PASIŪLYMAI

DĖL Lietuvos Respublikos RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO projektO

 NR. XIVP-2496(2)

2023-03-23

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	d.	p.
1.	3	6		Argumentai: Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto (toliau – Projektas) 3 straipsnio 6 dalyje nustatomas absoliutus beveik visų Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo ir sprendimų dėl jų priėmimo sustabdymas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas ir kt.). Šios naujos (Vyriausybės parengtame ir Seimui pateiktame Projekte jos nebuvo) ribojamosios priemonės autorius nepagrindė jos įvedimo jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, jog nesustabdžius tokių  prašymų nagrinėjimo ar suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę šiems asmenims gali kelti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pats faktas, jog pilietybė yra ypatingas asmens politinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba, neleidžia riboti jos suteikimo vadovaujantis vien turėtos pilietybės faktoriumi. Toks teisinis reguliavimas galimai pažeistų ir konstitucinį lygiateisiškumo principą (Konstitucijos 29 straipsnis). Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas natūralizacijos būdu (Pilietybės įstatymo 18 straipsnis) ar sudarius santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu (Pilietybės įstatymo 19 straipsnis) yra siejamas su daugelio papildomų sąlygų įgyvendinimu – asmuo turi pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išlaikyti valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, nebūti teistas už labai sunkius nusikaltimus. Be to, patikrinama, ar toks pareiškėjas nesirengė, nesikėsino padaryti ar nepadarė tarptautinių nusikaltimų (agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai) ar nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respubliką. Kitaip tariant, teisė prašyti suteiktiLietuvos Respublikos pilietybę suteikiama tik visiškai į Lietuvos visuomenę integruotiems bei atitinkamų tarnybų patikrintiems asmenims. Pažymėtina, kad siūloma ribojamoji priemonė paliestų ir lietuvių kilmės asmenis, kurie turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba prašyti ją grąžinti (pirmiausia ‒ tremtinius ir jų vaikus), o tai  neatitinka konstitucinio teisingumo principo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka suteikta 33 Baltarusijos Respublikos ir 45 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 16 Baltarusijos Respublikos ir 29 Rusijos Federacijos piliečiams. 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka suteikta 34 Baltarusijos Respublikos ir 34 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 17 Rusijos Federacijos piliečių. 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybė grąžinta 3 Baltarusijos Respublikos ir 15 Rusijos Federacijos piliečių, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 16 Rusijos Federacijos piliečių. 2021 m. Lietuvos Respublikos pilietybę atkūrė 17 Baltarusijos Respublikos ir 77 Rusijos Federacijos piliečiai, o 2022 m. – 10 Baltarusijos Respublikos ir 88 Rusijos Federacijos piliečiai. Taigi ribojamoji priemonė paliestų vos kelis šimtus asmenų ir neturėtų jokio praktinio efekto. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 3 straipsnio 6 dalį: „6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“
2.	3	8		Argumentai: Projekto 3 straipsnio 8 dalyje nustatomas beveik absoliutus Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių ar jų įsteigtų / kontroliuojamų juridinių asmenų teisės įsigyti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą ribojimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas ir kt.). Šios naujos (Vyriausybės parengtame ir Seimui pateiktame Projekte jos nebuvo) ribojamosios priemonės autorius jos įvedimo jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais, jog tai, kad Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiai ar jų įsteigti / kontroliuojami juridiniai asmenys gali įsigyti nekilnojamojo turto, kelti grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad šis draudimas paliestų visus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius, įskaitant ir tuos, kurie legaliai gyvena Lietuvoje daugelį metų, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę bei patikrinti atitinkamų tarnybų (t. y. turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje). Lietuvos įstatymai ir dabar numato nemažai saugiklių įsigyjant nekilnojamąjį turtą ‒ nuosavybės teise įsigyti ne žemę, vidaus vandenis ir miškus gali būti leidžiama tik užsienio subjektams, atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tai reiškia, jog tokius sandorius galėtų sudaryti tie fiziniai asmenys, kurie yra ES valstybių narių arba valstybių, sudariusių Europos sutartį su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis, arba valstybių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos narių bei valstybių Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvių piliečiai arba nuolatiniai gyventojai. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, taip pat kai juridinis asmuo yra tokio Rusijos Federacijos piliečio įsteigtas ar kontroliuojamas. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 130^1 straipsnio 2 dalį.“

Teikia

Seimo nariai:

Viktorija Čmilytė-Nielsen      

Eugenijus Gentvilas

Romualdas Vaitkus

Andrius Bagdonas

Edita Rudelienė

Simonas Gentvilas

Arminas Lydeka

Virgilijus Alekna

Raimundas Lopata

Juozas Baublys

Ričardas Juška

Jonas Varkalys