LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1185(2)

2018-03-28 

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas,  Ona  Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė;  komiteto  biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Povilas Urbšys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Algirdas Stankevičius.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-27					Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad turėtų būti patikslinta įstatymo priėmimo data.	Atsižvelgti

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Žygimantas Pavilionis 2018-03-23	5	1	b		Argumentai: Pagal iki 2003 m. galiojusias Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą (toliau – Įstatymas), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) buvo įpareigotas inicijuoti genocido nusikaltimų tyrimus, t. y. savo iniciatyva teikti surinktą medžiagą apie genocido nusikaltimus. Tam tikslui buvo įkurtas LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyrius. 2003 m. buvo priimti minėto Įstatymo pakeitimai, kuriais, be kita ko, buvo išbrauktos LGGRTC funkcijos, jog LGGRTC nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos; inicijuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą, taip pat kontroliuoja, kad šis tyrimas nebūtų vilkinamas. Pažymėtina, kad 2003 m. priimtų Įstatymo pataisų tikslas – suderinti teikiamus šį ir kitus įstatymus su tuo metu įsigaliojusiomis naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. 2003 m. naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigaliojo kartu ir tik suderintas su naujais Baudžiamojo proceso kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu. Todėl įgyvendinant tuo metu naujuosius Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą buvo parengti šio ir kitų įstatymų pakeitimai, ir įsigaliojo kartu su jais. Tačiau išbraukus minėtas LGGRTC funkcijas, šio centro Specialiųjų tyrimų skyrius nėra įpareigotas savo iniciatyva rinkti medžiagą apie genocido nusikaltimus ir teikti medžiagą prokuratūrai. Nuo 2003 m. LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyrius savo iniciatyva nebeteikė jokios medžiagos prokuratūrai. Todėl siūloma grąžinti minėtas dvi funkcijas į LGGRTC įstatymo projektą. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 1.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.2. renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie SSRS vykdytą agresiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir jos padarinius, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą, nustato genocido organizatorius bei vykdytojus ir pateikia medžiagą apie juos; inicijuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą;	Nepritarti	Perteklinis reglamentavimas, šios centro funkcijos apima ir atsispindi 5 straipsnio 1 punkto h papunktyje
		5	1	h		Pasiūlymas 2. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 1.10 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.10. fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; kontroliuoja, kad šis tyrimas nebūtų vilkinamas; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;“	Nepritarti	Ikiteisminio tyrimo tvarka, terminai, pareigūnai, kontroliuojantys ikiteisminį tyrimą, jų  procesiniai veiksmai yra nustatyti LR Baudžiamojo proceso kodekse. LGGRTC nėra suteikta teisė kontroliuoti ikiteisminį tyrimą.
2.	Seimo narys Povilas Urbšys 2018-03-27	6	1	2		Argumentai: Projektu siūloma, kad vietoj Genocido aukų muziejaus būtų Okupacijos ir laisvės kovų muziejus. Toks pakeitimas iš esmės keičia muziejaus paskirtį ir tikslus ir gali būti laikomas žydų tautos tragedijos masto menkinimu, todėl siūlau nekeisti muziejaus pavadinimo Pasiūlymas: Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Memorialinis departamentas (su Genocido aukų Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi).	Nepritarti	Siūlomas muziejaus pavadinimas yra platesnis, apima ir atspindi muziejaus ekspozicijas, kuriose pristatomi ir laisvės kovotojai, disidentai, kalbama apie visas okupacinio režimo apraiškas bei jo poveikį.

4. Balsavimo rezultatai:

1)  dėl pritarimo Seimo narių Lauryno Kasčiūno, Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės, Žygimanto Pavilionio pasiūlymams:

   už – nėra, prieš – 4, susilaikė – nėra;

          2)  dėl pritarimo Seimo nario Povilo Urbšio pasiūlymui:

už –1, prieš – 1, susilaikė –2.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                            Valerijus Simulik

Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė