LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 261
STENOGRAMA
2019 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesiją ir šiandienos posėdį. (Gongas)
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Mielieji kolegos, Seimo Pirmininko V. Pranckiečio sveikinimo kalba. Prašom, Pirmininke. Mikrofonas įjungtas.
11.03 val.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba VI (pavasario) sesijos pradžios proga
V. PRANCKIETIS. Seimo kolegos ir Vyriausybės nariai, gerbiami svečiai, sveikinu susirinkusius pradėti šeštąjį šio Seimo sezoną. Pavasario sesija numatoma ilgesnė ir ypatinga tuo, kad jos akivaizdoje vyks treji rinkimai ir du referendumai. Mūsų pagrindinis darbas – įstatymų leidyba ir žmonių interesų atstovavimas.
Pirmasis svarstomas klausimas – tai teisės Lietuvos piliečiams suteikimas atsakyti į klausimą, ar Lietuvos žmonės turės galimybę išsaugoti gimstant įgytą pilietybę, kaip skelbiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje.
Manau, kad žmonių išrinkta iniciatyva, kaip šimtmečio idėja Lietuvai, turi būti išgirsta. Dabar mūsų pareiga pasiklausti, kokia yra tautos valia.
Taip pat laukia svarbus sprendimas – Šiaurės Makedonijos prisijungimo prie NATO sutarties ratifikavimas. Tai svarbus Lietuvos, kaip tarptautinės politikos dalyvės, žingsnis.
Žinoma, šioje sesijoje turėsime reaguoti ir į daugiau už sienų vykstančių įvykių. Kovo 29-oji taps lūžio Europos Sąjungos istorijoje data, kuriai turėsime būti pasiruošę dėl breksito procesų.
Į pavasario sesiją buvo nukeltas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimas. Turėjome laiko diskusijoms ir kompromisų paieškoms. Iki šiandien sulaukiame pasiūlymų, ir tai yra gerai.
Gerai yra ir tai, kad bus pateikta projektų, kurių dabar nėra sesijos darbų programoje. Ypač po visų rinkimų – išmokę klaidas ir išgryninę problematiką, galime tobulinti įstatyminę bazę.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu telktis ir kalbėtis, ieškoti sąlyčio taškų išsiskiriančiose nuomonėse, kviečiu diskutuoti konstruktyvių alternatyvų pagrindu. Tokia yra mums skirta misija – rasti kompromisinius sprendimus.
Laukia nemenki iššūkiai – tai ir su korupcijos prevencija susiję teisės aktai, ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvinimas, ir XVII Vyriausybės pradėtų reformų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė. Tęskime darbus ir laikykimės nuoseklumo, puoselėkime viltis.
Prasidedančiame politiniame sezone kviečiu komitetus prikelti užsigulėjusius projektus. Vienas tokių – Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas. Tapkime tuo Seimu, kuris pagaliau, po 15 metų, įgyvendintų Konstitucinio Teismo nutarimą dėl šio reglamentavimo būtinybės. Esame žmonės tarp žmonių – pateisinkime tai.
Kreipdamasis į kolegas pabrėžiu, kad rytoj minėsime Nepriklausomos valstybės atkūrimo 29-ąsias metines. Atkuriamasis Seimas parodė vienybę, kokią istorijoje retai galima sutikti. Norėčiau palinkėti, kad, nepaisydami pažiūrų ir skirtumų, kiekvienas atrastume vidinio kilnumo, kuris priartintų mus prie vienijančių vertybių.
Laukia sudėtingas laikotarpis, dirbkime! Ačiū. (Plojimai)
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo laiškas Seimui
Gerbiami kolegos, leiskite perskaityti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo laišką Seimui.
„Gerbiami Seimo nariai, sveikinu jus su pavasariu ir nauja Seimo sesija – paskutine mūsų bendro darbo sesija. Tikiuosi, ji bus darbinga, nepaisant to, kad jos metu ne kartą eisime prie rinkiminių urnų, o rinkimų agitacija skambės dažniau nei Seimo gongas, skelbiantis apie priimtus įstatymus.
Vienas svarbiausių laukiančių darbų – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Mūsų šalies vaikų gerovė ir saugumas turi išlikti aukščiausiu prioritetu.
Socialiai saugūs turi jaustis ir viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių atlyginimų klausimai turi būti sprendžiami sistemiškai, o ne spaudžiant streikuotojams gatvėje. Kovai su korupcija reikia ne lozungų, o efektyvių priemonių. Todėl diskusijos dėl civilinio turto konfiskavimo, lobizmo, interesų deklaravimo tobulinimo turi nepamesti svarbiausio tikslo – skaidrios, teisingos, pažangios, patikimos valstybės kūrimo.
Šio siekio vedama per abi kadencijas inicijavau 134 įvairius įstatymų projektus. Vien šios kadencijos Seimui pateikiau 43 įstatymų projektus – didžioji dauguma priimti, tikiuosi, pritarimo sulauks ir likusieji: dėl teismų sistemos tobulinimo, konkurencijos stiprinimo ir antstolių kontrolės.
Tikiuosi jūsų pritarimo ir dėl naujai teikiamų projektų, siūlančių atverti valstybės duomenis, skelbti daugiau atrankų priimant dirbti į viešąjį sektorių, skaidrinti viešųjų pirkimų komisijų darbą.
Noriu padėkoti visiems už bendrą darbą. Visiems, kurie palaikėte, įsiklausėte į vetuotų įstatymų argumentus, kurie likote ištikimi Konstitucijai.
Gali skirtis požiūriai, gali skirtis galimybės, norai ir atsakomybės, tačiau visų tikslas privalo būti vienas – Lietuva ir jos žmonių gerovė. Iššūkių turėjome ir turėsime visada – svarbiausia, kad jų akivaizdoje išliktume ištikimi sąžinei, demokratijai ir teisės viršenybei.
Linkiu prasmingų darbų ir gražaus pavasario. Sveikinu su Kovo 11-ąja! Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.“ (Plojimai)
Pratęsdamas sveikinimus, norėčiau pagarsinti ir pasveikinti jubiliatus, kurie turėjo progą švęsti savo gimtadienius per šį nesesijinį laikotarpį, – Arvydas Nekrošius (Plojimai) ir Algirdas Sysas. (Plojimai)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
11.10 val.
2019 m. kovo 10 d. (sekmadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės tvirtinimas. Darbotvarkė yra aptarta Seniūnų sueigoje. Pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 19 Seimo narių. Darbotvarkei pritarta.
11.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3266 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. spalio 18 d. nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3266. Pranešėja – A. Širinskienė.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kad mūsų darbas būtų sklandesnis, tiesiog prašau pusvalandžio pertraukos šiuo klausimu frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai? Prašom balsuoti. Balsuojame.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 60, prieš – 29, susilaikė 18. Pertraukai pritarta. Svarstysime 11 val. 42 min.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, sveikindama jus su sesijos pradžia, linkiu išties konstruktyvaus darbo ir skelbiu darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Ruošiasi antrasis pranešėjas – Ministras Pirmininkas S. Skvernelis.
Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio kalba
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, norėčiau akcentuoti svarbiausius šios Seimo sesijos darbus. Kaip ir praėjusią sesiją, bus rengiamos diskusijos strateginėmis temomis. Sesijos darbų programos projekte šiuo metu yra numatytos keturios temos: NATO svarba Lietuvos valstybingumui ir 15 metų narystės kontekste; antroji – Lietuvos pasiekimų Europos Sąjungoje 15 metų apžvalga; trečioji – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 25 metų draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties reikšmė; ketvirtoji – teisėkūros proceso tobulinimas, įvertinant Valstybės kontrolės išvadas. Pasiūlymai dėl kitų diskusijų tematikos yra laukiami. Prašome teikti siūlymus.
Taip pat, kaip ir praėjusią sesiją, skirsime daug dėmesio parlamentinei kontrolei. Kiekvieną savaitę Seimui bus pristatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių informaciniai pranešimai apie priimtų teisės aktų įgyvendinimą teisės, valstybės valdymo, viešojo administravimo srityse, reikšmingi įstatymų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisomis.
Siekiant įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą, turės būti pakeisti Konstitucijos 106 ir 107 straipsniai. Čia yra likęs antrasis balsavimas.
Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principui įtvirtinti būtinos Konstitucijos 44 straipsnio pataisos.
Siekiant numatyti nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybę teismine tvarka, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus keičiami Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso, Bausmių vykdymo kodeksai.
Valstybinio turto efektyvaus centralizuoto valdymo sistemai sukurti ir įdiegti reikalingos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisos.
Tam, kad būtų sudarytos prielaidos savivaldybėms savarankiškai prisidėti prie ekonominės veiklos skatinimo savivaldybėje, siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo tvarką, reglamentuotą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme.
Siekiant užtikrinti vaiko interesus, numatoma tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, kad vaiko paėmimas iš tėvų būtų tik kraštutinė vaiko teisių apsaugos priemonė. Tam reikia pakeisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Su valstybės saugumu susijusioje teisėkūros srityje svarbu sudaryti tinkamas sąlygas ir užtikrinti sklandžią Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 metų. Siekiant minėto tikslo, turės būti priimtas Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymas.
Prioritetiniais laikytini ir įstatymų projektai, kuriais siekiama įgyvendinti parlamentinio tyrimo „Dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams“ išvadose pateiktas rekomendacijas.
Įgyvendinant naują teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas pakirsti ekonominius nusikaltimus darančių asmenų potencialą, įdiegti visuomenėje principinę nuostatą – „nusikaltimai neapsimoka“. Bus siekiama priimti Turto civilinio konfiskavimo įstatymą.
Siekiant sureguliuoti skaidrios įtakos teisėkūros procesams darymą, būtini Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai.
Būtina priimti įstatymų pataisas dėl priemonių, skirtų didinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti finansavimo kontrolę, jas įgyvendinti.
Socialinių problemų įgyvendinimo srityje siekiama sistemiškai spręsti viso viešojo sektoriaus – viešojo valdymo, švietimo, sveikatos, kultūros ir meno, socialinės apsaugos sektorių darbo apmokėjimo problemas ir numatyti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimo ir finansavimo principus, priemones ir būdus artimiausioje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo klausimu aktualus Vyriausybės teikiamas Seimo nutarimo „Dėl ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“ projektas.
Apibrėžiant socialinio verslo sampratą, kriterijus ir socialinio verslo subjektui taikomos valstybės paramos formas, siekiant skatinti socialinio verslo plėtrą Lietuvoje, būtina priimti Socialinio verslo plėtros įstatymą.
Sveikatos sistemos tobulinimo srityje siekiama efektyvaus, skaidraus ir atsakingo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų valdymo. Sprendžiant šį klausimą, svarbios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos. Sudarant teisines prielaidas įdiegti žalos, padarytos pacientų sveikatai, atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje, siūlomi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai.
Ekonomikos plėtros, verslo skatinimo srityje tikimasi sukurti papildomą skolinimosi valstybės vardu priemonę, leisti Vyriausybei, atstovaujančiai Finansų ministerijai, skolintis valstybės vardu iš užsienio šalies vyriausybės ir iš užsienio šalies skolos valdytojo, pasirašant Vyriausybės depozitinių įsipareigojimų sutartis. Tam reikalingi Valstybės skolos įstatymo pakeitimai.
Sprendžiant juridinių asmenų nemokumo, teisinio reguliavimo taikymo problemas, nulemiančias ilgą procesų trukmę, nedidelę grąžą kreditoriams, nesinaudojimą verslo išsaugojimo galimybėmis, siūloma priimti Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Siekiant mažinti šešėlinės ekonomikos mastą naftos produktų prekybos srityje, keičiamas Energetikos įstatymas. Sudarant sąlygas gyvulininkystės, augalininkystės ir kitų ūkių stabilumui, skatinamas naujų ūkių kūrimasis, siekiama įtvirtinti galimybes ilgesniam laikui, 50-čiai metų, nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to turės būti keičiamas Žemės įstatymas.
Švietimo, kultūros ir mokslo srityje, siekiant išspręsti vientisos profesinio rengimo sistemos klausimą, svarbu sudaryti sąlygas glaudžiau bendradarbiauti kolegijoms su universitetais rengiant ir vykdant Lietuvai reikalingas profesinio rengimo programas, tobulinti aukštųjų mokyklų valdymo principą. Sprendžiant šį klausimą, aktualūs Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai.
Nustatant minimalią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems asmenims, trukmę per mėnesį, svarbūs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimai. Aplinkos apsaugos srityje svarbu patvirtinti atliekų kainodaros principus, taikomus teikiamoms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms, nustatyti savivaldybių atsakomybę už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą teikimą, užduočių neįvykdymą. Šiam tikslui įgyvendinti aktualus Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas.
Seimo pavasario sesijoje taip pat svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu. Tai projektai, susiję su pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra, su visišku direktyvų perkėlimu ir įgyvendinimu, su įgyvendinimu reglamentų, dėl kurių neįgyvendinimo galima Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra. Šią sesiją taip pat itin svarbūs teisės aktų projektai, susiję su pasirengimu Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos. Sprendžiant šį klausimą, svarbūs įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pakeitimo projektai.
Tai tik nedidelė dalis visų į sesijos darbų programą įrašytų projektų. Vyriausybės siūlymus netrukus pristatys Ministras Pirmininkas S. Skvernelis. Kviečiu visus sutelktam darbui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui ir kviečiu antrąjį pranešėją – Ministrą Pirmininką S. Skvernelį. Prašau.
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite visus pasveikinti su prasidedančia pavasario sesija. Kokia jinai bus, pirmiausia priklauso nuo visų mūsų pačių. Visi puikiai suprantame tą politinį ciklą, kuris nėra išvengiamas, vyksta įvairūs rinkimai, bet tikiuosi, kad Seime mes galėsime turėti ne politinių rietenų areną, bet konstruktyvų dialogą ir konstruktyvų darbą.
Yra labai konkretūs darbai, kuriuos turime šią sesiją padaryti. Vyriausybė į Seimo pavasario sesijos darbų programą pasiūlė įtraukti 128 įstatymų projektus. Iš jų daugiau negu pusė, 68 paketai, jau yra pateikti Seimui, likusieji šiuo metu rengiami ir svarstomi, bus pateikti Seimui svarstyti suplanuotais terminais.
Iš Vyriausybės siūlomų Seimui svarstyti projektų penki įstatymų paketai susiję su konkurencijos didinimu ir kainų mažinimu prekybos maisto produktais srityje. Buvo planuoti du, bet bus pateikti septyni įstatymų paketai, susiję su pasirengimu galimam Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos be susitarimo. 51 įstatymų paketas įgyvendina Vyriausybės programos planą. 17 paketų perkelia ar įgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas ir 53 įstatymų paketai yra būtini, reikalingi kitiems Vyriausybės vykdomiems darbams įgyvendinti.
Norėčiau keletą įstatymų paketų arba projektų išskirti. Pirmiausia pavasario sesijoje bus pateikti Vyriausybės siūlymai, kurie atsirado po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimų išvadų. Pirmiausia tai yra Lobistinės veiklos, Partijų kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės bei Turto civilinio konfiskavimo įstatymai.
Labai aiškiai matėme, kaip didelės ir svarbios valstybės institucijos gali būti pajungtos ne darbui tėvynės labui, o nedidelių, bet įtakingų grupių interesams aptarnauti. Ši situacija turi keistis, ji ir keičiasi. Ir siūlomi teisės aktų projektai padės šiuos pokyčius įtvirtinti.
Visi mes žinome, matome, kokia yra situacija, net ir šioje salėje yra Seimo narių, kurie taip pat mynė ar mina specialiųjų tarnybų slenksčius, ir vis tiek, net ir tai, aš nenorėčiau būti prognozuotojas, galėtų trukdyti šitiems mano paminėtiems svarbiems įstatymams priimti. Seimas ne kartą parodė, kad dėl tų įstatymų, kuriais griežtinama atsakomybė už korupcinius nusikaltimus, gali būti vieningas ir susitelkęs ir priimti tuos sprendimus, kurie pirmiausia reikalingi mūsų valstybei.
Taip pat Vyriausybė teikia siūlymus ir dėl konkurencijos didinimo bei kainų mažinimo mažmeniniame prekybos sektoriuje, šiuo metu stebime tendencijas, kurios džiugina. Pernai priimti sprendimai ir pradėta vieša diskusija apie akivaizdžias ir visiems Lietuvos žmonėms jaučiamas problemas duoda rezultatų. O po pirmojo ketvirčio galėsime juos tiksliai pamatuoti.
Pavasario sesijoje tikiuosi palaikymo dėl įstatymų projektų, kuriais bus stiprinamos Konkurencijos taryba ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Keičiamas Maisto įstatymas. Artimiausiu metu bus pateiktas Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektas, kuris leis tėvams, auginantiems vaikus iki šešerių metų amžiaus, gauti papildomą nuolaidą perkant maisto produktus.
Įvertinsime, kurie siūlymai pasiteisina, ar jie pakankami norimam rezultatui pasiekti. Jeigu matysime, kad reikia imtis papildomų priemonių, jų bus imamasi. Vyriausybė taip pat siekia sistemiškai spręsti viso viešojo sektoriaus darbuotojų algų klausimus. Algos turi didėti, ypač tų sektorių, kuriuose yra itin menkos. Pirmiausia kalbu apie kultūros, socialinius darbuotojus ir kitus. Vyriausybė pateiks Seimui nutarimą „Dėl Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijos patvirtinimo“.
Naudodamasis proga noriu ypač padėkoti visiems Seimo nariams, kurie dirbo darbo grupėje, teikė siūlymus, ieškojo sprendimų. Aš tikiuosi, kad Vyriausybei patvirtinus strategijos projektą diskusijos persikels čia ir mes surasime sisteminius sprendimus, kalbant apie ilgalaikį tvarų viešojo sektoriaus finansavimą.
Nei žodis „strategija“, nei skaičius „2025 metai“ neturėtų gąsdinti. Ir Vyriausybė, ir Seimas atlyginimus ims didinti jau nuo kitų metų. Turime turėti tvarų ilgalaikį sprendimą, o viešojo sektoriaus darbuotojai turi suprasti, kodėl ir kaip keisis jų darbo apmokėjimo sąlygos.
Be abejo, bus tęsiama mokslo ir švietimo reforma, Vyriausybė siūlys tobulinti finansavimo tvarką, kad jis ne tik padengtų būtinąsias studijų išlaidas, bet ir skatintų aukštųjų mokyklų veiklos pažangą, garantuotų studijų kokybę – toks yra pagrindinis reformos tikslas.
Mūsų laukia ir paminėtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo keitimas. Tai daug dėmesio visuomenėje sulaukusi reforma ir ji turi būti tęsiama pašalinus tas spragas, kurios išryškėjo. Vaikai turi augti šeimose, tačiau augti saugiai, be smurto prieš juos. Visi dėl to sutarėme, todėl kartu raskime geriausius sprendimus.
Dar viena svarbi tema, kurią šiek tiek paminėjau, taps tik aktualesnė, tai – Jungtinės Karalystės ir breksito klausimas. Visiškai suprantamas ten dirbančių ir gyvenančių mūsų tautiečių nerimas. Žmonės turi gauti aiškius atsakymus į labai konkrečius klausimus: tai ir socialinio, sveikatos draudimo, profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir kiti klausimai. Vyriausybė Seimui teikia svarstyti septynių įstatymų paketus ir breksito tema pavasario sesijoje bus viena iš prioritetinių.
Taip pat daug dėmesio pavasario sesijoje Vyriausybė planuoja skirti su atliekų tvarkymu susijusioms problemoms spręsti. Pateiksime Seimui svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūlysime įstatymo lygmeniu įtvirtinti atliekų kainodaros principus, nustatyti savivaldybių atsakomybę už komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų neteikimą, netinkamą teikimą, užduočių nevykdymą. Taip pat teiksime Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, siekdami sustiprinti kontrolės mechanizmus ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui – netinkamam atliekų tvarkymui ir apskaitai.
Visų įstatymų temų tiesiog neišvardinsiu. Apibendrinsiu, kad laukia tikrai įtemptas darbas, kuriam reikės daug laiko, pastangų ir susitelkimo. Esu įsitikinęs, kad visa tai mes ir rasime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam… Taip, prašome, gerbiamas premjere, atsisėsti čia, nes Seimo nariai norės užduoti klausimus. Pagal užsirašymų eilę abiem pranešėjams suteiksime galimybę atsakyti.
Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Sysas. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas Seimo Pirmininke, jūs, pristatydamas pavasario sesijos darbų programą ir prioritetus, atkreipėte dėmesį, kad vienas iš svarbiausių darbų bus parlamentinė kontrolė. Praktika rodo, kad ši parlamentinė kontrolė šios valdančiosios daugumos yra išvirtusi ne į atskaitingų institucijų priežiūrą, bet į, taip grubiai pasakius, instrumentą, kuriuo dauguma persekioja mažumą. Matome S. Jakeliūno komisiją, kuri persekioja I. Šimonytę, A. Širinskienės, kuri persekioja G. Landsbergį. Ar galite patikslinti, kas dar laukia šioje pavasario sesijos darbų programoje, kai jūs kalbate apie parlamentinę kontrolę, ir ar tai nėra susiję su artėjančiais rinkimais?
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, reikėtų turbūt išsigryninti parlamentinės kontrolės funkcijas. Ta parlamentinė kontrolė, aš labai aiškiai paminėjau, turėtų būti ir komitetuose, ir pačiame parlamente, ir ministrų pristatymas, kaip vyksta tos visos reformos, o ne fokusuotis, kaip jūs čia paminėjote, į komisijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau užduoti du trumpus klausimus.
Pirmas būtų. Kadangi ir šitoje pavasario programoje daug kalbama apie socialinės atskirties mažinimą, tai gal galėtumėte įvardinti nors vieną įstatymą, kuris ją sumažins?
Antras klausimas jau iš parlamentinės kontrolės gerbiamam premjerui: kodėl nevykdomas Seimo įstatymas, kurį mes priėmėme gruodžio mėnesį, dėl „Sodros“ įstaigos perkėlimo į kitą grupę dėl darbo užmokesčio? Jau trečias mėnuo Vyriausybė neparuošia nutarimo, kaip tą padaryti. Kiek ilgai dar reikės laukti, kad įvykdytumėte įstatymą? Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. Jeigu vieną, tai galime sakyti, dėl viešojo sektoriaus mano minėtas ir pristatyme buvo Seimo nutarimas dėl pateiktos Vyriausybės strategijos. Tai vienas iš. Kitas – socialinės įmonės taip pat vienas iš. Jūs prašėte vieną, paminėjau du. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Premjere!
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Priimant įstatymus Seime, visuomet reikia vertinti tai, ar tai dera su Valstybės biudžeto įstatymu, kuris yra priimamas arba priimtas. Perkėlus „Sodrą“ į kitą grupę, tiesiog nebuvo įvertinta tai, kad nėra numatytas finansavimas dėl šios grupės tarnautojų perkėlimo į kitą lygmenį. Asignavimai, vadinasi, bus iš „Sodrai“ skirtų asignavimų, ar jie sugebės įgyvendinti įstatymą, ar ne. Priimant įstatymą visuomet reikia vertinti, ar numatyti finansavimo šaltiniai šiam įstatymui įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Ruošiasi J. Olekas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Rudens sesijoje turėjome, rodos, rekordinį skaičių siūlymų keisti Konstituciją – aštuonis, tačiau ir pavasario sesijoje jau yra registruoti keturi. Tiesiog norėčiau paklausti, ar ši tendencija siūlyti keisti Konstituciją, jūsų nuomone, yra sveika, ar ji yra teisinga ir ar ir toliau eisime šia linkme, kuri, mano galva, yra tiesiog pavojinga ir klibina pačius valstybės ir politinės sistemos pagrindus? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Turbūt pirmiausia turėtume galvoti, kad tai viskas yra teisėta ir teisinga, viskas yra teikiama pagal galiojančią Konstituciją ir viskas, kas yra numatyta ir neuždrausta, yra teisėta. Tai yra Seimo narių iniciatyvos, tai yra Seimo frakcijų iniciatyvos, ir manau, kad kiekvieną tą pakeitimą turėtume vertinti labai atskirai. Tarkime, su vienu iš Konstitucijos tėvų, tai yra su Č. Juršėnu, diskutavome apie tai, kad Konstitucijoje yra įrašas „masinės informavimo priemonės“. Kai aš paklausiau… tiksliau, perskaitė 25 metų žmogus tą sakinį, jis net nesuprato, apie ką ten yra parašyta. Taigi tie pokyčiai, jeigu jie yra teigiami ir veda mus į daugiau demokratijos, manau, kad jie ir yra daromi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas, ruošiasi E. Gentvilas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Draugai draugais, bet tiesa yra svarbiau. Aš Seimo Pirmininkui noriu priminti, kad nors ir kaip gerbtume Č. Juršėną, jis nebuvo toje darbo grupėje, kuri rengė Konstituciją. Mes gerbiame Česlovą, bet Konstitucijos tėvu negalėtume šiuo atveju vadinti.
Gerbiamo Ministro Pirmininko noriu pasiteirauti. Praeitų metų birželį mes, pastebėję dideles bėdas aplinkos sektoriuje, teikėme aplinkos ministro atstatydinimą. Jums prireikė pusės metų, kol, sakyčiau, taip tėviškai griežtai paskui išvarėte ministrą iš tų pareigų. Dabar matome, kad aplinkos sektoriuje yra daug vėlavimų: ir Vyriausybės nutarimų, ir čia, Seime, pristatant projektus. Ar turite kokį nors planą, kada turėsime naują ministrą, kuris galbūt galės sutvarkyti tuos dalykus? Taip pat noriu pasakyti, kad…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). …atliekų tvarkymo čia yra tik Seimo narių projektai, nėra Vyriausybės. Ačiū, jeigu pateiksite.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Tai tik dar kartą parodo, kad į opozicijos balsą būtina įsiklausyti ir ne visuomet jos nuomonė yra neteisi. Geriau vėliau negu niekada.
O visiškai rimtai kalbant, išties problemų, kaip jūs matėte, yra susikaupusių daug. Jūs tą patį kartojate, kad nesprendžiamos, nesprendžiamos, nesprendžiamos. Išvadas reikėjo daryti. Dabar, be abejo, yra ministerijos laikinas vadovas. Jam tikrai puikiai sekasi. Sprendžia tuos klausimus, kurie jūsų irgi buvo keliami, nebuvo pajudėję, ir mes turime rezultatus. Todėl atsiranda noras, kad kuo ilgiau tas ministras vadovautų, bet bet kokiu atveju aš prognozuočiau, kad bus teikimas ir bus teikiama kandidatūra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi J. Razma.
E. GENTVILAS (LSF). Klausimas iš esmės abiem pranešėjams. Cituoju. Ponas V. Pranckietis šiandien pasakė: „Kviečiu visus sutelktam darbui.“ Ponas S. Skvernelis pasakė: „Turėkime ne politinių rietenų areną, bet konstruktyvius pokalbius.“
Kalbant apie sesijos darbų programos turinį ir klausimus, turbūt negalėčiau pasakyti, kad bent vienas ten yra nereikalingas. Sutinkame, gerai, yra klausimai. Dabar klausimas – ne ką svarstysime, o kaip svarstysime, ir nuo jūsų abiejų, kaip įtakingų valdančiosios daugumos asmenų, priklauso, ar bus siekiama, nepaisant opozicijos balso, vienu, dviem balsais užsitikrinti sprendimą, kurį, pavyzdžiui, paskui naikina Konstitucinis Teismas arba vetuoja Prezidentė. Gal galima tikėtis iš judviejų, kaip iš dviejų valdančiosios daugumos lyderių, įsiklausymo, girdėjimo, stabtelėjimo ir tik tada sprendimų priėmimo, nedarant brokuotų įstatymų projektų? Klausimas abiem.
V. PRANCKIETIS. Ačiū už pastabą. Žodžiai „sutelktam darbui“ buvo skirti ir man asmeniškai taip pat.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai galiu pakartoti savo asmeninę poziciją ir Vyriausybės. Mes norime ir kokybiško galutinio produkto – įstatymo, ir kokybiškų diskusijų. Bet kad jos tokios vyktų, turi būti nusiteikimas abiejų pusių. Jeigu mes svarstome ir diskutuojame dėl teisės normų, dėl alternatyvų, per tą prizmę žiūrėdami, ieškodami geriausio sprendimo, tikrai aš esu ir girdžiu, ir įsiklausau, ir tą daro Vyriausybė. Bet jeigu diskusijas bandoma nukreipti vien tik į tam tikrų galbūt kitokių tikslų turėjimą, tai jos yra nekonstruktyvios. Dar kartą galiu pakartoti, visa Vyriausybė, tiek aš asmeniškai, tiek ministrai, esame pasiryžę konstruktyviai diskutuoti ir įtikinti kuo daugiau Seimo narių palaikyti reikalingus įstatymų projektus. Mes puikiai suprantame, kad to didesnio sutarimo, didesnio palaikymo išraiška čia, Seimo plenariniame posėdyje, garantuoja kokybiškesnį ir stabilesnį tų įstatymų po to įgyvendinimą. Esu tikrai už konstruktyvumą, už dialogą, toks buvau. Bet norėtųsi, kad tas dialogas tikrai būtų konstruktyvus ir geranoriškas iš abiejų pusių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausimas Seimo Pirmininkui. Ar jūs galėtumėte prisiimti asmeninę atsakomybę ir viešai čia pasakyti, kad šioje sesijoje tikrai apsvarstysime du Teisės ir teisėtvarkos komitete užmarinuotus projektus? Tai yra Seimo narių darbo sąlygų ir garantijų ir Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektus. Ar jums užtenka galių kaip nors paveikti šio komiteto pirmininkę, kad tai būtų padaryta? Ir apskritai, ar Seimo Pirmininkas žada kaip nors kontroliuoti, kai komitetai nesilaiko nustatytų svarstymo terminų, kad ateitų į Seimą ir būtų prašoma juos pratęsti?
O Ministro Pirmininko noriu paklausti, žinodamas, jog buvo viešai skelbta, kad jis išeis mėnesiui atostogų kaip Ministras Pirmininkas. Galėsite patikslinti, jeigu aš kažką supainiojau. Jeigu vis dėlto išeisite atostogų, kandidatuodamas į Prezidentus, ar tuo metu rūpestingai dirbsite…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …kaip Seimo narys, nes Seimo nariai atostogų negali turėti?
V. PRANCKIETIS. Jūs trečią kartą man užduodate tokį klausimą, labai analogišką, ir turiu pasakyti, kad mes padarėme analizę. Ačiū R. Baškienei, kuri padarė tokią analizę labai nuosekliai. Įstatymai, kurie yra užsigulėję, visi jie yra pakelti ir įtraukti į pavasario sesijos darbotvarkę. Neabejoju, kad jis jau yra darbotvarkėje tam, kad būtų svarstomas.
PIRMININKĖ. Premjere, prašom atsakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nežinau, kur jūs viešojoje erdvėje ką girdėjote, bet aš galiu pasakyti, kad rūpestingai vykdysiu pareigas ir kaip Ministras Pirmininkas, ir kaip Seimo narys. Noriu tik priminti, kad Ministro Pirmininko pareigos čia, Seime, yra šiek tiek išskirtinės, tai yra numatyta ir Statute, ir kituose įstatymuose. Taip pat labai rūpestingai vykdysiu ir Vyriausybės įstatymą, kuris numato galimybę paimti 10 dienų, ne daugiau kaip 10 dienų nemokamų atostogų. Tai tą būtinai išnaudosiu.
PIRMININKĖ. Ačiū premjerui. Gerbiami kolegos, norėčiau su jumis pasitarti, kad išties racionaliai paskirstytume posėdžio laiką ir leistume paklausti visiems Seimo nariams, o užsirašiusių yra 19, paklausė šeši, bet jau praėjo pusė valandos. Ar sutiktų gerbiamieji Seimo nariai leisti dabar padaryti pateikimo pertrauką šiuo klausimu ir leisti pateikti, praėjus pusės valandos pertraukai, Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo? Galime? Ar bendru sutarimu, ar reikia prašyti jūsų?.. Visi turėsite galimybę paklausti. J. Olekas nori pasiūlyti. Dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Socialdemokratų frakcijos vardu mes siūlome pabaigti šitą klausimą ir tada sugrįžti. Dabar čia bus pertrauka, nei šis nei tas, arba ten užsitęs ginčai.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, aš noriu priminti Statuto 109 straipsnį, nes nuo pusės valandos iki valandos mes galime daryti pertrauką. Tai viena. Antra, taip pat noriu priminti, kad mes turėtume Seimo nutarimą priimti, ir šiandien. Vadinasi, tarp pateikimo ir priėmimo turėtų būti trijų valandų pertrauka. Tad racionaliau skirstant laiką, maloniai prašyčiau pritarti mano siūlymui. Prašom balsuoti, kad darytume pertrauką ir leistume dabar pateikti Seimo nutarimą dėl referendumo.
Balsuojame, kad darytume Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos“ pateikimo pertrauką, o po to vėl atsakysime į visų Seimo narių klausimus.
Balsavo 108 Seimo nariai, tam pritarė 72, prieš – 2, susilaikė 34. Dėkoju, gerbiami kolegos.
11.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3266 (pateikimo tęsinys)
Dabar – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“ paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-3266. Gerbiamoji Agne Širinskiene, prašom. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 181 straipsniu, svarstė galimybes įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl referendumo ir dėl to įregistravo nutarimo pakeitimo projektą, siūlydamas, kad referendumas pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą būtų rengiamas vieną dieną, ir ta diena yra pasirinkta gegužės 12 diena. Siūlyčiau nutarimui pritarti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti išties daug Seimo narių. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi J. Olekas. Labai prašau tylos salėje.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, norėčiau jūsų paklausti, ar nemanote, kad keisdami datas, keisdami slenkstį, pažeisdami įvairias procedūras mes diskredituojame pačią referendumo idėją ir nepakankamai daug laiko skiriame paaiškinti, kokia yra nauda dvigubos pilietybės? Žmonės dabar tiesiog, atrodo, nebepasitiki pačia referendumo idėja ir nepakankamai iš tikrųjų žino, kokia yra nauda tos dvigubos pilietybės. Tokiu elgesiu mes užkoduojame šio referendumo pralaimėjimą. Ar nemanote, kad tokie besitęsiantys ginčai ir pažeidimai tik dar labiau gilins šią duobę?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai, mielas kolega, tikiuosi, kad mes nustosime ginčytis ir jūs bei jūsų frakcija labai aktyviai pradėsite skleisti referendumo idėją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų nuomonių yra įvairių. Prisiminkime ir Sausio 13-osios minėjimą, kada iš tribūnos buvo išsakytos nuomonės, kad antros pilietybės įgijimas nėra kažkokia privilegija ir kad žmonės mano įvairiai.
Mano klausimas, kai jūs pristatinėjote aną nutarimo projektą, kalbėjote apie būtinybę ištęsti balsavimą ir palikti net dviejų savaičių pertrauką, kad būtų. Dabar toks lyg paskubinimas, nes keliate į ankstesnį laiką, o kitą dieną, kurią jūs siūlėte, tą dieną bus net dveji rinkimai – ir Prezidento, ir Europos Parlamento. Koks čia jūsų apsisprendimas dabar, kad būtent 12-oji, anksčiau, kaip kolega sakė, trumpesnis laikas pasirengti? Kaip tai gali atsiliepti rezultatui? Ačiū už atsakymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, mes nieko neskubiname. Tiesiog referendumą siūloma vykdyti kartu su pirmuoju turu, kai tuo pat metu vyks ir kitas referendumas dėl 121 Seimo nario. Iš tikrųjų yra labai klaidinga manyti, jog tai yra pilietybės įgijimo referendumas. Pagal tai, kokia formuluotė yra taikoma Konstitucijos tekste, akivaizdu, kad tai yra pilietybės išsaugojimo referendumas. Tai yra tie asmenys, kurie šiuo metu turi Lietuvos Respublikos pilietybę, įgiję kitos valstybės, kuri atitinka eurointegracinius ir NATO kriterijus, pilietybę, tiesiog išlaikytų Lietuvos Respublikos pilietybę. Priešingai, ne Lietuvos Respublikos piliečiai, o kitų valstybių piliečiai, pagal siūlomą normą kokių nors išskirtinių teisių įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę po referendumo neturės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Landsbergis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, jau čia panašus klausimas buvo. Ar nemanote, kad vis dėlto tą idėją visiškai diskreditavote, vien stengdamasi pritempti referendumą prie Prezidento rinkimų? Ir ar nemanote, kad reikėtų šiek tiek gal pristabdyti tą traukinį ir laukti Konstitucinio Teismo sprendimo, kad būtų aiškumas, nes priešingu atveju gali būti kuriozinis atvejis, kai sprendimas gali būti priimtas per vėlai, ir po to traukinį bus sudėtinga sustabdyti. Vis dėlto galbūt daryti įtikinamai, neskubant, bet kad rezultatas būtų teigiamas bent tų, kurie nori, kurie to referendumo laukia.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, Konstitucinis Teismas, kai priėmė sausio mėnesio nutarimą, labai aiškiai pasakė, ir galiu pacituoti, tai yra tiesioginė citata, kad „referendumas turi būti vykdomas vadovaujantis naujos, tai yra 2018 m. gruodžio 20 d., redakcijos Referendumo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu“. Iš šitos Konstitucinio Teismo citatos yra akivaizdu, kad šiuo metu priimtas ir galiojantis Referendumo įstatymas yra tas, kurį Konstitucinis Teismas mato esant būtiną taikyti vykdant referendumą – tiek šį, tiek, manau, ir kitus, kurie yra suplanuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi A. Kubilius.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Miela ponia Širinskiene, iš tikrųjų aš turiu klausimą jums ne tik kaip politikei, kuri puikiai atstovauja tai pozicijai, bet ir kaip teisininkei: kaip jūs vis dėlto paaiškintumėte koliziją tarp dviejų įstatymų, tarp konstitucinių įstatymų, Konstitucinių įstatymų sąrašo ir Referendumo įstatymo, kuris taip pat įrašytas Konstitucinių įstatymų sąraše? Ar jūs vis dėlto nemanote, kad pirmiausia reikėjo arba išbraukti Referendumo įstatymą iš Konstitucinių įstatymų sąrašo, arba Referendumo įstatymą reikėjo taisyti gruodžio mėnesį, remiantis anksčiau priimtu įstatymu?
Ir, kiek aš atsimenu, ponia Agne, į tai buvo atkreiptas jūsų dėmesys. Jeigu jūs manote, kad vis dėlto kolizija egzistuoja ir jūsų garvežys važiuoja toliau, nepaisant to, kad įstatymai yra pažeidžiami, ar nemanote, kad tai yra ir jūsų, kaip komiteto pirmininkės, atsakomybė tokius dalykus sužiūrėti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis frakcijos seniūne, aš dar kartą tiesiog pacituosiu, kaip Konstitucinis Teismas savo sausio mėnesio nutarime nurodė Seimui elgtis organizuojant referendumą. Citatos pradžia: „referendumas turi būti vykdomas vadovaujantis naujos, tai yra 2018 m. gruodžio 20 d., redakcijos Referendumo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu.“ Toks ir yra atsakymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš gal pratęsiu kolegos G. Landsbergio klausimą ir paprasčiau paklausiu. Konstitucinis Teismas tol, kol jam nebuvo iškeltas klausimas dėl to, ar Referendumo įstatymas atitinka Konstituciją, kitaip negali sakyti. Yra Seimo priimtas ir Prezidentės pasirašytas įstatymas ir jis yra galiojantis. Tačiau kyla klausimas ir didelės abejonės, ar Seimas pasielgė teisingai ir ar jūs nepadarėte klaidos, vadovaudama Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nesvarstydama klausimo, ar buvo galima priimti Referendumo įstatymą kaip paprastą įstatymą, kai galiojantis Konstitucinių įstatymų sąrašas reikalauja, kad Referendumo įstatymas būtų svarstomas kaip konstitucinis įstatymas. To nebuvo padaryta.
Aš noriu jūsų asmeninės nuomonės. Ar, jūsų manymu, Referendumo įstatymas, kuris buvo priimtas ne kaip konstitucinis įstatymas, atitinka galiojančią Konstituciją?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Priiminėdami referendumo naują redakciją mes diskutavome su Teisės departamentu, ir ponia O. Buišienė, kurios kompetencija net neabejoju, mums patvirtino, ir ne vieną kartą, kad taip, tokiu atveju galima priimti kaip paprastą įstatymą. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad panaši situacija yra ir su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymu, ir su Europos Parlamento rinkimų įstatymu, nes Konstitucinių įstatymų sąraše yra numatytas Rinkimų kodeksas, kuris šiuos įstatymus apimtų, bet kol kas Rinkimų kodekso nėra, tad, jeigu kvestionuojame vieną, klausimas, kaip yra su kitu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pažiūrėsime, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Neburkime iš kavos tirščių. Datų pakeitimas piršosi savaime. Vėlgi po Konstitucinio Teismo paaiškinimo, manau, reikia šiandien pritarti, ir pasisakau už tą pritarimą vienai datai – gegužės 12-ajai, bet to nepakaks. Jūs esate įtakinga valdančiosios daugumos atstovė. Kokias priemones dar galėtų padaryti Seimas, kokias priemones galėtų padaryti Vyriausybė, kad referendumą, vyksiantį gegužės 12 dieną, lydėtų sėkmė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsakant į pirmą jūsų klausimo dalį dėl Konstitucinio Teismo sprendimo – kaip žinote, Konstitucinio Teismo sprendimu prieštaraujančia Konstitucijai buvo pripažinta 2003 metais priimta Referendumo įstatymo norma. Nežinau, kas ją ruošė ir priėmė, manau, atsakomybę turėtų prisiimti tuo metu dirbę asmenys.
Dėl to, ką galėtų Vyriausybė ir Seimas padaryti, kolegos, aš manau, mes puikiai atsimename, kad buvo priimtas Seimo nutarimas, kuriuo leidžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei skirti lėšas referendumui viešinti. Aš manyčiau, kad tada, kai mes pagaliau apsispręsime dėl datos, Vyriausybė viešinimo darbų ir imsis. Ir, kiek suprantu, ten pakankamai didelė suma yra numatyta.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš, taip pat pratęsdama kolegos mintį, vis dėlto šiandien yra realiai paskutinė diena, kai gali būti paskelbtas referendumas, jeigu mes planuojame jį įgyvendinti gegužės 12 dieną, noriu paklausti. Vis dėlto ypač Pasaulio lietuvių bendruomenė yra labai sunerimusi, kad tie terminai yra labai maži. Grįžtant prie viešinimo, kokios priemonės, kad galbūt jau šiandien nuskambėtų, kad bus imamasi visų priemonių ir žmones pasieks pirmiausia mūsų šiandieninis sprendimas, kuriam mūsų frakcija taip pat planuoja pritarti, – dėl gegužės 12 dienos paskelbimo, kad tą dieną vyks referendumas, kaip jis pasieks visus kraštus, ir taip toliau. Tai gal jūs galite atsakyti, kadangi šiandien planuojate priimti tokį nutarimą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad viešinimo darbus, kurie yra planuojami Vyriausybės, geriausiai žinos Vyriausybės vadovas, tačiau, kiek man žinoma, viešinimui yra skirta, rodos, virš 200 tūkst. eurų, jei neklystu. Manau, kad tikrai bus pakankamai daug informacijos apie tai, kuo yra svarbus referendumas, kaip jis vyksta. Iš tikrųjų yra labai smagu matyti, kokia yra aktyvi Pasaulio lietuvių bendruomenė, nes, kiek stebiu jų veiklą feisbuke ir kituose tinkluose, šiuo metu jie jau vykdo pakankamai daug diskusijų ir diskutuoja apie referendumą ir jo privalumus bei trūkumus. Tai manau, kad informacija palaipsniui užsienio lietuvius pasiekia. Tik man labai gaila, kad mes Seime iki šiol neradome sutarimo, ir to sutarimo jau per vėlu ieškoti, nes įsigaliotų vėliau negu paskelbtas referendumas, tai yra mes niekaip nepriėmėme sprendimo dėl referendumo šalininkų išplėtimo. Ir kol kas referendumo šalininkais registruotis, rinkti aukas ir vykdyti referendumo reklamą gali tik Seimo narių grupė, kuri įregistravo nutarimą, bet, deja, negali užsienio lietuviai. Telieka jų atsiprašyti, kad to sutarimo, deja, su opozicija neturėjome ir tas sprendimas nėra priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Motyvai po pateikimo. Motyvai už – P. Gražulis. P. Gražulis – motyvai už. Atsisako kalbėti. Tada S. Tumėnas – už. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu pritarti šitam projektui, nes šiandien, man regis, visi suprantate, kad pasaulio lietuviai žiūri į Seimą ir tikisi, kad pagaliau tą problemą išspręsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties keistai jaučiuosi kalbėdamas prieš, nors ilgą laiką ir iki rinkimų, ir jau šioje kadencijoje kalbėjau už tai, kad palaikau referendumą, palaikau referendumo idėją. Vienintelis dalykas, kas nepatiko man ir daliai mano atstovaujamos frakcijos, buvo tai, kad iš tikrųjų valstiečiai daug didesnį dėmesį skyrė referendumo technikai, o ne referendumo turiniui. Diskusija, kurioje man teko dalyvauti, apie referendumo turinį, apie tai, kas yra pilietybė, kokiais atvejais ji turi būti išsaugoma, kas yra daugybinė ir taip toliau, buvo viena. Tuo tarpu diskusijų dėl to, ar turi būti dvi dienos, ar dvi savaitės, ar toks įstatymas, ar tokiu referendumu keičiami įstatymai, iš tikrųjų buvo begalė.
Ir šiandien yra suvelta taip – visa procedūra ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą iš esmės pastato visą klausimą ant labai aštraus kampo. Tai reiškia, kad Konstitucinis Teismas anksčiau ar vėliau savo išaiškinimą pateiks. Jeigu išaiškinimas reikš, kad referendumas buvo rengiamas pažeidžiant Referendumo įstatymą, kuris turėjo būti keistas kaip konstitucinis įstatymas, tai reiškia, kad visas referendumas bus šuniui ant uodegos. Žmonės pasijaus apgauti ir tai šiandien kris ant valstiečių kupros.
Man iš tikrųjų labai gaila, kad vėl dar kartą buvo einama buldozeriu, o ne ieškoma sutarimo tais klausimais kaip Konstitucijos keitimas, kur mes tikrai galėtume rasti teisingus, teisiškai raštingus sprendimus. Todėl aš nesu prieš referendumą – aš esu prieš teisinę beraštystę.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo dėl privalomojo referendumo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad bus skiriamas komitetas. Tai siūlyčiau Teisės ir teisėtvarkos komitetą skirti. Kartu, jeigu būtų taip, kad paskirsime komitetą, labai prašau Seimo leisti komitetui susirinkti plenarinio posėdžio metu, nes turėsime apsvarstyti.
PIRMININKĖ. Taip, viską tą išspręsime. Ačiū. Tikrai visa tai išspręsime labai atsakingai.
V. Juozapaitis – replika po balsavimo.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien nuskambėjo čia, salėje, vienas momentas, kurio galbūt mūsų piliečiai, gyvenantys užsienyje arba buvę piliečiai, nepriėmė domėn. Aš ką tik grįžau iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur man teko tikrai labai daug bendrauti su tautiečiais. Jie labai tikisi, kad, priėmus tą referendumo formuluotę, visi tie, kurie iki šios dienos yra netekę Lietuvos pilietybės, turės teisę ją atkurti. Bet šiandien nuskambėjo frazė, kad po referendumo tai galės padaryti tiktai tie, kurie šiandien yra piliečiai, ir referendumo rezultatai negalios tiems, kurie yra jau netekę pilietybės.
Aš tiesiog informuoju, kad čia gali įvykti vėlgi tokia kolizija ir žmonės, kurie tikisi, gali būti labai skaudžiai nuvilti. Ar tikrai viskas tame referendume arba jo formuluotėje yra taip, kaip mes visi suprantame ir supranta žmonės, kurie laukia to referendumo? Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo Pirmininkas. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, noriu siūlyti ypatingą skubą. Kadangi reikalingi motyvai, motyvas yra paprastas – gegužės 12 dieną referendumas. Prieš du mėnesius jis turi būti paskelbtas. Tai šiandien ir reikėtų jį paskelbti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Ar galime tam pritarti? Motyvai išsakyti. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu ypatingai skubai.
Kaip ir prašė A. Širinskienė, pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime tam pritarti? Galime.
Taip pat šiandien posėdyje mes darysime pertrauką po Seimo nutarimo dėl sesijos darbų programos ir tuo metu mes prašytume tada… (Balsas salėje) Ne, A. Širinskienė mano siūlyti kitą laiką. Prašau. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, jūs žinote, kad yra valandos taisyklė, kai negalima registruoti pasiūlymų. Tiesiog pertrauka patenka daugiau kaip valandos terminu ir gali būti taip, kad po mūsų komiteto posėdžio vėl kas nors registruos ir mes rinksimės. Aš tikrai prašyčiau mums leisti posėdžio metu po 14 valandos susirinkti.
PIRMININKĖ. Gerai. Yra komiteto prašymas po 14 valandos. Ar galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu leisti Teisės ir teisėtvarkos komitetui susirinkti, jeigu būtų užregistruota pasiūlymų. Sutariame.
Replika – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ypač Agne Širinskiene, aš labai norėčiau, kad jūs pateiktumėte labai aiškų atsakymą, kad mūsų svarstymas ir priimami siūlymai neprieštarauja Konstitucijai. Mes visi prisiekėme Konstitucija. Aš labai abejojau dėl to, ką mes darėme dėl dviejų dienų, kad prieštarauja Konstitucijai, taip ir buvo. Konstitucinis Teismas taip išaiškino. Aš bijau, kad ir dabar gerais norais kelias į pragarą yra grindžiamas. Nors mes prisiekėme vadovautis Konstitucija, bet vėl laužysime Konstituciją bandydami priimti įstatymą, kuris turėtų būti konstitucinis, o nėra konstitucinis. Paskui atmes ir tą idėją mes net kompromituosime. Aš pritariu dvigubai pilietybei, bet manau, kad žingsnis po žingsnio mes kompromituojame pačią idėją. Prašome atsakyti, ar tikrai neprieštarauja Konstitucijai, nes girdžiu visai priešingų…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, svarstymo stadijoje mes dar turėsime galimybę diskutuoti. Gerbiami kolegos, Seimo statuto 164 straipsnio 4 dalis – trijų valandų pertrauka. Ne anksčiau kaip 15 valandą galėsime grįžti prie Seimo nutarimo dėl referendumo.
12.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas. Grąžiname norinčiųjų paklausti lentelę. Septintasis klausia pagal užsirašymo eilę E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamąjį premjerą prašome užimti vietą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ministras Pirmininkas eina į savo darbo vietą, norėčiau jo ir paklausti. Buvo vykdoma aukštojo mokslo reforma – universitetų sujungimas, ir tas procesas vyko visai kitaip, nei buvo sumanyta, proceso metu keičiamas jungiamų universitetų skaičius, bet tas procesas kaip ir nebaigtas. Sumanymų buvo daugiau. Iš tikrųjų ar tie universitetai, kurie jau nepateko į tą jungimo mėsmalę, gali ramiai miegoti, ar vėl bus teikiami įstatymų projektai, ar bus vėl siekiama kai kuriuos universitetus, kurie dar nebuvo jungiami, prijungti, bus siekiama sujungti?
Antras klausimas prie to paties dėl finansavimo universitetų, kurie jau sutiko jungtis. Ar bus problemų, kaip buvo su pirmuoju paketu, kai jungėsi universitetai Kaune, ar finansavimas visas numatytas? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą, tikrai reforma nesustojusi. Jokios mėsmalės nėra. Už tai, kad nėra mėsmalės, gali visi ramiai miegoti, jungiasi tie, kurių bendruomenės išreiškė tokią valią, mums pavyko rasti su jais sutarimą ir įtikinti ir bendruomenes, kad tas procesas būtų kokybiškas pirmiausia dėl aukštojo mokslo, dėl studentų. Tikrai nėra jokių problemų dėl finansavimo. Mes tuos lūkesčius, kuriuos turėjo universitetai, patenkinome. Dabar kai kurie yra šio Seimo darbotvarkės klausimai susiję su, sakykim, Vilniaus ir Šiaulių universitetais, tai yra irgi bendruomenių sprendimai. Jūs puikiai žinote, kad jeigu kai kurios universitetų bendruomenės ir išreiškė kategorišką nuomonę, tai mėsmalė neįsisuka. Vis tiek vyksta diskusijos ir šiandien tos diskusijos toliau vyksta. Taigi visi gali miegoti ramiai, juokaujant, bet jeigu realiai, tai visus kviečiu, kad dirbtų proaktyviai, o ne miegotų. Nes tiems, kurie užmiega, iš tikrųjų atsiranda situacija, kad universitetas tampa, deja, nebe universitetu, o tik įstaiga, kuri tokią iškabą turi. Miegoti negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už galimybę paklausti. Sveiki ir sveikinu su pavasario sesija. Gerbiamam premjerui norėčiau užduoti klausimą apie tai, ko nėra mūsų pavasario sesijos darbotvarkėje. Žiūrint į Vyriausybės pažangos ataskaitą matyti, kad Aplinkos ministerija yra paskutinėje vietoje: iš 35 numatytų darbų yra įgyvendinusi 20 ir yra labai atsiliekanti. Jūs turbūt suprantate, kur aš lenkiu klausimą. (Gerbiamasis Stasy, užduodu klausimą.)
Mano yra klausimas, visgi kada mes turėsime aplinkos ministrą? Jūsų partija, kuri yra delegavusi, savo pavadinime turi žodį „žalieji“. Tai tiesiog arba mes patiriame aplinkosaugos politikos bankrotą, jeigu neturime po trijų mėnesių ministro ir konkrečių įstatymų, kurie vėluoja būti pateikti, arba mes tiesiog paprašome jūsų delegavusios partijos pakeisti pavadinimą, kad ji nebesivadintų Žalioji partija, jeigu mes nebeturime žmonių, kurie gali atstovauti aplinkosaugos politikai jūsų Vyriausybėje.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūs gal negirdėjote, jūsų tėtis klausė šito klausimo manęs, aš atsakiau dėl aplinkos ministro. Tai tada daugiau neturiu ką ir pakartoti. O dėl darbų, tai jūs ir pats įvardijote. Yra Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planas ir reikia žiūrėti, kaip įgyvendinama Vyriausybės programa, nes plane yra numatytos kai kurios priemonės ir konsoliduojamos, kurios yra įvykdomos, arba einama konsolidacijos keliu, jungiant kelias. Tikrai tai nėra signalas.
Dar kartą galiu pakartoti, ką atsakinėjau jūsų tėčiui, kad laikinasis aplinkos ministras tikrai susitvarko su iššūkiais ir spręs, tikiuosi, artimiausiu metu net ir tuos klausimus, kurie ne tik Seime, bet ir visuomenėje diskutuojami vos ne metai laiko, kalbant apie atliekų pakuočių sutvarkymo problemas su atitinkamomis bylomis… Darbas tikrai nėra sustojęs. Pagal priemonių planą yra ne viena ministerija, kurios, kaip minėjau, prašo pakeisti terminus, arba įgyvendinimo terminus, arba sujungti priemones. O ministrą mes tikrai turėsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Gailius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Turiu du klausimus – vieną Seimo Pirmininkui, kitą Ministrui Pirmininkui. Gerbiamas Pirmininke, jau praėjo keturi mėnesiai po pirmojo balsavimo dėl individualaus konstitucinio skundo įvedimo Konstitucijoje. Kada planuojate teikti antrąjį balsavimą Seimo posėdyje?
Gerbiamas Ministre Pirmininke, jūsų Vyriausybės sudarytoje komisijoje dėl viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo tokios tendencijos, aš suprantu, kad šie priimami pasiūlymai ir projektas rengiamas tik siekiant nukelti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio pakėlimą iki 2025 metų. Ar reikia suprasti, kad jūsų Vyriausybė nieko nesiruošia…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …daryti, nesiruošia dar savo kadencijos metu kelti kaip nors viešojo sektoriaus…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …darbuotojų atlyginimus? Ačiū už kantrybę.
V. PRANCKIETIS. Dėl individualaus skundo. Taip, jūs teisus, likęs antras balsavimas. Turėtume tą savaitę nuo kovo 19 iki 21 dienos jį pateikti, žinoma, jeigu vėl neatsiras kokių nors prieštaravimų tarpusavyje, nes reikalinga konstitucinė dauguma. Tai vienas iš Konstitucijos pakeitimų.
PIRMININKĖ. Premjere, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu jūs giliau pastudijuotumėte pačios strategijos projektą, matytumėte, kad nėra atlyginimų užšaldymo iki 2025 metų, jie bus keliami, keliami nuosekliai ir pagal aiškiai apibrėžtas proporcijas, tai bus daroma. Mes tai darėme dvejus metus, kėlėme. Jeigu jūsų Vyriausybė tai būtų dariusi nuosekliai, mums dabar būtų reikėję mažiau kelti. Galiu tik patikinti, kad kaip viešojo sektoriaus atlyginimai kilo nuo pat pirmos mūsų Vyriausybės darbo dienos pradžios, lygiai tas pats bus ir 2020 metams numatyta, ir 2021 metams, iki 2025 metų. Kokiomis proporcijomis, kokiu eiliškumu ir kam, man atrodo, jeigu mes sutarsime ir patvirtinsime tą strategiją, labai aiškiai matysis, galbūt tada nereikės tų aistrų, diskusijų, kad kažkoks viešojo sektoriaus segmentas yra labiau mylimas ar mažiau mylimas. Manau, tai yra tos strategijos esmė. Terminas, kaip minėjau, yra susijęs su tvaraus finansavimo užtikrinimu.
Jeigu mes tam pritarsime, nepaisant to, kokia bus suformuota kita Vyriausybė, aš manau, kad bus išreikšta politinė valia, kad mes viešojo sektoriaus darbuotojams tą įsipareigojimą privalome vykdyti ir vykdysime. Manau, kad tai yra pagrindinė žinia, kokia ji turėtų būti suformuota, priimant strategiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Gailius. Ruošiasi D. Šakalienė.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Ministre Pirmininke, daug dėmesio ir laiko bus skirta naujam neteisėto praturtėjimo institutui įvesti, anglosaksiško pavyzdžio institutui, turbūt taip konstatuojant, kad nuo 2010 m. gruodžio 10 d. veikęs represinis institutas nepasiteisino. Mano nuomone, jisai įstrigo dėl 2010–2015 metų netinkamos personalo politikos Generalinėje prokuratūroje, vadovybės klaidos, skiriant vadovybę. Ar iš tikrųjų jūs esate linkęs pasilikti prie dviejų modelių, ar pasirinkti vieną iš modelių – civilinį, represinį? Nes iš tikrųjų bus daug diskusijų, bus dar viena konstitucinė byla. Ar galima konkurencija šitų dviejų institutų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega.
Pirmiausia sveikinu jus įgavus didžiulį Joniškio žmonių pasitikėjimą ir laimėjus mero rinkimus. Jūs 2010 metais, kaip ir aš (mes tuomet buvome toje pačioje barikadų pusėje), skeptiškai žiūrėjote į neteisėto praturtėjimo instituto įvedimą reguliuojant Baudžiamojo proceso kodekso būdu. Ta praktika, kurią mes bent jau taikėme, ir jūsų institucija, ir tuo metu mano, pagal geriausią europinę praktiką, kad civilinis institutas veikia efektyviau, kainuoja gerokai pigiau valstybei ir pasiekia tą rezultatą, kurio mes siekiame.
Aš manau, kad visgi mes turėtume pasilikti ir pereiti prie civilinio instrumento, kuris iš esmės siektų tų tikslų, kurių šitas institutas ir siekia. Tai yra kad asmenys, kurie ne visai pagal pajamas, švelniai tariant, praturtėjo, susimokėtų ir mokesčius, susimokėtų tam tikras baudas ir galiausiai, jeigu toks būtų poreikis, tiesiog to turto netektų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašom, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Tikrai nuoširdžiai pritariu premjero žodžiams, kad vaikai turi augti šeimose, tačiau augti saugiai, be smurto, ir raginu atkreipti dėmesį į Prezidentės žodžius, kad vaikų saugumas turi išlikti aukščiausiu prioritetu. Primenu, kad 2018 metai mūsų visų politikų, institucijų, visuomenės, žiniasklaidos vienybės dėl vaiko teisių reformos dėka tapo pirmais ir vieninteliais metais, kai Lietuvoje šeimose nebuvo nužudytas nė vienas vaikas. Labai prašau jūsų atsižvelgti į tai, kad, norėdami įvykdyti vaiko teisių reformą, mes negalime ignoruoti objektyvių duomenų, pasiduoti raginimams populistų, kurie, ačiū Dievui, nebėra valdančiųjų frakcijoje. Bet kai tikrai pono M. Puidoko dvasia yra tęsiami, teikiami pasiūlymai kuo žemiau numušti vaikų saugumo užtikrinimo kartelę, noriu paklausti, ar jūs, matydami 2019 metų pradžioje po panikos kėlimo ir reformos puolimo vėl fiksuotas vaikų mirtis, nebijote…
PIRMININKĖ. Laikas!
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). …nutaisyti reformą priešingai vaikų interesams?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, labai prašyčiau truputį daugiau tylos. Premjere! Jūs klausėte premjero ar Seimo Pirmininko? Abiejų klausėte.
V. PRANCKIETIS. Gerbiama kolege, aš manau, kad tas mūsų rūpestis – ir Prezidentės, ir mano kalboje, ir premjero kalboje – buvo vienodai išreikštas, ir tai yra visų mūsų rūpestis. Mes pasisakome už paprastus tris dalykus: kad vaikai būtų saugūs, kad šeimos jaustųsi saugios ir kad darbuotojai, kurie dirba su šeimomis, taip pat būtų saugūs. Tam ir yra derinamas paskutinis įstatymo projektas. Tam yra vėl naujų pasiūlymų, tam yra integruojama į bendrą projektą. Manau, mes turime žiūrėti į tikslą, ne į procesą, ir pasiekti jūsų minimo saugumo tikslų.
PIRMININKĖ. Premjere, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš galiu papildyti. Turbūt nuomonė yra labai aiški ir ta nuomonė atsispindėjo dėl galiojančio įstatymo teikiant pataisas, Vyriausybės siūlymus, kurie, man atrodo, tikrai išlaikė pagrindinius principus – vaiko saugumas yra svarbiausias. Atsižvelgiama ir į šeimos interesą. Tikrai buvo pasiektas balansas.
Dabar dėl naujų pasiūlymų negalėčiau aš pasisakyti, nes nesu susipažinęs su jais, bet manau, kad tie principai, kurių laikosi Vyriausybė nuo pat darbo pradžios, kalbant apie vaiko apsaugą, tikrai nekis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi L. Balsys.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas Ministre Pirmininke, „FinTech“, be abejo, yra vienas iš Lietuvos iššūkių ir ateities sfera, kurioje Lietuva gali labai gerai pasirodyti. Žinant tai, kad daugelyje šalių, ypač, pavyzdžiui, Amerikoje, net 60 % BVP sukuriama kaip tik finansinėse institucijose arba finansiniais instrumentais, Lietuvai neabejotinai tai yra svarbu. Lietuvos bankas yra paskelbęs, kad 2021 metais iš Gedimino prospekto išsikels į Žirmūnus ir ten bus. Sakykite, gerbiamas Ministre Pirmininke, ar nebūtų protinga, pavyzdžiui, Lietuvos banką perkelti į Kauną, kur faktiškai yra visa seno Lietuvos banko infrastruktūra ir kartu yra technikos universitetai, kurie taip pat susiję su „FinTechu“? Tai būtų iš tikro geras indėlis į mūsų tokį daugelio regionų vystymą. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir pasiūlymą. Tikrai manau, kad tas miestas galėtų priimti ir suteikti potencialą ir žmogiškuosius resursus. Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir apie savo plėtrą, nekilnojamojo turto vystymą, kur, ką ir kaip daryti, sprendžia savarankiškai. Jo apsisprendimas šiandien yra toks, jį mes gerbiame ir daryti įtaką jo sprendimams – tikrai nemanau, kad šiuo atveju turėtų Vyriausybė įsikišti. Yra ir kitų būdų skatinti naujų technologijų, finansinių technologijų, finansinių instrumentų naudojimą mūsų šalyje, ką parodė pastangos, kad mes galime, ir tikrai tapome „FinTecho“ centru šiame regione, ir nereikėjo institucijų kilnoti iš vieno miesto į kitą, kad tą pasiektume.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia L. Balsys. Ruošiasi G. Skaistė.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, būdamas Kėdainiuose, jūs paskelbėte apie strateginį dokumentą, kurį jūs pavadinote „planu chuliganu“, apie tai, kaip Astravo atominę elektrinę bus galima konvertuoti į Astravo dujinę elektrinę, kuri bus kūrenama lietuviškomis dujomis. Tai, be jokios abejonės, precedento neturintis tarptautinis projektas, kuriam parengti reikėtų skubių Vyriausybės žingsnių jau dabar ir, ko gero, dar skubesnių teisės aktų priimti Seime, kad tas projektas galėtų vykti. Tačiau, kaip supratau, jūs neketinate šioje sesijoje pateikti jokių Vyriausybės sprendimų arba įstatymų projektų, kurie šitą jūsų „planą chuliganą“ paverstų konkrečių žingsnių planu? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už pastebėjimus. Aišku, norėtųsi, kad lietuviškomis dujomis būtų kūrenama kuo daugiau energetinių objektų, bet mes neturime lietuviškų dujų, tai per Lietuvą importuotomis dujomis.
Jeigu kalbėtume labai konkrečiai, taip, neatsisakydami ir nekvestionuodami priimtų sprendimų, kurie yra vienareikšmiškai išreikšti tiek Vyriausybėje, tiek Seime Astravo elektrinės atžvilgiu, mes turime daryti ir kitus darbus. Vyriausybė tą daro ir numato ir finansinius išteklius. Jeigu įvyktų branduolinis incidentas ir ta elektrinė būtų pradėjusi veikti, dėl to yra Vidaus reikalų ministerijos parengti, Vyriausybės pritarti planai, tai mūsų saugumo, evakuacijos, prevencinės priemonės.
Kalbant apie šitą pasiūlymą, taip, tai yra ne mano vieno, tai yra Energetikos ministerijos, taip pat ir specialistų išdiskutuotas, manau, paskutinis mėginimas, kad mūsų kaimyninės valstybės vyriausybė pradėtų mąstyti racionaliai. Šitas pasiūlymas yra suformuluotas ir išsiųstas Baltarusijos vyriausybei. Natūralu, kad mes laukiame atsakymo ir pagal tą atsakymą taip pat bus galima daug ką indikuoti, ar kaimyninė valstybė nori iš tiesų diversifikuoti energetinių išteklių tiekimo variantus, ar nori turėti nepriklausomą… užsitikrinti nepriklausomumą, kalbant apie priklausomybę nuo Rusijos energetinės sistemos ir išteklių, ar tai yra politinis kitos dar valstybės instrumentas. Jeigu į mūsų pasiūlymą bus sureaguota, tada iš tiesų prasidės diskusijos su atitinkamomis ministerijomis, kalbant apie Baltarusiją, tai yra pirmiausia Energetikos ministerijų lygmeniu. Ir jeigu reikės suteikti visokeriopą pagalbą, kalbant apie finansinių išteklių suradimą ir kitų instrumentų panaudojimą, Vyriausybė tą padarys. Bet norint, kad taip būtų, į mūsų racionalų pasiūlymą, pagrįstą pasiūlymą su konkrečiais pavyzdžiais, kurie praktikoje buvo panaudoti, reikia sulaukti bent kokio nors atsakymo. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu jo sulauksime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi K. Masiulis. (Šurmulys salėje)
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki, mano klausimas yra premjerui. Kovo 8-osios proga jūs buvote susitikęs su moterų organizacijų atstovais ir ta proga vardinote darbus, kurie buvo padaryti jūsų Vyriausybės tam, kad moterų situacija Lietuvoje taptų geresnė. Ir vienas iš tų darbų, jūs pasakėte, kad Vyriausybė pateikė įstatymo projektą, kad moterys galėtų užsidirbti pirmaisiais vaiko priežiūros metais.
Tačiau su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl šio įstatymo projekto padarė neriboto ilgio pertrauką, nepaisydamas to, kad opozicijos atstovai tą įstatymo projektą parėmė. Mano klausimas, ar jūs, kaip Vyriausybės vadovas, bandysite kaip nors paveikti savo kolegų nuomonę, kadangi įstatymas buvo sustabdytas būtent valdančiosios daugumos balsais, ar bandysite, kad tas klausimas vis dėlto grįžtų į darbotvarkę ir ta situacija keistųsi, ir moterys pirmaisiais vaiko priežiūros metais turėtų galimybę užsidirbti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Manau, kad yra geras projektas ir jis turėtų „atstrigti“ iš tokios situacijos, nes mes turime suteikti kuo daugiau ir geresnių alternatyvų moterims, auginančioms vaikus. Tai yra viena iš alternatyvų, kuria taip pat Vyriausybė, mano nuomone, skatintų jaustis saugiau, skatintų gimdyti ir skatintų galimybę neprarasti, nepatirti tam tikrų finansinių galbūt apribojimų, ypač pirmaisiais metais, išlaikytų arba atsirastų galimybė moterims sugrįžti į darbo rinką pakankamai greitai, neprarandant būtinų kvalifikacijų ir kompetencijų. Dėl to aš tikrai nenoriu dabar sakyti, kas ten užstrigdė, bet manau, kad įstatymo projektas reikalingas, ir Vyriausybės tikslas, ir aš tikrai darysiu, kad tas įstatymas judėtų į priekį, nes tai yra labai svarbu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi A. Dumbrava.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš labai įdėmiai žiūriu į jūsų valdymo reformas ir man daug kas patinka. Pavyzdžiui, jūsų taupymo… Vyriausybės institucijų optimizavimas, jų mažinimas, atsiranda papildomų pinigų. Bet taupymas nėra pats savaime tikslas. Siūlyčiau žengti… Paprastai gero valdymo praktika sako, kad sutaupyti pinigai turi būti ne pravalgomi, ne išdalinti didesniais atlyginimais, bet turi būti skiriami augti. Tarkime, kodėl necentralizuoti visas regionų lėšas, o jų per ministerijas pasėta daug, ir nesukurti institucijos, panašios kaip „Investuok Lietuvoje“, bet investuok regionuose arba auginkime regionus ir panašiai. Yra idėjų, būtų galima daugiau prigalvoti, kad tos valdymo iniciatyvos, jeigu jas finansuotume, centralizuotume, duotų potencialą. Kitas klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū, bet jau laikas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Išties jūs paminėjote pagrindinius postulatus gero viešojo valdymo. Taupymas nėra savitikslis dalykas. Mes norime, kad valstybės lėšos būtų racionaliai ir efektyviai naudojamos.
Kalbant apie tam tikrą priemonių centralizavimą, aš manau, kad tai greičiausiai buvo susiję su europinės paramos arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimu. Vis tiek ministerijos formuoja politiką atitinkamose srityse. Palikti be finansinio instrumento būtų labai sudėtinga. Čia diskusinis klausimas. Ir taip, ir taip galėtų būti. Jeigu mes turėtume patikimą centralizuotą agentūrą, kuria būtų pasitikėjimas tų institucijų, kurios betarpiškai susijusios ir formuoja politiką, galimas ir toks modelis. Bet dabar tikrai yra atsakinga institucija, nėra palikta vien Finansų ministerija, Vyriausybė. Vyriausybės nuolatinis dėmesys – kas dvi savaites ar kas tris savaites pristatoma, kokia yra pažanga. Tokiu atveju yra daromi kolegialūs Vyriausybės sprendimai. Kur, matome, yra lėšų investavimo intensyvumas mažas arba rizikingas, mes priimame sprendimus perskirstyti tarp politiką formuojančių ministerijų kitaip. Tai palikti vienai centralizuotai institucijai būtų irgi pakankamai tam tikros rizikos. Juo labiau kad mes tikrai, nėra ką slėpti, šiandien neturime dar tokio sektoriaus skaidrumo ir patikimumo, kad galėtume teigti, jog visi tie sprendimai, kurie yra daromi, bus padaryti vadovaujantis tik tais tikslais, kurie keliami Europos paramos skyrimui, o ne kitokiais.
Todėl manau, kad šitas modelis kol kas veikia, ir tos ministerijos, kurios yra pakankamai aktyvios, tikrai formuodamos politiką atitinkamose valdymo srityse labai efektyviai pasinaudoja parama. Ta parama nėra koncentruota į vieną sritį. Ji apima gerokai daugiau sričių, nepriklausomai nuo to, kad viena iš tų ministerijų yra atsakinga už vienos ar kitos europinės programos įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, prieš gerą pusmetį uždaviau jums klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio. Jūs truputį šiandien kalbėjote dėl atlyginimų viešajame sektoriuje, viskas gerai, pamažu tie dalykai juda. Tačiau vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar atsilieka nuo latvių ir estų. Po mokesčių reformos atrodo gan neblogai bruto atlyginimas, bet neto atlyginimu vis dar mes jų nepavejame. Jūs sakėte, buvo pažadėta, kad vis dėlto 2019 metais mes peržengsime tą ribą – būtent 1 tūkst. eurų. Prašom pasakyti, ar neatsiimate tų žodžių, ar einame ta linkme? Kaip jums atrodo, ar tikrai mes tai galėtume pasiekti? Labai ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, manau, mes galime eiti ta linkime ir einame, ir galime pasiekti.
Gruodžio mėnesį viešasis sektorius jau peržengė 1 tūkst. eurų. Aš, aišku, kalbu apie vadinamąjį popierinį atlyginimą, ką mes ir įvardinome tuo metu, kad galime pasiekti tokius skaičius. Tai yra faktas – jis viršijo daugiau negu 50 eurų, buvo daugiau negu privačiame sektoriuje. Taigi pagal tuos tempus ir prognozes, kas susiję su mūsų ekonomikos augimu per artimiausius dvejus metus, jeigu nebus tokių įvykių, kurie nuo mūsų tiesiogiai nepriklauso – be kažkokių globalių kataklizmų, aš manau, kad tai tikrai yra realu, nes mes artėjame. Bet aš ką kalbėjau, ką ir turėjau omenyje, mes kalbame apie vadinamąjį atlyginimą ant popieriaus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi A. Matulas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas premjere, praėjusioje sesijoje gana plačiai po pateikimo buvo pritarta nemokamam aukštajam mokslui. Kaip jūs prognozuojate, kada šita idėja bus vystoma toliau ir ar jinai įgis realų veidą, ir nuo kurio laiko čia būtų galima prognozuoti jau šito įstatymo įsigaliojimą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai manau, kad įgis. Ir su naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru, ir su komiteto pirmininku mes turime skaičiavimus, turime galimus variantus, ir aš manau, kad visiškai realu kalbėti, kad nemokamos bakalauro studijos šių metų rugsėjo 1 dieną galėtų būti įdiegtos mūsų šalyje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Matulas. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, štai šiandien gavau vienos pacientės laišką, noriu jį perskaityti: „Žiūrėjau laidą 24/7 ir turiu pasakyti, kad labai įžūliai ponas A. Veryga varo pensininkus ir invalidus į kapus. Aš pati invalidė ir pensininkė 15 metų. Sergu ūmia depresija. A. Veryga nuėmė vaistus klonazepamą. Neturiu kur dėtis, drebu, varo bėgti laukais. Padėkite! Dabar trumpai savo nuomonę noriu pasakyti. (Čia cituoju jos laišką.) A. Hitleris valė Europą nuo žydų, J. Stalinas lietuvius varė į Sibirą, A. Veryga ligonius, invalidus varo į kapus, daro išvalymą Lietuvoje. Su pagarba.“ Yra pavardė, vardas, iš Raseinių Mirklių kaimo.
Gerbiamas premjere, jūs ne kartą esate žadėjęs pakviesti opozicinių partijų atstovus…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kad mes atvertume jums akis ir kad A. Veryga nustotų siautėti. Jūs jau kai kurių žingsnių, matau, ėmėtės, bet ar galite…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas! Ir tai visiškai nesusiję su mūsų sesijos darbotvarkės programa.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tikrai aš to siūlymo neatsisakiau. Manau, kad jau dabar, kada visi būsime ir sesija yra prasidėjusi, jau dirbsite nebe apygardose, bet čia, Vilniuje, tą susitikimą tikrai galime organizuoti ir matau prasmę pasikalbėti. Akių man tikrai nereikia atverti. Aš matau, girdžiu ir į tuos sprendimus, kuriuos jūs įvardinote, mes tikrai reaguojame ir darome, bet aš nenorėčiau komentuoti konkrečios rašytojos arba klausytojos sprendimų. Manau, kad sveikatos ministras daro milžiniškus žingsnius, kad situacija, susijusi su farmacijos pramonės interesais, būtų kuo mažesnė. Svarbiausias dabar tikslas yra, kad nuo to nenukentėtų pacientas. Čia esminis dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Primenu savo ruožtu, kad informaciniai Vyriausybės narių pranešimai bus vykdomi kiekvieną antradienį, tai pat ir atsakymai į visus pateiktus klausimus įgyvendinant priimtus teisės aktus.
Paskutinis klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, mes daug kalbame, štai jau dveji metai, apie kaimo solidarumo fondą ar kaimo pagalbos fondą, galvojame apie įvairias formas, bet jis vis nejuda iš vietos. Gal jau Vyriausybėje jūs jį svarstėte ar ruošiatės svarstyti? Kada pasieks parlamentą?
Taip pat prieš metus, kaip žinote, Jonavoje vyko ūkininkų suvažiavimas ir buvote pažadėjęs 9 mln. iš nacionalinio biudžeto pagalbą kaimui. Ar šie pinigai pasieks kaimą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Taip, pinigai ir pasiekia, ir pasieks kaimą. Visi tie pažadai, kurie buvo išsakyti dėl finansavimo, yra įgyvendinti ir įgyvendinami. Tai net diskusijų negali kilti.
Kalbant apie solidarumo fondą, taip, Vyriausybei, sakykim, vienas iš tokių galbūt atskirų segmentų paimtų, kas dabar labai skauda ir labai aktualu, tai melioracijos problemos. Tai būtent ta forma ir einame per tam tikrą solidarumo formą… Sprendimai Vyriausybėje neformaliai yra aptarti, mes artimiausiu metu formalizuosime Vyriausybės posėdyje ir Seimą pasieks. Tai bus savotiškai irgi solidarumo fondas, kalbant apie melioracijos problemų realų ir greitą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, norėjo paklausti 19 Seimo narių, visi paklausėte. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašome. Balsuojame po pateikimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 78, prieš – 3, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta. Siūlomi visi komitetai ir siūloma svarstyti kovo 14 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, mes planavome laiką, kad dirbame iki 13 valandos, o po to skelbiame pertrauką, posėdžio pertrauką. Dabar matau ministrą V. Sinkevičių. Ar galime sutarti ir leisti jam pateikti darbotvarkės 1-8a ir 1-8b klausimus? Galime. Prieštaraujančių nėra.
12.37 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3164, Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3165 (pateikimas)
Skelbiu Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3164. Pateikimas. V. Sinkevičius.
Gerbiamas ministre, prašome į tribūną. Jūs tikriausiai kartu pateiksite ir lydimąjį Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, laba diena. Sveikinu su Seimo pavasario sesijos pradžia.
Teikiu Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 papildymo 151 straipsniu įstatymo projektą ir lydimojo Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas – užtikrinti duomenų apie visų Lietuvoje išduotų licencijų sukaupimą vienoje licencijų informacinėje sistemoje. Kartu teikiamo Civilinio kodekso 2.79 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – atsisakyti dvigubo licencijuojančių institucijų darbo, pranešti apie išduotas licencijas dviem informacinėms sistemoms.
Šiuo metu situacija yra tokia, kad neužtikrinamas informacijos apie licencijų turėtojus skaidrumas, tai yra ūkio subjektams, vartotojams ir priežiūros institucijoms aktuali informacija ne visada yra pasiekiama arba gaunama pavėluotai, nes egzistuoja išduodamų licencijų įvairovė. Kaip pavyzdys gali būti elektroninės, plastikinės, popierinės licencijos, įvairūs pažymėjimai, taip pat egzistuoja gausybė duomenų kaupimo formų – žurnaluose, duomenų valdymo sistemose, registruose, informacinėse sistemose. Kiekviena institucija renka duomenis, tačiau nėra užtikrintas bendrumas.
Vyriausybė iš dalies ėmėsi duomenų apie licencijas ūkinei veiklai centralizavimo, sukūrė licencijų informacinę sistemą, įgaliojo Vyriausybei pavaldžias institucijas licencijas išduoti naudojantis šia sistema. Tai pasiteisino, tačiau tokia tvarka negalioja nepavaldžioms Vyriausybei institucijoms. Todėl projektu siūloma, kad visos licencijas išduodančios valstybės institucijos įpareigojamos ne vėliau nei licencijos išdavimo, pakeitimo, sustabdymo, panaikinimo dieną užtikrinti, kad tokia informacija atsirastų licencijų informacinėje sistemoje.
Trumpai tiek apie įstatymo projektą. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Nori paklausti kolegos. Pirmasis klausia K. Masiulis. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, noriu pasiteirauti, ar čia kuriamas naujas registras? Tų registrų yra gyvas velnias, jau keli šimtai, ir tikrai nereikėtų kurti dar vieno registro. Ar kuriamas naujas registras, ar, atvirkščiai, seno registro pagrindu kažkas yra perprogramuojama, padaroma?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, labai geras klausimas. Nėra kuriamas naujas, tiesiog išnaudojama jau turima sistema. Mūsų tikslas yra būtent centralizuoti, kad visi tie duomenys… nes dabar realiai ji veikia, bet licencijas registruoti joje nėra privaloma. Todėl kiekviena institucija, kuri išduoda licencijas, turi savo būdą. Mes neturime galimybių pamatyti, kiek, kokių licencijų yra išduota, susipažinti su visais duomenimis ir panašiai. Turėdami šią sistemą, o kad ji veiktų, turime įpareigoti įstatymu įstaigas, išduodančias licencijas, galėsime matyti bendrą vaizdą. Įstaigos privalės registruoti būtent visas išduotas licencijas vienoje bendroje sistemoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Prašom, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už iniciatyvą. Mes frakcijoje diskutavome, lyg ir pozityvūs esame šitai iniciatyvai, tik panašus klausimas kaip ir K. Masiulio. Lydimajame Civilinio kodekso pakeitimo projekte jūs išbraukėte prievolę registruoti licencijas Juridinių asmenų registre. Ir dabar išbraukus, kaip jūs matote, koks registras tai turės įkūnyti, nes, aš suprantu, pirmajame pagrindiniame įstatyme numatoma, kad prievolė, bet jeigu išbraukiamas Juridinių asmenų registras, kokiame konkrečiai registre bus registruojama ir ar reikės papildomų lėšų to registro plėtrai?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Papildomų lėšų nereikės. Licencijų informacinė sistema jau dabar yra sukurta ir veikianti, ji ir bus pagrindinė – kaups pagrindinę informaciją. Aš manau, kad tai yra vienas iš tų daugelio projektų, kurie atkeliaus į Seimą, siekiant mūsų IT resursų konsolidacijos.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Motyvai už – K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš taip preliminariai būčiau linkęs pritarti gerai idėjai, tačiau su viena sąlyga, ir nežinau, ar būtinai po to pritarsiu, jeigu nebus kuriama daug naujų registrų, jeigu bus išnaudojami tie registrai, kurie yra, ir jie labiau spaudžiami. Lietuvoje yra apie 350 įvairiausių registrų, iš kurių tik maždaug trys yra fundamentalūs registrai. Juridinių asmenų registras gali apimti viską – ir licencijas, ir įvairias kitas registruotinas veikas, kurias atlieka juridiniai asmenys, nes jeigu jau juridinis registras fiksuoja juridinį asmenį, tai gali ir įvairias aplinkybes juridinio asmens fiksuoti.
Gyventojų registras irgi gali fiksuoti, ar gyventojas serga, ar neserga, kokiomis ligomis serga, ar nusikaltėlis, ar buvo nusikaltėlis ir panašiai. Bet mes kažkodėl kuriame atskirus vėžininkų registrus, įvairiausius atskirus registrus, licencijų registrus ir panašiai. Taip, turime 350 registrų, ir visi blogai veikia – vienas su kitu nekomunikuoja ir panašiai.
Jeigu ministerija eina ta linkme, kad optimizuos tuos registrus ir padarys juos veiklius, tegu būna privaloma registruoti. Taip, turėtų būti tvarka valstybėje. Bet tada bus pigiau, efektyviau ir visiems logiška ir aišku. Jeigu šita linkme būtų einama, aš, aišku, matysiu, gilindamasis į įstatymo projektą, tikrai labai sveikinčiau ir pritarčiau tokiai idėjai.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų išsakytą nuomonę. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Balsuojame. Prašom, kolegos. Balsuojame po pateikimo dėl Viešojo administravimo įstatymo ir lydimojo Civilinio kodekso po pateikimo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Dėl Viešojo administravimo įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Ir nematau pageidavimų iš jūsų. Siūloma svarstyti balandžio 9 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame.
Dėl papildomo Civilinio kodekso įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis. Papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti taip pat balandžio 9 dieną. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
12.45 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3264 (pateikimas)
Leisime dar pateikti (tikriausiai neprieštarauja Seimo nariai) darbotvarkės 1-9 klausimą – Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 atitinkamų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3264. Pranešėjas – ministras V. Sinkevičius. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, teikiu Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą. Projekto tikslas – išplėsti valstybės rezervo sąvoką, kad valstybės rezervo ištekliai būtų užtikrinami ne tik juos kaupiant, bet ir sutartiniais santykiais su ūkio subjektais. Taip siekiama sudaryti galimybę lanksčiai ir operatyviai papildyti ir sutelkti papildomų valstybės rezervo išteklių, kurių poreikis atsiranda reaguojant į konkrečias krizes ir situacijas; sutaupyti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybės materialinių išteklių atsargoms saugoti.
Dabartinė situacija. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme nustatytas tik vienintelis valstybės rezervo sutelkimo būdas – tai yra atsargų kaupimas, ir nenumatyti kiti valstybės rezervo sudarymo ir rezervo papildymo būdai. Valstybės biudžeto lėšomis įsigyjant, saugant ir nuolatos atnaujinant valstybės rezervo materialinius išteklius, neužtikrinamas racionalus lėšų panaudojimas, taip pat sudėtinga plėsti atitinkamų materialinių išteklių nomenklatūrą, nes tai pareikalauja didelių papildomų valstybės biudžeto asignavimų.
Siūloma sudaryti galimybę valstybės rezervo tvarkytojams sudaryti preliminariąsias sutartis su ūkio subjektais, pagal kurias ūkio subjektai įsipareigotų užtikrinti, kad ekstremaliosios situacijos, nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo atveju jie galėtų pateikti reikiamą prekių kiekį.
Priėmus projektą, bus pasiekta nauda – pirmiausia sumažėtų finansinė našta valstybei ir administracinė našta valstybės rezervo tvarkytojui, būtų išspręsta nemažai problemų, susijusių su atsargų, ypač maisto produktų, saugojimu, kaupimu, atnaujinimu ir panašiai, nereikėtų tam saugojimui, kaupimui skirti papildomo finansavimo. Sumažėtų statinių ir juose saugomų valstybės rezervo materialinių išteklių praradimo, sunaikinimo rizika, nes preliminariosios sutartys būtų sudarytos su keliais ūkio subjektais, esančiais skirtingose šalies vietose. Valstybė užtikrintų, kad reikiamu laiku bus pristatytas reikalingas valstybės rezervo atsargų kiekis, o ne tik jo sukaupta dalis, kuri šiuo metu priklausoma nuo skiriamų asignavimų.
Siūlomas naujas valstybinio rezervo materialinių išteklių kaupimo būdas, sudarant preliminariąsias sutartis, nepakeis šiuo metu veikiančio valstybės rezervo išteklių kaupimo būdo, o tik jį papildys, leis dalį rezervo materialinių išteklių, atsargų užtikrinti sutartiniais įsipareigojimais.
Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti Seimo narys M. Majauskas. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, ar nesvarstėte?.. Mes čia kitu klausimu kalbėsime apie patikimumo deklaracijas, subjektai, kurie nori dalyvauti NATO konkursuose ir teikti paslaugas ir prekes, turi atitikti tam tikrus patikimumo kriterijus. Ar čia nesvarstėte, kad subjektai, su kuriais būtų sudaromos sutartys, kalbame apie galbūt karo padėtį, iš tikrųjų atitiktų nacionalinio saugumo kriterijus, ir mes galėtume pasitikėti teikiamomis sutartimis?
Antras klausimas. Kokiomis priemonėmis būtų užtikrinta, kad tas subjektas krizinėmis sąlygomis būtų motyvuotas laikytis tos sutarties, nes, žinome, krizinėmis sąlygomis visi žiūri savo interesų? Kaip būtų galima užtikrinti, kad jie nebandytų išvengti tos sutarties įsipareigojimų?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl antros klausimo dalies – dėl užtikrinimo. Vis dėlto tai yra ir NATO geroji patirtis, kaip kitos NATO valstybės kaupia rezervą. Be jokios abejonės, iškyla įvairių force majeure situacijų, bet šiuo atveju turbūt svarbiausia pabrėžti, kad dabartinis rezervo kaupimas niekur nedingsta, tik yra papildomas būtent užtikrinant labai dažnai reikalingus, trūkstamus kiekius.
Dėl atrankos. Krašto apsaugos ministerija, kiek aš suprantu, taikys lygiai tokius pačius patikimumo standartus kaip ir su galimybe dalyvauti NATO konkursuose. Neturėtų iškilti čia abejonių. Bet jeigu tas įstatyme nėra pakankamai nurodyta, mes, be jokios abejonės, komitetuose svarstydami, galime tuo papildyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į jums užduotą klausimą. Motyvai. M. Majauskas, norite išsakyti motyvus už. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš gal tik trumpai, pritardamas pačiam projektui, kad suteikiamos papildomos galimybės valdyti valstybės rezervą, vėl noriu atkreipti dėmesį, kad ta ekonominė nauda neturėtų būti daroma saugumo sąskaita. Vis dėlto tam tikri saugumo kriterijai turėtų būti surašyti įstatyme taip, kad subjektai, teikiantys mums rezervo paslaugas, atitiktų saugumo kriterijus, nacionalinio saugumo kriterijus, ir nekiltų abejonių, kad tie įsipareigojimai būtų įgyvendinti tomis krizinėmis ypatingomis sąlygomis. Kviečiu ministrą tuos dalykus išnagrinėti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame dėl Valstybės rezervo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas nėra numatytas. Pasiūlymų taip pat nėra. Siūloma svarstyti gegužės 9 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame.
Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Kaip ir buvo numatyta darbotvarkėje, skelbiama posėdžio pertrauka iki 14 valandos. Susitiksime salėje 14 valandą ir tęsime šį posėdį. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pertrauka baigėsi. Tęsiame Lietuvos Respublikos Seimo posėdį.
Darbotvarkės 1-5 klausimas. (Balsai salėje) Nesupratau? (Šurmulys salėje) Registruotis norite? Posėdis tęsiasi, bet galime ir registruotis.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
14.01 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2991(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Konkurencijos įstatymo 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 381 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2991(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas, Ekonomikos komitetas. Svarstymas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, Pirmininke, gerbiami kolegos, su kuriais nesisveikinau. Ekonomikos komitetas svarstė Konkurencijos įstatymo pakeitimus. Daugiausia tie pakeitimai susiję su vienkartine pinigine išmoka tiems asmenims, kurie pateikia reikšmingos informacijos Konkurencijos tarybai iki tyrimo pradžios. Ekonomikos komitetas atkreipė dėmesį, kad tie asmenys turėtų būti fiziniai asmenys, nesusiję su teisėsaugos ar kitomis valstybės institucijomis, nes tokios institucijos ir taip turi teikti informaciją ir bendradarbiauti su Konkurencijos taryba. Atsižvelgdami į kitus Teisės departamento pasiūlymus, bendru sutarimu pritarėme, o kitų atskirų nuomonių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti norinčių nėra. Dėl motyvų. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nematau kalbančių prieš, tai…
PIRMININKAS. Atsisako. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame. Yra norinčių užsiregistruoti. Prašau.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2991 pritarta. (Šurmulys salėje)
14.04 val.
Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2568(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2568(2). Pranešėjas – V. Bakas. V. Bako nėra. Svarstymas. Kas nors iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto norėtumėte? (Balsai salėje) J. Jarutis. Kviečiu.
J. JARUTIS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu J. Oleką į tribūną.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš labai trumpai noriu paraginti ir pritarti pateiktam projektui, nes mums labai svarbu, kad mūsų Lietuvos įmonės galėtų taip pat dalyvauti įvairiuose NATO rengiamuose konkursuose ir pateikti savo produkciją. Mes galime pasidžiaugti, kad tikrai turime stiprių ir inovatyvių Lietuvos gamintojų, kurie gali aprūpinti ne tik Lietuvos kariuomenę, bet ir savo produkciją tiekti įvairioms NATO valstybėms. Todėl kai kurių dalykų sutvarkymas dėl jų registracijos, dėl deklaracijų ir kitų dalykų yra labai svarbu. Manau, kad šitos pataisos prisidės prie to, kad mūsų Lietuvos gamintojai, mokslininkai galėtų lengviau sutvarkyti savo dalyvavimą būtent įvairiuose NATO skelbiamuose konkursuose. Todėl siūlau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar E. Gentvilas netyčia išsitrynė? Atsisakote diskutuoti. Ačiū.
Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame po svarstymo. Balsavo 76 Seimo nariai – visi balsavo už. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2568 pritarta.
14.08 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3120(2), Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3121(2), Konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3122(2), Mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3123(2), Administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3119(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Turizmo įstatymo 9, 15, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 34, 36, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3120. Pranešėja – Seimo narė R. Miliūtė. Ekonomikos komitetas. Svarstymas. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3121, Nr. XIIIP-3122, Nr. XIIIP-3123, Nr. XIIIP-3119. Prašom.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimus, projektas Nr. XIIIP-3120 buvo svarstytas ir pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms rezultatu: už – 9, susilaikė 1.
Toliau buvo svarstytas Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3121. Pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3122 taip pat buvo pritarta.
Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo Nr. IX-2389 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3123. Taip pat pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Nematau.
Kas galėtų iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pristatyti projekto Nr. XIIIP-3119 išvadą? J. Sabatauskas. Galėtumėte?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 128 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir suinteresuotų asmenų pastabas, pritarė 9 balsais už, nesant prieš ir susilaikiusių, patobulintam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Turiu pasakyti, kad yra gauti V. Sinkevičiaus pasiūlymai, kurie bus svarstomi priėmimo metu. Po svarstymo dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuokime dėl visų po svarstymo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektams pritarta.
Darbotvarkės 1-10 klausimas, projektas Nr. XIIP-4667. Nėra pranešėjo.
14.13 val.
Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3186 (pateikimas)
Tada 1-11 klausimas – Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3186. Pranešėjas – R. Karbauskis. Pateikimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiamas Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra siūloma liepos 6-ąją įrašyti ne tiktai kaip valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo), bet ir Tautiškos giesmės dieną. Tokia susiklostė 10 metų labai graži tradicija, kada Lietuvoje ir išeivijoje gyvenantys lietuvių bendruomenių žmonės 9 valandą vakaro liepos 6 dieną gieda Tautinę giesmę. Siūlymas yra, kad liepos 6-oji būtų minima ir kaip Tautinės giesmės diena.
PIRMININKAS. Paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmoji klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, graži iniciatyva. Tiesiog norėjau paklausti, ar čia jūsų paties, ar čia visuomeninių organizacijų iniciatyva? Kiek man yra tekę girdėti, čia lyderystės ėmėsi ir „Ambersail Lietuva“, aplink pasaulį buriuotojų sambūrio žmonės, ir kiti žmonės, kurie, kaip suprantu, daug padėjo pastangų, kad šita iniciatyva įsisiūbuotų. Norėjau paklausti, ar jūs susiderinę, ar kaip nors ketinate įtraukti šitas visuomenines organizacijas, ar čia yra grynai jūsų autorystė?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Tikriausiai jūs pati suprantate, kad niekas negalėtų atimti tos iniciatyvos teisės. Būtent „Ambersail“ buvo tie žmonės, kurie pradėjo šitą judėjimą. Yra kitų visuomeninių organizacijų, kurios skatina Seimą priimti šitą sprendimą. Tiesiog nei „Ambersail“, nei joks kitas pilietis, išskyrus Lietuvos Seimo narius, negalėtų inicijuoti įstatymo projekto. Aš manau, kad mes bet kokiu atveju priimdami šį įstatymą turime kartoti ir kartoti, kad esame dėkingi visuomenei, kuri pradėjo šitą procesą, ir jis taip gražiai mūsų tautos yra priimamas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš panašiai kaip mano kolegė norėčiau paklausti ir pasakyti, kad tikrai graži idėja, ir prieštaravimų, manau, čia nelabai gali būti. Tiesiog galbūt svarstymo stadijoje būtų galima tuos žmones, kurių iniciatyva tai buvo, pakviesti, išklausyti juos, kad jie išsakytų savo argumentus, kaip tas projektas atsirado. Ir ne tik parodytume jiems dėmesį, bet ir įtrauktume į sprendimų priėmimus.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, aš manau, kad puiki idėja, mes tikrai galėtume tai padaryti. Tiesiog sakau, jeigu jie patys galėtų įstatymą inicijuoti, tikriausiai tai ir būtų padaryta, tačiau mes, Seimo nariai, tos iniciatyvos ėmėmės, kad teiktume įstatymo projektą. Per pačias procedūras ir per priėmimą tikriausiai mes labai simbolinius dalykus galėtume padaryti ir dar sykį pabrėžti, kokią šaunią idėją mums tie žmonės padovanojo – mes dabar galime ta diena džiaugtis taip, kaip ir visomis kitomis, kai mes vienijamės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš apskritai esu Respublikos šalininkas, karalių nelabai pripažinčiau, bet vis dėlto liepos 6-oji yra būtent Lietuvos karūnavimo diena, susieta su mūsų tam tikra istorija, ir įrašymas dar per brūkštelį Tautinės giesmės… Man atrodo, Tautinė giesmė ir taip įrašyta į mūsų Konstituciją. Ir šiandien giedojome prieš pradėdami mūsų posėdį. Baigėme su Tautine giesme ir daug kartų mes ją per metus giedame. Ar reikia dar būtinai į Darbo kodeksą, į atmintinas dienas įrašyti, kad Tautinė giesmė turi turėti dieną? Aš manau, tai kasdienis dalykas, jeigu mes esame lietuviai. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš manau, kad tikrai šitas pasiūlymas nėra perteklinis. Mes daug sprendimų priimame. Savo istorinę vėliavą įtvirtinome, vėlgi jos naudojimą įprasminome papildomais projektais. Lygiai taip pat Tautinės giesmės diena dar sykį įprasmina tai, ką mes darome labai dažnai ir kuo mes labai didžiuojamės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tik noriu pasitikslinti pranešėjo. Mes paprastai tas iniciatyvas, kieno iniciatyva šitas įstatymas priimamas, įrašome į priimamuosius raštus. Dabar žiūriu, kad aiškinamajame rašte čia nei apie „Ambersailą“, nei apie kitus nėra. Būtų gražu, kad pateikiant tokį projektą būtų tie tikrieji iniciatoriai pristatyti. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš manau, kad Lietuvoje tikriausiai faktiškai nėra tokių žmonių, kurie nežinotų, kad „Ambersail“ buvo pirmieji, kurie šią idėją prieš dešimtmetį įgyvendino. Ir aš galvoju, kad pasinaudosime Seimo narės pasiūlymu ir pakviesime šiuos žmones, kad dar sykį parodytume, kam mes turėtume būti dėkingi už šią idėją. Tikrai niekam nereikėtų laikyti, kad tas, kas pasiūlė įstatymo projektą, dabar yra kažkuo nusipelnęs. Taip nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ponas A. Sysas atkreipė dėmesį į tam tikrą paradoksą, kad liepos 6 dieną mes minime monarcho karūnavimo dieną ir Tautinę giesmę kaip Respublikos atributą. Bet gal tai nėra labai blogai, nes vienija Lietuvą kaip vientisą istoriškai mechanizmą nuo monarchijos iki Respublikos ir iki šių dienų. Aš dėl to pozityviai žiūriu į tuos dalykus, prisimindamas ir „Ambersail“ 2009 metų iniciatyvą, švenčiant Lietuvos tūkstantmetį, kad visi lietuviai visame pasaulyje buvo paraginti giedoti Tautinę giesmę. Smagu, kad visuomeninės iniciatyvos, privačios iniciatyvos atveda ir prie įstatymų pakeitimo, gal tikrai reikia juos ir pagerbti, kad jie prisidėjo prie tokio simbolinio žingsnio atsiradimo.
O gerbiamą Algirdą aš noriu nuraminti: Lietuva yra vientisa, vienu laikotarpiu monarchija, kitu – Respublika, ir šituo požiūriu nereikėtų supriešinti tų dviejų Lietuvos valstybės periodų, laikotarpių. Aš pasisakau už šitą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš iš tikrųjų galvoju, kad tokių idėjų neturėtų teisės reikšti jokia kita politinė partija, tik konservatoriai. Pavyzdžiui, kad ir Šiaulių sąjungos buvo šimtmetis, užregistravau tą projektą aš, o ne konservatoriai pirmi, tai iš tikro padariau nusikaltimą, turėjo patriotai organizuoti – konservatoriai. Kad ir 1949 metų partizanų deklaracija prilyginta Vasario 16-osios aktui, taip pat vėl tai įžūliai padarė valstiečiai, irgi to neturėtų daryti. Supraskime vieną kartą, Seimo nariai, kad yra vienintelė patriotiškai nusiteikusi frakcija Lietuvoje – tai konservatoriai. Ir jeigu jūs sugalvojate, kyla tokių minčių, tai pirmiausia atsiklauskite konservatorių ir jų paprašykite, kad jie registruotų, jei pritars. Mes gi visi nesame tautos patriotai, tik jie patriotai. Aš atsiprašau jūsų, kad pirmas užregistravau Šiaulių sąjungos šimtmečio proga, kad būtų minima Šiaulių sąjungos diena. Daugiau taip nedarysiu, visas patriotines iniciatyvas tikrai perduosiu konservatoriams, ir tai darykite kiti Seimo nariai, iš kitų frakcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Pritarta po pateikimo. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė – replika po balsavimo.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau didžiajam patriotui pasakyti, kad yra ne Šiaulių sąjunga, nebent kažkas su miestu susiję, bet yra šauliai, tiesiog žiniai. (Balsai salėje: „…neištaria…“)
PIRMININKAS. P. Gražulis, vieną sakinį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Vieną sakinį – iš tikro tai yra šauliai. Ir dar kartą…
PIRMININKAS. Viskas, buvo vienas sakinys!
P. GRAŽULIS (MSNG). …pasakau – Kovo 11-oji – tik konservatorių šventė. Taip pat pasitaisau.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime grįžti prie rimto darbo. Reikia paskirti komitetus ir laiką svarstyti. Svarstymo laikas – yra siūloma gegužės 21 diena. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Norėčiau dar paklausti, ar nereikėtų papildomo Kultūros komiteto? Turime nuomonę iš Kultūros komiteto? (Balsai salėje) Nereikia. Gerai. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, čia yra Darbo kodeksas, visada Darbo kodeksą svarsto ir Trišalė taryba. Būtų labai… laikytumės tradicijos ir paprašytume Trišalės tarybos išvados. Čia yra Darbo kodekso keitimas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl komitetų. Ar sutarėme, kad svarsto tik SRDK? Ką čia svarstyti, gerai, bendru sutarimu pritariame dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Ačiū. Pritarta. (Balsas salėje: „Trišalė taryba…“) Trišalės tarybos nuomonės paprašys komitetas.
14.25 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3191, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3192 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12.1 darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3191. Pateikimas. Ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3192 ir Nr. XIIIP-3246. Pranešėjas – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, teikiamomis įstatymo pataisomis siekiama keleto dalykų. Pirmiausia siekiama nustatyti, kad paraiškos įrašyti vaistinius preparatus ar medicinos pagalbos priemones į ligų ir kompensuojamų vaistinių preparatų joms gydyti, kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašus būtų teikiamos ir vertinamos ne Sveikatos apsaugos ministerijoje, o sveikatos apsaugos ministro įgaliotoje institucijoje (šiuo atveju tai yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) ir būtų atsisakoma Privalomojo sveikatos draudimo tarybos dalyvavimo tvirtinant kompensuojamų vaistinių preparatų ir kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių sąrašus.
Taip pat yra siekiama sudaryti sąlygas sukurti ir įdiegti sveikatos technologijų vertinimo sistemą Lietuvoje pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie ministerijos vykdomą projektą, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tai yra sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas. Jo pabaiga yra numatyta šių metų kovo 31 dieną… rezultatus.
Kokia šiuo metu yra situacija? Šiuo metu paraiškos ir dokumentai, siekiant įrašyti vaistinį preparatą į kompensavimo sąrašus, vertinimas yra išskaidyta tarp skirtingų institucijų. Tai yra Sveikatos apsaugos ministerijos padaliniai, atsakingi už asmens sveikatos priežiūrą: Farmacijos departamentas, Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Kiekviena institucija atlieka tam tikrą vaisto vertinimą, kuris pristatomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai. Ši komisija svarsto, priima sprendimą siūlyti įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensavimo sąrašus. Siūlymą įrašyti ar neįrašyti preparatą į kompensavimo sąrašus svarsto taip pat Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir galų gale tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Toks procesas yra labai fragmentiškas.
Su kokiomis problemomis susiduriame? Su tuo, kad dėmesys pirmiausia skiriamas vaisto kainai, bet neatsižvelgiama į realius pacientų poreikius, bendrą vienos ar kitos ligos gydymą ir kaštus. Taip pat šiam procesui labai didelę įtaką daro rinka. Susidaro situacija, kai vienoms ligoms gydyti į sąrašą įtraukiama vis daugiau vaistų, o kitoms ligoms gydyti nėra įtraukta nė vieno vaisto. Todėl minėtais pasiūlymais yra siekiama, kad į kompensavimo sistemą būtų įtraukiami reikalingiausi pacientams vaistiniai preparatai. Reikia, kad vaistinio preparato vertinimo procesas taptų visapusiškas, tai yra apimtų ne tik vaisto terapinės vertės nustatymą, bet ir farmakoekonominį efektyvumą bei kaštų santykio vertinimą.
Kitaip tariant, turėtų būti atliekamas sveikatos technologijų įvertinimas. Tiesiog, kad suprastume, kas tai yra. Tai technologijų, naudojamų sveikatos priežiūrai bei ligoms gydyti ir prevencijai, įvertinimo būdas, kuris suteikia galimybę objektyviai įvertinti informaciją, būtiną norint sukurti saugią, efektyvią, į pacientą orientuotą ir racionaliu lėšų naudojimu pagrįstą sveikatos politiką. Sveikatos technologijoms priskiriami įvairūs diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir prevencijos būdai.
Vaistų vertinimas šiuo metu sudaro daugiau kaip 70 % visų atliekamų procedūrų. Sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo paskirtis yra nustatyti vaisto klinikinį efektyvumą, įvertinti naujo vaisto vietą klinikinėje praktikoje, lyginant su alternatyvomis, bei užtikrinti efektyvų kaštų naudojimą. Tai yra nustatyti, ar pridėtinė terapinė vertė yra proporcinga pridėtiniams technologijos kaštams.
Ką reikia pažymėti? Tai yra kodėl vis tiktai teikiamas toks pakeitimas. Tai yra todėl, kad dabartinis teisinis reguliavimas neleidžia sveikatos apsaugos ministrui savo įsakymu nustatyti, kad paraiškos ir kiti dokumentai būtų teikiami ne ministerijai, o kitai institucijai, nes toks įsakymas prieštarautų Farmacijos įstatymui, kuriame imperatyviai įtvirtinta, jog paraiškos ir dokumentai teikiami būtent Sveikatos apsaugos ministerijai. Todėl ir yra teikiama keisti Farmacijos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis, tai yra patikslinamas objektas, kuriam turi būti teikiamos paraiškos ir dokumentai. Kas ten dar yra nustatoma? Tai yra nustatoma, kad pareiškėjas, siekdamas įrašyti vaistinį preparatą ir medicinos pagalbos priemonę į kompensavimo sąrašus, paraišką ir dokumentus teikia mano minėtai Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Taip pat yra nustatoma, kad laikas, per kurį pareiškėjas pateikia sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos pareikalautus papildomus dokumentus ir informaciją, į paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas; nustatoma valstybės rinkliava už dokumentų vertinimą; atsisakoma procedūrinių nuostatų, reglamentuojančių komisijos darbo organizavimą, šias nuostatas numatant perkelti į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamo komisijos darbo reglamentą, ir nustatoma, kad projektas, tai yra priimti sprendimai, įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d. Tokie yra pakeitimai, prašyčiau kolegų jiems pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. A. Vinkus. Nematau. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėjau pasitikslinti kelis dalykus. Vienas iš jų, jūs nustatote nevyriausybinėms organizacijoms papildomus reikalavimus, ką jos gali deleguoti į komisiją. Norėjau paklausti, ar jūs esate nepatenkintas jau dabar deleguotų asmenų kompetencija, nes čia rašote papildomus jiems išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus? Ar čia yra kas nors, ko mes nežinome? Ar iš tikrųjų tie asmenys yra nekompetentingi, jūsų nuomone, ir reikia į įstatymą įrašyti tuos reikalavimus? Jūs taip pat išbraukėte reikalavimą „aiškiai ir suprantamai pareiškėjui informuoti apie priimtus sprendimus“. Vėl ar iš patirties pamatėte, kad pernelyg aiškiai atsakinėja Sveikatos apsaugos ministerijos komisija ar specialistai argumentuodami, todėl reikia išbraukti tą nuostatą „aiškiai ir suprantamai“?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Gal nuo antros dalies pradėsiu. Tai labai toks techninis pakeitimas, aš manau, esmės jis nekeičia. Bet kokie atsakymai turi būti ir aiškūs, ir suprantami. Kam tada išvis atsakinėti, jeigu niekas nesuprato atsakymo.
Dabar dėl pacientų tam tikrų reikalavimų. Aš gal nesiečiau su tuo, kas yra dabar, bet tam tikrų problemų iš tikrųjų pastebime ir jų kyla. Pacientams, aš manau, privalome kelti tam tikrus reikalavimus, jeigu mes norime, kad jie kompetentingai atstovautų toms organizacijoms ir atstovautų interesams. Netgi su pastarųjų dienų įvykiais kas yra susiję, jeigu jūs pasižiūrėtumėte, ar skaidrumo tam tikri reikalavimai vis dėlto yra atspindėti organizacijų, kurios dabar labai aktyviai viešojoje erdvėje diskutuoja dėl įvairiausių pakeitimų. Nerasite netgi nurodytų pacientų organizacijų, nei lėšų, iš kur jos gauna, nei deklaracijų nerasite, juo labiau tam tikros kompetencijos. Aš manau, kad yra logiški siūlymai norint užtikrinti, kad pacientai, kurie dalyvauja tokioje taryboje, turėtų ir tam tikrą kompetenciją, ir skaidriai elgtųsi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Vinkus. Ruošiasi J. Olekas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte jūs rašote: „Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 21 d. posėdžio protokole Nr. 52 (21 klausimas) išdėstytą siūlymą, keičiant Sveikatos draudimo įstatymą, atsisakyti deleguoti Vyriausybės atstovus į PSDT. Vyriausybės nutarimais atitinkamai yra keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnis.“ Drįstu diplomatiškai jūsų paklausti, ar dabartinė tvarka apsunkina galiojančios nuostatos įgyvendinimą ir ar pakeitimas daugiau susijęs su technine jo puse, ar dėl kitų priežasčių siekiama supaprastinti valstybės institucijoms atstovaujančių asmenų skyrimo į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį tvarką?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai labai techninis pataisymas ir toks praktinis pasiūlymas, kurio ėmėsi Vyriausybė, matydama, kad, na, kaskart kam nors pasikeitus mes turime eiti į Vyriausybės posėdį, derinti, aptarinėti ir iš tikrųjų gaišinti visą Vyriausybę. Bet tai nėra turbūt tik šitos tarybos narių skyrimo tvarkos pasikeitimai. Panašaus principo yra siūloma laikytis ir kitur, kur Vyriausybė deleguoja asmenis, nes iš tikrųjų tai gana techniniai dalykai, kai tikrai pasitikima ministerijomis ir manoma, kad neverta apkrauti Vyriausybės tokio techninio pobūdžio sprendimais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi R. Martinėlis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs mane šiek tiek sugėdinote Ignalinoje, kad aš be reikalo vartoju vaistus, kuriuos man skiria gydytojas, jūs turėjote kitą nuomonę. Bet žiūriu, kad ir jūs čia nelabai patenkintas vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą tvarka ir dabar siūlote ją keisti. Galbūt daugiau bus atsižvelgiama į gydytojų nuomonę.
Bet mano klausimas yra apie komisijos darbo tvarkos dingimą. Įstatymas labai aiškiai numatė, kad komisija turi rinktis periodiškai į posėdžius ir kad tai turėtų būti kaip nuolatinai dirbanti komisija. Man atrodo, tai užtikrino tam tikrą profesionalumą. Dabar tos tokios darbinės nuotaikos čia nėra. Ką jūs suformuosite įsakymu? Ar tai bus, kada reikia, susirenka jinai, tiesiog mes, Seimo nariai, to nežinome. Kodėl reikėjo, sakykim, keisti tą tokią tvarką, kuri atrodė visiems pakankamai tvirta ir aiški? Ačiū už atsakymą.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl to, kaip jūs sakote, ar sugėdinau, ar ne, tai aš nesugėdinau, aš tiesiog patariau jums be reikalo neleisti pinigų, kur nereikia, tik tiek.
O ta tvarka, kurią planuojama keisti, yra susijusi su registravimu vaistų pašalinių reakcijų, kurios šiandien, deja, bet nėra registruojamos, nors labai plačiai apie jas kalbama. Ir aš manau, kad jeigu koks nors vaistas yra nekokybiškas, tai jis ne dėl kainos, bet tiesiog neturi būti skiriamas jokiam pacientui.
Dabar dėl tos komisijos rinkimų ir tvarkų. Iš esmės keičiasi pats principas. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba tampa tokiu kertiniu elementu, kuris atlieka tą sveikatos technologijos vertinimą, atlieka patį didįjį, sunkųjį darbą, ir tada, koks bus poreikis, kiek reikės, ta taryba susirinks. Ir pacientai, ir kiti, kurie ten bus deleguoti, priims sprendimus, nes mes nežinome, kaip dažnai ir kaip reguliariai ten reikės rinktis. Jūs teisingai sakote, bus renkamasi pagal poreikį. Aš nežinau, ar verta tai įdėti į kokį kalendorinį grafiką. Nes kai jau bus tiksliai įvertinta technologija, tai tada ir sprendimas bus toks iš dalies susijęs ir su finansais, ir su poreikiais, bet nemanau, kad verta įkalti kokį nors griežtą kalendorinį grafiką.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti ministro, yra išbraukiamas žodis „ligų“. Vaistinių preparatų, ligų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į tuos tris sąrašus, sakykime, A ir B sąrašą, C jau medicininės priemonės. Klausimas būtų toks: ar tai reiškia, kad A sąraše niekada nesikeis ligų sąrašas, nes susidaro toks įspūdis, kad A sąrašas lieka, bet žodis „ligų“ išbraukiamas, lieka tik vaistiniai preparatai. Ar čia ligų sąrašas nesikeis? Ten yra onkologinės ligos, tuberkuliozė ir visi kiti dalykai.
A. VERYGA (LVŽSF). Ko gero, mes ne pagal ligą turėtume spręsti, kompensuoti ar nekompensuoti, jeigu teisingai suprantu klausimą. Čia kalbama konkrečiai apie pačius vaistus, priemones, technologijas, kurios yra kompensuojamos, nepriklausomai nuo to, kokiai ligai reikalinga gydyti. Jeigu teisingai suprantu jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Veryga, jūs paminėjote, kad įtariate neskaidrumu pacientų organizacijas, kurios jus kritikuoja dėl visiškai absurdiškos vaistų kompensavimo tvarkos, kompensuojant tik pigiausią vaistą. Bet sau tikriausiai netaikote tų reikalavimų, nes jau keletą kartų esate pažeidę Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Ir tai yra konstatuota oficialiai. Bet paklausti noriu štai ko, ar jūs manote, kad PSDF, kurį sudaro kur kas platesnis visuomenės atstovavimo ratas, yra mažiau skaidru, jeigu jie dalyvaus tvirtinant priemonių sąrašą, negu jūsų įsakymu sudarytas komitetas, kurio atstovavimas bus kur kas siauresnis? Kaip jūs manote? Čia bus skaidriau, nes jūs dalyvausite, jūs patvirtinsite? O PSDF tvirtina Vyriausybė.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, pirmiausia reaguoju į tai, ką jūs pasakėte dėl pacientų organizacijų. Aš manau, kad čia ne kaltinimas, čia tiesiog gero skaidrumo reikalavimo klausimas būtų atskleisti, kas yra rėmėjai tų organizacijų, deklaruoti tas ataskaitas, parodyti. Nes jei nėra ką slėpti, tai viskas gerai turbūt, ar ne? Ir, ko gero, kai kuriais atvejais būtų gerai visiems pasakyti, kad tie žmonės yra kandidatavę su jūsų politine jėga tam tikruose rinkimuose. Todėl tų klausimų kyla.
O dabar dėl PSDF ir komiteto, aš kaip ir vardinau, tas procesas dabar yra labai griozdiškas, jis gana ilgai užtrunka. Ir kol mes neturėjome technologijų vertinimo, matyt, ir reikėjo kaip saugiklių tam tikrų ir PSDF tarybos, ir panašiai. Bet šie keitimai kokybiškai keičia apskritai tų priemonių įtraukimą. Jeigu jau yra įvertinama technologija, tai yra atsižvelgiama į mokslinius tyrimus, įvertinami farmaekonominiai dalykai ir tada jau nėra toks skaidru – neskaidru, patinka – nepatinka. Pačiame tame vertinime atsispindi visi svarbūs ir ekonominiai, ir farmakologiniai dalykai ir nebelieka poreikio tų tokių sudėtingų mechanizmų ir kelių pakopų, kurios yra išskaidytos. Tą sveikatos technologijos vertinimą bet kas galės bet kada pasižiūrėti ir paskaityti, nes čia jokia paslaptins, ir vertinti, jeigu kils klausimų, net ir kvestionuoti.
PIRMININKAS. Klausti turėtų R. J. Dagys. Nematau jo vietoje. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, Teisės departamento pastabose yra kalbama apie rinkliavą ir atkreipiamas dėmesys, kad pasekmės yra, o esmės už ką nėra. Kaip spręsti šitą problemą, jeigu skaitėte Teisės departamento pastabas dėl šio įstatymo?
A. VERYGA (LVŽSF). Pasekmės yra. Už kažkokį pažeidimą turite galvoje? Vėlgi nesu labai įsigilinęs į tą pastabą, pasižiūrėsiu ir tikrai pakoreguosiu, jeigu ten nėra aiškiai įvardinta, už kokį pažeidimą tos pasekmės yra numatytos. Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi I. Haase.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs įvardinote, kad deklaruoti turėtų politinę priklausomybę, partiškumą. Ar tai nėra tam tikras spaudimas kai kuriems konkretiems organizacijų atstovams, noras juos pastatyti į vietą. Iš tikrųjų kandidatavimas nėra blogis, tarkime, ir taip toliau, jeigu žmogus aktyvus. Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, nėra blogis pats savaime. Ir, aš manau, įvardinimas tiesiog duoda tam tikrą skaidrumą ir aiškumą. O nei blogis, nei gėris. Aš manau, jei mes nelaikome to blogiu, tai nesudėtinga turėtų būti tai ir pasakyti, įvardinti gautą paramą, iš kokių kompanijų. Man pačiam yra tekę vadovauti nevyriausybinei organizacijai. Mes kasmet skelbdavome ataskaitas, iš kur gauti pinigai, kas buvo rėmėjai, kaip tie pinigai yra išleisti, ir taip toliau. Aš manau, kad čia būtų elementarus, normalus skaidrumo reikalavimas, ir tiek.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, tęsiu kolegos A. Syso pateiktą klausimą – ne apie pažeidimą eina kalba. Jūs minėjote, pristatydamas klausimą, kad yra nustatyta valstybės rinkliava, bet iš tikrųjų jūsų pateiktame projekte visiškai nėra užsimenama apie valstybės rinkliavos dydį. Taip pat pačiame projekte iš karto jau nustatomos sankcijos, kad jeigu nebus pateikti tam tikri dokumentai ir nebus sumokėta rinkliava, tuomet ši paraiška nebus visiškai vertinama. Ar jūs nemanote, kad jūsų projektas šioje dalyje neatitinka konstitucinės teisinės valstybės principo ir taip pat iš jo kylančių teisinių lūkesčių apsaugos principų?
A. VERYGA (LVŽSF). Kaip aš ir sakiau, jeigu kyla kažkokių neaiškumų ir klausimų, galima projektą papildyti ir tikslinti, jis bus svarstomas komitete. Jeigu jūs įžiūrite kažkur galimus prieštaravimus, tai galima juos koreguoti, nes dabar yra tik pateikimas ir, manau, bus galima atsižvelgti į teisininkų siūlymus ir išvadas, o rinkliavas paprastai tvirtina Vyriausybė, ne viskas yra sudėliojama į įstatymus ir juo labiau kad ta rinkliava gali ir keistis.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visų klausiančių klausimus. Motyvai. Dėl motyvų už Seimo nariai neužsirašė. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, jau turbūt iš klausimų gausos susidarėte nuomonę, kad yra daug abejonių dėl šios ministro siūlomos pertvarkos. Visų pirma mažinamas, sakyčiau, tokios solidžios ir svarbios tarybos kaip Privalomoji sveikatos draudimo taryba, į kurią deleguojami atstovai tiek iš gydymo įstaigų, tiek iš įvairių pacientų organizacijų, svoris ir visa atsakomybė permetama naujajai komisijai, kuri, kaip ministras sakė, galbūt tik prireikus susirinks, tai yra nedirbs nuolatos, o bus pasikliaujama vienos iš vaistų kontrolės organizacijų siūlymais.
Manau, kad egzistuojanti tvarka gal ir nėra tobula, bet ji labai svarbi tuo, kad atstovauti leidžia įvairioms pusėms: tiek medikams profesionalams, tiek pacientams. Dabar atstovavimo susiaurinimas, tos komisijos padarymas tik tokios prišokančios, kai galbūt bus pakviesti priimti sprendimus, man atrodo, silpnina ir mažina objektyvumą. Čia tie ministro įvardinti priekaištai kai kuriems gal dabar dirbantiems komisijų nariams, kad jie dalyvavo kažkokiuose rinkimuose, kad dalyvavo kažkokiuose sąrašuose, man atrodo, pilietinei visuomenei nėra priimtini. Mes turėtume tik džiaugtis, kad mūsų žmonės dalyvauja, reiškia savo nuomonę ar būdami politinių partijų nariais, ar atstovaudami kokioms nors pacientų organizacijoms. Todėl aš turiu didelių abejonių dėl šito projekto, kuris teikiamas, tikslingumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi du projektai pristatomi, pateikiami, tai dar suteiksiu žodį ir A. Matului. Nuomonė prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, paskaičius aiškinamąjį raštą, tikslas yra kilnus – didinti skaidrumą ir panašiai. Bet realybėje (tie, kurie įsigilinote) yra visiškai kitaip. Toliau siekiama centralizuoti valdžią ir mažinti skaidrumą tam, kad lengviau būtų tikriausiai toliau braukyti vaistus, toliau kompensuoti pigiausią vaistą. Aš manau, tai yra tąsa to, kas buvo pradėta kovo 1 dieną, ir tikrai labai prašau jūsų visų neprisiimti atsakomybės, nes šiandien jau girdime ir iš premjero, kuris tikriausiai jau irgi turi prisiimti atsakomybę ir kaip premjeras, ir kaip kandidatas į Prezidentus, kad negalima toliau leisti šitaip tyčiotis iš visuomenės ir leisti šitaip centralizuoti valdžią ir mažinti skaidrumą. Tuo labiau kad aiškinamajame rašte bent kelis kartus yra paminėta, kad to yra siekiama dėl tam tikrų tikslų, turint tikslą taupyti lėšas. Kaip yra taupomos lėšos, iš pacientų mes jau matome.
Aš, kolegos, tikrai prašau jūsų neprisidėti ir netęsti tos politikos, kuri išties gali nuvaryti ne vieną pacientą į kapus. Čia ministras vaidina labai skaidrų, bet jam dar toli gražu iki tam tikrų pacientų organizacijų atstovų skaidrumo, kurie išties daug ką yra deklaravę ir jų veiklos nėra niekada svarstęs VTEK’as. Todėl dar kartą siūlau – įstatymas galbūt ir bus reikalingas, bet tikrai ne toks, koks dabar yra, nes Privalomojo sveikatos draudimo taryba, kurią tvirtina Vyriausybė, žymiai plačiau atstovauja visuomenei ir ji šiandien turi teisę pateikti ministrui nuomonę, ką įtraukti į kompensuojamų vaistų ir priemonių sąrašą. O dabar tai darys ministro įsakymu sudaryta komisija. Ar čia yra skaidriau?
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti po pateikimo dėl dviejų projektų.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 61, prieš – 15, susilaikė 14 Seimo narių. Po pateikimo projektams Nr. XIIIP-3191 ir Nr. XIIIP-3192 pritarta. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas dėl abiejų projektų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 11 dieną. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
14.51 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4667 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4667. Pranešėjas – ministras M. Kvietkauskas. Ministrą M. Kvietkauską kviečiu į tribūną pristatyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektą. Pateikimas.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiamo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projekto tikslas yra leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo ir kitus reikalavimus nustatyti įstatymu, o ne kaip yra šiuo metu – Kultūros paveldo departamento vadovo patvirtintomis tvarkomis; taip pat įstatymu apibrėžti archeologinių tyrimų sąvoką ir reglamentuoti Mokslinės archeologijos komisijos sudarymą ir veiklą.
Įstatymas yra parengtas siekiant įgyvendinti Paslaugų įstatymo nuostatas, Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurias su asmenų teisėmis susiję klausimai turi būti reglamentuojami įstatymuose.
Įstatymo projekte nustatomi reikalavimai, kurie turėtų būti įvykdyti norint gauti leidimą atlikti archeologinius tyrimus, taip pat nustatomos sąlygos, kurioms esant gali būti atsisakyta išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus, sustabdomas arba panaikinamas šio leidimo galiojimas. Reglamentuojamos leidimo atlikti archeologinius tyrimus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo procedūros. Taip pat nustatomos archeologinius tyrimus atlikti būtinos sąlygos, apibrėžiamas Mokslinės archeologijos komisijos sudėties, nuostatų tvirtinimas, kurį turėtų atlikti Kultūros ministerija.
Prašome pritarti projektui ir jį svarstyti Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, sakykite, ar pagal jūsų numatomą tvarką neatsiras tokia galimybė, kad gali būti deleguotas atvirų lapų išdavimas, pavyzdžiui, savivaldybėje esantiems departamentų darbuotojams?
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju, gerbiamas Eugenijau, už klausimą. Pakeitimo tikslas yra, mano supratimu, priešingas, tai yra skaidrinti tvarką, apibrėžiant ją įstatymo lygmeniu. Atsižvelgiama, šiuos pakeitimus teikiant, taip pat į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2018 m. sausio 20 d. rašte pateiktas rekomendacijas dėl komisijos, Archeologinės komisijos, sudarymo tvarkos ir leidimų išdavimo tvarkos skaidrinimo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Juozapaitis. Ruošiasi S. Gentvilas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, pirmiausia sveikinu jus debiutuojant šioje tribūnoje. Miela ir malonu matyti jus čia. Klausimas galbūt nesusijęs su turiniu, bet jeigu reikia keisti teisės aktą, vadinasi, buvo priežastis, dėl ko tą reikėjo daryti. Ar jūs turite kokių nors duomenų apie kokius nors neskaidrumus ir, jeigu taip, kaip tokie neskaidrumai arba jų apraiškos bus pašalinti? Ar tai yra prevencinė priemonė?
M. KVIETKAUSKAS. Aš dabar konkrečiai negalėčiau pasakyti apie aiškius atvejus, kurie buvo iškilę. Tiesiog atsižvelgiant į jau minėtą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą vienas konkretus klausimas, tai yra Mokslinės archeologijos komisijos sudėtis, kuri nustatoma Kultūros paveldo departamento direktoriaus sprendimu ir kurioje nuolat iškyla atvejų, kad tie patys archeologai, vykdantys kasinėjimus, dalyvauja ir išduodant leidimus. Tai vienas iš tų atvejų, kurie kėlė tam tikrus klausimus dėl aiškumo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas. Ruošiasi J. Olekas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Prisidedu prie gerbiamojo kolegos Vytauto sveikinimų debiutuojant tribūnoje. Geras įstatymo projektas, du klausimai su tuo susiję. Teisės departamentas irgi įžvelgė netikslumų dėl to, kad jūs, kaip ministras, pasiliekate sau teisę vienais ar kitais kriterijais keisti, sustabdyti, pratęsti leidimą. Tai kodėl vis dėlto įstatyme nėra labai aiškiai šito apibrėžta, kodėl jūs sau vis tiek pasiliekate kompetenciją, nors visas įstatymas yra teikiamas tam, kad būtų aiškumas, apibrėžtumas įstatyme numatytas?
Antras klausimas yra susijęs su neišdavimu leidimo per nustatytą įstatymo terminą. Kodėl jūs vis dėlto pasiliekate sau išimtį, kad jeigu jūsų tarnybos (departamentas konkrečiai) neišduoda per nustatytą įstatymo laiką leidimo, tai jis nėra traktuojamas kaip išduotas. Kodėl jūs esate tokie ypatingi pagal šią tvarką? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimus. Taip, dėl pirmojo. Iš tikrųjų Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs pastabas dėl įstatymo projekto ir manome, kad pagal šitas pateiktas pastabas įstatymo projektas tikrai galėtų būti patikslintas svarstant jį Seimo komitetuose. Kultūros ministerija yra pasirengusi bendradarbiauti tikslinant įstatymo projektą pagal Teisės departamento pateiktas pastabas.
Dėl konkretesnio klausimo apie tą laikymą, kad leidimas nėra išduotas. Kiek aš suprantu iš projekto, tai tiesiog siekis nesudaryti sąlygų manipuliuoti tuo teiginiu, kad leidimas neišduotas per nustatytą laiką, kad vis dėlto jis nebūtų laikomas išduotu, gautu. Tiesiog užkertamas kelias galimoms manipuliacijoms.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi E. Pupinis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, prisijungiu prie kolegų sveikinimų, bet aš noriu pasitikslinti. Kadangi jūs dabar steigiate Mokslinę archeologijos komisiją, koks jos svoris, nes čia įstatyme sakoma, kad ji patvirtina, aprobuoja pateiktą tyrėjų archeologinių tyrimų projektą. Ar departamentas tada turi galimybę pasakyti, kad jam leidimas bus neišduotas, nes Mokslinė komisija aprobavo? Aš dabar noriu apie tą svorio centrą išgirsti, kurioje vietoje jūs dedate, kieno svaresnis žodis, ar Mokslinės komisijos, ar departamento, kuris dar svarstys, ar išduoti leidimą, ar ne jau Mokslinės archeologijos komisijos aprobuotam projektui? Ačiū už atsakymą.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju. Taip, man reikėtų dar truputėlį pasigilinti į šitą tvarką. Aš matau, kad departamentas procesuose dalyvauja, įvairiuose jų lygmenyse. Ir taip pat apibrėžiama tvarka, kaip panaikinamas leidimo galiojimas. 15 straipsnyje yra apibrėžtas departamento vaidmuo. Keturios priežastys, ne, daugiau, – šešios priežastys, dėl kurių departamentas gali sustabdyti leidimo galiojimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi M. Majauskas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų daug kas bus numatyta poįstatyminiuose aktuose, ten turbūt bus svarbu žiūrėti, kad nebūtų kokio nors piktnaudžiavimo, nes iš tikrųjų visur, kur mes pažiūrime, susiję ir su tam tikrais finansiniais dalykais. Archeologiniai tyrimai dažnai būna atliekami ten, kur prasideda kokios nors statybos ar panašai. Iš tikrųjų tai susiję su tam tikrais nuostoliais. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti numatytas koks nors kompensavimo mechanizmas ir taip toliau, nes, savaime suprantama, galima archeologinius tyrimus kai kuriose vietose vykdyti ganėtinai ilgai. Ir ar nemanote, kad turėtų būti griežčiau apibrėžti terminai ir visi kiti reikalai? Ačiū.
M. KVIETKAUSKAS. Taip. Manyčiau, kad tai tikrai gali būti atlikta koreguojant poįstatyminius aktus, tarp jų – Paveldo tvarkybos reglamentą, kurį iš tikrųjų Kultūros ministerija numato tikslinti, patvirtinus šias įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, norėjau pasiteirauti, ar įstatymo projektu nustatoma, kad atsakymo dėl leidimo išdavimo nepateikimas nustatytu terminu nelaikomas leidimo išdavimu? Ar tokia tvarka nebus išnaudojama vilkinti tą išdavimą ir vilkinti procesą taip, kad tos institucijos, įmonės, kurios vysto projektus, kreipiasi leidimo, negauna to leidimo, procesas užvilkinamas ir dėl to projektai užšąla?
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Gerbiamojo S. Gentvilo klausimas buvo, manyčiau, panašus. Girdžiu diskusijas šiuo klausimu. Dar kartą pakartoju, kad taip siekiama užkirsti kelią manipuliacijoms, kad neišdavus leidimo pagal terminą nebūtų pradėti archeologiniai tyrimai. Jūsų pastaba taip pat atskleidžia kitą galimą pusę, tai aš manyčiau, kad, svarstant įstatymo projektą komitetuose, į tai būtų galima atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jeigu motyvų prieš nėra, tai aš manau, kad nėra reikalo man kalbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra prieš. Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tegu pakalba už.
PIRMININKAS. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš atsiprašau, aš pasinaudojau tarnybine padėtimi ir, norėdamas išprovokuoti akademiko pasisakymą, užsirašiau prieš, kad jis pakalbėtų už. Bet tuomet aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi visi pasisakė tik už, gal tada bendru sutarimu po pateikimo ir pritarsime? Pritariame. Ačiū.
S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl papildomo komiteto norėjau.
PIRMININKAS. Prašom, komitetų dar nesvarstėme, bet jau… Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip papildomo norėjau paprašyti Aplinkos apsaugos komiteto, kadangi ten statybų, teritorijų planavimo teisė svarstoma, tai būtų gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar pritariame papildomam komitetui po to, kai paskiriame Kultūros komitetą pagrindiniu komitetu? Pritariame bendru sutarimu abiems komitetams.
Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
15.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3266(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, praėjo trys valandos. Komitetas jau svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-3266. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę pristatyti komiteto nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, mes apsvarstėme, nes buvo gautas Pasaulio lietuvių bendruomenės atsiliepimas ir taip pat Seimo narių B. Matelio, J. Sabatausko ir M. Adomėno pasiūlymas. Šiam pasiūlymui nepritarėme. O apskritai komiteto išvadai pritarėme 7 balsais už, prieš balsavusių nebuvo ir susilaikė 5.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu diskusijos. Pasisako Seimo narys A. Vinkus. Ruošiasi J. Sabatauskas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Kovo 11-osios išvakarėse dar kartą galime pasakyti, kad mums visiems su jumis, kaip ir mūsų broliams, seserims, gyvenantiems užsienyje, svarbu, kad Lietuva klestėtų, kad lietuviai didžiuotųsi savo tėvyne, ją garsintų, mylėtų ir tą meilę skiepytų savo vaikams. Gerbdamas Lietuvos Konstituciją ir jos sprendimus noriu pabrėžti, kad Lietuva yra teisinė demokratinė valstybė, todėl palaikau tas teisėtas priemones tikslui pasiekti tuo klausimu, kokiu šiandien išėjau ir į tribūną.
Esu įsitikinęs, kad būtina artimiausiu metu susitelkti politikams, valdžios institucijoms, piliečiams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kad ši aktuali pilietybės išsaugojimo problema būtų išspręsta. Mūsų komisija kryptingai dirbo šia linkme, ypač antroje pusėje. Esu optimistas iš prigimties, todėl kartu tikiu, kad su artimiausiais Prezidento rinkimais ketinamo skelbti referendumo rezultatai bus pozityvūs, nes nėra šeimos Lietuvoje, iš kurios nebūtų emigravęs nors vienas narys. Aš pats aktyviai dalyvausiu šiame procese ir stengsiuosi kiek galėdamas vienyti lietuvius, nes tik taip galime išlaikyti užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva.
Pasaulio lietuvių bendruomenė, jau ne kartą buvau pabrėžęs, pritarė Lietuvos Respublikos vadovų bei politikų šiuo metu daromiems žingsniams išspręsti pilietybės išsaugojimo problemą ir siekiams sudaryti realias sąlygas planuojamo referendumo sėkmei. Kaip mūsų gerbiama Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė D. Henke yra sakiusi: nesutinku, kad pilietybės išsaugojimas yra tik užsienio lietuvių klausimas. Gyvenantys Lietuvoje niekada nežino, kada šis klausimas tiesiogiai palies juos. Todėl pasaulio lietuviai, kalbėdami apie pilietybės išsaugojimo klausimus, ragina Lietuvos ir užsienio lietuvių žiniasklaidą, Lietuvos intelektualus bei visuomenininkus, politikus, teisininkus, Bažnyčios atstovus ir meno pasaulio žmones kuo greičiau priimti, sudėti galutinius taškus, kad galėtume skelbti oficialią referendumo pradžios datą.
Aš manau, kad diskusijų buvo labai daug. Mes jau dvejus su puse metų tiesiogiai nuolat Seime kalbamės. Man atrodo, kad vieni bandėme gal net neatsargiai kalbėdami įžeisti ir visokiais epitetais sakyti: žmonių mulkinimas, cinizmas, manipuliacija, populizmas, viešosios politinės kokybės… visa politinė kokybė prieštarauja logikai. Žinoma, yra įvairių nuomonių ir kuo nuomonės įvairesnės, tuo dar atsakingiau persvarstome. Manau, kad kompromisas lengviau sprendžiamas, kai įvairios nuomonės išklausomos ir jos suprantamos.
Baigdamas noriu pasakyti: manau, kad kiekvienam lietuviui yra labai svarbus paties referendumo tikslas ir teigiamas rezultatas. Todėl kviečiu jus susiburti. Tie, kurie abejojote, palaikykite ir priimkite kitokį sprendimą, nes mes privalome išsaugoti mūsų brolių ir seserų pilietybę ir ryšius su savo tėvyne Lietuva. Kviečiu visus balsuoti aktyviai ir taip padaryti dovaną Kovo 11-osios proga Pasaulio lietuvių bendruomenės žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės Seimo narys J. Sabatauskas. Ruošiasi G. Landsbergis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, jau ne pirmą kartą svarstome nutarimo projektą dėl referendumo dėl pilietybės paskelbimo. Kitaip sakant, dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, dėl ko referendume balsuotų visa tauta, ar pakeisti, ar ne, ar nustatyti galimybę išsaugoti pilietybę asmenims, turintiems ir kitos valstybės pilietybę. Tiesa, toje pataisoje nėra numatyta galimybė išsaugoti visiems asmenims, turintiems kitos valstybės pilietybę, o tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiams.
Kai nutarimo projektą svarstėme pirmą kartą po darbo grupės pasiūlyto varianto, nors dar ir darbo grupėje buvo pastebėta, kad idėja balsuoti per referendumą su kelių savaičių pertrauka yra ydinga, jeigu ne antikonstitucinė, į tai nebuvo kreipiamas dėmesys – buvo registruotas projektas. Tuo metu svarstant čia ne tik aš, bet ir kiti kolegos taip pat minėjo: atsipeikėkite, atsikvošėkite, tai gali prieštarauti Konstitucijai. Seimas pasitikrindamas kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir, aišku, gavo tai, ko ir buvo galima tikėtis. Konstitucinis Teismas pripažino, kad toks nutarimas prieštarauja Konstitucijai, nes jau pačioje Konstitucijoje yra nustatyta, kad balsavimas turi būti vykdomas tik vieną dieną, o ne su dviejų savaičių pertrauka.
Dabar mes grįžtame prie to klausimo, kai jau visiškai dega visi terminai. Liko truputį daugiau negu du mėnesiai iki gegužės 12 dienos, kai dabar nutarimo projektu siūloma daryti referendumą, nes likus mažiausiai dviem mėnesiams tiktai galima paskelbti apie referendumo surengimą. Todėl šiandien svarstome ypatingos skubos tvarka, nors tai galėjome padaryti ramiai, dar tą pačią spalio 18 dieną, jeigu būtų buvę atsižvelgta į opozicijos Seimo narių siūlymus pasirinkti vieną iš tų dienų – ar gegužės 12, ar gegužės 26. Į tai buvo arogantiškai nekreipiamas dėmesys. Negana to, po referendumo paskelbimo spalio 18 dieną pradėjome svarstyti naujos redakcijos Referendumo įstatymą. Ir vėl mes vienu balsu sakėme, kad 2012 metais Seimas, priimdamas Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymą, įrašė, kad Referendumo įstatymas gali būti tik konstitucinis įstatymas. Vadinasi, jeigu mes darome pataisą dėl vieno ar kelių straipsnių, galime daryti paprastą įstatymą, ruošti paprastą ordinarinį įstatymą, bet čiagi keitėme visą įstatymą, priiminėjome naujos redakcijos įstatymą. Negana to, jau po referendumo paskelbimo mes jame nustatėme sąlygas, kaip vyks tas referendumas, turiu omeny su galimybe dviejų savaičių, su išankstiniu balsavimu nuo pirmadienio iki penktadienio. Jeigu, pavyzdžiui, ką tik įvykę savivaldos rinkimai ir už dviejų savaičių būsiantis vėl merų rinkimų antras turas numato išankstinį balsavimą tik trečiadienį, ketvirtadienį, o Referendumo įstatyme numatytas išankstinis balsavimas nuo pirmadienio iki penktadienio.
Kas tai yra, kai prasideda ar rinkimų kampanija, ar paskelbiama referendumo kampanija ir tik po dviejų mėnesių, tai yra gruodžio 20 dieną, priimamas naujos redakcijos Referendumo įstatymas? Aš palyginčiau su paprastu pavyzdžiu. Tai tas pats, kai, prasidėjus krepšinio varžyboms, antrame arba trečiame kėlinyje paskelbiama, kad keičiamos taisyklės, arba futbolo antras kėlinys vyks pagal kitas taisykles.
Taigi matome, kolegos, kad šitos kadencijos Seime spjaunama į Konstituciją. Visiškai nepaisoma elementarios logikos, padorumo, kad negalima keisti taisyklių vidury žaidimo. Bet čia ne žaidimas. Negalima žaisti žmonių emocijomis ir žmonių likimais, kai kalbame apie žmonių pilietybę. Ar jūs norite, kad po to, po referendumo, būtų ginčijamas jo konstitucingumas? Nepamirškite, Konstitucinis Teismas dar 2014 m. liepos 11 d. pasakė po garsiojo žemės referendumo, kad net ir surengus referendumą gali būti apskųsta jo atitiktis Konstitucijai.
Dabar mes darysime referendumą vadovaudamiesi ginčytinu įstatymu. Kodėl ginčytinu? Todėl, kad jis apskųstas Konstitucijai… Todėl, manau, toks žaidimas žmonių likimais…
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nedera šiuolaikinėje demokratinėje, teisinėje valstybėje.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti G. Landsbergį. Nėra. Kviečiu kalbėti K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prieš mane kalbėjęs J. Sabatauskas daug ką pasakė iš to, ką aš norėjau pasakyti. Žaidimo taisyklės, ypač Seime, teismuose, yra labai svarbios. Mes prisiekėme, padėję ranką ant Konstitucijos, laikytis žaidimo taisyklių, kurios vadinasi Konstitucija ir įstatymai. Kai specialistai, teisininkai, buvę Konstitucinio Teismo teisėjai išsako kritiką, abejones dėl mūsų veiksmų, mes turėtume įsiklausyti, nelaukti, kol išaiškins Konstitucinis Teismas.
Aš esu dvigubos pilietybės palaikytojas. Daug kartų pasisakiau už dvigubą pilietybę ir ne vieną kartą iš šitos tribūnos raginau įvesti dvigubą pilietybę, sudaryti sąlygas. Bet visados sakiau, kad kito kelio nėra, kaip susitarti mums visiems ir organizuoti teisingai, taip, kaip ir priklauso pagal mūsų Konstituciją, referendumą. Kito kelio nėra. Čia buvo bandoma ieškoti visokių aplinkinių kelių. Nėra kito kelio.
Kiek suprantu, šitame Seime dvigubai pilietybei pritariančių yra daugiau negu nepritariančių. Tikrai buvo galima (jau daugiau kaip dveji metai šita kadencija) seniai suorganizuoti tvarkingai referendumą, bet yra laukiama iki paskutinės minutės ir daromi keisti sprendimai.
Dabar kas išeina? Kad tokie kaip aš žmonės, kuriems Konstitucija nėra futbolo kamuolys, kurį galima paspirti į vieną ar į kitą pusę, bet yra šventas dalykas, kurio mes turime laikytis, nebetenka argumentų, dėl ko mes turime pritarti arba kaip čia reikia elgtis. Išeis taip, kad mes savo neteisėtais veiksmais kompromituojame pačią gerą idėją. Kaip man dabar atsidurti vienoje aikštelės pusėje su jumis, kurie, kaip Julius sakė, bandote žaisti krepšinį pagal futbolo taisykles? Neįmanoma. Tikrai viskas yra kompromituojama. Ir šiaip Lietuvoje daugiau žmonių nepritaria dvigubai pilietybei, dabar jų ne mažės, bet daugės.
Mes darome viską, kad tos dvigubos pilietybės, arba, tiksliau, valdantieji daro viską, kad tos dvigubos pilietybės idėja būtų sukompromituota, kad referendumas nepavyktų, neįvyktų. Todėl, kad daroma neteisėtais būdais. Aš nežinau, ir šitas vertimasis per galvą, kūlversčiom bandant taisyti akivaizdžiausius prieštaravimus Konstitucijai, tikrai yra netoleruotinas, juo labiau kad dar išlieka tų prieštaravimų Konstitucijai. Aš balsuosiu susilaikydamas ir manau, kad šitas sprendimas bus labai prastas. Neduok Dieve, kad nebūtų dar vienos bylos Konstituciniame Teisme ir dar kartą nebūtų paneigti veiksmai, kuriuos dauguma čia daro.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Aš noriu kreiptis į tuos, kurie kalba apie dvejopus standartus ir apie Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad negalima balsuoti dvi dienas. Prisiminkime stojimą į Europos Sąjungą. Galima buvo ne tik dvi dienas balsuoti, pone Juliau, bet ir proškus, miltelius dalinti, ir alaus butelius dalinti, o iš po skverno cigarečių pakelį tiems, kurie ateis.
Aš galvoju, jeigu šiuo metu tokiu būdu būtų surengtas referendumas, kad po dviejų savaičių kaip ir antrasis turas tam, kas negalėjo pirmą kartą ateiti, kokias dvasias būtų pasikvietęs tada Konstitucinis Teismas? Aš manau, būtų pasakęs Konstitucinis Teismas, kad galima, norint pasiekti tikslą. (Balsai salėje)
Taigi, man atrodo, kartais kyla tokia mintis, na, pradėjo suiminėti STT ir prokuratūra Aukščiausiojo Teismo teisėjus, na, gal kartą uždės antrankius už dvigubą pilietybę ir Konstitucinio Teismo teisėjams, kad nekviestų tų piktųjų dvasių, galų gale, kad laikytųsi tikrai vienodų standartų. Ir mes to dalyko nematome. Jūs pasižiūrėkite – per savivaldos rinkimus atėjo daugiau kaip 500 tūkst. rinkėjų. Kad įvyktų referendumas, reikia 1 mln. 300 tūkst. Tai ar ateis? Tai ir daro valstiečiai, deda visas pastangas, kad tikrai tie žmonės ateitų, kad kiek galima didesnis skaičius ateitų ir balsuotų. Deja, kaip sako, tikrai mes matome, kad tikrai labai aukštai kartelė ir tikrai nesusirinks, bet buvo bandymas šiek tiek ir kitas pataisas teikti, kad mažesnio kiekio reikėtų dalyvavimo, kad įvyktų referendumas. Aš galiu pasakyti, kad tai buvo teisingas žingsnis. Būkite pilietiški ir ateikite, ir priimkite vieną ar kitą referendumo būdu pataisą ir netrukdykite tiems, kurie atėjo, išsakė poziciją. Tie, kurie nedalyvauja, faktiškai ir nulemia visą, kaip sako, tautos valią. Taip negali būti! Tai kodėl mes vėl taikome dvejopus standartus? Seimo narių rinkimuose, Seimo, parlamento rinkimuose užtenka, kad ateitų vienas, jokio barjero nėra. Atėjo vienas pilietis ir išrinko visą Seimą. Palaukite, kodėl buvo kažkada tikrai nustatyta, kad turi ne mažiau kaip 50 % dalyvauti rinkimuose, kodėl mes tą kartelę nuleidome? Kodėl? Ar vienu atveju galima kartelę nuleisti, Seimas tai nėra svarbu?! Svarbu jau dabar Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas tapo pas mus aukščiau už tautą. Jis pasakys, kad teisėtas referendumas, kad tautos valia teisėta, tautos valia neteisėta. O kas juos rinko, pasakykite, tą Konstitucinį Teismą? Kas juos rinko? Jie net nerinkti yra. Jie paskirti ir jie dabar, kadangi konservatorių lyderis yra, kaip čia, Konstitucinio Teismo pirmininkas yra buvęs konservatorius D. Žalimas, tai jis pasikviečia tas konservatoriškas dvasias ir išaiškina, kaip naudinga konservatoriams.
Aš sakyčiau… Dabar žiūrėkite, kas yra. Tikrai nenaudokime dvejopų standartų, o jeigu kalbėsime apie pilietybę, tai šitas pilietybės klausimas keliamas daug metų. Taip, vienais metais buvo suorganizuotas tas referendumas ir dėl labai aukštų kriterijų net neįvyko. Ir šiandien, kadangi nepakeisti įstatymai, kad referendumas įvyktų, reikia, kad dalyvautų 1 mln. 300 tūkst. gyventojų. Neateis. Ir jeigu tiek, kiek ateis, visi nubalsuotų šimtu procentų už, vis tiek referendumas neįvyktų.
Bet kodėl tai darome, jūs paklausite. O darome todėl, kad nuolat šitą klausimą kelia gyventojai susitikimuose su Seimo nariais. Tai mes padarysime, ką galime. Seime bandė pakeisti Konstituciją, deja, tai neįvyko, kada buvo registruojama, kad būtų šimtas, aš čia kalbu dėl Seimo narių. Taip pat ir Konstitucinis Teismas ne kartą nagrinėjo pilietybės klausimą. Jis irgi pasisakė, kad tauta referendumu turi spręsti. Tai galų gale suorganizuokime tą referendumą.
Ponai konservatoriai, nebijokime žmonių, nebijokime tautos. Negalvokite, kad tik jūs vieni esate tautos mylėtojai, visi kiti – tautos priešai, išskyrus konservatorius ir jų elektoratą. Nėra taip, tikrai nėra tautos priešų. Nebijokime. O tauta ateis ir pasakys, ir tai bus paskutinis ir šventas žodis tautos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P. Urbšys. Ruošiasi S. Tumėnas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai ne kartą šitoje salėje raginau nebijoti būtent tautos, nebijoti žmonių, kurie mus išrinko. Bet pakartosiu, kad visada buvau prieš manipuliavimą žmonėmis, žmonių valia.
Jeigu mes kalbame apie referendumą, tai iš tikrųjų tai yra tautos aukščiausios valios išraiška. Būtent tokiu būdu mes tiesiogiai įgaliname piliečius kurti savo valstybę. Pilietybė yra mūsų valstybės pamatas, tai yra žmogaus ypatingas santykis su valstybe. Kokie yra piliečiai, tokia yra valstybė. Ir jeigu mes kalbame apie dvigubus standartus, kai buvo naudojamasi referendumu kaip įrankiu manipuliuoti žmonių valia, norint juos apsaugoti nuo klaidos, nes kadangi tik politikai žino, kaip geriau valstybei gyventi, taip, buvo taikomi dvigubi standartai. Buvo užsiminta dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jeigu kalbame apie tuos dvigubus standartus, tai buvo dvi dienos.
O ką dabar daro valdantieji? Ką jūs darote, valstiečiai gerbiami? Jūs vietoj tų dviejų dienų norėjote įteisinti kiek? Dvi savaites. Jeigu mes kalbame apie kartelės nuleidimą, Europos Sąjungos referendumui, privalomam referendumui, buvo nuleista kartelė, tai yra buvo nustatytas minimumas, kuris gali nuspręsti, koks likimas to privalomojo referendumo. Ką darėte jūs? Jūs irgi norėjote tą dvigubą standartą, tą kartelę pritaikyti referendumui dėl dvigubos pilietybės.
Jeigu mes kalbame apie tai, kiek mums yra svarbu dabar turėti tą tautą, kuri iš tikrųjų jaustų galią kurti savo valstybę, tai eidami tokiu keliu mes tikrai sukuriame precedentus, kai jiems pasakome, kad jūsų valia yra reikalinga tiek, kiek mes norime, kad jinai būtų išreikšta. Taip, politiškai yra naudinga įteisinti kai kam dvigubą pilietybę, tikrai mes turime opią problemą, kaip suvienyti mus, tuos lietuvius, kurie išsibarstėme, vieni liko Lietuvoje, kiti yra svetur. Bet sutikite, kad yra labai svarbu keičiant vandenį neišpilti kūdikio. O kūdikis yra mūsų laisvė, mūsų nepriklausomybė.
Ar jūs nemanote, kad mes labai daug diskutuojame dėl formos? Bet mes praktiškai nediskutuojame dėl turinio. Referendumas įvyks po kelių mėnesių. Ir vienaip ar kitaip bandoma iškasti vieną tunelį, paskui kitą tunelį ir apeiti tas konstitucines nuostatas. Ir tikrai aš turiu sutikti su kolegomis, kurie sako: tokie bandymai labiausiai ir pakenkia tai iniciatyvai, kuria galbūt kolegos ir tiki. Ta nekompetencija, tas trumparegiškumas akivaizdžiai dar labiau supriešina visuomenę ir kaip tik sukelia dar daugiau abejonių. Man atrodo, vienaip ar kitaip, galima pasakyti, kad tauta verta tokios valdžios, kurią išrenka. Bet aš tikrai manau, kad mus rinko ne tam, kad mes savo valstybėje paskandintume esminį dalyką, kuris garantuoja mūsų valstybės išlikimą savo siaurose politinėse intrigose.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti S. Tumėną.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, noriu priminti, kad čia mūsų sutarimu 2019 metai buvo paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Pasaulio lietuvių metais paskelbėme tam, kad kartu su išeivijoje gyvenančiais savo tautiečiais kartu spręstume jų ir savo problemas. Ir viena iš tų problemų – pilietybės išsaugojimo problema. Nepasakysiu jums naujienos, kad mūsų Seimo trypčiojimas, kuris gerokai užsitęsė, kelia didžiulį nerimą mūsų išeiviams.
Šiandien ne kartą skambėjo, kad per daug akcentuojama referendumo technika, kad buvo bandoma siekti, kad referendumas vyktų dvi dienas. Bet kad taip yra, mes patys kalti, nes susikūrėme tokius įstatymus ir tokias žaidimo taisykles, kai referendumo kartelė faktiškai yra neįmanoma misija. Nežinau, kokio reikia Lietuvai sukrėtimo, kad į referendumą ateitų tiek žmonių, kiek yra numatyta įstatymuose.
Kita vertus, kaip jau kolega minėjo, prisimename visi stojimo į Europos Sąjungą referendumą, kai referendumas vyko dvi dienas ir niekam tada neužkliuvo, kaip ir neužkliuvo tos dalijamos dovanos. Kolega E. Pupinis šiandien kalbėjo apie siekį pritempti referendumą prie kitų rinkimų. Gerbiamas kolega, tai ne pritempimas, tai yra valstybės lėšų taupymas, tikėjimas, kad kuo daugiau mūsų piliečių ateitų į referendumą kartu su kitu svarbiu Lietuvai įvykiu.
Taigi kviečiu nebetrypčioti ir pritarti šiam įstatymo projektui. Šiandien ryte visi gavome Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės D. Henkės sveikinimą, kuriame ji rašo: „Kovo 11-oji primena, kad mes, lietuviai, esame reikalingi vieni kitiems. Vardan tos Lietuvos. Ir Pasaulio lietuvių metais susivienykime referendume dėl pilietybės išsaugojimo.“ Tai citata iš Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, atstovaujančios 45 pasaulio lietuvių bendruomenėms, sveikinimo.
Ir dar norėčiau priminti, Pasaulio lietuvių metais mums ypač svarbūs yra 1949 metai. 1949 metų pavasarį buvo pasirašyta garsioji konstitucinės svarbos išeiviams Lietuvių Charta ir toje Lietuvių Chartoje vienas iš svarbiausių punktų – apie tautinį solidarumą. Puiki proga tai prisiminti.
Šiandien minime Konstitucijos 12 straipsnį. Noriu priminti, kad ten parašyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais nustatytais pagrindais. Tai tų kitų nustatytų pagrindų nuo 1990 metų buvo ypač daug, per 20 tūkst. tų išimtinių atvejų, kai buvo suteikiama Lietuvos pilietybė. Aš manyčiau, jei mes išsakysime teigiamą nuomonę referendume, viskas šioje srityje vyks daug skaidriau. Ir tai nėra, mano nuomone, kaip kitas kolega pasakė, žaidimas likimais ar manipuliacija žmonių valia, o yra rūpestis tais, kuriuos istorijos vėjai… o yra per milijonas svetur gyvenančių lietuvių, tai yra rūpestis mūsų tautiečiais. Didžiosios pasaulio valstybės, tokios kaip Prancūzija… girdėjote, ką E. Makronas neseniai kalbėjo, puikiai žinote, ką kalbėjo. Tos valstybės supranta, Prancūzija supranta, Izraelis supranta. Tai ir aš kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, kuris yra svarbus ne tik išeiviams, bet ir mums, gyvenantiems Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasisakė visi Seimo nariai, užsirašę dalyvauti diskusijoje. Gerbiami kolegos, turime vieną pasiūlymą, pasiūlymo autoriai yra B. Matelis, J. Sabatauskas, M. Adomėnas. Kas norėtumėte jį pristatyti? Nematau. B. Matelis. Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Mano mintis buvo tokia, kad iš tiesų, aš manyčiau, mes visi pritariame tam referendumui. Aš prisimenu, dirbau darbo grupėje, kuri ruošė tą referendumą. Mes puikiai prisimename ir valdančiųjų kalbas, kad į antrąjį rinkimų turą paprastai į rinkimus ateina daug daugiau žmonių, 8 % netgi naujų žmonių, norėčiau pabrėžti. Mes žinome, kad dabar šis referendumas… Mano pasiūlymas – rengti su antruoju turu, nes žinome, kad Prezidento rinkimai bus sunkiai prognozuojami, mes žinome, kad jie bus kitokie, negu buvo iki tol, ir mes žinome, kad būtent per antrąjį turą politinė temperatūra bus pakilusi kaip tik į aukščiausią lygį. Tada tikėtina, kad iš tiesų ateis balsuoti daug daugiau žmonių nei į pirmąjį turą. Toks pasiūlymas yra ir aš prašyčiau prisiminti ir valdančiųjų, kai kalbėjome, kad į antrąjį turą ateina 8 % naujų žmonių, taip pat ir opozicijos prašyčiau palaikyti šį mano siūlymą.
PIRMININKAS. A. Širinskienė – komiteto nuomonė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitete mes diskutavome apie aktyvumą. Iš tiesų gerbiamas Seimo narys nėra visiškai tikslus. Tarkime, 2014 metų Prezidento rinkimų statistika yra visiškai kita. Per pirmąjį turą 2014 metais dalyvavo 52,23 % rinkėjų, antrajame ture – tik 47,37 %, tai yra faktiškai 5 % mažiau. Taip, į antrąjį turą ateina naujų rinkėjų, kurie pirmajame ture nebalsavo, 8 %, bet senų rinkėjų, kurie balsavo per pirmąjį turą, neateina į antrąjį turą kur kas daugiau. Todėl ir yra tas bendras skirtumas, kai 5 % pirmajame ture yra daugiau.
Be to, įvertindama tai, kad pirmasis turas turi didesnę tikimybę referendumo įvykimo, į Seimą kreipėsi ir Pasaulio lietuvių bendruomenė ir gautas raštas, kuriame sakoma, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės vardu prašome planuoti referendumą kartu su gegužės 12 dieną vyksiančiais rinkimais. Būtent tuo ir vadovaudamasis, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Seimo narių B. Matelio, J. Sabatausko ir M. Adomėno pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už pasiūlymą – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, kad iš tikrųjų yra išmintingas mūsų kolegų siūlymas ir dėl tų motyvų, kad mes būtent antrajame rinkimų ture turėsime didesnį skaičių dalyvaujančių, nes šie rinkimai – Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai, kurie vyks tuo pačiu metu, man atrodo, gali pritraukti daugiau gyventojų dėmesio. Kova ypač dėl Prezidento posto vyksta tarp naujų kandidatų, tai nėra ta rinkiminė aplinka, kuri buvo 2014 metais, kai turėjome labai aiškų vieną favoritą, ir turbūt dalis, galvodami, kad sprendimas yra aiškus, ir į antrą turą nebėjo. Bet taip pat, kas ne mažiau svarbu, mes turėtume ir papildomas dvi savaites galimai rinkimų agitacijai ir informacijai, nes šiuo metu mes esame tokiame slidžiame periode, kai liko tik du mėnesiai, ir galvojame, kad užteks tos informacijos, agitacijos pateikimo tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek išvykusiems mūsų piliečiams.
Manau, kad yra labai svarbus dalykas – laiko klausimas, per kurį galėtų ši informacija pasiekti kiekvieną mūsų pilietį. Todėl jeigu iš tikrųjų valdantieji nori, kad referendumas įvyktų ir būtų priimtas sprendimas, kuris leistų išsaugoti įgytą pilietybę, man atrodo, kiekviena papildoma diena yra labai brangi, kad mes galėtume tokį sprendimą pasiekti. Todėl aš palaikau pateiktą kolegų siūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai keista, kad nei B. Matelis, nei J. Olekas negirdi išsakytų argumentų. Aiškiai pasakyta, kad per Prezidento rinkimų antrą turą ateina apie 5 % mažiau. Tuo labiau, prisiminkime, kad kai vyks pirmas turas, vyks dar vienas referendumas, kuris tikrai paskatins dalį žmonių ateiti – dėl Seimo narių sumažinimo iš 141 iki 121. Taip pat vyks Europos Parlamento rinkimai – taip pat dar vienas paskatinimas didesniam kiekiui žmonių ateiti į rinkimus. Čia, man atrodo, bandoma suklaidinti žmones, kad tikrai kuo mažiau dalyvautų tuose rinkimuose. Todėl išdėstyti argumentai yra tikrai patys rimčiausi ir negalime palaikyti šitos pataisos, nes pirmame ture ateina ir ateis daug daugiau žmonių, negu ateis antrame Prezidento rinkimų ture. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl pataisos. Kas palaiko B. Matelio, J. Sabatausko ir M. Adomėno pasiūlymą, balsuoja už, tie, kurie mano, kad pasiūlymui negalima pritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 21, prieš – 43, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Manęs prašė, kad aš atsiprašyčiau, nes Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 dieną. Atsiprašau, kad suklydau. Aš tik žmogus, aš klystu. Aš nesu nekaltai pradėtas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai po svarstymo. (Balsai salėje) Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Aš dar kartą kviečiu… Čia dabar dėl…
PIRMININKAS. Dėl viso. Taip.
A. VINKUS (LSDDF). Dėl viso. Aš dar kartą, brangūs kolegos parlamentarai, kreipiuosi į jus. Nebeturiu ką pasakyti, viską pasakiau. Dvejus su puse metų tą patį kalbame. Pasaulio lietuvių bendruomenė jau daugiau negu 10 metų laukia to sprendimo. Šį kartą yra puiki galimybė, išsakius visas nuomones, kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš atsiprašau, nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Motyvuojančių prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, mes visi pritariame referendumui ir jau šiandien puikiai žinome, kad tas referendumas, deja, neįvyks. Neįvyks, nes slenkstis yra labai aukštas, ir neįvyks, nes pati idėja buvo diskredituota, pernelyg daug dėmesio skiriant formai, o ne turiniui. Deja, šiandien, man atrodo, yra tokia realybė. Reikėtų dabar labai rimtai pagalvoti, ką darysime toliau. Kaip užtikrinsime dialogą su pasaulio lietuviais, kaip suvaldysime nusivylimą, kaip toliau dirbsime ir bendrausime, kad pasaulio lietuviai nepamirštų Lietuvos ir sietų savo ateitį su Lietuva. Man atrodo, kad šiandien jau turime pagalvoti ir apie planą B.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, formaliai šiandien yra tik datos klausimas. Balsuoti prieš būtų nesusipratimas. Natūralu, kad reikia vienokią ar kitokią datą patvirtinti, todėl aš balsuoju už ir raginu visus balsuoti, nepaisant, kad gal buvo galima ir 26 dieną svarstyti. Tačiau yra išliekančios tos abejonės. 2018 m. spalio 18 d. opozicija perspėjo dėl dviejų savaičių pertraukos galimo neteisėtumo, antikonstitucingumo. Seimas įsiklausė. Visas Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, gavo atsakymą, kad taip, tai neteisėta. Šiandien taisome tą klaidą, kurią seniai opozicija buvo nurodžiusi.
Antras dalykas. Manyčiau, kad galėjo jaustis Seimas ir visa visuomenė saugiau, jeigu visas Seimas būtų kreipęsis į Konstitucinį Teismą ir pasitikrinęs, ar galimas neatitikimas dėl Referendumo įstatymo keitimo procedūros netaps kliūtimi. Žiūrėkite, jeigu visas Seimas būtų kreipęsis į Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas būtų ėmęsis skubos tvarka svarstyti ir gal jau šiandien būtų aiškus atsakymas ir būtų aiškumas. To nepadarėme, kreipėsi tik dalis opozicijos, iš kurios neatimsi teisės tai daryti, tai dabar gali atsitikti taip, kad mes sukompromituosime referendumą. Referendumas įvyks. Konstitucinis Teismas, neduok Dieve, pasakys, kad referendumas vyko pažeidžiant konstitucinį Referendumo įstatymą, ir referendumo rezultatai sukompromituojami. Kažkas įgauna teisę apskųsti referendumo rezultatus ir visa tai, dėl ko čia, atrodo, visi vieningai stengiamės, pradedant ponu A. Vinkumi ir baigiant manimi, gali pakibti ore.
Gerbiamieji, reikėtų to atsargumo, galėtume spėti, pavyzdžiui, 2020 metais su Seimo rinkimais padaryti tokį referendumą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Iš tikro kas čia atsitiko? Konservatoriai kažkaip beveik nutilo arba tie, kurie kalbėjo prieš ir sakė, kad tauta – tai yra blogis, kad tautos reikia bijoti, kad apskritai reikia uždrausti tautai rengti referendumus, nes jinai gali prišaukti tikrai net ir tokius dalykus kaip Vokietijoje čiut ne, kaip sako, fašistinius judėjimus, tai šiandien jie kažkaip nutilo ir nelabai bijo tautos balso, ir balsuoja už arba pasisako už. Matyt, įvyko didelės permainos, vienu žodžiu, konservatorių gretose. Jūs gal mano dėka, A. Matulas sako, kad vis dėlto įsiklausė į mane ir nėra jau toks baisus, baisi baimė ir didžiulis, kaip čia, priešas tauta mūsų valstybei. Nėra tik konservatoriai patriotai, jie irgi suprato. Aš dėkoju konservatoriams, kad vis dėlto jie ateina į protą. (Balsai salėje) Ir vis dėlto aš konservatoriams dėkoju, kad jūs tikrai ateinate į protą ir matote, kad tauta nėra mūsų ir Lietuvos žmonės nėra tautos priešai. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Motyvai už – L. A. Linkevičius.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Mieli kolegos, noriu tiktai priminti, kad kalbame šitais klausimais tikrai labai ilgai. Kliūčių, visokių teisinių realių ir dirbtinių, buvo keliama tikrai labai daug. Dar mane asmeniškai stebina, kad daug buvo kalbančių, bet darančių priešingai, ir dabar yra pasisakančių lyg ir už, bet darančių viską, kad to neįvyktų. Tai irgi šiek tiek stebina.
Dabar raginčiau, nes 101-ieji Nepriklausomybės metai, mes kviečiame savo tautiečius sugrįžti į tėvynę, lozungais jų neprikviesi, čia turi būti sudarytos sąlygos. Čia viena iš tokių moralinių paskatų būtų būtent šitas ženklas, gestas iš Seimo pusės. Tiesą sakant, jis atitiktų ir idėjos Lietuvai nugalėtoją, pamenate, žmonės išsakė savo nuomones. Tas pilietybės išsaugojimas yra ne tik teisinis momentas, tai yra ir moralinis, ir psichologinis, ir, tiesą sakant, tautą vienijantis faktorius. Tai, kad kreipėsi Pasaulio lietuvių bendruomenė, kaip paminėjo kolega S. Tumėnas, priminė Pasaulio lietuvių metus. Mums yra proga pirmą kartą realiai žengti žingsnį. Aš sutinku, kartelė labai aukštai, reikalavimai tikrai sudėtingi, teisinių kliūčių yra, tačiau jeigu politinė valia būtų išsakyta, tai būtų tikrai nurodymas ir kalbėtojams, ir mąstytojams tuo klausimu, kad mes privalome spręsti. Tai bent jau būtų žingsnis į tą pusę, į kurią turime padaryti tą žingsnį. Ir kitas referendumas gali būti organizuotas pagaliau. Čia nereikia nei plano B, nei plano C, tiesiog turime išspręsti šitą klausimą. Ir labai raginčiau ne tik balsuoti už, bet ir dirbti. Ir bus proga ir Seimo nariams, ir kandidatams į prezidentus, ir visiems, kas žodžiais kalba už tai, kad žmonės galėtų išsaugoti pilietybę, iš tikrųjų padaryti viską per tuos du mėnesius, kad taip ir įvyktų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kadangi čia dabar sujaukti tie argumentai, kas kaip nori, taip ir šneka, taip ir užsirašiau, man kilo štai tokios abejonės, kurias išsakysiu. Balsuosiu už, palaikysiu. Pritariu, kad lyg ir pasisakome tik dėl datos keitimo, bet ar datos keitimas galimai Konstitucijai prieštaraujančiame nutarime yra nekaltas dalykas, aš abejoju, aš nežinau. Atvirai pasakius, neturiu tokio atsakymo. Aš prašiau A. Širinskienės, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas paaiškintų, ar mes čia nedarome kokio konstitucinio jovalo. Aš tokio atsakymo neturiu. Gerai, tegu būna, kad tai tik datos keitimas, bet galimai Konstitucijai prieštaraujančiame nutarime.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, čia kai kas nori pasakyti, kad mes esame prieš. Iš tikrųjų mes esame prieš manipuliacijas. Ir tai yra tikrai manipuliacijos įvairiais būdais atvesdinti žmones ne dėl pačios idėjos, o dėl to, kad galbūt siekiant papildyti balsuotojų skaičių per vienus ar kitus rinkimus. Šiandieną turbūt jau patys valdantieji suprato, kad viena manipuliacija buvo ištęsti per dvi savaites tuos balsavimus, nuo vienų rinkimų iki kitų. Dabar vėlgi visi taiko, kaip atvesdinti žmones į Prezidento rinkimus.
Manyčiau, kad jeigu mes būtume tiek laiko aiškinę pačią idėją, pačią esmę, jog iš tikrųjų reikia, kad žmonės turėtų dvigubą pilietybę… Dabar žmonės jau kiti pradeda prieštarauti, jie nelaiko savęs kažkokia gauja, jie mąstantys žmonės ir supranta tas manipuliacijas. Čia yra problema.
Reikia kažkaip tą traukinuką sustabdyti, nes kas bus? Bus dar blogesnis variantas, jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad vis dėlto tie veiksmai, kuriuos darė valdantieji, neteisėti. Tada mes iš viso turėsime didelę problemą, diskreditavę pačią referendumo idėją. Ar tai nėra aišku? Visiems tai yra aišku. Tai jūs turite pripažinti. Ir ministras L. A. Linkevičius turės pripažinti, jeigu Konstitucinis Teismas pasakys kitaip po įvykusio referendumo, tada žiūrėsime, ką sakys tie ministrai, kurie dabar neva agituoja, suprasdami didelę problemą. Iš tikrųjų mes pritariame pačiai idėjai dėl pilietybės suteikimo, bet tokiems būdams ir tokioms priemonėms sunku pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai būčiau nekalbėjęs, bet ministras susipainiojo kalbėdamas. Pirmiausia apie teisines kliūtis, kurios neva buvo dirbtinai keliamos. Tai kas tas teisines kliūtis kėlė, jeigu mes iš karto sakėme: nedarykite antikonstituciniu būdu, nes po to pats referendumas bus antikonstitucinis. Tai ačiū Dievui, Seimas paklausė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir Konstitucinis Teismas sudėliojo visus taškus ant i. Tai vienas momentas.
Iš kitos pusės, tikrai nesinori, kad mes priimtume sprendimus, kurie po to būtų užginčyti, juolab kad tautos sprendimas po to nebūtų užginčytas. Tai ypatingai svarbu, nes taip būtų diskredituojama pati idėja, taip diskredituojama šimtmečio idėja pagaliau. Taigi, mes nuo pat pradžių sakėme – turime susitelkti ir kalbėti viena kryptimi, bet viską daryti preciziškai tiksliai. Jeigu šiandien mes svarstome tokį nutarimą, kai prieš tai niekas nepaisė perspėjimų, kad preciziškai tiksliai nepadaryta, o daroma bet kaip, bet svarbu taip, kaip (…) kažkas nori, vadinasi, mes priešingai turime susitelkti ir atkreipti dėmesį į visas pastabas. Todėl, gerbiami kolegos, kalbėkime tiksliai ir aiškiai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Aš esu prieš demagogiją, skambančią iš opozicijos lūpų. Siūlau prisiminti stojimo į Europos Sąjungą referendumą. Vyko dvi dienas. Teko man prisidėti prie to referendumo ir būti iniciatyvinės grupės pirmininku organizuojant jį ir taip pat vadovauti rinkimų štabui. Ir nieko. Tai mums reikėtų dabar atšaukti tą referendumą, pasisakius Konstituciniam Teismui? Kodėl Konstitucinis Teismas leidžiasi… Sakykime, tampomas už virvučių įsivelia į politinius žaidimus vien tam, kad kažkas nori iš to susikrauti dividendus. Todėl aš siūlau nekreipti dėmesio ir vis dėlto nepasiduoti tam populizmui, prieš kurį esu prieš, bet nesu prieš referendumą. Siūlau balsuoti už referendumą.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Komentaras.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jau du kartus šiandien citavau, dar trečią kartą pacituosiu, ką pasakė Konstitucinis Teismas. O Konstitucinis Teismas pasakė, kad referendumas turi būti organizuojamas remiantis 2018 m. gruodžio 20 d. Referendumo įstatymo redakcija. Čia jums ir yra atsakymas, koks teisės aktas turi būti taikomas. Tai yra tas paskutinis Referendumo įstatymas, kurį Seimas ir priėmė.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3266) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, nepaisant įvairių pastangų, kad referendumas neįvyktų, mes ką tik paskelbėme referendumo datą. Sveikinu visus. (Plojimai)
A. Vinkus – replika po balsavimo.
A. VINKUS (LSDDF). Aš labai trumpai. Labai iš visos širdies dėkoju ir pozicijai, ir opozicijai, ir mums visiems čia esantiems, kad sausio 11 dienos išvakarėse priėmėme bendrą sprendimą. Ir ateičiai. Neseniai skaičiau knygą, kurioje T. Ruzveltas tapė portretą sau. Tapydamas portretą jis rašė kalbą T. Džefersono dienai ir staiga mirė. Pažiūrėjau, koks tekstas, jo paskutiniai žodžiai, ką jis užrašė. Užrašyta: „Visa tai, ką mes planuojame padaryti rytdienai, yra abejonės, kamuojančios šiandien.“ Tad ačiū, kad neabejojome priimdami tą sprendimą, neabejokime savimi ir tais, kurie nori būti su mumis. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasakė, kad nepaisant pastangų, kad referendumas neįvyktų. Gal galėtumėte įvardinti, kas tie, kurie dėjo pastangas, kad referendumas neįvyktų?
PIRMININKAS. Neįvardinsiu. Zieringis, prašom. E. Zingeris, atsiprašau. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš už referendumą. Kaip jūs sakote? Aš esu, žinoma, už referendumą, tik norėčiau jums priminti, pasinaudoti labai negražiai, pasinaudoti man suteikta tribūna. Aš, žinoma, šiek tiek juokauju. Rytoj Kovo 11-oji, ne Sausio 13-oji. Tai Kovo 11-ąją dieną, rytoj, prašyčiau, jeigu galima, 9 val. 15 min. prie Kovo 11-osios salės atidaroma Vyčio paroda, tai yra žmonių, kurie Jungtinėse Amerikos Valstijose 50 metų tausojo Vytį. Leiskite man pirmąsyk, ne taip daug čia kalbančiam, pakviesti jus rytoj 9. val. 15 min. dalyvauti kartu su Seimo Pirmininku, Prezidentu V. Adamkumi ir profesoriumi V. Landsbergiu, atidarant Vyčio istorijos parodą. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). 30 sekundžių. Iš susijaudinimo pasakiau prieš sausio 11-ąją, bet aš turiu omeny, kad ir sausio 11 dieną mes galvojame apie referendumą, ir prieš kovo 11 dieną taip pat. Tad sveikinu su Kovo 11-ąja!
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu gerbiamam Pirmininkui repliką. Gerbiamas Pirmininke, pradėdamas sesiją jūs kalbėjote, kad būsite Pirmininkas, kuris kompromisu saistys, bet savo replikomis jūs tik griovius ir takoskyras…
PIRMININKAS. Mes priėmėme kompromisinį variantą ir visi, dauguma, išskyrus tris balsavusius prieš, mes balsavome už. Tai yra kompromisas ir ne buldozeris. (Balsai salėje)
16.00 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3246 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3246. Pranešėja – V. Ačienė. Pateikimas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šitą projektą mane paskatino teikti pensinio amžiaus asmenų, Lietuvos Respublikos piliečių, kreipimasis. Esmė yra ta, kad pagal pasirašytas dvišales sutartis dėl socialinės apsaugos yra nuostata, kad sveikatos draudimo teisės aktai taikomi tos šalies, kurios teritorijoje asmenys nuolat gyvena, nors pensija mokama ir kitos šalies. Taigi sutartys yra pasirašytos gana seniai, jos yra galiojančios ir ta nuostata yra sutartyse nuo gana seniai, tačiau tas punktas yra apeinamas, tiksliau sakant, jis nėra perkeltas į Sveikatos draudimo įstatymą.
Šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos draudimo įstatymą, jeigu pensinio amžiaus žmogus gauna kitos šalies pensiją, sveikatos draudimą jis turi susimokėti pats. Taigi šito įstatymo tikslas yra, kad bent jau asmenys, Lietuvos piliečiai, būtent Lietuvos piliečiai, susiaurinamas yra žmonių ratas, Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, gaunantys kitos šalies pensiją, būtų apdrausti sveikatos draudimu. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys A. Vinkus. Ruošiasi A. Sysas.
A. VINKUS (LSDDF). Norėčiau, gerbiama kolege, pasakyti taip. Teikiamu projektu yra siūloma papildyti valstybės lėšomis draudžiamą asmenų sąrašą. Kaip žinome, visi nuolat komentuojame, kad valstybė už valstybės draudžiamus asmenis moka ženkliai mažesnę privalomojo sveikatos draudimo įmoką negu dirbantieji. Todėl kiekvienas papildymas valstybės draudžiamų asmenų sąrašo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui uždeda vis didesnę naštą.
Iš kitos pusės, sunku prieštarauti ir neprieštaraujam siūlomam papildymui, nes tokia nuostata, atsižvelgiant į jų santykį su kitais valstybės lėšomis draudžiamais asmenimis, yra socialiai logiška ir teisinga. Dar kartą sveikindamas su Kovo 11-ąja, noriu paklausti ir atkreipti dėmesį. Aiškinamajame rašte jūs nurodote, kad įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų reikės labai nedaug. Negaliu nepaklausti, ką reiškia nedaug, apie kokią bent orientacinę sumą kalbama, o ypač domintų, kokiu skaičiumi tokių žmonių pasipildys valstybės draudžiamų asmenų sąrašas?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atsakau, kad kai buvo gautas kreipimasis, aš kreipiausi į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją. Gavau atsakymą, vyko diskusija, tokia problema tikrai yra. Paprašyta, kiek tokių žmonių, aš kalbu tai, kad šiuo projektu yra gana susiaurinamas ratas, yra paliekami tik Lietuvos pilietybę turintys nuolat gyvenantys piliečiai. Tokios statistikos, kiek Lietuvos piliečių, gaunančių kitos šalies pensiją, tiesiog nėra. Pasakė tiktai, kad labai mažai, labai nedidelis žmonių skaičius.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi R. Martinėlis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, aš paskaičiau jūsų siūlymą ir man nevisiškai aišku. Gal jūs paprastai galėtumėte pasakyti, apie kokius žmones jūs čia kalbate? Didžioji dalis atvažiavusių į Lietuvą iš kitų šalių, ne Lietuvos piliečių, o trečiųjų šalių atstovų, atsiveža savo pensijas, ne iš Lietuvos biudžeto. Todėl siūlymas plėsti ratą – nevisiškai sąžininga dėl tų žmonių, kurie moka. Tuo labiau ir ponas A. Vinkus pastebėjo, valstybė už asmenis, kuriuos draudžia, nesumoka tiek, kiek reikia, ir yra dėl sveikatos problemų. Ačiū.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš, atsakydama į jūsų klausimą, pirmiausia pacituosiu dvišalės sutarties, pavyzdžiui, su Ukraina nuostatą. (…) straipsnis: „Pagal abiejų šalių teisės aktus gaunamas pensijas… asmenims taikomi tos šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos šalies teisės aktus.“ Vadinasi, jeigu žmogus gyvena Lietuvoje ir gauna Baltarusijos ar Ukrainos pensiją, jam turėtų galioti sveikatos draudimas. Tuo atveju šiandien to nėra. Jeigu Lietuva pasirašė dvišalę sutartį ir tas punktas buvo įrašytas, vadinasi, šalis prisiėmė šitą įsipareigojimą. Aš manau, kad viskas yra teisingai.
Kitas dalykas. Čia patenka ne tik ta kategorija žmonių, kurie niekada negyveno, o gauna pensiją ir sugrįžo gyventi į Lietuvą. Tai yra didelė žmonių dalis, tai yra dalį darbingo amžiaus jie praleido Lietuvoje, dėl vienokių ar kitokių priežasčių persikėlė gyventi į kitą šalį, pavyzdžiui, į Ukrainą, ir ten sulaukė pensinio amžiaus. Darbo stažas, kuris buvo įgytas Lietuvoje, yra įskaitomas į tos šalies darbo stažą. Čia kai kalbame apie pensijas. Aš dabar teikiu sveikatos draudimo pataisą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau paklausti. Čia yra traktuotė, kad pagal pasirašytas dvišales Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis. Įdomu, kiek šalių yra jau pasirašiusios ir ar veikia jos? Gal per vykdomąją valdžią reikėtų inicijuoti, kad būtų jos ratifikuotos, veikiančios, ir tik tada plėsti tą ratą?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Šiuo metu yra pasirašyta 12 sutarčių. Tiktai dviejose sutartyse yra nuostata, kad privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami asmenys, kurie gauna kitos šalies pensiją ir nuolat gyvena tos šalies teritorijoje. Kiek teko bendrauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip, ketinama keisti tas sutartis, bet, kaip žinome, procesas yra gana ilgas, nes vis tiktai vyksta dvišalės derybos. Kada tas pakeitimas įsigaliotų, šiandien tikrai nėra aišku.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Klausė R. Martinėlis. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, jeigu bus pritarta jūsų projektui, tai, atrodo, 21-a žmonių grupė, kurią draus valstybė. Kaip minėjo, valstybė vis dėlto moka labai mažai. Ar jums teko skaityti Teisės departamento išvadas, kurios vienareikšmiškai sako, kad tą problemą galima spręsti sutartimis ir kita šalis turi prisiimti tuos pačius įsipareigojimus, nes jeigu mes pakeisime įstatymą ir vienasmeniškai pradėsime drausti kitų šalių nuolat gyvenančius, pensiją gaunančius asmenis, tai bus gana įdomi situacija.
Gal galite pasakyti, kiek žmonių apims jūsų teikiamas projektas, kiek tai lėšų pareikalaus? Ir ar sutiktumėte su Teisės departamento siūlymu, kad vis dėlto dabar galėtume nepritarti jūsų projektui ir jį tobulinti?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs kalbate apie nuolat gyvenančius asmenis Lietuvoje. Mano įstatymo pataisa, tiksliau, projektas yra orientuotas tiktai į Lietuvos Respublikos piliečius. Tai yra grįžę žmonės, kurie gauna Lietuvos pilietybę, manau, kad turi lygias teises su visais mumis, Lietuvos piliečiais. Šitas projektas nekalba apie visus nuolat gyvenančius Lietuvoje. Siūlymas yra susiaurinti tą grupę iki tos ribos, tai yra žmonės, kurie yra Lietuvos piliečiai. Nedaug, galbūt iki 30. Tikslus atsakymas bus iki svarstymo gautas, nes dabar renkami duomenys.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama kolege, aš tikrai labai nuoširdžiai kviečiu jus atsiimti šiandien tą įstatymo projektą. Nežinau, kaip jis čia buvo taisytas. Jeigu būtų kalba apie nuolat gyvenančius žmones, galbūt būtų dėl ko ginti, bet jeigu kalbame apie Lietuvos piliečius ir apie tuos, kurie gauna pensiją, tai Lietuvos pensininkai yra valstybės draudžiami sveikatos draudimu.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Taip. (Balsai salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Tai tada jiems negalioja. Jeigu mes turime, nežinau, kokių žmonių, kurie yra jauni, gauna kitos valstybės, sakykim, specialiųjų kokių nors tarnybų, nereikia pensinio amžiaus Lietuvos piliečio dabar turimo, tada tokius, reikia pagalvoti, ar verta drausti. Jūs tiesiog, man atrodo, supainiojote du dalykus. Nuolat gyvenantys, taip, tokių problemų yra. Visagine, sakykim, Ignalinoje atsivežę savo tėvelius žmonės ne visi gauna lietuvišką sveikatos draudimą, bet jie nėra Lietuvos piliečiai. O Lietuvos piliečiai senatvės pensijoj draudžiami sveikatos draudimu.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš pacituosiu dabar sveikatos draudimo nuostatas, kurios galioja šiandien: „Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, yra laikomi asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar kompensaciją“. Dabar yra toks galiojantis įstatymas. Mano siūlymas yra, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje ir gaunantys kitos šalies pensiją ar šalpos kompensaciją pagal pasirašytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos sutartis, dvišales sutartis.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Mieli kolegos, aš tikrai manau, Vida, neatsiimkite šito siūlymo, ir mums reikia truputį, mieli kolegos, įsisąmoninti. Vis tiek tų žmonių, aš manau, nebus daugiau kaip 100 Lietuvoje, bet jie turi didžiulių problemų. Vadinasi, iš Baltarusijos, iš Ukrainos kokias jie gauna pensijas? Ko gero, didžiausia pensija 150 eurų, tikrai ta pinigų suma nėra didelė. Plius jie turi sumokėti sveikatos draudimą, trečdalis pensijos eina sveikatos draudimui, jeigu ne daugiau. Tikrai būkime humaniški, bent jau pritarkime po pateikimo. Pasikvieskime „Sodrą“, pasikvieskime ministeriją, pasiaiškinkime, kiek bus tokių žmonių, kiek tai kainuos valstybei. Tikrai valstybė dėl to nebankrutuos, o mes tikrai padarysime gerą darbą. Tie žmonės yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie yra lojalūs mūsų Respublikai. Būkime ir mes, padėkime jiems kaip nors, kad jie galėtų dar labiau integruotis į mūsų šalį ir gauti tą sveikatos draudimą. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš ne prieš, kad reikia spręsti problemą, jeigu ji yra, ir kaip ją spręsti. Bet, gerbiami kolegos, Algimantai, aš manau, kas trukdo pirmiausia išsiaiškinti? Mes pateikėme įstatymą net nesuskaičiavę, kiek tokių žmonių, kokios lėšos reikalingos, kokiu atveju taikysime, kokiu netaikysime. Aš manau, kad jeigu teikiamas įstatymo projektas, tai jame bent jau iš principo turi būti koks nors aiškumas. Dabar Teisės departamentas aiškiai sako: dvišalės sutartys yra veidrodiniu principu, nes lygiai taip pat koks nors lietuvis, gyvenantis Baltarusijoje, atsiveš savo tėvus į Baltarusiją, tai jis ten negaus to draudimo. Jeigu mes kalbame apie dvišales sutartis, tai tose sutartyse turi būti numatyta veidrodiniu principu. Dabar mes… Viskas, humanizmas yra gerai, aš irgi už, bet negalime tada vadovautis dvišalėmis sutartimis. Dvišalė sutartis viską nusako. Todėl aš nebalsuosiu prieš, bet tikrai negaliu palaikyti, nes įstatymas, na, iš kepurės ištrauktas be jokių skaičių.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 44, prieš – 2, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Ar reikia papildomo komiteto?
Kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kolegos, pritariame bendru sutarimu dėl komitetų? A. Sysas nori kalbėti dėl komitetų? Ne. Svarstymo data – balandžio 11 diena. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
A. Sysas, replika po balsavimo.
A. SYSAS (LSDPF). Norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados, nes čia yra Seimo narių projektas, reikalauja piniginio… ir dar neaišku, kokio dydžio. Mes net saviems negalime laiku sumokėti vietoje kartais. (Balsai salėje) Palaukite, piliečiams.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų prašoma Vyriausybės išvados? Galime. Pritarėme.
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3265 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės pirmas rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-3265. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, žinote Statutą, 28 straipsnis – „Seniūnų sueiga“. Vienas Seniūnų sueigos narys nuo dešimties arba papildomai nuo penkių. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, labai atsakinga frakcija, suskaičiavo ir mato, kad per daug turėjo seniūnių sueigoje, nes įvyko pasikeitimų. Todėl frakcija prašo išbraukti iš Seniūnų sueigos sudėties V. Poderį ir sumažinti narių skaičių šiuo atveju iki 22. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Pritariame po pateikimo bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Po svarstymo pritariame.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: už – 56, prieš – 2, susilaikė 2 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3265) priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Seimo savaitės (2019-03-11–2019-03-15) – 2019 m. kovo 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas prašytų jūsų dėmesio, kad pateiktų savaitės, prasidedančios kovo 11 dieną, posėdžių darbotvarkę. Ją reikia patvirtinti.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, darbotvarkė buvo svarstyta Seniūnių sueigoje. Seniūnų sueiga darbotvarkei pritarė. Esminiai, išskirtiniai dalykai, turėtume paminėti, kad 12 ir 14 dienomis minėsime Nepriklausomybės Akto signatarų jubiliejus. Toliau. Labai svarbus dalykas yra Šiaurės Atlanto sutarties su Makedonija ratifikavimas. (Balsai salėje) Šiaurės Makedonijos, taip. Šiaurės Atlanto sutartis su Šiaurės Makedonija. Ir toliau daug įstatymų, kurie šiandien buvo pateikiami, yra tęsiami.
PIRMININKĖ. Mes suteiksime galimybę paklausti. Ar, Pirmininke, jau viską pristatėte?
V. PRANCKIETIS. Taip, aš pristačiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, prašau įtraukti į antradienio… Čia dėl antradienio kalbame, taip?
V. PRANCKIETIS. Dėl visos savaitės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl visos savaitės.
PIRMININKĖ. Dėl savaitės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Visos savaitės, labai gerai. Prašome įtraukti į antradienio darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-3213 – Vyriausybės įstatymo 10 straipsnio įstatymo projekto pateikimą. Yra 47 Seimo narių parašai dėl privalomo įtraukimo į darbotvarkę. Ačiū. Aš juos tuoj atnešiu ir paduosiu Sekretoriatui.
V. PRANCKIETIS. Jeigu privalomai įtraukiami, tai nereikia ir svarstyti, bus įtraukti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausimų nėra. Jeigu yra surinkti parašai, tai privalomai įtraukiama ir papildoma antradienio darbotvarkė. Galime patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? (Balsai salėje) Galime. Dėkojame. Tvirtiname.
Pareiškimų nėra. Mieli kolegos, leiskite nuoširdžiai padėkoti už produktyvų darbą, darbingą jūsų nuotaiką ir veiksmus, kuriuos pademonstravote pirmą sesijos darbo dieną. (Šurmulys salėje) Labai gera pradžia. Registruojamės ir baigsime posėdį.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Iki pasimatymo rytoj – Kovo 11-ąją. (Balsai salėje) Baigėme posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.