LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-988(2)

2021-03-17 Nr. 107-P-8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Arvydas Nekrošius, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas;

Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, patarėjas Saulius Kunickis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 11 punktu, žodis „Projektas“ rašytinas teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Atsižvelgiant į tai, teisės akto pavadinime brauktinas žodis „PROJEKTAS“, o žodis „ĮSTATYMO“ keistinas žodžiu „ĮSTATYMAS“. 2. Vadovaujantis Rekomendacijų 113 punkto 1 papunkčiu, žyma „projekto lyginamasis variantas“ rašytina mažosiomis paryškintomis raidėmis. 3. Vadovaujantis Rekomendacijų 113 punkto 2 papunkčiu: „Projekto lyginamasis variantas dėstomas taip pat kaip ir teisės akto pakeitimo projektas, jame nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais.“ Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas ir jo lyginamasis variantas neatitinka vienas kito (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto lyginamajame variante yra pateiktas 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“ (past. – straipsnyje nurodoma, kad „šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“), kurio nėra projekte. Be to, akcentuotina, kad ši speciali įstatymo įsigaliojimo data aiškinamuoju raštu nėra pagrįsta. 4. Projekte nurodoma data ir numeris neturėtų būti paryškinti. Projekto lyginamajame variante po metų nuorodos – „2018 m.“ – brauktinas perteklinis skyrybos ženklas „taškas“. 5. Teikiamu projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinama alternatyvi poveikio priemonė (bausmė?) – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis pakeitimas neatitinka BK sistemos. Nustačius įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje – atitinkama priemonė laikytina bausme, nes BK specialiosios dalies straipsnio sankcijose nurodomos tik fiziniam asmeniui skiriamos bausmės už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertinant kaip bausmę, keltini šie probleminiai aspektai: Visų pirma, BK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė – „Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.“ Atsižvelgiant į tai ir pritarus siūlomam reguliavimui, už žiaurų elgesį su gyvūnu įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje negalėtų būti skiriamas kartu su jokia kita bausme, pavyzdžiui, bauda, areštu ar laisvės atėmimu. Antra, BK specialiosios dalies sankcijose bausmės pradedamos vardinti nuo švelniausios, o baigiamos – pačia griežčiausia bausmės rūšimi. Vadovaujantis šia taisykle, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje būtų traktuojamas kaip griežtesnė bausmės rūšis net už terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Trečia, BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose gali būti numatytos tik bausmės, atitinkančios bausmių sistemą. Baigtinis bausmių rūšių sąrašas fiziniam asmeniui už nusikaltimo padarymą yra numatytas BK 42 straipsnio 1 dalyje: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad BK specialiosios dalies atskirų straipsnių sankcijose negali būti nustatytos kitos bausmių rūšys, kurių nėra nurodyta BK 42 straipsnyje. Keliant prielaidą, kad projekto rengėjai įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertina ne kaip bausmę, o kaip baudžiamojo poveikio priemonę (past. – priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį), atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nėra nurodomos. Baudžiamojo poveikio priemonių sistema numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sąraše įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje pateikta nėra, dėl ko atitinkamos priemonės negalima laikyti ne tik bausme, bet ir baudžiamojo poveikio priemone. Be to, siekiant kodekse numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, nepakaktų vien praplėsti BK 67 straipsnio 2 dalies sąrašo, bet BK IX skyriuje reikėtų įtvirtinti naują straipsnį, reglamentuojantį atitinkamos poveikio priemonės esmę, taikymą, terminus ir pan.[1] Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl projektu keičiamos BK 310 straipsnio 2 dalies sankcijos. 6. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinami žiauraus elgesio su gyvūnais veiką kvalifikuojantys požymiai: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Cituojamai dispozicijai trūksta pagrįstumo, atsižvelgiant į šias pastabas: 6.1. BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijos pradžioje iki žodžių „ir viešino šiuos veiksmus“ pertekliniai kartojami pagrindinės sudėties požymiai. Atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumus, šioje dalyje turėtų būti pateikta nukreipiančioji nuoroda į straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui – „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“ ar pan.). 6.2. Veiką kvalifikuojantis požymis – „viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą“. Pirmiausia akcentuotina, kad iš projekte pateiktos nusikaltimo sudėties konstrukcijos nėra aišku, ar tai yra kumuliatyvus požymis žiauriam elgesiui su gyvūnu ir jo kankinimui ar alternatyvus (t. y. kad atsakytum pagal BK 310 straipsnio 2 dalį nebus būtina pačiam žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti, o pakaks viešai išreikšti teigiamą kito asmens padarytų veiksmų vertinimą). Jeigu šį požymį traktuotume kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, jis neatitiktų proporcingumo principo bei bendrųjų veikos kriminalizavimui keliamų kriterijų, pavyzdžiui, veikos pavojingumo. Jeigu viešai išreikšto teigiamo veiksmų vertinimo požymis sudėties kontekste traktuotinas kumuliatyviai su žiauraus elgesio ir kankinimo požymiais, asmuo turėtų išreikšti teigiamą savo paties veiksmų vertinimą. Tokia naujojo požymio traktuotė abejotina. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 310 straipsnyje įtvirtinti tyčinio nusikaltimo sudėties požymiai – t. y. šį nusikaltimą darydamas asmuo ne tik turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, bet ir jų norėti ar sąmoningai leisti jiems atsirasti. Pabrėžtina ir tai, kad asmens požiūris į savo nusikalstamą veiką po jos padarymo ir jos vertinimas (pavyzdžiui, gailisi ar ne) yra ne veikos kvalifikavimo, o bausmės skyrimo stadijos dalykas. 6.3. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „išreiškė ketinimą juos tęsti“. Baudžiamosios teisės doktrinoje atitinkamas požymis traktuojamas kaip „tyčios iškėlimas aikštėn“. Baudžiamosios teisės poveikio priemonės yra įmanomos tik už realią ir objektyviai pasireiškiančią veiką, o asmenų mintys ar įsitikinimai neatitinka jos dalyko, t. y. nusikalstamai veikai keliamų kriterijų[2]. Kita vertus, „išreikštas ketinimas tęsti veiksmus“ taip pat neatitinka ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijų (nei rengimosi, nei pasikėsinimo) požymių, be to, yra neaiškaus turinio. 6.4. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „veikė asmenų grupėje“. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra įtvirtintos „asmenų grupės“ bendrininkavimo formos. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimo formos yra trys: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Pabrėžtina, kad nė vienos iš šių bendrininkavimo formų įtvirtinimas kaip kvalifikuojančios aplinkybės nusikalstamos veikos sudėtyse taip pat nebūtų pagrįstas. Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė turi sunkinti, o bendrininkų grupė gali sunkinti baudžiamąją atsakomybę (žr. – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje. Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos dalyviai, remiantis BK 26 straipsnio 5 dalimi, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Įtvirtinus bendrininkų ar organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šie požymiai taptų nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Bendrininkų ar organizuotos grupės kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[3], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas. Pastebėtina, jog bendrininkų ar organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai yra įtvirtinti ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo. Pabrėžtina ir tai, kad iš išvardintų trijų bendrininkavimo formų BK 310 straipsnio 2 dalies (past. – nesunkus nusikaltimas) kontekste objektyviai įmanoma būtų inkriminuoti tik bendrininkų grupę, bet ne organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą. Vadovaujantis, BK 25 straipsnio 3 dalimi: „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“ Remiantis BK 25 straipsnio 4 dalimi: „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.“ Dėl tos priežasties, jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai ir, vis dėlto, apsispręsta BK 310 straipsnio 2 dalyje palikti veiką kvalifikuojantį požymį asmenų grupę, jis turėtų būti performuluotas į bendrininkų grupę. 6.5. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“. Visų pirma, akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl projekte pasirinkta žodžio „mažametis“ daugiskaitos forma. Manytina, kad vienaskaitinė aptariamo žodžio forma šios sudėties kontekste būtų labiau tinkama. Antra vertus, atitinkamo kvalifikuojančio požymio įtvirtinimas BK 310 straipsnio 2 dalyje BK sistemos prasme apskritai nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam požymiui, mažamečio mušimas arba kankinimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (past. – maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo) pagal pavojingumą būtų tolygi gyvūno (pavyzdžiui, šuns) mušimui ar kankinimui mažamečio asmens akivaizdoje (past. – maksimali bausmė pagal teikiamą projektą – dveji metai laisvės atėmimo). 6.6. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Visų pirma, akcentuotina, kad jungtukas „iš“ keistinas jungtuku „dėl“. Be to, analogiškai 6.4. pastabai, akcentuotina, kad chuliganiškos paskatos yra bendroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taip pat pabrėžtina, kad šioje sudėtyje chuliganiškų paskatų kvalifikuojantis požymis nėra tinkamas, atsižvelgiant į jo turinį. Teismai ne vienoje byloje yra išaiškinę, jog chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu (ar tyčiniu sveikatos sutrikdymu) be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas (past. – citatos kalba neredaguota), akivaizdus neadekvatumas[4]. Toks chuliganiškų paskatų turinio suvokimas savaime atitiktų daugumą žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. 7. Nepritarus BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijai, jos sankcija prarastų prasmę. Kita vertus, šios dalies sankcija taip pat yra kritikuotina ir neatitinka BK sistemos reikalavimų. Visų pirma, pabrėžtina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių. Antra, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba. Be to, BK nėra nei vienos sankcijos, kurioje laisvės atėmimo bausmės apatinė riba nustatoma ne metais, o mėnesiais (past. – kaip šiuo atveju – „nuo šešių mėnesių“). Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės žemutinė riba yra trys mėnesiai. Akcentuotina ir tai, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę. 8. Projektu keičiamo BK 310 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „numatytą veiką“ keistinas žodžių junginiu „numatytas veikas“.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-04-17

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 11 punktu, žodis „Projektas“ rašytinas teisės akto projekte virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje mažosiomis paryškintomis raidėmis. Atsižvelgiant į tai, teisės akto pavadinime brauktinas žodis „PROJEKTAS“, o žodis „ĮSTATYMO“ keistinas žodžiu „ĮSTATYMAS“.

2. Vadovaujantis Rekomendacijų 113 punkto 1 papunkčiu, žyma „projekto lyginamasis variantas“ rašytina mažosiomis paryškintomis raidėmis.

3. Vadovaujantis Rekomendacijų 113 punkto 2 papunkčiu: „Projekto lyginamasis variantas dėstomas taip pat kaip ir teisės akto pakeitimo projektas, jame nurodyti pakeitimai turi sutapti su teisės akto projekte keičiamų straipsnių ar punktų ir (ar) jų sudedamųjų dalių pakeitimais.“

Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas ir jo lyginamasis variantas neatitinka vienas kito (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Projekto lyginamajame variante yra pateiktas 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas“ (past. – straipsnyje nurodoma, kad „šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“), kurio nėra projekte. Be to, akcentuotina, kad ši speciali įstatymo įsigaliojimo data aiškinamuoju raštu nėra pagrįsta.

4. Projekte nurodoma data ir numeris neturėtų būti paryškinti. Projekto lyginamajame variante po metų nuorodos – „2018 m.“ – brauktinas perteklinis skyrybos ženklas „taškas“.

5. Teikiamu projektu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinama alternatyvi poveikio priemonė (bausmė?) – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis pakeitimas neatitinka BK sistemos. Nustačius įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje – atitinkama priemonė laikytina bausme, nes BK specialiosios dalies straipsnio sankcijose nurodomos tik fiziniam asmeniui skiriamos bausmės už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertinant kaip bausmę, keltini šie probleminiai aspektai:

Visų pirma, BK 42 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė – „Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė.“ Atsižvelgiant į tai ir pritarus siūlomam reguliavimui, už žiaurų elgesį su gyvūnu įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje negalėtų būti skiriamas kartu su jokia kita bausme, pavyzdžiui, bauda, areštu ar laisvės atėmimu.

Antra, BK specialiosios dalies sankcijose bausmės pradedamos vardinti nuo švelniausios, o baigiamos – pačia griežčiausia bausmės rūšimi. Vadovaujantis šia taisykle, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje būtų traktuojamas kaip griežtesnė bausmės rūšis net už terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Trečia, BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose gali būti numatytos tik bausmės, atitinkančios bausmių sistemą. Baigtinis bausmių rūšių sąrašas fiziniam asmeniui už nusikaltimo padarymą yra numatytas BK 42 straipsnio 1 dalyje: 1) viešieji darbai; 2) bauda; 3) laisvės apribojimas; 4) areštas; 5) terminuotas laisvės atėmimas; 6) laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad BK specialiosios dalies atskirų straipsnių sankcijose negali būti nustatytos kitos bausmių rūšys, kurių nėra nurodyta BK 42 straipsnyje.

Keliant prielaidą, kad projekto rengėjai įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje vertina ne kaip bausmę, o kaip baudžiamojo poveikio priemonę (past. – priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį), atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonės BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nėra nurodomos. Baudžiamojo poveikio priemonių sistema numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas). Atkreiptinas dėmesys, kad šiame sąraše įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje pateikta nėra, dėl ko atitinkamos priemonės negalima laikyti ne tik bausme, bet ir baudžiamojo poveikio priemone. Be to, siekiant kodekse numatyti naują baudžiamojo poveikio priemonę, nepakaktų vien praplėsti BK 67 straipsnio 2 dalies sąrašo, bet BK IX skyriuje reikėtų įtvirtinti naują straipsnį, reglamentuojantį atitinkamos poveikio priemonės esmę, taikymą, terminus ir pan.[1]

Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl projektu keičiamos BK 310 straipsnio 2 dalies sankcijos.

6. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinami žiauraus elgesio su gyvūnais veiką kvalifikuojantys požymiai: „Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“. Cituojamai dispozicijai trūksta pagrįstumo, atsižvelgiant į šias pastabas:

6.1. BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijos pradžioje iki žodžių „ir viešino šiuos veiksmus“ pertekliniai kartojami pagrindinės sudėties požymiai. Atsižvelgiant į BK specialiosios dalies straipsnių konstravimo ypatumus, šioje dalyje turėtų būti pateikta nukreipiančioji nuoroda į straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui – „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką“ ar pan.).

6.2. Veiką kvalifikuojantis požymis – „viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą“.

Pirmiausia akcentuotina, kad iš projekte pateiktos nusikaltimo sudėties konstrukcijos nėra aišku, ar tai yra kumuliatyvus požymis žiauriam elgesiui su gyvūnu ir jo kankinimui ar alternatyvus (t. y. kad atsakytum pagal BK 310 straipsnio 2 dalį nebus būtina pačiam žiauriai elgtis su gyvūnu ar jį kankinti, o pakaks viešai išreikšti teigiamą kito asmens padarytų veiksmų vertinimą). Jeigu šį požymį traktuotume kaip alternatyvų požymį žiauriam elgesiui ar kankinimui, jis neatitiktų proporcingumo principo bei bendrųjų veikos kriminalizavimui keliamų kriterijų, pavyzdžiui, veikos pavojingumo.

Jeigu viešai išreikšto teigiamo veiksmų vertinimo požymis sudėties kontekste traktuotinas kumuliatyviai su žiauraus elgesio ir kankinimo požymiais, asmuo turėtų išreikšti teigiamą savo paties veiksmų vertinimą. Tokia naujojo požymio traktuotė abejotina. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 310 straipsnyje įtvirtinti tyčinio nusikaltimo sudėties požymiai – t. y. šį nusikaltimą darydamas asmuo ne tik turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, bet ir jų norėti ar sąmoningai leisti jiems atsirasti. Pabrėžtina ir tai, kad asmens požiūris į savo nusikalstamą veiką po jos padarymo ir jos vertinimas (pavyzdžiui, gailisi ar ne) yra ne veikos kvalifikavimo, o bausmės skyrimo stadijos dalykas.

6.3. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „išreiškė ketinimą juos tęsti“.

Baudžiamosios teisės doktrinoje atitinkamas požymis traktuojamas kaip „tyčios iškėlimas aikštėn“. Baudžiamosios teisės poveikio priemonės yra įmanomos tik už realią ir objektyviai pasireiškiančią veiką, o asmenų mintys ar įsitikinimai neatitinka jos dalyko, t. y. nusikalstamai veikai keliamų kriterijų[2]. Kita vertus, „išreikštas ketinimas tęsti veiksmus“ taip pat neatitinka ir parengtinės nusikalstamos veikos stadijų (nei rengimosi, nei pasikėsinimo) požymių, be to, yra neaiškaus turinio.

6.4. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „veikė asmenų grupėje“.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad BK nėra įtvirtintos „asmenų grupės“ bendrininkavimo formos. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 1 dalimi, bendrininkavimo formos yra trys: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. Pabrėžtina, kad nė vienos iš šių bendrininkavimo formų įtvirtinimas kaip kvalifikuojančios aplinkybės nusikalstamos veikos sudėtyse taip pat nebūtų pagrįstas.

Pagal BK originalios redakcijos rengėjų sumanymą organizuota grupė turi sunkinti, o bendrininkų grupė gali sunkinti baudžiamąją atsakomybę (žr. – BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus) visų nusikaltimų atveju ir tai daryti ne veikos kvalifikavimo, bet bausmės skyrimo stadijoje. Nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos dalyviai, remiantis BK 26 straipsnio 5 dalimi, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako pagal BK 249 straipsnį kaip vykdytojai. Įtvirtinus bendrininkų ar organizuotos grupės požymį konkrečioje BK specialiosios dalies sudėtyje, šie požymiai taptų nusikalstamos veikos sudėties požymiais ir atitinkamai – nusikalstamos veikos kvalifikavimo dalyku. Bendrininkų ar organizuotos grupės kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika[3], negali turėti įtakos skiriant bausmę, nes vienas ir tas pats požymis du kartus (veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo stadijose) sunkintų asmens teisinę padėtį, o tai draudžia non bis in idem (negalima bausti du kartus už tą pačią veiką) principas.

Pastebėtina, jog bendrininkų ar organizuotos grupės kvalifikuojantys požymiai yra įtvirtinti ir kai kuriuose kituose BK specialiosios dalies straipsniuose, tačiau tai yra pavieniai ir išimtiniai atvejai (past. – aštuonios sudėtys: BK 147 str. 2 d., 149 str. 2 d., 150 str. 2 d., 157 str. 2 d., 170¹ str. 1 d., 178 str. 3 d., 180 str. 3 d., 181 str. 3 d., 182 str. 2 d. ir 263 str. 3 d.). Be to, netinkami teisinio reguliavimo pavyzdžiai nepateisina tolimesnio jų plėtimo ir BK bendrosios ir specialiosios dalies straipsnių kolizijos gilinimo.

Pabrėžtina ir tai, kad iš išvardintų trijų bendrininkavimo formų BK 310 straipsnio 2 dalies (past. – nesunkus nusikaltimas) kontekste objektyviai įmanoma būtų inkriminuoti tik bendrininkų grupę, bet ne organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą. Vadovaujantis, BK 25 straipsnio 3 dalimi: „Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.“ Remiantis BK 25 straipsnio 4 dalimi: „Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.“ Dėl tos priežasties, jeigu nebūtų pritarta šiai pastabai ir, vis dėlto, apsispręsta BK 310 straipsnio 2 dalyje palikti veiką kvalifikuojantį požymį asmenų grupę, jis turėtų būti performuluotas į bendrininkų grupę.

6.5. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams“.

Visų pirma, akcentuotina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl projekte pasirinkta žodžio „mažametis“ daugiskaitos forma. Manytina, kad vienaskaitinė aptariamo žodžio forma šios sudėties kontekste būtų labiau tinkama.

Antra vertus, atitinkamo kvalifikuojančio požymio įtvirtinimas BK 310 straipsnio 2 dalyje BK sistemos prasme apskritai nėra pagrįstas. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys, kad pritarus šiam požymiui, mažamečio mušimas arba kankinimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (past. – maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo) pagal pavojingumą būtų tolygi gyvūno (pavyzdžiui, šuns) mušimui ar kankinimui mažamečio asmens akivaizdoje (past. – maksimali bausmė pagal teikiamą projektą – dveji metai laisvės atėmimo).

6.6. Alternatyvus veiką kvalifikuojantis požymis – „vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų“.

Visų pirma, akcentuotina, kad jungtukas „iš“ keistinas jungtuku „dėl“. Be to, analogiškai 6.4. pastabai, akcentuotina, kad chuliganiškos paskatos yra bendroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Taip pat pabrėžtina, kad šioje sudėtyje chuliganiškų paskatų kvalifikuojantis požymis nėra tinkamas, atsižvelgiant į jo turinį. Teismai ne vienoje byloje yra išaiškinę, jog chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu (ar tyčiniu sveikatos sutrikdymu) be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas (past. – citatos kalba neredaguota), akivaizdus neadekvatumas[4]. Toks chuliganiškų paskatų turinio suvokimas savaime atitiktų daugumą žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų.

7. Nepritarus BK 310 straipsnio 2 dalies dispozicijai, jos sankcija prarastų prasmę. Kita vertus, šios dalies sankcija taip pat yra kritikuotina ir neatitinka BK sistemos reikalavimų. Visų pirma, pabrėžtina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių.

Antra, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba. Be to, BK nėra nei vienos sankcijos, kurioje laisvės atėmimo bausmės apatinė riba nustatoma ne metais, o mėnesiais (past. – kaip šiuo atveju – „nuo šešių mėnesių“). Pabrėžtina, kad vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, terminuoto laisvės atėmimo bausmės žemutinė riba yra trys mėnesiai. Akcentuotina ir tai, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę.

8. Projektu keičiamo BK 310 straipsnio 3 dalyje žodžių junginys „numatytą veiką“ keistinas žodžių junginiu „numatytas veikas“.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-08-01				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. SV-S-782 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-988(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos yra perteklinės ir neatitinka teisėkūros tikslingumo principo, nes ir galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos leidžia pasiekti iš esmės tą patį rezultatą. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje sankcijos nėra diferencijuojamos pagal kvalifikuojančias (sunkinančias) aplinkybes (veikimas grupėje, viešas smurto demonstravimas ar informacijos apie įvykdytus žiaurius veiksmus ir jų pasekmes sklaida, skatinimas kitus asmenis kartoti įvykdytą žiaurų elgesį ar ketinimo pačiam tęsti tokius veiksmus viešinimas), todėl Įstatymo projektu siūloma šį straipsnį papildyti nauja kvalifikuota nusikaltimo sudėtimi, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai nėra pagrįsti. Nors siūlomoje Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės nėra nurodytos galiojančio Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio dispozicijoje ir sankcijoje, teismas į jas atsižvelgia taikydamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas. Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų ar organizuotoje grupėje arba dėl chuliganiškų paskatų, arba kankinant nukentėjusį asmenį ar tyčiojantis iš jo yra baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje. Nusikalstamų veiksmų padarymas vaikų akivaizdoje, taip pat nusikalstamos veikos filmavimas, fotografavimas tai matant nukentėjusiam asmeniui teismų praktikoje pripažįstami visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais arba požymiais, rodančiais kaltininko chuliganiškas paskatas arba itin žiaurų ar kankinantį nusikaltimo pobūdį. Įžūlūs veiksmai arba piktybiškas tyčiojimasis viešoje vietoje, kai tuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nurodytas sunkesnis nusikaltimas – viešosios tvarkos pažeidimas, kuris kvalifikuojamas savarankiškai arba kaip nusikaltimų sutaptis su Baudžiamojo kodekso 310 straipsniu. Atliktų nusikalstamų veiksmų viešinimas arba teigiamas šių veiksmų vertinimas, arba ketinimo juos tęsti viešas išreiškimas yra veiksmai, kuriuos kaltininkas atlieka po nusikaltimo padarymo, todėl jie nepatenka į žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimo sudėtį ir negali būti pripažįstami nusikaltimą kvalifikuojančiu požymiu. Tai yra duomenys, kurie leidžia spręsti apie kaltininko asmenybę ir individualizuoti bausmę. Kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimas yra vieni iš Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, į kuriuos teismas atsižvelgia skirdamas bausmę kaltininkui ir individualizuodamas jo atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytas ribas. 2. Įstatymo projekto siūlymai griežtinti sankcijas už Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje nurodytą veiką ir esant kvalifikuojančių požymių kaltininką bausti laisvės atėmimu nuo šešių mėnesių iki dvejų metų, o iš Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio sankcijos išbraukti viešųjų darbų bausmės alternatyvą neatitinka Baudžiamajame kodekse nustatytos sankcijų rūšių ir dydžių konstravimo sistemos, užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, taip pat prieštarauja Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įtvirtintam siekiui sumažinti įkalintų ir bausmę atliekančių asmenų skaičių ir plėsti alternatyvių poveikio priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą. Nustatant nusikalstamų veikų baudžiamumą, turi būti laikomasi racionalumo ir proporcingumo principų, taip pat siekiama baudžiamųjų sankcijų tarpusavio darnos baudžiamajame įstatyme. Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be to, už nesunkius nusikaltimus Baudžiamasis kodeksas iš esmės visais atvejais nustato ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, o teismų praktikoje realus laisvės atėmimas už nesunkius nusikaltimus taikomas išimtiniais atvejais. Nustačius tik laisvės atėmimo bausmę už šį nusikaltimą ir (ar) išbraukus viešųjų darbų bausmę iš Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalies sankcijos, teismo galimybės individualizuoti bausmę kaltininkui būtų nepagrįstai apribotos. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Taigi viešųjų darbų formos nėra ribojamos įstatymu ir nebūtinai šis darbas apima tiesioginį kontaktą su pažeidžiamais asmenimis, kaip tai nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Įstatymo projekto siūlymas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio sankcijoje nustatyti naują poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visais atvejais skirti nuteistajam neatitinka Baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies taikymo sistemos ir užkerta kelią teismui individualizuoti kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Įstatymo projektu nesiūlomi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies pakeitimai, dėl to lieka neaišku, kokiai poveikio priemonių kategorijai būtų priskiriamas siūlomas įpareigojimas – bausmėms, baudžiamojo poveikio priemonėms ar kitokioms priemonėms. Dėl šių priežasčių lieka neaiškūs ir nereglamentuoti įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje skyrimo pagrindai ir skyrimo tvarka, įpareigojimo bendrinimo su kitomis bausmėmis ar poveikio priemonėmis klausimai, šio įpareigojimo nevykdymo pasekmės, jo pakeitimo kita priemone galimybės. Be to, Įstatymo projekto siūlymas neapibrėžtą įpareigojimą skirti kartu su bausme gali prieštarauti Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad kartu su bausme asmeniui gali būti paskirtos tik kai kurios baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jos turi būti išvardytos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje, o Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomos.	Pritarti
2.	Seimo narė Dovilė Šakalienė 2018-05-22				Argumentai: Asmuo kuris jau kartą elgėsi žiauriai su gyvūnu, turi padidintos rizikos faktorių, kad taip elgsis ir su kitais gyvūnais. Labai dažnai vieną nukankinę ir viešai pademonstravę savo veiksmus, tokie asmenys įsigiję kitą gyvūną žiaurų elgesį pakartoja. Siekiant užkirsti kelią tokiems veiksmams, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, kada toks asmuo negali įsigyti ir laikyti gyvūno. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 310 straipsnio pakeitimas 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais 1. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. 2. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, ir viešino šiuos veiksmus arba viešai išreiškė teigiamą šių veiksmų vertinimą, arba išreiškė ketinimą juos tęsti, arba veikė asmenų grupėje, arba vykdė šiuos veiksmus stebint mažamečiams arba vykdė šiuos veiksmus iš chuliganiškų paskatų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. 3. Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. 34. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.“	Nepritarti	Įstatymo projektą atmesti.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-988(2).

6.2. Pasiūlymai: negauta.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.

Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė

Biuro patarėja Jolita Jakučionytė

[2] Past. – BK yra kelios šios taisyklės išimtys, pavyzdžiui, BK 145 straipsnis („Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“) ar 170² straipsnis („Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“).

[3]Pavyzdžiui, LAT išžaginimų ir seksualinių prievartavimų bylose yra pateikęs išaiškinimą, kad – „Išžaginimas ar seksualinis prievartavimas, padarytas organizuotos grupės, kvalifikuojamas tik pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio 2 dalį nepriklausomai nuo konkretaus bendrininko vaidmens padarant nusikaltimą“ [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“. Teismų praktika. 2004, 22].

[4] Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234/2013.