LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 451
STENOGRAMA
2020 m. spalio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Mielieji kolegos, nėra kito pirmininko, tai gal nepyksite, kad vakarinį posėdį pradėsiu vėl aš.
Prašom, gerbiami kolegos, registruotis. Pradedame vakarinį posėdį.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Vakarinėje darbotvarkėje pirmieji klausimai būtų priėmimai. Matau salėje nepakankamą Seimo narių skaičių, tai iš tiesų, kolegos, gal tada palaukime truputėlį, gal susirinks daugiau. Gal galėtume tada iš vakarinio posėdžio pradėti svarstyti 2-5 klausimą, bet taip pat nematau R. Šalaševičiūtės.
14.01 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5204(2), Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5205(2), Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5206(2), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5207(2), Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5208(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5209(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5210(2) (svarstymas)
2-8 klausimas – socialinio draudimo pensijų svarstymas. J. Rimkus – išvadų rengėjas. Ar esate pasiruošęs? Gerai. Mieli kolegos, siūlau svarstyti, kol susirinks daugiau Seimo narių, darbotvarkės 2-8 klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-5204(2). Svarstymas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą prašau perskaityti išvados rengėją J. Rimkų. Tikriausiai, gerbiamas kolega, kartu ir dėl lydimųjų teisės aktų, o lydimieji buvo Nr. XIIIP-5205, Nr. XIIIP-5206, Nr. XIIIP-5207, Nr. XIIIP-5208, Nr. XIIIP-5209 ir Nr. XIIIP-5210. Prašau.
J. RIMKUS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2020 m. spalio 15 d. svarstė minėtą įstatymo projektą ir visus lydimuosius. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagio nematau salėje.
Dabar motyvai. (Balsai salėje) Viskam savas laikas. Balsuosime. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Balsuojame dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų įstatymų – Valstybinių pensijų, Šalpos pensijų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Prezidento valstybinės rentos, Piniginės socialinės paramos ir Išmokų vaikams, susijusiųjų teisės aktų.
Balsavo 54 Seimo nariai: vienbalsiai visi Seimo nariai pritarė po svarstymo įstatymo projektui.
14.04 val.
Civilinio kodekso 3.249 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4350(2), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4351(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Civilinio kodekso 3.249 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4350(2). Svarstymas. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Širinskienę perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Taip, yra kartu ir lydimasis, bet gal… (Balsai salėje) Lydimasis bus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, turime išvadą ir dėl Civilinio kodekso lydimojo. Komitetas bendru sutarimu, 9 balsais už, pritarė tiek vienam, tiek kitam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir jūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas komitetas svarstant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Perskaitykite.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Išvada – taip pat pritarti kaip papildomam komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu S. Jovaišą, Žmogaus teisių komiteto pranešėją, perskaityti komiteto išvadą dėl pagrindinio Civilinio kodekso įstatymo ir dėl papildomo Vaiko teisių kaip papildomo komiteto.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Abiem projektams Žmogaus teisių komitetas pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pastabas ir pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją V. Rastenį perskaityti išvadą dėl lydimojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo.
V. RASTENIS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas šių metų spalio 14 dieną svarstė minėto įstatymo pakeitimo projektą ir komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Gerbiami kolegos, dėl Civilinio kodekso 3.249 straipsnio papildymo įstatymo projekto Vyriausybė teikia pasiūlymą. Jam komitetas pritarė iš dalies ir mes taip pat tam pritariame. Civiliniam kodeksui ir lydimajam Vaiko teisių apsaugos įstatymui galime pritarti bendru sutarimu? Atsiprašau, dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo buvo analogiški Vyriausybės pateikti pasiūlymai. Vienam iš jų komitetas pritarė, kitam nepritarė. Galime pritarti? Pritariame.
Gerbiamieji kolegos, motyvai po svarstymo dėl abiejų šių įstatymų projektų. Vilija Aleknaite-Abramikiene, norite kalbėti? Prašau, motyvai už.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kaip šių abiejų įstatymų autorė aš noriu labai padėkoti kolegoms už palaikymą, Vyriausybei už palankią išvadą ir ypač vaiko teisių kontrolierei poniai E. Žiobienei už konstruktyvias pastabas. Todėl, aš manau, mūsų visų pastangomis mes tikrai žengiame labai gerą žingsnį vaiko teisių apsaugos srityje. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Civilinio kodekso atitinkamo straipsnio pakeitimo ir lydimojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo po svarstymo.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 69. Vienbalsiai po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, matau, kad į salę ateina vis daugiau Seimo narių, bet priimti dar negalime, tai siūlyčiau dabar… Yra, viskas gerai. Puiku. Galėsime vykdyti darbotvarkės pirmus įstatymų projektus.
14.09 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 9, 39, 67 ir 75 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5032(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5032(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių nebuvo gauta. Galime pritarti? Pritariame. Dėl 5 straipsnio buvo gauti Teisės departamento pasiūlymai. Juos komitetas įvertino ir mes įvertiname taip pat. 5 straipsnį galime priimti? Priimame. (Balsai salėje) Dėl įgyvendinimo, taip. Gal vis dėlto kviečiu pranešėją V. Poderį. Dėl 5 straipsnio buvo Teisės departamento vienas iš pasiūlymų, jam komitetas nepritarė. Prašytume jūsų komentaro.
V. PODERYS (MSNG). Komitetas nepritarė įsigaliojimo vėlinimui dėl suderinimo su kitais teisės aktais. Manome, kad iki nustatytos datos bus ir Jo Ekscelencijos Prezidento parašas, ir pereitos visos procedūros, dėl to nepritariame.
PIRMININKĖ. Nepritariate. Seimas įvertino komiteto nuomonę ir laikosi komiteto pasiūlymo nepritarti. Kitiems dviem pasiūlymams komitetas pritarė ir Seimas taip pat tam pritarė. Gerbiami kolegos, 5 straipsnį su papildomai pateiktais komentarais galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo dėl motyvų. P. Saudargas – motyvai už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų įstatymas kad ir ne radikaliai, bet tikrai pagerina situaciją ir eiliniams gyventojams, vartotojams, ir gaminantiems vartotojams. Gyventojams, statant ar rekonstruojant įvairius objektus, statinius, perkeliant senas linijas, senesnes negu 20 metų, bus kompensuojamas tokių linijų perkėlimas. Aš siūliau kolegoms pagalvoti apie tam tikrą gradaciją, juk yra tam tikra amortizacija, nusidėvėjimas elektros infrastruktūros. Tai galbūt galėtume 5, 10 ir 20 metų žiūrėti ir kompensuoti ir tuos, tačiau šiuo metu galbūt nebuvo laiko, skubame priimti įstatymą, tai bent tiek.
Antras dalykas, dėl gaminančių vartotojų yra šioks toks teisingumas, kad kur visiškai naujai įrengiamas prijungimas statant objektą, tai nepriklausomai nuo to, jeigu tu ir būsi gaminantis vartotojas, tau reikės susimokėti už elektros vartojimo įrenginių prijungimą. Dabar tarsi tas žmogus, kuris stato objektą ir visiškai nėra prijungtas prie tinklų, turėtų mokėti, o tas, kuris planuoja ir gaminti, neturėtų mokėti už visiškai naują prijungimą. Šiuo atveju ta situacija išlyginama, ir plius gaminantiems vartotojams taip pat mažėja prijungimo kaštai. Tai aš kviesčiau kolegas palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų – V. Poderys. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Tai reikalingas įstatymas ir pritariu kolegai P. Saudargui. Ir be tų teigiamų dalykų, kurie mažina kaštus, reikia paminėti ir dar vieną dalyką, kuris, man atrodo, irgi yra teisingas, tai yra didėja prijungimo mokesčiai tiems, kurie prijungimą daro tiesiog į laukus. Kaip žinote, yra daug sklypų, kurie yra prijungti prie elektros, stovi skydinės, bet juose metų metais nenaudojama elektra, ir tai yra viešųjų resursų švaistymas. Tokiems veikėjams, tokiems projektams didėja prijungimo mokestis. Ir teisingai, ką sakė Paulius, atsinaujinančiai energetikai ir kai kuriems savivaldybių projektams mažėja prijungimo mokestis. Tai yra įmonės požiūriu ir į pliusą, ir į minusą. Šiaip projektas teisingas, jį reikia palaikyti.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkojame. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Priėmimui trūksta balsų.
Ar galime pakartoti balsavimą, nes, matau, salėje yra tikrai daugiau Seimo narių. Gerbiami kolegos, dar kartą balsuojame dėl šio įstatymo projekto. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 73: už – 71, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.15 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5033(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5033(2). Čia yra lydimasis. Kviečiu V. Poderį į tribūną ir žiūrime pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, mielieji kolegos, čia tokia pati Teisės departamento pastaba kaip ir dėl prieš tai buvusio įstatymo projekto – dėl įsigaliojimo. Argumentai, dėl ko nepritaria komitetas, yra tie patys – kad ši data yra suderinta su kitais teisės aktais ir jų įsigaliojimu. Manome, kad visi parašai bus surinkti iki reikalingos datos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui taip pat galime pritarti? Ačiū. Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.16 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5034(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5034(2). A. Skardžiaus nematau. Kas pristatytų Aplinkos apsaugos, gal K. Mažeika galėtų pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Ne? Galėtų.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, galime jiems pritarti bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Bet paties Simono nematau salėje. Daugiau teikiančių lyg ir nematau. Gal komiteto atstovas galėtų pristatyti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolegos pasiūlymas buvo išplėsti formuluotę ir papildyti žodžiais „ir transporto priemonės, kuriomis gabenamas biokuras“. Komiteto nuomonė yra pritarti ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių šį siūlymą? Manau, kad yra. Galime sutarti, kad ir dėl kitų siūlymų taip pat yra dešimt Seimo narių? Galime. Gerbiami kolegos, komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Galime visam 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime jam pritarti bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra taip pat Seimo nario S. Gentvilo siūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti, yra kalbama apie įsigaliojimą, tai yra dėl įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, kad įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau yra antrasis pasiūlymas, tai yra V. Ačienės ir V. Ąžuolo. Yra V. Ąžuolas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos siūlo būtent patikslinti programą ir išdėstyti taip, kad kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo finansavimui užtikrinti valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria ne daugiau kaip 90 mln. eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteikia valstybės garantiją dėl ne didesnės nei 90 mln. eurų paskolos. Buvo siūlymas papildyti, kad iš Ateities ekonomikos DNR plano. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, įvyko techninė klaida, Sekretoriatas šiek tiek suklydo, pateikė ne šio įstatymo projekto siūlymus. Norėčiau visų atsiprašyti. Grįžtame į pradžią, į priėmimą. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl šio projekto niekas neužsirašė. Turbūt galime balsuoti. Gerai. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-5034(2). Labai atsiprašau, Sekretoriatas nepadavė tinkamos medžiagos, nieko tokio, kartais pasitaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai, tai yra 68: už – 67, prieš nėra, susilaikė 1. Nepriėmėme. Trūksta Seimo narių.
Ką darome? (Balsai salėje) Pabandome dar kartelį balsuoti? Gerai, bandome dar kartelį. Matau, kad tikrai Seimo narių yra daugiau. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-5034(2) – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.
Balsavo 71: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Dėkoju dalyvavusiems.
14.22 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2446 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5235(2) (priėmimas)
Toliau. Kviečiu pranešėją… Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2446 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5235(2). Kadangi pasiūlymų dėl projekto negauta, tai… Yra tik vienas straipsnis. Galime pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Užsiregistravo 65, balsavo 62: už – 59, prieš – 2, susilaikė 1. Įstatymas nepriimtas.
Kadangi trūksta balsų, tai palauksime geresnių dienų, kai lankomumas bus geresnis.
14.24 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5292 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5292. Kviečiu pateikti šį projektą A. Verygą. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau jums pristatyti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą. Planuojama, kad 2021 metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas iš viso turėtų sudaryti 2,4 mlrd. eurų, tai yra turėtų būti 65 mln. eurų arba 2,8 % didesnis, nei numatyta 2020 metais. Tai yra didesnis biudžetas. Šiomis augančiomis lėšomis būtų užtikrintas šių metų balandžio mėnesį padidintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų tęstinumas visus 2021 metus. Tiktai norėčiau priminti, kad šiemet buvo apsispręsta anksčiau padidinti medikams numatytus ir suplanuotus darbo užmokesčius. 2021 metais reikia užtikrinti tęstinumą. Tai yra numatyta ateinančių metų biudžete.
Taip pat numatytomis papildomomis lėšomis planuojama į PSDF lėšomis kompensuojamų paslaugų įkainius įskaičiuoti, aišku, juos padidinant, steigėjų savo įsteigtoms asmens sveikatos priežiūros viešosioms gydymo įstaigoms patikėjimo teise valdyti perduoto ilgalaikio materialiojo turto, būtino asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, nusidėvėjimo sąnaudas. Noriu tiktai priminti gerbiamiems kolegoms, kad Seimas yra priėmęs sprendimus būtent dėl turto valdymo pačios formos pakeitimo, kad gydymo įstaigoms nusidėvėjimas ir investicijos būtų įskaičiuotos į įkainius. Tai yra numatoma ir programuojama ateinančių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete.
Taip pat kiekvienam PSDF biudžeto išlaidų straipsniui, lyginant su 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto planu, yra numatoma skirti papildomai lėšų ir aš keletą eilučių tiesiog įvardinsiu: asmens sveikatos priežiūros paslaugoms planuojama papildomai skirti 164 mln. eurų; vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai – beveik 60 mln. eurų papildomai, arba daugiau negu 2020 metais; taip pat ortopedijos ir techninėms priemonėms, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – daugiau negu 6 mln. eurų papildomai.
Numatoma, kad 2021 metų privalomojo sveikatos biudžeto rezervas metų pradžioje būtų 204 mln. 616 tūkst. eurų. Pagrindinė šio rezervo dalis turėtų sudaryti 35,5 mln. eurų, tai yra 1,5 % 2021 metų įplaukų plano, o rizikos valdymo dalis – beveik 170 mln., tai yra 169 mln. 68 tūkst. eurų. 2021 metų sveikatos priežiūrai finansuoti planuojama papildomai be PSDF biudžeto lėšų panaudoti beveik 31 mln. eurų šio biudžeto rezervo lėšų. Aišku, sprendimai dėl šių lėšų panaudojimo turėtų būti priimami ateinančiais metais Vyriausybės ar sveikatos apsaugos ministro sprendimu, atsižvelgiant į tai, kur bus skiriamos lėšos, atsižvelgiant į Sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Toks yra planuojamas biudžetas ir jo išlaidos ir prašyčiau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Pirmoji klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Stebint šių metų biudžeto vykdymą, nes jūs čia kažkodėl kalbate, tuos palyginimus teikiate su šių metų planu, bet jūs puikiai žinote, kad šių metų faktas su planu labai smarkiai skiriasi ir iš tikrųjų tie pokyčiai yra visiškai kitokie. Kaip ir buvo galima manyti prieš metus, kai aš jūsų klausiau, ką jūs ketinate sutaupyti vaistų eilutėje, tai jūs ne tik kad nesutaupėte nieko prognozuojamai, bet taip pat ir išleidote gerokai daugiau, negu buvo patvirtinta Seimo.
Bet aš jūsų noriu paklausti apie kitų metų biudžeto projektą. Yra tokia lentelė, kuri buvo prie medžiagos, teiktos Vyriausybei, kurioje buvo stulpelis poreikis ir projektas. Šitie du stulpeliai skiriasi nei daug, nei mažai, bet maždaug 150 mln. eurų. Ar galite pasakyti, kas yra tas poreikis ir kodėl jis nėra projekte tenkinamas? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš gal pradžioje sureaguosiu į pirmąją jūsų repliką. Jūs puikiai žinote, kodėl planas ir šių metų biudžetas gali tiesiog de facto skirtis. Yra tikrai labai objektyvių aplinkybių, kalbant apie vaistų išlaidų eilutę. Tikrai aš džiaugiuosi, kad Vyriausybė vis dėlto priėmė sprendimus ir apsisprendė viršyti tą eilutę įtraukdama papildomai išlaidas vaistams, neviršydama netgi sutaupymų, kurie buvo sutaupyti.
O kalbant apie poreikius ir koks realiai bus biudžetas, tai yra labai daug poreikių ir juos tikrai būtų galima vardinti be galo, pradedant nuo valstybės lėšomis draudžiamų asmenų, nuo, sakykim, greitosios medicinos pagalbos arba kokių nors kitų paslaugų poreikio. Deja, bet biudžetas turi būti subalansuotas. Aš ir per praėjusius metus pristatydamas biudžetą minėjau, kad mes negalime jo matyti atsietai nuo viso valstybės biudžeto subalansavimo. Ir tų poreikių arba planų yra tikrai nemažai. Ir vaistams būtų galima daugiau lėšų skirti, ir kitoms sritims. Tikrai aš nesiplėsiu, nes poreikių yra labai daug. Jeigu atsirastų galimybių į biudžetą gauti daugiau lėšų, tai tiek vaistams, tiek naujoms paslaugoms finansuoti tikrai poreikis būtų.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Vinkus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šie metai buvo išties sudėtingi sveikatos apsaugai ir reikėjo didinti finansavimą, reikėjo didinti išlaidas. Nepaisant padidėjusių išlaidų, dalis planinių paslaugų žmonėms nebuvo prieinamos, todėl išlaidos buvo nukreiptos kitoms reikmėms, siekiant užkirsti kelią pandemijos plėtrai. Panašu, kad kiti metai gali būti ne mažiau sudėtingi, tačiau jūs ir toliau planuojate biudžetą, lyginant su šių metų numanomu faktu, beveik tokį patį. Galima daryti prielaidas, kad jūs ir kitais metais planuojate, esant pandemijai, stabdyti planinių paslaugų prieinamumą. Ar nemanote, jog iš tikrųjų reikėtų didinti finansavimą šiems metams, lyginant ne su planu, o su faktu, užtikrinant, kad visi žmonės, visi asmenys, visi pacientai gautų geriausią įmanomą gydymą ir nebūtų tokių situacijų, kad planinės paslaugos yra neprieinamos? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Bet aš nelabai suprantu, kaip planinių paslaugų stabdymas yra susijęs su biudžetu. Planinių paslaugų stabdymas arba laikinas kai kurių paslaugų atsisakymas nebuvo susijęs su biudžeto vykdymu ar finansų trūkumu, tai buvo sprendimas, susijęs su infekcijų kontrole ir valdymu.
Aš tik noriu priminti, kad tam, kad įstaigos, kurios ir neteikė dalies paslaugų, būtų saugios, finansiškai stabilios, kad joms nereikėtų mažinti atlygio medikams, kad joms nereikėtų patirti kokių nors finansinių problemų, turėjo garantuotą 1/12 apmokėjimą. Tas joms leido iš tikrųjų gyventi, išgyventi, normaliai funkcionuoti ne tik nemažinant atlyginimų, aš pristatydamas paminėjau, kad buvo net ir paankstintas darbo užmokesčio didinimas, įskaičiuojant tai į įkainius.
Tikrai aš nematau ryšio tarp infekcijų valdymo ir šio suplanuoto biudžeto. Tikrai, matyt, reikėtų įsivertinti, bet šiandien dar nėra aišku, ar tai tikrai sudaro kokias nors labai dideles išlaidas, tai yra asmens apsaugos priemonių naudojimas. Bet vėlgi noriu priminti, kad įstaigoms buvo tikrai nemažai ir įrangos nupirkta, ir kitų dalykų atiduota, ko jau joms pačioms už savo finansus nereikėjo įsigyti.
Tai nemanau, kad šis suprojektuotas biudžetas kaip nors trukdytų gauti gyventojams planines paslaugas dėl pandemijos. Jeigu ir bus kokių nors trukdžių, tai jie bus ne dėl finansų, o bus tiesiog dėl infekcijų išplitimo ir dėl to, kad izoliavus darbuotojus stos arba kuriam nors laikui bus sutrikusi įstaigų veikla, bet, kaip ir sakiau, tai nebus susiję su finansais.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, šį klausimą, kurį noriu pateikti, esu kėlęs ir finansų ministrui, ir plenarinių posėdžių salėje, mano požiūriu, labai svarbus. Valstybės draudžiamų asmenų skaičius nuolat auga ir 2021 metais planuojama, kad valstybė draus 1,5 mln. gyventojų. Už vieną asmenį valstybė mokės 465 eurus, arba 2,6 karto mažiau, negu moka vienas dirbantysis. Ir koks šios padėties rezultatas? Už valstybės draudžiamus asmenis per 2021 metus PSDF biudžetas gaus 0,7 mlrd. eurų, o šių žmonių sveikatos priežiūra 2019 metais kainavo 1,1 mlrd. eurų, arba dvigubai daugiau. Vadinasi, dirbantieji, kurių yra mažiau negu valstybės draudžiamų asmenų, sau įmokomis padengia savo sveikatos priežiūros išlaidas ir 50 % valstybės draudžiamų asmenų sveikatos priežiūros išlaidų. Gerbiamas ministre, ar sutiktumėte, manau, kad reikia sutikti su nuostata, kad perspektyvoje arba artimiausiu metu ši padėtis turi keistis iš esmės.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai sutikčiau, kad tai turėtų keistis, ir šiame planuojamame ateities biudžete tai šiek tiek ir keičiama. Gal ne tiek, kiek mes norėtume, bet valstybės biudžeto įmokos už draudžiamuosius valstybės lėšomis bus 7,7 % didesnės. Tai šiek tiek daugiau negu 50 mln. eurų yra skiriama papildomai. Aš esu ne sykį minėjęs, kad mus turbūt šiek tiek klaidina šita situacija, kad mes šitą savo turimą sveikatos biudžetą vadiname draudimu. Iš tikrųjų tai yra tam tikras solidarumo mokestis, o ne tas draudimas tikrąja to žodžio prasme, kai visi besidraudžiantys moka kaip ir lygiai vienodas įmokas. Aišku, valstybė prisideda ir moka tiek, kiek gali. Bet aš tikrai sutikčiau su jumis, kad jeigu tos galimybės būtų didesnės, tai be abejo, kad sveikatos biudžetas tikrai rastų, kur tas lėšas panaudoti.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Nematau. A. Syso nematau. A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, epidemijos, pandemijos karantino įvedimo pradžioje Vyriausybė ir premjeras, ir jūs pareiškėte, kad sveikatos apsaugai papildomai bus skirta 500 mln. pandemijai įveikti. Bet kaip mes matome ir ką jūs minėjote Sveikatos reikalų komitete, iš esmės Vyriausybė pandemijai įveikti sveikatos apsaugai skyrė apie 100 mln., o iš esmės naudojo visas rezervo lėšas. Mes matome, kad vietoj 600 mln., kurie buvo rezerve, lieka tiktai virš 100 mln. Tai kaip jūs vertinate, kodėl kitos sistemos gavo papildomą finansavimą iš tų 4–5 mlrd., kur valstybė skolinosi pandemijai įveikti, o sveikatos sistema išnaudojo rezervo lėšas, kurios turėjo atitekti paslaugoms apmokėti, algoms didinti, vaistams? Kaip jūs vertinate, kodėl jūs nesugebėjote savo sistemai iškovoti tų papildomų lėšų, kai kitos sistemos gavo papildomai gana ženklų finansavimą?
A. VERYGA (LVŽSF). Aš nenorėčiau sutikti, kad mes negavome to papildomo finansavimo. Tiek asmens apsaugos priemonėms, tiek papildomai įrangai įsigyti, tiek kitoms reikmėms, kurios negali būti dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, lėšų mes gavome ir ateityje, kalbant apie investicijas, tą vadinamąjį DNR planą, tai irgi suplanuotos priemonės tiek infekcinių ligų klasteriui, tiek sistemos skaitmenizacijai. Aišku, žiūrint su kuo palyginsi. Aišku, aš, kaip ministras, norėčiau, kad tų lėšų būtų skiriama daugiau sveikatos apsaugos sistemai, bet tikrai nesutikčiau su jūsų teiginiu, kad mes negavome kaip sistema papildomai lėšų, nes tikrai Vyriausybė… Tiek, kiek mums reikėdavo iš išorės, ko negalėjo daryti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, mes tą gavome. O tai, kad galėjome ir turėjome leidimą ankstinti tą ir atlyginimų didinimą, naudodamiesi tomis lėšomis, irgi, manau, yra tam tikras atitinkamas teigiamas Vyriausybės sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų laikas baigėsi.
E. Pupinis prašo. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre…
PIRMININKAS. Ministre, dar grįžkite.
E. PUPINIS (TS-LKDF) …išėjo, nes, kiek žinau, daugiau laiko yra. Gerbiamas ministre, mes kaip tik priimdami įstatymus dėl savivaldybių asmens priemonėmis aprūpinimo tikėjomės, kad tai bus numatyta galbūt ir biudžete. Iš tikrųjų aš norėčiau pasiteirauti, ar vis dėlto vėlgi nebus taip, kad pačios savivaldybės arba pirminės sveikatos priežiūros centrai, kurie priklauso savivaldybei, turės patys ieškoti pinigų ir kažkokiu būdu spręsti? Ar tikrai pakankamai lėšų yra numatyta šiems reikalams? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Kaip aš ir minėjau, yra numatytos lėšos įkainiams didinti. Tai tų lėšų tikrai turėtų daugiau negu pakakti asmens apsaugos priemonėms įsigyti, juo labiau kad tai yra būtina darbo priemonė, kuri kasdien turi būti naudojama, ir kažkokia atskira eilute neturėtų būti išskiriama, nes tokiu būdu mes turėtume turbūt kiekvieną priemonę medicinoje ar kur nors kitur naudojamą išskirti.
Tai sveikatos sistemai, aš tikrai neabejoju, kad tų lėšų užteks. Dėl savivaldybių biudžetų tikrai negalėčiau dabar pakomentuoti ir pasakyti, ar ten tų lėšų yra pakankamai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visiems jau atsakėte. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, sunku būtų kalbėti prieš, bet noriu paaiškinti kai kuriuos dalykus, dėl ko siūlyčiau vis dėlto susilaikyti dėl PSDF biudžeto. Pažiūrėkite, kaip jau ir minėjau, praeitais metais rezervas buvo apie 600 mln. Valstybė, susidūrusi su pandemija, žadėjo papildomai sektoriui skirti 500 mln. Tai vietoj to yra išleista du trečdaliai rezervo lėšų, o papildomos injekcijos įveikiant pandemiją sveikatos sistema iš esmės negavo, naudojo rezervo lėšas, kurios ir taip buvo sveikatos sistemos lėšos ir turėjo būti paskirstytos paslaugoms, algoms mokėti, priedams mokėti.
Dabar kokią turime šiandien situaciją? Rezervo iš esmės nelieka, papildomai valstybė pandemijai įveikti sveikatos apsaugai davė šiek tiek virš 100 mln., o 400 mln. panaudota iš rezervo. Tai yra nesąžininga. Kitos sistemos tai gavo. Ir žiūrėkite, kaip panaudotos šitos lėšos. Pirkimams. Testai nupirkti tris, keturis kartus brangiau. Mokymai surengti kažkodėl vienam universitetui mokant 24 kartus brangiau negu kitam. Įrangos pripirkta, ir dabar monitoriai atsiimti, nes neturi sertifikatų. Pripirkta kaukių, respiratorių, kurių kokybė abejotina. Ir pats ministras rekomendavo naudoti kaip maskes, kaip kaukes, nors kaina visai kita. Tai tikrai kyla didžiulių abejonių, nes biudžetas iš esmės auga kitais metais labai labai mažai, o kiek dar yra nesurinkta lėšų. Manau, kad tokiam privalomojo sveikatos draudimo biudžetui pritarti negalėtume dėl to, kad ir neįvykdyta nė viena Konstitucinio Teismo sprendimo nuostata. Konstitucinis Teismas 2013 metais pasisakė…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …kad įmoka turi būti vienoda kaip draudžiamųjų savarankiškai mokančių įmonių ir panašiai, būtinoji pagalba turi būti apmokama iš valstybės. Niekas nepadaryta!
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kadangi motyvai skiriasi, kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 32, prieš nėra, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomi – Audito ir Biudžeto ir finansų komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Pasiūlymų daugiau niekas neturi. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.44 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5280, Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2342 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5281, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2343 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5282, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5283, Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2344 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5284, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2345 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5285, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5286, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2346 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5287, Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2347 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5288, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2338 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5289, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5290 (pateikimas)
Toliau. Projektai susiję. Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5280, kartu ir lydimieji. Kviečiu į tribūną pranešėją ministrą L. Kukuraitį.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimui pateikiami devyni socialinės apsaugos srities įstatymų projektai, reglamentuojantys Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių socialines garantijas po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, ir du įstatymų projektai, reglamentuojantys Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių, tiek gyvenančių Lietuvos Respublikoje, tiek ir atvykstančių į Lietuvos Respubliką po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, teisinę padėtį.
Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos data buvo vis nukeliama, be to, vykstant deryboms dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos buvo didelė tikimybė, kad Jungtinė Karalystė gali išstoti iš Europos Sąjungos be susitarimo. Todėl siekdamas išvengti teisinio neaiškumo, jeigu Jungtinė Karalystė išstotų be susitarimo, 2019 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 11 įstatymų, reglamentuojančių Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių socialines garantijas ir teisinę padėtį.
Minėti įstatymai įsigaliojo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dieną, be to, buvo numatytas iki devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams būtų išsaugotos iki išstojimo iš Europos Sąjungos turėtos teisės ir socialinės garantijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone buvo pasirašytas susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, parengti įstatymų projektai, kuriais siekiama užtikrinti šiuo metu galiojančių nuostatų atitiktį išstojimo susitarimo nuostatoms, reglamentuojančioms Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teises ir teisinę padėtį.
Taip pat siekiame užtikrinti Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos piliečių teises gauti socialinės apsaugos išmokas vadovaujantis išstojimo susitarimo nuostatomis pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tai yra nuo 2021 m. sausio 1 d.
Esminiai pakeitimai. Kadangi išstojimo susitarime nustatyta, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtinėje Karalystėje lieka galioti Europos Sąjungos teisės aktai, būtina tikslinti šiuo metu galiojančias nuostatas, kuriose nustatyta, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams 2019 metų balandžio mėnesį priimti pakeitimai taikomi nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos dienos, o turėtos teisės išsaugomos ne ilgiau kaip devynis mėnesius nuo Jungtinės Karalystės išstojimo. Įstatymų projektuose siūlome pratęsti teisių išsaugojimo ir Europos Sąjungos teisės aktų taikymo terminą iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kaip nustatyta išstojimo susitarime.
Siūloma nustatyti, kad išmokos vaikams, parama mirties atveju, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie gyvena ir dirba Europos Sąjungoje, taip pat asmenims, kurie gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jei vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais minėtiems asmenims išmokos skiriamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, taip pat išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui būtų skiriamos vadovaujantis ne tik nacionaliniais įstatymais, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Skiriant piniginę socialinę paramą Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams iki šių metų pabaigos siūloma taikyti nuostatas, kurios galioja Europos Sąjungos piliečiams. Taip pat siūlome reglamentuoti stažo, įgyto Jungtinėje Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir išstojimo susitarime nustatytais atvejais, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įskaitymą skiriant socialinio draudimo pensijas Lietuvoje.
Valstybinio socialinio draudimo įstatyme siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie iki pereinamojo laikotarpio po ligos buvo komandiruoti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką ir kurie, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, liko draudžiami socialiniu draudimu Jungtinėje Karalystėje, išlaiko savo statusą iki nustatyto komandiravimo termino pabaigos.
Lietuvos Respublika pasirinko įgyvendinti išstojimo susitarimo 18 straipsnio 4 dalyje nustatytą savanorišką dokumentų, patvirtinančių teisę gyventi, keitimo tvarką, o tai reiškia, kad Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgijo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra privaloma pasikeisti dokumentus, patvirtinančius jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai būtina tikslinti susitarimo neatitinkančias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, kurios nustato, kad Jungtinės Karalystės piliečiai ir jų šeimos nariai privalo per devynis mėnesius nuo išstojimo iš Europos Sąjungos dienos kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumentų pakeitimo.
Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgijo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, siūloma taikyti analogiškas nuostatas dėl dokumentų, patvirtinančių teisę gyventi Lietuvoje, išdavimo, kaip taikoma Europos Sąjungos piliečiams, o po pereinamojo laikotarpio naujai atvykstantiems į Lietuvos Respubliką bus taikomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos nuostatos. Jungtinės Karalystės piliečiams ir jų šeimų nariams, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgijusiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pageidaujant bus išduodami leidimai laikinai gyventi – tai penkeriems metams, arba leidimai nuolat gyventi – dešimčiai metų Lietuvos Respublikoje, o atvykstantiems pasibaigus pereinamajam laikotarpiui leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje bus išduodami tik jeigu atitiks įstatyme nustatytas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir pagrindus.
Rinkliavų įstatyme siūloma patikslinti, kad valstybės rinkliava už dokumentų dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje įforminimą neimama iš Jungtinės Karalystės piliečių ir jų šeimų narių, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje įgijusių iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Papildomų lėšų poreikio, atsirasiančio dėl piniginės socialinės paramos ar išmokų teikimo Jungtinės Karalystės piliečiams, objektyviai apskaičiuoti ir įvertinti negalima, nes neaišku, kiek šių užsieniečių kreipsis dėl išmokų skyrimo. Tačiau numatoma, kad socialinės apsaugos srityje papildomas lėšų poreikis iš valstybės ir savivaldybių biudžetų turėtų būti nedidelis. Pensijos bus mokamos tik už Lietuvoje įgytą stažą. Jų dydis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į Lietuvoje sumokėtas įmokas. Kitiems įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
Atsižvelgdami į tai, kad įstatymų projektais siekiama užtikrinti Jungtinės Karalystės piliečių teises iki pereinamojo laikotarpio pabaigos ir reglamentuoti jų teisinę padėtį pasibaigus pereinamajam laikui, o galiojančiuose įstatymuose nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl Jungtinės Karalystės teisių išsaugojimo baigiasi spalio pabaigoje, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. KUKURAITIS. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausia A. Sysas, tačiau salėje nematau. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Žiūrime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Dėl motyvų už – T. Tomilinas, bet paties Tomo taip pat nėra.
Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo visiems projektams? Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, siūlote balsuoti? Gerai, siūlote balsuoti. Gerai. Gerbiami kolegos, balsuojame. Nuo projekto Nr. XIIIP-5280 iki projekto Nr. XIIIP-5290. Po pateikimo. Balsuojame už visą paketą.
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl visų projektų, išskyrus du projektus – dėl projektų Nr. XIIIP-5289 ir Nr. XIIIP-5290 kaip pagrindinis komitetas yra Užsienio reikalų komitetas. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.54 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3510 ir 3511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5144(2) (svarstymas)
Toliau – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5144(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas spalio 14 dieną apsvarstė projektą. Tai iš esmės techninis dalykas, nes visą paketą parengus buvo tiesiog praleistas šitas įstatymas. Pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Toliau žiūrime. Taip, motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
14.56 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 2, 4, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5240(2) (svarstymas)
Toliau Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5240(2). Taip pat kviečiame… R. Baškienę kviečiame. (Balsai salėje) Gerai, R. Šalaševičiūtė pavaduoja. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Socialinių įmonių įstatymo 4, 15 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Iš tikrųjų svarstymas buvo pakankamai sudėtingas, tačiau komitetas apsisprendė ir pateikė savo siūlomo projekto redakciją. Esminis dalykas, yra tikslas, kad šituo įstatymu tikslinei grupei priskirtume ir asmenis, kurie yra pensinio amžiaus, sukonkretindami sąlygas, prie kurių būtų priskiriami turintys specialiųjų poreikių asmenys, ir jie turėtų galimybę dalyvauti socialinių įmonių darbo rinkoje. Komitetas, apsvarstęs šį mūsų jau komiteto parengtą projektą, kuriuo atsisakėme dalies nuostatų, pateiktų anksčiau, komitetas, apsvarstęs projektą, jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai dabartinėje situacijoje tai yra logiškas sprendimas, taip sakant, bandome ir vilkus išsaugoti, ir avis. Kompromisinis variantas, aišku, neišsprendžia iki galo visos problemos, bet dabartinėje situacijoje aš kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Toliau darbotvarkėje Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4796. Prašau, Rimante, pristatyti komiteto išvadą.
14.57 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4796 (svarstymas)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas, apsvarstęs Seimo narių J. Varkalio ir R. J. Dagio projektą, pasiūlė projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad reikėtų nemažų papildomų valstybės biudžeto lėšų, taip pat pritarė tam projektui, kuriam kaip tik dabar svarstymo stadijoje Seimas pritarė. Pritarta buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Motyvai už – A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi mes pritarėme pirmam variantui, ir vienas, ir kitas įstatymas sprendė labai panašią situaciją, kuri susiklostytų nuo lapkričio 1 dienos, tai būtent komitete ir buvo pasiūlyta, kad ir neįgalieji, kurie yra pensinio amžiaus, galėtų ir būtų įskaitomi į kontingentą tų įmonių, kad neprarastų statuso, ir nebūtų Užimtumo įstatymas šiek tiek iškreiptas, nes Užimtumo įstatymas remia darbingo amžiaus žmones, o ne pensininkus. Kolegų siūlymas yra pratęsti įstatymo galiojimą 12 mėnesių, tai, aišku, iškyla ne tik piniginis klausimas. Reikia tada Biudžeto įstatymą keisti, nes papildomų pinigų šitam įstatymui realizuoti nėra. Todėl komitetas ir priėmė tokį kompromisinį sprendimą pritardamas pirmam pakoreguotam variantui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip teikėjas šios įstatymo pataisos, noriu pasakyti, kad COVID-19 pandemija sukėlė didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir, žinoma, atsirišo tam tikri dalykai, tokie reiškiniai kaip padidėjusi bedarbystė. Taigi žmonėms, kurie turi negalią 45–55 %, dirbantiems socialinėse įmonėse, susidarytų sunkumų, panaikinus socialinių įmonių statusą ir darbo užmokesčio subsidijavimą, išsilaikyti tose įmonėse, tos įmonės būtų uždaromos ir nedarbas dar daugiau padidėtų. Todėl ir buvo siūlymas paaukoti tam dalykui maždaug 1,2 mln. eurų, kai kuriais skaičiavimais, kad būtų išlaikytas tų įmonių socialinis statusas ir žmonės turėtų užimtumą, galėtų užsidirbti. Panaši suma, panaikinus socialines įmones ir praradus darbą trečios grupės neįgaliesiems, būtų išmokėta pašalpų, įvairių kitų subsidijų forma. Siūlau vis dėlto neatmesti ir svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl komiteto išvados. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl komiteto išvados, kuri yra atmesti. Balsuojame. Balsuojame dėl komiteto išvados, kuri yra atmesti.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 49, prieš – 2, susilaikė 3. Atmesta.
15.02 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 3, 4, 5, 6, 7, 11, 12, 14, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 37, 43, 52, 67, 74 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5058(2)ES (svarstymas)
Gerbiami kolegos, judame toliau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą gal galėtų pristatyti gerbiamas kolega S. Šedbaras. Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5058(2).
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas spalio 14 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Tai yra įgyvendinamas modelis, kaip Europos Sąjungos valstybės narės pripažins sprendimus baudžiamosiose bylose. Visi devyni, dalyvavę komiteto posėdyje, balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš Žmogaus teisių komiteto kas galėtų? Valerijaus nematau. Minutę, paieškosime. Gal gerbiama V. Čmilytė-Nielsen galėtų mums padėti? Negali. Kas dar iš Žmogaus teisių komiteto? Gerai, tada aš perskaitysiu.
Komiteto sprendimas ir siūlymas – pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
Dėl motyvų ir diskutuoti – tuoj pažiūrėsime, ar užsirašė. Diskutuoti nėra norinčių, dėl motyvų taip pat nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame, gerbiami kolegos, dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 49 Seimo nariai: visi balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.
15.04 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 320 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5077 (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje Administracinių nusižengimų kodekso 320 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5077. Taip pat prašome gerbiamojo Seimo nario S. Šedbaro pristatyti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projektas yra susijęs su Branduolinės saugos taisyklių laikymusi ir atsakomybe už tai. Komitetas svarstė spalio 14 dieną. Apsvarstę išsamiai šį projektą mes manome, kad norma yra reikalinga. Tokių pažeidimų statistika kasmet rodo, kad yra. Sankcijos gali būti įvairios. Todėl išbraukti iš sistemos šį straipsnį, komitetas manė, nereikia, visų devynių dalyvavusių komiteto posėdyje balsais už siūlo šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų ir diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei atmesti? Galime? Ačiū. Pritarta komiteto nuomonei atmesti.
15.06 val.
Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4605(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4606(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4607(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4608(2), Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4609(2), Administracinių nusižengimų kodekso 426 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4610(2) (svarstymas)
Toliau Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4605(2). Išvadas turėtų mums pristatyti D. Šakalienė, tačiau nematau. Gal galėtų D. Gaižauskas pristatyti mums Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą dėl Karo policijos įstatymo? Pristatykite dėl pagrindinio ir dėl papildomųjų taip pat yra išvada.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė įstatymų projektus, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Taip pat ir lydimiesiems?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, abiem pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau norėčiau pakviesti taip pat gerbiamąjį Seimo narį S. Šedbarą. Jis pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto… Taip pat dėl visų trijų, jeigu galima, pristatykite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, tai yra visas paketas. Susiję ir mūsų svarstyti projektai su ką tik pristatytu projektu, tai yra Vadovybės apsaugos įstatymo pataisa, taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimas. Komitetas šiuos projektus svarstė spalio 14 dieną. Komiteto sprendimas buvo visų devynių dalyvavusių balsais pritarti šiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar tik viena pastaba, kad yra vienas L. Kasčiūno pasiūlymas, jam komitetas pritarė, tai yra dėl datos pakeitimo iš 2020 metų lapkričio į 2021 m. sausio 1 d. Trims projektams Nr. XIIIP-4605, Nr. XIIIP-4606, Nr. XIIIP-4608 galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir visam paketui po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.08 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5008(2), Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5009(2) (svarstymas)
Toliau Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5008(2). Mums išvadas pristatys G. Burokienė. Ir dėl visų lydimųjų pristatykite, bus greičiau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė įstatymo projektą ir siūlo pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 2 susilaikė.
Kitam taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių diskutuoti. Diskutuoti nėra… O dėl motyvų taip pat nematau. Tuoj pažiūrėsime. Taip pat nėra užsirašiusių. Prašo balsuoti. Gerai, balsuojame dėl šio įstatymo projekto kartu su lydimuoju po svarstymo. Kviečiu visus balsuoti.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 50, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
15.09 val.
Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4698(2) (svarstymas)
Toliau Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4698(2). Pranešėja – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
15.10 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 3, 6, 9 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250(2), Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1251(2), Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1252(2) (svarstymas)
Toliau – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1250(2). Kviečiu V. Ąžuolą, kuris mums pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kartu ir dėl lydimųjų. Visų trijų.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą, jam pritarta. Už – 7, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dėkojame. Čia dėl visų trijų?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną K. Mažeiką, jis pristatys Aplinkos apsaugos komiteto išvadas taip pat dėl visų trijų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį klausimą ir balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žiūriu, D. Kreivio nematau. Andrius pristatys mums Ekonomikos komiteto išvadą. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė V. Ąžuolas. Ar dalyvausite? Atsisako. Yra pasiūlymų dėl įstatymo. Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo. Nematau. Gal V. Ąžuolas galėtų pristatyti komiteto nuomonę.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Yra S. Gentvilo pasiūlymas, komitetas jam pritarė, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar yra dešimt palaikančių Seimo narių? Yra. Kartu pritariame ir visam pasiūlymui. Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra taip pat Simono pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo pritarta.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl to paties straipsnio taip pat yra Seimo narių V. Ačienės ir V. Ąžuolo du pasiūlymai. Komiteto nuomonė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitete už balsavo 4, susilaikė 3. Pritarta.
PIRMININKAS. Irgi abiem pritarė. Ir daugiau viskas. Dėl viso. Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Yra. J. Razma – motyvai už. Prašau. Dėl kelių priežiūros.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, kad tikrai jau ilgai šnekame apie šitos sistemos įdiegimą. Manau, reikia pradėti tą daryti bent dabar. Tikrai bus naudinga, ypač tiems, kurie naudojasi nedideliu apmokestinamo kelio intervalu, kad nebūtų kaip dabar, kai jiems lygiavos principu tenka mokėti už visą vidutinį naudojimąsi per paros laiką. Bus sąžiningas apmokestinimas realiai pagal tai, kiek kas tais mūsų keliais naudojasi. Ir, be abejo, tikimės, kad bus daugiau surinkta lėšų keliams tvarkyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu tiems dviem įstatymų projektams? Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame dėl projektų Nr. XIIIP-1250(2) ir Nr. XIIIP-1251(2). Dėl trečio lydimojo dar bus J. Sabatausko – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados pristatymas.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Trečias lydimasis projektas Nr. XIIIP-1252(2). Kviečiu J. Sabatauską, jis pristatys mums Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Dėkui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į pastabas, kurias teikė Ūkininkų sąjunga, tiek Vyriausybės nuomonę, pritarė komiteto patobulintam variantui dešimčia balsų už, nebalsavus nė vienam prieš ar susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – J. Varkalys. Tuoj įjungsime mikrofoną. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įstatymas dėl vadinamojo tolingo yra labai svarbus ir svarbu, kad jo visi laikytųsi. Kas buvo pateikta dėl atsakomybės už administracinius nusižengimus, iš tikrųjų reikalingi tie dalykai, nes laikantis šio įstatymo Lietuvos automobilių kelių direkcija, Finansų ministerija surinktų papildomai apie 100 mln. eurų, kurie galėtų būti panaudoti būtent magistralinių kelių priežiūrai ir atsilaisvintų pinigai žvyrkelių asfaltavimui, vietinių kelių asfaltavimui, sodų dulkėtumo programos įgyvendinimui ir visiems kitiems dalykams ir reikalams.
Dabartiniu metu, kada už 11 eurų galime nuvažiuoti 274 kilometrus per Lietuvą ir galime nuvažiuoti už tą patį mokestį 40 ar 20 kilometrų, yra neteisingai nustatyta, todėl iš tikrųjų palaikau šį įstatymo projektą, kad jo būtų laikomasi ir kad tie, kurie nesilaikys, patirtų administracinę atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kadangi motyvų prieš nėra, gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
15.17 val.
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4980(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4980(2). Pranešėjas – V. Rinkevičius. Kviečiu į tribūną. Mums pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Dėkojame. Prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Yra gauta Teisės departamento pastabų. Jas pristatyti? Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Kas čia dar liko? Rezervinių. Žiūrime. Tuoj, minutę. Liko du įstatymų projektai, tačiau žiūriu į įdėtas korteles. Deja, yra 46 ir 71 balso priėmimui neužteks.
Lieka tiktai Seimo narių pareiškimai. Č. Olševskis. Nėra.
15.19 val.
2020 m. lapkričio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, kviečiu R. Baškienę į tribūną. Ji mums pristatys 2020 m. lapkričio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkę.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Išties mes labai daug šiandien padarėme. Tikiuosi, labai atsakingai dirbsime ir lapkričio 5 dieną. Kaip žinote ir kaip numato Statutas, po šiandien dienos pateikto valstybės biudžeto privaloma 15 dienų pertrauka jį svarstyti, į jį gilintis.
Lapkričio 5 dieną rytiniame posėdyje yra numatomas su COVID problemomis susijusių įstatymų – tai Socialinių paslaugų, Sveikatos priežiūros – priėmimas. Taip pat turime rūpestį dėl Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo – dėl pridėtinės vertės, karių pareigūnų, Europos integraciniai biudžeto, tai yra, atsiprašau, Baudžiamojo kodekso, Notariato ir kitų įstatymų projektų priėmimai.
Garbingai pranešu, kad vakarinis posėdis – opozicinė Tėvynės sąjungos, Liberalų ir Socialdemokratų partijų darbotvarkė. Taip pat įrašėme keletą rezervinių įstatymų projektų. Tikimės, kad taip pat sėkmingai dirbsime kaip ir šiandieną.
Ačiū, gerbiami kolegos. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.