reikalingas? Jis stabilizuoja tinklą. Kita vertus, visi moksliniai tyrimai rodo, kad 20–30 % branduolinės energetikos iš esmės lemia geriausias kainas energetikos sistemoje.
Gaminantys vartotojai. Noriu pasidžiaugti, šiandien turime virš 100 tūkst. gaminančių vartotojų. Per praėjusius trejus metus jų skaičius išaugo nuo 8 tūkst. iki 100 tūkst. Bendrą skaičių planuojame turėti iki 300 tūkst. Gaminantys vartotojai yra sąlyga, kad naudą iš dekarbonizacijos, iš atsinaujinančios energetikos patirtų ir gautų visi žmonės. Dažnai sakoma, kad būtent gaminantys vartotojai sukelia kažkokius nuostolius ar kita. Noriu pasakyti, kad gaminantys vartotojai iš esmės numuša kainas Lietuvoje visiems vartotojams, ir reikšmingai. Kiekis, kurį dabar turime, – virš 1 gigavato gaminančių vartotojų. Jie iš esmės leidžia dabar turėti tas žemas kainas, kurias mes dabar turime mūsų elektros energijos sektoriuje. Ne jie – mes turėtume žymiai aukštesnes kainas. (Balsas salėje)
Liberalizavimas buvo esminis dalykas. Dėl liberalizavimo mes negalime apskritai kalbėti apie bet kokią elektros energijos strategiją, plėtrą ir atsinaujinančios energetikos plėtrą, nes rinka duoda signalus, kad ją galima statyti. Valstybės reguliuojami dalykai niekados neleidžia plėsti nieko toliau. Dėl to be liberalizavimo, kuris buvo priimtas praėjusioje kadencijoje, nebūtume galėję kalbėti apie tuos skaičius, kuriuos dabar turime.
Efektyvumo didinimas. Nepaisant to, kad gaminsimės daugiau, mes turime taupyti. Turime šiltinti namus, turime naudoti efektyvesnes technologijas. Tikslai mums yra iškelti gana aukšti Europos Sąjungoje ir bendras vartojimas turi mažėti beveik 20 %.
Kaip atrodys išmetimo mažėjimas? Matome, kad didžiausias teršėjas yra transportas, tada pramonė, šildymas ir taip toliau. Kiekvienam sektoriui dekarbonizuojantis, pereinant prie elektros arba elektros išvestinių produktų, išmetimai mažės. (Balsai salėje) Galima nerėkauti? Paskui galima klausimus užduoti apie… Jau baigiu, stengsiuosi. Bent šilumos sektorius, centrinis šildymas yra pamatas, buvo ir liks. Viskas kitkas individualiame šildyme po truputį judės link šilumos siurblių. 2050 metai – beveik 90 % visos individualios šilumos ateis iš šilumos siurblių, 2030 metais – apie 40 %.
Kaip atrodys centralizuoto tiekimo pokyčiai? Biokuras išlieka vienu didžiausių šilumos šaltinių. Taip pat atsiranda jau ir nemaža dalis elektros.
Pramonė. Pramonėje elektros vartojimas augs beveik 12 teravatvalandžių, todėl pramonei yra tikrai reikalingas didžiulis elektros energijos kiekis, reikalingas vandenilis. Taip pat, kaip ir minėjau, turėdami didžiulį energetikos kiekį, mes galime papildomai pritraukti ir duomenų centrų, baterijų, vėjo elektrinių gamybos įmonių ir taip toliau. Nemaža dalis taip pat yra skiriama ir biometano, ir biodegalų gamybai.
Atsiprašau… Transportas. Matome, kad didžioji dalis transporto priemonių bus varoma atsinaujinančiais ištekliais. Be abejo, elektra dominuos, tačiau sunkiajam transportui bus naudojamas vandenilis arba sintetiniai degalai, arba biodegalai.
Socioekonominės naudos. Šiuo metu mes importuojame energetinių išteklių už beveik 7 mlrd. Perėjus prie žaliosios energetikos ir dekorbonizavus mūsų ekonomikas, pasiekus energetinę nepriklausomybę, mes turėsime dar beveik 7 mlrd. energetinių išteklių eksportą. Taigi, naudos sieks beveik 14 mlrd. eurų, BVP augimas – tarp 4–11 %. Tai padidins ir naujų darbo vietų iki 140 tūkst. Vėlgi visa elektra, visa energetika gaminama šalyje ir taip užsitikriname savo energetinę nepriklausomybę.
Labai trumpai, kaip atrodo strategijos turinys, kokie yra skirsniai. Saugi, patikima elektros energijos gamyba ir tiekimas, elektros ekonomika, prieinamumas, gaminantys vartotojai, branduolinė energetika, konkurencingumas ir kiti dalykai. Atskiri skyriai yra skirti moksliniams tyrimams, inovacijoms, specialistų rengimui, energetiniam efektyvumui ir taip toliau. Energetikos strategija yra viską labai plačiai apimanti, stengiamės padėti tikrai tvirtą pamatą mūsų šalies energetinei nepriklausomybei įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Klausti ir atsakyti liko lygiai 3 minutės. Pirmasis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ministre, toks klausimas. Tam, kad žmonės galėtų patikėti jūsų nuoširdžiu darbu energetikoje ir šiuo planu, ar jūs galite atsakyti, kiek jūs, su jumis susiję asmenys ar įmonės turite „Igničio“ akcijų ir kokią naudą iš to gaunate? Gal jums žinoma, ar kiti politikai turi „Igničio“ akcijų? Ačiū už atsakymą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Akcijų neturiu. Su manimi susiję asmenys akcijų neturi. Kiek kiti politikai turi akcijų, nežinau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną A. Skardžius tikriausiai prašys pratęsti klausti ir atsakyti skirtą laiką.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministras išties pristatė labai rimtą savo viziją. (D. Kreivys: „Ne savo.“) Turime daug klausimų. Galbūt būtų galima… Strategijos viziją, ar ne, jinai dar nepatvirtinta. Todėl frakcijos vardu prašau bent jau kokių 15–20 minučių, kas privalu, mes sutaupėme daug laiko, iš vakarinio posėdžio perkėlėme klausimus.
PIRMININKAS. Gal 10 minučių? (Balsas salėje)
A. SKARDŽIUS (MSNG). 15 minučių, ministras sako.
PIRMININKAS. Gerai, gerai, viskas. 15 minučių. Galime bendru sutarimu? Gerai. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mano du klausimai. Pirmas. Kada mes turėsime šį Amerikos studijos pristatymą, kurį, kaip jūs minėjote, atlieka nacionalinė Amerikos laboratorija? Tai vienas. Kada jūs galite pristatyti? Jau daugiau nei dvejus metus jie tą užsakymą… (Balsas salėje) Nu, 2021 metų pabaigoje mes jau tikrai skaitėme, kad jūs užsakėte tą studiją.
Antras mano klausimas. Jūs sakote, dėl nuostolių, šiandien mes turime 100 tūkst. gaminančių vartotojų, planuojame turėti apie 300 tūkst., tačiau kai dabar skaitome apie gaminančius vartotojus, kurie sukaupia, kaip su jais atsiskaitoma, tai aš galiu pasakyti vieną iš straipsnių. „Enefit“ skaičiuoja dėl gaminančių vartotojų, pavyzdžiui, čia iš „Verslo žinių“ straipsnio: vartotojai patyrė 3 mln. nuostolių, dabar neaišku, kaip jie atsiskaitys. Jeigu „Elektrum“ siūlys po dvejų metų tik 1 cento atsiskaitymą, tai visus gaminančius vartotojus mes varome net į bilingą, aš taip įsivaizduoju.
PIRMININKAS. Laikas! (Balsai salėje)
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš nežinau, bet kai skaitome, kaip, jūs galvojate, čia bus ateityje? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, turbūt niekas niekur nuvaryti negali. Yra įstatymai, o įstatymai galioja visiems. Tai turbūt vienas aspektas. Kitas aspektas. Ne kartą buvo diskutuota su elektros energijos tiekėjais – prašome pateikti nuostolius reguliatoriui. Iki šiol jokie nuostoliai nėra pateikti. Dar kartą noriu pabrėžti, kad nuostoliai… Jeigu tu perki biržoje ir pateiki vartotojams, tai yra viena, bet mes visą laiką sakėme, kad elektros energijos sektoriaus liberalizacija apima viską, kuomet įmonės, tiekiančios elektrą, pačios gaminasi, pačios turi PPI, pačios draudžiasi – visas šitas krepšelis turi būti nuostolingas. Jie šitų dalykų iki šiol nepateikė. Dveji metai. Mes kalbame apie gaminančių vartotojų nuostolius. Iki šiol reguliatoriui nėra pateikta jokių skaičių. Paskutiniu metu Energetikos komitetas konkrečiai paprašė, kad reguliatorius paprašytų, kad tie nuostoliai būtų pateikti ir viskas būtų suskaičiuota.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl Amerikos. Galutinė sutartis buvo pasirašyta prieš pusę metų. Pirmo modeliavimo išankstinius rezultatus mes jau turime, jie buvo pristatyti, į parlamentą buvo atvažiavę (…) žmonės. Kai bus kitas pristatymas, būtinai jus pakviesiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, irgi apie akcijas. Skelbiama, kad „Ignitis“ grynojo pelno praeitais metais uždirbo 286 mln. eurų, turime 25,01 % parduotų akcijų privatiems akcininkams, iš jų yra, matyt, bankai, visokie kitokie, gal fiziniai asmenys, ir išmokami nemaži dividendai – apie 50 mln. eurų. Kaina nekrenta. Tai ir dabar toliau, investavę vienąkart visi šitie akcininkai, sakykime, nusipirkę per akcijas, jūs sakėte praeitą kartą, kad investuojama į tinklus, jie nuolatos gaus dividendus. Suprantama būtų, taip, tvarka, vieną kartą investavę gauna dividendus, ir toliau gaus, bet dėl to kaina nekrinta. Man atrodo, kad tai yra labai nesąžininga visų vartotojų, gyventojų, paprastų gyventojų, atžvilgiu? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Elektros kaina nekrinta, tai turite omenyje? Elektros kaina tikrai nuosekliai ir po truputį juda žemyn, tikrai juda, ir prognozės yra tokios, kad apie 2030 metus elektros kaina ir tai, ką yra NREL sumodeliavusi, pačios elektros, be skirstymo ir perdavimo, turėtų būti tarp 55 ir 65 eurų už megavatvalandę, tai yra 5–6 centai ir plius tarifas. Tai vidutinė kaina 2030 metais turėtų būti su skirstymo tarifu apie 17 centų. 2030 metais. Ji nuosekliai ir po truputį juda. Gerbiamas Seimo nary, turėsime tada, kada turėsime savo gamybą, pakankamą gamybą ir pasigaminsime visą likusią elektros energiją patys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš jūsų pristatymo matėme planus, kad vartojimas, gamyba bus 74 teravatvalandės, kai dabar gamyba per pastaruosius 25 metus sukosi apie 11–12 teravatvalandžių.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Vartojimas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ir labai trūksta perdavimo pajėgumų. Aš nemačiau jokio proveržio, kad būtų didinami tie pajėgumai, juk didės beveik septynis kartus, sakykime, reikalingas bus didesniems kiekiams perduoti toks tinklas, tiek perdavimo, tiek skirstymo. Kaip spręsite šią problemą, nes matau, dabar visi laidai yra išdalinti? Čia labai pasistengė VERT’as su „Litgridu“ pagal principą, kad kas pirmesnis, tas gudresnis, išdalino tas galias, liaudiškai tariant, laidus, tai kaip dabar bus sprendžiami jūsų strategijoje tie dalykai su padidėjusia gamyba šešis septynis kartus? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai klausimas geras, aktualus. Čia turbūt dvejopas atsakymas. Pirmiausia, mūsų tinklo pajėgumas yra žymiai didesnis, galimybė perduoti žymiai daugiau negu 12 gigavatų instaliacijos… ai, 12 teravatvalandžių, tačiau pagrindinis iššūkis yra elektros energijos panaudojimas. Tai yra tas pats kaip vamzdžiai, per vamzdžius gali perleisti žymiai daugiau vandens, jeigu yra kas suvartoja gale ir neužsikiša. Tai čia turbūt pagrindinis, esminis momentas, nes mūsų perdavimo tinklas, tikrai modeliuotas, statytas sovietmečiu, BRELLʼo žiede veikia mūsų elektrinė, iš vidaus yra stiprus, su sinchronizacija. Investavus dar beveik 2 mlrd. eurų į visą tinklo plėtrą ir stabilumą, turime vieną geriausių tinklų Europoje. Be to, dešimties metų „Litgrid“ tinklo plėtros planai apima ir strategijos įgyvendinimo klausimus. Kaip matote, visai neseniai pateikėme įstatymą dėl Šiaurės Vakarų linijos, tai gana didelės ir rimtos investicijos. Ateityje linijų plėtra yra numatyta ir toliau bus investuojama, pavyzdžiui, vien į skirstymo tinklą planuojame investuoti beveik 90 mln. europinių lėšų per artimiausius keletą metų.
Kalbant dar plačiau, šiuo metu Komisijoje kaip tik yra pradedamas kartu su NCOE planavimas visų paneuropinių tinklų. Buvo bandymas pirmiausia jūrų, Baltijos ir Šiaurės jūrų, sumodeliuoti tinklus, kiek reikėtų Europoje visas povandenines infrastruktūras, kad galėtume akumuliuoti, perduoti visą pagamintą elektrą į pramonės centrus. Dabar tas modeliavimas vyks dar detalesnis, kartu apims vandenilį, lankstumo paslaugas ir bus atsižvelgta į mūsų nacionalinius strateginius dokumentus, mūsų energetines salas ir visus kitus dalykus. Tas modeliavimas ir tinklų tiesimas ne tik Lietuvoje, bet ir paneuropiniame pradeda vykti…
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkui, ministre, už pristatymą. Tikrai atrodo įvairiapusė strategija, apimanti daug sričių, ir tai yra malonu girdėti. Bet klausimas yra apie žemiškus dalykus. Mums susitikus su ESO… tinklų nusidėvėjimas yra gana didelis. Galbūt aš neišgirdau, bet kaip su tais atsinaujinimais, kaip mes planuojame, per kokį laikotarpį atnaujinti tinklus? Natūralu, kad jie ir toliau dėvisi benaudojant.
Ir tada klausimas yra dar dėl atsinaujinančių išteklių. Prisijungimo prie elektros tinklų metodika tiek fiziniams, tiek komerciniams vartotojams jau pakeista ir jie gali proporcingai, kaip sakant, mokėti visi, o kaip bus dėl atsinaujinančių? Ypač tai aktualu verslui, jie nori daugiau gaminti ir tapti tais gaminančiais vartotojais. Tai šitą dalyką pakomentuokite.
Dar sekundėlę turiu. Spaudimas gaminantiems vartotojams ta prasme, kad mažėja parama, o įkainiai didėja. Ar nevertėtų laikytis nuoseklios politikos ir valstybės rėmimo tam, kad mes kuo daugiau turėtume gaminančių žmonių ir skatintume tą daryti?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tai nuo paskutinio klausimo. Tą ir darome. Kadangi saulės elektrinių kainos nukrito per pusę, kartais daugiau negu per pusę, tai planuojamos paramos intensyvumas mažės gal tik iki 20 %. Statant, įsirenginėjant, jau dabar matome, yra poreikis dėl energetinio saugumo žmones skatinti rinktis Europos Sąjungoje arba NATO šalyse gamintus inverterius, tai tą paramą turbūt dar padidinsime, kad apimtų kompensaciją ir geresnių inverterių pasirinkimui.
Dėl modelio pakeitimo. Dabar turime, pakeitėme skaičiavimo išlaidų modelį dėl prisijungimo ir kiek žmonės turi padengti. Rengiamas įstatymas, kuris pakeis… šiuo metu ministerijoje yra rengiamas, jis iš esmės išspręstų ir šitą klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. (Balsas salėje: „Nusidėvėjimas?“)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nusidėvėjimas. ESO turi dešimtmečius planus, investuoja į nusidėvėjimą ir plius dar mes beveik 90 mln., kaip minėjau, papildomai įtrauksime į tinklų plėtrą pastotėms rekonstruoti. Rekonstruojamos pastotės iš esmės modernizuojamos, tampa modernios ir plius gali turėti papildomos galios.
PIRMININKAS. Labai dėkui. E. Rudelienės salėje nematau. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Vienas iš energijos gavybos būdų yra atliekų deginimas, ar ne? Tai mes turime Klaipėdoje tokią „Gren Lietuva“, kuri artimiausiu metu padidins sudeginamų atliekų kiekį bent jau 10 %. Yra žinoma, kad Lietuvoje nesusidaro tokie atliekų kiekiai, kad galėtų būti visiškai visa apimtimi išnaudojama gamykla, ar ne? Dabar jie planuoja deginti tereftalio rūgšties miltelius, plastiko drožles, nuopjovas, po to plastikus, gumą ir taip toliau. Tai aš noriu paklausti, vis dėlto, pasižiūrėjus kainas aukcionuose iš nepriklausomų energijos gamintojų, ganėtinai aukšta kaina yra parduodama aukcione. Ar yra planuojamas koks nors reguliavimas būtent iš atliekų gaminamos šilumos energijos, nes vis dėlto vartotojai duoda žaliavą, sakykime, susimoka už tą deginimą ir vis tiek turi gana brangiai mokėti už šildymą?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo nare, klausimai turbūt taiklūs ir geri, bet reguliavimas yra Aplinkos apsaugos ministerijos, ir vartų mokesčiai, ir visi kiti dalykai. Mes, kaip ministerija, to reguliavimo neturime. Visa kita šilumos energija parduodama rinkoje. Jeigu įeisime, kišimės į reguliuojamą, pradėsime reguliuoti, nustatinėti kainas, visą grandinėlę mes pakeisime. Pagrindinis klausimas yra vartų mokestis, kiek jie gauna papildomai ir kaip mes per tai galime reguliuoti ir subsidijuoti, nesubsidijuoti kartu žmones. Ten turbūt esminis komponentas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, turiu klausimą. Paaiškinkite, kaip čia yra. Pernai prieš savivaldos rinkimus Alytaus rajone jūs pats aktyviai važinėjote su meru, meras pasakojo, kad bus pastatyti saulės elektrinių parkai, pilotinis projektas ir bus socialiai remtiniems žmonėms ten kompensacijos, nemokamas apšvietimas ir taip toliau. Rinkimus laimėjo ne jūsų partijos meras ir iš to bandomojo projekto (dar prieš jūsų pristatymą paskambinau į savivaldybę paklausti, kaip su tais bandomaisiais projektais, ir patvirtino) šnipštas, nieko nėra. Ar čia dėl rinkimų rezultatų taip atsitiko, ar pasikeitė prioritetai, ar ten pajėgumų neužtenka, ar čia tiesiog buvo priešrinkiminis galbūt mero, vieno iš kandidatų, toksai šou, kuris tikrai labai nuvylė žmones ir žmonės klausinėja. Tai norėjau paklausti. Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Tikrai niekur nevažinėjau. (Balsas salėje) O priemonės, kurias mes žadėjome sukonstruoti ir paleisti, jau yra paleistos. (Balsas salėje) Palaukite, tuojau pasakysiu. Verslui paramos schema yra paleista kovo pabaigoje, o savivaldybėms paleista priemonė balandžio pačioje pradžioje per INVEGA’ą, subsidijų priemonė kartu su paskolomis. Visos savivaldybės gali kreiptis. Jeigu meras truputėlį miega, jūs, kaip Seimo narys, paskubinkite.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, puiki prezentacija ir jūs gana gerai mokate įtikinti taip, kaip jūs darėte kalbėdamas ir apie rinkos liberalizavimą, kuris neva duoda naudą Lietuvos vartotojams. Tačiau kaip galėtumėte paaiškinti, kai šiandien vyksta tokie stebuklingi dėsniai. Šiuo metu elektros gamyba turėtų mažinti kainas, tačiau kai kurie tiekėjai šiuo atveju netgi didina kainas. Tai kas laukia ateityje ir kokia to liberalizavimo nauda gyventojams?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad negirdėjau nieko apie kainos didėjimą. Jeigu pažiūrėsime nuosekliai visų tiekėjų kainas ir kainų dinamiką (mūsų Lietuvos energetikos agentūra atlieka, nuosekliai atlieka, skaičiavimus), kainos nuosekliai po truputėlį mažėja. (Balsas salėje: „Kokia kaina parduoda?“) Jūs internete suraskite VERT’o puslapį, nueikite, susidėkite savo vartojimą ir surasite kainą, kurią jums siūlo. Tai jūs turite žinoti savo kainą, nes jūs vartojate. (Balsas salėje: „Gamintojai už kiek parduoda?“) Gamintojai parduoda kiekvieną dieną, kiekvieną minutę skirtingai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, atsakėte į visus klausimus. (Balsas salėje: „Neatsakė.“) Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
14.44 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691(2), Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2692(2), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2693(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2694(2), Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2695(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691(2) ir lydimieji: 2-2.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2692(2), 2-2.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2693(2), 2-2.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-2694(2) ir 2-2.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-2695(2). Tribūnoje jau yra M. Danielė, Sveikatos reikalų komiteto narė. Ji pristatys visas komiteto išvadas dėl visų įstatymų projektų.
M. DANIELĖ (LF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, taip pat buvo organizuoti klausymai. Įstatymo projektas buvo svarstytas balandžio 17 dieną. Komitetas taip pat gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kurioje buvo nurodyta, kad Vyriausybė iš esmės pritaria įstatymo projektui. Taip pat komitetas koregavo tam tikras formuluotes. Galutiniam įstatymo variantui komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai jūs pristatėte visas išvadas, dėl visų lydimųjų, taip?
M. DANIELĖ (LF). Taip.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiame I. Kačinskaitę-Urbonienę pristatyti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos išvadas.
M. DANIELĖ (LF). Ten pasiūlymų dar yra.
PIRMININKAS. Pasiūlymai paskui, po diskusijos.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Dėl visų penkių pristatykite išvadas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Komisija svarstė įstatymų projektų paketą ir pritarė visiems projektams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti dvi Seimo narės. Pirmoji į tribūną kviečiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Tikriausiai šio įstatymo autoriams yra žinoma, kad kai kurios ligos prasideda tam tikrais pokyčiais: žmogus būna neadekvatus, agresyvus ir panašiai. Tikrai tie dalykai dažniausiai nutinka priėmimo skyriuose, į kuriuos patenka tie urgentiniai pacientai. Šis įstatymo projektas ir padaro išimtį būtent tiems pacientams, kurie yra skubūs, urgentiniai pacientai.
Iš tikrųjų turiu labai didelių abejonių dėl šio projekto. Manau, kad gali būti čia padaryta gydytojams meškos paslauga, nes įstatymas išskiria būtent tik tuos urgentinius pacientus, kai gydytojas dar nėra įsigilinęs, nėra atlikęs tyrimų ir yra priėmimo skyriuje. O, kaip jūs žinote, tie lėtiniai ligoniai, bent jau man tikrai daug metų dirbant ligoninėje neteko matyti – gal vieną kitą tokį agresyvesnį pacientą. Paprastai tai yra priėmimo skyriaus darbas. Todėl aš tikrai turiu didelių abejonių, nors puikiai suprantu šią problemą, puikiai suprantu savo kolegas gydytojus ir manau, kad čia reikėtų ieškoti kitų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame J. Sejonienę.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tikrai ilgai svarstytas projektas ir komisijoje, ir klausymuose. Aš gal pacituosiu. Tik atsidariau šiandien gūglo paiešką ir įvedžiau „medikai ir smurtas“, iš karto daugybė antraščių. Pavyzdžiui, „Naujųjų Metų naktį smurtas prieš gydytoją Kėdainiuose: agresyvus vyras medikę apšaukė, o vėliau tėškė į grindis“ (prieš 4 dienas LRT), „Akušerę trenkė į sieną, kitą privedė iki ašarų: medikai atvirai apie smurtą ligoninėje“, „Skubiosios medicinos gydytojas: susiduriame ir su smurto atvejais, ir su perdegimo sindromu“, „Kaune greitosios pagalbos medikus užpuolė ir smurtavo paciento artimasis – gydytojas“, „Prieš medikus ir kėdėmis, ir kirviu“. Ir paskutinis. „Smurtas prieš medikus liejasi toliau: Klaipėdoje pacientas smogė slaugytojai“, „Klaipėdos ligoninėje – senjoro smurtas prieš slaugytoją: pabandė merginti, o atstumtas puolė dvigubai jaunesnę moterį“.
Higienos institutas teigia, kad kasmet vidutiniškai įregistruojama tik apie pusšimtį smurto atvejų prieš medikus, tačiau bendraujant su medikų bendruomene, klausant jų ir komitetuose, ir klausymų metu akivaizdu, kad to smurto atvejų yra kur kas daugiau, tik jie dažniausiai yra neregistruojami. Ypač dažni smurto atvejai yra prieš greitosios medicinos pagalbos gydytojus, paramedikus, skubiosios pagalbos gydytojus, šeimos gydytojus, ambulatorines paslaugas teikiančius sveikatos specialistus. Smurtauja ir pacientai, ir pacientų artimieji. Smurtas labai dažnai yra psichologinis ir, deja, neretai fizinis. Viename Sveikatos reikalų komiteto posėdyje medikų atstovė pasakojo ir tokį atvejį apie kolegės patirtį, kai atėjęs agresyvus vyras sulaužė stalą, išlaužė duris. Gydytoja iškvietė apsaugą. Jie atvyko po 30 minučių, tačiau pasekmės šio atvejo: vėliau medikė turėjo darbdaviui rašyti pasiaiškinimą, kodėl buvo sugadintas inventorius.
Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra akivaizdus disbalansas tarp sveikatos priežiūros specialistų teisių ir pareigų bei pacientų teisių ir pareigų. Taip pat nepakankamai priemonių medikams ginti savo orumą ir nepatirti smurto vykdant savo tiesiogines pareigas. Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sveikatos apsaugos ministro patarėja E. Butkevičienė teigė, kad teisės aktai kol kas nenumato galimybės nutraukti paslaugų teikimą, kai pacientas kelia grėsmę sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ir gyvybei. Dėl nepagarbaus ir nederamo elgesio pasekmės taip pat nenumatytos. SAM tikrai mato atitinkamų pakeitimų poreikį, jiems pritaria. Taip pat turime ir palankias Vyriausybės išvadas, kurios, manau, su Vyriausybės teiktais pasiūlymais, su mano pačios teiktu pasiūlymu… Galutinė redakcija yra labai tinkama.
Dar norėčiau pasakyti, kad iš tiesų darbdavių požiūris yra neadekvatus. Dėl smurto prieš sveikatos priežiūros specialistus, darbuotojus SAM yra dariusi apklausą. Į ją atsiliepė tik 28 gydymo įstaigos, tik devynios teigia užregistravusios smurto prieš medikus atvejus 2021–2022 metais. Sako, kad kiekvienoje toje įstaigoje būna nuo 1 iki 11 atvejų per metus, o specialistai sako, kad ypač skubiosios pagalbos, priėmimo skyriuose, ką gerbiama Asta minėjo, tokių atvejų būna praktiškai kasdien.
Vėlgi, darbdaviai nepakankamai vertina smurto grėsmes ir kaip darbo vietos riziką, iš 28 įstaigų tai numatyta tik 11-oje. Kai kurios paskutinį kartą tokį vertinimą atliko labai seniai, 2008–2014 metais. Manau, iškalbingas įstaigų administracijų faktas, rodantis darbdavių požiūrį į šią problemą. Yra nemažai įstaigų, kur nėra fizinės apsaugos darbuotojams, nėra kamerų, nėra mokymų, skirtų smurto iš pacientų prevencijai, ir panašių dalykų. Deja, šitam projektui pritaria ir į ankstesnius posėdžius kviestas viešosios policijos valdybos viršininkas M. Akelaitis, kuris akcentavo kamerų ir įrašymų įrangos naudą, nes tai yra didelė galimybė išvengti tolesnės biurokratijos, aiškinantis, kas vyko, sako, kad net ir tyrimų nereikės, kai viskas nufilmuota. Žodžiu, tikrai palaikymas šitam projektui yra. Suderinome ir su duomenų apsaugos departamentu. Labai prašau jūsų palaikymo. Medikai jums tikrai bus dėkingi.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Jurgita. Buvote paskutinė Seimo narė, kuri norėjo dalyvauti diskusijoje. Pataisų svarstymas. Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2691(2) 1 straipsnio yra gauta jūsų, Jurgita, pataisa, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkintų komiteto formuluotė?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Galime pritarti bendru sutarimu tada komiteto pritarimui iš dalies? Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Už pasisako I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų Jurgita daug ką išsakė kalbėdama per diskusiją. Aš tiktai noriu paantrinti, kad mes buvome susitikę su medikų bendruomenėmis, tiek jaunųjų, tiek įvairių sričių profsąjungomis, ir medikai kalba vienu balsu, kad tos papildomos apsaugos, valstybės apsaugos jiems reikia.
Galbūt tai nebus koks nors stebuklingas mygtukas, kuris išjungs visas tas antraštes, apie kurias Jurgita kalbėjo, ir kad tokių atvejų nepasitaikys. Galimai pasitaikys, bet būtent tos priemonės, kurias mes ir sukuriame teisiniu reguliavimu, padės užtikrinti, kad dėl tokių veiksmų bus atitinkamai reaguojama, bus baudžiama. Labiausiai tas baudimas pasireiškia ne kokiais nors kitais dalykais, bet būtent paslaugų negavimu. Man atrodo, kad čia yra visiškai adekvatu ir tikrai veiks prevenciškai.
Nereikia nuogąstauti, kad nebus gauta kokių nors paslaugų. Nes jeigu yra specialios aplinkybės, kokios nors ligos, susijusios su psichikos sveikata, tada atitinkamai tas priėjimas prie paciento irgi bus visiškai kitoks. Todėl, mano supratimu, mes turime kurti instrumentus, kurie veiks prevenciškai ir padės apsaugoti medikus ne tik nuo įvairaus fizinio ir psichologinio smurto, bet kartu ir nuo lydinčių įvairių veiksmų, tai yra ir perdegimo, ir visų kitų, kurie kartais baigiasi labai skaudžiomis patirtimis medikų bendruomenėje. Tikrai raginu balsuoti už ir labai palaikau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Dėl įstatymų projektų balsuosime darbotvarkėje numatytu metu.
14.56 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2703 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimų blokas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702(2) ir Vietos savivaldos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2703.
Į tribūną kviečiame A. Širinskienę pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2702(2).
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Teisės ir teisėtvarkos komitetas balandžio 17 dieną pritarė įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai… Žiūriu, ne tas. Tai yra 2023 m. gruodžio 20 d. svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavo: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo. O dėl pataisų atskirai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Agne. Į tribūną kviečiame ką nors iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pristatyti komiteto išvadas tiek dėl 2-3.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2702(2), tiek dėl projekto Nr. XIVP-2703. Kas galėtumėte? Ričardai, gal jūs galite pristatyti, nors A. Petrošius buvo numatytas, bet jo šiuo metu nematau salėje. Dėl abiejų įstatymų projektų, jeigu galite, iš karto pristatykite.
R. JUŠKA (LSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė. Bendru sutarimu pasiūlė atmesti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme pranešimus. Diskutuoti niekas nenori.
Dėl pagrindinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2702(2), dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo nario R. Juškos pataisa, pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ričardai, jūs vis tiek prašysite balsuoti, aš įsivaizduoju. Tai klausimo svarstymą turime atidėti į balsavimo intervalą, kai galėsime apsispręsti, ir tada jūs turbūt pristatysite, kai bus visi Seimo nariai. Šito klausimo svarstymą šiuo momentu baigiame. Už 10 minučių prasidės balsavimo laikas.
14.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 358, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333(2), Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333(2) ir darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334(2). Į tribūną kviečiame I. Haase pristatyti išvadas dėl abiejų įstatymų projektų.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3333. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat svarstė Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3334. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komitetų išvadas. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių Seimo narių.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3333(2) 9 straipsnio yra gautas Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Simonai, čia jūsų, tai tenkina jus pritarti iš dalies komiteto formuluotei? Tenkina. Labai dėkui. Galime bendru sutarimu pritarti tokiai formuluotei? Galime. Labai dėkui.
Dėl lydimojo teisės akto Nr. XIVP-3334(2) 1 straipsnio taip pat gautas Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė iš dalies. Simonai, ar jus tenkina ši pozicija? Pritariame bendru sutarimu tokiai komiteto suformuluotai pozicijai.
Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymų projektų. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsuosime dėl įstatymų projektų už 10 minučių.
15.02 val.
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2906 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2906. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju gerbiamam pirmininkui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2906. Komiteto sprendimas – grąžinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2906 iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų. Už tokį komiteto sprendimą nenori pasisakyti niekas. Prieš pasisako M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas yra labai svarbus ne visiems čia sėdintiems, bet ypač svarbus jaunimo organizacijoms. Dėl to Lietuvos jaunimo organizacijų taryba aktualizavo tą klausimą, paprašė jį spręsti. Nuo pat kadencijos pradžios susirinkau daugybę išvadų iš daugybės institucijų. Buvo gauta Vyriausybės išvada, buvo klausymai, buvo surinkta tarptautinė praktika, dar vieni klausymai. Mes priėjome prie stadijos, kur man buvo Teisės ir teisėtvarkos komitete pasiūlyta registruoti lydimuosius teisės aktus, kad kolegialus valdymo organas vienasmeniu pagrindu, o jaunuolis ar jaunuolė nuo 16 metų negalėtų vadovauti jaunimo nevyriausybinei organizacijai pats vienas. Tai iškreipia projekto esmę. Dėl to toks pasiūlymas irgi netenkina to paties LiJOTʼo, kaip ir manęs, iniciatoriaus, taip pat netenkina. Bet aš atsižvelgsiu, žinoma, į Seimo valią.
Vis dėlto norėčiau čia sėdinčių politinių partijų narių paprašyti įvertinti, kad tai labai svarbus projektas regionams. Kai asmenys, kurie faktiškai vadovavo jaunimo organizacijoms, sulaukę pilnametystės dažnai išvyksta į didžiuosius miestus, tada ta organizacija ar tos organizacijos praranda aktyvius žmones regione, kurie galėtų faktiškai skatinti pilietiškumą ir taip prisidėti, kurti Lietuvą ir tapti patys dabarties bei ateities lyderiais. Tai yra labai svarbu. Tai yra labai svarbu jūsų satelitinėms jaunimo organizacijoms – nuo Jaunųjų socialdemokratų, Jaunųjų demokratų, Lietuvos liberalaus jaunimo, Jaunųjų konservatorių lygos ir taip toliau. Jeigu norime turėti, sakykime, pakaitalą tokį, kur būtų kompetentingų žmonių, kurie galėtų toliau vykdyti politiką, tai reikėtų tokį įstatymą, koks pateiktas, palaikyti, vadinasi, dabar nepritarti tobulinimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Laikas! Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų, balsuosime visiškai netrukus.
15.05 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2458, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2459 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2458. Ir lydimasis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2459. Pranešėja I. Haase pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl abiejų įstatymų projektų.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2458. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Savivaldybių asociacijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų gautas išvadas ir pastabas. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai už 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Dėl lydimojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto komiteto sprendimas taip pat įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komiteto išvadas. Diskusija nevyksta. Dėl motyvų dėl tokio komiteto sprendimo niekas nenori kalbėti. Apsispręsime visiškai netrukus dėl tokių komiteto pasiūlymų.
15.07 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3640, Darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641, Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3642, Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3644, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3645 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3640. Ir lydimieji 2-7.2, 2-7.3, 2-7.4, 2-7.5, 2-7.6 klausimai. Į tribūną kviečiame viceministrą V. Šilinską glaustai ir aiškiai pristatyti įstatymų projektų esmę. Prašau.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šiuo projektu siekiame išgelbėti apie dvi gyvybes per metus ir apie 10 žmonių nuo suluošinimo darbe. Darbuotojų saugos ir sveikatos situacija Lietuvoje yra labai prasta. Paskutiniai Eurostato duomenys yra 2021 metų. Palyginome su kitomis Europos Sąjungos šalimis, mes buvome priešpaskutiniai pagal tai, kiek yra mirčių darbe tūkstančiui gyventojų. Prastesnė situacija buvo tik Latvijoje. Tai mus šioje srityje lenkia net rumunai ir bulgarai. Vienoje konferencijoje Seime buvo pristatyta situacija kaimyninėje Švedijoje. Čia situacija yra daug geresnė, ji yra tarp lyderių šioje srityje. Pavyzdys tiek ten, tiek Lietuvoje, kad dažnos, net dažniausios mirtys yra kritimas iš aukščio, kai žmonės dirba be apraišų, krenta nuo pastolių, krenta į šulinius ir panašiai. Švedijoje už tokį pažeidimą, jeigu darbuotojas dirba be apraišų, bauda yra virš 30 tūkst. eurų. Jūs savo mintyse pagalvokite, koks tai galėtų būti skaičius Lietuvoje. Jis jus nustebins, nes Lietuvoje bauda yra 0 eurų. Lietuvoje apskritai nėra juridinio asmens atsakomybės, jei jisai nesilaiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo. Taip, yra administracinė bauda, skiriama fiziniam asmeniui, tai yra darbdavio įgaliotam asmeniui, paprastai padalinio vadovui, šiandien už pirmą pažeidimą minimali yra 120 eurų. Šiandieną aprengti žmogų tinkamais darbo rūbais kainuoja brangiau, negu susimokėti baudą. Šiandien darbuotojų sauga ir sveikata tiesiog neapsimoka. Tokia situacija negali tęstis.
Mūsų pasiūlymas ir yra būtent kiek netradicinis, kad būtų ne bauda, bet būtų įmokos į Nelaimingų atsitikimų fondą. Darbdavys, pas kurį būtų nustatomas pažeidimas, privalėtų sumokėti 3, 6 arba 9 MMA, minimalius mėnesinius atlyginimus, į Nelaimingų atsitikimų fondą. Kodėl čia, o ne tradiciškai – baudas? Todėl, kad šitas fondas yra naudojamas būtent aukų materialinei naštai palengvinti, iš šito fondo yra mokamos išmokos aukoms. Matome, kad į fondą iki šiol didžiąją dalį, virš 80 %, suneša darbdaviai, kurie jokių pažeidimų nepadarė. Tai vėlgi yra netinkama motyvacija ir netinkamos paskatos. Mes turime Nelaimingų atsitikimų fondą, į kurį moka visi darbdaviai, o naudas gauna tie darbdaviai, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos, nes už juos yra mokamos išmokos.
Šiais pakeitimais mes pasieksime net du tikslus. Pirma, pradės apsimokėti laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos. Antra, į Nelaimingų atsitikimų fondą daugiau mokės tie, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Čia pagrindinis pakeitimas. Taip pat mes radome ką patobulinti ir keičiame daug daugiau dalykų. Vienas iš jų – šiandien matome, kad patiems užsakovams irgi nelabai rūpi darbuotojų sauga ir sveikata. Nors yra įstatyminė pareiga pasamdyti darbuotojų saugos ir sveikatos koordinatorių, kai dirba keli rangovai statybvietėje, kuris prižiūrėtų juos visus ir koordinuotų, kad užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, šitas reikalavimas dažniausiai praktikoje yra perleidžiamas vienam iš rangovų, o tai reiškia, kad atsakovas nusimeta atsakomybę. Mes manome, kad tokios galimybės neturėtų būti. Šitas asmuo visais atvejais turėtų būti samdomas užsakovo, kai statybvietėje dirba keli rangovai, būtent jam likti pavaldus ir kontroliuoti kaip užsakovo žmogus visus rangovus, kad jie laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos. Čia irgi tikimės, kad pagerins darbuotojų sveikatos būklę statybvietėse.
Kiti dalykai yra susiję su negalią turinčiais asmenimis ir jų galimybėmis dirbti. Iš bendruomenės sulaukėme pasiūlymų, į juos atsižvelgėme ir numatėme įstatyme, kad nereikės asmenims su negalia pereiti papildomo darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo tais atvejais, kai darbovietėje nėra profesinės rizikos. Kai žmogus dirba biure, tai nereikia jam dar papildomai pereiti kokio papildomo sveikatos patikrinimo vien dėl to, kad jis turi negalią. Čia palengvinimas asmenims su negalia ir darbdaviams, kurie juos įdarbina. Kitas bendruomenės prašymas buvo, į jį mes atsižvelgėme: asmuo neprivalės pranešti, kad jis apskritai turi negalią. Taip, manome, kad didžioji dalis praneš, nes norės pasinaudoti garantijomis ir apsaugomis, susijusiomis su negalia, bet asmenys, kurie nenorės pranešti ir nenorės atskleisti šios informacijos, turės galimybę jos neatskleisti ir negauti su tuo susijusių garantijų.
Projektams pritarė darbuotojų atstovai. Taip pat iš principo pritarė darbdavių atstovai, tiktai jie porą pasiūlymų turėjo. Pirmasis. Jie norėjo, kad įmokos ar vadinamoji sankcija būtų taikoma tik tada, kai darbdavys nusižengė antrą kartą. Mes šitam pasiūlymui nepritarėme ir neatsižvelgėme, nes tai reikštų, kad darbdaviai pradėtų laikytis reikalavimų tik tada, kai jau pirmą kartą buvo pagauti. Ne, mes norime, kad iš karto laikytųsi ir iš karto būtų apmokėta darbuotojų sauga ir sveikata, o ne tik tada, kai jau pirmą sykį buvai pagautas padaręs pažeidimą.
Antrasis darbdavių pasiūlymas buvo, kad sankcija būtų mažesnė ir dėl jos dydžio spręstų inspektorius. Ši sankcija būtų nuo 2 iki 6 MMA ir spręstų inspektorius, o ne taip, kaip mes siūlome, kad priklausytų nuo įmonės dydžio. Vėlgi manome, kadangi tai nėra tiesiog įprasta bauda, o tai yra įmoka į Nelaimingų atsitikimų fondą, įmokos dydis neturi priklausyti nuo inspektoriaus valios, tai turi priklausyti nuo rizikos, o rizika, kuomet yra pažeidimas, yra susijusi būtent su įmonės dydžiu. Jeigu būtų maža įmonė – iki 50 darbuotojų, tai būtų 3 MMA, vidutinė įmonė – iki 250 darbuotojų, būtų 6 MMA, jeigu didelė įmonė – virš 250 darbuotojų, būtų 9 MMA. Šitais projektais visų problemų tikrai neišspręsime, esame numatę ir daugiau veiksmų, bet pritardami jiems labai padėtumėte išgelbėti šitas gyvybes ir žmones nuo sužalojimų darbe. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū Ekscelencijai A. Mazuroniui už suteiktą žodį. Gerbiamas pranešėjau, jūs čia mus labai gąsdinote, kad čia baisūs dalykai, kad vieni sužeidimai ir turbūt lavonai statybose ir kitur. Kaip atrodo ta statistika, jeigu sulygintume 1993–1995 metus, kai jūsų organizacijų ir kvapo nebuvo arba jos buvo neutralizuotos, paralyžiuotos? Ar nemanote, kad jums geriau važiuoti gal į Kiniją su tokiomis griežtomis priemonėmis, kad Kinijos prekių savikaina padidėtų, ne mūsų Lietuvos verslininkų krūvis padidėtų, bet Kinijos, ir tada Europos Sąjunga lengviau konkuruotų? Ačiū už atsakymus.
V. ŠILINSKAS. Situacija Lietuvoje yra gerėjanti ir paskutiniais metais taip pat yra gerėjanti. Mes matome, kad mažėja mirčių darbe. Bet čia klausimas, ar tai yra tikrai susiję su kultūra, nes tai gali būti susiję ir su sektoriais, esančiais ekonomikos srityje. Vadinasi, pavyzdžiui, anksčiau, 1990 metų pradžioje, 23 % dirbančiųjų dirbo žemės ūkyje, kuris yra pavojingas sektorius, šiandien dirba tiktai apie 5 % dirbančiųjų žemės ūkyje. Tai mažėjimas nebūtinai susijęs su gerėjančia situacija ir gerėjančiomis priemonėmis, bet tai gali būti susiję ir su tuo, kad keičiasi ekonomikos struktūra. Tiesiog pavojus darbe yra gerokai mažesnis, kai žmogus dirba ofise, biure, negu kai jis dirba kur nors laukuose ar statybvietėje.
Dėl Kinijos negaliu pakomentuoti. Į jų statistiką nesu įsigilinęs, bet reikia suprasti, kad mirtys darbe ir suluošinimai darbe kainuoja visiems, kainuoja ir patiems darbdaviams, nes tokiu atveju, jeigu žmogus miršta, prasideda ikiteisminiai tyrimai (čia reguliavimas nesikeičia), bylinėjimasis, giminaičių reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir tai yra brangu, kainuoja ir patiems darbdaviams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirma, sveikinu, kad šis įstatymas atėjo į Seimą. Mano klausimas būtų susijęs, ko taip ilgai laukėme, nes mirtys Lietuvoje, ypač statybose, gamyboje, visą laiką viršija europinius rodiklius? Taip, mažėja po truputį, bet dar toli gražu mes nevertiname darbuotojų gyvybės darbo vietoje. Kas trukdė, taip sakant, ateiti anksčiau su šiuo įstatymu?
V. ŠILINSKAS. Reikia… Galvoju, kaip mandagiai atsakyti. Žinote, rezultatą lemia motyvacija ir kompetencija. Manau, kad abiejų trūko žmonėms ministerijoje, ir motyvacijos, ir kompetencijos, ne rengiant popierius, ataskaitas, įstatymus, bet realiai prisidedant prie to, kad mažėtų pats mirčių skaičius. Popieriai pas mus labai tvarkingi yra, bet rezultatas ne visada yra. Šioje srityje mes irgi matome, kad reikia sprendimų, ir stiprinsime. Šiuo metu jau esame paprašę ir yra duotas prašymas Viešojo valdymo agentūrai, ieškome naujo skyriaus vadovo ar naujos vadovės, taip pat samdysime papildomą specialistą. Pagrindinis kriterijus bus, be abejo, motyvacija, tai yra noras mažinti mirčių skaičių ir nelaimingų atsitikimų skaičių Lietuvoje, ir antras – kompetencija, gebėjimas tai padaryti. Jeigu žinote žmonių, kurie norėtų prisidėti prie to, kad sumažėtų mirčių Lietuvoje, labai kviesime dalyvauti ministerijos, tiksliau, Viešojo valdymo agentūros skelbiamame konkurse.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, netyčia paspaudžiau.
PIRMININKAS. Supratau. Tada klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Viceministre, iš tikrųjų mes žinome, kad įstatymas buvo priimtas. Yra pirma, antra, trečia grupė draudėjų, pas kuriuos yra įvykę nelaimingi atsitikimai, socialinio draudimo įmokų tarifas yra skirtingas, trejų metų laikotarpis yra analizuojamas. Ar jūs manote, kad įstaigos vadovą (aš dabar skaitau), įstaigos vadovą ar atsakingus asmenis nubaudę mes to išvengsime? Galbūt galėjome galvoti apie tai, kad procentą didintume, nes tada tikrai jie užtikrintai galvos apie tai? Čia išlaidos būtų ženkliai didesnės, jeigu būtų per socialinio draudimo mokestį. Nežinau, čia man asmeniškai, kadangi susidūriau ir žinau, kaip mes išsprendėme šitą problemą, kai buvo nelaimingi atsitikimai, ypač mirtini… Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Dėkui. Labai geras klausimas. Mes šitą alternatyvą irgi svarstėme, nes yra šita priemonė, kad šiandien daugiau socialinio draudimo įmokų moka darbdaviai, pas kuriuos buvo nelaimingų atsitikimų. Problema, kad šita priemonė nelabai veikia, nes jinai yra labai nutęsta per laiką, tos įmokos padidėja tiktai faktiškai po metų ar netgi dvejų, vadinasi, kažkuriais metais įvyksta nelaimingas atsitikimas, tyrimas, tada užfiksuojama ir jau tik kitais metais padidinama įmoka, tai labai nusitęsia per laiką. Vienas dalykas.
Antras dalykas, pas mus didžioji dalis darbdavių yra mažos ir vidutinės įmonės, o čia brangiausiai kainuoja būtent didelėms įmonėms. Vadinasi, kadangi tarifas padidėja visiems darbuotojams, tai jeigu aš neturiu daug darbuotojų, man visiškai nekainuoja arba aš užsidarau įmonę, atsidarau naują ir man vėl nulinis tarifas. Todėl mes manome, kad tarifo didinimas, kaip yra, mes jo nekeičiame, tam tikrą funkciją atlieka, bet geresnis būtų toks, kad jeigu nustatėme pažeidimą, iš karto tada būtent ir įmoka yra sumokama į Nelaimingų atsitikimų fondą. Plius čia mes truputį padarome diferencijavimą: ten, kur yra įmokos, jau yra siejama su įvykusiais nelaimingais atsitikimais ir tai lieka, o čia būtų siejama, kuomet nelaimingas atsitikimas neįvyko, bet buvo pažeidimas, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. Čia mes suderinome šitas priemones ir abi priemonės kartu, manome, veiks geriau negu kažkurią vieną paliekant.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Klausausi jūsų pristatymo ir taip atrodo, kad jeigu sudarysime fondą, tai fondas gelbės gyvybes, nubausime iš anksto, tai bus lyg pasekmė ir tų gyvybių nebeprarasime. Ar tikrai skamba taip, kad darbdavys nesirūpina savo darbuotojais, kad jis nori prarasti gyvybes? Tikriausiai nei jūs, nei aš taip negalvojame. Man toks… Ar čia nėra apsidraudimas tapti formaliai teisingiems? Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Kaip dabar atsakyti. Negalime suplakti visų darbdavių, nes yra, kurie rūpinasi ir daro netgi daugiau, negu numatyta įstatyme, ir daro ne todėl, kad įstatyme numatyta. Tikrai yra gerų pavyzdžių ir pats iš advokato praktikos ne vieną tokį darbdavį esu matęs. Kita vertus, mes matome, kad tai žmonės, įmonės ar darbdaviai daro iš vidinės motyvacijos ar suprasdami, kad tai svarbu.
Bet mes čia kalbame apie išorinę motyvaciją, kad turi ir apsimokėti. Vadinasi, tie darbdaviai, kurie šiandien laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos, moka daugiau, jie investuoja ir jie pralaimi tam tikrą konkurencinę kovą su tais darbdaviais, kurie nieko neinvestuoja, rizikuoja, kad jeigu žmogus numirs, tada kažkokių pasekmių bus, bet kol žmogus nenumiršta, pasekmių nėra. O net ir numirus, esu advokato praktikoje turėjęs atvejų, įmonė bankrutuoja, atsiranda nauja įmonė ir toliau vykdo veiklą.
Tai mes norime išvengti šitos situacijos ir norime sudaryti lygias konkurencines sąlygas, kad apsimokėtų laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos. Net ir darbdaviai šitiems projektams iš principo neprieštaravo. Buvo diskutuojama, baudos gal šiek tiek didesnės ar mažesnės už pirmą kartą ar už antrą, bet ir darbdaviai sutinka, kad situacija šiuo metu nėra gera ir kad turi būti sankcijos būtent tiems asmenims, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už įstatymų projektų bloką pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad viceministras labai puikiai paaiškino situaciją, kokia yra Lietuvoje su nelaimingais ir sunkiais arba mirtinais atsitikimais. Mes paprasčiausiai turime įpareigoti ne vien tik tiesioginį viršininką, bet ir rangovus, ne tik subrangovus, atsakyti, kad sauga ir sveikata yra vienas svarbiausių dalykų. Neužmirškime, kad Europos Parlamentas šiuos metus yra paskelbęs Saugos ir sveikatos darbe metais. Tai būtų tam tikras indėlis į geresnę saugą ir sveikatą darbe. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Kadangi jau yra balsavimo intervalas, iš karto ir apsispręsime dėl šitų įstatymų projektų bloko – nuo 2-7.1 klausimo iki 2-7.6 klausimo. Kas pritariate ką tik pristatytiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 107, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektų blokui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu komitetu dėl visų įstatymų projektų, išskyrus 2-7.4 klausimą – projektą Nr. XIVP-3643, siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. O dėl 2-7.4 klausimo – projekto Nr. XIVP-3643 pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Visus įstatymų projektus siūloma svarstyti birželio 4 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.24 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691(2), Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2692(2), Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2693(2), Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2694(2), Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2695(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės klausimai nuo 2-2.1 klausimo iki 2-2.5 klausimo – įstatymų projektai po svarstymo. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate…
Balsavo 113 Seimo narių: už – 104, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymų projektų blokui yra pritarta.
15.24 val.
Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimai – Civilinio kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2702(2) ir projektas Nr. XIVP-2703. Sustojome prie Seimo nario R. Juškos pasiūlymo dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-2702(2) 1 straipsnio. Gerbiamas Ričardai, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
R. JUŠKA (LSF). Labai norėčiau, kad kolegos atkreiptų dėmesį, ypač vienmandatininkai ir tie, kurie nebuvo salėje, kai buvo teikiamos išvados. Mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo kaip papildomas ir bendru sutarimu priėmė sprendimą siūlomą įstatymo projektą atmesti. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas jam pritarė.
Argumentas, kodėl komitetas taip drastiškai pasielgė. Mes įvertinome visų savivaldybių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą, nes daugiabučius administruoti rajonuose, regionuose pavesta komunalinių ūkių įmonėms. Ten jokios konkurencijos nėra. Kai įstatymo projektas rengiamas galvojant tik apie Vilnių, jis visuomet nepasitenkinimą kelia ir sukelia daug iššūkių. Todėl amortizuoti šiek tiek tą situaciją… Ir pagrindinė priežastis, dėl ko komitetas nepritarė, – įvertinome, jog draudimas pretenduoti teikti bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas yra veiklos apribojimas. Tokios sankcijos taikymas turėtų būti tik už reikšmingus pažeidimus, o ne dėl to, kad skelbimas nepakabintas skelbimų lentoje vieną, antrą kartą konkurenciją tarpusavyje administruojančių įmonių… Užuojauta tada ir Vilniaus merui, nes įsivels į tokias kovas, kad ieškos, kas administruoja. Ir kaip pasiūlymas bendra komiteto nuomonė buvo, kad būtų įvardinta, už kokius pažeidimus. Tai už pažeidimus, kurie sukėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba buvo galimai patirti dideli materialiniai nuostoliai. Tiesiog kad būtų įvardinta nors priežastis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, reikia 10 Seimo narių, kurie remtų šį pasiūlymą. Ar yra tiek? (Balsai salėje) Yra, matau, yra. Gerbiama Agne, prašau į tribūną pristatyti komiteto poziciją, kodėl nepritariate.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Čia kolega kalbėjo teikdamas pastabas dėl buvusio projekto pirminio varianto, o dabar, šiuo metu, yra komiteto pataisytas, beje, po klausymų su tomis pačiomis savivaldybėmis, su Savivaldybių asociacija. Ir dabar atsiranda daugetas, tai yra tik tris kartus per metus, kai administratoriui yra taikoma atsakomybė, tai po trijų kartų jisai gauna nuobaudas. Tokių Lietuvoje šiuo metu administratorių, kuriems grėstų pagal šį įstatymo projekto nuobaudos, netgi teoriškai nėra. O kolega siūlo įrašyti visiškai vertinamuosius terminus, kad tai turėtų būti pažeidimai, kurie sukėlė pavojų sveikatai, turtui ir taip toliau.
Komiteto nuomone, tokių atvejų, kai sukėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai arba buvo galimai patirti dideli materialiniai nuostoliai, nustatymas būtų sunkiai įgyvendinamas praktikoje, nes įrodyti, kad konkretūs veiksmai kėlė pavojų, jeigu yra neįvykęs dėl jų nelaimingas atsitikimas, faktiškai taptų neįmanoma. Dėl to komitetas Seimo nario R. Juškos pasiūlymui nepritarė. Prieš balsavo 1 narys, susilaikė 5 ir už buvo tik 3 komiteto nariai. Ir mes pasisakėme už tai, kad liktų daugetas, tai yra trys atvejai per vienerius metus, kai būtų taikoma administracinė atsakomybė. Kaip aš minėjau, tokių administratorių Lietuvoje, buvome patikinti, šiuo metu nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komiteto nuomonę. Už R. Juškos pristatytą pataisą užsirašęs kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kartu su įstatymo autore Ieva… man atrodo, sutampa nuomonė, kad atėmimas licencijos iš esmės mieste arba savivaldybėje atlikti administravimo paslaugas turėtų būti už reikšmingus pažeidimus. Įsivaizduokime Vilniaus 7 tūkst. daugiabučių, maždaug tiek Vilniuje daugiabučių yra. Jeigu dviejuose namuose yra pažeidimų, vadinasi, kuris nors administratorius gali netekti licencijos visame mieste vykdyti veiklą vienus metus. Iš esmės tokie dalykai turėtų vykti tik tuomet, kai yra reikšmingi pažeidimai. Man atrodo, R. Juškos pasiūlymas mums kaip tik apibrėžia, kas yra tie reikšmingi, dideli pažeidimai, o ne kažkokios informacijos nepakabinimas stende. Todėl aš kviečiu pritarti ir kvalifikuoti, kad tik už reikšmingus pažeidimus turėtų būti keičiami administratoriai ir netektų šios licencijos visame mieste.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl R. Juškos pasiūlymo, kurį jis ką tik pristatė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 52, prieš – 5, susilaikė 36. R. Juškos pasiūlymui yra pritarta.
Daugiau pasiūlymų, pataisų nėra gauta.
Dėl viso įstatymo projekto po svarstymo I. Kačinskaitė-Urbonienė – už.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kuo toliau gilinuosi į būsto administravimo arba į patalpų administravimo klausimą, tuo labiau suprantu, kad šitas vaikas valstybėje yra be galvos. Mes turime daug auklių, o vis dėlto tvarkos nėra, nes turime labai skirtingą situaciją skirtingose savivaldybėse, tą, ką ir bandė pasakyti komiteto pirmininkas. Regionuose, kur yra savivaldybės įmonė, tos problemos nėra, nes visiškai kitaip tvarkomasi. Bet ten, kur yra miestas, ten, kur yra konkurencija, ten, kur atsiranda daug privačių paslaugų teikėjų, turime labai skirtingų ir labai individualių situacijų. Net ir čia, Seime, nesugebame rasti bendros nuomonės, nes tarsi taisykles, kriterijus nustato Aplinkos ministerija, kaip ir turėtų dalyvauti Aplinkos apsaugos komitetas, bet nedalyvauja; Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagrindinis; Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas mano, kad jie irgi žino, kaip savivaldybėse tvarkytis. Ir išeina, kad tas vaikas turi daug auklių, o tvarkos kaip nėra, taip nėra, ir tas vaikas lieka be galvos. Tai ką aš galvoju? Nepaisant to, kad pirminis mano ketinimas ne visai atlieptas šiame jau galutinai suredaguotame įstatymo projekte, bet jis vis tiek yra geras, pozityvus ta prasme, kad gyventojai žinos, jog aktyviau skundžiantis savivaldybei dėl padarytų administracinių pažeidimų yra tokia galimybė, kad bus atimta licencija administratoriui vienus metus dirbti ir tai bus jau rimta sankcija. Mano supratimu, mes judame gerai į tą pusę, bet vis tiek reikėtų daugiau galių savivaldybei, griežtesnių priemonių, kad šita sritis būtų tiek skaidresnė, tiek aiškiau sureguliuota visos valstybės mastu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš įstatymo projektą pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Man atrodo, mes taisydami ir taisydami tą gimstantį vaiką nutaisėme tiek, kad dabar išeina taip, kad kol tam administratoriui dėl jo neveikimo nesusprogs arba nesugrius trys namai, tol jam nebus galima pritaikyti atsakomybės. Negana to, tie trys namai turės sugriūti per tuos pačius vienus metus, nes jūs pasižiūrėkite, kas liko parašyta, liko kartotinumas, tai yra baustinumui reikia trijų kartų per metus, ir liko nuostata, kad pažeidimas ne tai kad gali sukelti, bet sukėlė pavojų žmonių aplinkai arba galimai yra padaryta materialinių nuostolių, tai reikės nustatyti, kad kažkas mirė, kažkieno sveikata sutriko, ir tuomet tas turės įvykti tris kartus per metus tam, kad būtų pritaikyta įstatymo norma. Tokių dalykų Lietuvoje, aš visiškai tikiu, gyvenime nebus. Kyla klausimas, o kam yra reikalingas įstatymo projektas? Ar mes čia tikimės, kad dabar Lietuvoje namų administravimas taip suprastės, kad pradės vieno administratoriaus namai tris kartus per metus sproginėti? Iš tikrųjų labai gaila, kad neatsakingomis formuluotėmis ir neatsakingomis pataisomis yra iš esmės sugadinama visa įstatymo projekto mintis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuojame dėl 2-3.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2702(2). Kas pritariate įstatymo projektui su R. Juškos pataisa, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 77, prieš – 4, susilaikė 23. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
15.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2703 (svarstymo tęsinys)
Kasparai, dar susitvarkome su antruoju, gerai, kur komitetas siūlė atmesti? Dėl viso bloko čia turbūt nori pasisakyti, nes dar turime antrąjį įstatymo projektą – 2-3.2 klausimą, tai yra lydimąjį Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2703, kurį pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė atmesti. Kas pritariate tokiai komiteto formuluotei? Prieš? Ieva nepritaria tokiai komiteto formuluotei.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mane iš tikrųjų šiek tiek nustebino Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris ne visas, bet valdančioji dauguma nesiima spręsti problemų ir tarsi, ką ir sakė komiteto pirmininkas, labiau mato regionų savivaldybes ir akcentuoja tą atvejį, kad savivaldybė susitvarko su savo komunalininkais ir viskas yra gerai, bet tarsi nepamato didžiųjų miestų, kuriuose yra problemų, ir patys neinicijuoja pataisų, kurios padėtų apginti gyventojų interesus.
Mes labai dažnai šioje salėje kalbėdami apie įvairias sritis kalbame apie tai, kad reikia suteikti daugiau galių savivaldybei. Štai šiame įstatymo projekte aš ir siūliau, kad savivaldybės, būdamos skirtingos – skirtingo dydžio, imdamosi skirtingų tvarkų, nustatytų savivaldybių tarybose, kad galėtų nusistatyti ir tam tikrus kokybės kriterijus. Neužtenka įsukti lemputę arba primityviai, kaip čia kolegė A. Širinskienė sakė, nereikia laukti, kol kažkas susprogs ar numirs ir panašiai. Ne, tiesiog reikia tvarkingai vykdyti tas savo pareigas. Mes turime kelti tą kartelę ir suteikti savivaldybėms galimybę nusistatyti tam tikrus kokybės kriterijus.
Štai į tokią diskusiją komitetas nenorėjo leistis. Čia irgi, man atrodo, yra ta pati pasekmė, ką aš ir prieš tai kalbėjau, kad šita sritis neturi nei aiškaus vieno įstatymo, nei normaliai kuruojančio Seimo komiteto. Aš sakyčiau, kad ir ministerijai čia yra toks antrinis, tretinis klausimas. Todėl mes turime tokią gana neapibrėžtą ir palaidą situaciją.
Aš kviečiu nepritarti komiteto išvadai ir galbūt pakalbėti, ar mes tikrai neturėtume suteikti daugiau galių savivaldybei nusistatyti tuos kokybės kriterijus, kuriuos keliame būsto administratoriams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Supratau, kolegos. Supratau, viskas gerai. Išklausėme motyvus. Balsuojame dėl 2-3.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2703. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 50, prieš – 21, susilaikė 26. Įstatymo projektas atmestas.
Darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimų blokas, dėl kurio reikia apsispręsti.
K. Adomaitis per šoninį mikrofoną. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas pirmininke, man žadėjote repliką.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų aš norėjau… Ieva pasidžiaugė (aš supratau, čia jos iniciatyva yra šitas įstatymo projektas) ir netgi palaikė gerbiamo Ričardo pataisą, bet aš palaikyčiau tai, ką sakė A. Širinskienė, kad su ta pataisa šitas įstatymas iš tiesų tampa toks kaip ir bedantis, nepaisant to, kad buvo labai gera idėja. Dar yra tik svarstymo stadija ir iki priėmimo siūlau vis dėlto atitaisyti šitą bedančio įstatymo bėdą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dar I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kolegos, nepaisant to, kad liko nedaug laiko iki mūsų kadencijos pabaigos, Aplinkos ministerijoje yra rengiamas naujas įstatymų dėl patalpų administravimo blokas. Siūlyčiau komitetams atkreipti dėmesį, įsitraukti, kad mes iš tikrųjų turėtume gerą įstatymo projektą ir su visais dantimis, ir su realia apsauga gyventojams. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į šitą temą, kuri galbūt ne visiems yra aktuali.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Atkreipsime į tai dėmesį.
15.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 351, 352, 353, 354, 355, 357, 358, 359 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3333(2), Civilinio kodekso 4.103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3334(2) (svarstymo tęsinys)
Pereiname prie darbotvarkės 2-4.1 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-3333(2), ir 2-4.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3334(2). Kas pritariate įstatymų projektams po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 90, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymų projektams po svarstymo pritarta.
Baigėsi balsavimo intervalas, bet kelioms minutėms pratęsiu naudodamasis pirmininko teise, kol baigsime tuos projektus, kurie jau yra apsvarstyti, aptarti ir dėl kurių liko tik balsuoti.
15.40 val.
Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 2.8 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2906 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Civilinio kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2906, kurį komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritariate komiteto siūlymui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 72, prieš – 14, susilaikė 5. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2458, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2459 (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimų blokas, dėl kurio reikia apsispręsti, 2-6.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2458 ir 2-6.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2459. Komitetas siūlo abu taip pat grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas pritariate komiteto siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 87, prieš – 3, susilaikė 2. Įstatymų projektai grąžinami iniciatoriams tobulinti. Dėl visų kitų projektų jau apsisprendėme. Balsavimo langas uždarytas.
15.41 val.
Civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637. Pateikimas. Į tribūną kviečiame A. Bagdoną. Posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už galimybę pristatyti įstatymo projektą. Gerbiami kolegos, pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra atsisakyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos notarinės sutarties formos reikalavimo paramai, kai jos suma viršija 14,5 tūkst. Lietuva pagal norą dalintis ir skirti paramą, remiantis „World Giving Index“, yra sąrašo pabaigoje. Iš 142 valstybių mes užimame 132 vietą, tai yra dešimta vieta nuo sąrašo pabaigos. (Šurmulys salėje) 2023 metų rugsėjį „Social Impact Alliance“ paskelbė ataskaitą apie Rytų Europos šalių galimybes pritraukti privatų kapitalą ir paramą NVO sektoriui. Joje pateikiama analizė apie paramą, skatinamą 11 Rytų Europos valstybių, tokiose kaip Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Minimoje ataskaitoje įvardinta, kad Lietuva yra vienintelė valstybė iš visų 11, kurioje paramos sutartims yra privalomas notarinės sutarties formos patvirtinimas, kai paramos suma viršija 11 tūkst., atsiprašau, 14,5 tūkst. eurų. Manau, kad toks reglamentavimas yra perteklinis ir biurokratinis.
Saugikliai, kad ta parama būtų skiriama skaidriai, šiandien yra. Paramos gavėjai ir teikėjai privalomai, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimais, turi pateikti ataskaitas (kaip ir minėjau, tiek teikėjai, tiek gavėjai, tokia prievolė yra privaloma). Registrų centrui – taip pat tiek gavėjai, tiek paramos teikėjai turi pateikti ataskaitas. Jeigu tam tikrų nustatytų reikalavimų nėra laikomasi, tiesiog paramos gavėjas praranda tokį statusą.
NVO sektoriuje žinomas ne vienas atvejis, kai dėl šio ribojimo ir nenorėjimo gaišti laiką notarams paramos teikėjai tiesiog vietoj 50 ar 100 tūkst. eurų paramos nuspręsdavo negaišti laiko ir skirti tiktai 14,5 tūkst. eurų. Sutarčiai tvirtinti taikomi notariniai mokesčiai, kurie galėtų būti skirti būtent paramos gavėjui. Šita suma būtų tiesiog didesnė.
Šį įstatymo projektą drauge inicijavo Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija ir „NVO teisės institutas“. Šį siūlymą palaiko daugybė nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Blue/Yellow“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos krepšinio federacija, Lietuvos verslo konfederacija, krepšinio komandos Kauno „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“, Jaunimo linija, MO muziejus ir daugelis kitų.
Be jokios abejonės, šiam įstatymo projektui reikėtų gauti ir Vyriausybės išvadą. Jeigu pateikimo stadijoje visgi nuspręstumėte pradėti šio įstatymo projekto svarstymą, tai aš pats prašau Vyriausybės išvados. Trumpai būtų tiek ir laukčiau kolegų klausimų.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Taip. Ačiū pranešėjui. Tikrai nemažai norinčių paklausti. Pirmoji – teisingumo ministrė E. Dobrowolska. Ewelina?
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiama Ewelina!..
PIRMININKĖ. Andriau, neužlaikykite Ewelinos!
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę paklausti. Norėčiau paklausti, ar svarstėte galimybę, kad projektas apimtų išimtį, tai yra panaikintų notarinę formą, tais atvejais, kai yra pavedimu, o ne grynaisiais pinigais? Kaip suprantame, grynųjų pinigų kilmės nustatymas yra gana sudėtingas atvejis, ypač turint dar ir sankcijų. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama ministre, už jūsų klausimą. Svarstėme, tačiau šios kadencijos Seimas yra įvedęs… Jeigu atsiskaitymas vyksta didesne suma nei 5 tūkst., tai nėra galimybės tokią operaciją atlikti grynaisiais pinigais, yra galimybė tik bankiniu pavedimu. Kadangi kalbame, kad nuo 14 tūkst. 500 sumos yra reikalavimas būtinai turėti ir notarinį patvirtinimą, tai manau, kad šiame įstatymo projekte nebereikėtų jo jau.
PIRMININKĖ. Dėkui. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, notarai tikrai apsunkina paramos gavimą. Tai yra tikrai ženkli suma. Aš 20 metų dirbau nevyriausybiniame sektoriuje. Reikia daug padirbėti, kad būtų surinkta tokia suma. Sakykite, ar negalvojate, kad turėtų nurodyti, kam tokia suma yra skiriama, kokiai veiklai? Nevyriausybinės organizacijos savo veikla, kaip jūs dabar pasakėte, nuo krepšinio iki Raudonojo Kryžiaus, yra labai skirtingos. Galbūt apsiriboti kokiai nors vienai veiklai, o ne visoms iš karto? Ten, kur nekyla įvairių klausimų. Paskaičius raštą, kyla įvairių interpretacijų. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Guoda, už jūsų įžvalgas ir klausimus. Atsakysiu panaudodamas tam tikrą argumentaciją, kuri buvo taikoma dėl kovido įvesto karantino metu. Tuomet daugybė organizacijų, rinkdamos paramą, rinkdamos lėšas, kad padėtų žmonėms, susidūrė su tuo iššūkiu. Valstybinė mokesčių inspekcija tuo metu išimties tvarka leido nepasirašyti sutarčių pas notarą. Tačiau ta problema jau tada buvo aiški. Taip, šiuo įstatymo projektu mes kalbame apie visas NVO. Kaip jūs sakote, Raudonasis Kryžius gali gauti ir nedidelę sumą, bet tuo pat metu Kauno „Žalgirio“ sumos yra didesnės. Tai mes sakome, kad bendrame Rytų Europos valstybių kontekste mes esame vienintelė valstybė, kuri reikalauja, kad ta sutartis (tarp dviejų juridinių asmenų ir taip yra įtvirtinta sutartimi) būtų dar kartą patvirtinta notaro. Man atrodo, tai yra perteklinis reikalavimas. Juolab, kaip ir minėjau, tiek paramos davėjui, tiek gavėjui yra prievolė pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat Registrų centrui. Visi tie pavedimai nuo 14,5 tūkst. galimi tik bankiniu pavedimu, nes kitos formos šiandien pagal įstatymus nėra.
Dar noriu priminti Mecenavimo įstatymą. Čia yra numatytos 50 tūkst., 150 tūkst., 250 tūkst. sumos, net 1 mln. galima paaukoti. Kalbu apie Mecenavimo įstatymą. Tai 14,5 tūkst. tame kontekste atrodo labai labai nedidelė suma.
PIRMININKĖ. Dėkui. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jau beveik atsakėte. Mane labiausiai domina ne biurokratija. Kas čia ją mėgsta? Niekas nemėgsta. Pinigų judėjimo atsekamumas. Jau kažkiek minėjote, kad savo ataskaitose turi parodyti, kas kiek ir iš ko gavo. Bet vienas iš sprendimo būdų – vis tik palikti tą notarinį mokestį. Manau, paramos gavėjas galėtų pasamdyti kokį nors įgaliotą asmenį, kad jisai padėtų paramos davėjui sutvarkyti šitą notarinio mokesčio įforminimą. Ar nebūtumėte tokios nuomonės? Jei paliktume, vis dėlto galima rasti būdą, kaip tai parodyti. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas Sergejau, už jūsų klausimą. Ne, visgi aš nemanau, kad reikėtų tą perteklinę biurokratinę naštą palikti, juolab kad kartais būna ir emocinis noras paremti. Bet vėliau sužinomos visos procedūros, kad reikės ir į notarą kreiptis, reikės dar mokėti pinigus nuo tos aukojamos sumos. Man atrodo, ta dalis, kuri dėl perteklinės biurokratijos atitenka notarams, kaip tik galėtų būti skiriama paramos gavėjui. Juolab kad mes kalbame ir apie krepšinio komandas, apie Kauno „Žalgirį“, apie „Lietuvos rytą“, kurios remia šią iniciatyvą. Man atrodo, jeigu yra kelių šimtų tūkstančių sumos, kam dar papildomai apkrauti biurokratija, nes toms organizacijoms, kaip ir minėjau, nevyriausybinėms organizacijoms yra prievolė pateikti visą informaciją. Jeigu jos prarastų tą paramos gavėjo statusą, kalbu apie sporto komandas, net negalėtų apskritai vykdyti veiklos. Neturint to statuso joms apskritai turbūt taptų sudėtinga vykdyti tolesnę veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkui. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, ar vėl nebus per mažai kontrolės mechanizmo? Aš kalbu apie tuos tikrai gero norinčius paramos davėjus ir paramos gavėjus, kurie tikrai gali sutarti. Kuo mažiau biurokratijos, tuo greičiau parama pasiekia tuos žmones, kuriems jos reikia. Bet ar Valstybinė mokesčių inspekcija susitvarkys ir sugebės visus sukontroliuoti, nes notaras dar buvo toks savotiškai garantas, kad viskas vyksta labai teisingai ir sąžiningai? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už jūsų klausimą ir įžvalgas, tačiau aš manau, kad jeigu du juridiniai vienetai nusprendžia sudaryti sandorį tarpusavyje ir ta paramos suma yra didesnė nei 14,5 tūkst., tai, pirma, jie sudaro sutartį ir čia jau piktnaudžiauti nėra galimybių; antra, pati operacija vykdoma tik bankiniu pavedimu. Tai reiškia, kad Lietuvos banko visos operacijos, kurios būtų didesnės, vykdant pinigų plovimo prevenciją, būtų kontroliuojamos. Jeigu kiltų net mažiausias įtarimas, kad viena ar kita organizacija tiesiog prarastų paramos gavėjo statusą, manau, tikrai toms organizacijoms, kurios parėmė šią iniciatyvą, ganėtinai rimtoms organizacijoms, kurios renka paramą Ukrainai ir surenka dideles sumas, tai būtų papildoma biurokratinė našta. Juolab kad ir minėjau, jie gavę paramą teikia ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Dar papildoma apsauga yra ta, kad ir teikėjams atsiranda prievolė teikti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ir viskas yra vieša, viskas yra paskelbta Registrų centre. Man atrodo, tos apsaugos yra gana daug, o ta biurokratinė našta, kad būtinai tą sandorį dar papildomai prie esamos sutarties reikėtų ir pas notarą patvirtinti, yra perteklinė.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Man tai klausimėlis kyla toks: visgi šitas įstatymas bus taikomas ir kilnojamajam, ir nekilnojamajam turtui ar tik vienam iš jų?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Tokią pastabą jau išgirdau. Mano bent jau idėja, kuri buvo parengta su ana koalicija, buvo tiktai dėl daromų pavedimų, tai tik dėl kilnojamojo turto. Jeigu kyla abejonių dėl paties įstatymo ir jis gali būti vertinamas dviprasmiškai, aš manau, jeigu pateikimo stadijoje būtų pritarta, komitetas, kaip ir sakiau, prašytų ir Vyriausybės išvados, reikėtų, kad tų dviprasmybių pačiame tame įstatymo projekte nebūtų. Jūsų pastaba labai gera.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš tokį techninį klausimą. Skaidrumas turbūt reikalingas visur, bet dabar susidaro problemų, kad ne visur yra matoma, kas ir ką remia. Pavyzdys, nežinau, Dž. Sorosas parems kokią genderinę organizaciją ir jam norite padaryti, kad būtų lengviau, pasirašyti nieko nereikėtų. Tai gal tegul būna to skaidrumo daugiau?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už jūsų klausimą, bet čia su skaidrumu neturi nieko bendro. Visi paramos gavėjai privalo Registrų centrui pateikti informaciją, jinai yra viešai visiems prieinama. O čia yra dėl vieno perteklinio, mano nuomone, reikalavimo, juolab, kaip ir minėjau, jeigu du juridiniai vienetai sudaro sutartį ir bankiniu pavedimu vienas kitam perveda paramą, tai gali patikrinti Lietuvos bankas. Jeigu net kyla kokių nors abejonių, jeigu būtų nustatyta pažeidimų, tai sprendimai taip pat būtų iš karto priimami. Ar ta sutartis būtų pas notarą, notarų turbūt Lietuvos bankas net ir nekontroliuoja, tai čia turbūt nelabai, kaip čia pasakyti, nelabai prisidėtų – nei padidėtų skaidrumo, nei pamažėtų, bet biurokratijos sumažėtų tikrai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pristatyti ir klausti laikas išseko. Valdemarai, nieko asmeniško, tačiau laikas – ne jūsų sąjungininkas šiuo atveju.
Dėl motyvų už – E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai siūlau palaikyti šį įstatymą, kuriuo sudaromos galimybės lengviau skirti paramą, mažinama biurokratija. Girdėjau čia kolegų pasakymų, kad čia gal bus mažiau skaidrumo, bet juk notarai vėliau neseka pinigų panaudojimo, jie tik įformina sandorį. Manau, tikrai turime skatinti, kad Lietuvoje įmonės ar žmonės skirtų daugiau paramos. Jeigu sumažinsime biurokratiją, galbūt bus tiesiog lengviau tą padaryti. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš turi galimybę pasisakyti V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Įdomi situacija – nedavė paklausti gerbiamo A. Bagdono. Jis visą laiką čia kartoja „parama, parama“, bet tai yra socialdemokratų, socialistų tema. Viską – paramą ten, paramą šen, nesvarbu, kaip biudžetas atlaikys. Mane nustebino A. Bagdono pasiūlymas, jo elgesys. Deja, negalėjau tiesiogiai užduoti klausimo, todėl truputį papykau. Reikia balsuoti turbūt prieš, nes norėjau užduoti A. Bagdonui, kiek yra išvis nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje? 2010 metais buvo 2 tūkst., jos tarpusavyje jau konkuruoja dėl tų A. Bagdono vadinamųjų paramų ir ar nebus tos neapykantos tarpusavyje? Tai didelis klausimas, ar reikia palaikyti šį jo pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręsime balsavimo metu.
15.57 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3621, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3622, Kelių įstatymo Nr. I-891 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3623, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3624 (pateikimas)
Toliau į tribūną kviečiu dėl 2-10 darbotvarkės klausimo, įstatymų paketo, kurio pagrindinis – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3621. Pranešėjas – J. Urbanavičius. Prašau į tribūną pristatyti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, dar kartą. Tai trumpai ir konkrečiai pristatau keletą įstatymų – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektą su lydimaisiais. Esmė yra paprasta: norima pakeisti išorinės reklamos keliuose reguliavimą. Šiuo metu tikrai sunku susigaudyti, kuris įstatymas ką reguliuoja, norėtume padaryti taip, kad vienas teisės aktas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas tai reguliuotų. Kalbama apie tai, kad gyvenvietėse tarp baltų lentų, ne regione kur nors būtų galima statyti reklamas, žinoma, suderinus su kelių savininku, tai yra Kelių direkcija, su savivaldybe. Savivaldybės savo tvarkose ir bendruosiuose planuose yra tikrai numačiusios, kokios tos reklamos turi būti, kaip jos apipavidalinamos ir panašiai. Šiuo metu to negalima padaryti. Tiesiog aptarę šį klausimą su G. Kinduriu, K. Adomaičiu, R. Vaitkumi, su „Via Lietuva“, su Susisiekimo ministerija teikiame šiuos projektus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, na, iš tiesų sutikčiau su jumis, kad tvarkos dėl reklamų, dėl stendų trūksta ir skirtingi yra reglamentavimai. Bet kaip šis įstatymas sureguliuos jau esančias reklamas, ar jos, jeigu bus priimtas įstatymas, turės būti derinamos iš naujo, o jeigu ne, nes įstatymas paprastai neturi atgalinio veikimo galios, tai ar nebus nevienodos sąlygos tiems, kas nori reklamuotis? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, kolege, už tikrai gerą klausimą. Sakykime, šiuo metu veikia įstatymas, 20 metrų atstumu tos reklamos yra sustatytos. Tai jeigu nuspręstų savininkai, kad reklamas norėtų pritraukti arčiau, tada turėtų dar kartą derinti su „Via Lietuva“, su savivaldybe ir, jeigu tokios galimybės būtų, galėtų pritraukti jas arčiau kelio.
Šiaip noriu paminėti, kad ten gyvenamosios teritorijos, ten gyvena žmonės, tvoros, namai ir panašiai. Manau, tos reklamos ir netrukdytų.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, tam tikromis sąlygomis savivaldybės vieniems gali derinti, kitiems gali būti nederinta. Ar nebus čia kokių neaiškių dalykų, kai bus stabdoma konkurencija, ypač rinkimų metu, ir ar iš tikrųjų nereikia kokių nors papildomų svertų, kad vis dėlto iš anksto būtų paskelbtos tos vietos, kur būtų galima statyti reklamas? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Irgi ačiū. Tikrai geras klausimas. Kiek man teko domėtis, savivaldybės turi savo aprašus šiuo metu jau parengusios. Jos numačiusios, kaip ir minėjau, kaip turėtų atrodyti, kokio pavidalo tas stendas ir kokiose vietose. Yra ir bendrieji planai, ir kiti tai leidžiantys savivaldybės dokumentai. Jie viešai prieinami. Tik tuo būtų galima vadovautis. Aš suprantu, jūs turite mintyje, kad nebūtų piktnaudžiaujama. To neturėtų būti, nes turėtų vadovautis tais aprašais.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, E. Pupinis labai taikliai paklausė. Aprašas gali būti, bet vis tiek sprendimus priims savivaldybės administracija. Vienu atveju pasirodys vizualinė tarša ir ta vieta nereikalinga, o kitu atveju gali pasirodyti, kad suderino. Gali nukentėti. Matyt, akivaizdžiai orientuojamasi į rinkimų kampaniją, taip pat politinės kampanijos dalyviai…
Kitas dalykas dėl vizualinės taršos. Lietuva iš principo yra gražaus kraštovaizdžio kraštas. Ar neužteršime vizualine tarša, tais įvairiais plakatais, kurie, matyt, paskui liks, ir ne tik po rinkimų kampanijos, bet galbūt ir kitokia įvairia reklama pakelėse? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Vis tiek savivaldybė numatys tas bendrąsias zonas. Sakykime, ar jūs, ar kiti, ar dar kažkas tose zonose norėdami statyti kreipsis. Jeigu neleis, aišku, jau čia teismai, nes turi būti vienodos sąlygos.
O dėl bendros vizualinės taršos mieste savivaldybės priims sprendimą. Jos yra atsakingos už plėtrą ir, aš manau, tikrai pažiūrės per vyriausiuosius architektus.
PIRMININKĖ. Ir K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau trumpai paklausti, ar jūs turite omenyje išorinę vaizdinę komercinę reklamą ir socialinę reklamą? Ar jūsų įstatymo projektas apimtų abidvi šias kategorijas?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, manau, abidvi apimtų – ir vieną, ir kitą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Operatyviai atsakėte į jums užduotus klausimus. Daugiau jų nebėra. Dėl motyvų nei už, nei prieš nėra užsirašiusių. Apsispręsime balsavimo metu.
16.02 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3649 (pateikimas)
Dabar eikime prie dar vieno darbotvarkės klausimo – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3649. Pranešėja – J. Šiugždinienė. Atmintinų dienų įstatymas. Prašom, kolege, pristatyti.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, mieli kolegos. Šiuo įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą atmintinų dienų sąrašą nustatant, kad rugsėjo 14 diena yra Vilko vaikų atminimo diena. Vilko vaikai yra tie mažiausi visuomenės nariai, kurie 1946–1947 metais buvo priversti trauktis iš savo namų buvusiuose Šiaurės Rytprūsiuose dėl tą kraštą alinusio bado.
Iš tiesų tikrai sunku įsivaizduoti, kaip vieni vaikai prekiniais traukiniais ar pėsčiomis keliavo į svetimą kraštą tam, kad išgyventų. To ilgalaikės pasekmės yra tikrai sunkiai suvokiamos, sunkiai aprėpiamos. Vilko vaikai išgyveno ir artimųjų netektis, o tai negrįžtamai paveikė juos psichologiškai. Ką ir kalbėti apie tai, kad dėl saugumo teko laikinai ar visiems laikams nuslėpti savo ir prisiimti naują tapatybę. Vienintelis vilko vaikų rūpestis buvo išlikti. Ne mėgautis vaikyste, būti su draugais ar pažinti ir ugdytis mokykloje, o susidurti su žiauria tikrove. Skaičiuojama, kad Rytprūsių krašto vokiečių vaikų sovietų Lietuvoje galėjo būti nuo 6 tūkst. iki maždaug 8 tūkst.
Taigi pasirinkta rugsėjo 14 diena, nes buvę Rytprūsių krašto vokiečių vaikai pirmą kartą organizavo susitikimą Klaipėdoje būtent 1991 m. rugsėjo 14 d., o vėliau kreipėsi dėl bendrijos „Edelweiss“ įregistravimo. Ši data tapo tokiu simboliniu lūžiu, leidusiu vilko vaikams siekti trauminės patirties socialinio pripažinimo ir teisingumo Vokietijoje.
Šį įstatymo projektą inicijavo organizacija „Edelweiss“ ir projektą parengė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Taigi prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui, pranešėja. Jūsų paklausti nori keli kolegos. Pirmasis – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, pirmiausia sveikinu jus su vardinėmis.
Dabar apie projektą. Jūsų aktualizuojama tema yra buvusi sovietmečiu tokia didžiulė mįslė, tokia savotiška net dėmė, nes tas Rytprūsių krašto vokiečių vaikų likimas po Antrojo pasaulinio karo, jų istorinės dramos, dramatiškos tos dramos taip ir paliko daugybę neaiškumų. Kokia, jūsų nuomone, priežastis, kad sovietmečiu šie faktai būdavo visai slepiami? Jūsų kokia būtų nuomonė?
Antra. Jūs minite, kad po karo galėjo būti jų apie 6–8 tūkst., o kiek dabar tokių asmenų, tų palikuonių priskaičiuojama? Jūs minite „Edelweissą“, bet čia duomenys po 1991 metų, ar dabar ta draugija veikia?
Ir svarbiausias dalykas, ką turite mintyje, kai savo įstatymo projekte rašote, kad siekiate trauminės patirties socialinio pripažinimo ir teisingumo Vokietijoje. Čia jūsų aiškinamajame rašte taip parašyta. Tai man tokia diskusinė ši mintis yra. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui tikrai už gerus klausimus. Buvo ir komisijos posėdis skirtas būtent šiai temai, tikrai pasisakė istorikai ir būtent pati iniciatorė, kuri inicijavo šios dienos paminėjimą. Tai dėl trauminės patirties natūralu, kad tie vaikai patyrė trauminę patirtį.
Dabar šis klausimas yra aktualus dar ir dėl to, kad sovietų laikais, kaip sakant, apie tai nebuvo kalbama, dėl to, kad šiuo metu mes matome tam tikras apraiškas ir karo Ukrainoje akivaizdoje, mes tikrai turėsime panašių dalykų kaip karo Ukrainoje, kaip sakant, pasekmę. Taigi, tas klausimas vėl labai stipriai aktualizuojamas. Man atrodo, čia ir yra esmė tų dalykų.
O Vokietijoje, taip, mums tos Vilko vaikų dienos patvirtinimas ir tai, kad mes ją minime, pripažįstame, kad buvo tokia trauminė patirtis, mums leidžia stiprinti ir savo bendradarbiavimą su Vokietija, kuri tikrai ir skiria lėšų, ir nemažai renginių yra organizuojama, kad būtų prisiminta, nebūtų pamiršta ta baisi patirtis, kurią patyrė tie vaikai.
Koks dabar skaičius? Aš jums nepasakysiu tikslaus skaičiaus. Reikėtų pasitikslinti.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Turėjau galimybę susitikti su ilgamečiu Vokietijos Bundestago nariu V. fon Štetenu. Porą dienų viešėjau. Mes buvome nuvažiavę būtent į vasarnamį, ten, kur jisai laiko tuos archyvus, laikraščius, aprašus. Jų labai daug. Jų labai daug. Problema yra ta, kad Lietuva negeba priglausti kur nors, nežinau, į tam tikrą archyvinę vietą padėti, kad būtų demonstruojami tie dalykai. Aš tik dar norėčiau paklausti dėl to, ką kolega klausė, gal dar iki galo neatsakėte. Kokio teisingumo nėra Vokietijoje dėl vilko vaikų?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš turbūt netikiu, kad nėra teisingumo. Vokietija labai daug daro būtent, kaip sakant, spręsdama arba edukuodama visuomenę, pripažindama tas traumines patirtis. Tikrai turbūt čia ir ne mūsų, kaip sakant, prerogatyva spręsti, ką Vokietija daro ar ko nedaro. Mums tai suteikia daugiau galimybių bendradarbiauti su vokiečiais, su Vokietijos ambasada, edukuoti mūsų visuomenę, pristatyti visuomenei tą problematiką ir ją atskleisti.
PIRMININKĖ. Dėkui. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš manyčiau, kad tai yra iš tikrųjų istorinis pasiūlymas, tai yra istorinis teisingumo atkūrimas, ypač mums artimose Mažosios Lietuvos žemėse, tai yra ir Rytprūsiuose. Man atrodo, kad mes darome istorinį žingsnį. Aš manyčiau, jūs turėtumėte pasakyti vieną dalyką, kad mes atsakome į tą neišpasakytą terorą prieš civilius, lydėjusį teisingą Sovietų Sąjungos kovą kartu su lenkais prieš nacių Vokietiją, bet kartu žvėrišką, visiškai žvėrišką Rusijos kareivių elgesį Rytprūsiuose. Todėl aš iš esmės, kadangi jūs tai sakote tokią žydų Velykų dieną, visos visuomenės vardu sveikinu jus su tokiu žingsniu ir šiaip kviečiu visas istorines Lietuvos tautas kviesti grįžti į Lietuvą, tai yra vokiečius, senuosius lenkus, kurie čia iš tikrųjų gyveno, vėliau pabėgo nuo bolševikų, ir kitus, kurie čia gyveno šimtmečiais, tai yra istorinės Lietuvos piliečius.
Sveikindamas jus norėčiau paklausti, kokią jūs matote šio žingsnio reikšmę Lietuvos kaip šalies, kuri yra tolerantiška, istorijos kontekste? Ir tada, nors ir sovietizuoti, nors ir po okupantų padu, bet visgi mes ir Lenkijos Liaudies Respublika, ta vadinamoji Liaudies Respublika, tai yra lenkai irgi priėmė juos iš kitos Karaliaučiaus pusės. O dabar mums belieka visą šitą zoną tik izoliuoti, kadangi yra militarizuota rusiška zona. Bet dėl vokiečių aš asmeniškai sveikinu šitą žingsnį. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai manau, kad visi suprantame, jog tai turi didžiulę reikšmę mūsų šaliai ir apskritai mūsų įvaizdžiui, Lietuvos įvaizdžiui pasaulyje. Jūs minite žvėriškumus, kurie įvyko karo metu, kitais laikotarpiais, mes šiandien matome labai panašius žvėriškumus Ukrainoje. Mūsų yra pareiga, kad tokie dalykai nebūtų nuslėpti. Aišku, mes privalome visomis išgalėmis padėti, kad jų būtų išvengta, kad jie nebūtų nuslėpti, pašluoti kažkur, kad mes prisimintume, kad mes tikrai atmintume, nes tik atmindami, prisimindami šituos dalykus, kalbėdami apie juos mes galime jų išvengti ateityje. Lietuvai šitos dienos reikšmė yra milžiniška ir apskritai, kad mes kalbame apie tai.
O dar kolegoms pasakyčiau, kad moksliniams tyrimams tai turi didžiulę reikšmę, kolegoms, kurie iš akademinės srities. Su Vokietija galimi mūsų bendri moksliniai tyrimai šitoje srityje. Jie tikrai, manau, galėtų labiau plėtotis, mums labai aiškiai išreiškus savo poziciją, savo nuomonę šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visų norėjusių paklausti klausimus. Motyvai už – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pritardamas gerbiamos kolegės projektui, noriu pasakyti, kad buvo teisingai pažymėti ir sudėti akcentai, kad Ukrainoje yra grobiami vaikai. Mes juos pasitinkame, bandome globoti ir saugoti. Bet kurio konflikto metu, kai nukenčia vaikai, tai yra tikrai labai skaudu. Šito projekto esmė – dar kartą pabrėžti, parodyti, kad tai yra viena iš jautriausių temų. Dar kartelį pabrėždami tos atmintinos dienos svarbą, mes parodysime, kad mes esame tikrai toje pusėje, kur mes norime, kad tie vaikai augtų savo tėvynėje, turėtų savo papročius, savo tradicijas ir gyventų po taikiu dangumi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tiktai tam tikrą abejonę įžvelgiu. Nesu prieš, bet kyla tam tikrų retorinių klausimų, nes tų vilko vaikų yra ir Lietuvoje, gyvena. Mes jais turime rūpintis savo šalyje, savo valstybėje. Ir dabar toks jausmas, kad yra vėl kišamasi į Vokietijos valstybę nurodinėti, ką daryti su tais vaikais. Būtent šitas sakinys palieka tam tikrą abejonę. Ši data tapo simboliniu lūžiu, leidusiu vilko vaikams siekti trauminės patirties, socialinio pripažinimo ir teisingumo Vokietijoje. Mes turbūt dar prie to grįšime, kalbėsimės, diskutuosime, kad nesukeltume kokių nors nemalonių tarptautinių dalykų. Reikia išsiaiškinti, kad neliktų tų abejonių. O šiaip balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui, gerbiamas kolega. Apsispręsime balsavimo metu. Dabar tik noriu atkreipti dėmesį, kad mes pereiname prie balsavimo lango po minutės. Bet darbotvarkėje liko du klausimai, tai dėl jų ir apsispręsime.
16.14 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595 (pateikimas)
Dabar į tribūną kviečiu L. Slušnį. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų taip grėsmingai atrodo, kad Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas, bet jame nieko baisaus nėra. (Balsai salėje) Sako, kad manęs negirdi. Dabar jau bus gerai.
Šito įstatymo pakeitimo esmė. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įgyvendino projektą, 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2020 metais, baigtas 2023 metais. Buvo įsigyta šiuolaikinius diagnostikos poreikius atitinkanti laboratorinė įranga. Šiuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija yra vienintelė laboratorija Lietuvoje, galėsianti 24 valandas per parą ir 7 paras per savaitę ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai nustatyti psichoaktyvių medžiagų koncentraciją žmogaus biologinėse terpėse.
Valstybinė… Kuo čia skiriasi? Valstybinė teismo medicinos tarnyba taip pat atlieka panašius tyrimus, tačiau tik teismo užsakymu ir tik nedidelį analičių skaičių, be to, atsakymus ji gali pateikti ne anksčiau, kaip po dviejų savaičių. Tai visiškai netinka, siekiant kuo skubiau skirti gydymą pacientams. Todėl yra teikiama įstatymo pataisa, kad Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija galėtų daryti šiuos tyrimus. Šitos įstatymo pataisos yra susijusios su šitais klausimais. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjui. Aš turiu vieną labai paprastą klausimą: kam prireikė trejų su puse metų, kad į įstatymą įrašytumėte vienos įstaigos pavadinimą? Projektas yra tikrai geras. Manau, kad čia balsuojančių prieš turbūt nebus ir nėra jokios prasmės čia už kažką balsuoti prieš. Įranga yra įsigyta, jeigu neklystu, prieš trejus metus. Tai kam prireikė trejų metų, kad tą vieną pavadinimą įrašytumėte? Seniai galėjote.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Puikiai žinote: sertifikavimo procesas tiesiog, ir viskas.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo į klausimą atsakė. Kadangi aš buvau užsirašęs ir pasisakyti už, tai aš palaikau šitą įstatymą. Tyrimų Lietuvoje trūksta, psichotropinių medžiagų naudojimas ir vartojimas didėja. Jeigu mes norime prevencinius darbus atlikti (ypač švietimo įstaigose), tai tikrai pasitarnautų visuomenės labui.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Neturiu ką pasakyti. Pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausimų daugiau nėra.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvus už Algirdas turbūt jau išsakė. Motyvų prieš nėra. Apsispręsime balsuodami.
16.18 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3584, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3585 (pateikimas)
Dabar paskutinysis klausimas, po kurio pradėsime balsuoti. Tai yra Pluoštinių kanapių įstatymo projektas Nr. XIVP-3584 ir lydimasis. Pranešėja – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Noriu pateikti Pluoštinių kanapių ir susijusių įstatymų projektus. Lietuva savo strateginiuose dokumentuose yra nusimačiusi, jog biotechnologijų plėtra yra prioritetinė industrija Lietuvoje. Mūsų strateginiai dokumentai iš esmės ne tik tai nustatė kaip viziją, bet ir konkrečius rodiklius esame nusimatę – 5 % BVP biotechnologijų sektorius turi sudaryti Lietuvoje iki 2030 metų. Šiuo metu jis beveik siekia 3 %. Mes turime gerą augimą. Mūsų kompanijos iš tikrųjų auga dviženkliais skaičiais ir norime to daugiau.
Pluoštinių kanapių veikliųjų medžiagų rinka yra būtent viena iš tų sričių, kuri Lietuvai gali per artimiausius metus suteikti naujų galimybių būtent biotechnologijų srityje ir taip suteikti daugiau galimybių mūsų Lietuvos augimui. Praėjusiais metais šios rinkos, būtent pluoštinių kanapių, apyvarta Europoje siekė 300 mln. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų ji pasieks 1 mlrd. 600 mln. ir truputėlį daugiau eurų.
Todėl matydami tas perspektyvas, kalbėdami su Lietuvos ūkininkais, kalbėdami su Lietuvos biotechnologijų kompanijomis, mes kartu su Seimo nariais (daugiausia iš Seimo Kaimo reikalų komiteto) atnešėme įvairius pakeitimus, kuriais ir norime pasiekti šitų pozityvių pokyčių. Šiuo metu mes neturime apsibrėžę pluoštinių kanapių produktų, tarpinių produktų ir gaminių eksporto sąvokos. Laboratoriniai tyrimai yra atliekami tik vienintelėje valstybės valdomoje laboratorijoje. Nėra galimybės tiekti į rinką negalutiniam vartotojui skirto gaminio, o žaliavą būtent kitų gaminių gamybai. Aš gal tik paaiškinsiu pavyzdį. Lietuvoje didžioji dalis biotechnologijų kompanijų, pavyzdžiui, dirbančių vaistų srityje, specializuojasi business-to-business, tai yra verslo su verslu santykiuose. Mes negaminame dažnai galutinio produkto vartotojui. Pluoštinių kanapių rinkoje tai iš viso nėra įmanoma. Mes norime suteikti daugiau galimybių tą daryti. Šiuo metu taip pat nėra nustatytos pluoštinių kanapių auginimo uždarame grunte sąlygos, taikant inovatyvius pluoštinių kanapių auginimo metodus ir našumą didinančias technologijas. Čia gal tokį pavyzdį pateiksiu. Nors nuo 2015 metų ES žemės plotas, skirtas pluoštinėms kanapėms auginti, augo nuo 20 tūkst. hektarų iki 33 tūkst. hektarų, Lietuvoje pastebime priešingas tendencijas – iš esmės šitie plotai mažėja, na, mažėja galimybių mūsų gamintojams, mūsų ūkininkams ir įmonėms įsilieti į pasaulinę rinką.
Galiausiai, eksportui gaminamų pluoštinių kanapių produktų, tarpinių produktų ir gaminių maksimalus leidžiamas THC kiekis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos, o ne šalies, į kurią eksportuojami produktai ir gaminiai, teisinius reikalavimus. Vadinasi, jeigu gaminame produktus, skirtus užsienio rinkai, tai norėtume, kad tie reikalavimai būtų suderinti su būtent tai rinkai skirtais reikalavimais.
Tokias problemas mes šiais projektais sprendžiame. Žinau, kad gali būti baimių ir taip toliau. Tikrai kviečiu ir palaikyti, bet, kita vertus, ir apsilankyti įmonėse, kurioms yra aktualus įstatymo pakeitimas, ūkiuose ūkininkų, kuriems yra aktualūs šie įstatymo pakeitimai. Dalis Seimo ten jau buvo. Žinau, kad tiems kolegoms pasidarė daug aiškiau po vizitų. Žiūrėkite kuo atviriau į šią iniciatyvą. Aišku, atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui už pristatymą. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Iki šiol pluoštinės kanapės buvo auginamos pluoštui. Visa ta mažesnė priežiūros sistema tuo ir buvo pagrįsta: kadangi auginama pluoštui, ne narkotinėms medžiagoms išgauti, tokiu atveju ta priežiūra yra mažesnė. Dabar jūs aiškiai siūlote pluoštinių kanapių produktus, skirtus eksportui, gaminti ir tokio THC kiekio, kuris viršija Lietuvoje teisėtai nustatytą. Vadinasi, Lietuvos gamyklose atsiras tam tikri produktai, kurie iš esmės viršys tą Lietuvoje nustatytą maksimumą ir kuriems bus taikoma mažesnė priežiūra, negu šiaip yra taikoma narkotinėms medžiagoms. Aš vis dėlto įžiūriu spragas.
Mano klausimas. Ar ne dėl to jūs tą projektą ir teikiate kaip eilinė Seimo narė, o ne kaip ministerija, nes greičiausiai supratote, kad per Vyriausybę tokiam projektui pereiti būtų sudėtinga?
A. ARMONAITĖ (LF). Pabandysiu paaiškinti. Priežiūra nėra mažinama. Produktai ir žaliavos lygiai taip pat turės būti akredituojami laboratorijose, kurios yra reguliuojamos Nacionalinio akreditacijos biuro. Kontrolė nėra kaip nors mažinama. Jūs pavartojote žodžius „mažinama priežiūra“. Tai nėra kaip nors keičiama.
Ką mes vis tik leidžiame? Jeigu produktas, pavyzdžiui, kremas yra skirtas Vokietijos rinkai, jame būtų leidžiamas toks THC kiekis, koks yra leidžiamas Vokietijoje. Jo parduoti Lietuvoje nebus galima, jeigu jis neatitiks to kiekio, kuris yra įteisintas Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš tik priminsiu, kaip buvo svarstomas Pluoštinių kanapių įstatymas. Čia mes girdėjome pasakas, kaip iš to bus statomi namai, gaminami automobiliai, siuvami rūbai, žodžiu, viskas bus iš kanapių padaryta. Finalas yra kaip toje pasakoje: žadėjo kalvis nukalti noragą, o išėjo tiktai piš, ar ne? Dabar iš viso pluošto lieka iš esmės tik žiedynai, kuriuose yra didžiausia sankaupa biologiškai aktyvių medžiagų. Užuot normaliai perėjus procesą, kad jas pripažintų farmaciniais produktais, jeigu kalbame apie CBD, yra ieškoma kažkokio apėjimo. Aš noriu jūsų paklausti, kiek pluošto spintoje, o ne atvirame grunte galima užauginti Lietuvai, nes leisite ne atvirame grunte, o kažkur auginti, ir ar šitas projektas yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija? Labai ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Žiūrėkite, šitas projektas yra teikiamas Seimo narių, mano, Kaimo reikalų komiteto narių. Preliminariai jis yra derintas tik neformaliai, bet, kaip jūs, kaip buvęs Vyriausybės narys, žinote, tokio formalaus derinimo nė su viena ministerija nebuvo, bet neformaliai, taip, žinoma. Dar kartą: mes kalbame apie produktus iš pluoštinių kanapių. Tai gali būti, taip, statybinės medžiagos, iš kurių jau dabar yra statomi statiniai. Mes kalbame apie kosmetikos produktus, kuriuos, tikiu, labai daug kas yra jau ir čia naudojęs, ir kremus, ir taip toliau. Mes kalbame galbūt apie įvairius aliejus. Aš asmeniškai turiu iš kanapių pluošto pagamintus rankšluosčius. Mes nekalbame apie jokius medikamentus ar kaip kitaip psichiką veikiančias medžiagas, kurias mes vartosime ir taip svaiginsimės. Labai prašau suprasti šito įstatymo vis dėlto tikslą. Jis yra plėsti biotechnologijų verslo galimybes Lietuvoje ir leisti mūsų gamintojams bei mūsų ūkininkams įsitvirtinti pasaulinės vertės grandinėse. Apie tai yra kalbama.
PIRMININKĖ. L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų daugeliui nuostatų ir pritariau, ir palaikiau idėją, kad eksporto prekės leistume tokius kiekius, kurie leidžiami kitose šalyse. Tikrai nemanau, kad čia yra kokia nors labai didelė drama dėl šitų pataisų, tačiau man kyla tik vienintelis klausimas. Kaip mes kontroliuosime tas kanapes, auginamas uždarame grunte, nes vis dėlto, kai mes įeiname į uždarą gruntą, ta kontrolė tampa sudėtingesnė? Nepaisant to, iš tiesų aš manau, kad tai yra teisingas žingsnis verslams leisti plėstis pasaulinėje rinkoje. Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui. Kaip ir dabar yra kontroliuojamos laboratorijos, yra Augalininkystės tarnyba, yra kitos verslą kontroliuojančios institucijos, taip visa ta kontrolė išlieka. Žinoma, reikės pasirengti tam. Čia niekas irgi nesako, jog kitą dieną automatiškai metodologijas turėsime, bet vis tiek dabar dėl to, kad ateina naujosios technologijos ir jas pasitelkdami ūkininkai ūkininkauja, nereiškia, kad mes neturėtume atverti tų teisinių galimybių pasinaudoti tomis technologijomis. Tai kontrolė išlieka.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, jūs atnešėte tą patį įstatymą, kuris turbūt prieš metus neperėjo, šiek tiek pagražinote, dabar įrašėte trečiąsias šalis, nors įstatyme figūruoja ir Europos Sąjungos valstybės. Jūs vis kalbate apie Vokietijoje gaminamus kremus, kurių galiu nuvažiuoti nusipirkti ir atsivežti čia, į Lietuvą. Aš tiktai apibendrinsiu dvi problemas, kurias aš čia matau. Visgi mes esame Europos Sąjungos narė, THC leistas 0,3 – padidino nuo 0,2 iki 0,3. Kaip tai derės su Europos Sąjungos įstatymais ir normomis, nes jau 0,4 buvo grąžinta į Lietuvą ir nenotifikuota?
Mano pirmas klausimas. Visgi iš tarpinių medžiagų labai lengva pasigaminti narkotikus. Kaip bus kontroliuojama? Antras klausimas: dėl ko buvo kuriamas šitas įstatymas? Prisimenu, aš pats daug dėjau pastangų, kad pluoštinės kanapės būtų laisvai auginamos Lietuvoje. Kiek Lietuvoje dirba pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklų ir ką jos pagamina? Labai ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai daug klausimų. Pabandysiu visus prisiminti. Dabar vykdoma kontrolė. Kaip ji buvo vykdoma, taip ji ir bus vykdoma. Yra laboratorija, ji suteikia tokius kaip dokumentus ar sertifikatus, kuriuose nustatoma, koks yra THC kiekis. Lygiai taip pat bus ir po šito įstatymo pakeitimo. Jeigu kiekis yra didesnis, negu nustatytas Lietuvoje, pardavinėti produkto Lietuvoje nebus galima. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, jis yra skirtas eksportui į Kanadą, jį išvežti, parduoti ir uždirbti pinigų Lietuvai, prisidėti prie eksporto, žinoma, bus galima. To mes iš esmės ir siekiame.
Dabar irgi yra kontrolė, tas laboratorijas lanko ir kontroliuojančios institucijos, ir kitos. Gal kartais ir proporcingiau būtų galima elgtis, bet verslas prie to iš esmės yra prisitaikęs. Tai nėra keičiama. Prašau išgirsti.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia V. Valkiūnas. (Balsas salėje: „Neatsakė į klausimą.“)
A. ARMONAITĖ (LF). Neatsimenu, koks klausimas buvo? (Balsas salėje) Mes kalbame apie dešimtis įmonių Lietuvoje. (Balsas salėje) Prašau? (Balsas salėje)
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai įdomu stebėti, gerbiama pranešėja, kaip jūs esate nuo žodžio „kanapės“ ekstazėje. (Plojimai) Kažkodėl jums suteikė tą progą, kaip jūs sakėte, Kaimo reikalų komitetas. Ar čia specialiai, kad jūs tokios būsenos būtumėte ir palaikytumėte tą būseną? Kodėl jums suteikė teisę pateikti šį klausimą, galbūt jums reikėjo atsisakyti? Kodėl neatsisakėte?
A. ARMONAITĖ (LF). Kaip jau aš ir minėjau, gerbiamas Valdemarai, iš pluoštinių kanapių mes Lietuvoje gaminame statybines medžiagas. Gaminame tokius produktus kaip rankšluosčiai, mano minėti ir turimi, ir kitus, tai šitų gaminių rūkyti, net ir labai norint, neišeina. Tikiuosi, kad ir jūs anksčiau ar vėliau tą suprasite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, girdžiu daug visokių neracionalių baimių, bandymų nukreipti dėmesį nuo esmės, o esmė yra labai paprasta – šiuo atveju tiesiog turime stiprinti Lietuvos žemės ūkį ir pramonę ir suteikti tų galimybių plačiau vystyti šitą šaką, ir, svarbiausia, neieškoti kokių nors paslėptų baimių, kad čia dar vienas būdas narkotikų žieduose rasti ir panašiai.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Daug drąsos atsiranda, kai ant tos drąsos kas nors vis ką nors paima, tada būna labai drąsu. Ne tik apie kanapes tai yra pasakytina. Kaip jau čia kolegos ir minėjo, visokiais būdais šituos projektus yra bandoma vis atnešti į politinę darbotvarkę. Labai gaila, kad institucijos, kurios yra atsakingos už kontrolę jau dabar egzistuojančių tvarkų, viešai neišdrįsta daugiau pakalbėti, kad jau dabar yra betvarkė dėl to, kas yra gaminama, kad institucijos viena nuo kitos stumdo ir kad tie produktai, kurie yra įvardijami kaip neva išviršiniam naudojimui, yra visgi vartojami per burną, yra suvalgomi, išgeriami ir taip toliau. Atsimenate turbūt visi, kolegos, istorijas apie visokias vonių druskas, kurios, žinome, visai ne vonioms buvo skirtos, o visai kitiems reikalams ir taip toliau.
Aš manau, šitas projektas būtent tam ir yra skirtas, kad kurtume tokius produktus, kurie apeitų esamas tvarkas ir žaistų pilkojoje zonoje. Jeigu mes norime daug uždirbti, tai labai teisingai sakoma: nėra geresnio verslo kaip investuoti į dalykus, kurie padaro žmogų priklausomą. Tai gal Lietuvoje įteisinkime ekstazio gamybą? Lietuva jau seniai garsėja kaip eksporto šalis. Jeigu mes dabar gaminsime tarpinius produktus, kuriuose THC kiekis nėra ribojamas, tai aš spėju, kad po to bus tiesiog atskiedžiama iki tokio lygio, kokį nustato kita šalis, kur reikia išvežti, o savo viduje galėsime turėti kokios norime koncentracijos.
Kolegos, visgi elkimės atsakingai. Jau vieną kartą Seimas yra apsisprendęs dėl šitų dalykų. Jeigu vis dėlto nori žemės ūkis investuoti, investuokime į kitus dalykus. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Tą ir padarysime, tiksliau, apsispręsime balsuodami, kaip kam atrodo. Pradedame nuo šio pristatyto klausimo – Pluoštinių kanapių įstatymo projekto Nr. XIVP-3584 ir lydimojo. Jungiame trumpąjį balsavimo variantą. Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 73, balsavo 72: už – 42, prieš – 20, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Svarstymo data – gegužės 30 diena. Ar galime pritarti? Galime pritarti.
Dabar jau replikos po balsavimo. Pirmasis buvo A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Mano prašymas, kad būtų Vyriausybės išvada, ir Priklausomybių prevencijos komisijai reikėtų apsvarstyti, nes tikrai bus problemų.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Pritariu kolegos siūlymui dėl Vyriausybės išvados. Ir vis dėlto noriu paprašyti balsuoti dėl komiteto, nes mes čia kalbame ir apie sveikatos dalykus. Prašyčiau daryti alternatyvų balsavimą, koks komitetas turėtų būti pagrindinis. Aš siūlyčiau Sveikatos reikalų komitetą. O jeigu tam būtų nepritarta, tada jį skirti bent papildomu komitetu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Supratau. Siūlymas išgirstas. Per centrinį mikrofoną M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Nereikia čia Priklausomybių prevencijos komisijos. Čia yra pluošto klausimas, pluošto klausimus atiduodame Kaimo reikalų komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar dėl Vyriausybės išvados turbūt galime pritarti? Nematau prieštaraujančių.
Dėl A. Verygos siūlymo dėl komiteto, kuris bus pagrindinis. Kadangi iš jo formuluotės buvo siūlymas, kad pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, tai tie, kurie mano, kad Sveikatos reikalų komitetas, balsuoja už, tie, kurie mano, kad pagrindinis turėtų būti Kaimo reikalų komitetas, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už, kad pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas, – 29, prieš, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, – 54. Tai pagrindinis komitetas yra Kaimo reikalų komitetas.
Yra prašymas, kad Sveikatos reikalų komitetas būtų papildomas. Ar norite balsuoti, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Yra prašymas balsuoti. Balsuojame. Kas nori, kad papildomas būtų Sveikatos reikalų komitetas, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 84, balsavo 83: už – 48, prieš – 22, susilaikė 13. Papildomas yra, kaip suprantu, Sveikatos reikalų komitetas.
Dėl Priklausomybių prevencijos komisijos girdėjome vadovės poziciją. Viliuosi, kad tikrai galime apsieiti ir be tos komisijos. Svarstymo data – gegužės… (Balsai salėje) Girdžiu, A. Sysas prašo balsuoti. Tai balsuojame dėl to, ar dar papildoma turėtų būti Priklausomybių prevencijos komisija šiuo klausimu. Kas pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 83: už – 40, prieš – 24, susilaikė 19. Nepritarta. Tai yra Priklausomybių prevencijos komisija nebus kaip papildoma terpė šiam klausimui svarstyti. Siūloma svarstymo data – gegužės 30 diena. Viliuosi, tam galime pritarti.
16.41 val.
Civilinio kodekso 6.469 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637 (pateikimo tęsinys)
Dabar eikime prie kitų klausimų nuo pristatyto 1 klausimo. Tai yra Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3637. Pranešėjas buvo A. Bagdonas. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 86: už – 75, prieš – 1, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Irena, jūs norite?.. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Kaip ir komiteto pirmininkė, taip ir pateikėjas prašė Vyriausybės išvados, tai, matyt, galime bendru sutarimu. Pritarta. Siūloma svarstyti šių metų birželio 25 dieną.
16.42 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3621, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3622, Kelių įstatymo Nr. I-891 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3623, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3624 (pateikimo tęsinys)
Toliau einame prie Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3621. Dėl reklamų. Čia pateikėjas buvo J. Urbanavičius. Balsuojame.
Užsiregistravo net 92, balsavo 88: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta.
Kadangi tai yra įstatymų paketas, tai dėl trijų iš jų pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Dėl vieno iš keturių pagrindinis yra TTK ir papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ar galime pritarti? Pritariame. Nematau prieštaraujančių. Tik pagarsinu dar sykį, kad birželio 11 dieną svarstymas.
Toliau apsispręskime dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto. Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo prašome Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar pageidauja Kaimo reikalų komitetas svarstyti? Pirmininke? (Balsai salėje) Nepageidauja. Tuomet prašymas atsiimtas.
16.43 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3649 (pateikimo tęsinys)
Tuomet eikime prie dar vieno darbotvarkės klausimo, apsispręskime dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto Nr. XIVP-3649, dėl pristatyto klausimo. Tie, kurie už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 89, balsavo 85: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
16.44 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 2112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3595 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo projektas Nr. XIVP-3595. Jo pateikėjas buvo L. Slušnys. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 86: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 21 diena. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Skelbiu, kad balandžio 23 dienos, Jurginių dienos, vakarinis posėdis yra baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.