LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4058

2024-10-02 Nr. 108-P-56

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Vyskupaitytė-Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Rasa Petrauskienė; Lukas Savickas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos grupės patarėja Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų politikos grupės vadovė Aušra Krasnickaitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų vadovė Vaida Genytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-08-12				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 37.5 papunkčiu, projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.	Pritarti	Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-08-12				2. Atsižvelgiant į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Nepritarti	2024 m. rugsėjo 19 d. įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje metu LR Vyriausybės išvados nebuvo paprašyta. Be to, analogiškos nuostatos nuo 2024 m. birželio mėn. jau galioja Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl šiuo įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų teisinės bazės nuoseklumą.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, 2024-09-24					Argumentai: PĮ 58 straipsnio pakeitimais iš esmės yra įtvirtinamas papildomas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjai iš pirkimo procedūrų turėtų būti šalinami, jei jie ar jų pasitelkti ūkio subjektai vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Atitinkamas teisinis pagrindas pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme. Manome, kad pasirinktas teisės normos įgyvendinimo būdas nėra efektyvus bei neįgyvendins jos tikslų. Pirmiausia, tai perkančiosios organizacijos nedisponuoja tokiais duomenimis, dažnu atveju ir resursais, kad galėtų patikimai įvertinti ir priimti sprendimus dėl tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros. Viešai prieinami duomenys apie tiekėjus, kurie galimai vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ne visada būna patikrinti ir patikimi, ir esant ginčui tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, ne visada tai būtų pakankamas įrodymas, kuriuo galėtų vadovautis perkančiosios organizacijos. Nenumačius efektyvių įstatymo normos įgyvendinimo priemonių, teisės norma, kaip priemonė apriboti galimybes dalyvauti verslams, kurie turi interesų priešiškose valstybėse, neveiks, neduos rezultatų, kurių tikimasi. Pabrėžtina, kad teisės aktai priimami ne tam, kad praktikoje būtų neįgyvendinami ir nenaudojami. Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 3 str. įtvirtinti teisėkūros pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis rengiant ir priimant teisės aktus. Šio įstatymo 4 punkte yra įtvirtintas efektyvumo principas, kuris reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Pažymėtina, kad dabar pasirinkta priemonė, kai kiekviena perkančioji organizacija turėtų individualiai vertinti, tikrinti visus subjektus, ar jie nevykdo veiklos priešiškose teritorijose, nėra nei veiksminga, nei ekonomiška. Pirmiausiai, šiuo atveju kiekviena perkančioji organizacija, siekianti veiksmingiau įgyvendinti teisės nuostatas, turėtų skirti lėšų, kad turėti savo vidinius tiekėjų registrus, skirti lėšas papildomiems darbo resursams, patikroms, įsigyti papildomas duomenų bazes, kad tinkamai atlikti patikrą. Daug efektyvesnis ir ekonomiškesnis teisės normos įgyvendinimo būdas būtų, jei tokį registrą sukurtų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kita valstybinė institucija (pvz. VPT), kuri centralizuotai nuolat atnaujintų ir prižiūrėtų registrą. Tai institucijai galėtų būti suteiktos papildomos galimybės, įgaliojimai patikrinti duomenis, kurie perkančiosioms organizacijoms nėra prieinami. Ta institucija galėtų rinkti duomenis ir iš visų Lietuvos perkančiųjų organizacijų, kurios priėmė sprendimus šalinti iš savo pirkimų tiekėjus šiuo pagrindu. Atitinkamai viešuose pirkimuose efektyviai veikia panašūs nepatikimų ir melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašai. Tokia duomenų centralizacija suteiktų žymiai didesnę naudą, nei parinktas dabartinis teisės akto įgyvendinimo būdas ir taip būtų užtikrintas teisėkūros efektyvumo principas. Centralizacija yra vienas iš svarbiausių viešųjų pirkimų politikos tikslų pastaraisiais metais. Centralizuojant veiklą siekiama didesnio efektyvumo bei didesnės pirkimų vykdymo kokybės. Todėl neginčitina, kad bet koks veiklos centralizavimas palengvintų perkančiosioms organizacijoms jų atliekamą darbą. Papildomas įrankis (veiklą vykdančių priešiškose valstybėse tiekėjų sąrašas, registras) taip pat galėtų būti centralizuotai perkančiųjų organizacijų pildomas. Panašus, kaip melagingą informaciją pateikusių ir nepatikimų tiekėjų registrai. Registrą pildytų pačios perkančiosios organizacijos, o už jo administravimą būtų atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba. Galima būtų panaudoti net ir jau turimą, t. y. melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą. Tiekėjai turėtų teikti deklaracijas, kad nevykdo veiklos priešiškose valstybėse, nustačius, kad informacija pateikta neteisinga, galėtų būti įtraukiamas perkančiosios organizacijos į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą. Siekiant sumažinti perkančiųjų organizacijų įrodinėjimo naštą dėl tiekėjų vykdomos veiklos priešiškose valstybėse, įrodinėjimą siūlytume perkelti tiekėjo atsakomybei. Pvz. tam tikrais atvejais būtų galima nustatyti prezumpciją, kad tiekėjas vykdo veiklą priešiškose valstybėse, kol neįrodo priešiškai. Prezumpcija galėtų būti taikoma tais atvejais, kai perkančioji organizacija viešoje erdvėje randa informaciją apie tiekėjo vykdomą veiklą priešiškose valstybėse. Tokiu atveju ne perkančioji organizacija turėtų rinkti įrodymus, kad įrodyti viešoje erdvėje aptiktą faktą, bet tiekėjas turėtų teikti įrodymus, įrodančius faktą, kad jis nevykdo veiklos priešiškose valstybėse. Nepaneigus prezumpcijos, tiekėjas būtų šalinamas iš pirkimo procedūros ir galėtų būti įtraukiamas į viešą registrą, kad vėliau kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurių pirkimuose dalyvautų tas pats tiekėjas, būtų paprasčiau pašalinti tą tiekėją iš kito konkretaus jos vykdomo pirkimo. Pasiūlymai: Siūlymas Nr. 1. Siūloma PĮ 58 str. 4¹dalies 6 p. nustatytą teisės normą įgyvendinti įpareigojant vieną valstybinę instituciją centralizuotai parengti ir prižiūrėti registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Atitinkamai pakeičiant ir PĮ 58 str. 4² d., kurioje ir įtvirtinti kitokį PĮ 58 str. 4¹ dalies 6 p. nustatytos normos įgyvendinimo būdą. Siūlymas Nr. 2. Siūloma PĮ 58 str. 4¹dalies 6 p. nustatytą teisės normą įgyvendinti sukuriant registrą, kurį pildytų perkančiosios organizacijos. Buvimas registre lemtų automatinį tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Registro principas turėtų būti panašus kaip nepatikimų tiekėjų sąrašo. Siūlymas Nr. 3. Pakeisti PĮ 58 str. 4¹ dalies 6 punktą, išdėstant jį taip: 6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. Laikoma, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, jei tiekėjas neteikia informaciją patvirtinančių Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų (vieną ar kelis) ar kitų perkančiajam subjektui priimtinų dokumentų ir (ar) paaiškinimų arba pateikti dokumentai ir (ar) paaiškinimai neįrodo, kad tiekėjas nevykdo veiklos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybės ar teritorijose.	Nepritarti	Pritarti AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlomai idėjai įpareigoti vieną valstybinę instituciją centralizuotai parengti ir prižiūrėti registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkretus pasiūlymas nėra teikiamas (teikiama tik idėja), o iniciatorės I. Pakarklytės teikiamais įstatymų pakeitimais siekiama suderinti nuostatas su nuo birželio mėnesio jau galiojančiomis LR viešųjų pirkimų įstatymo analogiškomis nuostatomis, šiame etape netikslinga nustatyti kitokią tiekėjų tikrinimo tvarką tik šiame įstatyme.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė,

2024-09-24

Argumentai:

PĮ 58 straipsnio pakeitimais iš esmės yra įtvirtinamas papildomas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjai iš pirkimo procedūrų turėtų būti šalinami, jei jie ar jų pasitelkti ūkio subjektai vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Atitinkamas teisinis pagrindas pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme. Manome, kad pasirinktas teisės normos įgyvendinimo būdas nėra efektyvus bei neįgyvendins jos tikslų. Pirmiausia, tai perkančiosios organizacijos nedisponuoja tokiais duomenimis, dažnu atveju ir resursais, kad galėtų patikimai įvertinti ir priimti sprendimus dėl tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros. Viešai prieinami duomenys apie tiekėjus, kurie galimai vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ne visada būna patikrinti ir patikimi, ir esant ginčui tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, ne visada tai būtų pakankamas įrodymas, kuriuo galėtų vadovautis perkančiosios organizacijos. Nenumačius efektyvių įstatymo normos įgyvendinimo priemonių, teisės norma, kaip priemonė apriboti galimybes dalyvauti verslams, kurie turi interesų priešiškose valstybėse, neveiks, neduos rezultatų, kurių tikimasi. Pabrėžtina, kad teisės aktai priimami ne tam, kad praktikoje būtų neįgyvendinami ir nenaudojami.

Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 3 str. įtvirtinti teisėkūros pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis rengiant ir priimant teisės aktus. Šio įstatymo 4 punkte yra įtvirtintas efektyvumo principas, kuris reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

Pažymėtina, kad dabar pasirinkta priemonė, kai kiekviena perkančioji organizacija turėtų individualiai vertinti, tikrinti visus subjektus, ar jie nevykdo veiklos priešiškose teritorijose, nėra nei veiksminga, nei ekonomiška.

Pirmiausiai, šiuo atveju kiekviena perkančioji organizacija, siekianti veiksmingiau įgyvendinti teisės nuostatas, turėtų skirti lėšų, kad turėti savo vidinius tiekėjų registrus, skirti lėšas papildomiems darbo resursams, patikroms, įsigyti papildomas duomenų bazes, kad tinkamai atlikti patikrą. Daug efektyvesnis ir ekonomiškesnis teisės normos įgyvendinimo būdas būtų, jei tokį registrą sukurtų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kita valstybinė institucija (pvz. VPT), kuri centralizuotai nuolat atnaujintų ir prižiūrėtų registrą. Tai institucijai galėtų būti suteiktos papildomos galimybės, įgaliojimai patikrinti duomenis, kurie perkančiosioms organizacijoms nėra prieinami. Ta institucija galėtų rinkti duomenis ir iš visų Lietuvos perkančiųjų organizacijų, kurios priėmė sprendimus šalinti iš savo pirkimų tiekėjus šiuo pagrindu. Atitinkamai viešuose pirkimuose efektyviai veikia panašūs nepatikimų ir melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašai. Tokia duomenų centralizacija suteiktų žymiai didesnę naudą, nei parinktas dabartinis teisės akto įgyvendinimo būdas ir taip būtų užtikrintas teisėkūros efektyvumo principas.

Centralizacija yra vienas iš svarbiausių viešųjų pirkimų politikos tikslų pastaraisiais metais. Centralizuojant veiklą siekiama didesnio efektyvumo bei didesnės pirkimų vykdymo kokybės. Todėl neginčitina, kad bet koks veiklos centralizavimas palengvintų perkančiosioms organizacijoms jų atliekamą darbą. Papildomas įrankis (veiklą vykdančių priešiškose valstybėse tiekėjų sąrašas, registras) taip pat galėtų būti centralizuotai perkančiųjų organizacijų pildomas. Panašus, kaip melagingą informaciją pateikusių ir nepatikimų tiekėjų registrai. Registrą pildytų pačios perkančiosios organizacijos, o už jo administravimą būtų atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba. Galima būtų panaudoti net ir jau turimą, t. y. melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą. Tiekėjai turėtų teikti deklaracijas, kad nevykdo veiklos priešiškose valstybėse, nustačius, kad informacija pateikta neteisinga, galėtų būti įtraukiamas perkančiosios organizacijos į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą.

Siekiant sumažinti perkančiųjų organizacijų įrodinėjimo naštą dėl tiekėjų vykdomos veiklos priešiškose valstybėse, įrodinėjimą siūlytume perkelti tiekėjo atsakomybei. Pvz. tam tikrais atvejais būtų galima nustatyti prezumpciją, kad tiekėjas vykdo veiklą priešiškose valstybėse, kol neįrodo priešiškai. Prezumpcija galėtų būti taikoma tais atvejais, kai perkančioji organizacija viešoje erdvėje randa informaciją apie tiekėjo vykdomą veiklą priešiškose valstybėse. Tokiu atveju ne perkančioji organizacija turėtų rinkti įrodymus, kad įrodyti viešoje erdvėje aptiktą faktą, bet tiekėjas turėtų teikti įrodymus, įrodančius faktą, kad jis nevykdo veiklos priešiškose valstybėse. Nepaneigus prezumpcijos, tiekėjas būtų šalinamas iš pirkimo procedūros ir galėtų būti įtraukiamas į viešą registrą, kad vėliau kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurių pirkimuose dalyvautų tas pats tiekėjas, būtų paprasčiau pašalinti tą tiekėją iš kito konkretaus jos vykdomo pirkimo.

Pasiūlymai:

Siūlymas Nr. 1. Siūloma PĮ 58 str. 4¹dalies 6 p. nustatytą teisės normą įgyvendinti įpareigojant vieną valstybinę instituciją centralizuotai parengti ir prižiūrėti registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Atitinkamai pakeičiant ir PĮ 58 str. 4² d., kurioje ir įtvirtinti kitokį PĮ 58 str. 4¹ dalies 6 p. nustatytos normos įgyvendinimo būdą.

Siūlymas Nr. 2. Siūloma PĮ 58 str. 4¹dalies 6 p. nustatytą teisės normą įgyvendinti sukuriant registrą, kurį pildytų perkančiosios organizacijos. Buvimas registre lemtų automatinį tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Registro principas turėtų būti panašus kaip nepatikimų tiekėjų sąrašo.

Siūlymas Nr. 3. Pakeisti PĮ 58 str. 4¹ dalies 6 punktą, išdėstant jį taip:

6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. Laikoma, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, jei tiekėjas neteikia informaciją patvirtinančių Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų (vieną ar kelis) ar kitų perkančiajam subjektui priimtinų dokumentų ir (ar) paaiškinimų arba pateikti dokumentai ir (ar) paaiškinimai neįrodo, kad tiekėjas nevykdo veiklos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybės ar teritorijose.

Nepritarti

Pritarti AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlomai idėjai įpareigoti vieną valstybinę instituciją centralizuotai parengti ir prižiūrėti registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkretus pasiūlymas nėra teikiamas (teikiama tik idėja), o iniciatorės I. Pakarklytės teikiamais įstatymų pakeitimais siekiama suderinti nuostatas su nuo birželio mėnesio jau galiojančiomis LR viešųjų pirkimų įstatymo analogiškomis nuostatomis, šiame etape netikslinga nustatyti kitokią tiekėjų tikrinimo tvarką tik šiame įstatyme.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: Komiteto vardu raštu kreiptis į LR Vyriausybę su siūlymu įvertinti ir apsvarstyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ gautą pasiūlymą – sukurti atsakingos valstybės institucijos administruojamą registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurių pasiūlymai atmesti dėl to, kad jie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 9 Komiteto nariai)

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Laima Vyskupaitytė-Mogenienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė