Argumentai:
UTPĮ 118 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl
teisinių ar kitų objektyvių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį
išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas
užsienietis, privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo
vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį, o šio
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs užsieniečio ar
institucijos, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, prašymą pakartotinai
svarstyti sprendimą dėl užsieniečio sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų
nuo prašymo priėmimo dienos pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti
užsienietį ir priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti galioti sprendimą
sulaikyti užsienietį; 2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį; 3)
panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, nors ir Įstatymo 119
straipsnyje nustatyta, kad remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu
panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį, užsienietis paleidžiamas iš
sulaikymo vietos nedelsiant, tačiau atitinkamai institucijai nustačius, jog
užsieniečio išsiuntimo perspektyvos nėra, teismas sprendimą dėl sulaikymo
panaikinimo gali priimti per 10 dienų, o tai Šengeno vertintojų nuomone
(pateikta Lietuvos vertinimo dėl Šengeno acquis taikymo 2023 metų
ataskaitos projekte) neatitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių
piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – Grąžinimo
direktyva) 15 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad paaiškėjus, jog dėl
teisinių ar kitokių priežasčių nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį
išsiųsti, sulaikymas tampa nebepateisinamas ir atitinkamas asmuo nedelsiant
paleidžiamas.
Pažymėtina, kad UTPĮ numatytas teisinis
reguliavimas kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti
jam alternatyvią sulaikymui priemonę savo esme labai panašus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso (toliau – BPK) 123
straipsnyje nustatytą suėmimo skyrimo tvarką. BPK 139 straipsnio 2 dalyje
numatyta, kad, jeigu ikiteisminio tyrimo metu išnyksta suėmimo, intensyvios
priežiūros, namų arešto ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir
(ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu pagrindai
ar šioms kardomosioms priemonėms taikyti reikalingos sąlygos, prokuroras
privalo nedelsdamas priimti nutarimą paleisti į laisvę suimtą įtariamąjį arba
panaikinti jam taikomą kardomąją priemonę. Tokio nutarimo nuorašas yra
siunčiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, paskyrusiam suėmimą ar kitą kardomąją
priemonę ar pratęsusiam jos terminą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus
Nacionalinės teismų
administracijos nuomonę, siūloma atsisakyti
UTPĮ 118 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto mechanizmo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) privalomo kreipimosi į teismą, numatant
galimybę VSAT priimti sprendimą paleisti užsienietį iš sulaikymo.
Pasiūlymas: patikslinti Įstatymo projekto 31 straipsnį:
,,31 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 118 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
118 straipsnis. Sprendimo sulaikyti užsienietį
pakartotinis svarstymas
1. Išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams,
užsienietis turi teisę, o Valstybės sienos apsaugos tarnyba nedelsdama
privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu
pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį., išskyrus, kai užsienietis iš sulaikymo
vietos paleidžiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu
pagrindu. Jeigu
užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse
nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Valstybės
sienos apsaugos tarnyba nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su
prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
2. Jeigu dėl teisinių ar kitų objektyvių priežasčių
nebėra pagrįstos tikimybės užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos,
Valstybės sienos apsaugos tarnyba privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su
prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį nedelsiant priima sprendimą paleisti
užsienietį iš sulaikymo vietos ir apie tai informuoja sprendimą sulaikyti užsienietį priėmusį teismą.
3. Teismas, gavęs užsieniečio ar Valstybės sienos
apsaugos tarnybos prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl užsieniečio
sulaikymo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo priėmimo dienos
pakartotinai svarsto sprendimą sulaikyti užsienietį ir priima vieną iš šių
sprendimų:
1) palikti galioti sprendimą sulaikyti užsienietį;
2) pakeisti sprendimą sulaikyti užsienietį;
3) panaikinti sprendimą sulaikyti užsienietį.
4. Šio straipsnio 3 dalyje išvardyti apylinkės
teismo sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos.
5. Teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio
Įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.“
|