Projekto XIIIP-589(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 391 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
3) dėl nedarbo negautų pajamų
arba jų dalies kompensavimas.
2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užimtumo rėmimo politiką
formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios valstybės
institucijos ir ją įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio
straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, darbo rinkos paslaugų teikimo
ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
įgyvendinimo efektyvumą vertina atlikdamos darbo ieškančių asmenų, darbdavių
apklausas, statistinių duomenų analizę, organizuodamos mokslinius tyrimus ir
šio vertinimo rezultatus skelbia viešai.“
3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį.
3. Teisę į dėl
nedarbo negautų pajamų arba jų dalies kompensavimą įgyja nedarbo socialiniu
draudimu apdrausti asmenys Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo
įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nestudijuoja aukštojoje
mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal
bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus
asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo
programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo
programas savo lėšomis, arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal
nuolatinės formos studijų programas;“.
2. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, teritorinėje darbo biržoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:
1) užimto asmens;
2) pensinio amžiaus asmens;
3) nedarbingo asmens;
4) besimokančio asmens.;
5) asmens, praradusio bedarbio statusą.“
3. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenų, kurių bedarbio
statusas panaikintas, registracija teritorinėje darbo biržoje panaikinama
nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus dėl šio įstatymo 24
straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytas aplinkybes nurodytų aplinkybių,
kurioms atsiradus registracija teritorinėje darbo biržoje tęsiama asmens
prašymu.“
4. Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys Asmenims,
kurių kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24
straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija
teritorinėje darbo biržoje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali
būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o
bedarbio statusas pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali
registruotis jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6
mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.“
5 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Bedarbių
Darbo ieškančių asmenų grupės
1. Teritorinė
darbo birža, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo
galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą bedarbį darbo ieškantį
asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių
grupei.
2. Bedarbių
Darbo ieškančių asmenų priskyrimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms bedarbių
darbo ieškančių asmenų grupėms kriterijus, taip pat ir
užimtumo rėmimo priemonių jiems siūlymo sąlygas ir tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) bedarbis
pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų
programas arba mokytis pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio
mokymo programas, išskyrus bedarbius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio,
pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, bedarbius, kurie mokosi pagal
formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis, ar bedarbius, kurie
dalyvauja paramos mokymuisi priemonėse, arba pradeda studijuoti aukštojoje
mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas;“.
7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Papildyti 25 straipsnį 10 punktu:
„10) asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga.“
8 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinės darbo biržos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria teritorinėse darbo biržose
registruotus bedarbius juos atitinkamai bedarbių darbo
ieškančių asmenų grupei.“
9 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos
1. Teritorinė darbo birža,
įregistravusi darbo ieškantį asmenį ir suteikusi jam bedarbio statusą,
atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir
parinkti bedarbiams darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos
paslaugas, ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra
tinkamos tam bedarbiui darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į
jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo
laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką bedarbio
darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms.
2. Teritorinė darbo birža,
atsižvelgdama į bedarbio darbo ieškančio asmens įsidarbinimo
galimybių vertinimo rezultatus, priskiria bedarbį darbo ieškantį
asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų bedarbių darbo
ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka
sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“
10 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Papildyti 31 straipsnį 3 dalimi:
„3. Asmenims, teritorinėje darbo biržoje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“
11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) darbo rinkos
paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;“.
12 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinė darbo birža,
siųsdama asmenis dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos
priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai
pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos
priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai bedarbių
darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“
13 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 36 straipsnio 1 dalį 4 punktu:
„4) neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Paramos mokymuisi tikslas –
padėti bedarbiams įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti
kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų,
mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, neformaliojo profesinio mokymo
programas ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu programas,
ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbinių darbo gebėjimų, ar
pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu
to reikia norint įsidarbinti į laisvas darbo vietas ar pradėti dirbti
savarankiškai.“
14 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bedarbių profesinis
mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas
trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis
sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir
bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami
mokytis pagal teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos darbo biržos
atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo
profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti teritorinės
darbo biržos pasiūlytose ar jų pačių susirastose darbo vietose ar
dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės darbo biržos
ir bedarbio.“
2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teritorinė darbo birža šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių pagrindu bedarbiui išduoda dokumentą,
kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui
nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Bedarbių profesinis
mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas
trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis
sudaroma tarp teritorinės darbo biržos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir
bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai įgyti ar tobulinti
bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami
didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba bedarbiai siunčiami
pagal Lietuvos darbo biržos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo
suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp teritorinės
darbo biržos ir bedarbio.“
3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bedarbių profesinis mokymas
vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis, o kai
sudaryta trišalė sutartis – suderinus su darbdaviu. Teritorinė darbo birža,
remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytomis sutartimis, išduoda
bedarbiui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam
profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp
pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio, vadovaujantis šio
straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, sudaroma profesinio mokymo
sutartis, pagal kurią. Profesinio profesinio mokymo
teikėjas, su bedarbiu sudaręs šioje dalyje nurodytą sutartį, kas mėnesį
teritorinei darbo biržai teikia informaciją apie bedarbio mokymo programos
lankomumą.“
4. Pakeisti 37 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgyja kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“
15 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Stažuotė,
kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams
ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti
organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliu
neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne
mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę
kvalifikaciją ar neformaliu neformaliojo suaugusiųjų švietimo
būdu įgytą kompetenciją.“
16 straipsnis. Įstatymo papildymas 391 straipsniu
Papildyti Įstatymą 391 straipsniu:
„391 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas
1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp teritorinės darbo biržos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis.
2. Teritorinė darbo birža, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.
3. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas vykdomas kompetencijų pripažinimą organizuojančio asmens, kurį pasirenka pats bedarbis.
4. Bedarbiams skiriamos lėšos neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytoms kompetencijoms pripažinti negali viršyti 0,6 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
5. Bedarbių neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas pagal šio straipsnio nuostatas gali būti organizuojamas ne daugiau kaip 3 kartus per vienus metus.“
17 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Parama judumui
1. Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą, ar į teritorinės darbo biržos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:
1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;
2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;
3) bedarbiui dalyvaujant jo
individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms
užsiėmimuose.;
4) darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.
2. Kelionės išlaidos kompensuojamos,
kai asmuo dėl paramos judumui į teritorinę darbo biržą kreipiasi per 3 darbo
dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar
stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ir kai
nustatoma nustačius, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje
gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta, stažuotės atlikimo
ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vieta, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo
įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar
stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos
teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame
užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose. Kelionės
išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į teritorinę
darbo biržą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma,
kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje
vietovėje, kurioje yra darbo vieta.
3. Paramos judumui dydis sudaro 33 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 25 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama.
4. Kelionės išlaidų kompensacijosų bedarbiui,
dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose
konsultavimo grupėms užsiėmimuose, stažuotėje, ir darbdaviui, patiriančiam
bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydžiaiis
nustatomias Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą nuo tarp
gyvenamosios vietos, iki teritorinės darbo biržos, darbo ar stažuotės
atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“
18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) 75 procentai apskaičiuotų
lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte
ir 10 punktuose;“.
19 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) šio įstatymo
25 straipsnio 3–9 10 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti
įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;“.
2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;“.
20 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vietinių
užimtumo iniciatyvų projektai įgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytose savivaldybių ar seniūnijų teritorijose
ar jų dalyse, kuriose bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus
gyventojų, projektų įgyvendinimo laikotarpiu yra didesnė negu vidutiniškai
šalyje, nedarbo pasekmėms švelninti.“
21 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) turintys pabėgėlio statusą ar kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga;“.
2. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 9 punktu:
„9) priklausantys socialinės rizikos šeimoms;“.
3. Papildyti 48 straipsnio 2 dalį 10 punktu:
„10) vyresni kaip 40 metų.“
22 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos
fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai
atlygintinai atliekamos darbinės darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nustatyta
tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą
darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba asmuo, kuris nėra
Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos
teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas
nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių
įdarbinimą, nustatytos įdarbinimo tvarkos.
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;
2) darbo Lietuvos Respublikoje
laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas
ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos
departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų
reikalavimu;.
3) per 3 darbo dienas nuo darbo
sutarties sudarymo dienos raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai jos
nustatyta tvarka apie trečiosios šalies piliečio darbo pradžią.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Valstybinė darbo
inspekcija, Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija,
nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar)
nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra
pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo
sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
teritorinei įstaigai, apie kad darbo sutarties
sudarymąta ir darbuotojoas priėmimą priimtas
į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių
inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam
skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir
nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio
socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir
mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba
turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo;
4) 3) šio
įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896
eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti
darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus,
užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną
nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Valstybinė darbo inspekcija Šio
įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija,
nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar)
nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) perduoda Valstybinei mokesčių
inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam
skyriui duomenis, kurių reikia, kad šios apskaičiuotų ir išieškotų darbdavio ir
nelegaliai dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio
socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir
mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba
turėjo gauti nelegaliai dirbęs asmuo, išskyrus atvejį, kai gyventojų pajamų
mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos buvo sumokėti;
4) 3) įpareigoja
darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią
grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios
šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
5) 4) šio
įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už
kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio,
jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia
baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį
asmenį;
6) 5) perduoda
informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos
departamentui.
6. Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
7. Jeigu darbdavys, nelegaliai
įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikramo
darbuio, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra
subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir,
3 ir 4 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų
įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti
trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio
2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar
kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs
trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio
straipsnio 5 dalies 2 ir, 3 ir 4 punktuose
nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų
atsakomybė reiškia tai, kad tiek Valstybinė darbo inspekcija šio
įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek
nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį
reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo
jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio
reikalavimo nepatenkino arba patenkino ne nevisiškai. Valstybinė
darbo inspekcija Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, taip
pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną
nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas
raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo
dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų
teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už
šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą rangovui
nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies
pilietį.
8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 4 dalies
2 punkte ir 3 punktuose, 5 dalies 2 ir, 3, 4 ir
5 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus
darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos,
o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata
netaikoma tais atvejais, kai Valstybinė darbo inspekcija šio
įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, ar
darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys,
pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
10. Šio straipsnio 4 dalies 4
3 punkte, 5 dalies 5 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda
skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam
asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar
Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“
23 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3) per 3 darbo dienas nuo darbo
sutarties su trečiosios šalies piliečiu sudarymo ar nutraukimo dienos raštu
nepraneša Valstybinei darbo inspekcijai jos nustatyta tvarka apie darbo pradžią
ir pabaigą.
2. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė darbo inspekcija,
nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą,
šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už
kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau
bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą
darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.“
24 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skiria baudas darbdaviams
baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. už kiekvieną pažeidimą.
Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per
pastaruosius 32 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki
1 200 eurų. už kiekvieną pažeidimą.“
2. Papildyti 58 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.“
25 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 60 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„60 straipsnis. Baudos skyrimas
1. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
2. Valstybinė darbo inspekcija
Institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos
savarankiškos veiklos kontrolę, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58
straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir
maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio
asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra
atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki
minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis
didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių
ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir
reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda
išieškoma į valstybės biudžetą.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis
aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo kliudė trukdė atlikti
pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio
įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų
įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58
straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus
nuo pažeidimo nustatymo dienos 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o
trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
7. Baudos už
nelegalų darbą, už nedeklaruotą darbą skyrimas ar neskyrimas, baudos
panaikinimas ar sumažinimas teismo tvarka nėra pagrindas atsisakyti
apskaičiuoti ar išieškoti darbdavio ir nelegaliai ar nedeklaruotą darbą
dirbusio asmens nesumokėtus gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio
draudimo įmokas, baudas ir delspinigius pagal šias įmokas ir mokesčius
reglamentuojančių teisės aktų nuostatas nuo pajamų, kurias gavo arba turėjo
gauti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą dirbęs asmuo. Sprendimas dėl
gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir
delspinigių apskaičiavimo ir išieškojimo gali būti skundžiamas įstatymų
nustatyta tvarka.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
vardu komiteto pirmininkas Algirdas Sysas