LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Aplinkos apsaugos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALTERNATYVIŲJŲ DEGALŲ ĮSTATYMO NR. XIV-196 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO NR. XIVP-2939
2024-07-10 Nr. 107-P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė.
Kviestieji asmenys: : Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyr.patarėjas Aurimas Salapėta, Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo grupės patarėjas Laurynas Buzys, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, vyr. patarėja Judita Liukaitytė –Kukienė, Ministrės pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas.
2024-07-12 Nr. 107-P-31
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Tvarios energetikos politikos grupės vyr.patarėjas Aurimas Salapėta, Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, Ateities susisiekimo grupės patarėjas Laurynas Buzys, Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyr. patarėja Judita Liukaitytė -Kukienė
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalį, nustatant papildomą keičiamo įstatymo siekį, jog naftos degalų vartojimas Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais turėtų sumažėti ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 2 dalyje numatyto tikslo siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje.“ Tačiau projektu nesiūloma keisti kitų keičiamo įstatymo straipsnių, kuriuose ir yra nustatyti atitinkami įpareigojimai ir skatinimo priemonės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų ir prognozių, ar taikant galiojančiame įstatyme nustatytus įpareigojimus ir skatinimo priemones būtų galima pasiekti projektu siūlomo papildomo tikslo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektas atitinka teisėkūros efektyvumo principą ir ar jo nuostatos gali būti įgyvendintos vien tik Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinus projekto 2 straipsnyje nurodytą priemonių planą.
|
Nepritarti |
Komiteto argumentai: Naftos degalų vartojimo mažinimo tikslo nustatymas įstatyminiame lygmenyje savaime yra signalas rinkos dalyviams užtikrinantis valstybės kryptis ilgajam laikotarpiui. Įstatymu nustatomas tikslas gali būti įgyvendinamas nuosekliai užtikrinant kituose strateginiuose dokumentuose numatytas priemones. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03 |
|
|
|
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina naftos degalų vartojimo sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su vartojimu 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Atkreiptinas dėmesys, jog analogišką nuostatą siūloma nustatyti ir kartu su projektu teikiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2938) 2 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į tai, jog minėta abiejuose projektuose kartojama nuostata, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija parengia ir patvirtina atitinkamą priemonių planą, turi būti nustatoma tik vieną kartą, projektai derintini tarpusavyje.
|
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: Siūlytina tikslą nustatyti tik Alternatyviųjų degalų įstatyme kaip siūloma Vyriausybės išvadoje ir nenustatyti pareigos patvirtinti atskirą priemonių planą. |
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03 |
|
|
|
3. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 3 straipsnį, kuriame įvardintos valstybinį valdymą alternatyviųjų degalų naudojimo transporto sektoriuje vykdančios institucijos ir į kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytą šių institucijų kompetenciją, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
|
Pritarti |
Išvada gauta |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-07-03 |
|
|
|
4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina.
|
Pritarti |
|
|
5. |
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-07-11 |
|
|
|
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2939 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
|
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
VšĮ „Žiedinė ekonomika“, 2024-07-01 |
|
|
|
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-2939 (toliau – Projektas) ir atsižvelgiant į būtinybę skubiai ir ryžtingai dekarbonizuoti transporto sektorių, siūlo Projektą išdėstyti taip:
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų, o taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų Lietuvos transporto sektoriuje 2030 metais sumažėtų ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais. Sumažėjimą galima apskaityti didesne šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcija žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. birželio 30 d. parengia ir patvirtina šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto oksidų išmetimų sumažinimo ne mažiau kaip 41 procentu, lyginant su 2021 metais, Lietuvos transporto sektoriuje iki 2030 metų priemonių planą, kaip dalį Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Tokie siūlymai yra paruošti remiantis moksliniais tyrimais bei tvarumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
1. šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinis matas naudojamas tiek Lietuvoje, tiek Europos institucijų, tiek visame pasaulyje, nusakantis poveikį klimatui;
2. šiuo metu plačiai naudojami pirmos kartos biodegalai (kurie pakeičia naftą ir yra gaminami iš žemės ūkio produkcijos, tinkamos žmonėms ir gyvūnams: sojų, kviečių, kukurūzų, rapsų, palmių ir kitų kultūrų) nesukuria reikalingo šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Europos Komisijos užsakyta studija[1] analizavo įvairių biodegalų poveikį klimatui (įskaitant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės). Prieita prie išvados, kad, pvz., iš rapsų ar palmių aliejaus pagaminti biodegalai sukuria daugiau žalos nei iš naftos pagaminti degalai. Jau dabar rinkoje yra biodegalų, kuriuose nėra iškastinio kuro, bet platus jų naudojimas sukeltų didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir reikšmingai padidintų maisto kainas;
3. Latvijos Ekonomikos ministerija paskaičiavo, kad vien dabartinėmis sąlygomis pirmos kartos biodegalų naudojimas papildomai vartotojams kainuoja[2] apie 10 centų vienam litrui. Labai panaši situacija yra susidariusi ir Lietuvoje. Tai yra dėl to, kad biodegalai kainuoja daugiau nei naftos produktai bei turi mažesnę energetinę vertę (t. y., su tokiu pačiu kiekiu dyzelino ar benzino yra nuvažiuojamas reikšmingai didesnis atstumas nei su biodegalais). Toliau didinant biodegalų vartojimą, nauda klimatui būtų palyginti menka, augtų mokesčiai vartotojams. Tokia klimato krizės iš esmės nesprendžianti situacija yra naudinga tik bioįvairovę naikinančias ir Lietuvos dirvožemį eroduojančias monokultūras auginantiems stambiems ūkininkams bei biodegalų pramonei;
4. nereiškia, kad turime nieko nedaryti ir likti prie naftos produktų. Remiantis atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimo metodika[3], elektrinėse kelių transporto priemonėse naudojama elektros energija iš atsinaujinančių išteklių apskaitoma su daugikliu 4 (lyginant su biodegalų – 1). Tai yra dėl to, kad elektrą naudojančios kelių transporto priemonės yra ženkliai efektyvesnės[4] nei tos, kurios turi vidaus degimo variklį ir naudoja iškastinį kurą ar biodegalus; 5. atsisakant transporto priemonių su vidaus degimo varikliais (kurios naudoja iškastinį kurą ar biodegalus) ir keičiant jas į elektrines, mažėja tarša azoto oksidais. Tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje dėl azoto oksidų sukeltos taršos, per metus miršta mažiausiai keli šimtai žmonių[5]. Taip pat prieš Lietuvą Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą[6] dėl nesumažintų azoto oksido išmetimų[7]; 6. miškų sodinimas ir daugiamečių pievų atkūrimas turi gerokai didesnę naudą klimatui ir biologinei įvairovei nei biodegalai. Remiantis valstybinės miškų tarnybos specialistų duomenimis, vienas hektaras miškų vidutiniškai sekvestruoja daugiau nei 3 tonas CO2 per metus. Lyginant su dabartiniu nominaliu biodegalų sutaupomu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, tereikėtų apie 100 000 ha. Nukreipiant lėšas, kurios dabar kasmet sumokamos už biodegalų priedą, būtų galima pasodinti didžiulius plotus naujų miškų. Atsižvelgiant į stiprų visuomenės susirūpinimą dėl miškų, tai būtų itin tvarus sprendimas. Verta paminėti, kad organizacija „Transport & Environment“, dėl ribotos žaliavų pasiūlos ir sukčiavimo rizikos, rekomenduoja apriboti pažangiųjų biodegalų naudojimą iki 3,5 % (naudojant daugiklį 2)[8].
Poziciją palaiko: Aplinkosaugos koalicija ir Vartotojų aljansas |
Nepritarti |
Komiteto argumentai: Manytina, kad azoto oksidų tikslas labai iškreiptų esamą situaciją, būtų apribotas biodegalų, biodujų, sintetinių degalų ir vandenilio pagrindu pagamintų nebiologinės kilmės degalų, naudojamų vidaus degimo varikliuose ir išmetančių azoto oksidus, panaudojimas siekiant transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimo.
Siūloma pritarti LRV išvadoje siūlomai formuluotei, patobulintai pagal Baltijos aplinkos forumo pasiūlymą Žr. AAK komiteto pasiūlymu siūlomą formuluotę |
|
2. |
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija 2024-07-02 |
|
|
|
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, būdama verslo pilietinės iniciatyvos "41% mažiau naftos", prie kurios šiuo metu prisijungę daugiau apie 250 verslo įmonių ir organizacijų, viena iš iniciatorių, susipažinusi su Vyriausybės teikiama išvada Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui nr. XIVP-2939 (toliau – Įstatumo projektas) ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui nr. XIVP-2938, pritaria Vyriausybės išvadai ir kviečia Aplinkos apsaugos komiteto narius Vyriausybės išvadą palaikyti, pritariant Alternatyvių degalų įstatymo pakeitimui, numatančiam Lietuvos įsipareigojimo iki 2030 metų 39% sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje įtvirtinimą įstatyme. Pastebime, kad Įstatymo projektas buvo užregistruotas prieš daugiau, nei metus, todėl įvertinus, kad naftos degalų vartojimas per tą laiką ne mažėja, o toliau auga (VMI duomenimis1 dyzelino vartojimas per 2024 metų sausį-gegužę, lyginant su dyzelino vartojimu per 2023 metų sausį-gegužę, išaugo 0,7%, benzino išaugo 10,2%), naftos degalų vartojimą 41% sumažinti įmanoma tik iki 2031 metų (atitinkamai iki 2030 metų - 39%). Tuo pačiu norime pabrėžti, kad laikas išlieka labai svarbiu faktoriumi, todėl kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto narius nedelsiant palaikyti įstatymo projektą, kad būtų įmanoma dar vasarą, neatidedant iki rudens, įstatymą priimti. Duodant signalą rinkai, kad Valstybė rimtai įsipareigojusi mažinti naftos degalų vartojimą transporte jau dabar. Verslas yra pasiruošęs investuoti į infrastruktūrą, reikalingą transporto sektoriuje, jį dekarbonizuojant, tačiau šių investicijų rizikingumas labai priklauso nuo politinės valios Valstybėje. Įstatymo priėmimas šį rizikingumą gerokai sumažintų, kas reikštų, kad tai pritrauktų didesnes investicijas į reikalingą infrastruktūrą,dekarbonizuojant transportą. O politikų blaškymasis, sprendimų atidėliojimas, tą rizikingumą didina, kas savo ruoštu brangina kapitalo kainą, mažina investicijas ir lėtina naftos degalų vartojimo mažinimą. Jei mes jau dabar pradėtume mažinti naftos degalų vartojimą, tai reikštų ir mažesnes biudžeto išlaidas, perkant CO2 kreditus, įgyvendinant įsipareigojimus mažinti ŠESD išmetimus sektoriuose, nepatenkančiuose į ATL prekybos sektoriuje, kaip tai numatyta ES Pastangų pasidalinimo reglamente. Kiekviena darbo diena, per kurią nemažėja naftos degalų vartojimas, reiškia papildomai apie 1 milijoną eurų išlaidų CO2 kvotų pirkimui iš ES šalių, kurios savo įsipareigojimus ES įgyvendins ir viršys. Kviečiame atsižvelgti į laiko svarbą, priimant šį įstatymo pakeitimo projektą. |
Atsižvelgti |
|
|
3. |
Baltijos aplinkos forumas 2024-07-03 |
|
|
|
Esame susipažinę su verslo bendruomenės vykdoma pilietine iniciatyva „41% mažiau naftos“. Mes, kaip daugiau nei dvidešimt metų aplinkosaugos srityje dirbanti nevyriausybinė organizacija palaikome siekį mažinti naftos kaip neatsinaujinančio gamtinio išteklių vartojimą. Naftos vartojimas yra vienas pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiksnių. Dėl iškastinio kuro vartojimo transporto sektorius yra atsakingas už trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų Lietuvoje. Lietuvos prisiimtų klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų pasiekimas nemažinant išlakų transporto sektoriuje yra neįmanomas. Tuo tarpu, ŠESD išlakų kiekis iš šio sektoriaus tik didėja . Palaikome iniciatyvą įstatymo lygmeniu įpareigoti iškastinio kuro mažinimą kadangi įstatymo įgyvendinimas teisinėje valstybėje yra privalomas ir turintis teisines pasekmes. Tai yra žymiai efektyviau nei skambios neįpareigojančios deklaracijos siekti klimato neutralumo, kurios klaidina visuomenę kai, tuo tarpu, faktinės ŠESD išlakos mūsų transporto sektoriuje didėja. Tačiau taip pat norime atkreipti dėmesį, jog iškastinio kuro vartojimo mažinimas siekiant klimato kaitos mažinimo tikslų neturėtų vykti biologinės įvairovės naikinimo sąskaita. Mokslininkų pripažinta, jog šiuo metu vykstanti biologinės įvairovės nykimo krizė (dar vadinama šeštuoju masiniu rūšių nykimu) savo pasekmėmis yra ne mažiau pražūtinga nei klimato kaitos krizė. Šios abi ekosisteminės krizės yra tarpusavyje tampriai susijusios. Todėl iškastinio kuro vartojimo mažinimo priemonės neturi daryti reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei (tiek mūsų šalies, tiek ir pasaulinei). Viena tokių neigiamą poveikį biologinei įvairovei turinti priemonė yra biodegalų vartojimo didinimas. Biodegalų gamybai naudojamas rapsų ar palmių aliejus lemia didelių monokultūrinių techninių pasėlių auginimą. Tokiuose plotuose biologinė įvairovė yra ypač skurdi ir lemianti dar didesnį biologinės įvairovės nykimą. Pavyzdžiui, techninių rapsų laukuose gausiai naudojami pesticidai naikinantys vabzdžius, kurie atlieka augalų apdulkininimo funkciją bei yra mitybinė bazė aukštesniems organizmams, tokiems kaip paukščiai. Dideli monokultūrų laukai didina didelės gamtinės vertės teritorijų fragmentaciją, sutrūkinėja ekologiniai koridoriai. O tai lemia silpnėjantį biologinės įvairovės ekologinį stabilumą. Taip pat elektros gamybai neatsakingai plėtojama atsinaujinanti energetika turi reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Vėjo ir saulės jėgainės statomos greta saugomų teritorijų ar pievose, funkcionuojančiose kaip svarbios mitybos ar migracinių sankaupų vietovės, lemia tiek didesnę tiesioginę paukščių ir šikšnosparnių žūtį tiek tiesiogiai kolizijos metu, tiek ir netiesiogiai dėl trikdymo šiems organizmams apleidžiant jiems gyvybiškai svarbias buveines. Todėl įtvirtant iškastinio kuro vartojimo mažinimą įstatymo lygmeniu, raginame imtis atitinkamų priemonių užtikrinančių, jog bus išvengta reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei. Mūsų nuomone, neigiamo transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai mažinimą reikia sieti su vartojimo mažinimo priemonėmis, tokiomis kaip subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas, didesnis taršių transporto priemonių apmokesdinimas, akcizų iškastiniai kurui didinimas ir pan. Lygiagrečiai reikėtų skatinti ir plėtoti visuomeninio transporto paslaugas, didinant jų patrauklumą. Tik mažindami vartojimą, o ne keisdami jo formą galėsime realiai kovoti su klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizėmis. |
Pritarti |
Komiteto pasiūlymas: žr. AAK pasiūlymu siūlomą formuluotę |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Pritarti Alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2939 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, LR Vyriausybės išvadą ir AAK pasiūlymą.
6.2. Pasiūlymas:
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aistė Gedvilienė.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė
Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė
Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė