LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I- 657 PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-12-01 Nr. XIVP-3329
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 61 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vartotojo skolos administravimo perleidimo trečiajam asmeniui ribojimus įtvirtinant, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas galėtų perleisti vartotojo skolos administravimą trečiajam asmeniui tik po to, kai pats būtų kreipęsis į vartotoją dėl skolos sumokėjimo bent du kartus, ir nuo pirmo kreipimosi būtų praėję ne mažiau kaip 60 dienų, o nuo antrojo kreipimosi – ne mažiau kaip 30 dienų. Taigi projektu yra siekiama reglamentuoti skolos administravimo perleidimą, t. y. atvejus, kai tretieji asmenys kreditoriaus naudai vykdo neteisminio išieškojimo veiksmus. Sistemiškai vertinant projekto nuostatas, siūloma nustatyti, kad ūkinę veiklą vykdantis kreditorius, siekdamas savo reikalavimo teisės įgyvendinimo, 60 dienų nuo pirmojo kreipimosi į vartotoją dėl skolos grąžinimo, teisę į jam priklausančių lėšų atgavimą galėtų vykdyti tik savarankiškai, t. y. ūkinės veiklos subjektui yra apribojama jo teisė pasirinkti, kaip jam vykdyti ūkinę veiklą ir įgyvendinti savo teises – savarankiškai (pasitelkiant ūkinės veiklos subjekto darbuotojus) ar rinkoje perkant išorės ūkio subjektų paslaugą. Pažymėtina, kad abejotinas tokio projektu siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimas ūkinės laisvės ir proporcingumo principams. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad skolų išieškojimo įmonės dažnai „veikia nesąžiningai ir (ar) klaidinančiai vartotojų atžvilgiu, jiems pateikdamos niekuo nepagrįstas skolos administravimo išlaidas, kurios gali viršyti ir pačią skolą, o vartotojai, jausdami spaudimą, sumoka ne tik skolą, bet ir nurodytas administravimo išlaidas“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas šios problemos nesprendžia, nes nenustato jokių skolos administravimo išlaidų ar neteisminio skolos išieškojimo maksimalių dydžių ar ribojimų juos taikyti. Projekto nuostatomis aiškinamajame rašte paminėta problema yra atidedama laike, papildomai apsunkinant ūkio subjekto (kreditoriaus) ūkinės veiklos vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad skolinio įsipareigojimo administravimo perleidimas iš esmės neturi jokios įtakos skolininko teisėms, nes pastarajam ir po skolos administravimo perleidimo išlieka teisė reikšti kreditoriui visus atsikirtimus, įskaitant kylančius iš vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių normų.
2. Abejotina, ar projektu siūlomos nuostatos yra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, skolų išieškojimo įmonių ne teismo tvarka veikla patenka į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva) taikymo sritį[1], t. y. Direktyva 2005/29/EB turi būti aiškinama taip, kad į jos materialinę taikymo sritį patenka skolų išieškojimo bendrovės ir įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdančio skolininko, kurio skola buvo perleista šiai bendrovei, teisiniai santykiai. Į sąvoką „produktas“, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 2 straipsnio c punktą, patenka veikla, kurią tokia bendrovė vykdo siekdama išieškoti skolą. Atsižvelgus į tai, kad minėta Direktyva 2005/29/EB yra įgyvendinta Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, manytina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas labiau atitiktų šio įstatymo taikymo sritį.
3. Pažymėtina, jog projektu nesiūloma nustatyti, kaip būtų užtikrintas projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas, nesiūloma nustatyti jokių pasekmių, jeigu pardavėjas ar paslaugų teikėjas nesilaikytų projekte siūlomų nustatyti reikalavimų. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas nuostatomis, nustatančiomis pardavėjo ir paslaugų teikėjo atsakomybę už nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
4. Atsižvelgus į projektu teikiamo siūlymo taikymo mastą ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]