LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275  2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 IR 51 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 7¹, 14¹ IR 25¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS BANKO ĮSTATYMO NR. I-678  43 STRAIPSNIO IR 3 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112  2, 33, 55 IR 55¹ STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 198¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275  2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 7¹, 14¹ ir 25¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 33, 55 ir 55¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 198¹ straipsniu (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (toliau – Direktyva 2018/843), perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę.

Įstatymų projektų tikslas – atsižvelgiant į Direktyvos 2018/843 nuostatas pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) nuostatas, tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinį reguliavimą, taip pat papildyti institucijų, kurioms gali būti perduota pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūros (toliau – priežiūra) tikslu gauta informacija, sąrašą ir nustatyti sąlygas, kada gali būti perduota priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija. Lietuvos banko įstatymo projekto tikslas – papildyti institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašą. Mokesčių administravimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai automatiniu būdu teiktų mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitas atidariusius ir uždariusius bei seifų kameras išsinuomojusius klientus, jų atstovus ir naudos gavėjus. Ir Mokesčių administravimo įstatymo projektu, ir ANK projektu siekiama užtikrinti Lietuvos atitiktį skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais standartui, kiek tai susiję su informacijos apie visų užsienio valstybių juridinių asmenų ir juridinių struktūrų naudos gavėjus prieinamumu. Pasaulinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas (angl. the Global Forum on Transparency and Exchange of Information for Tax Purposes, toliau – GF) įpareigotas stebėti ir atlikti tarpusavio vertinimus, kaip jurisdikcijos įgyvendina skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais standartus (toliau – GF standartas). Visi GF nariai, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo įgyvendinti GF standartą. Siekdamos veiksmingai keistis informacija, valstybės privalo užtikrinti, kad tam tikra informacija būtų prieinama jų kompetentingoms institucijoms, o visų pirma informacija apie visų juridinių asmenų ir juridinių struktūrų naudos gavėjus ir apskaitos dokumentus. Nors PPTFPĮ numatyta nemažai asmenų, kurie privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie naudos gavėjus ir šią informaciją pateikti atitinkamoms institucijoms, vis dėlto jų nepakanka pagal GF reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Mokesčių administravimo įstatymo projektas papildomas nuostatomis, užtikrinančiomis, kad mokesčių administratoriui būtų prieinama visa mainams su užsienio valstybėmis reikalinga informacija apie naudos gavėjus, o ANK projektu nustatoma adekvati šios informacijos tiekėjų atsakomybė.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Pirminis Įstatymo projekto siūlytojas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatymų projektų rengimą koordinuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė. Lietuvos banko įstatymo projektą, Mokesčių administravimo įstatymo projektą ir ANK projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 239 0070) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja – Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180) patarėja Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. [email protected], ir Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. (8 5) 239 0151) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas – Paulius Majauskas, tel. (8 5) 239 0093) specialistai. Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (toliau – Reglamentas 2018/1672), tiesioginiai rengėjai – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus (skyriaus patarėja, atliekanti vedėjos funkcijas, – Lina Markevičienė, tel. (8 5) 232 7485) vyriausioji specialistė Justina Maluškaitė, tel. (8 5) 252 7307, ir Pažeidimų prevencijos skyriaus (vedėjas – Šarūnas Ramanauskas, tel. (8 5) 266 6031) vyriausioji specialistė Auksė Buikienė, tel. (8 5) 266 6124.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas atitinka 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva 2015/849).

PPTFPĮ nustato įpareigotųjų subjektų sąrašą, atitinkantį Direktyvoje 2015/849 apibrėžtus įpareigotuosius subjektus.

PPTFPĮ nustato tam tikras pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūros funkcijas savireguliacijos organams – Lietuvos advokatūrai, Lietuvos notarų rūmams, Lietuvos auditorių rūmams, Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos prabavimo rūmams. Tačiau PPTFPĮ nenustatyta šių subjektų pareiga kaupti ir skelbti statistinę informaciją, susijusią su jų atliekamomis priežiūros funkcijomis.

PPTFPĮ nereglamentuoja asmenų įtraukimo į politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąrašą procedūrų, nes šis sąrašas įtvirtintas Direktyvoje 2015/849.

PPTFPĮ nereglamentuojami atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, pagrindai.

PPTFPĮ nustatytos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo procedūros didelės rizikos trečiųjų valstybių atžvilgiu yra siauresnės, nei reikalaujama pagal Direktyvą 2018/843.

PPTFPĮ nustatyta Tarnybos teisė gauti iš finansų įstaigų savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, dokumentus, kitą informaciją, tačiau galimybė gauti informaciją apie kredito įstaigų klientams išnuomotų seifų turinį šiuo metu yra apribota. Finansų įstaigos neturi duomenų apie klientams išnuomotų seifų turinį, o tokios informacijos gavimo sąlygos ir tvarka nėra reglamentuota teisės aktuose.

Lietuvos banko įstatyme ir PPTFPĮ yra nustatyti institucijų, su kuriomis galima keistis priežiūros tikslais gauta informacija, sąrašai, tačiau juose nenumatyta, kad informacija gali būti perduota Europos Centriniam Bankui. PPTFPĮ nenustatyta sąlyga, kad priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota, kai yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.

Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų duomenis apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, kaip ši sąvoka apibrėžta PPTFPĮ, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. To paties įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai be atskiro paklausimo ar nurodymo (t. y. automatiniu būdu) privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais, tačiau šiame straipsnyje nedetalizuota informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas aprėptis, taip pat nenustatyta prievolė informuoti apie išnuomotas seifo kameras.

Administracinių nusižengimų kodekse nenumatyta atsakomybė asmenims, nepateikusiems finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams duomenų, kuriuos šios įstaigos privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) arba pateikusiems neteisingus duomenis.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendins Direktyvos 2018/843 nuostatas:

- Nuostatos, susijusios su subjektais, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos

Įstatymo projektu įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 1 punktą, praplečiamas subjektų, kuriems taikomos PPTFPĮ nuostatos, sąrašas:

1) asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant, kai tai atlieka meno galerijos ir aukcionų namai), jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;

2) asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei tai atlieka laisvieji uostai ir sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.

Įstatymo projektu patikslinama, kokiais atvejais nekilnojamojo turto agentai, auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, audito įmonės, taip pat buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys yra įpareigoti vykdyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

- Nuostatos, susijusios su savireguliacijos organų pareiga kaupti ir skelbti statistinę informaciją, susijusią su jų atliekamomis priežiūros funkcijomis

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 22 punktą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir viešai skelbia pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros veiksmų ir sprendimų dėl už PPTFPĮ nuostatų pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus ir gautų pranešimų apie PPTFPĮ nuostatų pažeidimus skaičių per metus. Lietuvos advokatūra, kaip subjektas, per kurį advokatai ir advokatų padėjėjai teikia pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, papildomai kaupia ir viešai skelbia šiuos statistinius duomenis apie gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Tarnybai, skaičių per metus.

- Nuostatos, susijusios su asmenų įtraukimo į politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąrašą, procedūra

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 13 punktą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ministerijos pagal valdymo sritis, Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos ne rečiau kaip kas 4 metus teiks Tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti. Taip pat Įstatymo projektu konkretizuojamas ir tikslinamas svarbių viešųjų pareigų sąrašas, atsižvelgiant į Lietuvos teisėje nustatytus pareigybių pavadinimus.  Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašus Tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbs viešai savo interneto svetainėje.

- Nuostatos, susijusios su bendradarbiavimo su užsienio valstybių institucijomis užtikrinimu

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 32 punktą, Įstatymo projekte įtvirtinami atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, pagrindai.

- Nuostatos, susijusios naudos gavėjo tikrinimu Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS)

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 ir 16 punktus, Įstatymo projekte nustatoma, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, turi naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios gauna išrašą ar duomenis apie to kliento naudos gavėjus.

Direktyva 2018/843 nustatoma, kad įpareigotieji subjektai privalo pranešti apie nustatytus centriniuose registruose esančios ir pačių subjektų turimos informacijos apie tikruosius savininkus neatitikimus, o, nustačius neatitikimų, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų tiems neatitikimams laiku pašalinti ir, jei tinkama, tuo laikotarpiu centriniame registre būtų įrašoma speciali pastaba. Įgyvendinant šią nuostatą, Įstatymo projekte buvo atsižvelgta į Teisingumo ministerijos pastabą, kad finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams JADIS tvarkytojui pranešus apie pastebėtus informacijos apie naudos gavėjus nesutapimus, nebus pasiekta jokių rezultatų, nes JADIS tvarkytojas neturės galimybių patikrinti, kuri informacija (JADIS tvarkytojui pateikta ar finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams pateikta) yra teisinga ir tikra. Manytina, kad teigiamų rezultatų būtų galima pasiekti Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalimi pildomo PPTFPĮ 12 straipsnio 10 dalyje numačius, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, pastebėję JADIS kaupiamos ir jų turimos informacijos apie naudos gavėjus nesutapimus, praneša apie šiuos nesutapimus juridiniam asmeniui ir siūlo pateikti tikslią, teisingą ir tikrą informaciją JADIS tvarkytojui (jeigu JADIS yra pateikta netiksli informacija) arba finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams (jeigu jiems yra pateikta neteisinga informacija), nes priešingu atveju dalykiniai santykiai tarp finansų įstaigos ar kitų įpareigotųjų subjektų ir kliento nebus pradėti arba vienkartinės piniginės operacijos ar sandoriai (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu) nebus vykdomi. Teisingumo ministerijos nuomone, tik tokiu būdu galėtų būti užtikrintas teisingos, tikslios ir aktualios informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus kaupimas valstybės informacinėje sistemoje ir pateikimas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams.

Įstatymo projekte analogiška pareiga kompetentingoms institucijoms nenustatoma, nes jos nesudaro sandorių ir nevykdo dalykinių santykių su klientais. Visgi pažymėtina, kad tai neužkirs kelio kompetentingoms institucijoms apie pastebėtus teisės aktų pažeidimus informuoti JADIS tvarkytoją vadovaujantis bendrosiomis pareigos pranešti apie galimus teisės aktų pažeidimus nuostatomis.

Taip pat numatoma, kad JADIS kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus PPTFPĮ numatytas išimtis. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti JADIS administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Šios nuostatos grindžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatyme nustatytu reguliavimu.

- Nuostatos, susijusios su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 11 punktą, Įstatymo projekte tiksliai apibrėžiama finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pareiga taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims.

Įstatymo projekto 14 straipsnio 4¹ dalimi į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 11 punktas, kuriuo įterpiamame 18 a straipsnyje nustatyta, kad verslo santykių arba sandorių su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, nustatytomis pagal 9 straipsnio 2 dalį, atveju valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų bent toliau pateiktas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones: a) gauti papildomos informacijos apie klientą ir tikrąjį (-uosius) savininką (-us); b) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį; <...> d) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis. Valstybės narės gali reikalauti, kad prireikus įpareigotieji subjektai užtikrintų, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu kredito įstaigoje, kuriai taikomi deramo klientų tikrinimo standartai, ne mažiau griežti nei šioje direktyvoje išdėstyti standartai.

Paminėtina, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami savo klientų ir naudos gavėjų tapatybę, imasi veiksmų, panaudoja duomenis, dokumentus ar informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, todėl tam tikrais atvejais informacijos mastas ir turinys gali varijuoti. Informacijos apie verslo santykių pobūdį mastas ir turinys taip pat priklauso nuo kliento verslo rūšies, intensyvumo ir praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visiems klientams vienodos rinktinos informacijos apibrėžties ir dėl to objektyviai neįmanoma patikslinti, kokia papildoma informacija rinktina apie Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančius fizinius asmenis ar ten įsteigtus juridinius asmenis ir jų numatomų ar įvykdytų sandorių priežastis, siekiant nesusiaurinti galimybių rinkti kitą, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto nuomone, būtiną informaciją, Įstatymo projekte nėra tikslinga išvardyti papildomos informacijos rūšis, paliekant tai finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų diskrecijai.

Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama, kad, vadovaudamosi Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis, iki kol Lietuvos Respublikoje jis vertinamas kaip aukštas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi taikyti vieną ar kelias papildomas priemones keliamai rizikai mažinti, taip pat taikyti tam tikras veiklos Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse ir vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų sugriežtinimus.

- Nuostatos, susijusios su kontaktinio asmens paskyrimu, kai elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos buveinė yra kitoje valstybėje narėje

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1108 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis, nustatomi atvejai, kada rekomenduojama, kad elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, įsteigtų arba paskirtų pagrindinį kontaktinį asmenį ir apibrėžtų jo funkcijas, atitinkamai tikslinamos PPTFPĮ nuostatos.

- Nuostatos, susijusios su naudos gavėjų centrinių registrų sujungimu per Europos centrinę platformą

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punkto g papunktį, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad JADIS jungiama prie Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (toliau – Direktyva 2017/1132) 22 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro galimybės įgyvendinti šią nuostatą ir Direktyvos 2018/843 42 punkto įvertinimą, šios nuostatos įsigaliojimas numatomas 2021 m. kovo 10 d.

- Kiti Įstatymo projektu siūlomi PPTFPĮ pakeitimai

Atsižvelgiant į Direktyvoje 2015/849 nustatytą svarbių viešųjų pareigų sąrašą, Įstatymo projekte atsisakoma nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigybių priskyrimo prie svarbių viešųjų pareigų.

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 30 punkto b papunktį, Įstatymo projektu siūloma savireguliacijos pagrindais veikiančių priežiūros institucijų darbuotojams, kuriems pavesta organizuoti PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, nustatyti sąžiningumo, tinkamos kvalifikacijos, aukštų profesinių standartų, konfidencialumo laikymosi reikalavimus. Tuo tarpu valstybės tarnautojams bus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Atsižvelgiant į PPTFPĮ taikymo praktikoje kilusį poreikį patikslinti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, Įstatymo projektu tikslinamos PPTFPĮ 9, 10, 12, 14 straipsnio nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalies 7 punkto nuostatose, kad kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, esantis terminas „vienu metu“ praktikoje yra neaiškus ir sudaro galimybes lošimus organizuojančioms bendrovėms neregistruoti tarpusavyje susijusių piniginių operacijų, terminą „vienu metu“ siūloma keisti į terminą „per parą“.

Įstatymo projektu siūloma apibrėžti teisės tikrinti kredito įstaigų išnuomotų klientams seifų turinį tvarką, nustatyti reikalavimus, kad prašymai suteikti informacijos turi būti tinkamai paremti ir motyvuoti. Teisės tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį teisėtumą ir pagrįstumą bus užtikrinama teismo leidimu atlikti šiuos veiksmus: teismas, įvertinęs įtariamų pažeidimų pobūdį ir numatomus tyrimo veiksmus, leistų arba neleistų atlikti šiuos veiksmus. Siūloma nustatyti teismo leidimo tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį tvarką, analogišką nustatytai PPTFPĮ 32 straipsnio 4 dalyje, dėl teismo leidimo gauti informaciją apie abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį.

Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2018/843 tikslinamas reglamentavimas, susijęs su asmens duomenų apsauga, Įstatymo projekte nustatoma, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu. Be to, įgyvendinant Direktyvos 2018/843 15 punkto e papunktį, Įstatymo projektu nustatoma, kad duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, neįspėjamas, kai jo asmens duomenis JADIS gauna Tarnyba, teisėsaugos institucijos bei pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūros institucijos.

Mokėjimo inicijavimo paslauga (MIP) – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo nurodymas inicijuojamas iš mokėjimo sąskaitos, atidarytos kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Sąskaitos informacijos paslauga (SIP) yra mokėjimo paslauga, kai internetu pateikiama konsoliduota informacija apie vieną ar kelias mokėjimo paslaugų vartotojo turimas mokėjimo sąskaitas kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje arba kelių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose. MIP teikėjai dalyvauja mokėjimo grandinėje, tačiau nevykdo mokėjimo ir nelaiko klientų lėšų, o SIP teikėjai nedalyvauja mokėjimo grandinėje ir neturi klientų lėšų, todėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, susijusi su MIP ir SIP teikėjų paslaugomis, tam tikrais atvejais yra ribota. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, supaprastintas kliento tapatybės nustatymas galimas mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų atvejais, kai teikiant šias paslaugas yra prieinami PPTFPĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti kliento duomenys ir duomenys apie kliento turimą mokėjimo sąskaitą, atidarytą Europos Sąjungos valstybė narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje.

Tokiu atveju supaprastintas kliento tapatybės nustatymas galimas tik tuo atveju, kai MIP ar SIP teikėjo klientas yra fizinis arba juridinis asmuo, kurio tapatybės duomenys tampa prieinami MIP ar SIP teikėjui teikiant mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugą, t. y. MIP ar SIP teikėjai prieina prie kliento turimos mokėjimo sąskaitos, atidarytos Europos Sąjungos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, iš kurios inicijuojamas mokėjimo nurodymas (mokėjimo inicijavimo paslauga) arba šios mokėjimo sąskaitos informacija klientui yra pateikiamai konsoliduota forma (sąskaitos informavimo paslauga).

Įstatymo projektu taip pat keičiamos PPTFPĮ nuostatos, vadovaujantis Reglamente 2018/1672 vartojama sąvoka „grynieji pinigai“, kuri turėtų būti apibrėžiama apimant keturias kategorijas: valiutą, turėtojo apyvarčiąsias priemones, biržos prekes, kurios naudojamos kaip labai likvidus vertės neprarandantis turtas (t. y.: a) monetos, kurias sudaro bent 90 % aukso, ir b) lydiniai, pavyzdžiui, luitai, grynuoliai ar gabalai, kuriuos sudaro bent 99,5 % aukso), ir tam tikrų rūšių išankstinio mokėjimo korteles. Ši „grynųjų pinigų“ sąvoka vartotina tik Reglamento 2018/1672 nuostatoms įgyvendinti, vykdant pareigą deklaruoti lydimus grynuosius pinigus, atskleisti nelydimus grynuosius pinigus ir kt. Todėl Įstatymo projekte nustatoma, kad grynųjų pinigų sąvoka, apibrėžta Reglamento 2018/1672 2 straipsnio 1 dalies a punkte, bus taikoma tik PPTFPĮ 21 straipsniui. Kitur PPTFPĮ vartojama „grynųjų pinigų“ sąvoka, pavyzdžiui, 9, 15, 19 straipsniuose, suprantama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bendrosiomis nuostatomis. Kadangi Reglamentas 2018/1672 įsigalioja 2021 m. birželio 3 d., Įstatymo projekte numatomas šių nuostatų įsigaliojimas 2021 m. birželio 3 d.

Įstatymo projektas apibrėžia, kad kiekvienas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas baigiamas jo rezultatus išdėstant ataskaitoje. Įstatymo projektu detalizuojamas šios ataskaitos turinys. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitos rengimo tvarka nustatoma Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metodologijoje, tvirtinamoje vadovaujantis PPTFPĮ 28 straipsnio 2 dalimi. Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvaujančių institucijų sąrašas patikslinamas nustatant, kad pagal poreikį gali būti pasitelkiamos kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.

Įstatymo projektu papildomas institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašas nustatant, kad informacija gali būti perduota Europos Centriniam Bankui, ir nustatomos sąlygos, kad priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota, kai yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.

Atsižvelgiant į Direktyvos 2018/843 4 straipsnyje nustatytą jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą, numatomas bendras Įstatymo projekto įsigaliojimas – 2020 m. sausio 10 d.

Atsižvelgiant į Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 42 punktą, pagal kurį valstybės narės iš dalies pakeistos Direktyvos (ES) 2015/849 12 straipsnio 3 dalį taiko nuo 2020 m. liepos 10 d., Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytų PPTFPĮ 9 straipsnio 4¹ dalies nuostatų dėl trečiosiose valstybėse išduotų anoniminių išankstinio mokėjimo kortelių priėmimo įsigaliojimas numatomas 2020 m. liepos 10 d.

- Nuostatos, susijusios su GF standartų įgyvendinimu, ir kiti Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai

Direktyvos (ES) 2018/843 1 straipsnio 37 dalyje nustatoma, kad priežiūros institucijos priežiūros tikslais gauta informacija gali keistis su Europos Centriniu Banku, kai šis atlieka finansų rinkos priežiūros funkciją. Atitinkamai Lietuvos banko įstatymo projektu ir Įstatymo projektu institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašas papildomas Europos Centriniu Banku. Taip pat pagal Direktyvos (ES) 2018/843 1 straipsnio 37 dalį Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas.

Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti šiuo metu Valstybinei mokesčių inspekcijai automatiniu būdu teikiamos informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas aprėptį ir įtvirtinti pareigą teikti informaciją apie seifų kamerų nuomą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų teikiama informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje įregistruotų juridinių asmenų naudos gavėjų informacija teikiama Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal projekto nuostatas teikti nereikėtų. Siūloma, kad Inspekcija, atsižvelgdama į PPTFPĮ nuostatas, nustatytų duomenų apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus sąrašą, informacijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką ir terminus. Taip būtų užtikrintas Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos (išskyrus pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas JADIS kaupiamą informaciją apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų naudos gavėjus), centralizuotas kaupimas Inspekcijoje. Siekiant visiškai įgyvendinti Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 dalį, Inspekcija, Tarnyba ir JADIS tvarkytojas turės įdiegti reikiamas funkcines galimybes, leidžiančias visą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 dalyje nurodytą informaciją nedelsiant ir jos nefiltravus tiesiogiai perduoti Tarnybai, suteikti prieigą prie jos kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat atlikti minėtos direktyvos reikalavimus atitinkančią šios informacijos paiešką.

Siekiant įgyvendinti GF standartą, Mokesčių administravimo įstatymo 55¹ straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, nustatant, kad asmenys, kurie veikia Lietuvoje užsienio asmens vardu ir (arba) interesais ir kuriems PPTFPĮ nenustatyta pareiga nustatyti to užsienio asmens naudos gavėjo tapatybę, turi nustatyti to užsienio asmens naudos gavėją ir saugoti naudos gavėjo tapatybės duomenis, apskaitos dokumentus, sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) 5 metus nuo sandorių ar veiklos užsienio asmens vardu ir (arba) interesais pabaigos dienos ir mokesčių administratoriaus reikalavimu šią informaciją bei duomenis pateikti mokesčių administratoriui. Ši nuostata apimtų atvejus, kai nustatyti naudos gavėjus pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos tikslais nėra reikalaujama, tačiau pasiekiama informacija yra reikšminga mokesčių vengimo tarpvalstybiniu mastu, pasinaudojant dirbtinėmis teisinėmis ir organizacinėmis struktūromis, užkardymo požiūriu. Pavyzdžiui, Lietuvos rezidentai, neteikiantys profesionalių atstovavimo paslaugų, gali veikti pagal užsienio teisę sudarytų patikos sutarčių arba jungtinės veiklos sutarčių pagrindu užsienio asmenų, nesančių Lietuvos rezidentais (neįsiregistravusių Lietuvoje užsienio juridinių asmenų), vardu ir (arba) interesais ir pan. Remiantis GF standartu, tokia informacija turi būti prieinama mokesčių administratoriui. Gavusi užsienio kompetentingos institucijos prašymą dėl administracinės pagalbos, Inspekcija suteiktų informaciją apie naudos gavėjo pajamas. Antra vertus, remdamasi abipusiškumo principu, Lietuva galėtų prašyti pateikti informaciją apie Lietuvos rezidentų pajamas užsienyje, kai jie yra naudos gavėjai ir gauna pajamas, tačiau jų nedeklaruoja, nes veikia pagal specialiai tam sukurtas teisines ir organizacines struktūras.

Atsižvelgiant į GF rekomendacijas, ANK projektu siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, nepateikusiam duomenų finansų įstaigoms, kitiems įpareigotiesiems subjektams, atliekantiems praneštino asmens tapatybės nustatymą pagal Mokesčių administravimo įstatymą, ar pateikusiam neteisingus duomenis (identifikacinius duomenis, apie rezidavimo mokesčių tikslais jurisdikcijas, kontroliuojančius asmenis, naudos gavėjus ir kt.), kuriuos finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad finansų įstaigose ir atitinkamai – sąskaitų registre bus kaupiama patikima informacija apie naudos gavėjus.

Kadangi Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingi Inspekcijos informacinių sistemų modifikavimo darbai, šių ir ANK projekto nuostatų įsigaliojimas numatomas 2020 m. rugsėjo 10 d.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimti įstatymai tiesioginės įtakos korupcijos lygiui neturės. Priėmus įstatymus bus efektyviau taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei mokesčių vengimo prevencijos priemonės, atsiras prielaidos efektyviau šiuos nusikaltimus užkardyti.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Įstatymų įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus (jo vientisumo, stabilumo ir pasitikėjimo juo) apsaugai nuo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir veiksmingesnei visuomenės apsaugai nuo terorizmo.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos banko įstatymo projektas, kurio tikslas – papildyti institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašą, ir Mokesčių administravimo įstatymo projektas, kurio tikslas – užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai automatiniu būdu teiktų mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitas atidariusius ir uždariusius asmenis, jų atstovus ir naudos gavėjus bei seifo kamerų nuomą. Taip pat Įstatymų projektais siekiama užtikrinti Lietuvos atitiktį skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais standartui, kiek tai susiję su prieinama informacija apie visų užsienio valstybių juridinių asmenų ir juridinių struktūrų naudos gavėjus.

Įstatymų projektai užtikrina Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 ir 37 dalių perkėlimą į nacionalinę teisę.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos, įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Įstatymų projektuose teikiamos nuorodos į kituose įstatymuose nustatytas terminų apibrėžtis.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti:

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 33–36 punktų nuostatas turės būti pakeistas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. V-258 „Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos nuostatų patvirtinimo“.

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punkto c papunktį ir 16 punkto d papunktį, turės būti pakeisti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231, nustatant, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) dokumentus ir duomenis (konkrečiai – naudos gavėjo vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį) turi teisę gauti bet kuris fizinis ar juridinis asmuo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iki 2020 m. rugsėjo 9 d. turės nustatyti (suderinus su Tarnyba) Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos – duomenų apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir  naudos gavėjus – sąrašą, informacijos pateikimo I Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką ir terminus.

Tarnyba turės patvirtinti įpareigotiesiems subjektams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigams plauti ir (ar) teroristams finansuoti.

Atsižvelgiant į įstatymo 28 straipsnio 2 dalį Taryba parengs ir patvirtins Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metodologiją.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 39 punktą, pagal Įstatymų projektus priežiūros institucijos turės įdiegti konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie PPTFPĮ pažeidimus. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik priežiūros institucijoms. Šios nuostatos bus įgyvendintos panaudojant bendrus priežiūros institucijoms numatomus asignavimus.

Išlaidos, susijusios su naudos gavėjų centrinių registrų sujungimu per Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnį, numatomos Direktyvą (ES) 2017/1132 įgyvendinančiuose teisės aktuose.

Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacinių sistemų modifikavimo darbai, kurie bus atlikti panaudojant bendrus šiai institucijai numatomus asignavimus.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „pinigų plovimas“, „teroristų finansavimas“, „kliento tapatybės nustatymas“, „svarbios viešosios pareigos“, „didelės rizikos trečiosios valstybės“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Pažymėtina, kad Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 25(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3584, kuriuo įgyvendinama ta pati kaip ir Įstatymų projektais Direktyva (ES) Nr. 2018/843. Minėtas projektas dar nepriimtas, todėl siūlytina šiuos projektus Seime svarstyti ir priimti kartu, suderinant šių projektų nuostatas.

                                            ____________________