LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS

KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3268(2)

2024-06-25 Nr. 102-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo ministerijos atstovai: ministrė Ewelina Dobrowolska, vyresnioji patarėja Mėta Matuzevičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-21	4	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstituciniame įstatyme numatyti galimybę piliečiams, įgyvendinant konstitucinę įstatymų leidybos iniciatyvos teisę arba piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę, teikti Seimui tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų projektus: konstitucinio įstatymo ar įstatymo projektą (2 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą (2 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio nuoseklumo bei suderinamumo, projekto 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 2 dalyje, IV skyriaus pavadinime, 17 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnyje, VI skyriaus pavadinime ir abiejuose šio skyriaus straipsniuose vietoj sąvokos „teisės akto projektas“ vartotina siauresnė sąvoka „įstatymo projektas“ arba, atsižvelgiant į kontekstą – „Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas“, „konstitucinio įstatymo projektas“.	Pritarti iš dalies	Visame projekte keisti formuluotę „teisės akto projektas“ nėra tikslinga, nes tai labai apkrautų tekstą (pvz., 2 straipsnio 3 dalis, IV skyriaus pavadinimas). Sąvokose (2 straipsnio 4 ir 5 dalys) yra aiškiai nurodyta, kokie teisės aktų projektai gali būti teikiami. Todėl siūlytina nekeisti 2 straipsnio 3 dalies, paliekant bendrą formuluotę „teisės akto projektas“, o tikslinti 4 straipsnio 2 dalį, išvardinant visas tris rūšis (įstatymo projektas, konstitucinio įstatymo projektas ir Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas) ir įvesti trumpinį „(toliau kartu – teisės akto projektas)“. Pasiūlymas: Tikslinti 4 straipsnio 2 dalies 1 sakinį: „2. Skelbiant šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytą informaciją, iniciatyvinių grupių narių vardai ir pavardės viešinami 10 metų nuo šių grupių įregistravimo dienos, o koordinatorių kontaktiniai duomenys – iki politinės kampanijos pabaigos, bet ne trumpiau kaip iki Seimo sprendimo dėl piliečių teikiamo įstatymo projekto, konstitucinio įstatymo projekto ar Konstitucijos keitimo įstatymo teisės akto projekto (toliau kartu ‑ teisės akto projektas)o priėmimo ar atmetimo įsigaliojimo dienos. <...>“. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-21	13	1			2. Atsižvelgiant į tai, kad iniciatyvinė grupė įregistruojama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu (projekto 9 straipsnio 8 dalis), projekto 13 straipsnio 1 dalies nuostata dėstytina lakoniškiau, pavyzdžiui, taip: „Įregistruota iniciatyvinė grupė turi teisę organizuoti piliečių parašų rinkimą ir apie tai pranešti visuomenės informavimo priemonėse.“	Pritarti	Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-21	21				3. Projekto 21 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas tiek, kiek jis apima piliečių inicijuotos ir Seimo nepriimtos Konstitucijos pataisos pakartotinio teikimo Seimui galimybės ribojimą, siejamą ne su Seimo sprendimu nepriimti tos pataisos, o su Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, nedera su Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų. Pažymėtina, kad šioje konstitucinėje nuostatoje numatytas vienų metų terminas skaičiuojamas nuo Seimo balsavimo, kuriuo piliečių inicijuota Konstitucijos pataisa nepriimta. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Seimo statuto 171 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas šiuo aspektu yra nenuoseklus, nes ir Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas ribojimas („Iniciatyva paskelbti referendumą tuo pačiu klausimu gali būti reiškiama ne anksčiau kaip po vienų metų“) yra nustatytas atsižvelgiant į nustatytąjį Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalyje, t. y. pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį vienų metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo referendumo, kuriame spręsta dėl Konstitucijos pakeitimo ar kito įstatymo priėmimo, dienos (o ne nuo piliečių reikalavimo paskelbti referendumą pateikimo Seimui dienos).	Nepritarti	Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta, kad vienų metų terminas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimo paskelbimo laikytinas pakankamu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Referendumo konstitucinio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytas vienų metų terminas tuo pačiu klausimu reiškiamai iniciatyvai ir šis terminas skaičiuojamas ne nuo referendume priimamo sprendimo, t. y. ne nuo galutinio sprendimo dėl teisės akto projekto priėmimo. Projekte taip pat įrašytas vienų metų terminas paduodamam prašymui įregistruoti iniciatyvinę grupę dėl teikiamo tokio paties turinio teisės akto projekto, taip pat numatyta, kad šis terminas skaičiuojamas nuo VRK sprendimo dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo paskelbimo dienos (t. y. nuo piliečių teikiamo projekto perdavimo Seimui), o ne nuo Seimo sprendimo dėl piliečių pateikto teisės akto projekto priėmimo. Manytina, kad projekte nurodomas vienų metų termino skaičiavimas būtent nuo VRK sprendimo priėmimo, o ne nuo Seimo sprendimo dėl piliečių pateikto teisės akto projekto priėmimo yra palankesnis piliečių iniciatyvos teisės įgyvendinimui (pakartotinė iniciatyva gali būti pateikta nelaukiant galutinio Seimo sprendimo, kurio priėmimas gali užtrukti ilgiau) ir yra pagrįstas tuo, kad galimybė naudotis konkrečios iniciatyvos teise pasibaigia VRK priėmus sprendimą dėl iniciatyvos teisės įgyvendinimo ar neįgyvendinimo, o Seimo statute nėra (ir neturėtų būti) nustatytas terminas, per kurį Seimas privalo priimti sprendimą dėl piliečių teikiamo teisės akto projekto. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 0, susilaikė – 5.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-21	21				4. Projekto 21 straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį pakartotinis piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimas būtų ribojamas vienodu terminu, neatsižvelgiant į tai, kokios teisinės galios įstatymo (Konstitucijos pataisos, konstitucinio įstatymo ar paprastojo įstatymo) priėmimas inicijuojamas, mūsų nuomone, būtų nepagrįstas ir tuo atžvilgiu, kad juo būtų sudarytos prielaidos 50 tūkstančių piliečių teisę pakartotinai teikti Seimui svarstyti to paties turinio įstatymo projektą riboti labiau nei analogišką kitų įstatymų leidybos iniciatyvos teisės subjektų (Seimo narių, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) teisę (pagal Seimo statuto 139 straipsnio 2 dalį, įstatymo projektas neteikiamas pakartotinai svarstyti, jeigu analogiško turinio projektą Seimas buvo atmetęs per pastaruosius 6 mėnesius; pagal Seimo statuto 171^4 straipsnio 6 dalį, nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių).	Nepritarti	Komitete vykusių klausymų metu apsispręsta, kad vienų metų terminas nuo VRK sprendimo paskelbimo laikytinas pakankamu ir pagrįstu bei piliečių teisių neribojančiu labiau, negu būtina. Pastebėtina, kad Seimo statute 171^4straipsnio 6 dalyje nustatytas 9 mėnesių terminas pakartotiniam konstitucinio įstatymo projekto teikimui svarstyti ir 139 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas pakartotiniam paprasto įstatymo projekto teikimui svarstyti nėra tas pats, kas terminas teisės akto projektą pateikti Seimui. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 0, susilaikė – 4.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-21	24 25 4	2			5. Projekto VI skyriuje siūloma reguliuoti piliečių teikiamo įstatymo projekto pateikimą Seimo posėdyje ir jo svarstymą bei priėmimą Seime. Pažymėtina, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2011 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2018 m. birželio 29 d. nutarimai). Taigi, pagal Seimo statutą įregistravus įstatymo projektą Seime, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė yra įgyvendinta, Seimui kyla pareiga pradėti svarstyti jam pateiktą projektą ir prasideda antroji įstatymų leidybos proceso stadija – įstatymų projektų svarstymo stadija. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Konstitucijos 76 straipsnio nuostatą, pagal kurią Seimo darbo tvarka turi būti nustatoma Seimo statute, įstatymų projektų svarstymas Seime neturėtų būti reguliuojamas projektu teikiamu konstituciniu įstatymu (kuriuo reguliuotini svarbiausi piliečių įstatymų leidybos ir Konstitucijos keitimo Seime iniciatyvos teisių įgyvendinimo santykiai, pasibaigiantys įregistravus piliečių teikiamą įstatymo projektą Seime). Todėl siūlome atsisakyti projekto VI skyriuje „Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas“ numatyto teisinio reguliavimo, paliekant projektų svarstymo ir priėmimo procedūras sureguliuoti Seimo statute.	Pritarti iš dalies	Įvertinus tai, kad konstitucinio įstatymo teisinė galia yra aukštesnė už Seimo statuto, taip pat į tai, kad tam tikros Konstitucijos nuostatos yra išaiškintos Konstitucinio Teismo aktuose, projekte Konstitucijos nuostatos yra detalizuojamos, nustatant pagrindinius su jų įgyvendinimu susijusius principus (parodant iniciatyvinės grupės ir Seimo teisių ir pareigų santykį), kurie nėra nustatyti Seimo statute ir kurių tik taikymo tvarka turėtų būti detalizuota Seimo statute. Todėl manytina, kad projekto 24 straipsnis ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalys yra reikalingos, nes juose nustatomi Seimo statute nenumatyti pagrindiniai su konstitucinės piliečių teisės įgyvendinimu, Seimui svarstant ir priimant piliečių teikiamą teisės akto projektą, susiję dalykai. Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, siūlytina atsisakyti projekto 25 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių, o ne viso projekto VI skyriaus. Kartu siūlytina projekto 4 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „priėmimo ar atmetimo“. Pasiūlymas: Patikslinti 24 ir 25 straipsnius ir juos išdėstyti taip: „24 straipsnis. Piliečių teikiamo teisės akto projekto pateikimas Seime Piliečių teikiamą teisės akto projektą artimiausiame eilinės Seimo sesijos posėdyje, bet ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo jo įregistravimo Seime dienos, pateikia vienas iš koordinatorių arba kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo. 25 straipsnis. Piliečių teikiamo teisės akto projekto svarstymas ir priėmimas Seime 1. Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą teisės akto projektą ir priimti sprendimą dėl jo priėmimo ar atmetimo. 12. Piliečių teikiamas teisės akto projektas Seime svarstomas ir priimamas Seimo statuto nustatyta tvarka, jeigu Konstitucijoje ir šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 23. Seime svarstant ir priimant piliečių teikiamą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą, jo tekstas negali būti iš esmės keičiamas ir toks projektas negali būti grąžinamas tobulinti. Piliečių teikiamas konstitucinio įstatymo projektas ar įstatymo projektas gali būti tobulinamas tik Seime jo svarstymo metu. 4. Seime svarstant ir priimant piliečių teikiamą teisės akto projektą, koordinatoriai arba kiti iniciatyvinės grupės įgalioti asmenys turi teisę dalyvauti posėdžiuose ir išsakyti savo nuomonę. 5. Koordinatoriai turi būti informuojami apie posėdžių, kuriuose piliečių teikiamas teisės akto projektas bus svarstomas ir priimamas, laiką ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki to posėdžio dienos.“ Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-21	25	1			6. Projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Seimas privalo svarstyti piliečių teikiamą įstatymo projektą ir „priimti sprendimą dėl jo priėmimo ar atmetimo“, yra teisiškai netiksli ir neaiški: iš jos formuluotės negalima vienareikšmiškai suprasti, ar Seimas galėtų atmesti piliečių teikiamą įstatymo projektą jo pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje stadijose, ar visada privalėtų balsuoti dėl jo priėmimo, be kita ko, net ir tais atvejais, kai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įvertintų tą projektą kaip prieštaraujantį Konstitucijai. Tai galėtų lemti netikrumą dėl to, kokia konkreti tvarka taikytina piliečių teikiamų įstatymų projektų svarstymui, nes Seimo statute nustatyta bendroji įstatymų leidybos procedūra nesuponuoja Seimo pareigos „priimti sprendimą dėl įstatymo projekto priėmimo ar atmetimo“.	Pritarti iš dalies	Pritarus iš dalies Teisės departamento 5 pastabai, nutarta atsisakyti Projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostatų. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                                                          Irena Haase

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė