|
Argumentai:
Baltijos jūroje žuvies
ištekliai nuosekliai mažėja. Tuo tarpu jūros, ypač priekrantės akvatorijos
naudojimas vis intensyvėja. Šiuo metu skaičiuojama, jog priekrantėje iki 20 m
gylio žvejoja 55 įmonės 29 žvejybos baruose. Konkurencija dėl mažėjančio
laimikio vis didėja su gausėjančia žvejų mėgėjų bendruomene, pramogine
laivyba, vandens sporto entuziastais jūroje.
Seklioji
priekrantė yra tapusi konflikto zona.
Dėl kritiškai
sumažėjusi Rytinės Baltijos menkės išteklių nuo 2020 ribojama šios žuvies
verslinė žvejyba, kas savo ruožtu apribojo tinklų naudojimą, kurie leisdavo
pagauti ir kitus laiminius. Dėl šios priežasties verslinės žvejybos įmonės
gauna kompensacijas. Tikėtina, jog menkių žvejybos draudimas priekrantėje
išliks 4-5 metus.
2020 liepos 28 d. Klaipėdos universitete surengtos apskritojo stalo diskusijų
išvadose tapo akivaizdu, jog priekrantės žvejyboje turi būti imtasi greitų
sprendimų dėl dalies verslo pasitraukimo, siekiant
atkurti
mažėjančius žuvies išteklius bei sukurti priekrantės akvatorijoje erdvės
kitiems jūros naudotojams ir mėgėjiškai žvejybai, kuri yra ilguoju
laikotarpiu perspektyvesnė turizmo plėtros atžvilgiu. Eilę metų visų 55
įmonių gautos deklaruotos pajamos iš žuvies pardavimų priekrantėje svyravo
vos tarp 500 000-600 000 eur (be PVM). Tai yra mažiau negu
10 000 eur metinės apyvartos vidutinei priekrantės žvejybos įmonei.
Turint omeny, būtinas investicijas, į laivus, transporto priemones laivų
ištempimui, patalpas žuvies ir įrangos sandėliavimui, šaldytuvus, kurą,
žvejybos įrankius ir darbo užmokestį, ši veikla yra tapusi giliai nuostolinga
ir neperspektyvi.
Atkreipiamas
dėmesys, kad itin didelė verslinės žvejybos žvejų dalis šia veikla užsiima
daugiau nei 20 m., dėl šios priežasties žvejai nėra pasirengę pasitraukti iš
rinkos, nes neturi tinkamų priemonių persikvalifikavimui bei finansinių
išteklių naujos veiklos pradžiai.
Todėl siūloma
sukurti kompensavimo tvarką versline žvejyba užsiimantiems žvejams, kurie
pasitraukia iš savo verslo atsisakydami savo žvejybos kvotų bei sunaikindami
savo žvejybos įrankius.
Skaičiuojama, jog
dabar 55 įmonių pasitraukimas pagal siūlomą tvarką pareikalaus 4-5 mln eurų
lėšų, kurios būtų išmokėtos iš Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo
programos.
Priekrantės žvejybos įmonių kompensavimo
tvarka yra parengta remiantis anksčiau taikyta kompensavimo tvarka priemonėje
„Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui atiduodant į metalo
laužą“, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario
18 d. įsakymo Nr. 3D-132 redakcija
Išmokų dydžiai indeksuojami 20,6 % vidutine
infliacija pagal statistikos departamento skelbiamą vidutinį kainų pokytį,
lyginant su 2019 m. vasario mėn. patvirtinta metodika
Pasiūlymas:
1)
Siūloma papildyti 31 straipsnio nauja 4 dalimi ir
išdėstyti ją taip:
4. Kompensacijos
žuvų išteklių naudotojams dėl laikino žvejybos veiklos nutraukimo ar
pasitraukimui iš verslo, jei šių žvejybos reglamentavimo priemonių nenustato
Europos Sąjungos teisės aktai, mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ar
kitų Aplinkos ministerijos arba Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų lėšų
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kompensacijos
mokamos atsisakius turimų žvejybos kvotų priekrantėje ir sunaikinus savo
turimus verslinės žvejybos įrankius.
2)
Siūloma papildyti 31 straipsnį nauja 41
dalimi ir išdėstyti ją taip:
41 Kompensavimo dydis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms
įmonėms apskaičiuojamos pagal formulę:
I = 6883 Eur × GT + 35000 eur × X,
kur
I – kompensacija už žvejybos laivo atidavimą į metalo laužą, Eur;
GT – visų pareiškėjui priklausančių laivų bendrojo tonažo suma;
kai GT‘ ≤ 5,8, tai X = 1;
kai GT‘ > 5,8, tai X = GT‘/5,8;
GT‘ – pareiškėjui priklausančių
laivų bendrojo tonažo suma.
|