LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 347
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. lapkričio 14 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės. O kol registruojamės, noriu visus pasveikinti. Šiandien kaip tik sueina treji metai, kaip mes susirinkome į pirmąjį posėdį. Sveikinu visą vilties Seimą.
Užsiregistravo 98 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, gautas Socialdemokratų partijos frakcijos posėdžio protokolas. Frakcijos seniūno ir seniūno pavaduotojo rinkimai buvo svarstyta ir nutarta Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūne išrinkti frakcijos narę R. Budbergytę, seniūno pavaduotoju – L. Balsį. (Plojimai)
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. lapkričio 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF*). Prieš pasiūlymus dėl darbotvarkės. Seimo Pirmininkas pasveikino, o aš informuoju: iki naujo Seimo darbo pradžios arba iki šio Seimo darbo pabaigos liko metai. Sveikinu su tuo taip pat.
Dėl darbotvarkės. Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo iš darbotvarkės išbraukti 2-5 klausimą – Odontologijos praktikos įstatymo projektą Nr. XIIIP-3955 ir 2-6 klausimą – Sodininkų bendrijų įstatymo projektą Nr. XIIIP-2277.
PIRMININKAS. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Turbūt prie papildomų klausimų.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). 2-7.1, 2-7.2 frakcijos vardu, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Imbrasas. Prašau.
J. IMBRASAS (LGF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi valdyba šiandien priėmė sprendimą, kad Aplinkos apsaugos komitetas per šią dieną pasvarstytų Miškų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3491, norėčiau prašyti, kad Seimas duotų leidimą, kadangi procedūros lyg ir to reikalauja. Mes planuojame pietų metu tai padaryti.
PIRMININKAS. Pietų metu leidimo nereikia.
J. IMBRASAS (LGF). Nežinau, bet norėjau pasitikslinti.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui, linkime gero posėdžio. J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu sveikiname kolegę R. Budbergytę su naujomis pareigomis. Taip pat norėčiau pasiteirauti, ar tai reiškia, kad ji tampa ir opozicijos lydere?
PIRMININKAS. Prisidedame prie sveikinimo. Opozicija sprendžia, kas yra opozicijos lyderis. Jis kol kas nesikeičia. Daugiau pasiūlymų nėra. Pagal pasiūlymus pirmasis pasiūlymas buvo E. Gentvilo Liberalų sąjūdžio vardu išbraukti 2-5 klausimų bloką – Odontologų praktikos įstatymą. Balsuojame. Tie, kas pritaria pasiūlymui išbraukti, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti, balsuoja kitaip.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 57, prieš – 31, susilaikė 20 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu E. Gentvilas siūlė iš darbotvarkės išbraukti Sodininkų įstatymą. Taip pat turime apsispręsti ir balsuoti. Pritariantieji balsuoja už, kiti – kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už – 33, prieš – 44, susilaikė 33 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. Tėvynės sąjungos vardu I. Šimonytė siūlė išbraukti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 56, prieš – 25, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta. Projektas išbraukiamas iš darbotvarkės.
Daugiau pasiūlymų nebuvo. Gerbiami kolegos, prašau pritarti bendru sutarimu tokiai pataisytai darbotvarkei. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kreipiuosi, ar pritariame bendru sutarimu darbotvarkei po šių pataisymų? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 106 Seimo nariai: už balsavo 100, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.10 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 294, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3803(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 12, 294, 40 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 441 straipsniu ir dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3803. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Pranešėjo nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas – pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš dėl viso? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3803) priimtas. (Gongas)
10.11 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3804(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Reklamos įstatymo 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3804. Pranešėja – A. Širinskienė. Priėmimas. Yra pataisų. Kviečiu į tribūną. Priimsime pastraipsniui. Yra Seimo Teisės departamento redakcinė pataisa dėl pavadinimo. Komitetas?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir mes visi pritariame. Toliau 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio taip pat yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Techninio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu 1 straipsniui. Dėl 2 straipsnio – įstatymo priedo pakeitimas – taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pritarė kaip techninio pobūdžio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam 2 straipsniui. Dėl 3 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas – pasiūlymų nėra. Įsigalioja 2020 m. sausio 17 d. Jam taip pat bendru sutarimu pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3804) priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3805(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 12, 74 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3805. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Pranešėjo nekviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3805) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3806(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3806. Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. Buvo maža redakcinė Teisės departamento pastaba.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3806) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 20 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3807(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 20 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3807. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje taip pat negauta. Priimame pastraipsniui. 1 ir 2 straipsniai. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3807) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-1418 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3808(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3808. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3808) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161, 372, 373, 374, 375, 376, 377, 378, 379 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 377 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3753(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Prokuratūros įstatymo straipsnių ir 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo nauju 377 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3753. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Yra pasiūlymų, todėl pranešėją A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Ar turime A. Širinskienę salėje? Nėra. Ar malonėtų S. Šedbaras padėti šiuo klausimu? Dėkoju.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
2 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, komiteto nuomonė.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamentas kėlė klausimą dėl atstovų Eurojuste, padėjėjų, patarėjų, tačiau tai yra aptariama europiniuose dokumentuose. Išsiaiškinome su prokuratūra ir rengėja Teisingumo ministerija. Šitos pastabos yra nereikalingos, todėl komitetas nepritarė ir siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokia komiteto nuomone galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu abiem straipsniams.
Dėl 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
12 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Taip pat pasiūlymų nėra ir pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3753) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 1, 16, 26, 31 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3765(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Metrologijos įstatymo straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3765(2)E. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta, priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 ir 7 straipsnių taip pat pasiūlymų nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių, vienbalsiai už balsavo 90. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3765) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Baudžiamojo kodekso 305 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3766(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 305 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3766(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra. Pritariame jiems bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3766) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3767(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3767(2). Priėmimas. Yra pasiūlymas priėmimo stadijoje. Kviesčiau A. Nekrošių, bet jo nematau salėje. Gal S. Šedbaras malonėtų? Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės departamento pasiūlymas buvo daugiau redakcinio pobūdžio, komitetas tą techninę klaidą ištaisė, nebuvo viršutinės ribos įrašyta tarp projekto ir lyginamojo varianto. Komitetas pritarė, be abejo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu pritarimu pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų už, prieš nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3767) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2231 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3739(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3739(2). Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. Yra vienas straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 92, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3739) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo Nr. I-696 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3852(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3852. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Yra vienas straipsnis. Pritariame jam bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3852) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. I-697 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3853(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 23 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-3853. Taip pat priėmimas. Pasiūlymų negauta. Yra vienas straipsnis. Tam straipsniui mes pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl viso dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3853) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Miškų įstatymo 4 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3074. Priėmimas. Gerai, gerbiami kolegos, prašau pakomentuoti Teisės departamento išvadas, kadangi tai yra dėl viso įstatymo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, priėmimo stadijoje gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Dėl 2 straipsnio pateikta pastaba buvo įvertinant, kad atsiras daugiau sklypų, tačiau komitetas nepritarė įvertindamas tai, kad jau pritarta Vyriausybės išvadai. Kitos pastabos dėl 3 straipsnio yra redakcinio pobūdžio dėl numeracijos išdėstymo, na ir dar viena pastaba – tiesiog įvardyti, kad išbraukiama Vyriausybės įgaliota institucija. Komitetas į šias dvi pastabas atsižvelgė. Pritarta. (Balsai salėje) Taip, paredaguotas pavadinimas, taip, atsižvelgiant į… taip pat paredaguotas pavadinimas, čia būtų Miškų įstatymo 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2418… 1 straipsnio ir Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymas. Toks pavadinimas. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, priimame pastraipsniui. 1 straipsniui su visomis Teisės departamento pataisomis, priimtomis komiteto, pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat su Teisės departamento pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė, pritariame bendru sutarimu. Ir 3 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu su Teisės departamento pataisomis.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Tikrai visada kovoju prieš naujas statybas tiek miškuose, tiek pajūrio zonoje, tačiau kalbame apie egzistuojančius statinius ir kalbame apie tą infrastruktūrą, kuri yra. Vakar komitete taip pat ilgai diskutavome dėl tam tikrų kultūrinio paveldo objektų, ką daryti, ar palikti taip, kaip yra, ar vis dėlto sutvarkyti. Jeigu yra takeliai, juos sutvarkyti, jeigu yra laiptai, juos sutvarkyti, įrengti. Lygiai taip pat, jeigu jau miško žemėje yra buvusių urėdijų, girininkijų ar parkų direkcijų pastatai ir panašiai, tai kodėl jų negalima sutvarkyti, kad ten būtų nuotekų sistema, kad vandentiekio sistema primintų jau XXI amžių, o ne praeitą, ir tokiu būdu konservuoti tas vietas. Aš esu visiškai prieš naujos statybos plėtimą, o tokių atvejų mes Lietuvoje turime apsčiai. Štai kur mums reikėtų užkardyti nelegalias korupcines statybas, kai staiga neleistinoje vietoje, dažniausiai saugomoje teritorijoje, atsiranda visiškai nauji objektai. Tačiau šiuo atveju kalbame apie egzistuojančius objektus. Mes buvome komitete patikinti, kad tai yra baigtinis, apibrėžtas skaičius pastatų, jų ten yra keliasdešimt, maksimum keli šimtai, ir juos baikime sutvarkyti, kad žmonės galėtų naudoti pagal paskirtį esamus objektus, nes arba tada reikia priimti sprendimą, kad viską griauname ir užleidžiame žole, mišku, bet jeigu jie yra, jie yra įregistruoti Registrų centre, tai leiskime tiesiog susitvarkyti. Man tai taip atrodo.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors ankstesnėse stadijose aš taip pat balsavau už, bet pasikalbėjau su saugomų teritorijų darbuotojais, jie turi tam tikrų nuogąstavimų, kad taip pakankamai plačiai priėmus be jokio detalizavimo, kad bet kokio įregistruoto statinio atveju galima miške įforminti naują sklypą, tai gali tapti pretekstu vis dėlto praplėsti tokių sklypų atsiradimą, ypač gražiose teritorijose prie ežerų, kur prieina miškai, kai ten atsiranda jau miško teritorijoje kažkokia pašiūrė. Vis dėlto, aš manau, būtų buvę geriau, jeigu komitetas būtų detalizavęs tuos pastatus, kokie jie gali būti, jeigu tai kalbama apie urėdijos pastatus ar kokius paminklus. Kai tai būtų detalizuota, tai būtų kažkaip gal aiškiau ir ramiau. Pas mus užtenka sugebančių pasinaudoti tam tikrais įstatymų neapibrėžtumais. Todėl man šiek tiek ir trūksta laiko, kad taip ramiai balsuočiau už, išsiaiškinčiau visus tuos niuansus, todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3074) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3075(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3075. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
Priimame pastraipsniui. Pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Prašau komentuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pastaba irgi buvo tokio abejojančio pobūdžio, kad čia atsirastų daug papildomų sklypų, tačiau kadangi pritarta svarstymo stadijoje Vyriausybės išvadai, o tai, kad čia bus leidžiama formuoti sklypus tiktai iki 1994 metų įteisintiems pastatams, esantiems miškuose arba saugomose teritorijose (tai susiję su įvairiais saugomų teritorijų valdybų pastatais), siūlome nepritarti šiai pastabai, juo labiau kad pritarta Vyriausybės išvadai jau anksčiau.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju pranešėjai. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Kilo klausimas, už ką balsuojame. Balsuojame už Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 86, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3075) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277. Priėmimas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Svarstymas. Pagrindinio komiteto išvadą pateiks Seimo narys A. Baura. Kviečiu į tribūną.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas šių metų lapkričio 13 dieną svarstė minimą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2019 m. spalio 30 d. dekrete Nr. IK-108 išdėstytam siūlymui ir Seimo priimtą įstatymą laikyti nepriimtu. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4.
PIRMININKAS. Bendroje diskusijoje užsirašė Seimo narys V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų atsidūrėme tokioje sudėtingoje situacijoje. Pradinio projekto mintis buvo įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti objektų sąrašą įmonę „Problematika“. Ieškant argumentų – mažesnių, didesnių, gal galima sakyti: šiek tiek trūksta argumentų ar ko nors, bet svarstant šis sąrašas papildytas „Kelių priežiūros“ įmone. Įmonė „Kelių priežiūra“ atsakinga už visą valstybės kelių priežiūrą. Vienoje įmonėje, galima sakyti, kažko trūko – argumentų, dėl šios įmonės argumentų tikrai negalime sakyti, kad trūksta argumentų, kodėl jos nereikėtų privatizuoti.
Kodėl atsitiko tokia situacija? Anksčiau turėdavome skirtingus sąrašus. Vieni sąrašai būdavo nacionaliniam saugumui užtikrinti, kitas buvo neprivatizuojamų įmonių sąrašas. Šiuo metu yra likęs vienas sąrašas, kuris pasako, ką turi užtikrinti nacionalinis saugumas ir kokios įmonės negali būti privatizuojamos. Dėl to mes į šį sąrašą ir įtraukėme šias įmones. Todėl negalime pritarti Prezidento veto, kad šios įmonės būtų parduodamos, nes jeigu mes šį įstatymą paliktume galiojantį tokį, koks buvo pateiktas pradinis, šios įmonės negalėtų būti parduodamos. Ir tai iš tikrųjų yra analogija tiek dėl Miškų įstatymo, kai kalbėjome apie Miškų įstatymo ribojamą pardavimą, kad apsaugotume savo miškus, taip pat mes turime apsaugoti ir šias dvi įmones, tai yra labai atsakingas balsavimas, todėl prašau nepritarti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Diskusiją baigėme. Priėmimas.
Motyvai. Gerbiami kolegos, priminsiu, kad pagal 167 straipsnį grąžinto įstatymo priėmimas – pirmiausia turėsime balsuoti. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų – tokį, kokį priėmė Seimas. Tie, kurie kalba dėl motyvų už, kalba apie tai, kad būtų priimtas be pakeitimų. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš balsavau už tą įstatymo projektą ir dabar laikausi tos pačios pozicijos, kad geriau yra eiti šiuo keliu, jeigu mes matome, kad kai kurios įmonės turėtų būti neprivatizuotinos. Gal jos ir nėra taip jau labai svarbios nacionalinio saugumo aspektu, bet šiandien mes neturime kitų teisinių mechanizmų apsaugoti jas nuo privatizavimo ir kol kas jos būtų įrašomos į tą nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašą. Bet aš manau, visi lygiai taip pat sutariame, kad greitai būtų galima tą įstatymą pataisyti – iš šios svarbių nacionalinio saugumo aspektu įmonių grupės jas išimti. Gal ir daugiau ten yra tokių įmonių, kurios nebūtinai turi būti. Tiesiog dar vieną straipsnį parašyti, kur būtų surašytos dėl kitų svarbių priežasčių neprivatizuotinos įmonės.
Ekonomikos komitete, kai sprendėme šitą klausimą, komiteto pirmininkas pasakė, kad galima ramiai pritarti Prezidento veto, nes premjeras yra pažadėjęs, kad ir taip neprivatizuos. Kadangi aš premjero žodžiais ne per daug pasitikiu, nes čia buvo pažadėta, kad ir medikai kitais metais gaus trijų vidutinių darbo užmokesčių atlyginimą ir kiti dalykai, tai manau, kad vis dėlto saugiau yra įstatyme tą neprivatizavimą užsitikrinti, negu pasikliauti premjero žodžiu, nes nežinia, ar jis tikrai pasistengs dabar išimti „Problematiką“ iš Turto banko balanso, vėl susigrąžinti į Susisiekimo ministeriją ir užtikrinti neprivatizavimą. Tai dėl to aš laikausi ankstesnės pozicijos.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų praleidome ne vieną popietę diskutuodami šiuo klausimu. Argumentų tikrai daug išsakyta, kelis galiu pakartoti. Tai yra jog nacionaliniam saugumui svarbą turinčios įmonės yra tos, kurios turi kritinę infrastruktūrą, kurios negalima replikuoti arba kurią pastatyti, sukurti iš naujo kainuotų milžiniškus pinigus – tai jūrų uostai, oro uostai, atominė, keliai. Šiuo atveju įmonė „Problematika“ neturi jokios kritinės infrastruktūros, kurios negalima būtų atkurti, jeigu mes jos netektume ar jinai kitaip būtų, na, parduota, ar kažkas su ja nutiktų. Ir jos įtraukimas į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą tiesiog devalvuotų jau ten esančias. Mano supratimu, mes neturėtume jos ten įtraukti. Ir šiame kontekste aš suprantu opozicijos kai kurių narių nerimą, kad jos įtraukimas yra vien tik su tikslu siekti apsaugoti ją nuo privatizavimo. Opozicija turi teisę ir galimybę reikšti nerimą dėl tos politikos, kurią vykdo Vyriausybė. Tačiau aš niekaip nesuprantu, kodėl valdantieji nori ją įtraukti, siekdami apsaugoti nuo premjero. Gerbiami valdantieji, ar jūs nepasitikite premjeru, nepasitikite jo žodžiais, jo sprendimais ir premjerui Vyriausybėje deleguota funkcija nuspręsti, ką reikia privatizuoti, kada reikia privatizuoti ir kaip reikia privatizuoti. Tai aš manau, kad yra labai aiškus valdžių atskyrimas, aiškiai deklaruotos ir deleguotos funkcijos, palikime Vyriausybei priimti atsakingus sprendimus ir balsuokime prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mes šiandien turime vieną įstatymą, kuris vadinasi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas. Anksčiau teisinis reglamentavimas buvo šiek tiek kitoks. Tai buvo neprivatizuotinų įmonių sąrašas, jame buvo surašytos įmonės, kurios turėtų likti valstybės valdomos, valstybės nuosavybė, svarbios šalies ūkiui ir ekonomikai. Tačiau atsiradus tokiems pakeitimams atsirado paradoksali situacija. Išties abi įmonės, tiek „Problematika“, tiek „Regioniniai keliai“, yra nacionaliniam saugumui galbūt ir svarbios. Galbūt geri keliai taip pat yra nacionalinio saugumo reikalas, tačiau mes matome tame sąraše surašytus ir Lietuvos miškus, ir daugelį kitų įmonių. Aš sutinku su Prezidento patarėjų pastebėjimais, kad kertasi šiek tiek arba ne visai tos įmonės, kurios užtikrina tiesiogiai nacionalinį saugumą, bet jos išties yra neprivatizuotinos, jos yra svarbios šalies ūkiui, todėl turėtų būti neprivatizuotinos.
Kitur paslėpti tų įmonių, kad jos nebūtų privatizuotos, nėra galimybės. Procesas ir noras privatizuoti tas dar likusias, sakykime, pelningas įmones, pavyzdžiui, sujungti „Regioniniai keliai“, tuoj „Geležinkelių“ eilė, arba „Geležinkelių“, tarkime, vienos įmonės – krovinių vežimo, noras yra jau seniai privatizuoti, bent pastaruosius 15 metų. Atsidurs būtent ant prekystalio, bus parduotos ir tada mes stebėsimės, kodėl pensininkai negauna pensijų.
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Todėl, kad pinigai išplaukia kitur. Tai siūlyčiau taisyti įstatymą, įrašyti į neprivatizuotinų įmonių sąrašą, tada nekiltų abejonių.
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Šiuokart pasisakau už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai stebiuosi valdančiųjų nepasitikėjimu premjeru – viskas atsidurs ant prekystalio ir viskas bus privatizuojama. Tai turbūt tikrai pavojus, ko gero, neverta pasitikėti premjeru ir po biudžeto pateikimo, ir apskritai po tų pažadų, kurių neįgyvendino. Bet čia turbūt kalbame apie kitką, kuo ir baigė paskutinis kalbėjęs Seimo narys, kad reikėtų padaryti neprivatizuojamų įmonių sąrašą. Ir Prezidento patarėjas apie tai kalbėjo, kad vis dėlto mes devalvuojame pačią nacionalinio saugumo koncepciją, kur mes surašome viską, ką norime neprivatizuoti. Išsigryninkime tuos reikalus. Ko gero, šis įstatymo vetavimas daugiau ir pasakys tą patį premjerui, kad reikia vis dėlto paruošti įstatymo projektą. Jeigu neparuoš komitetas, kuris kuruoja šią sritį, tai galbūt Vyriausybė pati paruoš ir viską sudėlios į teisingas lentynėles. Siūlau pritarti Prezidento veto ir komitetui paruošti naują įstatymą.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, turbūt visi galime sutarti ir pritarti, kad svarbiausia, ne kaip įstatymas vadinasi ar kaip jis skamba saugumo ar kitais aspektais, ar koks aiškinamasis raštas buvo parašytas. Svarbiausia yra apsaugoti šias įmones nuo galimo pardavimo. Kadangi šiuo metu, deja, bet jau „Problematikos“ įmonė yra pažengusi pardavimo kryptim į kitą pusę, jau ir perduota Turto bankui, tai rizika visada kyla, kad gali pasisukti kita linkme visa ši eiga. Reiktų atmesti Prezidento veto ir apsaugoti šias įmones.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas. Nėra. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Seime priimant šį įstatymą buvau ar ne vienintelis iš tribūnos kalbantis svarstymo stadijoje prieš šį įstatymą. Džiaugiuosi, kad Prezidentas irgi principingai pažiūrėjo ir mato, kad yra supainioti žanrai, ne ta opera ir ne ta arija. Jeigu norime spręsti privatizavimo problemas, tai valdantieji turi išsispręsti su savo Vyriausybe ir apsispręsti, ką reikia daryti su viena ar kita įmone. Tačiau, užuot priėmus kokius nors principinius sprendimus, aiškinamajame rašte teikiant šį įstatymo projektą Seimui buvo parašyta: „Apsaugoti nuo privatizacijos keliamų grėsmių.“ Deja, čia jau yra pasaulėžiūra. Privatizacija įžvelgiama kaip grėsmė. Kai patys susiprivatizavo viską, tai nematė grėsmių. Kai kitus objektus, kurie veikia rinkoje ir gali būti privatizuojami, – jau čia yra privatizacijos grėsmė. O kadangi nėra padarę namų darbų, pasiūlo įtraukti į nacionaliniam saugumui svarbių objektų sąrašą. Štai čia ir atsiranda principinis ne tos arijos dainavimas. Prezidentas, matydamas tuos dalykus, ir siūlo išbraukti. Ir aš siūlau pritarti Prezidentui, šiam Prezidento veto.
Ir dar vienas politinis dalykas, kritęs man į akis. Pirmi trys šio Prezidento veto rugpjūčio mėnesį buvo priimti be jokių priekaištavimų valdančiosios daugumos. Kaip šilta vilna perėjo trys Prezidento veto, nes, matai, rugpjūčio 20 dieną reikėjo performuoti Vyriausybę. Tai kol Prezidentas buvo reikalingas tam, kad padėtų performuoti Vyriausybę, atnaujinti ją, tol valdantieji suraukę užpakalius ramiai sėdėjo. Patvirtino Vyriausybę, taip ir buvo pasakyta R. Karbauskio lūpomis: kitas Prezidento veto bus atmestas. Ir štai mes matome dabar šitą įtampą ir dvikovą tarp Prezidento ir valdančiosios daugumos.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt mano argumentai ir pasitvirtins, bet aš tik noriu pasakyti, kad socialdemokratai elgiasi nuosekliai šiuo klausimu. Dar 2000 metais prieš Seimo rinkimus inicijavo būtent Neprivatizuotinų įmonių sąrašo įstatymo projektą, kurio tuo metu nebuvo. Buvo surinkta 84 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, tas projektas po rinkimų buvo pateiktas ir po to priimtas. Šiandien, kai neturime tokio įstatymo, yra labai blogai ir kartais kai kas painioja.
Štai mes svarstome Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektą, kurį Prezidentas vetavo. Galbūt ir nėra tiesioginio ryšio, nors, tiesą sakant, kelių infrastruktūra nacionaliniam saugumui vis dėlto yra svarbus objektas, visi keliai, o šios įmonės, ypač „Problematika“, atlieka būtent valstybinių kelių statymo techninės priežiūros funkcijas, ir atlieka daugiausia. Jeigu mes norime išleisti iš savo rankų šitų objektų techninės priežiūros kontrolę, tai tada paleiskime. Bet, mūsų manymu, jeigu ne šiame įstatyme, tai turi atsirasti kitas įstatymas dėl neprivatizuotinų įmonių. Mano manymu, turi būti pirmiau anas priimtas, o tik po to išbraukta iš šito. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Yra du pagrindiniai argumentai, kodėl vis dėlto reikėtų pritarti Prezidento veto. Pirmiausia yra kuriamas prastas ir pavojingas precedentas, kai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu naudojamasi siekiant išlaikyti status quo įmonėse. Nei jos turi kažkokią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, nei ką, tačiau vien tik tam, kad Vyriausybė jų nereformuotų, neatneštų pokyčių, ir vien tik tam, kad neatsirastų kokio nors privataus investuotojo, įmonės yra traukiamos į šį sąrašą.
Iš esmės yra paneigiamas pats Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir jo dvasia. Tai kam jis yra reikalingas apskritai, jeigu mes tiesiog naudojamės tokiu įstatymu, tokiu reguliavimu, siekdami įšaldyti status quo ir apsaugoti įmones nuo reformų? Tai čia pirmas argumentas.
Antras argumentas vis dėlto yra privačios investicijos. Laikai keičiasi ir vis dėlto mes turime į savo valdomą turtą pasižiūrėti per XXI amžiaus vadybos prizmę. Matyt, ne tik šioms įmonėms, bet ir kai kurioms kitoms įmonėms reikalingi pokyčiai. Pavyzdžiui, tai, kas vyksta Lietuvos pašte, dabar yra tiesiog ėjimas atgal, nubraukimas visko, ką R. Masiulis darė, kokias reformas, ir ėjimas atgal. Aš nežinau, kas už to slypi, ar noras vėl politizuoti valdymą, tačiau, matyt, nieko neatsitiktų, jeigu ir į pašto paslaugas mes įsileistume daugiau privačios iniciatyvos.
Taigi dėl šių dviejų pagrindinių argumentų aš kviečiu balsuoti prieš ir palaikyti Prezidento veto.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Dėkoju. Balsuojame. Pirmiausia balsuojame už tai, kad įstatymas būtų priimtas be Prezidento pasiūlymų, toks, koks buvo priimtas Seime. Balsuojame dėl šio apsisprendimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 81, prieš – 26, susilaikė 6 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3277) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Matulaitienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-4101(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Matulaitienės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare“ projektas Nr. XIIIP-4101. Svarstymas. Pagrindinio komiteto išvadą paskelbti kviečiu Seimo narę G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas vakar svarstė kandidatūrą ir bendru sutarimu nutarė pritarti kandidatūrai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar norėtų kandidatė kalbėti? Kandidatė nenorėtų kalbėti. Teikėjai? Ne. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai. Priėmimas. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė.
Du straipsniai. 1 straipsnis – skirti E. Matulaitienę Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – nutarimas įsigalioja 2019 m. lapkričio 20 d. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-4101) priimtas. (Gongas) Sveikiname ponią E. Matulaitienę. Skelbiu, kad priesaika bus priimama antradienį 10 valandą.
10.58 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3557(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3557. Svarstymas. Kviečiu E. Vareikį. Nėra. J. Bernatonis. Gal pristatysite Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, mūsų komitete šiam projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Siūlome priimti.
PIRMININKAS. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
10.59 val.
Įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3762(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Europos konvencijos dėl brutalaus žiūrovų elgesio per sporto varžybas ir ypač per futbolo rungtynes denonsavimo ir Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3762. Svarstymas. Pranešėjas – taip pat Užsienio reikalų komiteto atstovas E. Vareikis. Taip pat nėra. Prašysime J. Bernatonį.
J. BERNATONIS (LSDDF). Dėkoju, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šią konvenciją ir siūlo bendru sutarimu pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą paskelbs Seimo narys K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė minėtą įstatymą ir bendru sutarimu pritarė už.
PIRMININKAS. Diskutuoti ir motyvuoti Seimo nariai neužsirašė. Siūlau pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame.
11.01 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3758(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Sporto įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3758. Pranešėjas – taip pat K. Smirnovas. Svarstymas. Švietimo ir mokslo komiteto išvada ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos išvada.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Jaunimo ir sporto reikalų komisija – pritarta bendru sutarimu. Švietimo ir mokslo komitetas – taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir Jaunimo? (Balsai salėje) Taip pat. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat. Kolegos, kviečiu pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame. Dėkoju.
11.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3759(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3759. Svarstymas. Kviečiu Seimo narę A. Širinskienę paskelbti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir pasiūlymams bei komiteto išvadai pritarė bendru sutarimu – už 10 balsų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir K. Smirnovas paskelbs Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį L. Kasčiūną į tribūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mielieji, aš labai trumpai apie tai, ką mes čia dabar svarstome, ir apie tai, kas eis vėliau, dabar rezerviniuose yra mano pataisa, kuri irgi tiesiogiai su tuo susijusi, bet dėl kurios, be jokios abejonės, na, turbūt dar teks sulaukti jūsų pritarimo, kad būtų įtraukta į tą bendrą diskusiją.
Tai dabar iš esmės ką reikštų europinės konvencijos nuostatos perkėlimas į nacionalinę teisę? Jau dabar mūsų Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, kad administracinio poveikio priemonę, tai yra draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, gali skirti ne tik teismas, bet ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, tai yra pareigūnas. Viskas gerai, yra tokia nuostata. Dabar pagal dabartinį pasiūlymą, komitetas tam pritarė, būtų išplėsta galimybė taikyti draudimą lankytis viešuosiuose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
Tai dabar situacija yra tokia: labai paprastas dalykas, gal teko dabar jums pasidomėti arba išgirsti vieną ar kitą istoriją, kai iš tikrųjų pareigūnai, priimdami tam tikrus draudimus, sprendimus, vienasmeniškai tam tikriems žmonėms, pavyzdžiui, uždraudė dvejus metus lankytis viešuosiuose Lietuvos renginiuose, pavyzdžiui, už tai, kad Alytuje du futbolo gerbėjai, protestuodami prieš tam tikrą laiką, netinkamą futbolo rungtynėms, išskleidė plakatą, kuriuo prašė, aišku, griežtai prašė, mūsų Futbolo federacijos to nedaryti, kad futbolas turi vykti po darbo, o ne darbo metu 14 valandą. Ir už tai po mačo jie buvo sulaikyti, jiems buvo išrašytas protokolas – draudimas lankytis viešuosiuose renginiuose Lietuvoje.
Tai dabar po šios nuostatos priėmimo jau būtų išplėstas draudimas ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse. Šia prasme toks yra europinis reguliavimas, čia turbūt mes nieko padaryti negalime, tą perkeliame į nacionalinę teisę. Bet aš labai prašau… Ir dėl to mano išėjimas čia į tribūną yra daugiau susijęs su mano pataisa, kuri ateis šiandien vakarop arba kai rasime vietos darbotvarkėje, kur siūlau, kad tik teismas galėtų priimti tokius draudimus: pareigūnai surašytų protokolą, surinktų įrodymus ir neštų į teismą. Ir teismas įvertintų proporcingumą, adekvatumą, tos nuobaudos teisingumą, o mes ją perkeltume jau teismo sprendimu. Tai aš tiesiog pasinaudodamas proga, kad vyksta diskusija dėl šio europinio reguliavimo, labai prašau jūsų palaikymo ir supratimo, kai aš atsistosiu prieš jus šiek tiek vėliau dėl savo pataisos. Labai ačiū. O dėl šio, aš siūlyčiau šiame etape susilaikyti. O kai bus priimta pataisa, galėsime pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes ką tik pritarėme konvencijai ir turbūt matome nemažai problemų dėl srities, susijusios su sportu ir sirgaliais. Iš tikrųjų kai kada tie žmonės, kurie palaiko tam tikrą tvarką, yra beviltiškoje situacijoje, nes vis dėlto tradicijos dar gyvos, kai į varžybas kai kas ateina galbūt daugiau patriukšmauti, negu pažiūrėti varžybų. Bet turbūt šiandien mes nelabai negalime pritarti, kadangi ką tik pritarėme konvencijai, o konvencija ir europinė teisė reikalauja, kad būtų tam tikra tvarka ir būtų numatyta Lietuvos teisės aktuose.
O manau, kad iš dalies teisingas ir gerbiamas L. Kasčiūnas, tačiau vėlgi vien teismo sprendimais viską spręsti irgi nereikėtų. Manyčiau, geriausia būtų vadovautis protingumo kriterijais. Už niekinius plakatus, aišku, galbūt neturėtų būti baudžiama, bet, tarkim, už plakatus, kurie buvo per futbolo varžybas, kur iš tikrųjų susiję ir su visokiais nacionaliniais jausmais, ir kurstoma nesantaika tarp tautų, iš tikrųjų už tai būtų galima bausti.
Manyčiau, čia turbūt daugiau nesusikalbėjimo sportininkų ir apskritai pareigūnų, kurie prižiūri drausmę, reikalas, o ne įstatyminės normos. Manyčiau, čia daugiau reikėtų kalbėtis pačioms asociacijoms su įvairiomis sporto asociacijomis ir ieškoti sprendimo, nes patys sportininkai, kurie atstovauja, atėję iš departamento, svarstant įstatymą, kaip ir pritaria ir tikrai nori, kad toks įstatymas būtų. Aišku, mes prašėme, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama. Manau, susitarimui pradžia duota, o dėl sankcijų iš tikrųjų svarstysime kitame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš truputėlį klausiau gerbiamojo L. Kasčiūno diskusijos, ir man truputėlį keistokai vyksta darbotvarkės sudarymas. Ar nereikėjo šituos klausimus kartu ir svarstyti? Tai dabar, žiūrėkite, tas rezervinis, jie susiję kartu, ir visą laiką būdavo taip, kad tie klausimai, kurie susiję, svarstomi kartu. Dabar jie svarstomi visiškai atskirai, lyg nieko bendro neturėtų.
Aš manau, kad L. Kasčiūnas yra labai teisus. Pagal Lietuvos Konstituciją aiškiai pasakyta: teisingumą vykdo tik teismai. Sutinku, pareigūnas vietoje gali nubausti, gali skirti baudą, ir jūs sakysite – tegu jis skundžia, eina į teismą. Bet kodėl žmogaus teismas neleidžia sulaikyti ilgiau kaip 48 valandas be teismo sprendimo? O čia dvejus metus nebus galima lankytis renginiuose. Mielieji, taip, leiskime, tegu priima sprendimą, ir tą galutinį sprendimą tegu priima teismas. Žmogus galės išsakyti savo nuomonę, apsiginti, bus išklausytos abi pusės. O čia gali būti daug įvairiausių ambicijų, įvairiausių asmeninių konfliktų. Ir tai, turėdamas tokias galimybes, gali žmogui išvis neleisti lankytis, ar net ne vienam žmogui, grupei lankytis renginiuose dvejus metus. Tikrai, aš manau, neadekvati yra bausmė. Aš manau, kad turėtų padėti tašką tokiuose ginčuose teismas, o ne koks nors vienas fizinis asmuo, pareigūnas. Negalima suteikti vienam tokių teisių.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 61, prieš nebuvo, susilaikė 31 Seimo narys. Po svarstymo Administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
11.12 val.
Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo Nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3623(2), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3624(2), Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3625(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3623. Pranešėja – G. Burokienė. Ir lydimieji. Svarstymas. Lydimieji: projektas Nr. XIIIP-3624 ir projektas Nr. XIIIP-3625. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Visiems trims įstatymų projektams komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį V. Rinkevičių paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šiuos projektus ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimųjų pasakykite. Viktorai Rinkevičiau, ir lydimuosius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Visiems trims projektams, pagrindiniam ir lydimiesiems, – projektai Nr. XIIIP-3623, Nr. XIIIP-3624, Nr. XIIIP-3625 – pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir T. Tomilinas. Nėra. Kas galėtų iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateikti išvadą? R. Baškienė. Prašau R. Baškienės pateikti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, mielieji Seimo nariai, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė įstatymo projektą, įvertino Teisės departamento ir kitus gautus pasiūlymus ir ganėtinai sutartinai, balsavo 10 už, 1 – prieš, susilaikiusių nebuvo, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Prašau ir jūsų pritarti.
PIRMININKAS. Ir lydimuosius prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ne, čia nebuvo lydimųjų, čia Šeimos stiprinimo įstatymo projektas. Ai, Asociacijų, atsiprašau. Tikrai taip, buvo lydimasis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Komitetas tam pritarė bendru sutarimu. Dėkoju. Bei kitas – Labdaros ir paramos fondų įstatymo projektui taip pat pritarta, iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, aš tikrai neketinu čia rėžti kažkokios ypatingos kalbos, todėl norėjau kalbėti iš vietos. Manau, kad komitetas padirbėjo tikrai neblogai koreguodamas šitą įstatymą, kurio pirminė versija buvo ne visai gera. Buvo numatyta padidinti biurokratinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms, kas tikrai joms nepadėtų geriau vykdyti savo funkcijų. Dėl to aš buvau susirūpinusi, teikiau pataisą, kolegos pateikė alternatyvą, jai pritarė. Dabar ta antroji pakartotinė registracija yra pakeista paprastu deklaravimu, kurį nesunku įvykdyti.
Tačiau vis dėlto man labai gaila, kad komitetas nesužiūrėjo lydimųjų įstatymų. Pavyzdžiui, Labdaros ir paramos fondo įstatyme sąvokos nėra suderintos, palikta tai, kas buvo pirminiame pagrindinio įstatymo variante. Todėl aš labai atkreipčiau visų kolegų dėmesį, ypač komiteto vadovybės, kad prieš priimant įstatymą sąvokas reikia suderinti, nes lydimajame įstatyme liko tas dvigubos registracijos reikalavimas.
Šiandien viešojoje erdvėje pasigirdo tokių abejonių, neva pataisius įstatymą nevyriausybinės organizacijos, kurios dalyvauja konkursuose ir gauna valstybės paramą savo projektams, neprivalės atsiskaityti. Tai yra netiesa. Kiekviena nevyriausybinė organizacija, jeigu ji pretenduoja gauti savo vykdomam projektui valstybės paramą, privalo įvykdyti ir tuos reikalavimus, kurie keliami projektinei veiklai. Ir vienas pagrindinių reikalavimų yra atsiskaitymas, atsiskaitymas už kiekvieną išleistą eurą, už kiekvieną išleistą centą. Todėl kritika šiam įstatymui, kurią šiandien perskaičiau, yra nepagrįsta ir mes tikrai galime pritarti šiam įstatymui. Galime pritarti, žinoma, ir lydimiesiems, tačiau aš tikiuosi, kad komiteto pirmininkės vadovaujami jūs sąvokas suderinsite, todėl sakau už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narę G. Burokienę. Svarstysime pataisas dėl pirmojo projekto – Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo. Gerbiami kolegos, noriu atsiklausti. Turbūt galime pritarti, kad visoms pataisoms 10 pritariančių, kad būtų svarstomos, yra? Dėkoju.
Pirmasis pasiūlymas yra G. Burokienės, P. Urbšio ir A. Strelčiūno. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pirmame pasiūlyme mes detalizuojame, kas tai yra juridiniai asmenys ir kaip atskirti jų indėlį į nevyriausybinę organizaciją. Komiteto išvada – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Galime pritarti tokiam komiteto pritarimui bendru sutarimu? Šiam pasiūlymui pritariame. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario P. Urbšio dėl 3 straipsnio. Prašom komiteto nuomonę.
P. URBŠYS (MSNG). Siūlymo esmė yra tokia, kad dabartinėje įstatymo redakcijoje yra sąvoka „subsidiarumas“. Be abejo, Nevyriausybinių organizacijų įstatymas yra susijęs būtent su tuo, kad sustiprintume veikimą ir sustiprintume partnerystę tarp valstybinių institucijų. Todėl ta subsidiarumo sąvoka, manau, yra reikalinga ir šiuo atveju ji yra šiek tiek išplėsta. Tik buvo šiek tiek nuogąstavimų, kad ji yra per daug išplėsta ir jau tarsi neatitinka kituose įstatymuose subsidiarumo sąvokos, bet, sutikite, tai esmės nekeičia. Esmė lieka ta pati. Nežinau, ar yra gerai, kad mes tokiame įstatyme, kuriuo įtvirtiname, stipriname dialogą tarp visuomenės ir valdžios institucijų, visiškai panaikiname subsidiarumo sąvoką.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė pasiūlymui, nes pasiūlė išbraukti subsidiarumo principą iš keičiamo įstatymo, kadangi jis iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte įtvirtintą principą. Dėl šios priežasties, manome, netikslinga subsidiarumo principą atkartoti ar kitaip apibrėžti šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl P. Urbšio pasiūlymo.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Balsavo 82 Seimo nariai: už – 35, prieš – 9, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 4…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kitas pasiūlymas. Yra praplečiama dėl politikos formavimo ir įgyvendinimo, kad Vyriausybė užtikrintų nevyriausybinių organizacijų konsultavimą. Toks buvo pasiūlymas ir komitetas pritarė jam.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti. Mes turbūt galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame.
Kitas pasiūlymas dėl 5 straipsnio Seimo narės A. Jankuvienės. Prašau pristatyti.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymo esmė buvo tiesiog pakeisti atstovavimo santykį nevyriausybinių organizacijų tarybose, kad daugumą jose turėtų NVO atstovai, o ne valstybinių institucijų arba savivaldybių atstovai. Argumentas yra tas, kad mes deklaruojame NVO stiprinimą, NVO įtakos didinimą, kad NVO yra nepriklausomos nuo valstybinių institucijų organizacijos, ir tai sustiprintų jų vaidmenį, ypač NVO tarybose, kurios daugiau teikia konsultacinio, rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė pasiūlymams, kadangi Nevyriausybinių organizacijų įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas pariteto principas, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos ir valstybės, savivaldybių institucijos ar įstaigos, sprendžiant šios srities valstybės politikos ir kitus bendradarbiavimo klausimus, yra atstovaujamos po lygiai. Labai svarbu, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų galimybę šnekėtis vienodai lygiai su vyriausybinėmis organizacijomis ir spręsti. Komitetas atsižvelgė į nevyriausybinių organizacijų pasiūlymą, kad būtent būtų visų po lygiai, o tas yra labai svarbu šitame įstatyme.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai mes vis dėlto turėtume patys sau atsakyti, kas yra silpnesnis šitame dialoge, tame santykyje. Vienareikšmiškai silpnesnės yra nevyriausybinės organizacijos ir šitas įstatymas yra susijęs su nevyriausybinių organizacijų plėtra, tai yra stiprinimu. Tas atstovavimas šiuo atveju irgi yra logiškas, tai, kad santykis turėtų būti didesnis, bet gal pasakykime atvirai, dėl ko nuogąstauja nevyriausybinės organizacijos. Jos nuogąstauja dėl to, kad jeigu sumažinsime valdžios atstovų dalyvavimą taryboje, iš viso bus sunku jų prisikviesti, nes ir dabar vos ne per prievartą juos reikia tempti į tas tarybas. Bet aš manau, kad tą problemą galima išspręsti, jeigu sudaromi tikrai realūs darbo planai, į kuriuos įtraukiamos kitos institucijos, ir pagal tuos planus vyksta realūs atsiskaitymai – taip nebūtų galima nusiplauti, švelniai tariant, toms valstybinėms institucijoms nuo to dialogo tarp nevyriausybinių organizacijų. Aš manau, kad šiuo atveju šitas siūlymas tikrai geras, pozityvus.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl A. Jankuvienės pasiūlymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 40, prieš – 6, sulaikė 44 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 6 straipsnio taip pat Seimo narės A. Jankuvienės. Prašau pristatyti.
A. JANKUVIENĖ (LVŽSF). Analogiškas pasiūlymas, lygiai taip pat didinti NVO atstovų atstovavimą, tik savivaldybių lygmeniu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Kaip ir prieš tai minėta, įstatymo tikslas būtent yra, kad pariteto pagrindais, pariteto principu visi kartu būtų po lygiai ir galėtų visi kartu po lygiai išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti priimant sprendimus.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 33, prieš – 9, susilaikė 42 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas G. Burokienės, P. Urbšio ir A. Strelčiūno. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kitas pasiūlymas. Tose savivaldybėse, kurios yra nedidelės, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybos dažniausiai sutampa, kad nereikėtų steigti dviejų tarybų, siūloma įsteigti tik vieną nevyriausybinių organizacijų tarybą.
PIRMININKAS. Ir komitetas tam pasiūlymui…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, turbūt balsuoti nebūtina. Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas Seimo narių G. Burokienės, P. Urbšio ir A. Strelčiūno. Prašau pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog yra patikslinimas, kad finansavimas gali būti skiriamas juridiniams asmenims, kurie… ankstesniame straipsnyje yra išvardyta, kokias turi atitikti, kokias funkcijas įvykdyti, kad būtų pripažinti nevyriausybinėmis organizacijomis.
PIRMININKAS. Ir komitetas…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Šiam pasiūlymui pritarė. Ir mes bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame.
Kitas pasiūlymas dėl 9 straipsnio yra S. Gentvilo, G. Burokienės, R. Miliūtės, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, G. Skaistės, D. Šakalienės ir J. Džiugelio. Prašau. Kas pristatote?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nematau Simono, tai pristatysiu aš.
PIRMININKAS. Guoda.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas yra, kad fondo lėšos būtų sudaromos iš nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų nepaskirtos gyventojų pajamų mokesčio dalies nepelno subjektams ir procentinė dalis būtų ne mažesnė negu 20 %. Komitetas iš dalies pritarė pasiūlymui, tiesiog paredagavo išdėstymą ir įtraukė, kad dar taip pat ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija galėtų taip pat įdėti lėšų į šį fondą.
PIRMININKAS. Kolegos, galime turbūt pritarti bendru sutarimu tokiai suderintai redakcijai? Pritariame.
Toliau Seimo nario T. Tomilino pasiūlymas. Jo nėra.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). T. Tomilino pasiūlymas buvo… Jis būtent siūlo, kad fondui būtų numatyta Vyriausybės procentinė dalis, praėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio nepelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 %. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Dėl vedimo tvarkos – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ar aš galiu pirmininkės paklausti, yra dvi tos pačios dalies redakcijos, viena kalba apie nepaskirtos sumos dalį, kita kalba apie paskirtos sumos dalį. Tai kokia galiausiai yra 2 dalies redakcija?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Apie paskirtos. (Šurmulys salėje) Taip.
PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio yra Seimo narių G. Burokienės, P. Urbšio ir A. Strelčiūno. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog yra išplėsta, kad tie, kurie gauna finansavimą, būtų skelbiami savo internetinėje svetainėje apie tai, jeigu tokią turi. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti komiteto pritarimui ir visam šiam pasiūlymui. Pritariame. Toliau 11 straipsnis.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nėra. Balsavome taip pat, kaip komitetas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Jeigu aš viską teisingau supratau, kolegos, ko gero, irgi taip pat suprato, mes pabalsavome visiškai skirtingai, negu buvo suredaguota. Todėl redakcijos dabar yra skirtingos. Aš siūlyčiau dabar tiesiog imti pertrauką, sužiūrėti techninius dalykus, ar tikrai, kolegos, mes teisingai balsavome. Nes aš tai balsavau visiškai kitaip, negu dabar komiteto pirmininkė paaiškino iš tribūnos.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš siūlau, pereikime pasiūlymus iki pabaigos ir tada…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Suredaguosime.
PIRMININKAS. O suredaguoti… Taip, tekste, jūs esate teisūs, yra „nepaskirtos“, o pasiūlyme jau „paskirtos“.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Bet abiem pritarėme.
PIRMININKAS. Manau, komitetas suredaguos. Dabar pasiūlymus turbūt galime tęsti. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Manęs tiesiog prašo patikslinti Sekretoriatas, kad komitetas nubalsavo už T. Tomilino pataisą, kuri yra „paskirtos gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalies“. Ir pagal tai bus suredaguota visa įstatymo redakcija.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas dėl 10 straipsnio – G. Burokienė, P. Urbšys, A. Strelčiūnas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Šitas ką tik buvo. Dabar IV skyrius.
PIRMININKAS. IV skyrius. G. Burokienė, tie patys Seimo nariai P. Urbšys ir A. Strelčiūnas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog, kadangi pasikeitė skyriaus esmė, mes siūlome pakeisti skyriaus pavadinimą. Tai būtų informacijos apie nevyriausybines organizacijas kaupimą ir komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu pritariame komiteto pritarimui ir pakeičiame į tokį pavadinimą.
Kitas pasiūlymas Seimo nario P. Urbšio.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiimu.
PIRMININKAS. P. Urbšys atsiima savo pasiūlymą. Kitas pasiūlymas Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės. Prašau pristatyti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš jau kalbėdama užsiminiau, kad mes radome sutarimą ir todėl aš atsiimu šį savo siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kitas pasiūlymas G. Burokienės, P. Urbšio, A. Strelčiūno.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes pakeitėme daug abejonių keliantį straipsnį ir išdėstėme jį nauja redakcija. Jo esmė yra ta, kad bus kaupiama informacija apie nevyriausybines organizacijas ir juridiniame registre jos turės tiesiog pačios pažymėti, kad yra nevyriausybinės organizacijos, o ne kaip anksčiau buvo nurodyta, kad turėtų teikti, pereiti per labai didelį biurokratinį aparatą, kad būtų pripažintos nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasiūlymo esmė – supaprastinti visą šitą procedūrą. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas šiam pasiūlymui pritarė ir mes bendru sutarimu pritariame šiam pasiūlymui.
Dar vienas pasiūlymas dėl 2 straipsnio – G. Burokienė, P. Urbšys ir A. Strelčiūnas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog dėl įgyvendinimo datos ir tai yra daugiau techninis pasiūlymas. Komitetas pritarė. Viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kadangi aš jau savo motyvus išsakiau, tik dar kartą pakartoju, kad kviečiu po svarstymo šiam įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš ne tiek prieš, kiek dėl vedimo tvarkos. Buvo užregistruoti du skirtingi pasiūlymai dėl to, kaip sudaromas fondas ir kokios lėšos paskiriamos. Buvo komiteto viena redakcija, už kurią mes balsavome, ir tada turėjo to pasiūlymo rengėjų atsiklausti, ar jie sutinka su komiteto redakcija, nes su tokia redakcija, kokia ji buvo pateikta kompiuteryje, aš asmeniškai sutikau, tačiau ta nauja redakcija, kuri esmingai pakeičia pačią pataisą… aš manau, kad tos pataisos registratoriai tikrai nebūtų sutikę su komiteto pataisymais. Man atrodo, čia esminis klausimas buvo, kaip ta redakcija atrodė kompiuteryje. Kompiuteryje ji atrodė taip, kad nepaskirtos dalies paskirstymas sudaro biudžetą, o ne paskirtos dalies. Tai, man atrodo, dėl to tikrai reikėtų balsuoti dar kartelį.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkė ateina paaiškinti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau paaiškinti, kad pataisa yra teikta ne dėl pataisos, o dėl tos dalies, kuri jau buvo, kuri buvo užregistruota kaip antras variantas. O T. Tomilinas teikia dėl antro varianto, kur nebuvo registruota. Ne taip pasakiau. (Juokiasi) Žodžiu, komitetas teikia dėl pirmo varianto pataisas, o T. Tomilinas teikia dėl registruoto antro varianto. (Balsai salėje) Tiesiog ji paskirta, taip. (Šurmulys salėje) Buvo, kai jau pirmame variante buvo priėmę po pirmo svarstymo, buvo „nepaskirtas“, o antrame variante T. Tomilinas keitė į „paskirtą“, ir mes balsavome dėl šio paskutinio varianto.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas tam antram variantui nebuvo pritaręs, ir jeigu balsavome dėl pataisos, tada reikėjo balsuoti dėl pataisos tokios, kokią mes buvome pasiūlę. Nes dėl jos Seimas dar nebuvo apsisprendęs. Ar ne?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, manau, kad iki priėmimo komitetas tikrai suredaguos, ir dabar esame jau sutarę, kad „paskirtos“ (Balsas salėje: „Ne, nesutarę…“) ir turbūt ta redakcija bus priimtina. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Projektui Nr. XIIIP-3623 po svarstymo pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, kad neliktų klaidos, noriu dar tiesiog atsiprašyti jūsų, kadangi buvau pakviesta pristatyti išvadą vietoj T. Tomilino, tai perskaičiau truputį ne visai tiksliai. Tai patikslinu, kad pagrindinis – Socialinių reikalų, kad protokole liktų. Pagrindinis… Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas komitetas, siūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą ir balsavo, kaip aš sakiau, 10: balsavo 7 už, o 3 susilaikė. Protokole, kad neliktų klaidos, pataisome.
Kaip jau dabar ir paskelbėme, lydimieji teisės aktai. Išvados dėl jų buvo pasakytos. Dėl lydimųjų teisės aktų pasiūlymų nėra gauta. Ar yra norinčių kalbėti dėl lydimųjų? Nėra. (Balsai salėje) Asociacijų įstatymo. Nėra. Galime bendru sutarimu pritarti lydimajam Asociacijų įstatymui? Dėkoju.
Lydimasis – Labdaros ir paramos fondų įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3625(2). Išvados buvo pateiktos. Ar galime? Motyvai. V. Aleknaitė-Abramikienė – prieš. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš užsirašiau prieš todėl, kad norėčiau dar kartą priminti, kad šio įstatymo sąvokas reikia suderinti su pagrindinio – Nevyriausybinių organizacijų įstatymo sąvokomis. Tai aš nežinau, kaip dabar pasielgti.
Iš tiesų reikėtų imti techninę pertrauką, suredaguoti ir tada balsuoti. Aš žiūriu į komiteto pirmininkę. Ten tikrai yra problema, bus sąvokų neatitikimas.
PIRMININKĖ. Kaip ir sako komiteto pirmininkė, iki priėmimo visus netikslumus siūlo suderinti. Kolegos, dabar balsuojame dėl šio įstatymo projekto, kaip lydimojo, po svarstymo. Prašom atkreipti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto dėmesį – suredaguoti iki priėmimo ir pateikti, jeigu reikia, visus komiteto patobulinimus kitam posėdžiui.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.41 val.
Šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3436(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Šeimos stiprinimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3436(2). Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę. Svarstymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, svarstęs spalio 24 dieną, projektą patobulino ir pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Manau, kad ir Seimo posėdyje Seimo nariai pritars šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendroji diskusija. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašome, žodis jums.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami bičiuliai ir bičiulės, šį kartą noriu paprieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri siūlo nepritarti šiam įstatymo projektui. Motyvai yra tokie, jog priimtos Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės, tai buvo padaryta 2018 metų gegužės mėnesį, ir jose numatyta, jog tokias įstaigas kaip Nacionalinė šeimos taryba ir panašias reikia steigti tik tuomet, kai tai pagrįstai būtina, kai nėra galimybių pasiekti užsibrėžtų tikslų kitomis priemonėmis ir panašiai. Ir dar pasakyta, pagal gairių kažkurį punktą numatyta, jog tokiose įstaigose, jeigu jos išlaikomos iš valstybės biudžeto, turėtų būti ne mažiau kaip 20 darbuotojų. Tai yra vienas iš kriterijų, turėsiančių nulemti, ar steigti tokią instituciją yra tikslinga. Pastarasis argumentas man apskritai yra keistas, nes jeigu galima mažiau išleisti pinigų ir mažiau įdarbinti žmonių, tai nuo to, man atrodo, valstybės biudžetui tik geriau. Bet ne apie tai norėjau pasakyti. Turime tokias institucijas kaip Etninės kultūros globos taryba, Nacionalinė sveikatos taryba, ir tada kelkime sau klausimą, ar iš tiesų tikslų, kuriuos kelia sau šios tarybos, nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis? Nesijaučiu pasirengusi atsakyti į šitą filosofinį klausimą, bet turbūt jau niekam nekyla abejonių, kad šeimos problematika yra svarbi mūsų tautai ir valstybei. Juo labiau kad ji apima daugelį viešojo gyvenimo aspektų: ji susijusi ir su finansinėmis valstybės išgalėmis, ir su finansine, socialine šeimų padėtimi, ir su švietimu, ir su daugybe kitų klausimų. Iki šiol mes neturime tokios vieningos, subalansuotos ir sutartos politikos šeimos atžvilgiu. Manau, kad tokios tarybos įsteigimas padėtų ne tik geriau išgirsti visuomenės balsą, šeimų organizacijų balsą, bet ir sutelktų kompetentingas pajėgas – mokslininkus, ekspertus, kurie galėtų suteikti labai reikalingų žinių politikams, kad jie darytų mažiau klaidų, kad šeimos politika Lietuvos Respublikoje būtų efektyvi. Todėl šįkart manau, kad Seimas pasielgtų visiškai teisingai, jeigu nepritartų Vyriausybės išreikštai pozicijai ir pritartų šitam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Urbšį. Prašom. Diskusija.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, dabar mes svarstome klausimą, atrodytų, kažkokį naują. Tikrai ne, nes šeimos problematika buvo aktuali visada ir buvo įvairių iniciatyvų. Dar 2003 metais prie Prezidento buvo įsteigta konsultacinė Šeimos ir vaiko reikalų taryba, kurios pagrindinis uždavinys buvo šeimos stiprinimas ir vaiko teisių apsauga. Po to, po kiek laiko tai buvo nuleista ministerijos kompetencijai ir galų gale pradėjo dominuoti, aišku, vaiko teisių apsaugos problematika. Jinai pradėjo tiek dominuoti, kad patį vaiką jau nejučiom atskyrė nuo šeimos, bet bet kokiu atveju mes visi, kurie dalyvavome rinkimuose, deklaravome, kaip yra svarbu stiprinti šeimą ir kad būtent šeimos stiprinimas yra mūsų visuomenės stiprybė.
Dabar inicijuojamas įstatymo projektas iš tikrųjų yra orientuotas būtent į tai, nes ta praktika, kuri buvo mūsų (…), parodė, kad tas lygmuo, kuriuo buvo nagrinėjamos šeimos problemos, neišsprendžia tos problemos. Tikrai sutiksite su tuo, kad jeigu mes kalbame apie tas problemas, kurios yra susijusios ar su smurtu artimoje aplinkoje, ar mes kalbame apie skurdą, nes skurdas daugiausia yra įsisukęs į šeimą, kurioje augina vaiką vienas asmuo… Ir kitos išvažiavimo priežastys, kurios atsiranda, irgi atsiranda dėl to, kiek yra netvarios šeimos. Nėra normalu, kad pas mus santuokų išyra žymiai daugiau, negu jų yra sudaroma.
Bet norėčiau į vieną aspektą atkreipti dėmesį. Man atrodo, dėl pačios tarybos lyg ir diskusijų yra mažiau, bet yra daug akcentuojama dėl to, ar tai gali būti biudžetinė įstaiga. Vyriausybė apeliuoja, kad ne, kažkoks nonsensas yra. Ne, tai nėra tiesa. Yra, pavyzdžiui, Lietuvos mokslo taryba. Tai yra biudžetinė įstaiga. Mes visi suvokiame, kad mokslas yra svarbu, ir čia funkcionuoja taryba kaip biudžetinė įstaiga. Bet kai pradedame kalbėti apie šeimos stiprinimą ir apie šeimos stiprinimo tarybai suteikimą biudžetinės institucijos… tarsi pasiklystame ir sakome – čia to negali būti. Jeigu mes iš esmės norime pakeisti situaciją, turime keisti savo politinį požiūrį į šitą problemą. Būtent tai, kas yra dabar siūloma, tai yra mums šansas vis dėlto pabandyti tą problemą spręsti kitaip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aistros arba diskusijos dėl šito įstatymo netyla. Labai skeptiškai žiūrėjau į paties įstatymo priėmimą. Jeigu kalbame apie šito įstatymo pataisą, tai aš manau, kad jam labai tiktų Ilfo ir Petrovo genialus posakis, kad nereikia mūsų mokyti gyventi, suteikite mums geriau materialinę pagalbą. Mes kalbame, kad biurokratinių organizacijų kurti nereikia, mus čia visi skatina, kad reikia mažinti aparatą, šita pataisa mes kuriame dar vieną instituciją. Aš labai abejoju, ar vienas žmogus išspręs tai, ką kalbėjo mano kolegė Vilija, – tirs, apibendrins ir, svarbiausia, kad Seimo nariai išgirs.
Gerbiama Vilija, jūs ne vienus metus buvote Seimo narė. Čia kiekvienais metais Sveikatos taryba skaitydavo ataskaitą. Ar įsiklausydavome? Ar jūs įsiklausydavote ir kiti Seimo nariai į tai, ką rekomendavo Sveikatos taryba? Ne! Pasėdėdavome, paklausydavome ir tuo viskas baigdavosi.
Gerbiami kolegos, aš labai abejoju, kad biudžetinės lėšos, nesvarbu, man pasakys, kad 62 tūkst. ar 56 tūkst. čia ne pinigai, bet pats principas, kad mes ne mažiname jas, o didiname, užuot padėję šeimai konkrečiai. Na, ar mes galime pasakyti, kad po Naujųjų metų šeima pajaus padoresnį atlyginimą, jeigu skundžiasi mokytojai, gydytojai, gaisrininkai, policininkai, žemdirbiai – visi skundžiasi, kad trūksta lėšų? Tai ar mes kurti? Ar mes negirdime ir nematome, kas vyksta?
Aš manau, kad pagalba šeimai eina konkrečiai per įstatymus, kuriuos mes priimame ir kuriais suteikiame žmonėms geresnę gyvenimo kokybę, geresnę sveikatos apsaugą, geresnę socialinę apsaugą. Apie atlyginimus išvis nekalbame, nors biudžetas. Labai keista! Aš suprantu, kad galima priregistruoti daug pataisų ir jas visas atmesti. Bet sukurti struktūrą, kuri, nežinau, bus pliusiukas, bet nežinau, ar tikrai nuo to šeimos gyvenimo kokybė pagerės, – aš labai abejoju.
Kitas klausimas yra pačios tarybos sudarymo principai, nes tai du nauji dalykai, kurie yra šiame straipsnyje ir įstatyme. Manau, kad nevyriausybinių organizacijų, bent jau svarstant tiek šitą įstatymą, tiek Smurto artimoje aplinkoje, Vaiko teisių įstatymus, yra gausybė ir poliarizacija yra labai stipri. Tai mano klausimas mums visiems, kaip ta poliarizacija bus atspindėta šioje taryboje? Ar viršų paims vieni kraštutiniai ar kiti kraštutiniai? Ar mes norime, kad būtų kariaujama tarp šitų organizacijų? Šitos tarybos formavimo principas man labai neaiškus ir aš manau, kad čia supriešinimas visuomenės bus didesnis negu konsolidacija. Todėl aš tikrai nepalaikysiu šito įstatymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kita nuomonė – R. J. Dagys. Diskusija. (Šurmulys salėje) Manau, kad kita nuomonė.
R. J. DAGYS (MSNG). Pratęsiu, ką kolega Algis kalbėjo. Tokio požiūrio pasekmė yra tai, kad nuo 1991 metų mūsų tauta susitraukė 250 tūkst. žmonių. Tiesiog tiek mirė. Dėl šeimos politikos silpninimo, nuolatinio silpninimo, mes gavome tokius rezultatus. Galų gale mes čia visi supratome, kad to daryti nebegalima, nes toliau yra tam tikras pavojus mums visiems. Norime suskaidyti šeimą, apskritai padaryti ją neaiškia beforme mase ir dar nuolat šešis kartus per dieną lytį keičiančią. Tiesiog mes norime sumaišyti viską. Tai kelias į visišką chaosą.
Šeimos stiprinimo įstatymo esmė buvo ta, kad į šitą procesą turėtų įsitraukti kuo daugiau visuomeninių organizacijų, kurios realiai dirba su šeimos problemomis, o ne jas kiekvieną dieną stebi. Jų yra gana daug, matėme jų aktyvumą. Jos turėtų įsilieti trimis lygmenimis: savivaldos lygmeniu, Vyriausybės lygmeniu ir Seimo lygmeniu. Visas tas procesas yra pradėtas, savivaldybėse dar anksčiau pradėtos steigti tarybos, tiesa, ne visose, bet absoliučioje daugumoje savivaldybių tokios tarybos yra. Vyriausybė savo ruožtu taip pat turi savo atstovybę. Seimas kol kas dar neturi atstovybės.
Kodėl siūlomas būtent toks kelias? Jeigu tik šiaip mes norėtume pasišnekėti, leisti išsikalbėti nevyriausybinėms organizacijoms, tada taip, mes turėtume nesteigti tokios biudžetinės įstaigos, neduoti patarėjų, neduoti instrumentų, pašnekės ir išsivaikščios kiekvieną kartą. Aš manau, kad tai yra visiškai neproduktyvus kelias, nes reikalingos ir tam tikros analizės, ir tyrimai, galų gale kvalifikuoti pasiūlymai. Tai yra ne vieno žmogaus klausimas. Tai padėjėjo, pagalbos šitai tarybai klausimas. Aišku, kad vienas žmogus nieko neišspręs. Kiek mūsų komitetuose patarėjų yra? Irgi galima suskaičiuoti – penki, šeši, bet komitetas dirba, nors aibė tų klausimų, kurie mums užgriūna. Taip ir čia reikalinga tam tikra pagalba. Kam reikalinga tokia taryba? Tai yra tai, kad jie pasakytų, kur yra svarbiausios mūsų kryptys, nes šiuo metu mes su mūsų socialine politika… kaip Algirdas už ją agituoja, visiems kažką padalinkime, kažką kažkur duokime, o rezultatas – skurdas toliau didėja, šeimos realios pagalbos neturi, ypač tos šeimos, kurios laukiasi trečio, ketvirto vaiko.
Mes kol kas turime vieno, dviejų vaikų politiką. Receptų, kad pajudėtume iš šios vietos… nėra vieno recepto. Vaikų pinigai yra gera priemonė, bet yra viena iš priemonių. Mūsų motinystės atostogos – viena iš priemonių.
Jeigu pažiūrėsime į tas valstybes, kurios tikrai susirūpinusios dėl savo demografinės padėties, tai ten tų priemonių bus 60 ir daugiau. Ir smulkių, ir nebūtinai daug kainuojančių. Bet jų suma sudaro tą palankią terpę, kuri leidžia didėti gimstamumui kaip Lenkijoje – maždaug 10 % per metus.
Mūsų gimstamumo augimas sustojo, dabar jau treti metai. Vadinasi, tų priemonių, kurias mes naudojame, neužtenka. Ateina klausimai, susiję su visuomenės pagarbos rodymu šeimoms, įsiklausymu į jų smulkius, galbūt ir smulkius sprendimus, kuriuos galima padaryti čia taip pat ir naudojant parlamentinės kontrolės priemones, lygiai taip pat galbūt ir įstatymo tam tikras pataisas.
Negi mes manome, kad tas visas problemas greitai galime išspręsti, epizodiškai pasiklausydami, kas kur ką teikia. Todėl, jeigu mes tikrai nenorime, kad būtų tik tuščios šnekos čia ir padūsavimai, turi būti konkreti analizė, tokia, kaip kelia Švietimo… Šeimos stiprinimo įstatymas ir konkretūs pasiūlymai mums. Man atrodo, nuo to visi tik praturtėsime. O tos organizacijos, kurios ten atstovauja, tikrai ras būdų, kaip sau atstovauti.
Siūlau tiesiog imtis tos problemos visiems. Labai džiugu matyti, kad dalis žmonių, kurie anksčiau oponavo šiam įstatymui, dabar irgi jam pritarė. Einame ta linkme, kuria galbūt duosime rezultatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusiją baigėme. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nebuvo, todėl jų aptarti ir nereikia. Motyvai po svarstymo. V. Aleknaitė-Abramikienė – motyvai už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Išklausiusi diskusiją, dar labiau įsitikinau, kad kai kuriems kolegoms tiesiog trūksta suvokimo, kaip turėtų būti formuojama šeimos politika valstybėje. Iš tiesų mes jau seniai esame pribrendę turėti tokią instituciją, kuri siūloma šiuo įstatymu, kad nebūtų blaškymosi. Esu įsitikinusi, kad tų vadinamųjų karų ir konfliktų tikrai sumažėtų, jeigu aukštesniu lygiu, ekspertiniu lygiu būtų pateikti argumentai, analizės, galų gale statistika iš įvairių Europos šalių ir tada daromi sprendimai, blaivia galva apsvarsčius, o ne vien, taip sakant, vadovaujantis emocijomis ar vien ideologinėmis nuostatomis. Tikrai, kolegos, pritarkime šiam įstatymui. Aš manau, mes žengsime labai svarbų žingsnį į priekį mūsų visuomenės ir tautos labui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kai prieš kelias savaites teko garbė dalyvauti ginant Lietuvos raportą CEDAW komitete prie Jungtinių Tautų, tarptautiniai ekspertai labai daug kartų klausė mūsų delegacijos atstovų apie šį žymųjį Šeimos stiprinimo įstatymą ir konkrečiai apie tai, kaip jis pagerins moterų padėtį šeimoje, ar padės naikinti moterų diskriminaciją. Teko šiek tiek raudonuoti ir sakyti, kad viliamės, kad poveikis moterims bus neutralus.
Taigi džiaugiuosi, kad pamažu pradeda aiškėti šio įstatymo, šio paketo ir šiandienos įstatymo tikrieji tikslai. O tikrieji tikslai yra labai paprasti: skirti iš biudžeto lėšų, steigti biudžetines naujas įstaigas ir traukti sau palankius nevyriausybinių organizacijų atstovus arčiau prie sprendimų priėmimo. Tai su šeimos stiprinimu neturi visiškai nieko bendro. Jeigu norėtume jas stiprinti, galėtume tuos biudžetinius pinigus skirti visai kitoms konkrečioms reikmėms. Tai aš tikrai nuoširdžiai kreipiuosi į jus ir prašau pasvarstyti, ar norime imituoti šeimų gyvenimo gerinimą, ar norime iš tiesų tuo rūpintis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuojame po svarstymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3436(2).
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 77, prieš – 9, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, liko neapsvarstyta nemažai nepateiktų įstatymų projektų, ar pradedame Vyriausybės valandą, ar… Nėra jokių pasiūlymų? Pradedame Vyriausybės valandą.
Gerai, kolegos, jeigu nėra kitų siūlymų, aš… (Balsai salėje) Vyriausybė jau susirinko. Taip, A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gal galėtume apsvarstyti Vadovybės apsaugos departamento įstatymo projektą, kol yra ministrė, paskui ji negalės dalyvauti? Tiesiog sutrumpinti Vyriausybės valandą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, Seimas apsispręs, kaip elgtis. Jeigu mes nuspręstume, kad būtų daromas tik Vyriausybės pusvalandis, tokiu atveju iš Seimo galėtų klausti opozicija ir mažumos atstovai, Seimo mažumos atstovai. Esame ne kartą… Nesipiktinkite, juo labiau kad esame ne kartą taip darę, ir dargi žinome, kad po pietų pertraukos ministrai ir V. Šapoka, ir Ž. Vaičiūnas pateiks įstatymų projektus.
A. Sysas nori pasiūlyti, balsuosime ir apsispręsime. A. Sysas. Maloniai prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, jūs gi puikiai išmanote Statutą, ne pirmus metus. Yra Statuto norma ir kiekvieną kartą, kai jūs darote išimtį, jūs darote meškos paslaugą. Ateina keturiolika ministrų, jie meta karštas lėkštes, darbus prie savo stalų, ir ateina čia atsakyti į klausimus specialiai. Jūs dabar sakote: dar pasėdėkite pusvalandį, mes čia dar spręsime savo klausimus.
PIRMININKĖ. Ne savo.
A. SYSAS (LSDPF). Mūsų organizacinius klausimus mes turime spręsti ne tokiu būdu. Todėl leiskite ministrams atsakinėti į mūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Viską sprendžia ne posėdžio pirmininkas, o sprendžia Seimas. Kadangi buvo pasiūlymas daryti tik Vyriausybės pusvalandį ir leisti pateikti įstatymų projektus ir po to, mes galime sutarti, kad Vyriausybės pusvalandį darome dabar ir ministrai atsako į klausimus, o po to pateikiame minėtą įstatymo projektą. (Balsai salėje: „Nesąmonė.“) Nesąmonė. Balsuojame. Nieko daugiau nesiūlau, pasiūlėte jūs. Kas už tai, kad pradėtume Vyriausybės valandą 12 val. 30 min. po pateikimo Valstybės apsaugos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Tokiu atveju klausinės tik Seimo mažumos frakcijų atstovai.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 42, prieš – 30, susilaikė 11. Vyriausybės valandą pradėsime 12 val. 30 min. Klausia opozicija. Pirmasis klausia, atsiprašau… 12 val. 30 min.
12.04 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167 (pateikimas)
O dabar tęsiame darbotvarkę. Kviečiu, kad Vadovybės apsaugos įstatymo projektą Nr. XIIIP-4167 pateiktų A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo projekto naują redakciją. Projekto tikslas yra pakeisti galiojantį reguliavimą, susijusį tiek su departamento teisiniu statusu, tiek su departamento pareigūnų statusu ir tarnybos departamente sąlygomis. Šį naujos redakcijos projekto pateikimą sąlygoja daugybė priežasčių. Visų pirma, vertinant Vadovybės apsaugos departamento specifiką ir vykdomų funkcijų dinamiškumą, tenka atsižvelgti į tai, kad darbas Vadovybės apsaugos departamente tapo nepatrauklus, yra sunku pritraukti ir išlaikyti tarnyboje kvalifikuotus specialistus. Pavyzdžiui, galime atkreipti dėmesį į tai, kad 2017 metais departamente buvo neužimtos 97 pareigybės, 2018 metais – 96, o atitinkamai 2018 metais vos devyni kursantai išreiškė norą prisijungti prie Vadovybės apsaugos departamento.
Kitas dalykas – Vidaus tarnybos statutas leidžia šiems pareigūnams dirbti ir kitą darbą, kuris vyksta šalia darbo departamente, ir atitinkamai kyla pavojus, kad nukentės tiek pareigūnų darbo kokybė, tiek gali atsirasti ir tam tikras pažeidžiamumas, nes jie tampa priklausomi ir nuo kitų darbdavių.
Antroji priežastis, kuri skatino pateikti naują redakciją, yra ta, kad vis dėlto visame pasaulyje, o Lietuvos vadovybės apsaugos departamentas priklauso Europos svarbių asmenų apsaugos tinklui, visame pasaulyje yra matomos tendencijos, kad asmenų… vykdančios apsaugą institucijos, tarnybos tampa kiek įmanoma savarankiškesnės. Todėl yra siūloma, kad vis dėlto Vadovybės apsaugos departamento veiklos sritis iš viešojo saugumo srities būtų perkelta į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį. Tiesiog įvertinama šiuo atveju ir tarptautinė patirtis.
Pavyzdžiui, Rumunijoje yra savarankiška statutinė tarnyba, nepriskirta nei Vidaus reikalų ministerijai, nei krašto apsaugai, kaimyninėje Latvijoje Prezidentą sauga Karo policija, o kitus asmenis – Valstybės saugumo tarnyba, Danijoje, Suomijoje, Šveicarijoje vėlgi matome, kad asmenis, valstybės vadovybę saugo nacionalinio saugumo institucijos.
Atitinkamai yra siūloma pertvarkyti departamentą į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą, kuri vykdytų specifinę atskiros ministerijos valdymo sričiai iš esmės nepriskirtą funkciją, tai yra Lietuvos vadovų bei užsienio valstybių vadovų, kurie yra mūsų oficialūs svečiai, apsaugą. Atitinkamai projekte yra siūloma, kad tarnyba užtikrintų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, kurios yra užsienio šalyse, prireikus – netgi ambasadų, konsulinių įstaigų, specialiųjų misijų įstaigų pastatų, turto ir asmenų apsaugos funkciją, taip perimant tą funkciją iš Lietuvos policijos, įvertinus tai, kad ši funkcija labiau sietina ne su Lietuvos policijai priskirtomis viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo funkcijomis, o su objektų ir asmenų saugumo užtikrinimu.
Iš tikrųjų Vadovybės apsaugos departamentas ir dabar ambasadas ir konsulatus konsultuoja tais klausimais. Tačiau pažymėtina, kad tas pokytis būtų tik užsienio ambasadų ir atstovybių atžvilgiu, o Lietuvos policija liktų saugoti užsienio šalių atstovybes Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taigi būtų tokie esminiai pakeitimai. Taip pat yra pažymėtina, kad tiek keičiant statusą yra gerinamos ir karjeros galimybės, taip pat nustatomas didesnis pareigūnų darbo užmokestis. Tačiau ne visiems pareigūnams, bet tiems, kurie šiuo metu uždirba mažiausiai, tai tiems menkiausiai uždirbantiems Vadovybės apsaugos departamento pareigūnams atlyginimas iš esmės galėtų kilti net iki 28 %, taip tikintis į tarnybą pritraukti daugiau asmenų. Kaip ir minėjau, vakuojančių etatų skaičius yra be galo didelis, o į atrankas nauji asmenys iš esmės vengia ateiti. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūsų nori paklausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Anušauskas. Ruošiasi A. Sysas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, nors aiškinamajame rašte neparašyta, kas vis dėlto parengė šį projektą, bet būtų gerai sužinoti. Projektas iš tikrųjų rimtas, nes jis sukuria visiškai naują tarnybą, visiškai kitaip organizuotą negu iki šiol. Tai yra naujos tarnybos… aš vertinčiau jį kaip naujos tarnybos sukūrimą senosios pagrindu suteikiant ir papildomų funkcijų, ir keičiant atlyginimų sistemą. Aš matau, kad jo įsigaliojimas nukeltas metams, jei neklystu, gal net daugiau – iki 2021 metų, atiduodant jau finansavimą papildomų 2 mln. eurų ribose kitai Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju mano klausimas vis dėlto šio projekto autoriai, nes jis iš tikrųjų labai didelis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, puikiai suprantame, kad tokios apimties projektas negalėtų būti parengtas be Vyriausybės indėlio. Teko prie jo tobulinimo prisidėti ir man, ypač po to, kai Teisės departamentas dėl pirminio varianto pateikė nemažai galimų prieštaravimų Konstitucijai. Ten buvo prieštaravimų, susijusių su valstybės saugomų asmenų sąrašu, kuris buvo pirminiame variante nebaigtinis, taip pat ir kitų prieštaravimų, susijusių su turto disponavimu. Šiame projekte iš tiesų (ir esu dėkinga Teisės departamentui už tas diskusijas) tie prieštaravimai Konstitucijai buvo panaikinti ir mes apie tą pokytį galime, vertindami ir užsienio valstybių praktiką, tiesiog pradėti diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Džiugu girdėti, kad ir jūs prisidėjote prie šio įstatymo rengimo, bet Teisės departamento pastabų ne ką mažiau. Aišku, konstitucinių nėra, bet pastabų yra.
Mano klausimas būtų. Jūs, atėję į valdžią, nutarėte jų darbo apmokėjimą perkelti į VRM įstatymą. Dabar, matau, šiame įstatyme vėl grąžinate į šitą įstatymą. Maža to, aiškinamajame rašte rašote, nors pati ką tik pasakėte, kad darbo užmokestis kai kam didės, kad papildomų lėšų nereikia. Reikės tik… (Balsai salėje) Na, tai rašo, aš skaitau, kas parašyta aiškinamajame rašte. Reikės tik 2021 metais, kai ambasadas pradės saugoti VAD. Palaukite, dabar saugo policija. Tai yra papildomos lėšos? Ar lėšos bus perkeltos iš Policijos departamento? Man kažkas neaišku aiškinamajame rašte ir jūsų kalboje. Labai ačiū. Paaiškinkite dėl pinigų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aiškinamajame rašte tikrai yra nurodytas 28 % augimas mažiausiai uždirbantiems pareigūnams, o nuoroda į tai, kad papildomų lėšų nereikės, reiškia, kad tai yra biudžetinis projektas, kuris eina kartu su valstybės biudžetu ir visos reikalingos pertvarkos ten yra numatytos. (Juokas, šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Kolegos, didžiulis triukšmas. Girdėkime vieni kitus. Maloniai prašom klausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų maloniai stebinate tokiais projektais, nes Vadovybės apsaugos departamentas tikrai yra išsiilgęs permainų ir, man atrodo, tokia institucija tikrai galėtų pritraukti geriausius savo srities profesionalus, juos ugdyti, lavinti ir užtikrinti, kad jie savo pareigas atliktų tinkamai. Aš žinau, kad laukia ir dabar dirbantys ten asmenys, daug yra tikrai labai keistų nuostatų, tokių senų, nomenklatūrinių, pavyzdžiui, galbūt pastebėjote, kad užeinant į Seimą ir išeinant iš Seimo Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai turi atsistoti, vos nenusilenkti, kaip karališkosios šeimos asmenims, Seimo nariams. Ar nemanote, kad reikėtų keisti ir tokias nuostatas? Tiesiog užtikrinti, kad žmonės bendrautų kaip su žmonėmis ir nereikėtų kiekvieną kartą užeinant atsistoti, atsisėsti, atsistoti, atsisėsti, ir jie kiaurą dieną tuos pritūpimus daro.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kad Vadovybės apsaugos departamento atstovai girdi tą jūsų pasiūlymą. Tai reguliuoja, be abejo, ne įstatymu, o jau poįstatyminiais aktais, savo vidaus tvarkomis. Bet, antra vertus, vėlgi, manau, turime įvertinti, kad atsistojama ne tik Seimo nariams, bet ateina ir užsienio svečiai, kitų valstybių vadovai. Manau, reikia įvertinti ir tai, kad kartais gali būti suprasta ir kaip tam tikra nepagarba mūsų svečiams. Šiuo atveju aš visą laiką, kai praeinu, galvoju apie tai, kad toks elgesys yra orientuotas būtent į svečių sutikimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gal taip egalitariškai paklausiu, bet man kyla abejonių, ar čia nėra lėšų švaistymas iš viso turėti tokią tarnybą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Situacija yra tokia, kad visose valstybėse yra saugomi valstybės vadovai. Žinoma, yra skirtingas galbūt diferencijavimas, kokia apsauga yra taikoma vieniems ar kitiems asmenims, bet aš manyčiau, kad tikrai objektyviai kartais susiklosto situacijos, kada tenka saugoti ir Seimo narius. Aš manau, mes atsimename, kas buvo nutikę su Seimo nare D. Šakaliene, kada jai buvo reikalinga apsauga. Tuo metu, kiek aš atsimenu, ta apsauga buvo teikiama Lietuvos policijos. Iš tiesų šitie įstatymo pakeitimai, kurie yra teikiami dabar, leistų ir grėsmės atveju saugoti Seimo narį, buvusius Aukščiausiosios Tarybos narius, generalinį prokurorą, jeigu tiktai tarnybos turėtų informacijos, kad kažkuriam iš mūsų ar mūsų šeimai kyla grėsmė dėl mūsų politinės veiklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turėtų klausti J. Sabatauskas. Jo nematau salėje. Dėkoju pranešėjai. Motyvai po pateikimo. Niekas nenori kalbėti. K. Masiulis – prieš. Prašau, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš nesu toks fundamentaliai prieš nusistatęs, tačiau manau, kad iš tikro reikėtų ad hoc, kada iškyla grėsmė, tada ir saugoti, ir tą puikiai atlieka policija. Jeigu iškyla piliečiui X grėsmė, tai jį turėtų saugoti. Ir visai nesvarbu, ar tai yra Seimo narys, ar koks signataras, ar žmogus, kuriam grasina kokie mafijozai. Lietuva yra gana rami valstybė ir tas amžinas budėjimas palei kažkokį asmenį, ir su švyturėliais vežiojimas mane tai nervina. Aš pats, kada autostradoje esu lenkiamas, pažeidžiant visas eismo taisykles, palydos, su kuria važiuoja Seimo Pirmininkas, galvoju, na, nieko sau! Tai dabar jį čia labai saugo, nes labai svarbus. O štai po metų nebesaugos, nes nebesvarbus. Nereikėtų saugoti. Aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Vadovybės apsaugos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4167.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Kitų siūlymų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną. Bendru sutarimu tam pritarėme.
12.18 val.
Įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3960, Administracinių nusižengimų kodekso 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3961, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3962, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3963, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3964, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3965, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3966, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3967, Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3968, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3969, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3970, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 22 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3971, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7, 12, 19 skyrių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo 221 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3972, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3973, Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3974, Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3975, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3976, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3977, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3978, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7 straipsnio, IX skyriaus pavadinimo, IX skyriaus pirmojo skirsnio, 142 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3979, Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3980, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3981, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3982, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3983, Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3984, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3985, Vidaus tarnybos statuto 4, 25, 36, 53 ir 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3986 (pateikimas)
Kviečiu ministrę R. Tamašunienę. Pateikimas įstatymo projekto Nr. XIIIP-3960 ir tikriausiai visa grupė įstatymų projektų pagal numeraciją iki Nr. XIIIP-3986. Prašome, gerbiamoji ministre.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pateikiama grupė, tai yra 27 įstatymų projektai, susiję su prieš tai pateiktu įstatymo projektu dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo. Tai yra redakcinio pobūdžio visas paketas įstatymų. Tiesiog pavadinimas „Vadovybės apsaugos departamentas“ prie Vidaus reikalų ministerijos“ keičiamas į pavadinimą „Vadovybės apsaugos tarnyba“. Specialaus teisinio reguliavimo šiuose lydimuosiuose teisės aktuose ir įstatymų projektuose nėra, nenustatoma, viskas yra pagrindiniame įstatymo projekte, todėl siūlau pritarti, kad tvarkingai pateiktume kartu visus reikiamus įstatymų projektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji ministre. Dabar yra norinčių jus paklausti. I. Šimonytė. Nėra. K. Masiulis. Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar jums neatrodo, kad mes čia tuščiai laiką gaištame? Reikėtų naikinti šitą tarnybą ir tiek. O čia dabar krūvą popierių keisime dėl kažkokio pavadinimo. Reiktų stipriai sumažinti ir baigti tą kelių asmenų sargybą.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš negaliu taip pasakyti, nes yra Vadovybės apsaugos departamentas ir dabar, ir tai ne kelių asmenų sargyba, tai yra saugomi valstybės vadovai ir taip pat svečiai. Ta tarnyba veikia ir dabar, o kadangi įstatymuose yra tokia tarnyba, tai reikėtų pakeisti visur, kad būtų suvienodinti teisės aktai, nes jie negali vienas kitam prieštarauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tikrųjų tie pakeitimai ir kainuoja. Vėl iškabos, blankai ir taip toliau. Tai čia vienas dalykas. O antras dalykas. Iš tikrųjų ar kokiu nors perkėlimo būdu bus pareigūnai perkelti, ar dėl gero noro pagerinti sąlygas nebus padaryta taip, kad kai kurie žmonės, pasinaudodami, žinodami, kad nėra per daug dideli atlyginimai, pasinaudodami perkėlimo tvarka, kad galima išreikalauti tam tikrų pinigų už atidirbtus metus ir taip toliau… ar iš viso neištuštės ta tarnyba? Ar tikrai jie visi bus perkelti, ar bus atleidimo lapukai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš noriu pasakyti, kad tikrai iniciatyva kilo iš Vadovybės apsaugos departamento, ir tarnyba ištuštėtų tuo atveju, jeigu tų pakeitimų neįvyktų, nes šiuo metu darbo apmokėjimas neatitinka teisės aktų ir ten bandoma visokiais butpinigiais, dienpinigiais, kišenpinigiais sumokėti už darbą, kurį faktiškai atlieka vadovybės apsaugos pareigūnas. To įstatymo nuostatų reikia, nes iš tikrųjų jie išsiskiria iš vidaus tarnybos sistemos ir tas skirtybes naujas įstatymas ir numato.
O dėl perėjimo iš tarnybos į kitą – iš tikrųjų užtikrintume lankstesnį perėjimą. Taip pat naujasis įstatymas numato pirmiausia kelti darbo užmokestį žemiausios grandies pareigūnams, bet taip pat perspektyvą, kad jų darbas bus įvertintas tinkamai, ir perspektyva daryti karjerą yra numatyta. Tarnyba taps daug patrauklesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama ministre. Motyvai. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tiesą sakant, aš prieš, gal ne taip paspaudžiau mygtuką.
PIRMININKĖ. Jūs galite atsisėsti, gerbiama ministre. Ačiū.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Argumentai tie patys, negaišinsiu jūsų laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti ką tik pateiktiems įstatymų projektams? (Balsai salėje) Jūs buvote prieš. Gerai, tada balsuojame. Kadangi ministrė pateikė įstatymų projektus nuo Nr. XIIIP-3960 iki Nr. XIIIP-3986, po pateikimo balsuojame už visą šį paketą.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 71, prieš – 1, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Kaip pagrindinis dėl visų šių įstatymų projektų siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Pritariame.
Dabar papildomi komitetai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3963 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3964 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3965 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3966 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3967 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3968 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3969 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3971 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3972 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3973 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3977 – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3983 – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dėl projekto Nr. XIIIP-3985 – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Dėl projekto Nr. XIIIP-3964 – Užsienio reikalų komitetas dar kaip papildomas.
Galime tam pritarti? Pritariame. Kaip ir dėl pagrindinio, siūlome gruodžio 10 dieną.
12.24 val.
Valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4106, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4107, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4108, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4109, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4110, Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4111, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4112, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4113, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4114 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, mes sutaupėme truputį laiko, dar šešios minutės. Yra ministras Ž. Vaičiūnas. Galime leisti jam pateikti Valstybės iždo įstatymo projektą? Galime. Dėkoju. Ministre, prašom. Valstybės iždo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4106.
Ž. VAIČIŪNAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šį įstatymų projektų paketą sudaro aštuoni įstatymų pakeitimo projektai ir vienas Seimo nutarimo projektas. Jeigu galima pristatyti čia visą paketą iš karto, tai pirmas tikslas yra nustatyti ilgaamžių radioaktyvių atliekų tvarkymo finansavimo modelį, tai yra giluminio atliekyno įrengimo, eksploatavimo ir uždarymo finansavimo modelį. Šiuo metu nurodytų atliekų tvarkymui finansuoti sukauptų lėšų nėra, todėl šiam tikslui siūloma kaupti lėšas Rezerviniame fonde kasmet pervedant į atskirą Rezervinio fondo sąskaitą ne mažiau kaip 25 % gautų valstybės biudžetą papildančių valstybės valdomų įmonių dividendų. Šiuo metu iš viso į Rezervinį fondą pervedama 50 % visų valstybės įmonių dividendų.
Ir antras tikslas yra optimizuoti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo schemą likviduojant Eksploatavimo nutraukimo fondą. O fondo pajamų šaltinį, tai yra lėšas, gautas už Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą, kaupti įmonės sąskaitoje ir naudoti Ignalinos atominės elektrinės veiklai pagal įmonės išlaidų sąmatą, kurią tvirtina energetikos ministras ir kurios vykdymą prižiūri Ignalinos atominės elektrinės valdyba ir Energetikos ministerija. Todėl iš esmės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbai ir trumpaamžių atliekų tvarkymas ir toliau bus finansuojamas Europos Sąjungos paramos (tai yra 86 % finansavimo), valstybės biudžeto ir Ignalinos atominės elektrinės lėšomis, o ilgaamžių atliekų sutvarkymui finansuoti pasirinktas kaupimas Rezerviniame fonde.
Sprendžiamos problemos iš esmės yra tokios, kad šiuo būdu numatant finansavimą, ilgalaikį finansavimą, kaupimą giluminėms atliekoms tvarkyti ir įrengti… šią sumą sudaro iš viso 2,5 mlrd. eurų, ir šiuo metu yra sudarytos sąlygos saugoti panaudotą branduolinį kurą ir kitas atliekas iki 2066 metų.
Kitas dalykas yra tai, kad Lietuva vėluoja tinkamai įgyvendinti direktyvos nuostatas dėl ilgaamžių atliekų tvarkymo finansavimo. Jeigu jos nebus tinkamai įgyvendintos, bus pradėta pažeidimo procedūra, ir Lietuvai gali būti skirta bauda. Jos skyrimas, be abejo, neatleis valstybės nuo įsipareigojimo tinkamai įgyvendinti direktyvą.
Trečias dalykas, laiku neužtikrinus giluminio atliekyno įrengimo finansavimo, jo įrengimas vėluotų, o atliekų perkrovimas 2066 metais į laikinuosius konteinerius mažiausiai kainuotų 1,1 mlrd. eurų. Tokie pagrindiniai dalykai. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LGF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai, gerbiamas ministre, turbūt neišvengiamybė uždaryti Eksploatacijos nutraukimo fondą, nes tikrai ir lėšų nebėra, ir šaltinių nebėra, iš kur patektų pinigėliai. Bet aš noriu pasakyti, kad ypač regiono gyventojai… ir noriu padėkoti galbūt ir Vyriausybei, kad, na, tikrai, kai buvo tas fondas, tikrai buvo tokių… buvo parengtas labai smagus priemonių planas, kuriuo gyventojai buvo labai patenkinti. Ir kuo toliau, tuo mažiau… Mes suprantame, kad, aišku, tų galimybių mažėja, tačiau noriu, gerbiamas ministre, paprašyti jūsų, kad, nepaisant to, kad to fondo nebus, tačiau atsiranda atliekynas arba mes jau pradedame galvoti apie giluminį atliekyną, kad tas gražus bendradarbiavimas tarp ministerijos, Vyriausybės ir tų savivaldybių išliktų. Galbūt naujomis, kažkokiomis kitokiomis formomis tas ryšys išliktų – būtent ir ministerijos, ir savivaldybių. Labai ačiū. Čia toks kaip ir palinkėjimas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Ž. VAIČIŪNAS. Galiu tik patvirtinti, kad, be abejo, rūpestis išlieka ir tų alternatyvių formų tikrai ieškosime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, kadangi tuoj pradėsime Vyriausybės valandą ir ministrai… paskutinis klausia G. Vasiliauskas. Po to, kadangi jūs turėsite pateikti kitus įstatymų projektus, klausinėsime jau 14 valandą. Klausia V. Vasiliauskas ir ruošiamės Vyriausybės…
G. VASILIAUSKAS. Dėkoju, pirmininke. Fondo likvidavimu yra numatoma optimizuosi Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo mechanizmą, efektyviau naudojant nacionalines lėšas. Tai vienas aspektas – bus sutaupytos lėšos likvidavus šio fondo veiklą. Tačiau ar galėtumėte pakomentuoti kitus aspektus, kaip bus naudojamos nacionalinės lėšos? Įstatymo projekte numatyti finansavimo šaltiniai turi daryti kuo mažesnį poveikį valdžios sektoriaus finansams ir visuomenei. Tad ar galėtume pakomentuoti, kaip bus išvengiama ir šio poveikio?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia pabrėžčiau, kad šis fondas, kol egzistavo, sudarė iki 3 % viso Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų. Tai yra pirmas dalykas.
Antras dalykas. Būtent šiais metais fondas yra tiesiog pasibaigęs, nebelieka jame lėšų ir todėl turėti tokį fondą nebėra prasmės. Kita vertus, pabrėžčiau, kad ir anksčiau Valstybės kontrolė yra pateikusi rekomendaciją tokio fondo atsisakyti, jį optimizuoti, nes tai yra tik administravimo išlaidos, bet nėra pridėtinės vertės.
O kalbant apie jūsų klausimą dėl poveikio minimizavimo viešiesiems finansams ir valstybės finansams, norėčiau pabrėžti, kad, taip, suma gal atrodo įspūdingai – 2,5 mlrd. eurų, bet iš esmės skaičiavimai, kuriuos mes turime ir kurie buvo surasti kartu dirbant su Finansų ministerija… Galiu patvirtinti tai, kad šio fondo lėšos būtų kaupiamos būtent Rezerviniame fonde, tai yra praktinio poveikio valstybės finansams nebūtų.
Antras dalykas. Šio fondo lėšos iš esmės būtų naudojamos tik nuo 2024 metų ir ta naudojimo apimtis nuo 2024 iki 2035 metų, faktiškai 10 metų, būtų po 1 mln. eurų kasmet. Manau, kad tai tikrai yra tokie skaičiai, kurie parodo, kad esminio poveikio valstybės biudžetui nebus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip ir sutarėme, pradedame Vyriausybės valandą. Kadangi ministras dar pateiks ir kitus įstatymų projektus, A. Skardžius ir K. Masiulis paklaus 14 valandą. Vyriausybės pusvalandis.
12.31 val.
Vyriausybės valanda
Ačiū, gerbiamieji ministrai, jūs turėjote galimybę atsakyti į kitus klausimus, kurie buvo užduoti, o dabar opozicijos lyderis. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tik noriu priminti, kad jūs piktnaudžiavote savo pareigomis ir Vyriausybės valandos laikui jau prasidėjus 12 val. 3 min. pradėjote diskusiją dėl Vyriausybės pusvalandžio, ir dabar manęs neklausote.
Klausimas premjerui arba einančiam jo pareigas dėl susisiekimo ministro. Kaip konkrečiai spręsite susidariusią situaciją, kai ministras atleidžia Lietuvos pašto valdybą, po to siuntinėja jai įsakymus, buvusi Pašto valdyba du kartus, kelis kartus išplatina viešą laišką pranešdama, kad ji jau atleista, juo labiau kad šiuo periodu išlieka problemų dėl pensijų nešiojimo pensininkams. Kokie dabar bus planai dėl Lietuvos pašto, tuo labiau kad premjeras pareiškė, kad Lietuvos paštas neatitinka lūkesčių. Bet, kaip jūs žinote, lūkesčiai išsakomi valdyboje lūkesčių laiške, kuris naujas neparašytas.
PIRMININKĖ. Kas galėtų pakomentuoti?
Ž. VAIČIŪNAS. Gal aš trumpai pakomentuosiu iš esmės dėl valdybos. Valdyba, be abejo, turi būti veiksni, tai yra priimti tuos sprendimus, kuriuos turi priimti, kaip ir minėjote, dėl pensijų išnešiojimo. Tai turės būti užtikrinta.
Antras dalykas dėl lūkesčių neatitikimo ar lūkesčių laiško. Taip, lūkesčiai yra išsakomi lūkesčių laiške, bet ne visą laiką tie lūkesčiai yra įgyvendinami. Tai čia turime ir kitus momentus. Užtikrinu, kad valdyba sprendimus, kurie turi būti… Jie bus priimti.
PIRMININKĖ. Antrasis jūsų klausimas. Opozicijos lyderis J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl lūkesčių laiško lūkesčių nevykdymo nė vieno priekaišto nebuvo, jūsų dėmesiui. Jūsų atsakymas neteisingas.
Dabar klausimas dėl aukštųjų mokyklų ir situacijos švietimo sektoriuje. Jau anksčiau aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovai yra kalbėję apie savo planus dėl protesto, tas pats buvo ir švietimo profsąjungos ir tikrai jau pranešta, kad ruošiamos protesto akcijos. Pačioje Vyriausybės strategijoje nustatyta sudaryti sąlygas nuosekliai didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų darbo užmokestį nuo 2020 metų, kasmet didinant etatinį bazinį darbo užmokestį ne mažiau kaip dešimtadaliu, tai yra per metus prireiks 17 mln. vien mokslo ir studijų darbuotojams. Švietimo darbuotojams tam, kas buvo numatyta šakiniame susitarime, reikėtų 62 mln., kurių biudžete nenumatyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kam rašote tai, ko nesiruošiate įgyvendinti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Opozicijos lyderis paklausė. Gerbiamas ministre, prašom.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Noriu pasakyti, kad tai, kas Vyriausybės programoje numatyta, iš tiesų buvo didinama nemaža apimtimi aukštųjų mokyklų dėstytojams. Taip pat turbūt tarp Baltijos šalių mes dabar doktorantams mokame didžiausias stipendijas. Tai yra gerai. Tačiau kas kol kas netenkina? Iš tiesų šis jūsų minėtas strategijos projektas, kuris yra šiuo metu dar tokios kaip ir svarstymo stadijos Seime, turi derėti su biudžeto galimybėmis, kaip jūs ir minėjote, numatyta yra būtent 10 % augimas nuo kitų metų, siekiant, kad 2025 metais būtų tie numatyti dydžiai – 130 % vidutinio darbo užmokesčio visiems pedagogams, bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo, ir 150 % vidutinio darbo užmokesčio dydžio – aukštųjų mokyklų dėstytojų vidurkis. Būtent 10 % didinimas. Tam reikia 16,8 mln. dar papildomai, o tai aukštųjų mokyklų dėstytojams šiuo metu tebėra svarstymo stadijoje. Taip, kaip numatyta šakinėje sutartyje, nuo rugsėjo mėnesio, jeigu būtų didinama keturiems mėnesiams, – 26 mln. bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams.
Tai, kaip žinome, yra Seimo komiteto narių, kitų Seimo narių pasiūlymai. Taip pat mes tuos dalykus buvome pradiniame projekte aptarę. Aš manau, kad toje stadijoje Seime ir grįš… Vyriausybėje mes ieškosime galimybių, kad šitai mes galėtume įgyvendinti.
Greta kitų dalykų, kurie taip pat yra svarbūs, noriu paminėti darbo užmokesčio koeficiento skirtumų tarp ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitų išlyginimą. Taip pat labai svarbu yra rasti 10 mln. eurų švietimo pagalbos specialistams. Tai yra prioritetiniai dalykai, šiuo metu svarstomi biudžeto projekte.
PIRMININKĖ. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi K. Glaveckas. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas yra gerbiamam finansų ministrui, šiek tiek irgi reaguojant į pasirodžiusias aktualijas. Norėjau paklausti šiek tiek jūsų vertinimo. Turite suderinti tikrai labai sudėtingą biudžeto projektą, atlaikyti nepasitenkinimą iš įvairių interesų grupių ir taip pat įtikinti visuomenę galbūt galimais kokiais nors papildomais naujais mokesčiais. Kaip jums dabar sekasi tai padaryti, turint galvoje, kad tuo pačiu metu yra teikiami įstatymų projektai dėl papildomų politikų atlyginimų, kartu yra teikiami įstatymų papildymai, biudžeto išlaidos, skirtos, sakykim, ir kanceliarijai tvarkyti ar prezidentūrai tvarkyti. Kartu jūsų kolega užsiima ganėtinai prabangiomis, sakykim, prašmatniomis turistinėmis kelionėmis į Abu Dabį, kur konferencijoje jis netgi nepasirodo. Ar tai neapsunkina jūsų darbo įtikinti visuomenę, kad nauji mokesčiai yra reikalingi, kai pati Vyriausybė išlaidauja? (Balsas salėje)
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, kai mes kalbame apie mokestinės sistemos bet kokį patvarkymą, pasitikėjimas yra labai svarbu. Čia jūs esate tikrai teisus, kad turime tikrai tą pasitikėjimą didinti, ir bet kokie pavyzdžiai, kurie gali sudaryti regimybę, jog lėšos naudojamos neefektyviai… Tas problemas tikrai būtina spręsti.
Kalbant apie Seimo narių ar interesų grupių įvairius siūlymus, turbūt čia nėra nieko naujo. Kasmet tie siūlymai yra ir, puikiai žinote, gali būti ir šimtais milijonų, ir milijardais. Kai biudžeto projektas grįš atgal į Vyriausybę, visus pasiūlymus atidžiai svarstysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi D. Šakalienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui. Situacija Europos Sąjungoje ir euro zonoje vienaip ar kitaip nėra dramatiška, bet yra gana įtempta. Dabar, atėjus naujai Europos Centrinio Banko vadei K. Lagard, situacija yra maždaug tokia, kad kiekybinio skatinimo programos iš esmės mažai veikia arba jos skatina nekonkurenciją. Kitaip tariant, kai antrinėje rinkoje išpirkinėjamos obligacijos ar kiti kokie nors vertybiniai blogų kompanijų popieriai, tai, vienaip ar kitaip, jos palaikomos yra plaukti, o tai griauna visą konkurenciją.
Tame fone akivaizdu, kad dabartinė nauja politika orientuosis į biudžeto deficito didinimą. Kitaip sakant, visus fiskalinius metodus. Atsiprašau, biudžetinius metodus. Ar tame fone nevertėtų vis dėlto mums padidinti skolinimosi limitą ir pasiskolinti iš tikro daugiau pinigų? Juo labiau kad juos būtų galima investuoti į kai kuriuos projektus ir kitus dalykus…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …nes ta proga tikrai praeis, o kai krizė ateis, niekas neskolins, tai (…) papildomą skolinimą.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tiesų tiek kiekybinė skatinimo programa, tiek kitos pinigų politikos priemonės, kurių ėmėsi Europos Centrinis Bankas, na, turbūt istorijoje maksimaliai yra išnaudojamas visas spektras priemonių. Europos Centrinis Bankas turi aiškią užduotį palaikyti infliaciją maždaug 2 % lygmeny, kadangi žinome, jog euro zonoje ta infliacija žymiai mažesnė, tai benueinantis vadovas kartu su kitais Europos Centrinio Banko vadovais padarė dar vieną žingsnį. Bet, aišku, pinigų politika nėra vienintelė. Yra makroprudencinė politika, kur kiekviena šalis pagal jos konkrečią situaciją turi atsverti, jeigu, pavyzdžiui, pinigų politika bendra taikoma visai euro zonai, gali turėti neigiamų padarinių individualiai šaliai, tai šiuo atveju Lietuvos bankas makroprudencines priemones, kalbant apie kapitalo poreikį bankams, naudoja. Šiuo atveju fiskalinė politika vėlgi priklauso nuo individualios šalies situacijos. Vienos šalys turi fiskalinę erdvę, kitaip tariant, nėra įkaitusios ekonomikos, kitos – tos erdvės neturi. Lietuva kol kas vis dar yra šilimo stadijoje ir prognozuojama, kad kitais metais taip pat, nors ir mažesnis, tas šilimas bus, ir čia svarbu, kalbant apie ekonomikos skatinimą, deficito formavimą ir skolinimąsi, skatinimą įjungti tuo metu, kai ta fiskalinė erdvė atsiranda. Vyriausybė tam yra visiškai pasiruošusi, jeigu to prireiktų, nes jeigu mes tą padarysime per anksti, iš esmės galėtume neapibrėžtoje ekonomikoje, kur vieni tikisi galbūt sunkesnės padėties, prieš pat tą patį didžiausią neapibrėžtumą perkaitinti ekonomiką, tokiu atveju būtų deja vu, kaip vyko prieš dešimtmetį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Šakalienė. Ruošiasi A. Mazuronis.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau paklausti sveikatos ministro ir iš dalies finansų ministro. Turbūt žinote, kad vakar buvo šešių Lietuvos medikų organizacijų surengta diskusija „Kaip jaučiatės, daktare?“. Buvo pristatyta labai daug tyrimų duomenų, didelė dalis jų apie Lietuvos medikus. Duomenys rodo, kad kas trečias Lietuvos medikas dar studijų metu galvoja apie savižudybę, kas antras studentas, rezidentas ar kai kurių specializacijų medikas yra depresiškas, mes turime tokią situaciją, kad šeimos gydytojas tik tris minutes gali skirti pokalbiui su pacientu, daugiau negu 50 % laiko – dokumentams pildyti, ir kitos problemos, kurios buvo paminėtos. Jau prieš tai buvo kalbama, kad beveik 70 % galima diagnozuoti perdegimo sindromą. Aš tiesiog norėčiau paklausti, kadangi žinau, kad jau yra darbo grupė, dirbanti ministerijoje, kaip ruošiatės jau artimiausiu metu pradėti tam tikrus pokyčius – nuo darbo krūvio reglamentavimo iki pagalbos teikimo, psichologinės pagalbos prieinamumo? Ar finansų ministras mato galimybę šiai tikrai labai opiai problemai skirti vis dėlto tam tikrą lėšų kiekį jau 2020 metais?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Žinau aš apie šią diskusiją, nes dalyvavo mūsų viceministrė, tai aš visą informaciją iš tos diskusijos turiu. Iš tikrųjų reikėtų pasakyti, kad mes ne tik ruošiamės, mes jau labai daug ką esame padarę tiek atlyginimų didinimo prasme, kas daugybę metų buvo nedaryta ir buvo, matyt, daugiau žadama, negu daroma, tiek administracinės naštos mažinimo kryptimi – jūs prisimenate visas tas viešas diskusijas apie vaikų pažymas, kurios, na, neaišku, kam iš tiesų buvo reikalingos, jas po truputį nuimame. Tai mes seniai dirbame, nepriklausomai nuo tų diskusijų, ir dabar paleidome naujus instrumentus, kur tikimės bendruomenės nuomonės dėl tos pačios psichologinės pagalbos, dėl kitų priemonių, dėl rotacijos arba kadencijų vadovams nustatymo, kad iš tiesų vadovai jaustųsi šiek tiek įsipareigoję kolektyvams, kuriems vadovauja, ir jaustųsi atsakingi prieš juos, žinodami, kad gali ateiti laikas ir tekti pasikeisti tiems vadovams, net ir viduriniosios grandies. Iš tiesų labai rimtai ruošiamės ir tai pirmiausia yra ne tik ar ne tiek pinigų klausimas, tai yra daugybės organizacinių dalykų klausimas. Aš tikiuosi, ta pati bendruomenė, kuri, kai mes teikėme siūlymus dėl kadencijų, šiandien jau mus palaikytų, nes prieš tai jie prieštaravo tokiems sprendimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėjote papildyti, gerbiamas finansų ministre.
V. ŠAPOKA. Kad aš nelabai ką turiu pridurti, nes ministras viską puikiai atsakė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi M. Majauskas.
A. MAZURONIS (MSNG). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Atkreipiu dėmesį, kad 15 sekundžių jau praėjo, aš net nepradėjau klausti.
PIRMININKĖ. Prašau.
A. MAZURONIS (MSNG). Gerbiamas finansų ministre, šiek tiek apie mokestinį kontekstą, čia svarstomą Seime. Automobilių taršos mokestis, jeigu jį galima taip pavadinti, palies viduriniąją klasę, daugiausia viduriniosios klasės atstovus. Nekilnojamojo turto mokestis – Vilniuje gyvenančius, Kaune, gal šiek tiek Klaipėdoje viduriniosios klasės atstovus. Prekybos tinklų mokestis palies viduriniosios klasės atstovus. Bankų mokestis palies tuos jaunus, dirbančius ir auginančius vaikus žmones, kurie yra paėmę bankų kreditus ir kuriuos galima priskirti tai labai silpnai ir tik bepradedančiai formuotis viduriniajai klasei. Kaip jūs manote kaip finansų ministras, ar toks požiūris į valstybės finansų valdymą ir matymas, kad visos valstybės finansinės problemos gali būti sprendžiamos ar pensininkų, ar švietimo sektoriaus, ar dar kažkokio sektoriaus, tik viduriniosios klasės sąskaita, tų žmonių, kurie dirba ir augina vaikus, yra teisingas? Ar nemanote kaip finansų ministras, kad jeigu bus priimti visi tie mokestiniai įstatymai, kurie šiandien yra Seime, kad kažkas iš Vyriausybės vis dėlto turėtų prisiimti atsakomybę už tokią netoliaregišką ir, mano nuomone, visiškai netvarią ir neefektyvią finansų planavimo politiką? Galbūt tai turėtų būti finansų ministras, kuris tiesiogiai atsakingas už finansinį planavimą?
PIRMININKĖ. Jūs jau viršijote ir 15, ir 20 sekundžių. Prašom. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Visų pirma ačiū už jūsų išdėstytą požiūrį. Dabar, kalbant apie tai, kokia Vyriausybės atsakomybė ir ką Vyriausybė parengė, tai Vyriausybė parengė nuosaikių priemonių paketą tam, kad būtų visų pirma įgyvendinti tie socialiniai įsipareigojimai, kurie yra prisiimti. Detalizuoti ir vesti diskusiją dėl bankų aktyvų, prekybos ar kitų siūlymų, aš manau, reikėtų klausti jau pačių rengėjų. Kalbant apie bendrą principą, kažkodėl viešųjų finansų išlaidas mes norime didinti visi, bet mokėti turi kažkas kitas. Valstybė veikia taip, jog yra pajamos ir išlaidos, ir ypač svarbu jas subalansuoti tokioje neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje, kokia yra šiuo metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Diskusijas pratęsime kitoje aplinkoje. M. Majauskas. Ruošiasi E. Gentvilas. Jo nematau. Tai J. Varkalys. J. Varkalio taip pat nėra. J. Baublys.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau kreiptis į kultūros ministrą. Jums yra gerai žinomas siūlymas didinti mokesčius menininkams, kūrėjams, atlikėjams. Šiuo metu galioja 15 % tarifas, jį siūloma padidinti iki 20 % už autorines pajamas, autorines licencines pajamas, honorarus. Tai kaip vertinate tokį siūlymą? Šiandien taip pat gavome Lietuvos meno kūrėjų asociacijos kreipimąsi, kuriuo jie labai kritiškai vertina, tačiau iš Kultūros ministerijos negirdime jokios pozicijos. Ar galėtumėte išsakyti savo kaip ministro poziciją, kaip jūs vertinate šitą siūlymą didinti mokesčius menininkams, kūrėjams, atlikėjams, radijo ir televizijos laidų kūrėjams ir kokių papildomų resursų pareikalautų kultūros įstaigoms užtikrinti, kad tų, kas gauna autorines ir autorines licencines pajamas, pajamos į rankas nesumažėtų, padidėjus mokesčiams? Nes, kaip esu informuotas, vien Operos ir baleto teatras, autorinėms licencinėms sutartims išleidžia 93 tūkst. eurų per metus.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Jūsų klausime sujungtos dvi sritys, tai yra autoriniai honorarai, autorinės licencinės sutartys. Mokestinis tarifas, taikomas tokio tipo sutartims, yra skirtingas. Siūlymas dėl 20 % tai yra sulyginimas tarifo. Autorinėms licencinėms sutartims taikomas mažesnis tarifas ir iš tikrųjų yra tam tikro netolygumo. Be abejo, autorių honorarai… Tie mokesčiai, kurie dabar autorių honorarams taikomi, taip pat užtikrina ir socialinę apsaugą, tokiu būdu menininkai gali gauti ir kitų papildomų… yra kitų papildomų pliusų autorinių sutarčių. Bet praktikoje iš tikrųjų labai stengiamasi autorinių sutarčių vengti, nes jos apmokamos didesniu tarifu.
Atsakant į jūsų klausimą tikrai reikėtų nuosekliai įvertinti ir pažiūrėti, kiek, sakykime, kaip sakote, Operos ir baleto teatro autorinių licencinių sutarčių, kurioms taikomas mažesnis tarifas, sudaroma tokiu būdu, kad atlikėjai negauna įmokų į Socialinio draudimo fondą. Kur kas platesnis klausimas… Ir su jais mes diskutavome ne kartą, kokiu keliu jie nori eiti: ar mažinti mokesčius, bet negauti kitų pliusų, ar vis dėlto ieškoti tam tikros nuoseklios sistemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys. Ruošiasi R. Budbergytė.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į švietimo ir mokslo ministrą. Gerbiamas ministre, jau gal prieš mėnesį į jus kreipiausi, o į Švietimo ministeriją dar anksčiau, jau daugiau kaip pora mėnesių, dėl mokytojų, kurie yra siunčiami į Baltarusiją, į lietuviškas mokyklas. Jie ten dirbdami neturi jokių socialinių garantijų, neskaičiuojamas jiems stažas, nėra drausti sveikatos draudimu ir panašiai. Prašau pasakyti, ar kokių nors priemonių ėmėtės, nes mokslo metai jau eina, tuoj įpusės, o jie nesulaukia jokių žinių iš Švietimo ir mokslo ministerijos? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Iš tikrųjų aš paprašiau, kad per Lietuvių namus, per kuriuos mes esame juos priėmę, įdarbinę, susisiektų. Jie gauna išmokas ir jie negali būti tose šalyse įdarbinti ir kaip nors kitaip apiforminti. Taip yra jau daug metų. Dabar tai situacijai keičiantis mes esame numatę kitų metų biudžete šiek tiek papildomai gauti lėšų. Šių metų biudžete mes jų neturime. Kitų metų biudžete gavę mes galvotume, kaip nuo sausio mėnesio padidinti tą dalį, kurią jie dabar gauna mažesnę. Dėl to, kad jie turi būti informuoti, aš pasidomėsiu, nes Lietuvių namų prašiau susisiekti, juos informuoti būtent apie šią situaciją. Kito teisinio kelio mes neturime. Nuo sausio 1 dienos mes padidintume tą dalį, kurią mokame atskirai jiems kaip atlyginimo dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi M. Puidokas.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Aš, žinoma, norėčiau paklausti premjero, bet gal tada paklausiu švietimo ministro. Sakykite, jums yra žinoma, kad šiuo metu 22 mln. eurų yra skiriami finansuoti privačioms mokykloms, o mūsų valstybinės mokyklos merdėja, mokytojų algoms pakelti jūs karštligiškai ieškote šiuo metu pinigų ir sunku jums tesėti duotus pažadus. Ministre, koks jūsų asmeninis požiūris į tai, kad mes privačiai finansuojame mokytojus… ne mokytojus, o mokinius ir tuo sudarome nelygias galimybes tiems, kurie yra turtingesni, gauti geresnį išsilavinimą?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už šį klausimą. Jis nuolat iškyla ir iš tiesų iš dalies tas klausimas yra susijęs su tuo, kad Lietuva yra su Šventuoju Sostu pasirašiusi sutartis, yra įvairių mokyklų. Jas lanko vaikai ir gauna tą dalį, kuri yra ne ūkio išlaidoms, bet kurios lydi vaiką. Tačiau šiuo metu mes rengiame tokį projektą, kurį svarstytume Seime, įvertindami, ar nevertėtų apriboti galimybes gauti toms privačioms mokykloms, kurios siekia pelno. Šia teisine prasme norime išnagrinėti, pažiūrėti ir toms mokykloms, kurios siekia pelno, mes tada galvotume, būtų galima apriboti valstybės finansavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi R. Martinėlis. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Mano klausimas būtų finansų ir švietimo ministrams. Iš tikrųjų situacija švietimo sektoriuje yra labai sudėtinga, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E. Milešinas prabilo apie būsimą dviejų valandų streiką, todėl norėčiau paklausti, ar, na, vis dėlto bus ir iki kokio laipsnio bus vykdomi tie pažadai ir kaip bus suvaldyta situacija, kad mokytojų bei dėstytojų reikalavimai būtų patenkinti ir kaip mes išvengsime eilinio švietimo bendruomenės susipriešinimo. Iš tiesų Lietuvos ir, tarkime, Latvijos, Lenkijos biudžetinės galimybės yra ganėtinai panašios, bet, pavyzdžiui, vidutinis dėstytojo uždarbis Lenkijoje ir Latvijoje yra dvigubai didesnis negu Lietuvoje, aš jau nekalbu apie Estiją, ir, na, mus lenkia tokios šalys kaip Turkija, Etiopija. Tai ar iš tiesų švietimas ir tiek dėstytojų, tiek mokytojų atlyginimų klausimas Lietuvai yra prioritetas…
PIRMININKĖ. Laikas, mielas kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). …jeigu perskirstant biudžeto finansus susidaro tokia situacija?
A. MONKEVIČIUS. Na, visiškai pritariu, kad investicija į švietimo kokybę prasideda nuo investavimo į mokytoją, pirmiausia į jo darbo užmokestį, į sąlygas profesiškai tobulėti, į mokytojų rengimą. Tikrai tam pritariu ir mes teikėme tokį pasiūlymą, esame ir dėl šios minėtos tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio strategijos susitarę su šakos profesinėmis sąjungomis, kaip tai turėtų atrodyti.
Na, matant kitų metų biudžetą, scenarijų, Vyriausybei pavyko maždaug tik dalimi į tai atsižvelgti, iš maždaug 118 mln. apie 60 mln. mes dabar matėme, bet iš tikrųjų tai nėra, kaip aš sakiau, baigtas procesas. Tikrai reikėtų, ieškant galimybių, kaip subalansuoti pajamas, išlaidas, prioritetus, tai svarstyti Seime. Tai dabar svarstoma. Aš tikiuosi, kad mes artėsime prie šio įgyvendinimo, kai kalbame apie mokytojų darbo užmokestį. Ministerija pati įgyvendindama įvairias savo pertvarkas, konsoliduodama viešuosius pirkimus… per trumpą laiką mes iš tikrųjų nemažą sumą nukreipėme būtent į galimybę didinti mokytojų darbo užmokesčio fondą.
Na ir noriu tik pasakyti, kad šiandien aš esu išsiuntęs kvietimą į susitikimą kitą ketvirtadienį 9 valandą aptarti šią situaciją. Matant, kaip vyksta dabar tos derybos ir Seime, ir Vyriausybėje, ir, kaip aš suprantu, ta situacija iš tikrųjų gerės, tik kokiu laipsniu – priklausys ir nuo Vyriausybės, ir nuo Seimo. Aš palaikysiu, kad kiek galima mes labiau įgyvendintume tai, ką buvome numatę šioje strategijoje, tai buvo rezultatas, kuris tenkino šakines profesines sąjungas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Šios dienos aktualija, sakykim, Pasaulinė diabeto diena šiandien. Dar 2000 metais priimtas ministro įsakymas, kad medicinos pagalbos priemonės diabetu sergantiems žmonėms yra kompensuojamos šimtu procentų tik iki 24 metų amžiaus, prieštarauja ir Lygių galimybių įstatymui, jau 2018 metais sprendimas yra priimtas. Aš norėčiau, ministre, jūsų paklausti. Nors ir ne jūsų priimtas įsakymas 2000 metais, bet ar jūs ruošiatės keisti įsakymą ir kada, kad visiems diabetu sergantiems pacientams medicinos pagalbos priemonės būtų kompensuojamos šimtu procentų? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų labai svarbus niuansas, susijęs ne tik su diabetu. Jūs paminėjote tą amžiaus cenzą, tai mes prisimename ir dėl ortopedijos priemonių buvo panašių klausimų kilę. Tai iš tiesų galvojame ir svarstome. Ateinančių metų pradžioje bus kaip tik ir sprendžiama dėl kai kurių priemonių amžiaus cenzo arba pailginimo, arba iš viso panaikinamo. Tik tiek, kad reikėtų turėti galvoje, kad ne visiems reikia visų priemonių, yra labai skirtingi pacientų poreikiai. Priklausomai nuo ligos eigos, nuo tipo, tų priemonių gali reikėti skirtingų, kai kur ta diferenciacija gali išlikti. Aišku, tikrai neturi būti žmonės diskriminuojami pagal amžių. Gal geriausias pavyzdys yra jau Seimo priimti sprendimai dėl mažas pajamas turinčių gyventojų priemokų kompensavimo, kai ne pagal amžių, o pagal žmogaus galimybes ar negalėjimą įsigyti tam tikrą priemonę, nes nė vienas pacientas neturėtų būti diskriminuojamas ir nė vienas neturėtų patirti sunkumų dėl ligos gydymo. Tai iš tiesų galvojome ir ateinančių metų pradžioje esame susiplanavę prie tų klausimų grįžti.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamiems ministrams.
M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tiktai trumpą repliką kultūros ministrui.
PIRMININKĖ. Trumpą repliką.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš kviečiu šiek tiek pasidomėti, kaip yra apmokestinami menininkai, nes ir autorinės, ir autorinės licencinės, dar kitaip vadinamos honorarais, yra taip pat apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, kurį yra siūloma padidinti nuo 15 % iki 20 %. Apie tai ir buvo klausimas, ne apie „Sodros“ mokesčius. Kviečiu šiek tiek pasidomėti, kaip yra apmokestinami kultūros darbuotojai.
M. KVIETKAUSKAS. Esu susipažinęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju gerbiamiesiems ministrams, atsakėte į mūsų kolegų klausimus.
Rytinį posėdį, gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Registruojasi tie, kurie dar yra salėje. Prašom. Vyriausybės valandą baigėme.
Užsiregistravo 31 Seimo narys.
Rytinį posėdį baigėme, o vakarinį, kaip ir minėjau, pradėsime nuo Valstybės iždo įstatymo tolesnio pateikimo ir – kitų ministrų įstatymų pateikimai. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.