LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XIII-804 2 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto

2021-03-02 Nr. XIVP-259

Vilnius

Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad pranešėju būtų laikomas asmuo, kuris pateikia atitinkamą informaciją apie pažeidimą ne tik įstaigoje, bet ir įmonėje, su „kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju“.

Pastebėtina, kad Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstaiga yra „viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kita organizacija, užsienio juridinio asmens ar organizacijos padalinys, kuriuose galbūt rengiamas, padarytas ar daromas pažeidimas“. Iš pateikto apibrėžimo neaišku, kokių tikslų siekiama į įstatymą įrašant įmones, kadangi nurodytas įstaigos apibrėžimas apima ir, pvz., uždarąsias akcines bendroves, akcines bendroves, valstybės ir savivaldybių įmones, individualias įmones ir pan. Kita vertus, siekiant įtvirtinti įmonės sąvoką kartu reikėtų atitinkamai pildyti Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnį, jame aiškiai apibrėžiant, kokie juridiniai asmenys keičiamo įstatymo požiūriu laikytini įmonėmis, kurių neapibrėžia įstatyme jau pateikta įstaigų sąvoka.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog siekiant įtvirtinti „įmonės“ sąvoką reikėtų pildyti ne tik projekto 1 straipsniu keičiamo Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnį 6 dalį, bet ir visus kitus Pranešėjų apsaugos įstatymo straipsnius, kuriuose vartojamas žodis „įstaiga“.

2. Pranešėjų atleidimas nuo atsakomybės numatytas ne tik Baudžiamojo kodekso 39² straipsnyje, bet ir Administracinių nusižengimų kodekso 21¹ straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, tikslintina projekto 2 straipsniu keičiama Pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Kita vertus, svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas nėra perteklinis, kai Baudžiamojo kodekso 39² straipsnyje jau nustatyta, kokiais atvejais asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jis pripažintas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą

3. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildyta nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Šio reikalavimo pateiktame aiškinamajame rašte nesilaikyta.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, įstatymo projektas koreguotinas pagal teisės technikos taisykles:

4.1. Projekto 1 ir 2 straipsnių pavadinimuose skaičius ir žodis „1 dalies“ turėtų būti išbraukti;

4.2. Pranešėjų apsaugos įstatymo 15 straipsnis turi tik vieną dalį, kuri nenumeruojama, todėl projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“

4.3 Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis Įstatymas” rašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;

4.4. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „Vyriausybės“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“;

4.5. Kita vertus, neaišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, todėl abejotina, ar nuostatos dėl įstatymo įgyvendinimo yra reikalingos.

Departamento direktorius                                                                                            Andrius Kabišaitis

S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]

S. Nekrasova tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]