LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS ORO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO projekto Nr. XIVP-3293(2)

2024-05-07  Nr. 107-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus, Justinas Urbanavičius.

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Paulius Žvirblis.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:.

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai                                                                                                                                                           Simonas Gentvilas,                                                                                                                                                                                                          Antanas Čepononis 2024-04-26	8				Argumentai: Pasiūlymu siekiama Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 4, 5, 7, 9, 10, 13 ir 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5^1 straipsniu įstatymo projekto 8 straipsniu įstatymo 13 straipsnį papildoma 6 dalimi numatytą kietojo iškastinio draudimą taikyti tose vietovėse, kuriose oro tarša turi didžiausią ekspoziciją vietos gyventojams. Siūloma drausti naudoti kietąjį iškastinį kurą miestuose, kuriuose gyventojų skaičius yra 50 tūkst. ar didesnis, ir kurorto statusą turinčiuose miestuose – Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone. 50 tūkst. gyventojų slenkstį peržengia 6 miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus. Tokio slenksčio siūlymas pagrįstas tuo, kad Lietuvos miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai. Valstybės duomenų agentūros 2022 m. duomenimis, Kauno m. gyventojų tankumas buvo 1898 gyv./km^2; Panevėžio m. – 1752 gyv./km^2.; Klaipėdos m. – 1554 gyv./km^2; Vilniaus m. – 1404 gyv./km^2; Alytaus m. – 1295 gyv./km^2; Šiaulių m. – 1256 gyv./km^2. Septinta pagal gyventojų tankumą buvo Visagino savivaldybė tik su 335 gyv./km^2. Siūlymas drausti kietojo iškastinio kuro naudojimą kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse pagrįstas esmine šių vietovių siekiamybe užtikrinti kuo geresnes rekreacines sąlygas, įskaitant kuo švaresnį orą poilsiautojams ar reabilitacines paslaugas gaunantiems asmenims. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikto Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Mažeikių, Naujosios Akmenės, Jonavos ir Kėdainių miestų 2020–2022 m. aplinkos oro užterštumo mažesnio kaip 2,5 μm aerodinaminio skersmens kietųjų dalelių (KD2,5) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo duomenimis, 9-iuose Lietuvos miestuose 2020–2022 m. periodu kasmet dėl aplinkos oro užterštumo KD2,5 vidutiniškai kasmet anksčiau laiko mirė 198 asmenys, iš kurių 187 priskiriami asmenims iš nurodytų didžiųjų miestų. Pasiūlymu taip pat siekiama išvengti neigiamų socialinių padarinių mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenantiems nepasiturintiems / mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams dėl galimai galinčių kilti papildomų išlaidų prisitaikant prie kietojo iškastinio kuro naudojimo draudimo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnį 6 dalimi: „6. Draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą, kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje), išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: 5 - „už“, 1 - „prieš, 0 – „susilaikė“.
2.	Seimo narė Aistė Gedvilienė 2024-05-03	1	9			Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos terminologijos pakomisės pastabą, siūloma patikslinti „buitinio aplinkos oro taršos šaltinio“ sąvoką. Pasiūlymas: Siūloma projekto   1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį patikslinti ir išdėstyti taip: „9. Buitinis aplinkos oro taršos šaltinis (toliau – buitinis taršos šaltinis) – fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu, naudojamas įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą aplinkos oro taršos šaltinis, naudojamas fizinio asmens poreikiams, nesusijusiems su ūkinės veiklos vykdymu.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                         Aistė Gedvilienė

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė