LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 59
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 9 d. posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gegužės 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF*). Dėkui, Pirmininke. Aš kviečiu frakcijos vardu iš darbotvarkės išbraukti Centrinių kreditų unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, argumentuodamas tuo, kad yra labai aiški Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pozicija, kad toks projektas gali sukelti žalą. Taip pat suprantame, kad jisai turi būti vertinamas tiek Antikorupcijos komisijos, tiek Etikos ir procedūrų komisijos. Aš kviečiu nepateikti šio projekto ir elgtis atsakingai, atsižvelgiant į Lietuvos banko ir Finansų ministerijos poziciją.
PIRMININKAS. Dėkojame.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip pat frakcijos vardu prašau PVM lengvatos centriniam šildymui klausimą svarstyti prieš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą, nes puikiai suprantame, kad tas kompensacijų projektas buvo pasiūlytas vien todėl, kad buvo nuspręsta atsisakyti lengvatos. Jeigu iš tikrųjų atsisakome lengvatos, tai svarstome kompensacijas, bet jeigu neatsisakome lengvatos, tai nelabai yra prasmės svarstyti kompensacijų. Logiška seka turėtų būti PVM šildymo lengvatos klausimas ir tada socialinės paramos klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). (…) vardu norėčiau paprašyti grąžinti į darbotvarkę Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-471, su teikėju A. Ažubaliu sutarėme, kad aš pristatysiu. Jeigu eina vienas, turi eiti ir kitas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tuo pačiu klausimu. Jeigu mes nesutiksime įrašyti ir antro varianto, kurio teikėjas būtų gerbiamasis L. Kasčiūnas, tai tada reikėtų abu klausimus išbraukti. Frakcijos vardu. Turi Seimas apsispręsti, kaip elgtis šiuo klausimu.
Ir dar mano vienas klausimas. Aš noriu paklausti, kadangi praeitą plenarinį posėdį Seimas vienbalsiai nutarė pakviesti į plenarinį posėdį saugumo vadovą, kad atsakytų į klausimus. Seimas yra aukščiau už Seniūnų sueigą, tai kas galėjo pakeisti Seimo plenarinio posėdžio sprendimą? Ar tai yra teisėta? Nes dar posėdžio pirmininkas pasakė, ar bendru sutarimu? Taip, visi Seime pasakėte: bendru sutarimu. Taigi už Seimą Seniūnų sueiga tai nėra viršesnė?
PIRMININKAS. Dėkui. S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Dėl M. Majausko pareiškimo ir prašymo išbraukti. Jie yra visiškai nepagrįsti. Šiandien pateikimo metu bus prašoma ir Vyriausybės nuomonės. Vyriausybės nuomonės kol kas neturime. Lietuvos banko nuomonė yra, tačiau yra argumentų už ir prieš. Visi teiginiai dėl interesų konflikto, dėl Etikos ir procedūrų komisijos yra visiškai nepagrįsti, todėl prašau sudaryti galimybę pateikti įstatymų projektus ir po to vykdyti visas numatytas procedūras.
PIRMININKAS. Ačiū, balsuosime.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Įskaitant Vyriausybės išvadą. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu, palaikydamas M. Majausko poziciją, prašau išbraukti Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusius įstatymų projektus, nes yra kreipimasis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, kad būdami neapdairūs kolegos galėjo patekti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą pasirašę šį projektą, nes patys yra kredito unijų nariai.
Taip pat Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama atlikti šių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, kas privaloma pagal teisėkūros procedūras.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra. Seimo nariai M. Majauskas ir V. Gailius siūlo išbraukti darbotvarkės 1-15a klausimą, projektą Nr. XIIIP-612, ir jo lydimuosius. Balsuojame. Kas pritariate šiam siūlymui išbraukti iš darbotvarkės? (Balsai salėje) 1-15 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymas Nr. VIII-1682. (Šurmulys salėje)
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 65. Pasiūlymui pritarta. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
Kitas M. Majausko pasiūlymas dėl darbotvarkės 2-6 klausimo – dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-599. Siūlo perkelti virš darbotvarkės 1-5 klausimo, arba po 1-4 klausimo. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja taip, kas prieš, balsuoja prieš. (Šurmulys salėje)
Balsavo 114 Seimo narių: už – 52, prieš – 47, susilaikė 15. Lieka taip, kaip darbotvarkėje.
R. Baškienė. Prašom dėl vedimo tvarkos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Tada nereikia.
PIRMININKAS. Atsiima. Ačiū. (Balsai salėje)
Kitas pasiūlymas – L. Kasčiūno dėl vardų ir pavardžių rašymo. 1-10 klausimas Seniūnų sueigoje buvo išbrauktas. L. Kasčiūnas siūlo jį grąžinti į darbotvarkę. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas šiandien, balsuoja už, kas prieš, tai prieš.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 103, prieš – 1, susilaikė 8. Klausimas į darbotvarkę grąžintas, todėl P. Gražulio siūlymas netenka prasmės.
M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį dėl PVM lengvatos šildymui klausimo. Mano supratimu, Seniūnų sueigoje buvo sutarta jį perkelti po socialinės paramos, kompensacijų klausimo. Mano siūlymas buvo jį perkelti virš socialinės paramos, kompensacijų klausimo. Jam nebuvo pritarta. Pagal Seniūnų sueigos sprendimą, mano supratimu, jis turėtų keliauti iš karto po socialinės paramos klausimo, ne taip, kaip jis šiandien yra nustatytas darbotvarkėje. (Balsai salėje) Konkrečiai balsavimas buvo, ar virš socialinės paramos, kompensacijų, ar po. O Seniūnų sueigoje buvo sutarta perkelti iš karto po socialinės paramos, kompensacijų.
PIRMININKAS. Tai yra kitas pasiūlymas. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mes iš tikrųjų darbotvarkės niekada nepatvirtinsime. Kiekvieną sykį mes turėsime vis perbalsuoti dėl to paties klausimo. Pačiam Seimo nariui tikrai reikia susikoncentruoti ir aiškiai pareikšti, ko jis nori. Seimas tikrai nėra pageidavimų koncertas. (Balsas salėje: „Pageidavimų koncertas sekmadienį.“)
PIRMININKAS. Ačiū. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš labai atsiprašau, kadangi šiek tiek nedrausmingas, pavėlavau į posėdį. Matau, kad nebuvo kalbėta dėl 1-7 klausimo – dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos. Mes jį grąžinome tobulinti. Pažiūrėjus į patobulintą įstatymą, jis visas toks pats. Tai kaip tokiu atveju elgtis? Aš manau, kad turėtų realiai patobulinti, nes mes tam ir grąžinome komitetui tobulinti. Kolegos, paskaitykite, koks buvo ir koks pateiktas, vienas su vienu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę teikia komitetas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl to PVM projekto iš tikrųjų mes nieko papildomai nepageidaujame. Tikrai Seniūnų sueigoje buvo vieningai sutarta, kad tie klausimai, kompensacijos ir PVM, turi būti šalia, bet PVM po to. Jeigu Seniūnų sueigoje taip sutarėme, reikėtų tai įgyvendinti. O dabar mes atėjome, matome, kad tai nėra realizuota.
PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje taip nebuvo sutarta. Jūs suformuluokite siūlymą, už kokį, norite, dabar balsuotume.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš neformuluoju siūlymo, aš noriu, kad būtų įgyvendinta taip, kaip buvo priimta Seniūnų sueigoje. Seimas balsavo, kad būtų dar labiau paaukštinta, tai yra įkelta virš to.
PIRMININKAS. Kaip buvo priimta Seniūnų sueigoje, dabar taip įrašyta į darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tikrai Seniūnų sueigoje vieningai sutarėme, kad klausimai turi būti šalia. Gerai, pirma kompensacijos, bet po to iš karto PVM.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, jūs labai aiškiai pasakėte, arba pakeliame tą klausimą, kai balsavome, arba lieka taip, kaip dabar yra parašyta. Mes nubalsavome. Tai aš kviečiu kolegas pradėti dirbti, o ne trukdyti darbo pradžią.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Aš performuluoju kitaip tą, ką buvo pateikęs M. Majauskas, ir nereikia jo gėdinti, kad jis pateikia savo siūlymus, kaip P. Urbšys bandė gėdinti. Mūsų frakcijos siūlymas: kaip 1-5 klausimą darbotvarkėje įrašyti PVM lengvatos klausimą, kaip 1-6 klausimą – socialinės paramos klausimą. Toliau likusių klausimų numeracija pratęsiama, pridedant po vieną. Taigi 2-6 klausimą perkelti į 1-5. Prašome balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Už tokį pasiūlymą Seimas jau balsavo ir nepriėmė. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gal galėtumėte pasakyti, kokiu Statuto straipsniu vadovaudamiesi mes taip laisvai keičiame seniūnų sutartą darbotvarkę? Aš manau, tikrai šito dalyko nerasite, bet turbūt logiška, visų supratimu, kad Piniginės paramos įstatymas yra, kadangi šildymo kainos reguliuojamos, jis turi būti svarstomas kartu, žinant Seimo apsisprendimą dėl PVM šildymo lengvatos. Tai visiškai susiję klausimai. Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo tas pats konstatuota. Tai yra logiškas sprendimas ir Seniūnų sueiga tikrai buvo nusprendusi tvarkingai, t. y. svarstomi kartu. Klausimas, kuris pirmas, taip, gali iškilti, bet kad jie kartu, tai neabejotina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo taip nuspręsta, bet jūs reikalaujate spręsti, todėl siūlau antrą kartą balsuoti. Kas pritariate, kad 2-6 klausimas būtų perkeltas dabar jau tarp 1-5 ir 1-6 klausimų, t. y. po Piniginės socialinės paramos projekto, kviečiu balsuoti.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 49, prieš – 43, susilaikė 19. Darbotvarkė lieka nepakeista.
Ar balsuojame už visą darbotvarkę, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame už visą darbotvarkę.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 69, prieš – 11, susilaikė 30. Darbotvarkė patvirtinta.
10.18 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-295(4) (priėmimo tęsinys)
Svarstome darbotvarkės 1-2a klausimą – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-295(4). Pranešėjas – V. Poderys. Primenu, kad mes tą įstatymą svarstėme ir sustojome prie Seimo narių A. Palionio, A. Gumuliausko, P. Čimbaro, V. Bukausko, J. Oleko, J. Rimkaus ir K. Smirnovo pasiūlymų.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas. Pirmininke, mielieji kolegos, komiteto nuomonė yra prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Palionis. Prašau pristatyti pataisą.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal dabartinį projektą yra sudėliota taip, kad jeigu įmonės vadovas dirba iki penkerių metų, tai laikoma, kad jo pirmoji kadencija; jeigu nuo penkerių iki devynerių, laikoma, kad jis pirmąją kadenciją jau išdirbo ir dar jam yra viena kadencija. Išeina taip, kad maximum jis galės dirbti 14 metų. Jeigu virš dešimties, per metus savininko teises turinti ar valstybė, ar savivaldybė turi organizuoti konkursą ir jau tas vadovas negali eiti į konkursą, kovoti dėl vadovo pozicijos.
Mano pasiūlymas yra toks, kad tie vadovai, kurie išdirbo dešimt ir daugiau metų, turėtų galimybę nors dalyvauti konkurse. Visa pasiūlymo esmė yra tokia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonę girdėjome. Balsuojame, ar turime 29, pritariančius šių Seimo narių siūlymui.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 57, prieš – 29, susilaikė 11.
Dėl motyvų. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties tas kompromisinis pasiūlymas, kurį pasiūlė gerbiamas A. Palionis, ilgai buvo diskutuotas, kad geriems vadovams, kurie kad ir išdirbę 10 metų, būtų sudaryta galimybė dalyvauti konkurse. O su blogu vadovu bet kurio vertinimo, metinio vertinimo, konkurso metu – visą laiką būtų galima atsisveikinti. Sakykime, išties tai racionalus, puikus siūlymas, sprendžiant ir tas problemas, kurios aktualios šiandien. Būtent, priėmus tą įstatymą, tai paliestų ne tik miestuose, bet ir provincijose vadovų pareigas einančių ganėtinai didelį darbuotojų skaičių. Todėl aš manau, kad šiuo atveju reikėtų pritarti gerbiamojo Andriaus siūlymui kaip kompromisiniam. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų šio siūlymo nevadinčiau kompromisiniu, o labiau vadinčiau, kad šis įstatymas tada praranda esmę. Jeigu jau yra toks kompromisinis siūlymas, tai vadovas gali eiti į kitą įmonę, jei jis toks geras, aplikuoti ir vadovauti kitai valstybės įmonei, tai nėra problema. Kodėl jis turi likti toje pačioje įmonėje dvidešimt metų ir dar papildomai penkerius metus? Mes dabar kalbame realiai apie 34 įmonių vadovus, iš kurių didžioji dauguma yra regioninių kelių įmonių vadovai ir urėdijų vadovai. Aš, kolegos, kviečiu čia iš tiesų nepriimti jokių kompromisinių įstatymų, o pritarti tokiam įstatymui, koks yra. Vadovui liktų 1,5 metų ir čia jokie teisėti lūkesčiai nebūtų pažeisti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau balsuoti dėl šio pasiūlymo. Kas pritariate A. Palionio ir kitų Seimo narių siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas susilaikote, susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 43, prieš – 42, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Siūlau balsuoti už visą šio įstatymo 2 straipsnį. Motyvai. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau sunku surasti žodžius, kad galėtų pagal kokią nors logiką būti pateisinami tokie sprendimai. Jau ir taip įstatyme numatytas atgalinis veikimas, kas suponuos ne vieną teismą. Kitas dalykas, kokiu pagrindu mes baudžiame gerai dirbančius žmones? Mes kvalifikuotus specialistus iš trečiųjų šalių norime atsivežti, ieškodami, kas normaliai dirba, o savų, kurie gerai dirbo, mes net į konkursą neleidžiame eiti ir išmetame į bendrąją rinką, taip pasakydami ačiū. Jie į Airiją išvažiuos? Dar kitur, kur norite, išmes. Mes kalbame apie gerai dirbančius, ne apie blogus. Jam net konkurse dalyvauti neleidžia. Tai kur čia kokia nors vadybinė logika?
Man keista, kad Ekonomikos komiteto atstovai tuos dalykus siūlo. Kuo jie nusikalto valstybei, jei jie dirbo gerai?! Tai visiems, kurie dirbo gerai, dabar pasakysime, mes jus nubaudžiame, be reikalo stengėtės, reikėjo susirasti šiltas vietas iš šalies. Taip dabar skamba jūsų pasiūlytas straipsnis, taip, kaip jis dabar suredaguotas. Negalima, nedarykime kvailysčių. Kokį mes signalą siunčiame mūsų žmonėms? Baikime su tomis rotacijomis vieną kartą! Kokio čia skaidrumo ir kas duoda? Skaidrumą duoda galimybė atleisti vadovą, tai ir atleiskime, jeigu jis blogai dirba. Įvertinkime neigiamai, ir bus viskas aišku. Bet tas, kuris sąžiningai dirbo, mes jį išmetame į balą, keliauk tu į kitą rajoną ieškoti sau vietos. Gyvenimas tau nesvarbu, žmonės, šeima tau nesvarbu. Kokia čia šeimos politika? Apie ką jūs čia šnekate? Jūs patys balsuojate prieš šeimos politiką dabar, šiuo metu su savo įmonės vadovais!
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia, matau, mano kolegą net šiek tiek užmetė ant posūkio, pradėjome apie šeimos politiką diskutuoti. Išties Ekonomikos komitete mes klausimą svarstėme gana plačiai ir kelis kartus. Kalbėjome su… aš asmeniškai pats kalbėjau su vadovų paieškos agentūromis ir klausiau, kaip yra su vadovais, kurie dirba 10 metų ar šiek tiek daugiau, kaip yra pagal dabartinį kompromisinį įstatymo projektą, ir turi tą pačią vadovo poziciją. Atsakymas rinkoje yra labai aiškus: joks geras vadovas pats nenori dirbti daugiau negu 10 metų, išlaikydamas tą pačią poziciją, jis natūraliai nori naujų iššūkių, eina į rinką, ieško naujų galimybių. Jeigu turime puikų valstybės institucijos vadovą, valstybinės įstaigos, jis gali save realizuoti toliau kitose valstybės įstaigose ir valstybinėse institucijose. Ir mes turime gerų pavyzdžių. Mes tikrai neišmesime į jokią įsivaizduojamą gatvę gerų vadovų. Geri vadovai dirbs toliau svarbius darbus, turės svarbias pozicijas valstybės įstaigose ir institucijose. Tai nustokime čia dogmatizuoti ir dirbkime prie to, kad rastume gerų vadovų ir pritrauktume. Man rodos, problema šiandien yra, klausimas turėtų būti, ne kaip mes išsaugojome vadovus, kurie jau turėjo tą pačią poziciją daugiau negu 10 metų, o kaip į sektorių pritraukti naujų gerų vadovų, nes gerų vadovų nepakanka. Geri vadovai patys puikiai rotuoja, rinkoje turi savo vietą. O čia, ką mes girdime iš priešingos pusės, yra bandymas išlaikyti tam tikrų užsisėdėjusių žmonių pozicijas. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau apsispręsti dėl 2 straipsnio, dėl viso 2 straipsnio. Kas už, kas pritariate tokiam straipsniui, balsuojate už, ir t. t.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 69, prieš – 16, susilaikė 28. 2 straipsnis priimtas.
Motyvai dėl viso įstatymo. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro mes turime konstatuoti vieną dalyką: valstybinės įmonės, savivaldybių įmonės seniai yra tapusios tam tikromis politinėmis ganyklomis. Direktoriai buvo skiriami atsižvelgiant grynai į politines daugumas. Direktorių skaičius irgi skiriamas pagal sudaromas politines daugumas. Jeigu mes kalbame apie tai, kad nukentės šeimos politika, tai galima tada pripažinti, kad valstybinių įmonių ir savivaldybių įmonių vadovai sudaro mūsų genetinį fondą ir būtent nuo jų priklauso Lietuvos populiacijos gerinimas. Jeigu mes vis dėlto norime daugiau skaidrumo ir išvaduoti įmones iš tų politinių interesų, kurie neleidžia toms įmonėms būti efektyvioms, tai, man atrodo, mes turime įvesti tas kadencijas, tokiu būdu mes padarysime ženklą, kad norime nuskaidrinti tą aplinką ir realiai pradėti kovoti su korupcija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų aš vėl kviesčiau atkreipti dėmesį, jog įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Prezidentė, kuri nuosekliai stengiasi siaurinti savivaldybės atsakomybę ir šiek tiek depolitizuoti savivaldą. Tai čia dar vienas iš tokių projektų, nes iš esmės savivaldybės įmonės, didžioji dauguma įmonių, kurios bus paveiktos, priklauso savivaldai. Čia yra konstatuojama, kad pačios savivaldybės negali vertinti, neturi kompetencijos vertinti, nesupranta darbuotojai, ar vadovai dirba gerai, ar blogai, todėl kas penkeri metai juos reikia automatiškai atleisti. Mano supratimu, tai rodo mūsų nepasitikėjimą savivalda ir rodo mūsų negebėjimą įvertinti vadovų taip, kaip jie yra vertinami visame pasaulyje. Todėl kviečiu atsisakyti tokių bandymų tokiomis sidabrinėmis kulkomis, t. y. kadencijomis, spręsti korupcijos klausimus. Mano supratimu, tos kadencijos nesprendžia klausimų, lygiai kaip ir matome kaimyninėj Rusijoje, yra prezidentų kadencijos, bet akivaizdu, kad tos kadencijos nieko neišsprendžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Tai iš tikrųjų įdomūs palyginimai su prezidentų kadencijomis. Pirmiausia niekur nedingsta savivaldybių vertinimai, jie gali būti atlikti ir po metų, ir po dvejų, ir po trejų. Valdybos sprendimai niekur nedingsta, čia sprendžiame problemą, kai yra akivaizdžiai užsisėdima vienoje kėdėje. Geras vadovas, jei jis jau dirbo dešimt metų, po savo kadencijų labai lengvai rinkoje ras darbą. Ir gerbiamas M. Majauskas puikiausiai tą žino. Todėl nematau jokių problemų pritarti šiam įstatymui ir kviečiu balsuoti už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuva vėl nori padaryti atradimą. Visur vadovus keičia valdybos už jų prastą darbą arba ateina reikalas, mato, kad vadovas išsisėmė, ir iš tikrųjų keičia. Šiuo metu mes siūlome, kad vadovus keistų politikai, tie, kurie ateina į daugumą, pasitaikius progai dažniausiai norėtų susodinti politiniu pagrindu vadovus, kurie būtų jiems lojalūs. O tie vadovai, kurie politiniu pagrindu užims vietas, vėlgi susikviestų savo publiką ir taip spręstų klausimus vietos politikų, kuriems sekasi vietos savivaldos rinkimuose. Manau, toks ėjimas yra klaidingas. Iš tikrųjų, jeigu kas nors nori savo savivaldybėse pakeisti vadovus, tai gali ir paprastesnių būdų susirasti. O mes paprasčiausiai elgiamės neprotingai, baudžiame vadovus, kurie stengiasi dirbti.
Toliau. Kas atsitiks su vadovu, kuris dirbs antrą kadenciją? Savaime suprantama, jis jau žinos, kad ta kadencija baigiasi ir didelio tikslo stengtis dirbti tikrai nelabai bus. Iš esmės ribotas kiekis savivaldybėse vadovų vietų, jis nėra didelis, ir jūs norite priversti, pasakėte, kad tas vadovas, jeigu gerai dirba, tai ieškos kažkur po Lietuvą sau geros vietos. Na, taip nėra. O dėl naujų vadovų, jaunų, tai iš tikrųjų jie gali konkuruoti. Vadovo vietų yra ne tik savivaldybės įmonėse, vadovų vietų yra daug ir privačiame versle. Jūs norite, kad vadovai būtų keičiami naujais ir konkuruotų tik savivaldybių įmonėse. Jie gali konkuruoti ir ne savivaldybių įmonėse. Nemanau, kad reikėtų pratinti visus žiūrėti į savivaldybių įmones. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, esu šiek tiek keblioje situacijoje kalbėdamas, nes buvo pateikta pataisa gerbiamo A. Palionio, ir aš tikėjausi, kad Seimas ją priims, nes ji yra labai racionali. Tikrai kompetentingų, sąžiningų, uolių vadovų nesimėto. Man atrodo, kad jam, jeigu žmogus gerai dirbo, neleisti toliau dalyvauti konkurse, nežinau, tai yra demotyvacija. Visiškai neseniai, praeitą savaitę, man teko susitikti su dviem įmonių vadovais, kurie atėję atidavė širdį ir tiesiog pakeitė įmonės veidą. Ir jie tiesiai šviesiai sako: jeigu mes būtume žinoję, kad galime dirbti tas kadencijas, mes tikrai nebūtume atidavę širdies ir nebūtume tiek investavę į įmones savo gyvenimo, laiko, palikę šeimas. Todėl toje situacijoje, manau, geri norai, bet vis dėlto atsisakius tos pataisos, už kurią Seimas nubalsavo prieš, sudėtinga balsuoti yra už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo motyvai už. Motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiami kolegos, tikrai vyksta debatai, vyksta diskusijos, tačiau… Aš nežinau, gal žmonės anksčiau buvo kitokie, kitokio sutvėrimo, tačiau, prisimenant nepakankamai ankstesnius laikus, mes gerbdavome tuos vadovus, kurie išdirbdavo ilgą laiką, kokią jie užsitarnaudavo kolektyvo pagarbą, žmonių pagarbą. Dabar, jeigu vadovas dirba ilgai, jis tampa kažkokiu korumpuotu, blogu, niekam tikusiu. Tiesiog stebiuosi, kaip keičiasi mūsų mąstysena. Yra labai gaila, kad mes priversti atsisakyti gerų vadovų, kurie stengiasi savo darbo vietose. Gerbiamas Povilas sakė, kad tai buvo politiniai statytiniai, bet kur garantija, kad dabar taip nebus? Be abejo, ir dabar taip bus. Kai kurie merai jau galvoja, kaip dabar kuo greičiau pakeisti tuos vadovus ir susodinti savo žmones.
Kitas dalykas, kuris man ypač kelia nerimą, tas įstatymo galiojimas atgaline data. Jeigu mes su biudžetinėmis įstaigomis elgiamės padoriau, bandome elgtis, tai su valstybės ir savivaldybių įmonių vadovais tikrai elgiamės, manau, nehumaniškai. Tai yra teisėti lūkesčiai, kad ir kaip ten būtų. Vieną dieną mes atsikėlę sugalvojame, kad tas žmogus jau dirba per ilgai, jau užtenka. Manau, kad tai nėra teisinga, nėra sąžininga. Jeigu jau įvedame kadencijas, tai bent jau įveskime kadencijas nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios.
Dėl šių priežasčių siūlau nepritarti įstatymo projektui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl šio teikiamo įstatymo yra labai svarbu lankstumas ir kūrybiškumas taip, kaip vyksta daugelyje pasaulio šalių. Nereikia šitų dalykų vengti ir bijoti. Kaip sakoma, paskutinėje kadencijoje nebus motyvacijos dirbti. Bus, nes kiekvienais metais bus atliekamas vertinimas. Motyvacija niekur neišnyksta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – A. Skardžius, t. y. prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties norėčiau kalbėti prieš, jeigu kolega leistų, norėčiau kalbėti prieš todėl, kad tai yra savivaldybių savarankiškumo akivaizdus mažinimas, jų galių silpninimas. O gerai dirbančių vadovų atleidimas iš darbo net neleidžiant jiems dalyvauti konkursuose, aš manau, vis dėlto turi tam tikrą paslėptą potekstę. Galbūt yra noras greitai pakeisti vadovus, galbūt kuri nors grupė, aktyviai įleidusi šaknis į valstybės įmonių valdymą, pavyzdžiui, kaip visiems gerai žinoma kompanija „Ernst & Young“, kur vadovai keliauja iš vieno sektoriaus į kitą, ypač į tuos sektorius, kurie koncentruojami, kurie galbūt ruošiami privatizacijai ir t. t. Aš manau, čia matytume galbūt ir tam tikrą nacionalinę grėsmę Lietuvos ekonominiams interesams. Čia reikėtų būti tikrai akyliems, nes noras keisti dėl noro, tai vis dėlto šiandien atsakymų nėra, bet aš manau, kad tiek mūsų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris privalo rūpintis ir nacionaliniu ekonominiu valstybės saugumu, turėtų padaryti viso to sektoriaus labai rimtą analizę, visų įstatymo pataisų, kurios yra teikiamos, ir išsiaiškinti tikruosius ketinimus ir siekius, dėl ko tai yra daroma. Todėl negaliu balsuoti už tokį neracionalų siūlymą iš esmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Norėjau pasakyti, kad mūsų kolega gerbiamas P. Gražulis sugudravo. Kadangi buvo labai ilga eilė užsirašiusių kalbėti prieš, pavėlavo, tai užsirašė prie kalbančių už, kalbėjo trečias, kalbantis už, tačiau kalbėjo prieš. Todėl prašau šį pasisakymą įregistruoti kaip pasisakymą prieš ir leisti žmonėms vietoj to P. Gražulio pasisakymo už išties pakalbėti už įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. (Balsai salėje) Seimo narys D. Kreivys – motyvai už.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu žvilgteltume, kiek įstatymas leidžia vadovui dirbti vienoje darbo vietoje su visais pratęsimais, pamatytume 15 metų. Jeigu žvilgtelsime į verslo praktiką, geras vadovas, yra laikoma, dirba maždaug iki ketverių metų. Po ketverių metų žmogus išsisemia ir fiziškai, iš idėjiškai, jam reikia atsinaujinti ir keisti darbo vietą. Aš manau, kad tikrai šitas įstatymas netgi duoda keturis kartus daugiau, negu yra bendra verslo praktika. Taigi tikrai balsuokime už ir bus gerai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami Seimo nariai, siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo ir siūlau balsuoti. Kas už šį įstatymą, balsuoja už, kas prieš – prieš, susilaikiusieji taip pat.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 67, prieš – 22, susilaikė 24. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Norėjau visų pirma dėl protokolo pasakyti, kad kai anksčiau buvo balsuojama dėl pataisos, aš balsavau prieš straipsnį, nes ten, žiūriu dabar, žalia dega. Gal įvyko klaida.
Replika yra tokia. Šeimos politika daroma ne lozungais ir ne deklaracijomis. Jeigu mes gerą vadovą, dirbantį viename rajone, vien todėl, kad jis gerai dirbo, su visa šeima, su viskuo, su įleistom šaknimis tenai, besirūpinantį rajonu, būtinai verčiame važiuoti kur nors kitur, tai nereiškia, kad jis išvažiuos būtinai į Mažeikius iš Anykščių. Jis gali išvažiuoti iš viso. Jis turi pakeisti savo gyvenimą, viską turi pakeisti vien todėl, kad jis gerai dirbo. Čia tikrai su logika nieko bendro neturi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Iš tikrųjų, mieli kolegos, labai daug yra gerų vadovų, ir negalime visiems taikyti pagal vieną nomenklatūrą. Jei mes esame tokie labai sąžiningi ir padorūs, ir principingi, padarykime, kad ir mes nebūtume daugiau kaip dvi kadencijas, tada išryškės, ar iš tikrųjų mes esame principingi. (Replika iš salės: „Mes – ne vadovai.“)
10.43 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296(3) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 1-2b klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 papildymo 371 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-296(3). Pranešėjas – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Labas rytas dar kartą.
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. Seimo nario V. Poderio… Pristatykite iki Teisės departamento.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Išvadai pritarti. Seimas bendru sutarimu pritaria? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame? Dėl Teisės departamento. Pritarta. Ačiū.
Dėl Seimo nario V. Poderio.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar turime 29 pritariančius? (Balsai salėje) Balsuojame, nes girdėjau žodį „ne“.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 56, prieš – 1, susilaikė 24. 29 asmenis tikrai turime.
Balsuojame dėl šio straipsnio, dėl šios pataisos.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 34. Pataisai pritarta.
Dėl viso 1 straipsnio. Dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame dėl viso 1 straipsnio. Kas palaikote šį straipsnį?
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 34. 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Pristato Seimo narys A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, Pirmininke. Neturiu didelių iliuzijų, kad mes pritarsime mano siūlymui. Tai buvo tiesiog bandymas suvienodinti, nes įvedame kadencijas. Kad įvedame kadencijas, suvienodinti visų – ir biudžetinių įstaigų, ir mokyklų direktorių, ir valstybės, ir savivaldybių, ir akcinių bendrovių tą tvarką, kad įstatymas negaliotų atgaline data, o galiotų į priekį. Toks buvo mano siūlymas. Labai ačiū. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai. Ar turime 29 Seimo narius, pritariančius šiam pasiūlymui? Balsuojame.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 37, prieš – 34, susilaikė 25. Vadinasi, 29 turime.
Ar norėtumėte komentuoti plačiau komiteto nuomonę?
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti tam, ką teikia Prezidentė.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – šiai pataisai nepritarti.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti kolegos A. Dumbravos siūlymui.
PIRMININKAS. Gerai, motyvai. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Čia jau liko paskutinis argumentas, nes tai teikia Prezidentė. Be jokios abejonės, labai rimtas argumentas, aš dėl to nesiginčiju, bet vis dėlto, kai mes, Seimas, priimame įstatymus, turėtume žiūrėti, ką mes priimame.
Kolegos A. Dumbravos siūlymas yra suvienodinti visoms įmonėms. Mes dabar kalbame apie rotaciją biudžetinėms įmonėms, švietimo sistemai, taip pat valstybinėms įmonėms. Jos turėtų turėti vieną logiką visur. Negali vienos valstybės valdomos įmonės būti valdomos pagal vieną taisyklę, kitos pagal kitą, trečios pagal trečią.
Mūsų gerbiamų kolegų iš Žaliųjų frakcijos priregistruota pataisų visiškai ir į kitą pusę, kitokių, priimančių tai, ką aš dabar sakau, vienoje srityje ir atmetančių kitoje srityje. Na, vadovaukimės kokia nors logika, nes jau visi kiti argumentai yra išsakyti. Mes manome, kad šitą klausimą mes išspręsime. Neišspręsime! Žmonės kreipsis į Konstitucinį Teismą. Iš tikrųjų taip, įstatymas negali galioti atgaline data ir t. t. Suvienodinkime tą tvarką, bent jau padarykime ją panašią, nes dabar mes visiškai sujaukiame viską į krūvą vien tik dėl to, kad Prezidentė pasakė. Tai yra rimtas argumentas, bet, deja, ne mūsų diskusijos objektas. Mes turime įvertinti, kiek teisingai mes priimame visus įstatymus, nes mes turime trijų įstatymų paketą, kuriame dabar skirtingai reglamentuojamos tos pačios nuostatos, beje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos dėka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, akcinė bendrovė – kas tai yra? Nesvarbu, koks kiekis akcijų priklauso privačiam kapitalui ir kiek priklauso valstybei. Jeigu akcinėje bendrovėje yra privataus kapitalo, savo esme tai yra privati įmonė. Ir įsivaizduokime situaciją, mes nurodome privatininkams, kiek kartų gali būti tas pats vadovas ar kiek metų jis gali būti vadovu. Tai jau čia iš tiesų akivaizdus kišimasis, todėl aš manau, kad čia – visiškas nonsensas.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl pataisos.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 35, prieš – 49, susilaikė 23. Pataisai nepritarta. Todėl dar dvi Seimo nario A. Dumbravos pataisos netenka prasmės. (Balsai salėje) Trys pataisos. Sutinkate? (Šurmulys salėje) Dėl 7 dalies turime Teisės departamento pataisų.
V. PODERYS (LVŽSF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Seimo nario V. Poderio pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar turime 29 pritariančius? Turime. Taip, tai analogiška, galime bendru sutarimu pritarti visai pataisai? Ačiū. Pritarta. (Balsai salėje)
Dėl viso 2 straipsnio? Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį su visomis pataisomis? (Balsai salėje) Dėl 2 straipsnio, ne dėl viso. Dėl viso dar balsuosime.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 69, prieš – 4, susilaikė 35. 2 straipsniui pritarta. Balsuojame… (Balsai salėje) Motyvai. Ar yra? Motyvai dėl viso įstatymo. Už – V. Poderys. Prašau kalbėti.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, tiems, kurie pasisako prieš ir Valstybės ir savivaldybių įmonių, ir Akcinių bendrių įstatymus, aš noriu priminti, kas yra siūloma: ribojamas nepertraukiamas stažas, būnant vadovu, padarius pertrauką, gali vėl iš naujo tie metai kapsėti. Kitaip sakant, šios įstatymo pataisos leidžia ir 20, ir 30 metų būti vadovu toje pačioje įmonėje. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – M. Majauskas. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Iš tiesų gal dar ir galime ieškoti logikos dėl valstybės įmonių, kur labai glaudi sąsaja yra su valstybe ir valstybės politika, bet čia, kur uždarosios akcinės bendrovės, gerbiamieji, aš nežinau kitos valstybės (na, nežinau, galbūt Moldova kokia ar dar kuri nors), kur akcinėse bendrovėse būtų nustatytos kadencijos. Gerbiamieji, akcinėse bendrovėse? Kam yra akcininkai, kam yra akcininkų sutartys, kam yra metinės ataskaitos, kam yra rodikliai, kam yra vertinimai? Mano supratimu, čia yra absoliutus nesusipratimas, ir aš tiesiog negaliu palaikyti tokio siūlymo, nes niekur daugiau pasaulyje, mano supratimu, normaliose valstybėse akcinėse bendrovėse kadencijų nėra. Vadovas dirba blogai – vadovas atleidžiamas. Vadovas dirba gerai – vadovas dirba toliau. Bet jokios kadencijos niekur nėra nustatomos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl akcinių bendrovių aš taip neteigsiu vienareikšmiškai, kad niekur nėra kadencijų, nes tuo labiau kad mes matome patį tų įmonių profilį, kad jos nelaikomos valstybinėmis savivaldybės įmonėmis, bet būtent kaip akcinėmis bendrovėmis. Yra nuoroda į tai, kad vykdo ūkinę veiklą. Kadencijos šiuo atveju tikrai yra sveikintinas dalykas ir, man atrodo, mes, kaip Seimas, vis tiek turime pasiųsti signalą visuomenei. Kai mes palikome išimtiniais atvejais savivaldybėms organizuoti vidaus sandorius, mus apkaltino, kad mes palikome korupcinę landą savivaldybėms. Be abejo, jeigu mes nubalsuosime taip, kad nebūtų rotuojami akcinių bendrovių vadovai, tai mes tą teiginį patvirtinsime. Jeigu mes nubalsuosime kitaip, mes vis dėlto aiškiai pasakysime tai, kad vis dėlto tie asmenys, kurie gali būti susiję su vidaus sandoriais, tie vadovai, gali būti rotuojami. Tokiu būdu mes užtikriname skaidrumą ir pageriname pačią skaidrumo aplinką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ar šiandien yra problemų atleisti blogai dirbantį valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovą? Manau, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ visų vadovų ir net padalinių vadovų totalus pakeitimas iliustruoja, kad nėra jokių problemų, jeigu norima atleisti. Tiesa, patys keitėjai jau aimanuoja dėl kai kurių buvusių ministrų paskyrimo į padalinių vadovus, kai buvo persistengta, matyt. O dėl to, kas čia buvo sakyta, kad privačiame sektoriuje nėra pavyzdžių, kad dirbtų ilgiau kaip dešimt metų, aš manau, kad tokių pavyzdžių yra, kai tikrai talentingi vadovai dirba gerokai ilgiau. Galėčiau paminėti, pavyzdžiui, „General Electric“ vadovą Dž. Velčą – jis dirbo 24 metus, ir tokių pavyzdžių rasime ne vieną. Čia kalbama apie akcines bendroves, kur gali būti ir privataus kapitalo, tarkime, 49 %, ir įmonė dirba puikiai, vadovas dirba puikiai. Ir štai ateis valstybės atstovas į akcininkų susirinkimą ir sakys: dešimt metų – viso gero, nors įmonė dirba puikiausiai ir privatus dalyvis mielai norėtų tą patį vadovą matyti. Manau, kad tikrai taip negalima daryti, o kad pasiektume šiandien rezultatą balsuodami, aš siūlau tiems, kurie nepritaria šio įstatymo priėmimui, tiesiog nesiregistruoti, nedalyvauti balsavime, nes per tą laiką gal valstiečiai pamąstys, ką jie čia sumanė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų tikrai yra žvaigždžių bet kurioje industrijoje ir paminėtas Dž. Velčas neabejotinai yra žvaigždė, yra žmogus, rašantis vadybos knygas, kurias skaito visas pasaulis. Jisai buvo perrinktas daugeliui kadencijų ir, duok Dieve, jam sveikatos ir tokiems panašiems žmonėms dirbti. Bet čia yra žvaigždės, čia yra, manau, labiau išimtys, kurios patvirtinta taisyklę. Labai aiškiai vadovų atrankos agentūros įvardija, kad geri vadovai, kad būtų rinkoje, rotuojasi ir neužima vadovaujančių pozicijų daugiau nei dešimt metų, čia labiau apie išimtis buvo pasakyta. Dar sykį kviečiu laikytis tos pačios filosofijos kaip ir balsuojant dėl Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo. Ir labai džiaugiuosi V. Poderio pataisomis Akcinių bendrovių įstatymui išplėsti, kad apimtų ir akcinių bendrovių dukterines įmones. Mes kalbame… Čia, manau, taip pat labai svarbu pataisyti prieš tai kalbėjusius gerbiamąjį J. Sabatauską ir M. Majauską, kad mes nebandome kištis į privačias akcines bendroves. Mes kalbame ir svarstome akcinių bendrovių, kuriose valstybė turi daugiau negu 50 %, įstatymo nuostatas. Tai faktiškai valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės ir nieko bendro su privačiomis akcinėmis bendrovėmis šis įstatymo projektas neturi. Dėkui.
PIRMININKAS. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, prieš tai gerbiamasis J. Razma paminėjo, kad čia yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos projektas, tai yra netikslumas, nes šitą projektą inicijuoja Respublikos Prezidentė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tik pritaria šiam projektui. Jeigu konservatoriai nepritaria Prezidentės siūlomam projektui, jeigu yra už tai, kad tas neskaidrumas išliktų tose įmonėse, tai jūs tiesiai šviesiai taip sakykite.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Priimant tokius svarbius įstatymus, visuomet klausau oponuojančią pusę. O kas vis dėlto lemia, kad reikia tą įstatymą priimti? Ir štai aš šiandien girdžiu. Pirmas argumentas, kad žmogus dirbdamas pavargsta. Manau, kad priėmus tą įstatymą nepavargs, nes bus laikinasis ir kam jam plėšytis, kam jam gerai dirbti, jeigu žino, kad jį išvarys.
Ir antra, ką girdžiu, kad ras darbo po to, kai baigsis kadencija. Pirmiausia jis neis į tą darbą dirbti, nes kurių velnių jam eiti, jeigu jis žino, kad jis bus atleistas. O kadangi Seime yra labai daug valstiečių, tai aš truputį priminsiu istorijos.
Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas turėjo priimti sprendimą dėl tuometinių kolchozų valdymo. Ir ką jie padarė? Manau, gana išmintingai. Nelipo nei V. Landsbergis, nei G. Vagnorius griauti kolchozų pastatų, priėmė sprendimą ir visus kolchozų pirmininkus įvardijo laikinaisiais kolūkių pirmininkais. Ir kas atsitiko, jūs gerai žinot. Po metų laiko kolchozų neliko, nes visi kolchozų pirmininkai buvo laikinieji, toliau nereikėjo nieko daryti. Dabar mes įvardijame visus irgi laikinaisiais. Jeigu siekiama sugriauti tas įmones, tada aš suprantu, bet jeigu siekiama pagerinti veiklą, čia aš tikrai nesuprantu, ko mes siekiame. Mielieji valstiečiai, prisiminkite, kas liko iš jūsų kolchozų, kai kolchozų pirmininkai buvo visi laikinieji.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, lyg ir paneigdamas kolegos P. Urbšio žodžius, pasisakau už šį įstatymo projektą. Pirmiausia turiu pasakyti taip: tai nėra vaistas nuo visų ligų, tačiau tai yra svarbi profilaktinė priemonė. Kalbame apie akcines bendroves, kur valstybė turi daugiau kaip 50 %. Jeigu kas nors pasakys, kad šiame sektoriuje, kurį valdo valstybė, nėra problemų, tada, be abejonės, toks įstatymo projektas ir negimtų. Bet kadangi problemų iš tikrųjų yra ir mes ieškome būdų jas spręsti, todėl aš manyčiau, kad toks įstatymo projektas yra laiku, yra reikalingas. Visiškai nesutinku su aliuzija į kolūkius, nes aš manau, kad tie, kurie tuo metu ten dirbo, buvo visai kita sistema. Nebuvo jokios stebėsenos, nebuvo jokios kontrolės, nebuvo… Buvo elementarus vogimas. Dabar tose įmonėse, kurios yra, bent jau yra visi kontrolės mechanizmai. Ir aš manau, kad šiuo atveju, priimdami tokį įstatymą, tikrai nesumažinsime to skaidrumo, o kaip tik jį padidinsime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ko mes norime? Ko mes norime – kad įmonės vadovas būtų, kad jis dirbtų, turėtų motyvaciją dirbti, dirbtų gerai. Kitomis įstatymo pataisomis mes jau sutvarkėme, kaip reikėtų elgtis su blogaisiais, palengvinome. Motyvacijos… Mes kaip tik dabar demotyvuojame jį dirbti gerai, nes mes jam vietoj mirties bausmės siūlome – tu galėsi kaip nors penkerius metus prasitrinti, o paskiau galėsi vėl kandidatuoti. Taip, čia nėra mirties bausmė, po penkerių metų suteikiame tau viltį už gerą darbą. Kolegos tiek susipainiojo, kad net ir užsieninis pavyzdys, ką pasakė J. Razma, buvo argumentuotas tuo, kad jis galėjo laimėti bet kada bet kokį konkursą, norėdamas toliau dirbti, bet mes uždraudėme jam dalyvauti konkurse, mes uždraudėme tą padaryti.
Gerbiamieji, ką, jūs galvojate, kad akcinės bendrovės veikia tik Lietuvoje? Jos ir Afrikoje veikia. Ir Akcinių bendrovių įstatymo pagrindinės taisyklės yra visur vienodos, tu negali akcinei bendrovei primesti vienokio ar kitokio sprendimo, kitaip akcinės bendrovės neveiks, jos veikia taip, kaip privatus kapitalas. Taip, mes turime didesnį akcijų paketą, bet ta teisė realizuojama per siūlymą daugiausia akcijų turinčiųjų, bet ne automatinį įstatymo galiojimą, kad kadencijos būtinai bus prievarta primestos. Yra visiškai skirtinga logika, todėl siūlau tikrai nedalyvauti absurdo spektaklyje ir nedalyvauti balsavime, nes tai tiesiog žemina mūsų Seimo kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti, siūlau balsuoti dėl viso įstatymo.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 57, prieš – 3… Pagal Statutą turėtų būti užsiregistravęs bent 71 Seimo narys, tiek nėra, balsavimas atidedamas. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai ką, gerbiamieji konservatoriai ir gerbiamasis konservatorių lyderi, kaip jūs pakomentuosite šitą norą išsaugoti bet kokia kaina tuos, kurie užsiėmė tuos postus ir nori išsaugoti neskaidrias schemas? Kodėl jūs nesuteikėte galimybių, kodėl jūs leidote frakcijai boikotuoti įstatymo priėmimą? Gerbiamasis Gabrieliau Landsbergi, laukiu atsakymo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos iš tikrųjų norėjo atstumti įstatymą ne blogų įmonių vadovų pakeitimo, o gerų pakeitimo, todėl kai kurios savivaldybės negali pakeisti gerų vadovų politiškai. Čia norėjo juos automatiškai nušalinti tam, kad būtų galima skirti savus vadovus. Norėčiau gerbiamajam P. Urbšiui priminti, kad ne visais atvejais ir jisai pritaria Prezidentės pasiūlymams.
PIRMININKAS. T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Prašyčiau nekaltinti Konservatorių frakcijos, nes išties nemaža mūsų dalis balsavo už ir mes palaikome įstatymo projektą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš prašau Seimo Pirmininko pakartoti procedūrą, nes panašu, kad kai kurie Seimo nariai nesuprato, už ką balsuoja, nes dėl savivaldybių įmonių mes jau priėmėme, vienas dalykas. O antras dalykas, trūko tik dviejų balsų, tai prašau pakartoti procedūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas darbotvarkės 1-3a klausimas – projektas Nr. XIIIP-555. (Triukšmas salėje) Prašote perbalsuoti? (Balsai, triukšmas salėje). Gerai. Ar visi manote, kad blogai balsavome? (Balsai salėje) A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega P. Urbšys pirma stovėjo, bet aš nesiūlyčiau balsuoti iki laimingos pabaigos.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, prieš tai, kai mes balsavome už Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vadovų rotacijas, priėmėme tą nuostatą, kuri yra griežtesnė. Dabar dėl akcinių bendrovių mes priėmėme švelnesnę nuostatą ir tas įstatymas turi tam tikrą visuomeninį politinį rezonansą. Balsų skaičius yra tikrai mažas. Seimo praktikoje buvo pakartotinių balsavimų tokiais atvejais. Tai neprieštarauja Statutui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, nesileiskite klaidinamas. Pakartoti balsavimą galima tada, jeigu yra neaiškumas vieno balso skirtumu. (Šurmulys salėje) Šiuo atveju nėra to neaiškumo. Įstatymo priėmimas šioje stadijoje baigėsi. Galima jį kartoti, kaip sakoma, iki laimingos pabaigos, tačiau tai turi būti numatyta kitame posėdyje, įtraukta į darbotvarkę parašant „balsavimas“. O dabar, šiuo momentu, kartoti balsavimą nėra pagrindo, nes nėra minimalaus skirtumo.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, tikrai įvyko balsavimas, koks yra. Jūs galėsite pakartoti procedūrą, kada norėsite, bet, aišku, įtraukdami į darbotvarkę, žinoti, kada tas balsavimas yra. Bet norėčiau gerbiamiems kolegoms valstiečiams pasakyti. Pasiskaitykite biudžetinių valstybinių įstaigų įstatymą ir akcinių bendrovių. Yra visiškai… Jeigu mes jas sudedame į krūvą ir manome, kad tai yra tos pačios rūšies įmonės, tai tada jūs mokykitės, mokykitės, mokykitės.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, jeigu malonėtumėte. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, perskaitysiu Statuto 121 straipsnį „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“. „Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip penki posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.“ (Balsai salėje) Aš priimu sprendimą pakartoti balsavimą. Maloniai kviečiu. (Balsai salėje)
Vėl nėra 71 Seimo nario. Taigi balsavimas atidėtas. (Balsai salėje)
11.13 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-555(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-556(2)ES, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 37 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-557(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-3a – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 14, 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-555(2)ES. Pranešėjas – A. Kubilius. Kitas darbotvarkės klausimas paskelbtas, prašome svarstyti. Atsiprašau, A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo pritarti 14 ir 61 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu kas? S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įstatymą, kaip lydimąjį įstatymą, svarstė gegužės 3 dieną ir visi septyni dalyvavę komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta.
11.14 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-439(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-4 – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 5, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-439(2). Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui bei jo išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas komitetas. V. Bukauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra. Kas galėtumėte pristatyti? G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė pasiūlymui. Ir yra pasiūlymų. Siūloma pakeisti 6 straipsnį, kuriuo siūloma keisti įstatymo 12 straipsnį ir išdėstyti taip: „Vietinių rinkliavų nustatymas“. „Savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriais nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas, rinkliavos grąžinimo atvejus; gali nustatyti delspinigių dydį, jų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir atleidimo nuo delspinigių atvejus.“ Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, nepritarė tam pasiūlymui. Pagrindas nepritarti buvo tas, kad teisė imti delspinigius yra ir taip nustatyta įstatymo projekto 10 straipsnyje ir atsižvelgiant į tai, kad vietinės rinkliavos nuostatų specialios sąlygos dėl delspinigių bus nustatomos tik savivaldybės tarybai realizavus įstatyme numatytą teisę nustatyti delspinigius.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame už pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Pasiūlymas. Už pasiūlymą, kuriam nepritarė komitetas.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 28, prieš – 16, susilaikė 29. Nepritarta pasiūlymui. Po svarstymo pasisakančių nėra. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
11.19 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-5 – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241(2). Pranešėjas – Seimo narys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gegužės 3 dieną svarstė įstatymo pakeitimo projektą. Komitetas, pritardamas Seimo kanceliarijos išvadai, Vyriausybės išvadai ir papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadai, įstatymo projektą patobulino. Patobulintu įstatymo projektu komitetas siūlo nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą būtų kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti ne 20, o 15 % skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydį. Iniciatoriai siūlė 10 %. Siūlome, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. birželio 1 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? T. Langaitis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tadas ten sėdi, čia M. Majauskas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Labai panašūs.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti pertraukos dėl šio klausimo iki kitos dienos posėdžio …iki kito posėdžio, nes, kaip ir kalbėjome prieš tai, šitas klausimas atsirado todėl, kad buvo diskusija dėl PVM lengvatos nepratęsimo ir tai yra kaip kompensacija tiems, kuriems šildymo kaina išauga. Šiandien posėdyje bus svarstomas klausimas dėl PVM lengvatos, todėl būtų racionalu šį klausimą svarstyti priėmus sprendimą dėl PVM lengvatos. Jeigu lengvata yra nepratęsiama, tada galima kalbėti apie socialinės paramos kompensaciją dar 100 tūkst. žmonių. Mūsų frakcijos prašymas yra balsuoti dėl pertraukos. Ačiū.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik noriu paprašyti pono Mykolo jau nekartoti penktą kartą savo nuomonės tuo klausimu. Tai nėra tiesiogiai susiję klausimai, mes geriname žmonių socialinę padėtį. Tai yra atskiri klausimai, jie gali būti svarstomi visiškai nepriklausomai. Baikite spekuliuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro dar vienas argumentas, kodėl reikia daryti pertrauką. Mes esame susitarę, ir jūs žinote, kad finansų ministras šį mėnesį turi pateikti kitų metų biudžeto projektą su visa fiskaline politika, su mokesčiais ir ten numatytos išlaidos ir pajamos. Kadangi čia bet kuriuo atveju kalbama apie dideles išlaidas, vienu atveju – apie 60 mln., kurios susijusios su PVM lengvata, kitu atveju – apie 20 mln., kurios yra susijusios su socialinėmis kompensacijomis ir savivaldybių biudžetais, iš tikro būtų protinga žinoti visą tą biudžeto projektą ir tik tada priimti sprendimą dėl tų ar kitų lengvatų. Išeis kaip? Kaip anksčiau, mes priimdavome lengvatą, o paskui pinigų nėra, ir atimame iš Kelių fondo. Kelių fondas nėra bekraitis, iš kurio viską galimą atimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majausko pasiūlymas teisėtas. Siūlau apsispręsti, ar pritariame pertraukai iki kito posėdžio.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 35, prieš – 38, susilaikė 9. Kadangi reikia vieno penktadalio nuo užsiregistravusiųjų, tai pertraukai pritarta. Ačiū.
11.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-493(2). Pranešėja – Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išnagrinėjo šį klausimą ir 8 balsais už, 1 prieš pritarė komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-493(2). Bendru sutarimu nepritarė Seimo nario K. Masiulio pasiūlymui, kadangi komitetas jau pritarė papildytai Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatai numatant, kad išmoka biuro patalpų nuomai galėtų būti skiriama tik tada, kai savivaldybės administracija tokių patalpų nesuteikia.
PIRMININKAS. Diskusija. Ačiū, Guoda. Diskusijoje užsirašė kalbėti K. Masiulis. Ruošiasi A. Šimas. K. Masiulis. Nematome. A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Labai gerbiu pranešėją, esame nuo seno pažįstami ir geri draugai, bet šiam įstatymo projektui siūlau nepritarti, nes tikrai savivaldybės geranoriškai, bent mano žiniomis, aš pats esu dirbęs savivaldybės tarybos nariu, suteikia patalpas priimti gyventojus pagal tarybos narių norus ir poreikius. Jeigu yra tokių savivaldybių, kurios nesuteikia, tai skirti lėšų bendrų patalpų nuomai, aš neįsivaizduoju, kai esant 25 tarybos nariams ir nesuteikiant patalpų nedideliame mieste, kaip Rokiškis ar Pasvalys, atsirastų 25 biurai. Kiekvieno tarybos nario patalpoms išlaikyti bus reikalingos lėšos ir tų lėšų tarybos nariai reikalaus iš savivaldybės ir prašys pakelti tarybos nario išmokas. Ir vėl bus eilinės išlaidos. Nemanau, kad tarybos nariai, dirbdami rajonuose, tikrai turi tokį užimtumą, kad jiems reikia 30 dienų per mėnesį išlaikyti tas patalpas. Lankomumas tų lankytojų tikrai nėra didelis, į tarybos narius tiek daug nesikreipia žmonių, interesantų, kad jiems reikėtų išlaikyti tas patalpas. Esant tokiam pasiūlymui, tikrai balsuosiu prieš. Tikrai nepritariu, nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš irgi esu iš tų žmonių, kuriem teko dirbti savivaldybių taryboje, ir puikiai įsivaizduoju darbą savivaldybės taryboje. Šiaip savivaldybė yra tokia įstaiga, kuri dirba nuo tada, kada prasideda darbas, nuo 8 valandų iki 17 valandos. Po to yra užrakinami kabinetai ir mes turime didžiulį tuščią pastatą. Dabar mus bando įtikinti, kad šiame didžiuliame pastate neįmanoma atrasti kabineto, patalpėlės, kur savivaldybės tarybos narys galėtų susitikti su savo rinkėjais, gyventojais, priimti juos po darbo valandų. Dažniausiai savivaldybių tarybos nariai yra dirbantys asmenys, dirba kokiose nors įstaigose. Aš manau, kad tai yra absurdas. Tie žmonės tikrai turi galimybę atrasti savivaldybėse tokių patalpų.
Galiu pateikti pavyzdį. Kelmėje savivaldybės tarybos nariams yra paskirtos patalpos, jie ten turi galimybę patys padiskutuoti, atsivesti kokį nors žmogų ir su juo pasišnekėti. Bet to, savivaldybės disponuoja daugeliu kitų pastatų, įvairiausių įstaigų, kai nereta iš jų po darbo yra užrakinta. Ir ten būtų galima atrasti kokį kambarį, kuriame būtų galima organizuoti susitikimus. Yra daugybė įvairių kitų būdų, reikia tik gero noro. Aš ir pasiūliau pataisą, kad jeigu tai yra problema, savivaldybėms trūksta geranoriškumo, taip gali būti, kad nenori opozicijai suteikti galimybės susitikti su žmonėmis, kad savivaldybės administracijos būtų įpareigotos suteikti tokias patalpas ir tiek. Tai mes įpareigokime savivaldybes suteikti tokias patalpas tarybos nariams susitikti su žmonėmis. Dabar 1400 tarybos narių suteikti galimybę nuomotis tose vietose, kur jie gyvena, manau, yra visiškas absurdas. Aš matau pridengtą norą išlaidauti, išleisti tuos pinigus, kuriuos jie, beje, patys savo sprendimu ir nutarė savivaldybės reglamentu, kokias sumas jie numato sau išleisti. Dabar bus, viena vertus, sakoma, kad trūksta patalpų, nes jie negali susitikti, kita vertus, jie pradės reikalauti tų pinigų tam, kad galėtų nuomotis patalpas, nes trūks pinigų nuomai. Tada reikės keisti reglamentus ir didinti numatytus pinigus savivaldybės tarybos nario veiklai. Tikrai tai yra pinigų švaistymas, kai galima gana taupiai, racionaliai susitvarkyti ir visiškai nesunkiai tai padaryti.
Lygiai taip pat aš norėčiau pasakyti, kad gero darbo praktika sako, kad įvairiose įstaigose po darbo valandų gali įvykti labai daug kas. Pasaulyje yra priimta. Štai Austrijos savivaldybėse ir daug kur matydavau, kad vyksta įvairūs užsiėmimai: sveikatingumo mokyklos, įvairūs kitokie susitikimai, klubai, dar kažkas, netgi vaikų užsiėmimai. Tai organizuojama tam, kad daugiau būtų įtraukta darbuotojų, pritraukta prie šitų įstaigų, kad patalpos būtų tuščios. Patalpos turi būti išnaudojamos kuo labiau, kuo intensyviau. Tikrai jau galima tai padaryti atrandant vietos tarybos nariams susitikti su rinkėjais.
PIRMININKAS. Ačiū. Likite tribūnoje, nes jūs turite pristatyti savo pataisą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, iš esmės aš pasakiau. Mano pataisa sakoma, kad atmetant siūlymą teikti tarybos nariams galimybę nuomotis, aš sakau, mes įpareigokime savivaldybių administracijas suteikti patalpas tarybos nariams susitikti su gyventojais. Tokia pataisa.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar turime 10 pritariančių? Siūlau balsuoti.
Balsavo 90: už – 67, prieš – 6, susilaikė 17. Vadinasi, turime 10 pritariančių Seimo narių.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti prieš. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Dėl pasiūlymo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turėtume prisiminti, kam mums reikalingi savivaldybės tarybos nariai. Ne vien tiktai, kad ateina į salę pabalsuoti, ir neaišku, ką jie ten… Žiniasklaida net nelabai žino, už ką jie ten balsavo, už ką nebalsavo. Ypač kalbu apie didžiuosius miestus. Bet jų prievolė yra atstovauti žmonėms. Mes patys turime savo priėmimus ir matome, kad begalė žmonių ateina su klausimais, nesusijusiais su Seimo darbu, savivaldybės darbu. Dabar mes norime būtinai priimti tokią pataisą, kad visi turėtų važiuoti į centrą ir susitikinėti ten. Ar iš kaimo rajono, nesvarbu kur, važiuoti į savivaldybę ir ten, jeigu labai nori, tai susitik su vietiniu tarybos nariu.
Priešingai. Mes turime sudaryti galimybę, kad tarybos nariai eitų ten, kur yra žmonių, ir su jais bendrautų, aiškintų, su jais komunikuotų, spręstų jų problemas, nes dabar didžiausi žmonių priekaištai, kad tarybos narius išrenka ir jų nebemato. Taip, kaip dabar yra pataisyta, suteikia tokią galimybę, kad jeigu žmogus nori vietoj savo transporto išlaidų užsimokėti už biurą, išlaikyti, kad galėtų su žmonėmis bendrauti, tai suteikime tokią galimybę. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė visas patalpas visiems nusprendusi nuomoti. Nėra kitokių dalykų. Tiesiog mes paliekame tokią galimybę. Kiekvienas tarybos narys spręs, bet kryptis yra teisinga – priartinkime žmogų arčiau prie žmonių.
PIRMININKAS. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, K. Masiulis siūlo du dalykus: iš tikrųjų išbraukti tą patalpų nuomos numatymą kiekvienam tarybos nariui, nes jeigu to nepadarome, aš manau, tikrai atsirastų spaudimas savivaldybėms didinti ir tas išmokų sumas, nes štai atsirado naujos išlaidos. Tikrai pamatytume, kad po kiek laiko tos išmokos imtų didėti. Dabar ir Kęstutis taip pat logiškai siūlo, kad štai, ką kalbėjo kolega Rimantas, jeigu norime aktyvesnio savivaldybės tarybos narių bendravimo su rinkėjais, kad būtų pareiga savivaldybei skirti tam reikalui patalpas susitikti su žmonėmis. Iš tikrųjų galėtų vieną kartą skirti vienoje seniūnijoje, kitą kartą kitoje seniūnijoje tokiems susitikimams. Taip būtent priartintume prie žmonių. Kai dabar biuras bus vienoje vietoje, kaip tik žmonėms yra nepatogiau, ypač kaimiškųjų rajonų. Aš kviečiu pritarti K. Masiulio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Kodėl po du? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, po vieną. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pasiūlymo. (Balsai salėje) Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš, kas susilaiko, susilaiko. (Balsai salėje)
Balsavo 96 Seimo nariai: už balsavo 27, prieš – 35, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Balsuojame dėl viso po svarstymo.
Motyvai. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu tarybos nariai išlaidas leidžia įvairiausiems dalykams ir dažniausiai visas numatytas kanceliarines išlaidas išleidžia telefonų nuomai, kabelinių įrengimui, automobilių remontui ir daugeliui įvairių dalykų, kurie gal ir nebūtinai tiesiogiai yra susiję su bendravimu su gyventojais. Čia pasiūlymas yra pagal esamas finansines ribas, pagal esamas numatytas kanceliarines išlaidas leisti jiems kartu, galbūt susimetus išsinuomoti biurą, kuriame jie galėtų priimti gyventojus. Mano supratimu, tai yra labai labai racionalus pasiūlymas, nes tai nedidina išlaidų.
Gerbiamajam kolegai K. Masiuliui pajuokaujant, jam nereikėjo biuro, nes jis buvo vicemeras. Bet tarybos nariai, kurių šiandien yra 50, kaip Vilniaus miesto savivaldybėje, kiekvienam suteikti po patalpas, klausykite, labai keistai atrodys. Suteikime galimybę neperžengiant esamų ribų nuomotis galbūt susimetus, susidėjus ir priimti gyventojus, nes šiandien visas gyventojų srautas eina pas Seimo narius.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ką kalba Mykolas, yra ne visai taip parašyta. Jeigu būtų čia toks jungtinių patalpų apmokėjimo numatymas, būtų kas kita. Ne, dabar čia yra kiekvienam tarybos nariui jo biuro nuomos išlaidos kompensuojamos, o ne biuro, kuris išnuomotas kito tarybos nario vardu. Nėra jokio kartu, nieko čia nėra. Yra tarybos nario biuro nuomos išlaidų kompensavimas. Kiek mes Lietuvoje turime tarybos narių, puikiai žinome, kad kelis tūkstančius. Jeigu priimame šitą, jie iš esmės įgyja teisėtą pagrindą tokius biurus pradėti nuomotis, reikalauti, kad būtų atitinkamos sumos savivaldybių biudžetuose toms išlaidoms kompensuoti, nes mes įstatymų lygiu įtvirtiname jų biurus ir numatome kompensacijas. Gaila, kad nebuvo pritarta racionaliam K. Masiulio pasiūlymui, kuris būtų tikrai leidęs išspręsti dėl bendravimo su rinkėjais gauti patalpas, kai to prireikia tam bendravimui, bet nuolatinių biurų nenuomoti.
PIRMININKAS. Motyvai už… (Balsai salėje) Atsiprašau. Balsuojame po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo?
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 61, prieš – 12, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
11.41 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-475(4). Pranešėjas – Seimo narys Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pakarotinai apsvarstė ir įvertino įstatymo projektą bei gautus pasiūlymus ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(4) ir komiteto išvadoms.
Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 5 straipsnio redakciją, nenustatant reikalavimo kandidatams į komisijos narius turėti teisinį išsilavinimą. Šiuo metu galioja, kad VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį… ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų darbo stažą. Taip pat patobulintame įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, įpareigojančios VTEK narį, jeigu jis yra politinės partijos narys, darbo VTEK laikotarpiu sustabdyti narystę partijoje. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad VTEK sprendimai ir balsavimų rezultatai yra vieši, o VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po atitinkamo sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai skelbiami VTEK interneto svetainėje.
Papildomai buvo gautas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas, tačiau jam komitetas nepritarė, nes anksčiau komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlytai formuluotei, kad po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Diskutuoti užsirašė Seimo narė A. Širinskienė. Ruošiasi P. Gražulis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Manyčiau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pavyko patobulinti įstatymo projektą. Tie dalykai, kurie buvo pristatyti, tai yra tiek vardinis balsavimas, kada balsuojančiųjų rezultatai, įskaitant jų vardus ir pavardes, būtų skelbiami viešai, tiek ir tai, kad posėdžių metu išreikštos atskirosios nuomonės taip pat yra skelbiamos viešai ir visuomenei prieinamos – šitos priemonės turėtų užtikrinti didesnį VTEK atvirumą, sprendimų priėmimo viešumą. Be abejo, tikėtina, kad visuomenės pasitikėjimas šita institucija, taip pat ir politikų pasitikėjimas, nes reikia pripažinti, mes dažnai VTEK taip pat kritikuojame, turėtų augti.
Kitas dalykas, kuris vėlgi atsiranda… Deja, aišku, reikėtų apgailestauti, kad „Transparency International“ nesutiko dalyvauti formuojant ir siūlant kandidatus į VTEK narius, tačiau atsiranda Teisininkų draugija. Tai organizacija, dėl kurios reputacijos visuomenėje niekada nėra kilusių abejonių. Tikėtina, kad jiems tikrai pavyktų atrinkti tinkamus teisės ekspertus ir pasiūlyti į VTEK narius.
Įžvelgdama tuos privalumus tiek dėl viešumo padidėjimo, tiek ir kartu dėl tam tikros profesinės kompetencijos padidėjimo, raginčiau pritarti įstatymo projektui. Kartu atkreipiu dėmesį, kad tų apribojimų, dėl kurių kyla didžiulės diskusijos diskutuojant VRK įstatymo projektą, šiame projekte nelieka. Teisėjų taryba, kurios mes nesiūlėme keisti, bet sukėlė klausimų dėl atitikties Konstitucijai, taip pat komiteto patobulintame variante jau nebeegzistuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Z. Streikų atgal į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Savo pasiūlymą pristatys Seimo narė G. Skaistė. G. Skaistė pristato savo pasiūlymą iš vietos. (Šurmulys salėje) Gerai, galite iš čia.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Praeitą kartą…
PIRMININKAS. Prašau, veikia šoninis mikrofonas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes dėl jo balsavome praeitą kartą per Seimo plenarinį posėdį. Atsiprašau, nelabai girdėjau, kurį dabar turėčiau pristatyti, nes jų buvo du. Vienas dėl sudėties, kitas buvo dėl…
Z. STREIKUS (LVŽSF). Apie aukštąjį išsilavinimą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog pritariu komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Atsiėmėte?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas pasiūlymas Seimo nario J. Razmos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia kalbame apie pasiūlymą dėl 5 straipsnio… (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio, 5 straipsnio pakeitimo.
PIRMININKAS. Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūliau, kad komisijos nariai turėtų teisinį universitetinį išsilavinimą ir būtent teisinio darbo stažą, nes, manau, vis tiek ši komisija iš esmės yra teisinė institucija, dažniausiai jos sprendimai ginčijami teismuose, tai komisijos nariai turi būti teisiškai išprusę ir priimti teisiškai pagrįstus sprendimus, dėl to ir tokį reikalavimą siūliau numatyti. O dėl partiškumo aš siūliau, kad būtų sustabdyta narystė atitinkamoje partijoje ar politinėje organizacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Nepritarti, nes reikalavimas VTEK nariui turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą labai susiaurina subjektų, kurie galėtų būti šios komisijos nariais, ratą. Taip pat to nebuvo ir prieš tai buvusiame įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų. Motyvai prieš – P. Urbšys. (Balsai salėje) Prieš J. Razmos pasiūlymą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl teisinio išsilavinimo išskirtinumo. Iš tikrųjų čia perteklinis reikalavimas, nes dabar, kai VTEK funkcionuoja, mes matome, kad esant reikalui ten dominuoja būtent teisininkai. Bet mes negalime apsiriboti vien tik teisininkų kasta, nes kai kuriais atvejais priimami sprendimai yra ne tik teisiniu, bet ir moraliniu aspektu.
Antras teiginys dėl politinių partijų. Dabar jau galiojančio įstatymo 11 straipsnyje yra apribojimai VTEK nariams dėl dalyvavimo politinėse partijose ir politinėse organizacijose, todėl komitetas ir nepritarė tiems siūlymams.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kažkaip mes šiandien įdomiai svarstome visus klausimus. Jeigu mes nuleidžiame kartelę VTEK dėl pačių komisijos narių išsilavinimo, krauname vis didesnį jiems krūvį, plečiame ratą, ką jie turėtų nagrinėti, ką mes darome? Mažiname jų kvalifikaciją ir didiname krūvį ir paskui norime, kad šita institucija turėtų didesnį autoritetą. Kas tada bus? Patarėjai, kurių geresnė kvalifikacija, primetinės sprendimus, nes jie bus labiau kvalifikuoti tuo klausimu negu pats VTEK narys. Noriu atkreipti gerbiamojo Povilo dėmesį: kai mes kūrėme šitą instituciją, pirmoji nuostata buvo, kad ten turi būti autoritetingi žmonės, kurių sprendimais pasitikima ir kurie pagal savo kompetenciją vertina visą sektorių. Jeigu mes ten priimsime žmones, kurie neturi jokio autoriteto ir dar plius ir išsilavinimo, kokią mes čia instituciją kursime? Kas vadovaus? Patarėjai vadovaus, politikai vadovaus. Jis pats neturi pakankamo išsilavinimo priimti sprendimus. Aš manau… Teisininkų Lietuvoje trūksta? Netrūksta turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą. Kam mes tą kartelę nuleidome? Ar čia vėl koks nors konkretus pilietis reikalingas, kuris neturi kokio nors diplomo? Siūlau pritarti kolegos J. Razmos siūlymui.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Būtent komiteto ir buvo nuomonė, kad VTEK narys turėtų būti pakankamai palankiai visuomenėje vertinamas asmuo, turėtų aukštus moralinius standartus, gebėtų skaidriai priimti sprendimus ir toks nebūtinai turi turėti teisinį išsilavinimą. Nes teisinis išsilavinimas nėra būtinas.
PIRMININKAS. Dėkoju už komentarą. Siūlau balsuoti dėl Seimo nario J. Razmos pasiūlymo. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš, kas susilaikė – taip pat.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 26, prieš – 40, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Gal gali pristatyti Seimo narys J. Sabatauskas? Zenonai Streikau, gal jūs galite pristatyti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). J. Sabatauskas siūlė… Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė, kad VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos pilietis, turintis aukštąją universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų teisinio darbo stažą. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes dėl teisinio išsilavinimo mes jau balsavome, tie patys argumentai. Ir nepritarėme, kad būtina trejų metų darbo patirtis.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiandien turbūt balsas tyruose, bet lašas po lašo… Galbūt vis dėlto žalieji pradės valdyti valstybę, o ne šiaip užsiims laisva kūryba. Gero žmogaus sąlyga yra būtina, bet nepakankama teisiniams sprendimams priimti. Mes neiname gydytis pas bet kokį gerą žmogų, mes einame pas gydytoją, turintį išsilavinimą. VTEK nėra gerų žmonių sankaupa, be to, kad jis turi būti geras žmogus, jis turi žinoti, ką priima, nes daugiausia tai būna teisiniai klausimai, kurių traktuotė – viešųjų interesų konfliktai ir panašiai, yra labai sudėtinga ir, dabar jau matome, skirtingai interpretuojama įvairių sudėčių VTEK. Yra teisinių pasekmių, kurias gali užginčyti tik teisme. Vadinasi, gerų žmonių be teisinio išsilavinimo sankaupa padarys sprendimus ir tų gerų žmonių sankaupos sprendimų mes eisime ginčyti į teismą. Tai kam tas žaidimas reikalingas, jeigu jie iš tų gerų paskatų tiesiog teisiškai priims nekorektiškus sprendimus ir teismai išteisins, priims sprendimus dėl to, kad dėl procedūrų buvo priimti prasti sprendimai. Ką mes dabar darome? Aš niekaip nesuprantu. Mes tikrai tų žmonių neturime, padorių žmonių, teisininkų, kurie turi tam tikrą kvalifikaciją ir gali priimti korektiškus sprendimus? Mes diskredituokime tą instituciją, susimąstykime, ką darome.
PIRMININKAS. Ačiū.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Analogiškai mes jau atmetėme pasiūlymą, nežinau, ar reikia balsuoti?
PIRMININKAS. Dabar motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, apskritai gyvenime be teisės mes neišsiversime. Paėmus kokios nors įstaigos vadovą, be abejonės, vadovaujant įmonei kyla daug teisinių klausimų, bet nebūtinai. Nejaugi mes iškelsime reikalavimą, kad visų įmonių vadovai būtų vien tik teisininkai. Čia pagrindas – Etikos komisija, VTEK, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Etiniai klausimai yra pirmiausia ir nenuvertinkime kitų aukštųjų mokyklų, kitų specialistų, padorių žmonių. Čia padorumas aukščiausia, kad nebūtų žmogus tendencingas, kad klausytų tik sąžinės ir įstatymų, o ne kieno nors nurodymų ar panašiai. Todėl tikrai priekaištų neturiu ir nereikėtų pritarti šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto pataisos. Kas palaiko šią pataisą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja prieš.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Ir susilaikantieji.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 28, prieš – 39, susilaikė 25. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario J. Razmos dėl 6 straipsnio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas buvo atsiradęs tuomet, kai daugelis, taip pat ir aš, buvome patikėję valdančiųjų valstiečių žaliųjų pažadu išties depolitizuoti Vyriausiosios tarnybinės etikos tarnybą, parenkant jos narių teikėjus iš nepolitinių struktūrų. Aš pastebėjau, kad tarp teikėjų liko Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, pasiūliau, kad vietoj to būtų nepolitinės struktūros. Pasiūliau Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri yra nepolitinė institucija. Tai nereiškia, kad ji turi siūlyti savo darbuotoją, ji gali pasiūlyti bet kokį kompetentingą žmogų, kuris tikrai būtų jų patikrintas ir atitiktų skaidrumo reikalavimus. Taip pat pasiūliau, kad dar vieną kandidatą siūlytų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Turbūt niekas nesakys, kad tai yra politikas. Tai būtų visi siūlytojai tuo metu ne politikai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Lašas po lašo… Mėginsime tą patį išaiškinti. Tikėkimės, kad iki priėmimo nugalės sveika logika ir mes priimsime normalų įstatymą. Jeigu kalbame apie depolitizavimą, tada ir darykime jį depolitizuotą. Niekas iš mūsų nepatikės, kad gerbiamasis Seimo Pirmininkas yra politiškai su partija neturintis ryšių žmogus. Aš tikrai gerbiu Valstiečių ir žaliųjų partiją ir jų vieną atstovą, kuris yra Seimo Pirmininkas, bet jis yra jų partijos atstovas, mes jį rinkome. Jis formaliai depolitizuotas šiuo metu, bet faktiškai jis vis tiek politikas. Be politikų paramos jis nebūtų buvęs Seimo Pirmininkas.
Toliau. Jau Ministras Pirmininkas – savaime suprantama. Tai kur čia ta depolitizacija? Kurioje vietoje ji padėta? Siūlykime tas institucijas, kurios nėra tiesiogiai su politikais… Ir ką jūs įtikinsite, kad dabar jūs depolitizavote? Save ar likusius? Likusių neįtikinsite. Čia ta formulė nėra depolitizuojanti. Tada vėl sakys priekaištus – suformavome VTEK, kuris vėl yra politikų įrankis, naudojamas susidoroti, užuot vaidinęs drausminančią funkciją, lengvai bus galima pasiteisinti, sakyti – čia politinis susidorojimas, čia jau paskirti atstovai taip nubalsavo, nes atėjo toks paliepimas. Aš siūlau pritarti šiai pataisai. O jeigu ir nepritarsite, pamąstyti iki priėmimo labai stropiai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Bandau suprasti vis dėlto veiksmų logiką. Kai buvo balsuojama dėl įstatymo, susijusio su Vyriausiąja rinkimų komisija, buvo siūlymas, kad galėtų Aukščiausiojo Teismo pirmininkas siūlyti savo atstovą. Tie patys asmenys įrodinėjo, kaip čia gali būti, visa kita ir palaikė nuostatą, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkui nebūtų galima siūlyti savo kandidato. Dabar jau dėl kito įstatymo jų argumentai yra už tai, kad jis gali siūlyti. Jūs susigaudykite savyje.
Antras dalykas, aš dar nesu girdėjęs dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos. Nuo kada Specialiųjų tyrimų tarnyba, kaip baudžiamojo persekiojimo institucija, tampa Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare? Faktiškai yra visiškas nesusigaudymas tose funkcijose. Galų gale net pati tarnyba atsisako šito dalyko. Niekas neina tuo keliu, kad būtų depolitizuota. Mes paprasčiausiai norėjome įtraukti visuomeninę organizaciją, kuri užsiima antikorupcinėmis problemomis, bet ji atsisakė, nes ji nenori dalyvauti tose komisijose. Mes norime palikti iš principo, kaip yra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau balsuoti dėl šios pataisos. Kas palaikote teikėjų, balsuojate už, kas palaikote komiteto nepritarimo nuomonę, balsuojate prieš.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė prieš.
PIRMININKAS. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 24, prieš – 35, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Kitas Seimo nario J. Razmos pasiūlymas… (Balsai salėje) 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „du kandidatus Seimo Pirmininkas“, ir t. t.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis balsavimas patvirtino, kad lieka politizuotas VTEK formavimas. Tą prognozuodamas aš jau pasiūliau kitą variantą, kuris, man atrodo, tikrai galėtų būti priimtinas, jeigu valdantieji šiek tiek demokratiškai žiūrėtų į tą situaciją.
Pirmas dalykas, aš manau, kad visiškai netinkamas VTEK nario siūlytojas yra Ministras Pirmininkas, nes jis pats teoriškai gali tapti VTEK nagrinėjimo objektu. Todėl netinka, kad jis siūlo vieną narį.
Aš vietoj to siūlau, kad du narius galėtų siūlyti Seimo Pirmininkas, bet demokratiškai vieną iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų, kitą – iš valdančiųjų. Jeigu lieka politizuotas siūlymas, tai bent būtų demokratinis balansas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Komitetas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlytai projekto 2 straipsnio 1 sakinio formuluotei: po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, du kandidatus – Lietuvos teisininkų draugija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš suprantu J. Razmą. Iš tiesų ir mano intencija gruodžio mėnesį buvo visiškai depolitizuoti, nes teoriškai gali susiklostyti tokia situacija, kad Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas yra tos pačios partijos nariai, šiandien taip, beje, ir yra. Prezidentas gali būti iš tos pačios partijos atėjęs į Prezidento postą. Tai tas politinis dėmuo lieka. Deja, ankstesnė J. Razmos pataisa negavo pritarimo. Bandykime bent jau tokiu būdu mažinti tą politinio dalyvavimo įtaką, formuodami VTEK. Todėl aš pritarčiau, kad jau kaip kompromisą tikrai tada galėtume palikti – Seimo Pirmininkui atiduoti galimybę teikti du narius, nes jeigu ir šitam nepritarsime, tai lieka tas, kas yra projekte, ir tas tikrai negali tenkinti. Man atrodo, pirmoji intencija keičiant šį įstatymą buvo realus depolitizavimas. Čia nieko nelieka. Tai yra lieka visas politiškumas VTEK formavimo. Tada siūlau pritarti J. Razmos kompromisinei pataisai, kurią jis, įtardamas ankstesnio balsavimo rezultatus, teikė iš anksto kaip tam tikrą alternatyvą buvusiai pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man atrodo, šiaip ar taip, jeigu mes nenorime išbalansuoti šito įstatymo, dėl kurio prieš tai buvo balsuota, tos nuostatos ir laikykimės. Nes komitetas siekia, kad tas įstatymas būtų subalansuotas. Mes, Seimas, jau pritardami komiteto nuomonei… ir siūlau likti nuosekliems priimant įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau balsuoti dėl šios pataisos. Kas palaikote J. Razmos pataisą, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 32, prieš – 38, susilaikė 27. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Seimo narės G. Skaistės.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog pritariu komiteto formuluotei.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei? Ačiū.
Kitas pasiūlymas yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Juliau Sabatauskai, galite pristatyti? Tada Z. Streikus. Malonėkite.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komisijos sprendimas yra priimti, kad už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Komiteto argumentai šie: atsisakius nuostatos, kad, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas, gali susidaryti situacija, kad, balsuojant keturiems VTEK nariams ir jų balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas niekada nebūtų priimtas.
Komitetas siūlo nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, komisijoje yra penki asmenys. Penki! Ir jeigu mes kalbame apie tai, kad mes norime įvesti, kad daugiau negu pusė, tai gali atsitikti taip, kad komisija bus neveikli. Bet pagal pateiktus duomenis yra tai, kad labai retai susidaro tokia situacija, kai dalyvauja keturi ir balsai pasidalina po du. Didesnė dalis būna, kad balsuoja vienbalsiai. Aš nesuprantu, kodėl kyla poreikis inicijuoti šią pataisą, kai galiojanti norma nesukelia problemų? Jei kas nors sako, kad yra problema, tai turėtų nurodyti konkrečius pavyzdžius: skaičių, konkrečią situaciją. Tada būtų galima vienaip ar kitaip įsiklausyti. O dabar susidaro įspūdis: yra iniciatyva siūlyti, na, tai ir pasiūlysime dėl įvairumo. Man atrodo, taip teisėkūra nevyksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už niekas neužsirašė. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 22, prieš – 39, susilaikė 29. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario J. Razmos, bet jis, atrodo, susijęs su prieš tai… (Balsai salėje) Atsiimate. Ačiū.
Dėl viso po svarstymo kviečiu balsuoti. Atsiprašau, motyvai. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro čia buvo kalbama apie tai, kad buvo siekiama depolitizuoti šitą komisiją, bet tie siūlymai, kurie buvo siejami su depolitizavimu, vienaip ar kitaip buvo šito veiksmo imitavimas. Dabar tas įstatymas, aš sutinku, nėra tobulas, bet, šiaip ar taip, jis yra tam tikras žingsnelis to depolitizavimo link, todėl kviesčiau Seimo narius balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ir projekto teikėjai iš esmės pripažino, kad garsiai paskelbtos idėjos apie VTEK formavimo depolitizavimą yra žlugusios. Kad tarp teikėjų vietoj amžino Savivaldybių asociacijos prezidento R. Malinausko atsiranda Teisininkų draugija, tai yra turbūt menkas pasiekimas, nes lieka Ministras Pirmininkas, lieka Seimo Pirmininkas, lieka Respublikos Prezidentas kaip teikėjai politikai. Kaip jau buvo minėta, gali atsitikti taip, kad tam tikru laikotarpiu visi tie trys politikai atstovaus vienai politinei jėgai. Tuomet VTEK sudėtyje vienos politinės jėgos dominavimas ir įtaka netiesiogiai gali būti įforminta. Vadinasi, dėl jokio depolitizavimo mes neišsprendžiame. Numatome, kad atskiri komisijos nariai galės pareikšti atskirąją nuomonę. Na, ką tas duoda? Vis tiek viską lemia bendras VTEK sprendimas balsų dauguma ir jis turi reikšmę. Žodžiu, iš esmės čia yra tuščias projektas, todėl aš siūlau nebalsuoti, tai leistų toliau tęsti tikrą depolitizavimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu apsispręsti balsuojant po svarstymo. Kas už tai, kad pritartume šiam projektui?
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 57, prieš – 9, susilaikė 32. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Replika po balsavimo iš tiesų. Man tikrai darė gerą įspūdį Seimo Pirmininko pozicija R. Valentukevičiaus atžvilgiu, mes, frakcija, jai taip pat pritarėme, manėme, kad iš principo dabar mes imsimės, kitaip reformuodami, depolitizuodami VTEK veiklą reorganizuosime. Drakoną pašalinome, aš bijau, kad pasiliekamos galios ir vadelės pasodinti kitą, kuris jau būtų kontroliuojamas taip, kaip reikia valdantiesiems. Depolitizavimas nevykdomas. Vykdomas politizavimas, kuris gali būti sutelktas vienose rankose.
Sakau šitą repliką po balsavimo, turėdamas omeny balsavimą dėl viso projekto, kuris bus kurią nors kitą dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kaip suprantu, Liberalų sąjūdis jau susitaikė su mažesniojo brolio vaidmeniu, nes siūlymus teikė dėl to tariamo „depolitizavimo“ konservatoriai, bet iš Liberalų sąjūdžio nepavyko sulaukti jokio esminio pasiūlymo, kuris būtų orientuotas į depolitizavimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jūsų vardas nepaminėtas, bet vienas sakinys.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū. Vienas sakinys. Gerbiamas Povilai, gruodžio mėnesį buvo pateiktas mano projektas dėl VTEK depolitizavimo, kur neliko nei Prezidento, nei Seimo Pirmininko, nei Ministro Pirmininko. Atmetėte mano projektą ir sakote, kad mes su kažkokiu vaidmeniu susitaikėme? Taip, mes susitaikėme su opozicijos vaidmeniu, ir visada oponuosiu tamstos demagogijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiaiškinote. Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius.
12.16 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775 (svarstymas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Kitas darbotvarkės klausimas – Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2, 12, 14, 15, 19, 21, 24, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4775. Ekonomikos komiteto išvadą pristatys D. Kreivys. Prašom į tribūną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymą ir nutarė grąžinti teikėjams tobulinti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl viso. A. Armonaitė – už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš pasisakau už komiteto išvadą ir, tiesą sakant, noriu atkreipti dėmesį į tokį gana svarbų dalyką. Šiame projekte buvo tiek detalizuota viskas, ką reikia atitikti norint pakabinti iškabą, kad, be abejo, prasminga grąžinti patobulinti. Tačiau aš norėčiau atkreipti valdančiųjų dėmesį į apskritai verslo priežiūros situaciją Lietuvoje, nes iki šiol Ūkio ministerijos svetainėje giriamasi tais darbais, kurie buvo padaryti 2009–2012 metais, tačiau kas toliau bus daroma su verslo priežiūros institucijų pertvarka, neaišku. Iki šiol veikia 50 institucijų, kurios vykdo verslo priežiūrą.
Aš suprantu, kad galbūt ne visiems tai įdomu, bet iš premjero labai aiškiai girdėjome, kai kalbėjome apie emigraciją, kad tai yra vienas iš veiksnių ir viena iš reformų, kurią reikia tęsti. Tačiau Ūkio ministerijoje jokių veiksmų nėra. Matyt, užuot labai detalizavusi, kaip turi atrodyti iškabos, Ūkio ministerija vis dėlto galėtų daugiau dėmesio kreipti į verslo priežiūros pertvarką ir jos tęsimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų prieš daugiau užsirašiusių nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Siūlo balsuoti. Balsuojame dėl komiteto išvadų. Kas siūlote pritarti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Replikuoti nori J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Noriu pasidžiaugti, kad valdantieji savikritiškai žiūri į savo Vyriausybės projektus. Smagu, kad ir Ministras Pirmininkas balsavo už tai, kad reikia pasiimti tobulinti tą netobulą projektą.
PIRMININKAS. Taip pat V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). J. Razma, kaip visada, yra šiek tiek netikslus, nes tai yra anos Vyriausybės atneštas projektas. Jis ir buvo grąžintas tobulinti, kad ši Vyriausybė galėtų patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame.
12.20 val.
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Pranešėjas – G. Kirkilas. Prašau.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia visus sveikinu su Europos diena. Tikiuosi, kad ir mūsų projektas taip pat bus svarstomas europietiškai – be pykčio, dalykiškai.
Taigi teikiamas įstatymo projektas, kurį parėmė, kaip žinote, 70 parlamento narių, yra motyvuotas štai kuo. Dabar veikiantis Pavardžių įstatymas yra priimtas dar 1991 metais, t. y. daugiau kaip prieš 25 metus.
Yra keletas dalykų, kurie verčia tai daryti. Pirmiausia dėl to, kad mes jau esame ir Europos Sąjungos, ir NATO nariai. Mūsų piliečiai ir pilietės turi galimybę sudaryti mišrias santuokas ir iškyla klausimų, kad maksimaliai įmanomai jie galėtų rašyti savo pavardes originaliai, pavyzdžiui, pagal savo vyrų šiuo atveju arba pagal kokius nors kitus šaltinius, kurie yra nurodyti įstatyme. Įstatyme nurodyta, kad pavardės Lietuvoje rašomos visų pirma lietuviškais rašmenimis, tačiau po 2014 metų Konstitucinio Teismo sprendimo ir jau mano minėtų aplinkybių yra pažymėta, kad gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo, pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės, nei buvo nustatytos jau mano minėtu Aukščiausiosios Tarybos nutarimu 1991 metais.
Taip pat jūs turbūt žinote, kad taip pat 2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė Seimui savo išvadas, kuriose nurodė, kad būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose. Visko aš neskaitysiu, tačiau čia taip pat yra siūloma įstatymu nustatyti naują tvarką.
Taip pat per tą laiką įvyko nemažai teismų. Teismai svarstė daugiausia mūsų piliečių, t. y. moterų, ištekėjusių už užsieniečių, prašymus. Tai yra labai aktuali tema, nes dalis tokių piliečių net atsisakydavo pilietybės, nes kai kurios kalbos, pavyzdžiui, vokiečių kalbos, jeigu sutuoktinio pavardės pradžioje yra w, o rašoma paprasta v, iškreipiamas ir tos pavardės arba vardo skambėjimas. Kartais net būna tokių piliečių (man pačiam teko matyti mūsų ambasadoje Vokietijoje, Berlyne), kurie tiesiog būna kaltinami dokumentų klastojimu. Net tokių atvejų yra, todėl kai kurie net atsisako pilietybės.
Taip pat yra keli Administracinio teismo sprendimai, kurie taip pat yra tam tikras šaltinis mūsų projekto. Sakyčiau, kadangi piliečio pavardė arba vardas yra taip pat žmogaus teisių dalis, kaip žinote, Sutarties dėl Europos Sąjungos 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada valstybės narės atsisako pakeisti asmens, piliečio vardą ar pavardę, tai šis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Yra net Teisingumo Teismo sprendimai.
Gerbiami kolegos, kaip žinote, yra mūsų Seime jau pateiktas ir kitas įstatymas, kurį mes pateikėme anksčiau su I. Šiauliene, dar praeitoje kadencijoje, jis yra apsvarstytas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto yra surengti klausymai ir yra pritarta po svarstymo. Taip pat yra kitas įstatymo projektas, kuris turi šiek tiek kitus tikslus. Aš manau, kad jeigu mes šiandien pritartume šitam (pabrėžiu) 70 parlamento narių teikiamam įstatymo projektui, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris turbūt bus pagrindinis, galbūt kartu su Žmogaus teisių komitetu galėtų šituos įstatymus sujungti ir pateikti… Aš turiu omeny būtent tą mano ir I. Šiaulienės pateiktą su šituo dabar teikiamu, nes A. Ažubalio įstatymas turi šiek tiek kitus tikslus, tačiau šituos būtų galima sujungti. Tuo labiau kad, kaip žinote, yra gana daug ir esminių Teisės departamento pastabų.
Kviečiu, kolegos, po pateikimo pritarti ir leisti Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, labai jums ačiū. Gerbiamieji, tikrai suprantu, kad šiandieną kontekstas šio įstatymo projekto svarstymo ir pateikimo yra gana sudėtingas – daug emocijų, daug aistrų, tačiau kitą kartą klausant ir žiūrint atrodo, kad tos aistros yra mūsų pačių gana dirbtinai sukeltos, neįsigilinus į kontekstą. 2014 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimas rodo, kad šitokio įstatymo pateikimas būtent ir yra konstitucinės doktrinos įgyvendinimas. Teisė į tapatybę, aš manau, šiandien mūsų visuomenėje neturėtų būti kvestionuojama.
Tačiau gerbiamo pranešėjo norėčiau paprašyti patikslinti būtent tas dvi VLKK išimtis, kurios yra apibrėžtos šitame įstatyme, kad balsuojantiems asmenims nekiltų klausimų dėl šito įstatymo projekto išplėtimo, arba apimties. Ačiū.
G. KIRKILAS (LSDPF). Šį įstatymą lyginant su tuo, apie kurį aš kalbėjau, o prieš tai pakeitimas yra toks, čia daugiausia dėl dokumentų šaltinių. Tai yra papildoma 4 straipsnio 1 dalis, kuri skamba taip: „Ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo tėvai, seneliai ar proseneliai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitokios užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.“ Štai toks yra papildymas.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, man atrodo, čia vyksta šioks toks gudravimas. Užuot labai konkrečiai skyrus įstatyme dėmesį būtent už užsieniečių ištekėjusioms moterims arba užsieniečiams, įgijusiems pilietybę, jūs už visų šitų nuostatų paslėpėte būtent su ta jūsų ką tik cituota nuostata, kurią aš dar kartą galbūt pasakysiu: „Asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę…“ Štai čia jūs atidarote didžiulę Pandoros skrynią, išplečiate sąrašą asmenų, kurie galėtų pretenduoti į tai, ką jūs siūlote, ir tam tikra prasme komplikuoja mūsų šiandieninės valstybės santykį su mūsų istorine praeitimi.
Aš norėčiau paklausti, ką reiškia „kitos šalies pilietybė“? Kaip vertinti nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpį arba tai, kas įvyko 1920 metais, t. y. po Želigovskio maišto? Ar nėra šiuo atveju labai rizikingas dalykas, ką jūs dabar siūlote, kad po šito įstatymo pateikimo mes gausime tokią Komisijos išvadą, kuri aiškiai pasakys, kad šita nuostata prieštarauja ir Konstitucijai? Tam tikra prasme mes vėl atsidursime sukėlę lūkesčius su niekuo rankose.
Gerbiamas kolega, labai aiškiai pasakykite, koks čia jūsų santykis su mūsų ta istorine praeitimi? Labai ačiū.
G. KIRKILAS (LSDPF). Jokio mes čia santykio su istorine praeitimi neturime. Aš manau, kad visi piliečiai lygūs: ar moterys, ištekėjusios už užsieniečių, ar kiti piliečiai, kurie gyvena ar kurių palikuonys čia gyvena. Visų teisės… Tai yra žmogaus teisės atvejis – vardas ir pavardė. Visų teisės yra lygios. Dėl visų istorinių dalykų, kurie vyko mūsų šalyje, jeigu mes šiuo kontekstu viską vertintume, mes jokių įstatymų nepriimtume. Čia galima prikurti labai daug ko. Tarkim, tas pilietis yra, kaip jūs minėjote, po 1920 metų palikuonis. Ką jis dabar – ne mūsų pilietis? Jis neturi teisių į savo originalią pavardę? Jis turi teises. Matote, viskas priklauso nuo mūsų. Jeigu mes patys nekomplikuosime istorinių dalykų, o, beje, kaip rodo ir mūsų, ir ne tik mūsų šalies praktika, aiškinti viską istoriniais dalykais visada yra labai pavojinga. Labai lengva supriešinti žmones, aš siūlyčiau kaip tik šito nedaryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar neįžvelgiate diskriminacijos, jeigu priėmus šį įstatymo projektą kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų atstovai vis dėlto neturės galimybės įrašyti asmens dokumentuose originalo kalba ir savo rašmenimis, pavyzdžiui, kirilica, vardo ir pavardės? O gal, sakykime, šiuo įstatymu bandoma sukurti precedentą, kad galų gale Lietuvos piliečių asmens dokumentuose atsirastų visų pasaulio kalbų rašmenys, o po to pereisime ir prie vietovardžių? Ačiū.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Aš jau minėjau, kad mes remiamės vadinamomis ICAO taisyklėmis, mes kalbame apie W, Q ir X. Kitokių įsipareigojimų, tarkime, kaip jūs sakote, kirilica ar kas nors panašaus, pavyzdžiui, dvišalių Lietuva su Rusija neturi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia E. Jovaiša.
G. KIRKILAS (LSDPF). Mes negalime… Negali pareikalauti, nes mes neturime tokių dvišalių susitarimų, kaip šiuo atveju, pavyzdžiui, turime su Lenkija. Lenkijoje, kaip žinote, lietuviai gali rašyti savo pavardes originaliai.
PIRMININKAS. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šitas įstatymo projektas sudaro diskriminacinę situaciją. Pavyzdžiui, Lietuvos lenkai, jeigu jie norės užsirašyti teisingai, kaip sako, tapačiai savo pavardę, jie galės naudotis tik viena W, o jiems dar reikės šešių raidžių. Čekams reikės 12, danams reikės dar trijų. Suprantate, čia yra sudaromas precedentas, kad viena labai nedidelė grupė gali patenkinti savo lūkesčius, kiti negali. Mano klausimas. Kaip jūs vertinate mūsų Teisės departamento išvadas, kurios yra labai negatyvios šio įstatymo atžvilgiu?
G. KIRKILAS (LSDPF). Teisės departamento išvadas vertinu teigiamai. Teisės departamentas yra Teisės departamentas, ir aš tikiuosi, kad mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas labai rimtai kaip visuomet šitas išvadas įvertins ir atitinkamai pataisys įstatymą.
O dabar dėl to, kad mes ne visus klausimus išsprendžiame šiuo atveju, jūs esate teisus, bet išspręskime bent dalies, nes jeigu mes dabar kalbėsime apie tai, kokį čia universalų sprendimą priimti, kad išspręstume visus klausimus, tai mes nepriimsime jokio, tuomet bus diskriminuojami visi. Galbūt diskriminuokime šiek tiek mažiau žmonių, juo labiau kad, dar kartą sakau, šiandien būtent tos ICAO raidės ypač aktualios mūsų piliečiams, t. y. dažniausiai lietuvių kilmės moterims, kurios yra ištekėjusios ir turi šitas pavardes, nes Europos Sąjungoje tai naudojama plačiai, dėl to ir tos taisyklės yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Dėkoju už iš tikrųjų labai svarbią iniciatyvą, kurią tikrai palaikau. Vis dėlto norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apie tai, kad dažnas politikas ir iš valdančiųjų kalbėjo apie šį projektą kaip apie galimybę pagerinti santykius su Lenkija. Mano asmenine nuomone, to nereikėtų pateikti tame kontekste, nes mes kalbame apie savo piliečius, nesvarbu, ar jie lenkų kilmės, ar kitos kilmės. Mes kalbame apie savo piliečius ir tai yra mūsų vidinis reikalas. Juo labiau kad galbūt šitą įstatymą dar reikėtų ir patobulinti, turint galvoje, kad ir kita dalis lenkų kilmės žmonių turėtų galimybę rašyti originalo kalba savo vardą ir pavardę.
Kokia jūsų nuomonė vis dėlto, kaip čia su ta Lenkija? Aš savo nuomonę išsakiau, bet būtų įdomu jūsų požiūrį išgirsti, nes čia, man atrodo, mes galime pakliūti į savo tokius pačių pasistatytus pelėkautus.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Kaip matote, aš tarp savo motyvų nepateikiau šito, nors, aišku, kaip aš jau kažkam atsakinėdamas į klausimą ir sakiau, yra dvišalė Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartis, kuri yra vykdoma labai sėkmingai. Ir aš pasakysiu, kad faktiškai viską mes įvykdėme. Dėl to tapome su Lenkija strateginiais partneriais tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO. Priminsiu tik kai kuriuos dalykus, kad Lenkijos lyderiai, jau Lenkijai šiek tiek anksčiau tapus NATO nare, buvo didžiausi mūsų advokatai, pirmiausia prezidentas A. Kvasnievskis, mums stojant į NATO, o mums labai reikėjo tuo metu. Net ir šiandien, kiek aš žinau, mūsų oro erdvę ir mūsų saugumą saugo Lenkijos lėktuvai. Mes turime bendrus junginius, mes esame pagrindiniai partneriai saugumo klausimais. Kaip jūs manote, jeigu mūsų partneriai, mūsų strateginiai… Aš jau nekalbu apie tai, ką Ministras Pirmininkas vakar sutarė su savo kolege B. Šydlo dėl energetikos projektų, kaip žinote, yra ir transporto projektai. Tai jeigu Lenkijos politikai, čia ne paslaptis, galvoja, kad mes nevykdome savo dalies dvišalės sutarties, nes, dar kartą sakau, lietuvių mažuma, gyvenanti Lenkijoje, turi teisę rašyti pavardes originalo kalba… Mes čia priimame tik dalinį sprendimą, kuris yra labai svarbus taip pat ir Lenkijai, ir mūsų santykiams. Čia nėra ko slėpti. Aš manau, kad yra labai keista, čia kai kas mėgina pažvelgti į istoriją, tai pažvelkime į istoriją kitomis dalimis, o kada nukentėdavo Lietuva ir Lenkija? Tada ir nukentėdavo, kai pykdavosi. Tada ir nukentėdavo. Štai čia yra istorinis požiūris. Šiandien net ir būdami Sąjungos nariai, Aljanso nariai kartu, vis tiek mes esame kaimynai, ir šiaip pati europietiškiausia pozicija, pati europietiškiausia pozicija yra europietiškai žvelgti į savo tautines mažumas ir jų poreikius. Prisiminkime, pavyzdžiui, Suomijos pavyzdį. Kaip žinote, švedai ilgą laiką buvo okupavę Suomiją. Suomija net nepriklausomybę įgijo palyginti visiškai neseniai, susiformavo kaip valstybė. Bet šioje šalyje švedų kalba net valstybinė yra. Matome, kaip jie yra pažengę, o mes čia sprendžiame gana nedidelį klausimą, kuris, taip, tapo mūsų tarpvalstybinių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Gal mes šiandien parodykime gerą valią, priimkime šį sprendimą, atsižvelkime į visas Teisės departamento išvadas. Aš neabejoju, kad mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas tą padarys, bet priimkime sprendimą. Jis tikrai niekur nepakenks mums. Kai kas sako, kad mes čia keičiame abėcėlę. Mieli kolegos bičiuliai, abėcėlės mes nekeičiame, abėcėlė liks ta pati. Kai kas sako, kad bus iškreipta viešoji erdvė. Jeigu keli šimtai, o gal keli tūkstančiai mūsų piliečių turės šituos pasus, tai jie laikys savo kišenėje, viešojoje erdvėje tikrai jų nebus. Viešoji erdvė jau šiandien yra iškreipta su „Maximos“, „Swedbanko“ pavadinimais. Kaip žinote, faktiškai visos užsienio autorių knygos rašomos originalo kalba ir tos raidės ten jau seniai vartojamos. Todėl aš manau, kad pavojai yra daug mažesni negu pliusai, kuriuos mes turėsime kaip valstybė kartu su savo strateginiais partneriais lenkais.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Klausimų laikas baigėsi. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, teko atlaikyti šioje salėje daugybę debatų įtvirtinant Lietuvos valstybingumą. Kai kuriems oponentams kalbant, kad tai yra valstybingumo klausimas, kilo abejonių. XIX amžiuje beveik visas amžius praėjo kovojant, kovojant dėl F ar P raidžių. Buvo žodis „pabrikas“, „pabrikas“ – dabartinis „fabrikas“. Teko 20 metų kalbininkams kovoti įtvirtinant F raidę lietuvių kalboje ir dabar mes sakome žodį „Ferdinandas“, bet nesakome žodžio „Perdinandas“. Aš abejočiau, kad mes dabar kovotume dėl žodžio „Perdinandas“, jeigu… Kalbame po to, kai jau įvyko XIX amžiaus kalbos įvairūs pakeitimai, ir jie tuo metu irgi buvo kaltinami. Aš manyčiau, atsimenant, kad jo dokumentas yra žmogaus nuosavybės dalykas, aš raginčiau šį kartą balsuoti už, kadangi kalba yra ir po XX amžiaus pradžios reformos, kuri įvyko keičiant mūsų žodyną, kalba yra toks kūnas, kuris turėtų žymėti santykį su privačia žmogaus nuosavybe. Ant antkapių ir pasuose leiskite poniai Jonaitytei, jeigu ji ištekėjo už Weber, kad ji taptų Weber su W raide. Nieko neatsitiks, o mūsų sąjungininkai tai suvoks kaip mūsų pilietiškumą.
Labai ačiū jums. Aš būčiau už tai, kad sakydami žodį Ferdinandas mes atsimintume, kiek laiko kalbininkai kovėsi, kol F raidė buvo įtvirtinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš perduotu žodį gerbiamajam E. Jovaišai.
PIRMININKAS. Tuomet E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš turiu pasakyti tris punktus pagal tuos motyvus, kurie čia buvo pristatyti. Sakome, kad čia bus padarytas geras darbas mišrioms santuokoms. Turiu pabrėžti, kad mišrios santuokos negaus to, ko jos laukia, nes tai bus tų mišrių santuokų viduje diskriminacija, nes vieni galės turėti, kiti negalės turėti, o tų, kurie negalės turėti, bus didžioji dauguma.
Antra. Sakoma, kad čia tik taikoma išimtims. Deja, mūsų Teisės departamentas padarė labai aiškią išvadą, kad ne valstybine kalba tada galės rašyti absoliučiai bet kuris to norintis Lietuvos pilietis.
Trečia. Sakoma, teisinė praktika yra paranki šitam variantui. Deja, yra Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad reikėtų, žvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, laikytis tokios minties, kad originalia kalba įrašytume kitų įrašų skyriuje.
Taigi, aš labai norėčiau pabrėžti, kad šiuo įstatymu mes lietuvių kalbą vis dėlto stumiame dar labiau iš viešojo gyvenimo, ir ne tik iš viešojo gyvenimo, bet ir dokumentikos. Ir ką mes išgirdome, tai negali būti taip jau blogai, netoli ir ateinanti dvikalbystė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 64, prieš – 25, susilaikė 13. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kitas darbotvarkės… Atsiprašau. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Švietimo ir mokslo komitetas, Užsienio reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną. Matau, L. Kasčiūnas dar nori kažką pasakyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kaip pagrindinį komitetą – Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kaip pagrindinį komitetą siūlau Švietimo ir mokslo komitetą, nes ir ankstesnis įstatymas, kuris yra užregistruotas, yra to komiteto. Antra vertus, tai yra valstybinės kalbos klausimas ir jis tiesiog privalo būti pagrindinio Švietimo ir mokslo komiteto akiratyje.
PIRMININKAS. Prašau, dar Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, kadangi klausimas yra asmens tapatybės ir teisės į tapatybę, tai prašyčiau skirti Žmogaus teisių komitetą kaip pagrindinį komitetą šitam klausimui svarstyti.
PIRMININKAS. Dar, matau, P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl Švietimo ir mokslo komiteto. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl vardų ir pavardžių rašymo, aiškiai pasakė – čia nėra teisininkų kompetencija, tai yra Kalbos inspekcijos kompetencija. Todėl praeitoje kadencijoje, kai buvo surinkti parašai dėl įstatymo projekto dėl vardų ir pavardžių, šio įstatymo projekto nagrinėjimas buvo patikėtas Švietimo ir mokslo komitetui. Man atrodo, likime nuoseklūs, nebijokime, nes jeigu mes išskirstysime dabar komitetus, dirbtinai sukursime priešpriešą ir negalėsime išspręsti šitos opios problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Baigiame diskusiją šiuo klausimu. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas palaikote, kad pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate už, kas manote, jog turėtų būti Švietimo ir mokslo komitetas, balsuojate prieš, o kas Žmogaus teisių komitetas – susilaikote. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 57, prieš – 36, susilaikė 7. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
12.47 val.
Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, esu prieš jus su alternatyviu pasiūlymu dėl vardų ir pavardžių rašymo, su jums gerai žinomu latvišku variantu, kuris… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau. S. Jovaiša. Atsiprašau, E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pusbroli, girdėjai? Noriu pasakyti, kad liko neaiškumas, nes neaišku, kokie yra dabar papildomi?
PIRMININKAS. Visi, kurie buvo likę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Tarp jų…
PIRMININKAS. Aš galiu išvardinti, jeigu norite. Tai būtų Švietimo ir mokslo komitetas, Užsienio reikalų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Papildomi.
Prašom tęsti pristatymą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Esu su jumis su asmenvardžių rašybos projektu, kuris remiasi patikrinta latviška patirtimi. Priminsiu, jog Latvijoje leidžiama užsirašyti savo vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis kitų įrašų puslapyje. Šitas variantas yra patikrintas įvairių tarptautinių institucijų, atitinka visus svarbiausius tarptautinius standartus, bet svarbiausia, mūsų lietuviškame kontekste jis saugotų mūsų valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą. Taigi, tam tikra prasme tai yra žingsnis ir galimybė sustiprinti savo asmeninę identifikaciją, kultūrinę identifikaciją, kartu aiškiai išlaikant valstybinės kalbos statusą.
Aš galbūt mažiau kalbėsiu apie tuos techninius dalykus, kuriuos jūs gerai suprantate. Mano pasiūlymo esmė yra labai konkreti ir aiški: lietuviškais rašmenimis rašoma pirmame puslapyje, originaliame puslapyje, ir kitų įrašų puslapyje būtų galima įrašyti pavardę lotyniškais rašmenimis. Bet noriu paliesti tuos aspektus, kurie yra galbūt dar svarbesni, nes tai yra diskusija ne tik dėl asmenvardžių, tai yra diskusija ir geopolitinė, tai yra diskusija ir galbūt netgi dėl Lietuvos tolesnės vizijos.
G. Kirkilas minėjo draugystės su Lenkija sutartį, minėjo, kad neva Lenkija galvoja, kad mes jos nevykdome. Iš karto aiškiai pasakysiu, kad mes ją vykdome ir vykdome labai gerai. Toje sutartyje įrašyta žodis, kad asmenvardžiai rašomi pagal skambesį. O tai yra tai, ką mes visą laiką iki šiol ir darėme.
Kitas dalykas, kurį reikia paminėti, kad kalba negali būti geopolitinių mainų objektu. Tai yra labai svarbi nuostata, kuria turi vadovautis tikri valstybininkai. Kai mes kalbame apie santykius su Lenkija, galų gale paaiškėjo, kad moterys buvo tik motyvas prieiti prie problemos, visa esmė vis tiek yra dvišaliai santykiai su Lenkija ir mąstymas, kad duokime ką nors ir atversime neva naują puslapį.
Tos klaidos vis kartojamos ir kartojamos, nes tie puslapiai vis neatsiverčia. Ir štai kodėl. Jeigu mes norime būti tikri Lenkijos strateginiai partneriai, palaikykime juos svarbiausiais strateginiais klausimais. Štai mus, vidurio europiečius, spaus dėl migracijos, dėl pabėgėlių kvotų, kad lenkai ar kitos Vidurio Europos šalys priimtų tas kvotas. O tada ir išreikškime solidarumą su Lenkija, tada bus tikras politinis palaikymas, tada ir išryškės politinė strateginė partnerystė. Nesu girdėjęs nė karto istorijoje, kad strateginė partnerystė priklausytų nuo to, kaip rašomi asmenvardžiai, jeigu nuo to priklauso, tai nėra strateginė partnerystė.
Prisiminkime ir pagalvokime apie mūsų kaimynus latvius. Jie gi nuolatinio informacinio karo akivaizdoje. Kai tik estai liberalizavo savo galimybes – leidimą balsuoti ne piliečiams – iš karto Rusija smūgiavo latviams ir bandė pasakyti, kad darytų tą patį. Kai tik mes priimsime tą liberalųjį asmenvardžių rašybos variantą, iš karto po to Latvija susilauks smūgių iš Rusijos pusės, kad tą patį padarytų ir savo teisėkūroje.
Kalbant apie tai, ar užteks asmenvardžių, ar neužteks asmenvardžių, aš jums vieną aiškų pavyzdį pasakysiu: Vengrijos tautinei bendrijai atstovaujanti politinė jėga Rumunijoje reikalavo asmenvardžių, juos gavo. Turi vietovardžius, turi gatvių pavadinimus. Žinote, ko jie šiandien reikalauja? Jie šiandien reikalauja antros valstybinės kalbos. Ir turėkime tą galvoje, pradėdami visą šį žaidimą.
Ir pabaigoje aš pasakysiu A. Ažubalio, kuris turėjo būti čia vietoj manęs, straipsnyje cituoto profesoriaus kalbininko D. Kristalo žodžius, pacituosiu: „Kada nors, kai mes visi būsime tik istorija, bus aišku, kad kova už mūsų mažų kultūrų ir kalbų išsaugojimą buvo kova už pačių brangiausių dalykų, darančių mus žmonėmis, išsaugojimą.“ Tai balsuodami pagalvokime apie tai. Todėl raginu pritarti ir šitam alternatyviam variantui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, pradėsiu, kaip ir jūs kad pradėjote, man atrodo, čia toks gudravimas vyksta. Nepainiokite geopolitikos pirmiausia su žmogaus teisių ir žmogaus tapatumo klausimais. Čia visai skirtingi dalykai. Mes kalbame būtent apie žmogaus tapatumą ir jo galimybę užsirašyti pavardę originalo kalba.
Antras dalykas ir pats esmingiausias, jūs esate sovietinio paso propaguotojas ir jūsų teikiamas projektas grąžina į Sovietų Sąjungos laikus, kai buvo rašomos pavardės dviejuose puslapiuose. Ir iki šiol žmonių pavardės dar išdarkytos būtent nuo tų laikų. Dar blogiau, nes tuomet buvo visų tarybinių socialistinių respublikų vienodai. Jūs siūlote grįžti į nacionalsocializmo laikus, kai vienos rasės ar tautybės pranašumas buvo akivaizdus prieš kitas. Tai jūs siūlote: lietuvis vertas pirmo puslapio, o kitos tautybės – ne. Ir iš viso Latvijos pavyzdys nėra pavyzdys, kaip ir lietuviška žemės grąžinimo reforma, kai žemė buvo kilnojama. Mes turėjome tokį įstatymą, bet tai nereiškė, kad kitoms valstybėms tai yra pavyzdys.
Ir dar toks klausimas. Įvardinkite, kokios valstybinės institucijos Lietuvoje paprašys piliečio parodyti antrąjį puslapį, kam bus galima jį parodyti ir kiek piliečių, jūsų manymu, norės tokios paslaugos, sakykime, nes kitaip įvardinti nelabai galėčiau?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimus. Tokių mes ir tikėjomės. Aš gal tik paprastai atsakysiu. Dėl latviško varianto, ponia Rita, kodėl Latvijos lenkai neturi jokio priekaišto Latvijos Vyriausybei? Neturi. Latvijos rusų organizacijos, prokremlinės, turi. O Latvijos lenkai neturi. Tai, ponia Rita, būkite gera. Mes žinome, ką darė su latviais Rusijos propaganda per šituos 27 metus. Neprisijunkite prie to, būkite gera.
Dėl tapatybės. Kitų įrašų puslapyje jūs galėsite įsirašyti savo asmenvardžius. Tai pakanka asmeninei tapatybei, jeigu jūs tikrai to siekiate. Aš tada turėčiau jums klausimą tokį. O sutiksite, jeigu bus priimtas tas liberalusis variantas, prie to ir sustoti? Pasakysite, kad tautinių bendrijų padėtis Lietuvoje yra gera? Pasakysite, kad tautinių bendrijų mokyklų krepšelis yra 15 % didesnis nei lietuviakalbių mokyklų? Kur čia yra diskriminacija? Ar tai nėra pozityvios diskriminacijos? Kodėl jūsų politinė organizacija niekada nepasakė, kad Lietuvoje tautinių bendrijų padėtis yra viena geriausių Vidurio ir Rytų Europoje? Todėl, kad jūs to nedarote, todėl, kad žaidžiate dėl politinės įtampos. Jums čia yra politiniai dividendai. Miela Rita, šiuo atveju priimkite priekaištus išdidžiai.
PIRMININKAS. Kadangi buvo paminėtas R. Tamašunienės vardas, tai siūlau trumpai pasisakyti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pirmiausia aš noriu dar kartą grąžinti jus prie jūsų teikiamo projekto esmės. Mes nekalbame apie lenkus, aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje, kaip jums žinoma, gyvena labai daug tautybių ir čia paliečia visus piliečius. Tai jūs kalbėkite apie tai ir, kai bus diskusija apie politines partijas, jūs galėsite savo nuomonę pareikšti, man ji tikrai visiškai nėra svarbi. Ir noriu pasakyti, kad mes nenorime nieko išskirtinio, visos tautinės mažumos. Ir Europos Sąjungos šalys yra ratifikavusios Tautinių mažumų konvenciją. Lietuva ją ratifikavusi be išlygų ir nieko ypatingo nė viena tautinė mažuma, būdama šios valstybės piliečiais, nenori, jie tik nori normalios teisinės bazės. Ir jeigu yra pavardė žmogaus, suteikiama galimybė ją parašyti, tai suteikime parašyti taip, kad būtų ji originali. Šis jūsų siūlomas įstatymo projektas ir prieš tai siūlomas liberalusis niekaip nėra subalansuota lenkams. Yra pridedama viena raidė. Kiek pavardžių… užsirašyti. Bet jau Jedzinskis jos negalės pakeisti. Tiek yra žinių. Čia nėra visiškai lenkams, noriu dar kartą pasakyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai jūs tada apsispręskite, ko jūs norite.
PIRMININKAS. Gerai, tęsiame klausimus. Klausia E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, čia buvo paliestas žmogaus tapatumo klausimas. Mano giliausiu įsitikinimu, kaip tik šis variantas, kuris leidžia naudoti visus diaktrinius ženklus, kaip tik tam ir tarnauja. Kokie jūsų argumentai, kurie galėtų įtikinti mūsų Seimo narius?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų aš daugmaž viską ir išsakiau, ką norėjau pasakyti. Jūs visiškai teisus, tai būtų tikrai žingsnis į priekį, nes iki šiol kito įrašo puslapiai irgi nebuvo reglamentuoti. Būtų rastas balansas tarp konstitucinės valstybinės kalbos apsaugos ir tarp to, kaip žmogus asmeniškai galėtų išreikšti savo asmeninę kultūrinę tapatybę. Tai yra projektas, kuris visiškai atitinka TALKOS iniciatyvą, kur buvo surinkta per 70 tūkst. parašų. Tai yra dalykas, kuriam iš esmės pritaria didžioji dalis mūsų visuomenės. Ir aš tikiu, kad norisi to geranoriškumo ir iš tautinių bendrijų, kurios turėtų suvokti, kad mūsų tauta, mūsų valstybė formavosi tautiniu pagrindu. Taip jau atsitiko, Vasario 16-ąją mes pasirinkome tautinį kelią. Nežinau, kur mes būtume buvę, jeigu būtume pasirinkę kitą kelią. Pasirinkome, kur kalba buvo svarbus dalykas. Todėl Konstitucijoje ji taip tvirtai įtvirtinta. Tai yra nuostabu. Ginkime tai, saugokime ir kartu ieškokime būdų sugyventi. Sugyventi gražiai, sugyventi randant bendrus sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes posėdžiaujame Lietuvos Respublikos Seime, ne Latvijos Saeimoje, ne Rygikoge ar Dūmoje, ir bandykime spręsti Lietuvos piliečių klausimus. Grįžkime į Lietuvą ir spręskime tas problemas.
Kadangi šiandien – Europos diena, tai išgirdau tikro europiečio kalbą iš šitos tribūnos sprendžiant europinius kaimyninius klausimus. Nepriskiriu savęs prie tikrų valstybininkų, kaip jūs pasakėte, kad tik tikri valstybininkai įžvelgia šito įstatymo pranašumą, taip jūs pasakėte ir paminėjote klastingas moteris, kurios buvo pasiųstos į Lietuvą su svetimomis pavardėmis, kuriose atsirado trys raidės, kurių nėra mūsų abėcėlėje. Ar nebus tai užsienio žvalgybų darbas? Ir ką dar reikėtų padaryti su tomis moterimis, kurios pasielgė taip blogai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas kolega, be abejo, mes nesame Latvijos Seime, bet mums turėtų rūpėti mūsų kaimynų situacija ir ta situacija labai aiški. Jūs puikiai ją žinote, dėl to spausdami mygtuką būtinai apie tai pagalvokite.
O aš atsakysiu į jūsų tą pagrindinį, paskutinį klausimą turbūt taip, kad iš esmės net ir priėmus tą liberalesnį variantą problema neišnyks ir toms pačioms moterims, nes kai kurios jų pavardės bus su diakritiniais ženklais, pavyzdžiui, o su umliautu. Tai nesprendžia problemos. Mes tiesiog atidarome Pandoros skrynią ir mes buksuosime toliau. Tad nei tas, nei tas nėra sprendimas tam tikra prasme. Mūsų galbūt net yra geresnis, nes tų kitų įrašų puslapyje gali įrašyti ką nori – umliautą gali įrašyti ir tapatybę išreikšti. Tam tikra prasme, gerbiamas kolega, žinote, galime lyginti tuos variantus, bet nei vienas, nei kitas tos problemos neišsprendžia. Problema yra ta, kad mes už tos problemos bandome užkišti kitą, žinome kurią, žinom, kurią problemą, žinome, kurį vadinamąjį failą. Bet tai darome, sakyčiau, neatsargiai, o reikia atsakingai balsuoti už tokius sprendimus.
PIRMININKAS. Toliau klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, girdėjome gerbiamo G. Kirkilo pristatymą, kad čia daugiausia reikalaujama dėl diplomatinių santykių, kad Lenkija mums yra labai strategiškai svarbi. Mes su tuo sutinkame, kad ji yra labai svarbi strategiškai kaip NATO partnerė, Europos Sąjungos narė, bet ar tie santykiai pagerėtų, jeigu priimtume tą reikalavimą, tą pirmąjį variantą, ką siūlo gerbiamas G. Kirkilas pristatydamas?
Ir antra klausimo pusė. Ar tokiu atveju rusakalbiai, ir ne tik rusakalbiai, nepareikalaus, kad, pavyzdžiui, kirilica būtų rašoma į pirmą paso arba kad ir žydų tautybės žmonės?.. Kada bus tokiu atveju pabaiga, jeigu mes pradėsime daryti kompromisus?
Antras variantas, mano manymu, jūsų yra daug liberalesnis – galėtų rašyti savo originalia kalba daug platesnis ratas piliečių.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš gal pradėsiu nuo esminio jūsų teiginio, kad Lenkija tikrai yra mūsų strateginė partnerė, mus sieja daug bendrų dalykų: antikomunizmas, bendras bandymas atgrasinti Rusijos imperializmą, istorinė atmintis bendra. Būtent į čia mes ir orientuokimės, čia ir investuokime visas diplomatines pastangas, kurkime tą Vidurio Europos geopolitinį bokštą bendroje Europos pilyje, kuriai tikrai to bokšto reikia, nepaisydami to, kad Vakarų Europoje yra norinčių tą bokštą nustumti kažkur į periferiją. Remkime lenkus ten, kur yra esminiai strateginiai sprendimai, nežaiskime primesto žaidimo. Kaip tik išeikime iš to žaidimo, imkime ir pradėkime mąstyti strategiškai. Iš tiesų aš manau, kad tai nepadės. Lenkijos pusė jau ne kartą yra neoficialiai pasakiusi – tai tik pradžia. Todėl aš ir klausiu kolegų iš Lenkų rinkimų akcijos, tai kada jūs pasakysite, kad tautinių bendrijų padėtis yra gera, ir didžiulis klausimas, ar tai bus kada nors pasakyta? Labai nesinori, kad tai išnaudotų kai kas iš Rytų. Tiek.
PIRMININKAS. Toliau klausia gerbiama V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pranešime, jūsų aiškinamajame rašte šiek tiek pasigedau šūkio „Lietuva lietuviams!“ Manau, jis būtų tikrai tikęs tame kontekste. Ar jūs žinote, kad kas šešta šeima Lietuvoje yra mišri šeima, ir ar jūs nemanote, kad tų šeimų atstovai, žmonės, Lietuvos piliečiai turi teisę tikėtis, kad valstybė gerbs jų orumą ir pripažins jų individualumą? Jūs pateikėte, ypač savo pranešime labai akcentuojate latvišką variantą. Ar jūs laikote latvišką politiką tautinių mažumų atžvilgiu sėkmės istorija ir ar ta sėkmės istorija buvo pakartota kur nors kitur, būtent rašymas antrajame puslapyje, kokiose kitose valstybėse buvo tokia tvarka taip pat gal galėtumėte pakomentuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pradėsiu gal nuo Latvijos varianto. Žinote, esant tokioms geopolitinėms aplinkybėms, su kuriomis Latvija susidūrė, tokiems sunkiems sprendimams dėl ne piliečių kategorijos, tai buvo optimalus sprendimas, tai buvo geriausiai įmanomas sprendimas. Ir daug dalykų kultūros srityje, daug dalykų tautinių bendrijų teisių užtikrinimo srityje, mano požiūriu, iš Latvijos yra daug ko pasimokyti, ypač švietimo srityje, ugdymo valstybine kalba proporcijų su tautinių bendrijų kalbomis. Mes apie tai galbūt daugiau nešnekame, latviško varianto gal kol kas nepritaikysime, bet diskutuoti apie tai galima.
Dėl jūsų pirmo pasakymo. Gerbiama Viktorija, tai mes ir siūlome žingsnį į priekį kitų įrašų puslapyje, kur galima tą individualią tapatybę ir pabrėžti. Tam ir sudaroma galimybė, ko dabar nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Laikas klausimams baigėsi. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, čia buvo vartojama sąvoka „žmogaus ypatumas“, teisė užsirašyti originalia gimtąja kalba. Noriu pasakyti, kad šitas projektas ir yra kaip tik pats demokratiškiausias projektas, kuris leidžia užsirašyti tikrai su visais ženklais kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. O kai mes šnekame apie tai, kad lietuvis vertas būti pirmame puslapyje, o kiti neverti, tai aš tiesiog noriu pasakyti, kad mes visi esame Lietuvos Respublikos piliečiai ir mes visi naudojamės universalia kalba, t. y. lietuvių kalba, kuri mus visus, Lietuvos piliečius, padaro lygius prieš įstatymą, ir mes neturime jokios diskriminacijos šiuo atveju. Aš labai raginčiau gerbiamuosius Seimo narius palaikyti šį projektą priėmimo stadijoje, kad mes galėtume įsigilinti ir suprasti, ką mes iš tikrųjų norime padaryti. O mes norime padaryti, kad būtų visoms Lietuvos tautoms čia gera.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Išties nesu tokia tikra, kad šis projektas užtikrins, kad visoms tautoms ar šeimoms būtų gera. Seimo nariai galbūt ne visi žino, tačiau jau porą metų yra teismo sprendimai, kurie leido kelioms dešimtims tautiniu požiūriu mišrių šeimų rašyti savo vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis originalo kalba pačiame pagrindiniame puslapyje. Dangus nenugriuvo, nieko neatsitiko. Todėl aš palaikau pirmąjį projektą, kuriam mes pritarėme, o dėl šio projekto siūlau balsuoti prieš arba susilaikyti, nes jis tik sukeltų daugiau painiavos ir nereikalingų diskusijų, kodėl mes taip nemylime savo piliečių, nepaisydami to, kad jie nori truputį kitaip rašyti savo pavardę, savo asmeninį turtą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Skelbiu balsavimą po pateikimo. Kas palaikote įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 53, prieš – 19, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Užsienio reikalų komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną.
E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Vėlgi noriu pasakyti. Aš labai prašau išgirsti Seimo narius. Analogiškas projektas yra Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, tai dabar atsidurs Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tai yra visiškai negerai. Dar kartą sakau, tai yra valstybinės kalbos klausimas, teisiškai aiškūs dalykai, prašom įsiklausyti, jeigu jūs galite.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar nori pasisakyti J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Pirmas dalykas, prašau įskaityti mano balsą prieš, suklydau. Antras dalykas, siūlau, kad pagrindiniu komitetu būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. L. Balsys dar.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiami kolegos, replika po balsavimo. Tai nėra lietuvių kalbos klausimas, gerbiami kolegos. Lietuvių kalbos lingvistinis klausimas šiuo požiūriu yra išspręstas. Gerbiamas profesoriau, atsiverskite Didžiąją lietuvių kalbos gramatiką ir susipažinkite su ten nurodyta abėcėle. Ten yra visos šios raidės ir prie jų parašyta: „Šios raidės vartojamos svetimšalių, užsieniečių tikrinių daiktavardžių rašyboje.“ Tai yra vardų, pavardžių ir vietovardžių. Lingvistiškai jokios problemos nėra, čia yra teisinė ir politinė problema. Jeigu norime turėti gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, visų pirma Lenkija, tai turime šitą padaryti, kad ir kiek čia mojuotume rankelėmis ir tryptume kojelėmis, kad mes jau tiek daug pridarėme, tai lenkams taip neatrodo. Čia yra visiškai smulkmena. Mūsų lenkų tautinė mažuma turbūt bus paskutiniai, kurie puls tas pavardes keistis, o mūsų tautietės lietuvės ir tautiečiai, kurie pasikeitę pavardes, ištekėję už užsieniečių, tą tikrai darys ir dabar jau jiems yra problema. O tie, kurie nori ir toliau gadinti santykius su Lenkija dėl tokio nieko, tai jų interesas sutampa su kaimyninės autoritarinės… Kremliaus režimo interesais.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Ar turi Seimo nariai dar kokių naujų siūlymų dėl pagrindinio komiteto? Nauji siūlymai? P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne tai, kad nauji, bet iš tikro, jeigu mes kalbame apie komitetus ir apie projektą, tai šitas projektas susijęs su Švietimo ir mokslo komitete jau svarstomu projektu TALKOS. Mes tikrai nesukelsime sumaišties. Kviečiu tiek ankstesnės kadencijos frakcijas, kurios balsavo už TALKOS projektą, kad būtų pavesta tam komitetui, tik atkreipiu dėmesį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių, nes tokiu būdu mes sudarysime galimybę objektyviau išnagrinėti du skirtingus projektus. Vienas, kuris gali būti sujungiamas su G. Kirkilo, I. Šiaulienės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kitas – Švietimo ir mokslo komiteto, kuris sujungia TALKOS ir L. Kasčiūno. Mes taip galėsime tikrai objektyviai vertinti situaciją, priimti geriausią sprendimą.
PIRMININKAS. Kadangi buvo du skirtingi siūlymai, aš skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas pritariate?.. Prašau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, jūs pats, kaip pirmininkas, nedarykite chaoso. Taip, mes galime prašyti, ko norime, bet vienas įstatymas, kuriame kalbama apie šitą problemą, jau paskirtas… Nesudarykime prielaidos atsirasti dviem komitetams. Jeigu mes dėl vieno nubalsavome, jokio kito balsavimo nereikia. Patys neklimpkime į nereikalingas diskusijas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Labai trumpai. Jau yra paskirti tie įstatymų projektai dėl vardų ir pavardžių mūsų dviem komitetams. Aš ir siūlau išlaikyti tam tikrą balansą pagal projektų profilį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas palaikote, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate už, kas palaikote, kad Švietimo ir mokslo komitetas, balsuojate prieš.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 53, prieš – 38. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar pakartosiu, kad siūloma svarstyti birželio 20 dieną.
13.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-636 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-636. Pranešėja – R. Svetikaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Prašau.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2017 m. gegužės 2 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentė teikia Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.
Vadovaujantis Teismų įstatymo 79 straipsniu, Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas yra skiriamas į šias pareigas penkerių metų kadencijai. S. Rudėnaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke buvo paskirta Seimo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimu, kuris įsigaliojo tų pačių metų gegužės 18 dieną. Visus penkerius metus gerbiama S. Rudėnaitė sėkmingai vadovavo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriui, įnešė reikšmingą indėlį organizuojant skyriaus darbą ir formuojant teismų praktiką.
Atsižvelgdama į tai, kad šių metų gegužės 18 dieną baigiasi penkerių metų kadencija, kuriai Aukščiausiojo Teismo teisėja S. Rudėnaitė buvo paskirta šio Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke, Respublikos Prezidentė teikia Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Ar galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galima. Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. Ar kas nors užsirašė? Taip pat nėra užsirašiusių.
Kadangi bus slaptas balsavimas, kviečiu balsų skaičiavimo grupę, kuriai priklauso R. Andrikis, K. Bacvinka, V. Čmilytė-Nielsen, S. Jovaiša, J. Narkevičius ir A. Palionis. Ar galima patvirtinti tokią komisiją? Ačiū. Patvirtinome.
Slapto balsavimo biuletenis dėl Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio atleidimo iš Lietuvos… (Atsiprašau, ne tą padavė.) …Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projekto Nr. XIIIP-636 priėmimo. Yra už, prieš ir susilaikoma. Ačiū. Pritarta.
13.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-640 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas nutarimas – Seimo nutarimo „Dėl Jono Prapiesčio atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-640. Pranešėja – R. Svetikaitė.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti kitą Respublikos Prezidentės 2017 m. gegužės 2 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti J. Prapiestį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
Vadovaujantis Teismų įstatymo 57 straipsniu, teisėjai skiriami į pareigas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi ir atsiranda pagrindas atleisti teisėją iš pareigų, vadovaujantis Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktu.
Respublikos Prezidentė dėkoja profesoriui J. Prapiesčiui už reikšmingą indėlį ne tik į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, bet ir visos teismų sistemos veiklą, teismų praktikos formavimą ir linki tęsti reikšmingą akademinę veiklą perduodant turimą didelę patirtį naujoms teisininkų kartoms.
Atsižvelgdama į tai, kad šių metų rugpjūčio 2 dieną baigsis gerbiamo Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko J. Prapiesčio įgaliojimai, Respublikos Prezidentė teikia Seimui atleisti J. Prapiestį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo šių metų rugpjūčio 2 dienos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausti ir pasisakyti nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo?
Svarstymas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų taip pat nėra.
Balsavimo biuletenis analogiškas prieš tai buvusiam. Balsų skaičiavimo komisija ta pati.
13.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Aloyzą Kruopį iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-639 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Aloyzą Kruopį iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-639. Pranešėja – R. Svetikaitė.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2017 m. gegužės 2 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentė teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti A. Kruopio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui.
Vadovaujantis Teismų įstatymo 77 straipsniu, Apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas yra skiriamas į šias pareigas penkerių metų kadencijai. A. Kruopys Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku buvo paskirtas Respublikos Prezidentės 2012 m. birželio 26 d. dekretu, pritarus Seimui. Visus penkerius metus gerbiamasis A. Kruopys sėkmingai vadovavo Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.
Atsižvelgdama į tai, kad šių metų birželio 26 dieną baigiasi penkerių metų kadencija, kuriai A. Kruopys buvo paskirtas Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, Prezidentė teikia Seimui pritarti A. Kruopio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausti ir pasisakyti niekas neužsirašė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Labai ačiū.
Balsavimo biuletenis analogiškas prieš tai buvusiam.
13.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Reginą Gaudutienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-637 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Reginą Gaudutienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-637.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Respublikos Prezidentės 2017 m. gegužės 2 d. dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Prezidentė teikia Seimui pritarti R. Gaudutienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Atsižvelgdama į tai, kad šių metų birželio 24 dieną baigiasi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos R. Gaudutienės įgaliojimai, Respublikos Prezidentė teikia Seimui pritarti gerbiamosios teisėjos R. Gaudutienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Kartu Prezidentė dėkoja gerbiamajai teisėjai už ilgametį darbą Lietuvos teismų sistemoje ir indėlį plėtojant teisminę praktiką. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti ir pasisakyti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Motyvų nėra. Balsavimo biuletenis analogiškas.
13.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Rūtą Mickevičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-638 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir dar vienas toks pat klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Rūtą Mickevičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas. Pranešėja – R. Svetikaitė.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pateikti dar vieną Respublikos Prezidentės dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Teismų įstatymu ir atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentė teikia Seimui pritarti atleisti R. Mickevičienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.
Pagal Konstituciją Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Atsižvelgdama į tai, kad šių metų liepos 4 dieną baigiasi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos R. Mickevičienės įgaliojimai, Respublikos Prezidentė teikia Seimui pritarti gerbiamosios teisėjos R. Mickevičienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Prezidentė reiškia padėką gerbiamajai teisėjai už sąžiningą ir su didžiule atsakomybe dirbtą ilgametį teisėjo darbą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Užsirašiusių taip pat, kiek matau, nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. Motyvai. Taip pat nėra. Balsavimo biuletenis analogiškas. Balsuosime šiek tiek vėliau. Matau, dar nori S. Jovaiša pasisakyti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti dėl balsavimo komisijos. Mes praeitą mėnesį dirbome, kodėl dabar tęsiame toliau? Gal jūs ne tą lapą paėmėte, nes visą mėnesį, žinau, porą balsavimų, gerbiamasis R. Andrikis, aš, kiti buvome?
PIRMININKAS. Aš matau prieš akis datas, tai yra nuo balandžio 18 dienos iki gegužės 18 dienos. Dar galioja. Deja, teks skaičiuoti.
13.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-635 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-635. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Prašau į tribūną.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kolegos, aš prašau darbų programą papildyti klausimu dėl geležinkelių transporto… dėl transporto įmonių jungimo, tą siūlo būtent Susisiekimo ministerija. Jos yra jungiamos į vieną, čia yra labai smulkus pateikimas, kuris turi būti priimtas Seime. Tai kviečiu palaikyti. (Balsai salėje) Gerai.
PIRMININKAS. Taip. Aš dar norėčiau papildyti, kad ne vien tik dėl geležinkelių, tačiau ir dėl Administracinių nusižengimų, ir Statybos įstatymų.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, čia kartu, susiję, eina keturių įstatymų projektų paketas. Jie yra susiję, nes yra išbraukiama būtent Geležinkelių inspekcija iš įstatymo.
PIRMININKAS. Taip, supratome. Po pateikimo klausti ir pasisakyti niekas nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Priėmimas. (Balsai salėje) Vienas straipsnis. Kadangi yra tik vienas straipsnis, balsuojame dėl papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 3.
Kitas klausimas – Geležinkelių transporto kodekso…
Atsiprašau, Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas, balsas salėje)
Neveikė V. Ąžuolo mygtukas. Pasisako už.
13.27 val.
Geležinkelių transporto kodekso 7, 10, 11, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-604, Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-605, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-606, Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-607 (pateikimas)
Geležinkelių transporto kodekso 7, 10, 11, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-604. Pranešėjas – V. Sinkevičius. Pateikimas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Kolegos, kaip minėjau, Susisiekimo ministerija jungia Valstybinę geležinkelio inspekciją ir Valstybinę kelių transporto inspekciją į vieną įmonę. Kadangi jų funkcijos yra iš esmės panašios, realiai tikslas yra absoliučiai vienodas, tai konsoliduojamos yra valstybės lėšos, resursai. Sujungus šias institucijas tai nebūtų labai dideli sutaupymai biudžetui, tačiau per 300 tūkst. eurų vis dėlto biudžeto lėšų sutaupytume.
PIRMININKAS. Kadangi, kaip supratau, pristatėte ir lydimuosius teisės aktus…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Niekas neužsirašė paklausti. Motyvai dėl viso. Taip pat nėra.
Siūlau balsuoti dėl viso. Kas palaikote įstatymų projektus po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 3. Pagrindinis komitetas dėl visų įstatymų projektų – Ekonomikos komitetas, išskyrus dėl vieno, t. y. dėl projekto Nr. XIIIP-606, pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O dėl šio papildomas yra Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Matau, repliką po balsavimo nori S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. O kaip dėl Vyriausybės išvados? Aš vis dėlto siūlyčiau paprašyti.
PIRMININKAS. Teisėtas prašymas. Ar galime bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Vienas Seimo narys argumentuoja, kad tai yra Vyriausybės teikiamas įstatymas. Galime paprašyti Vyriausybės išvados. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
13.31 val.
Dirvožemio įstatymo projektas Nr. XIIIP-608 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Dirvožemio įstatymo projektas Nr. XIIIP-608. Pranešėja – V. Vingrienė. Prašom į tribūną. Pateikimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, norime pateikti Dirvožemio įstatymo projektą, kuris yra parengtas turint tikslą išsaugoti dirvožemio kokybę ir stabdyti dirvožemio degradacijos procesus. Siekiant užtikrinti didėjančio globalaus apsirūpinimo maistu ir pajamomis dabar ir ateityje sąlygas, dirvožemio išsaugojimas tampa vienu aktualiausių nūdienos agronomijos iššūkių. Kolegos politikai, mokslininkų duomenimis, pastaruoju metu dėl itin suintensyvėjusios žemdirbystės, aktyvios agrotechnikos ir monokultūrų auginimo išryškėjo spartūs dirvožemio degradacijos požymiai. Galiu patikslinti, kad spartėja rūgštėjimas, ypač Žemaitijoje ir Pietų Lietuvoje, tad padaugės plotų, netinkančių auginti kviečius, rapsus ar dobilus. Ariamajame sluoksnyje mažėja augalams reikiamų maisto medžiagų kiekis, intensyvėja dirvožemio erozija, derlingojo sluoksnio irimo procesai, prarandamas dirvožemio struktūringumas, prastėja dirvožemio agrocheminės, fizikinės ir biologinės savybės. Bendro reglamentavimo, užtikrinančio dirvožemio apsaugą, Europos Sąjungos lygmeniu nėra, tačiau siekdamos stabdyti aplinkai ir žmogui pražūtingą procesą kai kurios Europos Sąjungos šalys, tarp jų Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija, yra griežtai apibrėžusios dirvožemio naudojimą.
Siekiant darniai naudoti mūsų šalies dirvožemį yra parengtas Lietuvos dirvožemio įstatymo projektas. Jo kontekste siūlomos esminės degradacijos proceso stabdymo priemonės: tausi žemdirbystė, derlingumą sauganti ir atkurianti sėjomaina, subalansuotas tręšimas, trąšų identifikavimo ir reglamentavimo aspektai. Būtina pažymėti ir tai, kad nė viename šiuo metu galiojančiame teisės akte nėra patvirtintų sąvokų ir funkcijų apibrėžimų, dėl ko kyla daug neaiškumų tiek žemės naudotojams, tiek aplinkosaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams. Šie neaiškumai dažnai tampa ir teisminių ginčų pagrindu. Be to, šis įstatymas sujungia į sistemą atskirų teisės aktų nuorodas ir palengvina esminių reikalavimų įgyvendinimą saugoti dirvožemio derlingumą. Numatytos dirvožemio kokybės palaikymo, subalansuoto tręšimo ir pesticidų naudojimo, taip pat išneštų maisto medžiagų, organinės anglies grąžinimo į dirvą sąlygos, agrocheminio dirvožemio sudėties tyrimo, erozijos, suslėgimo ir taršos prevencijos priemonių gairės.
Dirvožemio valstybinės kontrolės užtikrinimo, atsakomybės už dirvožemio taršą ir niokojimą bei žalos atlyginimo nuostatos taip pat apibrėžiamos šiuo įstatymo projektu. Įstatymas aprėpia ne vien žemės ūkio paskirties žemę, bet ir miško, durpžemių, taip pat urbanizuotų teritorijų dirvožemio naudojimą. Numatoma sugriežtinti technikos važiavimo ne keliais sąlygas, taip pat pramogų keturračiais miškuose reikalavimus, atsisakoma grėsmę miško struktūrai keliančių kelmų rovimo praktikos. Urbanizuotų teritorijų plėtrą numatoma vykdyti nederlingo dirvožemio erdvėje, paliekant derlinguosius žemės ūkio naudmenis didėjantiems globaliems maisto poreikiams tenkinti, o už užstatomą derlingą žemę numatant kompensacijas į valstybės biudžetą atkuriamajai vertei prilyginamai sumai. Taigi reglamentuoti geros ūkininkavimo praktikos ir dirvožemio derlingumo atkūrimo aspektais yra vienintelė išeitis, garantuojanti ekonominę, ekologinę ir socialinę naudą ilgalaikėje perspektyvoje.
Todėl, gerbiamieji kolegos, įvertinus išsakytus, nors dar ne visus, svarius argumentus dėl dirvožemio reglamentavimo būtinybės, prašau jus pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. E. Pupinio nematau. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji teikėja, šiek tiek netikėtas įstatymo projektas, ypač kad jis pasirašytas Seimo Pirmininko, antrojo galingiausio žmogaus šioje valstybėje. Ir netikėtas jis tuo, kad tai yra ne šiaip pakeitimas, o originalus įstatymas. Man didelis klausimas, arba Žemės ūkio ministerija nedirba savo darbo, arba jūs dirbate už ją, nes čia tikrai ne parlamentarų užduotis imtis tokių įstatymų projektų. Gal galite atsakyti, kodėl Vyriausybės programos projekte ir veiklos programoje šito projekto nėra, o staiga jūs imatės tokio fundamentalaus įstatymo, kurio inicijavimu turėtų užsiimti Vyriausybė kartu su ministerijomis, derinti, o jūs dabar du atskiri Seimo nariai imatės? Dėkui.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai dėkoju už klausimą. Bet šitas įstatymo projektas kaip tik galbūt turi tokią istorinę potekstę, nes jis yra parengtas mano dar kaip Žemės ūkio ministerijos specialistės. Jis turėjo būti pateiktas jau rudens sesijoje, tačiau labai gaila, bet kol kas šitas dokumentas iš Žemės ūkio ministerijos taip ir neišėjo derinti su kitomis institucijomis. Ir tikrai ne dėl rengėjų, kurių gretose buvo taip pat ir dabartinis Seimo Pirmininkas V. Pranckietis… Mes buvome šio projekto autoriai, dar nebūdami Seimo nariais. Taigi, mes dabar tiesiog teikiame šitą projektą kaip Seimo nariai. Jis iš tikrųjų labai reikalingas. Kaip jau minėjau, kitos šalys taip pat reglamentuoja savo dirvožemio išsaugojimą įstatymų lygmeniu. Aš manau, kad tikrai tai neturėtų būti siejama vien tik su ministerijos teikimu, bet kartu kaip Seimo nariai, kurie esame ekspertai šitos srities, taip pat galime pateikti šitą projektą.
PIRMININKAS. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, ar jūs nemanote, kad šiuo įstatymo projektu jūs ketinate per daug reguliuoti tiek ūkininkų, tiek žemdirbių veiklą? Jūs rašote, kad žemdirbiai nesilaiko sėjomainos, bet aš manau, kad jie tikrai laikosi. Norite pagerinti dirvožemį, ar tai reiškia, kad bus verčiama laikyti gyvulius? Manau, reikėtų leisti pasirinkti žemdirbiams. Be to, pagal šį projektą, taip suprantu, kad žemdirbiai bus priversti daryti privalomus žemės tyrimus, ką, aš manau, irgi reikėtų leisti žemdirbiams patiems rinktis, ar daryti tuos tyrimus ir kokius tyrimus. Ar nemanote, kad šis įstatymas per daug reglamentuos žemdirbių veiklą?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš tikrai esu už pasirinkimo laisvę, bet yra tam tikri aspektai. Jūs, kaip buvęs ūkininkas ar ūkininkų atstovas, puikiai suprantate, kad dirvožemis yra pagrindinė gamybos priemonė žemės ūkyje. Ir mes turime žiūrėti su perspektyva į ateitį. Aišku, jis turi būti naudojamas tausiai ir išneštos maisto medžiagos turi būti sugrąžintos. Manau, kad čia kiekvienas agronomas šitą dalyką puikiai supranta. Tai vienas iš tų klausimų, ką jūs užsiminėte apie agrocheminius dirvožemio tyrimus. Jie yra būtini ne vien tik išsaugant dirvožemio derlingumą, bet ir taupant ūkininkų pajamas, nes nesubalansuotas tręšimas, be abejo, yra ne vien tik susijęs su aplinkos tarša, bet ir su išauginamo derliaus savikainos padidėjimu, taip pat su nereikalingomis išlaidomis. Aš manau, kad čia būtų tik didelis pliusas, kad ūkininkas kas penkeri metai, išsitirdamas dirvožemio agrocheminę sudėtį, galėtų subalansuotai tręšti ir atpigintų savo produkcijos savikainą.
Dėl sėjomainos. Tikrai nesakau, kad ūkininkai nesilaiko, bet šiandien auginamų javų sėjomaina sudaro beveik 80 %, kad ir kaip būtų gaila. Gyvulių auginti tikrai nebepriversime tų, kurie neaugino, bet bent jau, auginant ankštinių augalų arba žalienų kažkokį procentą, tikrai nebus siūloma, kad būtų grįžtama prie 50 % javų. Aš manau, kad čia tik tausios žemdirbystės aspektai yra įteisinami. Be abejo, jis bus svarstomas toliau komitetuose ir galėsite teikti siūlymus ten.
PIRMININKAS. Klausia P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji suolo kolege, man užstrigo tas straipsnis, 6 straipsnio 9 punktas: „Ne rečiau kaip kas penkeri metai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.“ Dabar norėjau paklausti, tai čia palies ir trihektarininkus, ir panašiai? Ar čia nebus per didelė našta ir kaip tai bus galima praktiškai padaryti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Ačiū, kolega. Jūs turėjote omenyje agrocheminius dirvožemio tyrimus?
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Taip.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tai yra susiję su prekybiniais ūkiais, be abejo, tais, kurie užsiima prekyba. Bet vėlgi, sakau, tai yra diskutuotinas klausimas. Aš manau, kad kiekvienam yra svarbu pasižiūrėti ir atitinkamai subalansuotai grąžinti maisto medžiagas į dirvožemį.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, aš pozityviai stebiuosi jūsų gyvybingumu pateikiant projektus, taip aktyviai dirbant. Jūs jau esate pasiruošus, net prieš ateidama, šiai kadencijai.
Mano klausimas šiek tiek koreliuos su kolegos Simono. Kokios buvo kliūtys, kad jūsų šie siūlymai neišvydo dienos šviesos? Ar jūs derinote su visais? Dabar aš suprantu, Seimo Pirmininkas yra kaip kompanionas. Ar neprieštaraus, sakykime, jūsų frakcijos seniūnas su visu agrokoncernu, jeigu inspektuosime trąšas ir uždrausime ar labai atidžiai žiūrėsime, kokias galima, kokių ne? Ar tikrai jūs galvojate, kad šis įstatymas yra reikalingas? Ir kur jūs dar tokį panašų pavyzdį Europoje matėte? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Dėl pavyzdžių. Pirmiausia pradėsiu nuo pavyzdžių. Aš jau paminėjau, kad Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija, Nyderlandai ir kaimyninė Latvija yra reglamentavę savo dirvožemį. Jie net pavadino Dirvožemio apsaugos įstatymu, mes turime Dirvožemio įstatymą.
Taigi vienas iš svarbiausių aspektų, kaip ir sakiau, iš tiesų mokslininkų tyrimai, kad mes turime išsaugoti dirvožemio kokybę, neleisti dirvožemio kokybei prastėti, nes intensyvios žemdirbystės sąlygomis, be abejo, mes turime atkreipti dėmesį į tai ir išsaugoti savo dirvožemį žvelgdami į ateities perspektyvas.
O dėl kitų klausimų, tai labai dėkoju už jūsų pasakymą. Aš iš tikrųjų atėjau į Seimą tam, kad įgyvendinčiau savo idėjas. (Balsai salėje) Prašau? Ai, kur kliuvo. Atsiprašau. Čia buvo ne dėl rengėjų kaltės, čia buvo tikrai dėl biurokratinių aspektų. Pats projektas buvo labai ilgai derinamas su ministerijos teisininkais. Galiausiai paskutinis pagrindinis pretekstas buvo artėjantys Seimo rinkimai, dėl ko buvo sustabdytas išsiuntimas derinti su kitomis institucijomis ministerijos buvusios politinės vadovybės sprendimu.
PIRMININKAS. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, skaitant Teisės departamento išvadas, tai 19 straipsnių, 51 esminė pastaba. Aš norėjau klausti, ką kolega Simonas klausė, kas vis dėlto tą įstatymą rengė, bet jūs atsakėte.
Mano klausimas yra toks. 9 straipsniu jūs įvedate naujus mokesčius. Jeigu žmogus nori statyti namą, – naujas mokestis, jeigu nori keisti paskirtį, – naujas, tai ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims nauji mokesčiai. Tai gal reikėjo eiti per Žemės įstatymą, Miškų įstatymą? Nereikėjo gal išvis tokio įstatymo priiminėti? Jeigu jūsų čia visas tikslas, ką aš skaitau, – aišku, dar keturios ministerijos gaus papildomo darbo, reikės naujų etatų, tai dar biudžeto išlaidos. Štai viso įstatymo esmė. Na, kuriems galams dar jūs imatės įvesti naujus mokesčius, kurie tikrai nereikalingi?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia gal atsakysiu nuo jūsų paskutinio sakinio dėl naujų etatų. Kadangi pati kaip buvusi ministerijos tarnautoja labai puikiai žinau ministerijos struktūrą, tai manau, kad esamais resursais galima tikrai papildyti specialistų poreikį atkeliant iš kitų padalinių, kurie galbūt yra pertekliniai.
O dėl klausimo dėl mokesčių, kaip aš supratau, jūs turėjote urbanizuotų teritorijų klausimą, nes papildomas mokestis galbūt įvedamas už tai, kad užstatyta derlinga žemė nuo 40, 42 boniteto balo. Jeigu užstatoma ta derlinga žemė, kuri turėtų būti naudojama maistui auginti arba žemės ūkiui, tai už ją turėtų būti kompensuojama į biudžetą vertei prilyginama suma. Tai tik tokiu atveju, bet tai yra visiškai ne papildomi mokesčiai, bet tik tuo atveju, kada būtų užstatoma. Siūloma užstatyti nederlingas, t. y. žemės ūkiui galbūt mažai tinkamas žemes, bet jeigu jų nėra, derlingų teritorijų sąskaita, tada turi būti kompensuojama į biudžetą.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausimai baigėsi. Motyvai dėl viso. Ar yra užsirašiusių? Taip, yra. Nuomonė už – P. Čimbaras. Petrai! P. Čimbaras – nuomonė už.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū. Tikrai galiu pasakyti, praeitoje kadencijoje buvo daug diskutuojama tuo klausimu. Visi puikiai pripažįstame, kad mūsų dirvožemis yra alinamas. Puikiai visi pripažįsta, kad humuso trūksta, bet niekas nieko nedaro ir negalvoja daryti. Galiu pasakyti, čia nėra tobulas įstatymo projektas. Jį galima, aišku, dar ir koreguoti, bet kad įstatymo reikia, tai yra faktas.
Ir čia galiu pasakyti, kodėl yra alinamas mūsų dirvožemis. Aš nieko neturiu prieš ūkininkus, bet galiu pasakyti, pilamos, kaip tik norima, trąšos. Kas norima, daroma pagal kiekvieno ūkininko užgaidas ir norus. Turi būti tvarka. Tik man truputį keisti pranešėjos pasakyti žodžiai – mes nepriversime auginti gyvulių. Na, atsiprašau, gyvulius galima auginti, bet tam reikia sudaryti sąlygas, turi būti prioritetai. Bet jeigu nėra prioritetų, tai niekas ir neaugins. Aš siūlau pateikimą praleisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Labai gerbiu gerbiamą V. Vingrienę kaip žemės ūkio specialistę, bet mane tiesiog paralyžiuoja 9 straipsnis, kuriame sakoma, kad draudžiama keisti teritorijos paskirtį, paverčiant ją urbanizuota teritorija. Gerbiamieji, Lietuvoje yra urbanizuota tik 3 % šalies ploto. Miškai, kuriais jūs esate užsiėmę, miškų reforma, 10 % miškų vis dar yra rezerviniai. Jie tiesiog pūna. Ir dar daug daug teritorijų yra, kurios nepanaudotos, o jūs čia kalbate apie tai, kad derlingos teritorijos aplink miestus negali būti verčiamos miestais.
Man atrodo, šis įstatymas yra ydingas būtent dėl to, kad jį rengė atskiri parlamentarai, o ne Žemės ūkio ministerijos ar Vyriausybės specialistai. Ir tokį fundamentalų įstatymą siūlyti atskiriems Seimo nariams, man atrodo, iš esmės nepriimtina visuotinėje teisėkūros praktikoje. Europos valstybėse 90 % įstatymų pateikia vyriausybės, ir Seimo nariai tik komentuoja ir diskutuoja valandų valandas, o ne patys galvoja įstatymus ir juos teikia. Man atrodo, arba Žemės ūkio ministerija nedirba, arba jos darbą perėmė Seimo nariai, kurie visiškai keistas sąlygas siūlo, kurios užkirs bet kokią miestų plėtrą. Dėkui.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai kviečiu balsuoti po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 24, prieš – 7, susilaikė 41. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta, todėl siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad projektą tobulintume, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 65 seimo nariai: už – 51, prieš – 14. Siūloma iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
Darbotvarkės klausimai į pabaigą. Ko gero, suspėsime dar vieną rezervinį apsvarstyti.
13.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-646 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-646. Pranešėja – Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkė A. Širinskienė. Pateikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimo specialioji komisija, kuri yra atsakinga už apkaltos dokumentų parengimą, prašo pratęsti komisijos veiklos laiką dviem savaitėmis, t. y. iki birželio 1 dienos. Tam turime keletą priežasčių.
Visų pirma įvyko taip, kad dėl Seimo narių komandiruočių ir užimtumo liudininkai negalėjo atvykti liudyti laiku ir dėl to procedūra užsitęsė.
Kitas dalykas. Seimo narys M. Bastys labai aktyviai dalyvauja procese ir naudojasi visomis įmanomomis procesinėmis priemonėmis, tai taip pat procesą užtęsė.
Trečias dalykas. 15 dieną, kuria prasideda savaitė, neturime plenarinių posėdžių. Net jeigu teoriškai 15 dieną komisija pateiktų savo išvadą, vis tiek išvada būtų svarstoma tik vėlesniu laiku.
Iš esmės pratęsimas dviem savaitėmis leistų mums atlikti ir išsamesnį tyrimą, neskubėti dėl susidariusių aplinkybių. Antra, dėl balsavimo plenarinių posėdžių salėje faktiškai laiko neprarandame, nes posėdžiai ir taip 15 dieną, kuria prasideda savaitė, nevyks. Tiesiog prašyčiau pritarti komisijos darbo pratęsimui iki birželio 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, ar jūs esate tikra, kad tai bus baigtinis prašymas, ar dar planuosite pratęsti vėliau, tikrai užbaigsite? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Manau, kad turėtume pabaigti, nes iš esmės baigėme visas liudytojų apklausas. Liko Seimo nario M. Basčio apklausa, diskusijos dėl išvados ir jos formulavimas. Turint omeny, kad ta savaitė, kuri nuo 15 dienos, yra be plenarinių posėdžių salės, tai Seimo nariai turės daugiau laiko. Aš manau, kad mes iki birželio 1 dienos neabejotinai pabaigsime.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų dėl viso taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė diskutuoti. Dėl motyvų taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Ir priėmimas. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate dėl komisijos darbo pratęsimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 63, prieš ir susilaikiusių nėra. Komisijos darbas pratęsiamas iki nurodytos datos. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Kviečiu Slapto balsavimo komisiją užimti savo darbo vietą. Pakartoju, kas tokie: R. Andrikis, K. Bacvinka, V. Čmilytė-Nielsen, S. Jovaiša, J. Narkevičius ir A. Palionis. Balsavimo pradžia 13 val. 55 min., balsuosime iki 14 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, mes baigėme rytinį posėdį. (Gongas) Žinote, kad balsavome dėl…
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.